CP v2

Blog

  • Bitcoin grįžta prie 84–85 tūkst. dolerių zonos: „Glassnode“ mato svarbų ilgalaikių turėtojų lygį

    Bitcoin grįžta prie 84–85 tūkst. dolerių zonos: „Glassnode“ mato svarbų ilgalaikių turėtojų lygį

    Bitcoin antradienį prekiavosi netoli 84 000 JAV dolerių ribos, dar kartą testuodamas kainų zoną, kurioje sukaupta daugiausia ilgalaikių turėtojų įsigytų monetų. Taip teigia blokų grandinės duomenų analizės bendrovė „Glassnode“, išskirianti 84 000–85 000 JAV dolerių intervalą kaip šiuo metu ryškiausią ilgalaikių turėtojų savikainos telkinį.

    Praėjusią savaitę kaina buvo pakilusi iki maždaug 87 000 JAV dolerių, tačiau vėliau traukėsi. Anksčiau „Glassnode“ buvo akcentavusi 81 000–86 000 JAV dolerių ruožą kaip svarbų pasiūlos intervalą, tačiau dabar didžiausia koncentracija, analitikų vertinimu, persislinko ir sutankėjo ties 84 000–85 000 JAV dolerių zona.

    Mažėja svertas ateities sandoriuose

    Kartu su kainos svyravimais mažėjo ir ateities sandorių rinkos aktyvumas: atvirųjų pozicijų apimtis, skaičiuojant bitkoinų vienetais, nusileido iki žemiausio lygio nuo kovo mėnesio. „Glassnode“ duomenimis, rodiklis taip pat yra beveik 20 proc. mažesnis nei rugpjūčio mėnesį, nors pati kaina išlieka gerokai aukščiau vasaros žemumų.

    „Bitfinex“ analitikai vertina, kad didelė dalis sverto, sukaupto per šuolį iki 87 000 JAV dolerių, jau buvo išvalyta, o nuolatiniai ateities sandoriai grįžo arčiau neutralaus pozicionavimo. Tai paprastai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu rinka tampa mažiau jautri staigiems likvidavimams, tačiau kryptį labiau lemia momentinė paklausa.

    „Mūsų bazinis scenarijus yra bitkoino konsolidacija tarp 84 000 JAV dolerių ilgalaikių turėtojų telkinio ir 87 722 JAV dolerių metinio atsidarymo lygio iki mėnesio ir ketvirčio pabaigos rugsėjo 30 dieną“, – sakė „Bitfinex“ analitikai.

    Kur rinka mato pasipriešinimą

    Rinkos komentaruose minima ir artimiausio pasipriešinimo zona: „Capital.com“ analitikė Daniela Hathorn praėjusią savaitę 87 000–88 000 JAV dolerių intervalą įvardijo kaip artimą pasipriešinimą, o 84 000–85 000 JAV dolerių – kaip pirmą stebėtiną ruožą korekcijos metu. Tuo metu „JPMorgan“ 85 000 JAV dolerių lygį siejo su apytikre bitkoino gamybos savikaina, kuri, išsilaikius, teoriškai galėtų sumažinti priverstinio pardavimo riziką iš kasėjų pusės.

    Analitikų vertinimu, artimiausiu laikotarpiu lemiamas veiksnys gali būti ne vien finansinės sąlygos, o būtent momentinė paklausa neatidėliotinėje rinkoje. Jei pirkėjų spaudimas išliks, rinka gali bandyti grįžti prie aukštesnių lygių, tačiau nesėkmingas 84 000–85 000 JAV dolerių zonos išlaikymas didintų tikimybę, kad kaina ieškos žemesnio palaikymo.

    Institucijų dėmesys ir makro fonas

    Institucinis dėmesys, remiantis rinkos komentarais po Niujorke vykusios konferencijos, vis dažniau krypsta nuo klausimo, ar verta turėti bitcoin, prie to, kaip jį panaudoti kapitalo rinkose. TD Cowen analitikas Lance Vitanza klientams skirtame komentare pabrėžė, kad kitą augimo etapą gali skatinti ne tik papildoma paklausa, bet ir aplink bitcoin besiformuojanti infrastruktūra.

    Tuo pačiu makroekonominis fonas išlieka svarbus: rinkos dalyviai vertina griežtėjančias finansines sąlygas ir didesnes realias grąžas iš mažos rizikos priemonių, kurios paprastai mažina apetitą aktyvams, nenešantiems pajamingumo. Dalis analitikų papildomai mini ir energijos kainų kilimo įtaką, galinčią slopinti rizikingesnių aktyvų, įskaitant bitcoin, impulsą.

    Investuotojų dėmesys artimiausiu metu krypsta į rugsėjo 30 dieną skelbiamus JAV bazinės asmeninio vartojimo išlaidų kainų indekso duomenis. Rinka taip pat stebi, ar bitcoin pavyks išlaikyti santykinį atsparumą istoriškai silpnesniam rugsėjui ir trečiajam metų ketvirčiui, kai sezoniškumas dažnai būna nepalankus.

  • JK rizikos kapitalas priartėjo prie JAV grąžos: nauji fondai lenkia Europą ir keičia rinką

    Jungtinės Karalystės rizikos kapitalo rinka ilgalaikėje perspektyvoje pagal fondų grąžą susilygino su JAV, o naujausios kartos fondai jau lenkia tiek amerikiečius, tiek žemyninę Europą. Tai rodo nauja britų valstybinio plėtros banko British Business Bank analizė.

