CP v2

Blog

  • Trumpas atskleidė Irano dovaną: per Hormuzo sąsiaurį praleido 10 naftos tanklaivių

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pirmą kartą viešai paaiškino, kodėl, jo teigimu, tiki, kad Iranas yra pasirengęs tartis dėl taikos susitarimo, nors regione ir toliau skraido raketos.

    Pasak D. Trumpo, Iranas, demonstruodamas gerą valią, per Hormuzo sąsiaurį praleido aštuonis naftos tanklaivius, o vėliau – dar du, tarsi atsiprašydamas. Taip, kaip aiškino prezidentas, esą ir paaiškėja antradienį jo užsiminta „dovana“.

    „Aš pasakiau: na, panašu, kad bendraujame su tinkamais žmonėmis“, – per 90 minučių trukusį posėdį kalbėjo D. Trumpas. Tai buvo pirmasis jo Kabineto posėdis nuo tada, kai beveik prieš mėnesį prasidėjo karas su Iranu.

    „Baltieji rūmai“ atsisakė pateikti daugiau detalių apie tanklaivius. D. Trumpas užsiminė manantis, kad jie galėjo plaukti su Pakistano vėliava, tačiau nepaaiškino, su kuo konkrečiai JAV tariasi ir ką jis vadina „tinkamais žmonėmis“.

    Šis epizodas, D. Trumpo pristatytas kaip Irano „dovana“, tapo savotišku tiltu tarp prezidento optimizmo dėl galimo susitarimo ir realybės Artimuosiuose Rytuose, kur Iranas, Izraelis ir Jungtinės Valstijos vis dar apsikeičia raketų smūgiais.

    Tokį dvilypumą buvo galima jausti ir posėdyje: Kabinetas viešai pateikė iki šiol plačiausią operacijos gynimą, tačiau kartu sunkiai atsakė į klausimą, kas vyks toliau. Nors D. Trumpas ir keli jo komandos nariai tvirtino, kad Iranas pasirengęs deryboms, konkretumo trūko, o siunčiami signalai buvo nevienareikšmiai.

    Specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas sakė, kad D. Trumpo „pirmenybė visada yra taika ir tai turėtų būti mūsų prioritetas“. Tuo metu gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau „derėsis bombomis“, pridūręs, jog karas esą yra „derybos kitomis priemonėmis“.

    Posėdyje atsiskleidė D. Trumpo pasirinkta dviejų krypčių strategija, kuria jis siekia užbaigti karą. S. Witkoffas pirmą kartą viešai išdėstė, kodėl iki karo vykusi diplomatija, jo teigimu, žlugo: Iranas atsisakė atsisakyti sodrinimo, o sukauptos sodrintos medžiagos, kaip tvirtino pasiuntinys, būtų pakakę 11 branduolinių bombų pagaminimui. Jis taip pat patvirtino pranešimus apie šią savaitę Iranui perduotą 15 punktų taikos pasiūlymo karkasą.

    Prezidentas tikino paliekantis visas galimybes ant stalo: jis esą pasirengęs sudaryti taiką, tačiau neatmetė ir galimybės perimti Irano naftą. D. Trumpas kalbėjo, kad karas galėtų greitai baigtis, bet kartu neužsiminė, jog galėtų būti siunčiami kariai konfiskuoti Irano uraną.

    Vis dėlto posėdis mažai ką paaiškino dėl esminio klausimo: kada karas Irane baigsis ir kaip atrodytų pergalė. S. Witkoffas atsisakė atskleisti 15 punktų plano detales, teigdamas, kad jis yra konfidencialus, o Iranas ir toliau ginčija, jog derybos apskritai vyksta.

    Praėjus kelioms valandoms po posėdžio, D. Trumpas pranešė, kad dar kartą atideda anksčiau duotą pažadą smogti Irano energetikos infrastruktūrai, siekdamas suteikti daugiau laiko deryboms su šalies valdžia. Šeštadienį jis grasino „sunaikinti“ Irano elektrines, jei Teheranas per 48 valandas visiškai neatvers Hormuzo sąsiaurio, tačiau vėliau terminą pratęsė iki penktadienio.

