CP v2

Blog

  • ES apyvartinių taršos leidimų prekyba (ETS) vėl peržiūrima: kokių sprendimų laukia pramonė?

    Europos Komisija artimiausiu metu planuoja pristatyti siūlymus, kaip koreguoti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ETS. Ši schema nuo 2005 metų yra vienas svarbiausių Europos klimato politikos instrumentų, tačiau dėl kainų svyravimų ir konkurencingumo klausimų ji vėl atsidūrė politinių derybų centre.

    ETS apima energetikos ir pramonės sektorius, taip pat aviaciją ir jūrų transportą, o iš viso – daugiau kaip 12 000 įrenginių visoje Europos Sąjungoje. Europos Komisijos vertinimu, per ETS reguliuojama iki 45 proc. visų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, todėl net nedideli taisyklių pakeitimai turi plačias pasekmes ekonomikai ir kainoms.

    Kaip veikia ETS?

    ETS pagrindas yra cap-and-trade principas: ES nustato bendrą emisijų limitą, kuris kasmet mažėja, o įmonės privalo turėti leidimus, atitinkančius jų faktines emisijas. Vienas leidimas reiškia vieną toną anglies dioksido, o trūkstamus leidimus tenka pirkti aukcionuose arba antrinėje rinkoje.

    Limitas mažinamas pagal iš anksto nustatytą linijinį mažinimo koeficientą, kuris 2024–2027 metais siekia 4,3 proc., o 2028 metais turėtų didėti iki 4,4 proc. Dabartinė trajektorija reiškia, kad leidimų kiekis ilgainiui artėtų prie nulio apie 2039 metus, o tempą dar pagreitina vienkartiniai leidimų kiekio sumažinimai.

    Dalis leidimų į aukcionus patenka, o dalis tam tikriems pramonės sektoriams skiriama nemokamai, siekiant mažinti išmetimų nutekėjimo riziką, kai gamyba iškeliama už ES ribų. Pajamos iš aukcionų daugiausia keliauja į valstybių biudžetus ir turi būti nukreipiamos klimato ir energetikos tikslams, dalis lėšų per specialius fondus skiriama transformacijai mažesnes pajamas turinčiose šalyse.

    Kodėl vėl kalbama apie pakeitimus?

    Valstybių požiūriai į ETS išsiskiria, nes jų energetikos ir pramonės struktūra skirtinga, o dekarbonizacijos tempai nevienodi. Šalys, kurių elektra gaminama beveik be iškastinio kuro, sistemos kainos spaudimą jaučia kitaip nei tos, kuriose didelė dalis energijos ir pramonės vis dar remiasi anglimi ar dujomis.

    Diskusijas sustiprino ir klausimas, kiek ETS taisyklės turėtų prisidėti prie Europos pramonės konkurencingumo JAV ir Kinijos atžvilgiu. Pramonė siekia didesnio kainų stabilumo ir aiškesnių perspektyvų, nes dideli leidimų kainų šuoliai apsunkina investicijų planavimą, ypač energijai imliose šakose.

    Vienas iš svarbiausių rinkos stabilumo mechanizmų yra Rinkos stabilumo rezervas, kuris reguliuoja leidimų pasiūlą pagal bendrą leidimų perteklių rinkoje. Kai perteklius viršija 833 000 000 leidimų, dalis jų išimama iš rinkos, o kai perteklius nukrenta žemiau 400 000 000, rezervas gali grąžinti leidimų, kad būtų išvengta pasiūlos šoko.

    Nemokami leidimai, CBAM ir politinė įtampa

    Nemokami leidimai daugiausia skiriami energijai imlioms pramonės šakoms, tokioms kaip plieno, cemento, trąšų ar chemijos gamyba, o elektros gamybos sektorius apskritai nemokamų leidimų negauna. Nemokamų leidimų dydį lemia efektyviausių įrenginių rodikliai, todėl didesnes emisijas turintys fabrikai vis dažniau priversti dalį leidimų pirkti.

    Situaciją keičia ir anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje CBAM, kuriuo importui iš trečiųjų šalių palaipsniui taikoma CO2 kaina. Dėl to numatyta, kad pramonės sektoriuose, kuriems taikomas CBAM, nemokami ETS leidimai turėtų mažėti nuo 2026 metų, o 2034 metais būti visiškai panaikinti.

    Tarp svarstomų krypčių – didesnis lankstumas rinkos stabilumo rezervo taisyklėse ir etaloninių rodiklių koregavimas, kad nemokamų leidimų mažėjimas neprasidėtų per staigiai. Kita jautri tema yra siūlymai dalį ETS pajamų labiau centralizuoti ir nukreipti į ES biudžetą, kas daliai valstybių kelia pasipriešinimą.