    Ataskaitoje vertinta, kokią bendrą vertę fondai sukūrė investuotojams, lyginant ją su įmokėtu kapitalu. 2002–2021 metų laikotarpio fondų imtyje Jungtinės Karalystės rodiklis siekė 1,78 karto ir sutapo su JAV, o likusi Europa atsiliko su 1,67 karto rezultatu.

    Dar ryškesnis pranašumas matomas vertinant naujausių fondų derlių. 2020–2024 metų fondai Jungtinėje Karalystėje fiksavo 1,40 karto rodiklį, kai JAV siekė 1,24 karto, o likusioje Europoje – 1,27 karto, todėl didėja investuotojų dėmesys Londono ir kitų JK ekosistemos centrų valdytojams.

    Kas slypi už skaičių?

    Rodiklis, kuriuo remiasi ataskaita, dažnai naudojamas vertinant rizikos kapitalo portfelių brandą, tačiau jis nebūtinai reiškia, kad investuotojai jau gavo pinigus atgal. Rizikos kapitalo fonduose realizacijos gali užtrukti, todėl reikšminga dalis vertės gali būti „popierinė“, priklausanti nuo įmonių vertinimų ir sandorių rinkos.

    British Business Bank investicijų vadovas Leandros Kalisperas pabrėžė, kad ilgą laiką JAV buvo laikomos pasauliniu etalonu, tačiau Jungtinė Karalystė mažina atotrūkį ir naujausiuose fonduose netgi išsiveržia į priekį.

    „Šis tyrimas rodo, kad Jungtinė Karalystė vis labiau vejasi JAV: bendrai susilygina grąža, o naujausios kartos fondai jau lenkia“, – sakė L. Kalisperas.

    Gerėja ir vėlyvos stadijos investicijos

    Ataskaitoje akcentuojama, kad istoriškai Jungtinės Karalystės fondai ypač stiprūs ankstyvoje stadijoje, tačiau naujesni duomenys rodo pagerėjimą ir vėlyvesniuose etapuose. 2014–2019 metų fondų grupėje JK vėlyvos stadijos fondai nuo JAV buvo atsilikę 0,78 karto, o 2020–2024 metais skirtumas sumažėjo iki 0,05 karto.

    Taip pat išsiskyrė bendro profilio, ne vien į siaurą sektorių orientuoti fondai. Naujesniame laikotarpyje jie Jungtinėje Karalystėje pasiekė 1,91 karto rezultatą, kai JAV analogiški fondai – 1,20 karto, o tai signalizuoja didesnį konkurencingumą ne tik „seed“ etape, bet ir įmonėms augant iki vėlesnių raundų.

    Vis dėlto ankstyvos stadijos segmentas išlieka viena tvirčiausių JK pusių. Platesnėje 2002–2024 metų imtyje JK ankstyvos stadijos fondų rezultatas siekė 1,85 karto, JAV – 1,81 karto, o likusioje Europoje – 1,84 karto.

    Ar geriausi valdytojai kartoja sėkmę?

    Ataskaitoje pirmą kartą detaliau nagrinėta, ar stiprūs rezultatai linkę kartotis, kai tie patys fondų valdytojai kelia naujus fondus. Analizė apėmė daugiau nei 800 fondų „tęsinių“ visame pasaulyje, susijusių su 390 valdytojų.

    Skaičiai rodo, kad 39 proc. fondų, kurie sekė po aukščiausio ketvirčio rezultatą turėjusių fondų, patys vėl pateko į aukščiausią ketvirtį. Be to, daugiau nei 70 proc. tokių „tęsinių“ išliko aukščiau nei rinkos mediana, o tai investuotojams gali mažinti riziką renkantis patirtį jau turinčius valdytojus.

    Rizikos kapitalo rinkai šie duomenys svarbūs tuo, kad jie stiprina pasakojimą apie JK kaip brandesnę ir labiau nuspėjamą investavimo aplinką. Tuo pačiu tai kelia diskusiją dėl vietinio institucinio kapitalo, ypač pensijų fondų, vaidmens finansuojant vietos inovacijas ir leidžiant investuotojams dalyvauti kuriant didelės vertės technologijų bendroves.

  • Vokietijos „Reverion“ pritraukė 154,2 mln. eurų: dujomis maitinamos SOFC elektrinės taikosi į rinką

    Vokietijos „Reverion“ pritraukė 154,2 mln. eurų: dujomis maitinamos SOFC elektrinės taikosi į rinką

    Vokietijos energetikos technologijų bendrovė „Reverion“ pranešė užbaigusi B serijos investicijų etapą ir pritraukusi 154,2 mln. eurų. Įmonė ketina spartinti reversinių kietojo oksido kuro elementų (SOFC) elektrinių gamybą ir didinti jų galią iki megavatų klasės.

    Finansavimo etapui vadovavo „Kembara“, priklausantis „Mundi Ventures“ giliosios technologijos ir klimato fondų krypčiai. Prie investuotojų prisijungė ir „Allianz“, KfW Capital, „Aurum Impact“ bei „Carbon Equity“, taip pat dalyvavo ankstesni rėmėjai, tarp jų „European Innovation Council Fund“.