    Šis pranešimas pasirodė po to, kai Volstritas patyrė blogiausią dieną nuo karo su Iranu pradžios. „S&P 500“ indeksas nuo metų pradžios smuko 4,9 proc.

    Viceprezidentas JD Vance’as ir valstybės sekretorius Marco Rubio posėdyje pasisakė trumpai ir santūriai. Abu daugiausia akcentavo argumentą, kad karas buvo būtinas siekiant užkirsti kelią Iranui įgyti branduolinį ginklą – šis argumentas labiau teisino konflikto pradžią nei piešė jo pabaigos scenarijų.

    Prezidento optimizmas ir nuolatinis kartojimas, kad karas netrukus baigsis, skamba tuo metu, kai visuomenės nepritarimas stiprėja. Naujausios apklausos duomenimis, 58 proc. rinkėjų nepritaria kariniams veiksmams Irane, įskaitant 64 proc., kurie neigiamai vertina D. Trumpo politiką santykiuose su šia šalimi. Bendras nepalankus įvertinimas, kaip skelbiama, pasiekė 59 proc. – aukščiausią per abi jo kadencijas.

    Nors D. Trumpas demonstravo pasitikėjimą karo eiga, jis ir jo ekonomikos patarėjai netiesiogiai pripažino ekonominę kainą. Prezidentas ir iždo sekretorius Scottas Bessentas kai kuriais momentais kalbėdami apie ekonomikos atsigavimą vartojo būtąjį laiką.

    „Mes turėjome geriausią ekonomiką istorijoje, turėjome geriausią akcijų rinką istorijoje. Pasakiau, kad patirsime nedidelį smūgį, trumpalaikį smūgį, o vėliau, mano nuomone, viskas pakils daug aukščiau nei buvo“, – sakė D. Trumpas.

    Nors augančių degalų kainų jis tiesiogiai nekomentavo, prezidentas pažymėjo, kad federalinio degalų mokesčio sustabdymas yra „tai, ką turime kišenėje, jei nuspręsime, kad to reikia“. Nacionalinės benzino kainos, kaip nurodoma, artėja prie 4 JAV dolerių už galoną – pirmą kartą nuo 2022 m. rugpjūčio – ir per mėnesį pakilo 1 JAV doleriu.

    D. Trumpas tvirtino, kad karas yra tik „apylanka“ platesniame JAV ekonomikos atsigavimo kelyje, kurį, pasak jo ir aukščiausių pareigūnų, esą buvo būtina pasirinkti, kad Iranas neįgytų branduolinio ginklo.

    Tuo metu Iranas kritiškai įvertino D. Trumpo 15 punktų planą ir pateikė savo penkių punktų pasiūlymą. Jame, be kita ko, minimi reikalavimai dėl karo reparacijų ir Irano suvereniteto pripažinimo Hormuzo sąsiauriui.

    Galiausiai D. Trumpas užsiminė, kad Jungtinėms Valstijoms galbūt net nereikia jokio susitarimo.

    „Jie prašo susitarimo, ne aš. Nežinau, ar mes galėsime tai padaryti – nežinau, ar mes norime tai padaryti. Jie turėjo tai padaryti prieš keturias savaites. Jie turėjo tai padaryti prieš dvejus metus arba turėjo tai padaryti, kai pirmą kartą atėjome į valdžią“, – teigė D. Trumpas.

  • D. Trumpui – naujas naftos šokas: Iranas grasina uždaryti Bab el Mandebo sąsiaurį

    Grėsmė pasaulio energetikos rinkoms kyla ne vien dėl Hormūzo sąsiaurio. Artimuosiuose Rytuose yra dar vienas strategiškai svarbus jūrų kelias, kurį Iranas, kaip teigiama, svarsto panaudoti spaudimui didinti, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesugebės sumažinti įtampos karo su Iranu kontekste.

    Ekspertai perspėja: jei Irano remiami veikėjai užblokuotų Bab el Mandebo sąsiaurį – intensyvaus laivybos eismo „butelio kaklelį“ Raudonojoje jūroje – tai dar labiau padidintų pasaulio finansinius sukrėtimus ir galėtų pakelti naftos kainą iki 150 JAV dolerių už barelį.

