CP v2

Blog

  • Vilniaus katedros požemiuose rasti karališki ženklai: paslėpti 1939-aisiais, iškilo po 85 metų

    Vilniaus katedros požemiuose rasti karališki ženklai: paslėpti 1939-aisiais, iškilo po 85 metų

    Vilniaus katedros požemiuose aptiktas vienas reikšmingiausių pastarųjų metų istorinių radinių: karališkosios laidojimo insignijos, kurios Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo paslėptos siekiant jas apsaugoti nuo karo ir okupacijų grėsmių. Po dešimtmečius trukusių paieškų kolekcija pirmą kartą pristatyta visuomenei Sakralinio meno paveldo muziejuje Vilniuje.

    Šios istorijos ištakos siekia 1931 metus, kai Vilnių užklupęs potvynis apgadino katedrą ir paskatino tvarkybos darbus. Jų metu buvo atvertos karališkosios kriptos ir aptikti palaidojimai, siejami su Aleksandru Jogailaičiu, Elžbieta Habsburgaite ir Barbora Radvilaite, o kartu rasti ir ypač reti laidojimo ceremonijoms skirti valdovo ženklai.

    Specialiai laidotuvėms pagamintos karūnos, žiedai, grandinės ar kiti atributai istoriškai išlieka daug rečiau nei karūnavimo regalijos, nes dažnai nebūdavo perduodami, o vėliau sunaikinami ar perlydomi. Dėl to toks rinkinys laikomas išskirtiniu šaltiniu, leidžiančiu tiksliau suprasti valdovų laidojimo tradicijas ir to meto juvelyrikos technologijas Lietuvos ir Lenkijos istorijos kontekste.

    1939 metais, artėjant karui, katedros dvasininkai nusprendė vertingiausius objektus paslėpti. Regalijos buvo suvyniotos į laikraščius, įdėtos į metalinį indą ir užmūrytos specialiai parengtoje nišoje po šventove, tikintis jas atsiimti pasibaigus karo veiksmams.

    Tačiau vėlesnės okupacijos, politiniai lūžiai ir bėgantis laikas padarė savo: informacija apie tikslią slėptuvės vietą išblėso. Nors 1985 metais, įrengiant vėdinimo sistemą, dalis katedros lobyno buvo aptikta atsitiktinai, karališkųjų insignijų tuo metu rasti nepavyko.

    Paieškos buvo tęsiamos pasitelkiant skirtingus metodus, įskaitant georadarą, termoviziją ir metalo detektorius, tačiau ilgą laiką jos nedavė rezultatų. Situacija pasikeitė, kai tyrėjai iš naujo įvertino tarpukario laikų planus ir surinko liudijimus, leidusius susiaurinti tikėtiną slėptuvės vietą po katedra.

    Lūžis įvyko 2024 metų gruodžio 16 dieną, kai mokslininkai panaudojo endoskopinę kamerą ir, per mažas mūro ertmes pasiekę anksčiau nepastebėtą zoną, užfiksavo užmūrytą nišą. Atvėrus slėptuvę, rastas beveik pilnas rinkinys, išgulėjęs požemyje apie 85 metus.

    Tarp aptiktų objektų nurodomos su Aleksandru Jogailaičiu siejamos insignijos, taip pat Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės laidojimo ženklai, įskaitant karūnas, grandines, žiedus, medalioną, karališkąjį skeptrą ir valdžios obuolį. Tokia sudėtis leidžia tyrėjams lyginti skirtingų asmenų laidojimo atributiką ir jos simboliką, o visuomenei suteikia retą progą pamatyti objektus, kurie paprastai neišlikdavo.

    Restauratoriai pasirinko konservavimo kryptį, kuri nepaslepia laiko žymių: kai kur matoma korozija, išlikę metalinio indo fragmentai ir medžiagų, į kurias daiktai buvo suvynioti, pėdsakai. Tai, muziejininkų vertinimu, sustiprina radinio istorinį pasakojimą ir leidžia suprasti ne tik estetinę, bet ir dramatišką jo išlikimo kainą.