    Kaip veikia reversinės SOFC elektrinės

    „Reverion“ kuria aukštos temperatūros kuro elementų sistemas, kurios dujas paverčia elektra elektrocheminiu būdu, be degimo. Įmonė teigia, kad toks veikimo principas leidžia efektyviau išnaudoti kurą ir kartu atskirti anglies dioksidą iš kuro srauto gryna forma.

    Pagal bendrovės informaciją, technologija gali naudoti gamtines dujas, biodujas ar vandenilį, o reversinis režimas leidžia veikti ir kaip energijos kaupiklis. Kai elektros sistemoje atsiranda perteklinės generacijos, įrenginys gali ją panaudoti dujoms pagaminti ir sukaupti vėlesniam naudojimui.

    „Saulė ir vėjas suteikia švarią energiją, tačiau tik tada, kai leidžia oras. Reikia švarios galios, kuri būtų pasiekiama pagal poreikį“, – sakė „Reverion“ vadovas ir vienas įkūrėjų Stephanas Herrmannas.

    Kur investicijos bus panaudotos

    Pagrindinė pritrauktų lėšų dalis, pasak „Reverion“, bus skirta naujai gamyklai Vokietijoje ir serijinei gamybai išplėsti. Bendrovė tikisi gamybos pajėgumus padidinti dešimteriopai ir pasiekti maždaug 250 megavatų per metus.

    Įmonės teigimu, jos komanda per pastarąjį laiką išaugo nuo 100 iki daugiau nei 200 žmonių, o naujoje gamybos vietoje planuojama sukurti iki 800 papildomų darbo vietų. Bendrovė taip pat nurodo, kad septynios elektrinės jau veikia klientų objektuose, o pirmieji tarptautiniai projektai planuojami artimiausiu metu.

    Kodėl akcentuojami duomenų centrai ir DI

    „Reverion“ išskiria augantį poreikį patikimai energijai, ypač duomenų centruose, kurių elektros paklausa didėja dėl DI skaičiavimo pajėgumų plėtros. Įmonė argumentuoja, kad vietoje įrengiamos dujomis maitinamos sistemos gali sumažinti priklausomybę nuo tinklo pralaidumo ir greičiau užtikrinti pastovią galią.

    Investuotojai pabrėžia, kad vertė slypi ne vien efektyvume, bet ir galimybėje mažinti emisijas, kai naudojamos atsinaujinančios kilmės dujos. „Augimo rinka yra duomenų centrų aprūpinimas energija, kur svarbus ir efektyvumas, ir anglies pėdsakas“, – sakė „Kembara“ klimato krypties vadovas Robertas Trezona.

    Anksčiau „Reverion“ skelbė gavusi 19,5 mln. eurų paramą iš Europos inovacijų fondo, o 2024 metais buvo pritraukusi 56 mln. eurų A serijos finansavimą. Naujas 154,2 mln. eurų etapas įmonei turėtų padėti pereiti nuo ribotos gamybos prie pramoninio masto ir siekti didesnės galios sprendimų.

  • „Aztec“ po trejų metų grąžina zk.money: privatumo piniginė Ethereum 2 lygmens tinkle

    „Aztec“ po trejų metų grąžina zk.money: privatumo piniginė Ethereum 2 lygmens tinkle

    Kriptovaliutų bendrovė „Aztec Labs“ po maždaug trejų metų pertraukos iš naujo pristatė zk.money – savarankiškai valdomą piniginę, skirtą privatiems mokėjimams. Atnaujinta versija veikia „Aztec Network“ tinkle, kuris kuriamas kaip privatumo kryptį turintis Ethereum 2 lygmens sprendimas.

    Esminis skirtumas nuo įprastų Ethereum piniginių yra tas, kad zk.money neatskleidžia viešame registre vartotojų likučių, pervedimų sumų ar sandorio šalių. Tai reiškia, kad kiti tinklo dalyviai nemato pilno vartotojo finansinės veiklos paveikslo, o privatumas tampa numatytąja funkcija, o ne papildomu pasirinkimu.

    Privatumo tema Ethereum ekosistemoje pastaraisiais metais tapo ryškesnė, nes viešai atsekami mokėjimai kelia rizikų tiek privatiems asmenims, tiek įmonėms. Dėl to vis dažniau akcentuojama, kad finansinių operacijų skaidrumas neturėtų automatiškai reikšti visų vartotojo įpročių atvėrimo bet kam internete.

    „Operacijos tinkle tarp dviejų žmonių neturėtų reikšti, kad pasauliui paskelbiama visa jūsų finansinė istorija“, – sakė „Aztec Labs“ vadovas Joe Andrews.

    Pasak bendrovės, ankstesnė zk.money versija buvo pristatyta 2021 metais, tačiau 2023 metais projektas buvo sustabdytas, kai komanda prioritetą suteikė „Aztec Network“ infrastruktūros kūrimui. Bendrovė teigė, kad tuo metu naudota sistema buvo sudėtingai plečiama, o globaliam masteliui trūko technologinių prielaidų.

    Naujoje zk.money versijoje atsirado patogesnis identifikavimas: vartotojai gali susikurti trumpą adresą, pavyzdžiui, vardas.zk.money, vietoje ilgos simbolių eilutės. Pervedimus ir mokėjimo užklausas galima inicijuoti dalijantis nuoroda, o pats identifikavimas grindžiamas Ethereum Name Service principu ir gali veikti su programomis, palaikančiomis ENS.