    „Sistema, kuri pasiteisino mažinant CO2 emisijas, turi tapti besiformuojančios ES pramonės politikos dalimi“, – teigiama valstybių pozicijose dėl ETS ateities.

    Sprendimai, kuriuos pristatys Europos Komisija, dar nebus galutiniai: toliau vyks derybos Europos Parlamente ir Taryboje, todėl galutinis kompromisas gali užtrukti. Tačiau jau dabar aišku, kad ETS korekcijos taps vienu svarbiausių klausimų, lemiančių ir pramonės konkurencingumą, ir energijos kainų dinamiką artimiausiais metais.

  • Venecijos kino festivalis pagerbs Ellen Burstyn Auksiniu liūtu: kuo išskirtinė jos karjera

    Venecijos kino festivalis pagerbs Ellen Burstyn Auksiniu liūtu: kuo išskirtinė jos karjera

    Venecijos kino festivalis paskelbė, kad amerikiečių kino legenda Ellen Burstyn bus apdovanota Auksiniu liūtu už viso gyvenimo nuopelnus. Įvertinimas bus įteiktas 83-ajame festivalyje, kuris vyks rugsėjo 2–12 dienomis.

    Festivalio meno vadovas Alberto Barbera Burstyn pavadino reta aktore, kurios vaidyba pasižymi intensyvumu ir tiesa. Anot jo, per daugiau nei penkis dešimtmečius aktorė sukūrė moterų personažus, atspindinčius šiuolaikinės moters prieštaras ir pokyčius.

    „Ellen Burstyn yra aktorė, kurios kūryboje fragilumas ir disciplina virsta emocinės tiesos kalba, o jos vaidyba išlieka autentiškumo etalonu“, – sakė Alberto Barbera.

    Burstyn plačiai žinoma dėl vaidmenų filmuose Paskutinis kino seansas, Egzorcistas, Alisa čia nebegyvena ir Requiem svajonei. Festivalis primena, kad pasaulinį pripažinimą jai atnešė būtent Egzorcisto sėkmė, o vėliau karjerą įtvirtino įvairūs skirtingų epochų ir stilių projektai.

    Venecija taip pat akcentuoja aktorės bendradarbiavimą su ryškiais kino kūrėjais ir jos gebėjimą derinti emocinį tikslumą su kasdienio atsparumo vaizdavimu ekrane. Pastaraisiais dešimtmečiais tokie apdovanojimai vis dažniau skiriami ne vien už populiarumą, bet ir už ilgalaikę įtaką kinui bei profesinį autoritetą.

    „Net neįsivaizdavau, kad grįšiu iš vieno mylimiausių miestų laikydama Auksinį liūtą. Esu labai pagerbta ir kupina dėkingumo“, – sakė Ellen Burstyn.

    Auksinis liūtas aktorei bus įteiktas per Maggie Gyllenhaal trumpametražio filmo Flesh Impact peržiūrą. Pasak festivalio, šis seansas pasirinktas kaip proga dar kartą išryškinti Burstyn sceninį meistriškumą ir jos gebėjimą kurti niuansuotas, žmogiškai artimas istorijas.

  • Lenkijos valdžia nukreipia apie 47 mln. eurų iš valstybinių miškų: pramonė kelia skaidrumo klausimą

    Lenkijos Vyriausybė pritarė įstatymų pataisų projektui, pagal kurį valstybinis miškų ūkio valdytojas Lasy Państwowe kasmet privalomai pervestų dalį pajamų į Nacionalinį aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą. Naujasis mechanizmas siejamas su lėšų trūkumu gamtos apsaugai ir noru stabiliau finansuoti šias priemones.

    Pagal projektą į fondą būtų nukreipiama 2 proc. pajamų iš medienos pardavimo. Ministerijos vertinimu tai sudarytų maždaug 47–57 mln. eurų per metus, o pinigai būtų kaupiami atskirame subfonde, skirtame gamtos apsaugai, įskaitant nacionalinius parkus ir regionines aplinkos apsaugos institucijas.

    Įmoka skaičiuojama nuo apyvartos

    Didžiausia diskusija kilo dėl to, kad įmoka būtų apskaičiuojama nuo pajamų, o ne nuo pelno. Lasy Państwowe argumentuoja, kad didelė apyvartos dalis ir taip panaudojama įstatyminėms pareigoms: miškų atkūrimui, priešgaisrinei apsaugai, kelių priežiūrai ir miškų apsaugai nuo kenkėjų bei ligų.

    Klimato ir aplinkos ministerija teigia, kad mechanizmas proporcingas, nes krintant medienos pardavimo pajamoms automatiškai mažėtų ir įmoka. Ministerija taip pat tikina, jog tai neturėtų sugriauti savifinansavimo principo ir esą neturės tiesioginio poveikio medienos kainoms ar prieinamumui rinkoje.

    „Jei pajamos iš medienos pardavimo mažės, atitinkamai mažės ir įmokos į fondą“, – sakė ministerijos atstovai.