    Ekspozicijoje pasakojama ne vien apie patį atradimą, bet ir apie kelių dešimtmečių trukusias paieškas bei ankstesnius radinius, susijusius su 1931 ir 1985 metų darbais. Platesniame kontekste tai primena vis dažniau Europoje ryškėjančią tendenciją, kai istorinių pastatų tyrimuose derinami archyviniai šaltiniai ir šiuolaikinės technologijos, leidžiančios tiksliau identifikuoti paslėptus kultūros paveldo sluoksnius.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie radiniai svarbūs ne tik dėl meninės vertės, bet ir dėl galimybių atlikti medžiagų tyrimus, datavimą ir technologinę analizę, kuri papildytų žinias apie to meto meistrystę. Visuomenei tai tampa proga iš arčiau pamatyti, kaip karas ir okupacijos keitė kultūros paveldo likimus, o kartu ir kaip atkakliai jis gali sugrįžti į viešąją atmintį.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl Europą vis dažniau užklumpa ilgos karščio bangos

    Mokslininkai atskleidė, kodėl Europą vis dažniau užklumpa ilgos karščio bangos

    Ilgos karščio bangos Europoje tampa vis dažnesnės ir pavojingesnės: jos gali tęstis beveik dvi savaites ar net ilgiau, didindamos šilumos smūgių, dehidratacijos ir mirčių riziką. Kartu auga nuostoliai žemės ūkyje, krenta upių debitas, didėja miškų gaisrų tikimybė ir apkrovos elektros tinklams.

    Bernos universiteto tyrėjai aprašė du pagrindinius atmosferos mechanizmus, dėl kurių karštis Vakarų Europoje užsilaiko ne dienas, o savaitėmis. Rezultatai publikuoti žurnale Environmental Research Letters, o jų išvados, anot autorių, gali padėti gerinti ilgalaikes prognozes ir pasirengimą ekstremaliems orams.

    Du scenarijai, kurie užblokuoja orus

    Pirmuoju atveju svarbiausios yra virš Atlanto slenkančios atmosferos bangos, kurios sustiprina stabilų aukšto slėgio lauką virš Europos. Toks anticiklonas veikia kaip dangtis: oras leidžiasi žemyn, sausėja, šyla, o mažas debesuotumas leidžia Saulei nuolat kelti temperatūrą.

    Antruoju atveju į šiaurę pasislenka reaktyvinė srovė, todėl audros ir atmosferos frontai aplenkia Vakarų Europą. Tuo pačiu reaktyvinės srovės vingiai padeda išlaikyti plataus masto aukšto slėgio blokavimą, kuris stabdo oro masių kaitą ir pratęsia karščius daugeliui dienų.

    Kodėl tyrėjams prireikė klimato modelio

    Mokslininkai pabrėžia, kad realių, itin ilgų karščio bangų stebėjimų istoriniuose įrašuose yra palyginti mažai, todėl sudėtinga patikimai įvertinti visus atmosferos procesus. Dėl to komanda pasitelkė klimato modelį CESM2 ir analizavo ilgą, 150 metų trukmės simuliacijų laikotarpį.

    Iš 50 nepriklausomų modelio paleidimų tyrėjai gavo 1 884 ilgų karščio bangų atvejus, kuriuos galėjo lyginti tarpusavyje ir ieškoti pasikartojančių dėsningumų. Tokia imtis leido aiškiau atskirti, kurie cirkuliacijos tipai labiausiai susiję su užsitęsusiomis kaitromis.

    Sausra sustiprina karštį

    Tyrime akcentuojama, kad vien atmosferos cirkuliacijos paaiškinimo nepakanka: didelę reikšmę turi ir žemės paviršiaus būklė. Kai dirvožemis drėgnas, dalis Saulės energijos sunaudojama vandeniui garinti, todėl oras įkaista lėčiau.

    Tačiau sausros metu, kai dirva išdžiūsta, didesnė energijos dalis virsta juntamąja šiluma ir tiesiogiai kelia oro temperatūrą, o tai gali dar labiau pailginti karščio epizodą. Dėl šios priežasties karščio bangos ir sausros dažnai sustiprina viena kitą, o pasekmės tampa sunkiau suvaldomos.

    Autoriai primena, kad klimato kaita didina ekstremalių karščių tikimybę, o Europoje jau fiksuojamos tendencijos rodo augantį kaitros epizodų intensyvumą ir trukmę. Tai reiškia, kad vis daugiau dėmesio teks skirti ankstyvam perspėjimui, miestų karščio mažinimo priemonėms, sveikatos apsaugos pasirengimui ir vandens išteklių valdymui.