    „Aztec Labs“ nurodo, kad piniginė yra neglobojanti, todėl įmonė neturi galimybės perkelti ar įšaldyti vartotojų lėšų. Prieiga prie zk.money siūloma per naršyklę, taip pat numatyta galimybė sprendimą paleisti lokaliai, o mobiliąją programėlę bendrovė planuoja pristatyti ketvirtą metų ketvirtį.

    Grįžimas į rinką vyksta po anksčiau fiksuotų incidentų, kai birželį buvo išnaudoti du senesni „Aztec“ išmaniųjų sutarčių sprendimai. Bendrovė pabrėžė, kad tai buvo susiję su seniai uždarytais produktais, o dabartinis zk.money, veikiantis naujoje infrastruktūroje, šio incidento nepalietė.

    „Aztec“ yra pritraukusi reikšmingą finansavimą: bendra investicijų suma siekia apie 110 milijonų eurų, įskaitant 2022 metais paskelbtą 88 milijonų eurų B serijos investiciją. Bendrovė tikina, kad nauja infrastruktūra suteikia daugiau erdvės funkcijoms plėsti ir integracijoms kurti, įskaitant planus ateityje jungtis su decentralizuotų finansų sprendimais Ethereum ekosistemoje.

  • Teotihuacán turėjo savo raštą? Urve rasti paslaptingi glifai keičia požiūrį į miestą

    Teotihuacán turėjo savo raštą? Urve rasti paslaptingi glifai keičia požiūrį į miestą

    Netoli Teotihuacán kultūrinės įtakos zonos centrinėje Meksikoje aptikti trys raudonu pigmentu tapyti glifai paskatino iš naujo vertinti, ar ši civilizacija turėjo savitą rašto tradiciją. Ženklai rasti sunkiai pasiekiamoje oloje ant Cerro Delgado šlaito, kur patekti galima tik įveikus sudėtingą kopimą.

    Mokslininkai nurodo, kad glifai tapyti tamsiai raudonu pigmentu, tikėtina, su hematitu, o jų kontūrai kai kur vos įžiūrimi plika akimi. 2022 metais vykdytų lauko tyrimų metu pasitelktas skaitmeninis vaizdo apdorojimas leido išryškinti blankias detales ir atskirti simbolius nuo senesnių, šio regiono uolų meno tradicijų.

    Pirmasis ženklas: „Dainuojantis kalnas“

    Ryškiausias glifas vaizduoja stilizuotą trijų kalnų motyvą, prie kurio matyti tarsi iš pravertų burnų kylantys vingiuoti elementai. Teotihuacán ikonografijoje panašūs motyvai neretai siejami su kalba, giesme ar dainavimu, todėl tyrėjai šį ženklą interpretuoja kaip „Dainuojantį kalną“.

    Ši interpretacija sustiprėja dėl vėlesnių vietovardžių paralelių: vienas netoliese esantis kalnas vėliau nahuatlių kalba buvo vadinamas Cuicatepec, o šis pavadinimas taip pat gali būti verčiamas kaip dainuojantis kalnas. Dėl to keliama prielaida, kad glifas galėjo žymėti konkrečią vietą ar kraštovaizdžio objektą.

    Du kiti glifai ir galimos jų prasmės

    Antrasis ženklas, pasak tyrėjų, primena kompoziciją su elementais, panašiais į vėrinį ar audinį, ir vertikaliai išdėstytą ginklą. Dėl panašumų su Teotihuacán karių vaizdiniais svarstoma, kad tai galėjo būti karinio statuso, titulo arba su kariais susijusios grupės žymuo, nors galutinės išvados kol kas atsargios.

    Didžiausias, trečiasis glifas atrodo kaip stačiakampė rėminė struktūra, užpildyta žvaigždes primenančiais simboliais. Jis nutapytas virš nedidelės uolinės atbrailos, kur matyti ugnies pėdsakų, o olos sienos ir lubos vietomis pajuodusios nuo suodžių, todėl spėjama, kad čia galėjo vykti su ugnimi susiję ritualai.

    Ką tai sako apie Teotihuacán raštą?

    Pastaraisiais metais archeologiniuose radiniuose vis dažniau identifikuojami Teotihuacán ženklai, kurie gali atitikti vietovardžius, vardus, titulus ar kalendorinę informaciją. Tyrėjų teigimu, šiuo metu aprašomas repertuaras siekia beveik 120 ženklų, o tai leidžia kalbėti apie nuoseklesnę ženklų sistemą, o ne pavienius dekoratyvinius motyvus.

    Naujausiame tyrime argumentuojama, kad tai galėjo būti logo-fonetinis raštas, kuriame ženklai perteikia ir sąvokas ar žodžius, ir garsinę informaciją. Vis dėlto Teotihuacán rašto problema lieka atvira: nėra galutinai aišku, kokia kalba galėjo būti užrašoma, o dalies glifų reikšmės tebėra diskusijų objektas.

    Šio radinio reikšmė platesnė nei trijų ženklų interpretacija: jis rodo, kad rašytinės komunikacijos tradicijos Teotihuacán įtakos erdvėje galėjo būti labiau paplitusios, nei manyta anksčiau. Tokie atradimai ypač svarbūs siekiant suprasti, kaip ši viena didžiausių ikikolumbinės Amerikos urbanistinių civilizacijų fiksavo vietų pavadinimus, socialinį statusą ir ritualines praktikas.