    Pramonė įžvelgia rizikas

    Medienos sektoriaus organizacijos kritikuoja projektą ir pabrėžia, kad konsultacijos, jų teigimu, vyko nepakankamai įtraukiant smulkesnes ir vidutines įmones. Sektorius taip pat įspėja, kad papildoma finansinė našta pagrindiniam žaliavos tiekėjui gali būti perkelta į medienos kainas, o tai ypač skaudžiai paliestų mažesnius perdirbėjus.

    Ne mažiau svarbus priekaištas susijęs su lėšų panaudojimo skaidrumu. Verslo asociacijos akcentuoja, kad viešieji pinigai turėtų būti skirstomi aiškiomis, įstatyme įtvirtintomis taisyklėmis ir, jų nuomone, pirmiausia per atvirus konkursus, kad būtų išvengta politizuoto lėšų dalijimo rizikos.

    „Didžiausią nerimą kelia tai, kad nėra pakankamai aiškių taisyklių, kaip fondas skirstys šias lėšas“, – sakė medienos pramonės atstovai.

    Europos kontekstas ir galimos pasekmės

    Valstybinių miškų valdymo modeliai Europoje skiriasi: kai kur dalis uždirbto pelno pervedama valstybei, kitur viešosios funkcijos finansuojamos tiesioginėmis biudžeto dotacijomis. Dėl to Lenkijos pasirinktas sprendimas susieti privalomą įmoką su apyvarta vertinamas kaip jautrus, nes toks modelis mažiau atsižvelgia į konkrečių metų sąnaudas ir investicijų poreikį.

    Praktiškai naujoji schema gali turėti kelias kryptis: užtikrinti stabilesnį gamtos apsaugos finansavimą, tačiau kartu didinti įtampą tarp aplinkosauginių tikslų ir medienos rinkos stabilumo. Jei projektas bus tęsiamas, daug kas priklausys nuo to, ar bus įtvirtintos skaidrios lėšų skirstymo procedūros ir aiškūs prioritetai, kurie leistų pagrįsti, kam ir kokiais kriterijais skiriamas finansavimas.

    Artimiausiu metu pataisas dar turės svarstyti parlamentas, o pramonė žada siekti pakeitimų, kurie užtikrintų didesnę priežiūrą ir prognozuojamą poveikį rinkai. Tuo metu Vyriausybė pabrėžia, kad tikslas yra ilgalaikis gamtos apsaugos stiprinimas, ypač ten, kur trūksta lėšų planams, saugomų teritorijų administravimui ir projektams.

  • Tyrimas apie Botticelli paveikslus: DI atskleidė, kas galėjo pražudyti Veneros mūzą Simonettą

    Tyrimas apie Botticelli paveikslus: DI atskleidė, kas galėjo pražudyti Veneros mūzą Simonettą

    Kas pasikeitė istorijoje

    Naujas mokslinis tyrimas siūlo kitokią Simonettos Vespucci, laikomos Sandro Botticelli mūza, mirties versiją. Mokslininkų teigimu, ji galėjo mirti ne nuo tuo metu plačiai paplitusios tuberkuliozės, o nuo naviko komplikacijų.

    Istoriniai šaltiniai mini, kad Simonetta mirė 1476 metais, būdama 23 metų. Tuberkuliozės versija ilgą laiką buvo laikoma labiausiai tikėtina, tačiau nauja analizė ją kvestionuoja kaip per daug supaprastintą paaiškinimą.

    Kaip tyrėjai pritaikė DI

    Tyrimą parengusi tarptautinė mokslininkų grupė pasitelkė veido atpažinimo principu veikiančius algoritmus, pritaikytus tapybos kūriniams. Analizuoti keli Simonettą vaizduojantys portretai ir Botticelli darbai, tarp jų ir su ja siejami ikonografiniai motyvai.

    Autorių teigimu, paveiksluose per kelerius metus matyti laipsniškos veido ir minkštųjų audinių proporcijų permainos. Jos, kartu su rašytiniais to laikotarpio liudijimais, leido suformuluoti hipotezę apie hipofizės adenomą, galėjusią paveikti hormonų pusiausvyrą.

    „Įžvelgėme požymių, kad navikas galėjo išskirti augimo hormoną ir prolaktiną, o jų perteklius ilgainiui keičia veido kontūrus“, – sakė endokrinologas Paolo Pozzilli.

    Kokie požymiai nurodomi

    Tyrime akcentuojama, kad hipofizės navikai kai kuriais atvejais sukelia lėtai progresuojančius išvaizdos pokyčius, o vėliau gali baigtis staigia komplikacija. Viena iš jų yra hipofizės apopleksija, kai navikas kraujuoja arba staigiai ištinsta, sukeldamas greitą būklės blogėjimą.