  • Sensacija prie Luksoro: aptiktas 3 000 metų kapas atskleidė, kas buvo palaidotas viduje

    Sensacija prie Luksoro: aptiktas 3 000 metų kapas atskleidė, kas buvo palaidotas viduje

    Egipte, vienoje svarbiausių senovės Tėbų nekropolio dalių Šeich Abd el Kurnoje, archeologai aptiko maždaug 3 000 metų senumo kapavietės kompleksą. Ši vietovė netoli Luksoro šimtmečius buvo skirta aukšto rango valdininkų, žynių ir su karališkuoju dvaru susijusių asmenų laidojimui.

    Tyrėjai skelbia, kad kapas priklausė Paserui, aukšto statuso pareigūnui, gyvenusiam Ramessidų dinastijos laikotarpiu Naujosios karalystės epochoje. Tai buvo Egipto galybės metas, kai valdė Ramzio giminės faraonai, o valstybės administracija rėmėsi plačiu raštininkų ir valdininkų aparatu.

    Kapavietės savininko tapatybę leido nustatyti išlikę užrašai ir dekoratyviniai elementai. Tokios inskripcijos archeologams yra vienas patikimiausių šaltinių, nes jos padeda atkurti ne tik konkretaus asmens biografines detales, bet ir to meto valdymo bei titulų sistemą.

    Radinys atskleidė ir laidotuvių architektūros ypatumus: aptikta iš džiovintų plytų mūryto kiemo liekanų, konstrukcinių kapo dalių, taip pat erdvių, skirtų mirusiojo kulto ceremonijoms. Pasak specialistų, toks komplekso planas rodo, kad Paseris priklausė elito sluoksniui ir galėjo turėti reikšmingų pareigų.

    Senovės Egipto kapai buvo ne vien palaidojimo vietos, bet ir simbolinė erdvė, skirta užtikrinti mirusiajam tęstinį egzistavimą pomirtiniame pasaulyje. Dėl to sienos dažnai būdavo puošiamos kasdienio gyvenimo scenomis, religiniais ritualais ir tekstais, kurie, tikėta, padeda sielai kelionėje į anapus.

    Egipto valdžios institucijos ne kartą pabrėžė, kad tokie atradimai svarbūs ne tik mokslo pažangai, bet ir kultūros paveldo apsaugai bei turizmui. Luksoro regionas, seniau vadintas Tėbais, išlieka vienu reikšmingiausių pasaulio archeologinių centrų, o nauji kasinėjimai nuolat primena, kiek daug paslapčių dar slypi po dykumos smėliu.

  • Gdanskas užsakė ilgiausius Lenkijos tramvajus: „PESA“ laimėjo konkursą už 122 mln. eurų

    Gdanskas užsakė ilgiausius Lenkijos tramvajus: „PESA“ laimėjo konkursą už 122 mln. eurų

    Gdanskas pasirinko gamintoją naujiems miesto tramvajams, kurie turėtų tapti ilgiausiais tokio tipo riedmenimis Lenkijoje. Konkursą laimėjo Lenkijos bendrovė „PESA“, aplenkusi konkurentą iš Čekijos „Škoda“.

    Šis pirkimas miestui buvo ypač svarbus, nes ankstesnis bandymas įsigyti naujus tramvajus buvo nutrūkęs dėl per didelių pasiūlymų ir biudžeto neatitikimo. Antrojo konkurso metu užsakovas pakoregavo finansavimo ribas, kad procedūra būtų sėkmingai užbaigta.

    Laimėjusio pasiūlymo vertė siekia apie 122 milijonus eurų, o planuotas biudžetas buvo kiek mažesnis. Sprendimą lėmė ne tik kaina, bet ir techniniai kriterijai, įskaitant triukšmo lygį ir kitas eksploatacines savybes.

    „Laimėjo itin įdomus Lenkijos gamintojo pasiūlymas, siūlantis modernius techninius sprendimus, paremtus ilgamečiu įdirbiu daugelyje Lenkijos ir Europos miestų“, – sakė Maciejus Lisickis.

    Naujieji tramvajai bus penkių sekcijų, apie 46,8 metro ilgio, su keturiais varomaisiais vežimėliais. Skelbiama, kad vienu reisu jie galės vežti iki 321 keleivio, iš jų 100 sėdimų vietų, o likusios vietos bus stovimos.

    Numatoma, kad tai bus žemagrindžiai tramvajai su septyniomis plačiomis durimis kiekvienoje pusėje, pritaikyti greitesniam keleivių srautui piko metu. Miestas taip pat akcentuoja didesnį prieinamumą ir patogumą skirtingų poreikių keleiviams.