  • Amazonė slepia šimtus mlrd. eurų vertės vaistų užuomazgas: kirtimai naikina tai, ko ieško farmacijos milžinės

    Amazonė slepia šimtus mlrd. eurų vertės vaistų užuomazgas: kirtimai naikina tai, ko ieško farmacijos milžinės

    Tropiniai miškai, ypač Amazonė, gali slėpti dar neatrastų augalinių junginių, kurie ateityje taptų naujų vaistų pagrindu. Organizacijos Zero Carbon Analytics vertinimu, vien farmacijos pramonės požiūriu potenciali tokių atradimų komercinė vertė gali siekti šimtus milijardų eurų.

    Skaičiavimuose pabrėžiama, kad bendras intervalas platus, nes dalis prielaidų remiasi neištirta biologine įvairove ir tuo, kiek sėkmingai mokslas geba paversti junginius vaistais. Vis dėlto Amazonė, kuriai priskiriama apie 30 proc. šio potencialo, išskiriama kaip vienas svarbiausių pasaulio bioišteklių regionų.

    Kodėl gamta svarbi vaistams

    Natūralios kilmės medžiagos šiuolaikinėje medicinoje išlieka kritiškai svarbios, ypač kuriant priešvėžinius preparatus ir antibiotikus. Ekspertų apžvalgos rodo, kad reikšminga dalis priešvėžinių vaistų istorijoje buvo tiesiogiai susiję su natūraliais produktais arba sukurti remiantis gamtoje randamomis molekulėmis.

    Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad didžioji dalis augalų gaminamų cheminių junginių iki šiol nėra nuodugniai ištirti. Tai reiškia, kad prarandant rūšis prarandama ir galimybė apskritai sužinoti, ar jos galėjo pasiūlyti proveržį gydyme.

    Kirtimai naikina būsimus atradimus

    Didžiausia problema ta, kad miškų naikinimas vyksta greičiau, nei spėjama inventorizuoti rūšis ir tirti jų savybes. Zero Carbon Analytics analizė teigia, kad nuo 2001 metų dėl tropinių miškų kirtimų galėjo būti prarasta dešimčių milijardų eurų potenciali komercinė vertė, susijusi su būsimais vaistais.

    Amazonėje rizika laikoma ypač didele dėl endeminių rūšių, kurios neaptinkamos niekur kitur pasaulyje. Jei tokia rūšis išnyksta, kartu išnyksta ir visa jos biocheminė įvairovė, kuri galėjo tapti naujos terapijos atspirties tašku.

    Ne tik pinigai, bet ir visuomenės nauda

    Analizė atskiria komercinę vertę nuo vadinamosios socialinės vertės, kuri apima visuomenės sveikatos naudą, pavyzdžiui, išgelbėtas gyvybes ar sumažėjusias gydymo išlaidas. Skaičiuojama, kad tropiniuose miškuose slypintys dar neatrasti vaistai teoriškai galėtų turėti trilijonais eurų matuojamą socialinę vertę.

    Autoriai pabrėžia ir kitą svarbų aspektą: vietos bendruomenės Amazonėje šimtmečius naudojo augalus gydymo praktikoje ir sukaupė žinių, kurios gali padėti moksliniams tyrimams. Todėl vis dažniau akcentuojama, kad bioprospekcija turi vykti laikantis sąžiningo naudos pasidalijimo principų ir gerbiant čiabuvių teises.

    Amazonės atvejis vis aiškiau parodo paradoksą: kuo sparčiau nyksta miškas, tuo greičiau prarandami potencialūs medicinos atradimai, net jei apie jų egzistavimą dar nespėta sužinoti. Mokslininkai ir aplinkosaugos organizacijos pabrėžia, kad miškų apsauga šiuo atveju tampa ne tik klimato, bet ir visuomenės sveikatos klausimu.

  • Mokslininkai įspėja: Ramiojo vandenyno gelmėse vanduo staiga „sensta“, pasekmės gali būti didelės

    Mokslininkai įspėja: Ramiojo vandenyno gelmėse vanduo staiga „sensta“, pasekmės gali būti didelės

    Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkai, pasitelkę supaprastintą vandenynų cirkuliacijos modelį, nustatė netikėtą reiškinį Ramiajame vandenyne: dalyje regionų vandens masių „amžius“ ateityje gali kisti priešingomis kryptimis. Tai svarbu ne tik mokslininkams, bet ir žvejybai, ekosistemoms bei klimato prognozėms.

    Tyrėjų rezultatai publikuoti mokslo žurnale „AGU Advances“. Modeliavimas apėmė maždaug 100 metų laikotarpį ir analizavo, kaip šylantis klimatas gali keisti vandens masių atsinaujinimą ir deguonies kiekį skirtingose Ramiojo vandenyno zonose.

    Vandens „amžius“ šiame kontekste nereiškia, kad vanduo tiesiogine prasme sensta. Taip vadinamas laikas, praėjęs nuo paskutinio vandens masės kontakto su atmosfera, kai ji galėjo pasipildyti deguonimi.