    Mokslininkai taip pat aptaria istoriniuose tekstuose minėtus simptomus, tokius kaip galvos skausmai, vėmimas, karščiavimas ar sąmonės sutrikimai. Jų vertinimu, toks simptomų derinys gali labiau atitikti staigios endokrininės komplikacijos scenarijų nei lėtesnę, sekinančią tuberkuliozės eigą.

    Dar vienas argumentas remiasi keliomis užuominomis apie staigius sveikatos pablogėjimus prieš pat mirtį, įskaitant aprašytą kolapsą per šokį. Tyrėjai kelia prielaidą, kad stresinis įvykis ar trauma galėjo tapti veiksniu, paskatinusiu kraujavimą navike.

    Patys autoriai pabrėžia, kad po daugiau nei 500 metų medicininės diagnozės tiksliai patvirtinti neįmanoma. Vis dėlto jie mano, kad DI ir medicinos žinios, derinamos su meno istorijos analize, gali padėti tikslinti senas biografijas ir aiškinti, kodėl tam tikri pasakojimai tapo dominuojantys.

  • Aktorius Sam Neill mirė nuo plaučių uždegimo: agentas atskleidė detales ir šeimos planus

    Aktorius Sam Neill mirė nuo plaučių uždegimo: agentas atskleidė detales ir šeimos planus

    Aktorius Sam Neill, išgarsėjęs vaidmenimis filmuose Jurassic Park ir The Piano, mirė būdamas 78 metų. Jo mirties priežastį paviešino ilgametis agentas Philipas Grenzas, pabrėžęs, kad šeima sutiko tai padaryti dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių netikslumų.

    Pasak agento, aktorius mirė nuo plaučių uždegimo. Neillas mirė pirmadienį Sidnėjuje, o jo artimieji vėliau planuoja atsisveikinti privačiai, pagerbdami aktoriaus norą išlikti kuo toliau nuo viešumo.

    Mirties priežastis ir šeimos sprendimas

    Philipas Grenzas nurodė, kad informacija apie mirties priežastį buvo paviešinta siekiant užkirsti kelią klaidinančioms interpretacijoms. Šeima, agento teigimu, norėjo, kad būtų aiškiai pasakyta, kas nutiko, ir kartu išsaugota privatumo riba.

    „Sam mirė nuo plaučių uždegimo“, – sakė Philipas Grenzas.

    Agentas taip pat pažymėjo, kad Neillas buvo itin privatus žmogus ir nemėgo triukšmo aplink savo asmeninį gyvenimą. Dėl to atminimo pagerbimas vyks aktoriaus ūkyje Naujojoje Zelandijoje tik šeimos rate, vėliau, dar nenustatytu laiku.

    Kova su limfoma ir CAR-T terapijos reikšmė

    Aktoriaus sveikatos istorija viešiau nuskambėjo 2023 metais, kai jis pranešė, kad jam diagnozuota agresyvi ne Hodžkino limfomos forma. Šių metų balandį Neillas buvo sakęs, kad po gydymo yra be vėžio požymių.

    Gydymui buvo taikyta CAR-T ląstelių terapija, priskiriama imunoterapijai, kai paciento T ląstelės laboratorijoje modifikuojamos taip, kad atpažintų ir naikintų vėžines ląsteles. Šis metodas pasaulyje naudojamas daliai kraujo vėžio atvejų, ypač kai standartiniai gydymo būdai nepadeda.

    Darbo planai, pagarba atminimui ir kolegų reakcijos

    Agentas teigė, kad per pastaruosius metus Neillas dirbo intensyviai ir filmavo kelis projektus iš eilės. Tarp jų minimi filmai Godzilla v Kong: Supernova ir The Last Resort, kurie šiuo metu yra postprodukcijos etape.

    Gerbėjai, norintys pagerbti aktorių, raginami vietoj gėlių aukoti organizacijoms, kurios jam buvo svarbios. Tarp minimų krypčių yra sveikatos iniciatyvos ir aplinkosaugos projektai Naujojoje Zelandijoje.

    Į Neillo mirtį sureagavo ir kino pasaulis, ir Naujosios Zelandijos vadovai. Viešuose atsisveikinimo žodžiuose jis prisimintas kaip viena ryškiausių šalies kultūros figūrų, padėjusi Naujosios Zelandijos kino istorijoms pasiekti tarptautinę auditoriją.

  • Davido Bowie archyvuose rasta nauja ankstyvųjų įrašų kolekcija: žadama 10 negirdėtų dainų

    Davido Bowie archyvuose rasta nauja ankstyvųjų įrašų kolekcija: žadama 10 negirdėtų dainų

    Naujas leidinys iš 1965 metų

    Į Davido Bowie diskografiją netrukus bus įrašytas dar vienas leidinys, sudarytas iš itin ankstyvų, 1965 metais įrašytų kūrinių. Albumas pavadintas David Bowie: The Shel Talmy Recordings ir, leidėjų teigimu, turėtų tapti išsamiausiu ankstyvojo laikotarpio įrašų rinkiniu.