    Gamintojas įsipareigojo diegti šiuolaikines saugos priemones, paremtas vaizdo kameromis, radarais ir LiDAR jutikliais. Tokios sistemos viešajame transporte vis dažniau naudojamos siekiant geriau aptikti kliūtis ir padėti vairuotojui sudėtingose eismo situacijose.

    Keleiviams planuojami ir kasdieniai patogumai: moderni informavimo sistema su 17 ekranų, oro kondicionavimas bei USB-C ir USB-A jungtys įrenginiams įkrauti. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa standartu didesniuose Europos miestuose, atnaujinančiuose viešojo transporto parką.

    Projektą ketinama finansuoti paskola, susieta su nacionalinio ekonomikos gaivinimo priemonėmis, o dokumentus turės patikrinti viešųjų pirkimų priežiūros institucijos. Pasirašius sutartį, „PESA“ per trejus metus turės pristatyti visus užsakytus tramvajus.

  • Rusija rodo „Voratinklį“: žada gaudyti dronus virš naftos perdirbimo ir energetikos objektų

    Rusija rodo „Voratinklį“: žada gaudyti dronus virš naftos perdirbimo ir energetikos objektų

    Rusijoje pristatytas naujas fizinės apsaugos sprendimas, kurį kūrėjai vadina „Voratinkliu“ ir teigia, kad jis turėtų padėti sulaikyti dronus, taikomus į naftos ir energetikos infrastruktūrą. Sistema buvo sukurta bendrovės „RT-Project Technologies“ kartu su „Standard Electric“ ir pademonstruota Rostec regioninės misijos metu Tverės srityje.

    Gamintojai nurodo, kad sprendimas šiuo metu pereina pilotinius bandymus keliuose kuro ir energetikos sektoriaus objektuose. „Voratinklis“ esą skirtas apsaugoti naftos saugyklas, kuro terminalus, naftos perdirbimo gamyklas, elektros pastotes, sandėlius ir kitus kritinės infrastruktūros elementus.

    Kaip veikia „Voratinklis“?

    Pagal viešai aprašytą koncepciją, aplink saugomą objektą įrengiama ištisinė atraminių kolonų, laikiklių ir plieninio tinklo konstrukcija. Rostec atstovas Aleksandras Nazarovas teigė, kad tokia nuolatinė „užtvara“ turėtų fiziškai „pagauti“ į objektą skrendančius dronus.

    Kūrėjai pabrėžia, kad konstrukcija montuojama tik varžtiniais sujungimais, be suvirinimo. Tai turėtų būti aktualu vietose, kur erdvė ribota arba kur suvirinimo darbai laikomi papildoma gaisro rizika, pavyzdžiui, šalia degių produktų talpyklų.

    Ką žada gamintojai ir ko trūksta?

    Teigiama, kad sistema gali būti pritaikoma objektams, kurių aukštis viršija 25 metrus, o saugomas plotas gali būti praktiškai bet kokio dydžio. Taip pat skelbiama, kad konstrukcija esą praėjo pilno masto seisminio atsparumo bandymus, o plieninės dalys gamybos etape cinkuojamos karštuoju būdu, kad būtų atsparesnės korozijai.

    Vis dėlto šiuo metu didžioji dalis informacijos apie efektyvumą remiasi pačių gamintojų ir valstybinės korporacijos Rostec pateikiamais teiginiais. Nepriklausomų bandymų rezultatų, kurie leistų patvirtinti deklaruojamą veiksmingumą prieš realius dronų tipus ir skirtingus smūgio scenarijus, viešai nepateikta.

    Platesnis kontekstas: dronai keičia infrastruktūros apsaugą

    Pastaraisiais mėnesiais Rusijos naftos perdirbimo, kuro bazės ir naftos sandėliavimo objektai ne kartą tapo dronų atakų taikiniais, o tai siejama su Ukrainos pastangomis trikdyti logistiką ir mažinti kuro tiekimo stabilumą. Dėl to visame regione auga paklausa priemonėms, kurios mažintų nuostolius ne tik nuo sprogmenų, bet ir nuo gaisrų bei antrinių avarijų.