    Šis rodiklis glaudžiai susijęs su deguonies atsargomis: paviršiuje vanduo sugeria deguonį iš oro, o gilesniuose sluoksniuose jis palaipsniui sunaudojamas bakterijų, cheminių reakcijų ir kvėpuojančių organizmų. Kuo ilgiau vanduo izoliuotas nuo paviršiaus, tuo didesnė rizika, kad deguonies jame mažės.

    Šylantis vandenynas susiduria su dvigubu iššūkiu. Šiltesnis vanduo fiziškai gali ištirpinti mažiau deguonies, o tuo pačiu stiprėja stratifikacija, kai šiltesni paviršiniai sluoksniai vis labiau atsiskiria nuo šaltesnių gilesnių, todėl vertikalus maišymasis silpnėja.

    Ypač svarbi yra vadinamoji termoklina, pereinamoji zona maždaug 200–1 000 metrų gylyje. Būtent joje, kaip rodo modeliavimas, gali ryškėti didžiausi pokyčiai, nes tai riba tarp deguonimi turtingesnių paviršinių vandenų ir gilesnių, lėčiau atsinaujinančių sluoksnių.

    Subtropinėje šiaurinio Ramiojo vandenyno dalyje prognozuojama situacija, kai vanduo vis rečiau bus „vėdinamas“ maišantis su paviršiumi. Dėl lėtesnio vertikalaus judėjimo į gilesnius sluoksnius pateks mažiau šviežio, deguonimi turtingo vandens, todėl vidutinis vandens „amžius“ gali didėti, o deguonies kiekis mažėti.

    Tuo metu tropiniame Ramiajame vandenyne mechanizmas gali veikti priešinga kryptimi. Šiuo metu ten vyrauja procesai, kurie kelia į viršų senesnį, deguonies stokojantį vandenį, tačiau jei šis kilimas sulėtės, į termokliną pateks mažiau „senos“ vandens masės.

    Dėl to tropikų regione vidutinis vandens „amžius“ gali mažėti, o deguonies lygis, remiantis modeliu, išlikti stabilesnis arba net kiek padidėti. Vis dėlto tai nereiškia, kad deguonies stokos zonos tropikuose savaime taps saugios jūrų gyvybei.

    Tyrime išskiriamas ir dar vienas netikėtas veiksnys: nuotolinis Pietų vandenyno poveikis. Modeliavimas rodo, kad Pietų vandenyno šiltėjimas gali per didelio masto cirkuliacijos pokyčius paveikti Ramiojo vandenyno vandenų atsinaujinimą ir deguonies dinamiką net už tūkstančių kilometrų.

    Pasak autorių, toks „nuotolinis ryšys“ gali riboti senų, deguonies stokojančių vandenų kilimą tropiniame ir šiauriniame Ramiajame vandenyne. Tai pabrėžia, kad atskiri vandenynų regionai nėra izoliuoti, o pokyčiai vienoje pasaulio dalyje gali persiduoti kitur per globalią cirkuliaciją.

    Mokslininkai akcentuoja, kad deguonies pokyčiai ypač jautrūs ribinėse zonose, kuriose jo ir taip mažai. Net nedideli svyravimai gali keisti rūšių pasiskirstymą, mažinti buveinių plotą ir didinti stresą žuvims bei kitiems organizmams, ypač kai tai sutampa su kylančia temperatūra.

    Kartu pabrėžiama, kad modeliavimas neišvengiamai supaprastina realybę ir gali neapimti visų veiksnių, tokių kaip trumpalaikiai klimato svyravimai ar regioniniai procesai. Vis dėlto bendras signalas aiškus: Ramiojo vandenyno šiltėjimas gali lemti ne tolygų, o sudėtingą, regioniškai nevienodą vandens „amžiaus“ ir deguonies pokyčių paveikslą.

  • Po Paryžiaus ligonine aptiko prarastą Luteciją: radinys siejamas su Cezario aprašytu mūšiu

    Po Paryžiaus ligonine aptiko prarastą Luteciją: radinys siejamas su Cezario aprašytu mūšiu

    Paryžiaus centre, Senos saloje Île de la Cité, archeologai aptiko reikšmingus galų laikotarpio įtvirtinimų pėdsakus. Radiniai iškilo vykdant tyrimus „Hôtel-Dieu“ komplekso teritorijoje, kur planuojama rekonstrukcija.

    Tyrimus koordinuoja vietos archeologai kartu su Prancūzijos nacionalinio prevencinės archeologijos instituto Inrap specialistais. Iš pradžių tikėtasi rasti įprastų miesto sluoksnių, tačiau netikėtai aptikta konstrukcija primena būtent galų statybos tradicijas.

    Rastas mūras ir gaisro pėdsakai

    Atkastas mūras siekia apie 20 metrų, kai kur išlikęs kiek daugiau nei metro aukščio. Jis suformuotas iš masyvių akmenų ir sutvirtintas medinių sijų sistema, o už jo matoma supilta smėlio ir žvyro platforma, vietomis siekianti iki 2 metrų storį.

    Archeologų vertinimu, tokia sandara gali rodyti, kad tai buvo didesnės gynybinės sistemos dalis. Ypač svarbūs ir gaisro pėdsakai: ant akmenų matyti intensyvaus karščio žymės, o greta rasta sudegusių sėklų bei apdegusių medinių konstrukcijų likučių.