    Šis pranešimas pasirodė praėjus dešimčiai metų nuo atlikėjo mirties, o naujiena iškart sudomino gerbėjus ir kolekcininkus. Tokie archyviniai leidiniai dažnai leidžia iš naujo įvertinti, kaip formavosi atlikėjo stilius dar iki didžiojo proveržio.

    Ką žinome apie įrašus

    Dainos buvo įrašytos laikotarpiu, kai Bowie grojo su grupe The Lower Third ir dar naudojo vardą Davie Jones. Vėliau jis jį pakeitė, kad nekiltų painiavos su Davy Jones iš grupės The Monkees.

    Albumą prodiusavo Shel Talmy, siejamas su tuo laikmečiu itin svarbiais britų roko įrašais ir hitais. Skelbiama, kad leidinyje bus dešimt iki šiol oficialiai nepaskelbtų kūrinių.

    Svečiai ir išleidimo data

    Leidinyje taip pat turėtų skambėti kitų žinomų muzikantų indėlis, tarp jų minimas Jimmy Page, vėliau tapęs viena ryškiausių Led Zeppelin figūrų. Taip pat nurodomi The Yardbirds ir pianistas Nicky Hopkins, grojęs su tokiais vardais kaip The Rolling Stones ir The Beatles.

    Tarp anksčiau neviešintų dainų minimos I Want Your Love, You’ve Got A Habit Of Leaving, Cupid, Leave Her to Me, I Live in Dreams ir I Do Believe I Love You. Albumo pasirodymas numatytas rugsėjo 18 dieną.

    „Ši kolekcija nusipelno teisėto dėmesio kaip vienas ankstyviausių Davido muzikinės kelionės skyrių, o šiuos garsus verta vertinti pagal to meto Britanijos kontekstą“, – teigiama prie leidinio parengtuose komentaruose.

  • Messi ir Yamal: kaip 2007 metų nuotrauka tapo 2026 metų pasaulio čempionato finalo įžanga

    Messi ir Yamal: kaip 2007 metų nuotrauka tapo 2026 metų pasaulio čempionato finalo įžanga

    2007 metais Barselonoje vykusi UNICEF labdaros iniciatyva paliko kadrą, kuris po beveik dviejų dešimtmečių įgavo netikėtą prasmę. Tąkart 20-metis Lionelis Messi „Camp Nou“ rūbinėje, fotosesijos metu, maudė penkių mėnesių kūdikį Lamine Yamal.

    Tuomet tai buvo tik šilta akimirka labdaros kalendoriui, kurį rengė „FC Barcelona“ fondas kartu su laikraščiu „Sport“. Tačiau 2026 metų pasaulio čempionato finalas Jungtinėse Valstijose šią nuotrauką paverčia simboliška istorijos įžanga, kai mokytojo ir mokinio linija susikerta aikštėje.

    Kaip gimė garsus kadras

    Fotografas Joanas Monfortas fotosesiją surengė „Camp Nou“ svečių rūbinėje, o dalyviai buvo atrinkti loterijos būdu. Tarp šeimų, atvykusių iš Mataro apylinkių, buvo ir Yamal šeima, o jiems teko susitikti su Messi, jau spėjusiu laimėti Ispanijos čempionatą ir UEFA Čempionų lygą.

    Nuotrauka buvo panaudota 2008 metais išleistame labdaros kalendoriuje, o plačiau išgarsėjo gerokai vėliau, kai Yamal tapo vienu ryškiausių „Barcelona“ akademijos auklėtinių. Futbolo pasaulyje tokiems sutapimams dažnai priskiriama daugiau reikšmės, nei jie turėjo gimimo momentu, tačiau šį kartą istorija įgauna realų sportinį tęsinį.

    Ta pati mokykla, skirtingos kartos

    Messi į „Barcelona“ sistemą atvyko 2000 metais, būdamas 13-os, o debiutavo pagrindinėje komandoje dar paauglystėje. Yamal į akademiją įsiliejo vaikystėje, o į pirmą komandą prasibrovė itin anksti, tapdamas vienu jauniausių šio amžiaus žaidėjų, vilkėjusių „Barcelona“ marškinėlius.

    Abiejų istorijos siejasi ne tik klubo filosofija, bet ir simbolika, kuri futbolo kultūroje turi didelę reikšmę. Yamal perėmė 10 numerį, dešimtmečius buvusį Messi identiteto dalimi, todėl jų dvikova finalo kontekste pristatoma kaip kartų sandūra.