    Irano kariuomenės pareigūnas šeštadienį pusiau oficialiai naujienų agentūrai teigė, kad jei JAV ir Izraelis atakuotų daugiau šalies energetikos infrastruktūros objektų, Iranas didintų „nesaugumą kituose sąsiauriuose, įskaitant Bab el Mandebo sąsiaurį ir Raudonąją jūrą“.

    Bab el Mandebo sąsiauris, esantis už šimtų mylių nuo Hormūzo, prie Jemeno pietvakarinio pakraščio, yra kelias laivams, gabenantiems apie 10 proc. pasaulio naftos ir gamtinių dujų tiekimo. Šį sąsiaurį anksčiau jau buvo taikiusiis Irano remiama Jemeno sukilėlių grupuotė – hučiai, atakavusi laivus dronais ir raketomis.

    Buvęs vienas pagrindinių Izraelio gynybos pajėgų Irano tyrėjų Danny Citrinowiczius sako neabejojantis, kad hučiai galiausiai gali įsitraukti.

    „Neabejoju, kad galiausiai hučiai įsitrauks ir padarys du dalykus – pirma, blokuos Bab el Mandebo sąsiaurį, antra, bandys neleisti sauditams iš „Janbu“ uosto plukdyti naftos tanklaiviais“, – teigė D. Citrinowiczius.

    Pastarąjį mėnesį Bab el Mandebo sąsiauris tapo alternatyviu maršrutu Vidurio Rytų naftai pasiekti rinkas, nes Irano grasinimai faktiškai paralyžiavo Hormūzo sąsiaurį. Nors hučiai pernai sutiko su paliaubomis, jų lyderis šį mėnesį perspėjo, kad „mūsų rankos yra ant gaiduko, kai kalbama apie karinę eskalaciją“.

    „Jei karas eskaluosis, turėtume tikėtis, kad jie įsitrauks ir atnaujins savo jūrinę kampaniją“, – sakė Vašingtono „Artimųjų Rytų politikos instituto“ vyresnioji bendradarbė Noam Raydan, tirianti energetikos ir jūrinių rizikų klausimus regione.

    Jos teigimu, 2023–2025 m. hučiai buvo sulėtinę pasaulinę laivybą Bab el Mandebo ruože, o net ir paliaubų laikotarpiu grasinimai niekur nedingo.

    „Negalėčiau pasakyti: „pradėkite jūrinę kampaniją“, nes hučiai niekada nesustojo. Jie ją pristabdė pernai, bet ši grėsmė išlieka“, – pabrėžė N. Raydan.

    Tuo metu dvi didžiausios pasaulio laivybos bendrovės – Šveicarijoje įsikūrusi „MSC“ ir Danijos „Maersk“ – esą jau vengia regiono dėl išaugusio atakų pavojaus.

    Nate’as Swansonas, 2022–2025 m. dirbęs Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryboje Irano klausimais, teigė, kad jį stebina, jog Iranas iki šiol nesiėmė ryžtingiau stengtis uždaryti Bab el Mandebo sąsiaurį.

    „Tai gali būti strateginė kantrybė, tai gali būti sumenkusios galimybės, arba tai gali būti koks nors šalutinis susitarimas su sauditais“, – sakė N. Swansonas, dabar dirbantis „Atlantic Council“ vyresniuoju bendradarbiu.

    Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt trečiadienį žurnalistams sakė, kad derybos su Iranu tęsiasi, Teheranui ieškant būdo pasitraukti iš konflikto. Tačiau ji perspėjo, kad D. Trumpas gali „pragarą paleisti“ pirmiausia smogdamas energetikos infrastruktūros taikiniams.

    „Jei Iranas nepriims dabarties realybės, jei nesupras, kad jis buvo kariniu požiūriu nugalėtas ir toks bus toliau, prezidentas Trumpas užtikrins, kad smūgiai bus stipresni nei bet kada anksčiau“, – sakė K. Leavitt.

    D. Citrinowicziaus vertinimu, jei derybos įstrigtų arba žlugtų, Bab el Mandebo sąsiaurio uždarymas taptų vienu galingiausių Irano politinių svertų ir galėtų į karą įtraukti hučius.

    „Jei viskas eskaluosis ir Trumpas smogs energetikos objektams, iranai atsidurs labai sudėtingoje situacijoje“, – sakė jis, pridūręs, kad Bab el Mandebo uždarymas galėtų reikšti naują ekonominio skausmo lygį. Jo nuomone, Irano režimas nėra toks desperatiškas dėl susitarimo, kaip D. Trumpas, regis, mano.