    Prie mūro papėdės aptiktas ir geležinis galų ieties antgalis, sustiprinantis prielaidą, kad vietovė galėjo būti susijusi su kariniu konfliktu. Radiokarbono tyrimai medieną šiuo metu datuoja laikotarpiu maždaug nuo 200 iki 10 metų prieš mūsų erą.

    Ryšys su Julijaus Cezario pasakojimu

    Datavimas apima ir 52 metus prieš mūsų erą, kai, anot Julijaus Cezario, vyko susirėmimas dėl Lutecijos. Savo veikale „Galų karas“ romėnų vadas aprašė paryzių genties gyvenvietę saloje upėje, kurią gynėjai esą padegė ir sugriovė tiltus, mėgindami sustabdyti romėnų pajėgas.

    „Šis radinys yra itin svarbus epochos liudijimas, tačiau prireiks papildomų tyrimų, kad galėtume tiksliai įvertinti konstrukcijos funkciją ir jos ryšį su aprašytais įvykiais“, – sakė Prancūzijos kultūros institucijų atstovai.

    Iki šiol archeologai neturėjo vienareikšmiško materialaus įrodymo, kad būtent Île de la Cité galėjo būti įtvirtinimai, atitinkantys seniausią miesto rašytinį aprašymą. Dėl to Paryžiaus ištakų klausimas išlieka diskusijų objektu jau ne vieną dešimtmetį.

    Kur iš tiesų buvo Lutecija?

    Lutecijos vieta ilgai kėlė ginčus: nors Senos sala atrodė logiška pagal Cezario tekstą, dalis ankstesnių radinių skatino hipotezę, kad svarbus centras galėjo būti Nanterre teritorijoje į vakarus nuo dabartinio Paryžiaus centro. Naujas mūras gali tapti argumentu, stiprinančiu versiją apie gyvenvietę būtent saloje.

    Vis dėlto archeologai pabrėžia, kad būtina patikslinti chronologiją ir nustatyti, ar degimo pėdsakai tiesiogiai sietini su konkrečiu istoriniu epizodu. Praktinis iššūkis ir tai, kad dėl planuojamų statybų išsaugoti radinį vietoje greičiausiai nepavyks.

    Pranešama, kad planuojama parengti mūro fragmento atspaudą ir sukurti detalią 3D fotogrametrinę dokumentaciją. Tokia praktika vis plačiau taikoma Europoje, kai archeologinius objektus tenka fiksuoti maksimaliai tiksliai prieš pasikeičiant teritorijos naudojimui.

  • Kanados Arkties gelmėse aptiko naują aukso zoną: „B2Gold“ gręžė 1,2 km gylį

    Kanados Arkties gelmėse aptiko naują aukso zoną: „B2Gold“ gręžė 1,2 km gylį

    Kanados Arkties Nunavuto teritorijoje, viename svarbiausių šalies aukso gavybos regionų, gręžinių rezultatai atskleidė naują perspektyvią aukso mineralizacijos zoną. Apie radinį pranešė bendrovė „B2Gold“, valdanti Back River aukso rajone vystomą „Goose“ kasyklos projektą.

    Šis regionas išsiskiria ne tik turtingais telkiniais, bet ir sudėtingomis sąlygomis: poliarinis klimatas, trumpas statybų sezonas ir logistika lemia, kad kiekvienas gręžinys kainuoja brangiai, o darbai planuojami itin preciziškai. Dėl to sėkmingi geologiniai atradimai čia laikomi itin reikšmingais, nes gali keisti viso projekto ekonominį pagrįstumą.

    Nauja Tattuk zona

    „B2Gold“ skelbia, kad vienas žvalgybinis gręžinys pasiekė apie 1,2 kilometro gylį ir kirto naują zoną, pavadintą Tattuk. Bendrovės teigimu, ši zona yra maždaug 150 metrų žemiau anksčiau nustatytų aukso ruožų, todėl atsiranda prielaidų, kad mineralizacija tęsiasi giliau, nei manyta iki šiol.

    Didžiausią dėmesį patraukė itin aukštos koncentracijos atkarpa, kurioje, bendrovės duomenimis, 3,35 metro ruože vidutinis aukso kiekis siekė 24,79 gramo tonai. Tokie rodikliai paprastai laikomi aukštos kokybės požeminės gavybos potencialu, tačiau galutines išvadas lems papildomi gręžiniai ir geologinis modeliavimas.

    Ką parodė gręžiniai Llama ir Nuvuyak

    Be Tattuk, bendrovė atliko gręžinius ir jau žinomose „Goose“ kasyklos zonose, siekdama patikslinti mineralizacijos ribas bei patikrinti, ar aukso kūnai tęsiasi į gylį. Tokie darbai dažnai daromi dar prieš galutinai optimizuojant kasybos planą, nes kiekvienas papildomas aukso ruožas gali keisti planuojamas šachtų trasas.

    Llama zonoje, žemiau atviros kasybos dalies, viename gręžinyje fiksuota 21,23 metro atkarpa su vidutiniu 19,12 gramo aukso kiekiu tonai. Nuvuyak zonoje geriausias paminėtas rezultatas siekė 11,88 gramo tonai 6,9 metro intervale, o pati zona, bendrovės vertinimu, rodo tęstinumo požymius žemyn.