    Finalas, kurį sunku sugalvoti

    2026 metų pasaulio čempionato finale susitinka Ispanija ir Argentina, o tai išskirtinė dvikova tiek sportiškai, tiek dėl pasakojimo ašies, kurią kuria dviejų žvaigždžių biografijos. Messi šiame turnyre siekia dar vieno titulo, o Yamal tai pirmoji tokio lygio finalo patirtis, kuri gali tapti jo karjeros atskaitos tašku.

    Yamal, prisiminęs vaikystės nuotrauką, pabrėžė paprastą faktą apie laiką ir pokyčius.

    „Aš šiek tiek paaugau, o Leo taip pat“, – sakė Lamine Yamal.

    Šis finalas išnaudoja retą progą, kai emocinis fonas dera su sportine logika: vienoje pusėje yra patirtis, ilgametė lyderystė ir dar vienas bandymas įtvirtinti legendą, kitoje – nauja karta, kuri ateina ne tik pakeisti vardus, bet ir perrašyti hierarchijas. Kadras iš rūbinės, sukurtas labdaros tikslams, tampa istorija apie tai, kaip futbolas kartais pats susikuria scenarijų.

  • Kubilius apie ES karinį mobilumą: 27 taisyklės stabdo, europarlamentarai siūlo terminą 2028

    Kubilius apie ES karinį mobilumą: 27 taisyklės stabdo, europarlamentarai siūlo terminą 2028

    Europos Komisijos gynybos komisaras Andrius Kubilius sako, kad ES karinio mobilumo reforma yra būtina, jei Europa nori realiai pasirengti krizių scenarijams ir greitam sąjungininkų pastiprinimui. Ketvirtadienį Europos Parlamente pradedamos derybos su Taryba ir Komisija dėl vadinamojo karinio mobilumo paketo, tačiau dalis europarlamentarų jau spaudžia dėl ankstesnio termino.

    Kubiliaus teigimu, viena didžiausių problemų yra skirtingi nacionaliniai režimai: kiekviena iš 27 valstybių turi savas procedūras, leidimus ir taisykles, kurios karo ar įtampos atveju virsta laiko praradimu. Tai reiškia, kad technikos ir karių judėjimas per sienas gali strigti ne dėl logistikos stokos, o dėl biurokratinių kliūčių.

    „Didelė problema ta, kad turime 27 valstybes nares ir jos turi 27 karinio mobilumo režimus. Pavyzdžiui, perkelti karius iš Ispanijos į Baltijos šalis gali užtrukti apie 45 dienas. Mes tai keičiame labai radikaliai“, – sakė Andrius Kubilius.

    ES karinis mobilumas apibrėžiamas kaip gebėjimas greitai perkelti tankus, kariuomenės vienetus ir kitus karinius krovinius per Europą, kai laikas tampa lemiamu veiksniu. Diskutuojamas paketas yra platesnės ES Readiness 2030 darbotvarkės dalis, kuria siekiama stiprinti atgrasymą, atsparumą ir pasirengimą.

    Europos Komisija siūlo, kad naujos taisyklės ir infrastruktūriniai sprendimai būtų pilnai įgyvendinti iki 2030 metų. Pagrindinis paketo tikslas yra sumažinti administracinę naštą, suderinti procedūras ir atnaujinti infrastruktūrą, kad karinė technika galėtų judėti greičiau ir saugiau.

    Vis dėlto Europos Parlamento pranešėjai dėl šio teisės akto, Lenkijos europarlamentaras Michałas Szczerba ir Latvijos europarlamentaras Roberts Zīle, siekia terminą paankstinti iki 2028 metų. Jų argumentas paprastas: saugumo aplinka blogėja greičiau nei juda reguliavimo ir infrastruktūros projektai, todėl laukti iki 2030 metų būtų per rizikinga.

    „Laikas yra esminis dalykas, ir mes negalime laukti“, – sakė Michałas Szczerba.

    Pranešėjai pabrėžia, kad dalis sprendimų nėra vien tik apie papildomą finansavimą. Ne mažiau svarbu greitis, vienodos taisyklės ir kritinių logistikos „butelio kaklelių“ šalinimas, pavyzdžiui, netinkami tiltai, ribotos geležinkelių atkarpos ar nepakankami logistikos terminalai, kurie stabdo sunkiąją techniką.

    Finansavimo klausimas, nors ir nėra vienintelis, išlieka svarbus infrastruktūros modernizavimo daliai. Diskusijose minimi ES biudžeto instrumentai ir ateinančios daugiametės finansinės programos galimybės, tačiau kartu akcentuojama ir nacionalinių biudžetų atsakomybė, ypač kai kalbama apie kelius, tiltus ir geležinkelius, kurie pirmiausia priklauso valstybių kompetencijai.

    Europos Komisija, konsultuodamasi su NATO, yra identifikavusi kelis pagrindinius karinio mobilumo koridorius, tačiau jų detalės neviešinamos dėl jautrumo. Taip pat kalbama apie šimtus taškinių projektų, kuriuose numatoma sparčiau spręsti konkrečias kliūtis, kad reali nauda būtų juntama dar iki visos reformos pabaigos.