    Ekspertinėje praktikoje pabrėžiama, kad infrastruktūros apsauga nuo dronų paprastai remiasi kelių lygių principu: aptikimu, elektroninėmis priemonėmis ir fizinėmis kliūtimis. „Voratinklis“ aiškiai pozicionuojamas kaip paskutinės grandies, pasyvi, tačiau potencialiai greitai įrengiama priemonė, kurios reali vertė priklausys nuo to, kaip ji atlaikys įvairius smūgio kampus, greičius ir skirtingą dronų masę.

  • Šokas Floridos paplūdimyje: „Blue Angels“ naikintuvas praskriejo vos virš galvų – pradedamas tyrimas

    Šokas Floridos paplūdimyje: „Blue Angels“ naikintuvas praskriejo vos virš galvų – pradedamas tyrimas

    Floridos Pensakolos paplūdimyje vykusių aviacijos šou metu JAV karinio jūrų laivyno akrobatinė grupė „Blue Angels“ atsidūrė dėmesio centre dėl itin žemo naikintuvo praskridimo virš žiūrovų. Socialiniuose tinkluose paplitę vaizdo įrašai rodo, kad lėktuvas virš smėlio prašvilpė kelių metrų aukštyje, o vėjo gūsis išblaškė paplūdimio įrangą.

    Incidentas įvyko liepos 15 dieną, pirmąją renginio dieną, kai pakrantėje buvo susirinkę daug žmonių. Liudininkai pasakojo, kad emocijos akimirksniu persimetė nuo susižavėjimo į baimę, nes atrodė, jog lėktuvas skrenda pavojingai arti žemės ir žmonių.

    „Atvažiuoju čia jau 10 metų ir niekada nesu mačiusi tokio praskridimo. Tikrai pagalvojau, kad „Blue Angels“ mus tiesiog nušluos, bet tai buvo neįtikėtina“, – sakė renginio žiūrovė Ashley Korn.

    „Blue Angels“ laikoma viena žinomiausių ir elitinių karinių akrobatinių komandų pasaulyje, įkurta 1946 metais. Komanda atstovauja JAV kariniam jūrų laivynui ir pasirodymuose naudoja naikintuvus F/A-18, o jos programos įprastai vykdomos laikantis griežtų saugos reikalavimų ir iš anksto suderintų skrydžio profilių.

    Vis dėlto šį kartą pačios komandos vadovybė entuziazmo nedemonstravo ir paskelbė, kad manevras bus tiriamas. Tokiose situacijose paprastai vertinamos kelios rizikos grandys: skrydžio aukštis, atstumas iki žiūrovų zonos, oro sąlygos ir tai, ar buvo laikytasi karinių ir civilinės aviacijos saugos procedūrų.

    „Mūsų vietos bendruomenės, žiūrovų ir pilotų saugumas yra aukščiausias prioritetas. Komandos vadovybė analizuoja šio manevro aplinkybes ir atlieka išsamų saugos vertinimą, kad visos veiklos atitiktų griežtus JAV karinio jūrų laivyno ir Federalinės aviacijos administracijos saugos standartus“, – teigiama komandos pareiškime.

    Įvykis sulaukė ir kritikos iš dalies aviacijos komentatorių bei buvusių kariškių, kurie pabrėžė, kad tokie epizodai gali formuoti pavojingus įpročius. Jie atkreipia dėmesį, jog net ir nedidelė techninė klaida, paukščio smūgis ar netikėtas šoninis vėjo gūsis esant mažam aukščiui sumažina galimybes saugiai ištaisyti situaciją.

    Tyrimo išvadų paskelbimo terminas kol kas neįvardytas, tačiau sprendimai tokiais atvejais gali apimti papildomą piloto vertinimą, programos korekcijas ar laikinus apribojimus, jei nustatomi procedūrų pažeidimai. Renginių organizatoriai ir atsakingos institucijos paprastai pabrėžia, kad aviacijos šou tikslas yra įspūdis, bet ne rizika žiūrovų saugumui.

  • Čekų „Leo Express“ rengia šuolį Lenkijoje: paraiškos naujiems maršrutams per didmiesčius

    Čekų „Leo Express“ rengia šuolį Lenkijoje: paraiškos naujiems maršrutams per didmiesčius

    Čekijos geležinkelių vežėjas „Leo Express“ stiprina ambicijas Lenkijos rinkoje ir kreipėsi į šalies geležinkelių reguliuotoją dėl naujų traukinių reisų atviru prieigos modeliu. Tai reikštų, kad bendrovė galėtų siūlyti tolimojo susisiekimo maršrutus komercinėmis sąlygomis, konkuruodama su esamais operatoriais.