    Kontekstas: Kanada ir aukso rinka

    Kanada tradiciškai yra tarp didžiausių aukso gamintojų pasaulyje, o metinė gavyba, priklausomai nuo metų ir projektų plėtros, sudaro apie 200 tonų. Tokie atradimai kaip Tattuk svarbūs ne tik konkrečiai kasyklai: jie prisideda prie šalies žaliavų portfelio ir stiprina Arkties projektų patrauklumą investuotojams.

    Tuo pat metu pasaulinėje aukso rinkoje dėmesys telkiamas į sąnaudas, energetikos kainas ir tiekimo grandinių patikimumą, o kasybos bendrovės aktyviai ieško aukštesnės kokybės telkinių, leidžiančių mažinti savikainą. Praktikoje naujos gilesnės zonos gali reikšti papildomas investicijas į požeminę infrastruktūrą, bet taip pat ir galimybę prailginti kasyklos veiklos laiką.

    „Šie rezultatai rodo, kad mineralizacija gali tęstis giliau, o tai atveria naujas galimybes didinti žinomus išteklius“, – sakė „B2Gold“ atstovai, pristatydami gręžinių duomenis.

    Artimiausias etapas – papildomi gręžiniai, kurie padės įvertinti Tattuk zonos mastą, geometriją ir ryšį su jau žinomomis struktūromis. Tik patikslinus modelį ir atlikus ekonominius skaičiavimus bus aiškiau, ar šis radinys taps reikšmingu „Goose“ kasyklos plėtros veiksniu.

  • Kinai paleido didžiausią jūrinį vėjo parką: 131 turbina ir 2 GW galia muša rekordus

    Kinai paleido didžiausią jūrinį vėjo parką: 131 turbina ir 2 GW galia muša rekordus

    Pietų Kinijos jūroje pradėjo veikti, kaip skelbiama, didžiausias pasaulyje jūrinės vėjo energetikos kompleksas „Fanshi“. Jį vystė „China General Nuclear Power Group“ (CGN), o bendra įrengtoji galia siekia 2 gigavatus.

    Parką sudaro 131 vėjo turbina, iš kurių 33 yra ypač didelės, po 18 megavatų kiekviena. Likusios 98 turbinos yra mažesnės galios, tačiau kartu sudaro visą projektinį pajėgumą, skirtą energiją tiekti į regiono tinklą.

    Turbinos mastas kelia naują kartelę

    18 megavatų turbinų rotoriaus skersmuo siekia apie 292 metrus, o menčių šluojamas plotas sudaro maždaug 66 000 kvadratinių metrų. Tokie matmenys laikomi vienu svarbiausių pastarųjų metų šuolių jūrinio vėjo technologijose.

    Skelbiama, kad esant pilnai apkrovai vienas menčių apsisukimas gali pagaminti apie 43 kilovatvalandes elektros. Per metus viena tokia turbina gali pagaminti iki 56 mln. kilovatvalandžių, priklausomai nuo vėjo sąlygų ir tinklo darbo režimo.

    Kodėl statyti didesnes turbinas apsimoka?

    Didesnės galios turbinos leidžia pasiekti tą patį pajėgumą su mažesniu įrenginių skaičiumi. Tai paprastai reiškia mažiau pamatų, trumpesnius povandeninių kabelių maršrutus ir paprastesnį infrastruktūros išdėstymą jūroje.

    Praktikoje tai gali mažinti dalį statybos ir prijungimo kaštų, taip pat sumažinti užimamą jūrinę teritoriją vienam gigavatui. Tuo pat metu dideli įrenginiai kelia aukštesnius reikalavimus logistikai, uostams, kranams ir specializuotiems montavimo laivams.

    Sudėtinga statyba toli nuo kranto

    Komplekso statyba vyko sudėtingomis sąlygomis: dalis infrastruktūros įrengta iki 81 kilometro nuo kranto, o vandens gylis kai kur siekė iki 53 metrų. Tokiose vietose ypač svarbus tampa tikslus komponentų transportavimas ir montavimas atviroje jūroje.

    Projektui prireikė itin sunkių konstrukcijų: jūrinės elektros stoties „Fanshi-1“ masė siekia 6 168 tonas, o vienos 18 megavatų turbinos bendras svoris viršija 1 500 tonų. Skelbiama, kad montavimo metu buvo pasiektas milimetrinis pozicionavimo tikslumas.

    Komplekse taip pat įrengta 500 kilovoltų tarpinė reaktyviosios galios kompensavimo stotis, skirta mažinti įtampos ir perdavimo nuostolius tiekiant elektrą didesniais atstumais. Tokie sprendimai yra ypač aktualūs, kai jūriniai parkai statomi toliau nuo kranto.

    Teigiama, kad „Fanshi“ per metus turėtų pagaminti daugiau nei 6,6 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, kuri bus perduodama į Guangdongo–Honkongo–Makao Didžiosios įlankos regiono tinklą. Kartu nurodoma, kad tai gali padėti sumažinti anglies naudojimą ir su tuo susijusias emisijas.

    Projektas siejamas su Kinijos ilgalaikiais klimato tikslais: šalis yra deklaravusi siekį pasiekti anglies dioksido emisijų piką iki 2030 metų ir anglies neutralumą iki 2060 metų. Jūrinė vėjo energetika Kinijoje sparčiai plečiasi ir tampa vienu svarbiausių energetinės nepriklausomybės ramščių.