    ES Tarybai derybose šiuo metu atstovauja Airija, pirmininkaujanti ES Tarybai rotacijos tvarka. Airijos užsienio reikalų ir gynybos ministrė Helen McEntee Europos Parlamente pabrėžė, kad karinio mobilumo paketu siekiama supaprastinti transporto reguliavimą ir užtikrinti greitesnę reakciją krizėse, o šį klausimą ji įvardijo kaip vieną iš pirmininkavimo prioritetų.

    Artimiausiose derybose esminis ginčas bus ne tik dėl galutinio termino, bet ir dėl to, kokio masto taisyklių harmonizavimas bus realiai pasiektas, kaip bus suderinti nacionaliniai saugumo reikalavimai ir kaip greitai valstybės imsis infrastruktūros modernizavimo. Nuo šių sprendimų priklausys, ar Europa krizės akivaizdoje galės veikti kaip viena erdvė, o ne kaip 27 atskirų procedūrų labirintas.

  • Storm-1516: tariamas „Hezbollah“ grasinimų vaizdo įrašas prieš Bastilijos dieną – galimas Rusijos pėdsakas

    Storm-1516: tariamas „Hezbollah“ grasinimų vaizdo įrašas prieš Bastilijos dieną – galimas Rusijos pėdsakas

    Prieš Prancūzijos Bastilijos dienos minėjimą socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame tariami „Hezbollah“ kovotojai grasina išpuoliais Prancūzijoje. Tyrėjai ir faktų tikrintojai teigia, kad įrašas greičiausiai suklastotas, o jo platinimas gali sietis su Rusijai priskiriama įtakos operacija Storm-1516.

    Įrašas pirmiausia pasirodė „Telegram“, o vėliau persikėlė į „X“ ir „Facebook“, kur surinko beveik 1 000 000 peržiūrų. Matyti trys gobtuvais prisidengę vyrai su uniformomis, stovintys šalia manekeno, vaizduojančio Prancūzijos Užsienio legionieriaus figūrą.

    Vaizdo įraše skamba grasinimai liepos 14 dieną „pralieti kraują“, jei Prancūzija ir toliau, kaip teigiama, „tieks ginklus“ Izraeliui. Įrašo pabaigoje vienas iš vyrų peiliu nukerta manekeno galvą, taip sustiprindamas bauginimo efektą.

    Kas kelia įtarimų?

    Nors socialiniuose tinkluose platinant įrašą tvirtinta, kad tai „Hezbollah“, pačiame vaizdo įraše aiškaus prisistatymo nėra. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad įraše nematyti „Hezbollah“ simbolikos, kuri paprastai naudojama organizacijos oficialiuose pranešimuose ir propagandinėje medžiagoje.

    Kalbą vertinę arabų kalbos specialistai nurodė, kad tariamas akcentas primena Levanto regiono arabų kalbą, tačiau nėra būdingas libanietiškam tarimui. Be to, kalbėtojas daro gramatinių klaidų, kurios, jų vertinimu, mažina tikimybę, kad įrašą būtų kūrusi „Hezbollah“ aplinka.

    Faktų tikrintojai taip pat siejo įrašo plitimą su paskyromis, kurios dažnai skleidžia prorusiškus naratyvus ir koordinuotai perpublikuoja panašų turinį. Tarp platintojų identifikuotos paskyros, palaikančios Sahelio valstybių aljansą ir demonstruojančios ryškiai antivakarietišką komunikaciją.

    Storm-1516 taktika ir tikslai

    Storm-1516 siejama su melagingų ar iškraipytų žinučių sklaida apie Europą ir Vakarų valstybes, siekiant kelti įtampą bei mažinti pasitikėjimą institucijomis. Tyrėjai pabrėžia, kad tokiose operacijose dažnai pasitelkiami suklastoti vaizdo įrašai, apsimetimas žurnalistais ar žiniasklaidos priemonėmis, taip pat samdomi aktoriai, vaidinantys tariamus liudininkus.

    Naujausia tendencija – vis platesnis DI naudojimas: nuo vaizdo ir garso manipuliacijų iki greitai gaminamų, skirtingoms auditorijoms pritaikytų dezinformacijos versijų. Tokie įrankiai leidžia sumažinti klastočių kūrimo kainą ir didinti jų kiekį, o tikroviškumo įspūdis dažnai pasiekiamas būtent emociniu, bauginančiu turiniu.

    Tyrėjai nurodo, kad šis įrašas savo struktūra ir platinimo schema primena ankstesnius atvejus, kai socialiniuose tinkluose buvo skleidžiami tariamų islamistinių grupuočių grasinimai Prancūzijai. Panašūs klipai anksčiau buvo vertinti kaip bandymai pasinaudoti dideliais renginiais ar jautriomis datomis, kad visuomenėje sustiprėtų nesaugumo jausmas ir poliarizacija.