    Lenkijos geležinkelių transporto institucijai UTK pateiktose paraiškose nurodoma, kad „Leo Express“ siekia gauti infrastruktūros pajėgumus, vadinamuosius „slotus“, net septyniems planuojamiems susisiekimo variantams. Bendrovė deklaruoja, jog numatomi reisai būtų vykdomi kasdien, o tai yra svarbus kriterijus keleiviams vertinant patikimumą.

    Paraiškos orientuotos į ilgą laikotarpį: pradžia numatoma nuo 2027 metų gruodžio 12 dienos, t. y. 2027–2028 metų tvarkaraščio sezonui. Dokumentuose taip pat numatoma, kad teisė vykdyti šiuos reisus galėtų galioti iki 2032 metų gruodžio 11 dienos, todėl tai labiau panašu į strateginę plėtrą, o ne į trumpalaikį bandymą.

    Kokius traukinius planuoja naudoti?

    „Leo Express“ nurodo ketinanti remtis lokomotyvais „Vectron“, kurie Europoje vertinami dėl lankstumo ir galimybės dirbti skirtingose šalyse, priklausomai nuo įrangos komplektacijos ir leidimų. Priklausomai nuo maršruto paklausos, planuojamos sąstato sudėtys būtų nuo 5 iki 10 vagonų.

    Toks sprendimas leidžia operatoriui greičiau prisitaikyti prie sezoniškumo: piko metu didinti talpą, o ramesniais laikotarpiais mažinti kaštus. Keleiviams tai paprastai reiškia didesnę tikimybę rasti vietų ir stabilesnį tvarkaraštį, jei infrastruktūros pajėgumai suderinami laiku.

    Konkurencija po „RegioJet“ pasitraukimo

    Kontekstas Lenkijoje palankus naujam bandymui: čekų „RegioJet“ neseniai pasitraukė iš šalies rinkos, todėl dalis keleivių, pripratusių prie alternatyvų, vėl ieško pasirinkimų. „Leo Express“ plėtra galėtų tapti papildoma konkurencija ilgojo nuotolio segmentui, kuriame dominuoja PKP Intercity.

    Šiuo metu „Leo Express“ jau vykdo reisus maršrutu Varšuva–Krokuva–Praha, taip pat yra gavusi leidimų plėsti susisiekimą į tarptautines kryptis, įskaitant maršrutą iš Pšemyšlio į Frankfurto oro uostą. Jei nauji „slotai“ būtų patvirtinti, vežėjas galėtų dar labiau išplėsti tinklą per didžiuosius Lenkijos miestus ir sustiprinti pozicijas regione.

  • Ar DI gali keisti politines pažiūras? Tyrimas lygino „ChatGPT“, „Gemini“, „Grok“ atsakymus

    Ar DI gali keisti politines pažiūras? Tyrimas lygino „ChatGPT“, „Gemini“, „Grok“ atsakymus

    Dirbtinis intelektas neturi savo politinių įsitikinimų, tačiau jo pateikiami atsakymai gali būti vertinami kaip turintys ideologinį atspalvį. Tai priklauso nuo to, kokiais duomenimis modeliai buvo apmokyti, kokios taisyklės taikomos saugai ir kaip suformuluojamos vartotojų užklausos.

    JAV laikraščio The Washington Post analizėje buvo lyginami keli populiarūs pokalbių modeliai ir vertinama, kaip dažnai jų atsakymai priskirtini kairiesiems, dešiniesiems ar neutraliems argumentams. Rezultatai parodė didelius skirtumus tarp skirtingų platformų.

    Analizėje „OpenAI“ modelio „ChatGPT“ atsakymai dažniausiai buvo priskiriami kairiesiems argumentams, tokių pavyzdžių nurodyta apie 80 proc. Antroje vietoje minėtas „DeepSeek“ su maždaug 70 proc., o dalis kitų modelių taip pat dažniau generavo kairiąja kryptimi interpretuojamą turinį.

    Tuo metu „Google“ modelis „Gemini“ išsiskyrė tuo, kad kairiesiems priskirtų atsakymų dalis buvo labai maža, o didžioji dalis atsakymų įvertinti kaip ideologiškai neutralūs. Šis neutralumas dažnai siejamas su griežtesniais saugos filtrais, atsargiu formuluočių parinkimu ir bandymu vengti kategoriškų politinių teiginių.