    Ekspertai ragina tokį turinį vertinti atsargiai: tikrinti, ar yra patikimų patvirtinimų iš institucijų, ieškoti originalaus šaltinio, atkreipti dėmesį į logotipų, kalbos ir platinimo tinklų neatitikimus. Didelio atgarsio sulaukiantys grasinimai dažnai būna sukurti taip, kad vartotojai jais dalintųsi skubėdami ir neįvertinę konteksto.

  • „Gemini Trains“ taikosi į „Eurostar“: iki 2030-ųjų planuoja tiesioginį maršrutą Londonas–Kelnas

    „Gemini Trains“ taikosi į „Eurostar“: iki 2030-ųjų planuoja tiesioginį maršrutą Londonas–Kelnas

    Naujas žaidėjas Lamanšo tunelyje

    Britų geležinkelių startuolis „Gemini Trains“ paskelbė planus iki 2030 metų pradėti tiesioginius reisus tarp Londono ir Kelno. Bendrovė siekia įžengti į maršrutų per Lamanšo tunelį rinką, kur keleivių vežime daugiau kaip tris dešimtmečius dominuoja „Eurostar“.

    Pasak bendrovės, naujojo maršruto kelionė turėtų trukti apie keturias valandas. Šiuo metu kelionė traukiniu iš Londono į Kelną dažnai užtrunka iki šešių valandų ir paprastai reikalauja bent vieno persėdimo.

    Kur bus pagrindinis Londono mazgas

    „Gemini Trains“ ketina pagrindiniu išvykimo tašku pasirinkti Stratford International, o ne St Pancras, kuris jau dabar susiduria su dideliais keleivių srautais. Toks sprendimas gali tapti svarbia konkurencine detale, jei pavyktų pasiūlyti patogesnį įlaipinimą ir sklandesnę logistiką.

    Bendrovė taip pat planuoja sustojimus Ebbsfleet International ir Ashford International stotyse. „Eurostar“ šiose stotyse nebestabdo nuo 2020 metų, todėl jų sugrįžimas į tarptautinių reisų žemėlapį galėtų išplėsti pasirinkimą keleiviams iš pietryčių Anglijos.

    Ambicijos, traukiniai ir kainodara

    Startuolis skelbia ketinantis nuomotis aštuonis elektrinius traukinius, kuriuose tilptų daugiau nei 550 keleivių. Pradiniame etape iki 2030 metų bendrovė kalba apie maždaug 11 reisų per dieną ir vėlesnę spartesnę plėtrą, kai parkas bus pilnai sukomplektuotas.

    Bilietų kainos turėtų būti nustatomos taikant dinaminę kainodarą, o įvedimo laikotarpiu minimi maždaug 69 eurų vienos krypties tarifai į Paryžių. Bendrovė žada komfortiškesnes sėdynes, gerą belaidį internetą ir skirtingus patogumo lygius ekonominėje bei verslo klasėse.

    Konkurencija „Eurostar“ auga

    „Eurostar“ yra vienintelis keleivinis operatorius Lamanšo tunelyje jau daugiau kaip 30 metų, tačiau rinka keičiasi. Didėjantis dėmesys kelionėms traukiniais Europoje, ypač trumpų ir vidutinio nuotolio maršrutuose, skatina naujus operatorius ieškoti galimybių perimti dalį keleivių srauto iš aviacijos ir esamų vežėjų.

    „Gemini Trains“ vadovas Adrianas Quine’as savo bendrovę pristato kaip operatorių, sieksiantį laužyti nusistovėjusią tvarką ir pritraukti keleivius naujais maršrutais bei stotimis.

    „Mes keisime žaidimo taisykles siūlydami naujus maršrutus, naujas stotis, naujus traukinius, naujus salonus, mažesnes kainas ir skatindami žmones persėsti iš lėktuvo į traukinį“, – sakė Adrianas Quine’as.

    „Gemini Trains“ nėra vienintelė bendrovė, planuojanti konkurenciją „Eurostar“. Tarp minimų pretendentų yra ir „Virgin Trains“, taip pat kiti Europos operatoriai, kurie svarsto ar jau rengia planus įžengti į populiariausius maršrutus, pirmiausia Londonas–Paryžius.

    Tuo pat metu „Eurostar“ taip pat signalizuoja apie plėtros planus, įskaitant siekį iki 2030-ųjų pradžios sukurti tiesioginius ryšius tarp Londono ir Vokietijos miestų bendradarbiaujant su Deutsche Bahn. Jei šie planai virs realiais reisais, konkurencija tarp operatorių gali išaugti būtent Vokietijos kryptyje.