    „Kalbos modelis neturi savo pažiūrų, jis generuoja tekstą pagal statistinius dėsningumus mokymo duomenyse“, – pabrėžia ekspertai, aiškindami, kodėl šališkumo įspūdis gali atsirasti net tada, kai sistema nesiekia nieko įtikinti.

    Kita vertus, specialistai atkreipia dėmesį, kad politinis nuspalvinimas ne visada yra atsitiktinis. Jį gali lemti ne tik mokymo duomenys, bet ir modelių suderinimas su saugos taisyklėmis, instrukcijomis bei tai, kad dalis temų apdorojamos konservatyviau, kad būtų išvengta žalos ar dezinformacijos.

    Svarbus niuansas yra ir kontekstas: JAV politinė kairės ir dešinės ašis skiriasi nuo europinės, todėl tokios klasifikacijos neturėtų būti tiesiogiai perkeliamos į Lietuvos ar kitų Europos šalių politinį lauką. Dėl to tas pats atsakymas skirtingose šalyse gali būti suprastas nevienodai.

    Ekspertų vertinimu, reali rizika kyla tuomet, kai DI tampa pagrindiniu informacijos šaltiniu, o vartotojas nebetikrina pirminių duomenų ar alternatyvių požiūrių. Ypač pažeidžiami gali būti jaunesni žmonės, kurie dažniau naudojasi pokalbių modeliais kaip greitu atsakymų į sudėtingus klausimus įrankiu.

    Todėl rekomenduojama kritiškai vertinti apibendrinimus, prašyti modelių pateikti skirtingas perspektyvas ir tikrinti faktus pagal pirminius šaltinius. Praktikoje tai padeda sumažinti riziką, kad vienas DI atsakymas bus priimtas kaip galutinė ir vienintelė tiesa.

  • „Honor“ ruošia Robot Phone: nutekėjo specifikacija, bet labiausiai stebina gimbalo kamera

    „Honor“ ruošia Robot Phone: nutekėjo specifikacija, bet labiausiai stebina gimbalo kamera

    „Honor“ netrukus turėtų pristatyti „Robot Phone“ – išmanųjį telefoną, kurį bendrovė pirmą kartą pademonstravo kaip prototipą MWC 2026 parodoje. Likus kelioms savaitėms iki premjeros į viešumą pateko dalis techninių detalių, rodančių, kad tai bus aukščiausios klasės įrenginys.

    Nutekėjusią informaciją paskelbė žinomas šaltinis Digital Chat Station, kuris anksčiau ne kartą tiksliai atskleidė naujų modelių planus ir specifikacijas. Vis dėlto kol nėra oficialaus pranešimo, dalį parametrų verta vertinti atsargiai.

    Ekranas ir našumas

    Teigiama, kad „Robot Phone“ turės plokščią OLED ekraną, kurio įstrižainė sieks maždaug 6,3–6,4 colio. Raiška įvardijama kaip 1,5K, o tai pastaruoju metu tapo populiariu pasirinkimu flagmanuose, siekiant balanso tarp vaizdo kokybės ir energijos sąnaudų.

    Telefono viduje turėtų veikti „Qualcomm“ „Snapdragon 8 Elite Gen 5“ procesorius, skirtas pažangiausiems „Android“ įrenginiams. Kiek atminties bus skirta operatyviajai atminčiai ir duomenų saugyklai, kol kas nenurodoma.

    Kamera su gimbalu – pagrindinis akcentas

    Didžiausia intriga – kameros sistema. Skelbiama, kad pagrindinis objektyvas su f/1.6 diafragma bus sumontuotas ant gimbalo, taip siekiant geresnio stabilizavimo fotografuojant ir filmuojant, ypač prasto apšvietimo sąlygomis.

    Pagrindinė kamera esą bus derinama su 200 megapikselių jutikliu, o itin plataus kampo modulis gaus 50 megapikselių sensorių. Taip pat minima periskopinė telekamera, kuri taip pat turėtų naudoti 200 megapikselių jutiklį, kas signalizuoja ambiciją konkuruoti su mobilios fotografijos lyderiais.

    Baterija, premjera ir kaina

    Kalbama ir apie maždaug 6 000 mAh talpos bateriją, kuri pastaraisiais metais vis dažniau pasirodo aukštesnės klasės modeliuose. Didesnė talpa paprastai siejama su ilgesniu veikimu, tačiau realus rezultatas priklausys nuo ekrano, procesoriaus optimizavimo ir programinės įrangos.

    Premjera, kaip teigiama, turėtų įvykti rugpjūtį, o kaina – būti aukšta, nors konkrečių sumų kol kas nėra. Taip pat neaišku, kokia bus „Robot Phone“ platinimo geografija, tačiau neatmetama, kad įrenginys pasirodys ir Europos rinkose.

    Nutekėjimas leidžia manyti, kad „Honor“ daug investuoja į mobilios fotografijos kryptį, ypač stabilizavimą ir aukštos raiškos jutiklius. Šaltinio teigimu, šis modelis gali tapti įžanga į sprendimus, kurie vėliau pasirodys kartu su „Magic 9“ serija.

  • JAV smogė Iranui „Shahed“ tipo dronu: netoli Bandar Abaso aptiktas beveik sveikas LUCAS wrakas

    JAV smogė Iranui „Shahed“ tipo dronu: netoli Bandar Abaso aptiktas beveik sveikas LUCAS wrakas

    Netoli Irano uosto Bandar Abase socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose matomas beveik nesuniokotas bepiločio orlaivio LUCAS (dar vadinamo FLM 136) wrakas. Tokio būklės radinys leidžia manyti, kad aparatas galėjo nepasiekti numatyto taikinio arba nukrito dėl techninio gedimo.

    LUCAS yra naujas JAV kariuomenės mažos kainos vienkartinio smogiamojo bepiločio orlaivio modelis, sukurtas kaip masiškai gaminamas sprendimas. Sistemą kūrė bendrovė „SpektreWorks“, o viešojoje erdvėje ji pradėta minėti tik pastaraisiais mėnesiais, kai pradėjo rastis požymių apie realų panaudojimą operacijose.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad LUCAS konstrukcija išoriškai labai primena Irano „Shahed 136“ šeimos bepiločius, plačiai naudotus pastarųjų metų konfliktuose. Analitikai tokius sprendimus dažnai apibūdina kaip bandymą greitai užpildyti nišą pigesniais, didesniais kiekiais panaudojamais smogiamaisiais aparatais, kai brangios sparnuotosios raketos ar sudėtingi dronai tampa ribojančiu veiksniu.

    JAV Centrinės vadovybės pateikiamais duomenimis, vieno LUCAS vieneto kaina siekia apie 32 000 eurų. Tai reikšmingai mažesnė suma nei daugelio aukštos klasės valdomų ginklų, todėl tokio tipo platformos vertinamos kaip priemonė didinti smūgių intensyvumą, kai svarbi ne vien tikslumo, bet ir skaičiaus logika.

    LUCAS parametrai ir paskirtis

    Viešai skelbiama, kad LUCAS yra maždaug 3 metrų ilgio, sparnų mostas siekia apie 2,5 metro, o startinė masė sudaro apie 81,6 kilogramo. Nurodomas iki 822 kilometrų nuotolis, apie 137 kilometrų per valandą kreiserinis greitis ir iki 195 kilometrų per valandą maksimalus greitis, o skrydžio aukštis gali siekti apie 4 500 metrų.

    Modelis priskiriamas vienkartinio panaudojimo smogiamiesiems dronams, kurių užduotis yra pasiekti taikinį ir smogti sprogstamuoju užtaisu. Priekinėje korpuso dalyje numatyta krovinio erdvė iki 18 kilogramų, o elektrooptiniai jutikliai gali padėti operatoriams patvirtinti taikinį galutinėje skrydžio fazėje.

    Ką signalizuoja tokie radiniai?

    Beveik nepažeistas aparato wrakas dažniausiai reiškia kelis scenarijus: galimą navigacijos sutrikimą, ryšio praradimą, variklio gedimą arba perėmimą, kai smūgis į konstrukciją nebuvo destruktyvus. Tokiais atvejais didžiausias dėmesys krypsta į tai, kokią informaciją gali gauti radinį išnagrinėjusios pajėgos, nes net ir pigūs dronai gali atskleisti elektronikos, programinės įrangos ar tiekimo grandinės detales.

    Pastaraisiais metais pasaulyje ryškėja tendencija, kad kariuomenės plečia pigių smogiamųjų dronų arsenalą, derindamos jį su oro gynybos sistemomis ir elektroninės kovos priemonėmis. Tokia dinamika didina ir gynybos apkrovą, nes pigesni masiškai leidžiami aparatai gali būti naudojami tiek taikiniams naikinti, tiek oro gynybai išsekinti.