    Pasak ekspertų, Bab el Mandebo blokada atitiktų Irano asimetrinės strategijos logiką – maksimaliai trikdyti, kai šalį slegia JAV oro pajėgų pranašumas. Sąsiauris jungia Raudonąją jūrą su Indijos vandenynu, yra ketvirtas pagal svarbą pasaulinis laivybos „butelio kaklelis“ ir plačiausioje vietoje tesiekia apie 20 mylių. Jis yra tarp Jemeno rytuose ir Džibučio bei Eritrėjos vakaruose.

    Per šį maršrutą keliauja ne tik energijos ištekliai – tai svarbus kelias elektronikai, drabužiams, baldams, buities prekėms, taip pat maisto produktams ir žaliavoms, pavyzdžiui, kviečiams, kukurūzams ir kavai. Sąsiauris sujungia Afrikos, Europos ir Azijos rinkas, įskaitant Artimuosius Rytus.

    „Eurasia Group“ Irano analitikas Gregory Brew pabrėžė, kad hučiai iki šiol susilaikė nuo aktyvaus įsitraukimo, tačiau tai gali pasikeisti, jei JAV ir Izraelis didins spaudimą.

    „Jei hučiai nuspręstų nebestovėti nuošalyje ir prisijungti prie šio karo – net ir gana ribotai, paleisti kelias raketas ar dronus – tanklaivių iškrovimas taptų neįmanomas, ir tai iš 10 mln. barelių per dieną sutrikdymo virstų 15–17 mln. barelių per dieną sutrikdymu“, – sakė G. Brew. Jo teigimu, žalios naftos kaina greitai šokteltų nuo 90–100 JAV dolerių už barelį iki 150.

    Saudo Arabija didino vamzdynų pajėgumus į Raudonosios jūros „Janbu“ uostą, kad galėtų išgabenti apie 3–5 mln. barelių naftos per dieną, apeidama Hormūzo sąsiaurį.

    D. Trumpas pastarosiomis dienomis tvirtino, kad vyksta derybos dėl karo pabaigos su Irano lyderiais, tačiau neaišku, ar jos suteiks realią išeitį iš konflikto.

    Po to, kai pirmadienio rytą jis savo platformoje „Truth Social“ parašė atidedantis žadėtą smūgį Irano energetikos infrastruktūrai dėl derybų, naftos kaina smuko 10 proc. – iki mažiau nei 90 JAV dolerių už barelį, tačiau vėliau vėl pakilo virš 100.

    Jis taip pat teigė, kad JAV yra „geroje derybinėje pozicijoje“, o Iranas – „be gynybos“.

    „Mes kontroliuosime viską, ko tik norėsime“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas apie Hormūzą. „Jei galime tai užbaigti be daugiau žuvusiųjų, nesunaikindami 10 mlrd. dolerių vertės naujų elektrinių, kurios jiems yra lyg brangiausias turtas, norėčiau taip ir padaryti.“

    Vis dėlto, nepaisant kalbų apie susitarimą, į regioną išsiunčiami tūkstančiai jūrų pėstininkų, o pirmoji banga turėtų atvykti artimiausiomis dienomis – maždaug tuo metu, kai artėja galimas terminas JAV smūgiui Irano energetikos infrastruktūrai.

    Baltųjų rūmų pareigūnai, kaip teigiama, toliau ieško kontaktų su Irano veikėjais, kurie galėtų būti pasirengę deryboms, tačiau nėra aišku, ar režimas apskritai pasirengęs sudaryti sandorius.

    D. Citrinowicziaus teigimu, pastarosiomis savaitėmis Irano režimas pamatė, kiek pasaulinės įtakos gali turėti uždarydamas Hormūzą ir sukeldamas ekonominį spaudimą visame pasaulyje. Jei D. Trumpas eskaluotų situaciją atakuodamas Irano Chargo salą, per kurią eksportuojama apie 90 proc. Irano naftos, arba smogdamas regiono energetikos infrastruktūrai, Bab el Mandebas galėtų tapti kitu režimo galios demonstravimo tašku.

    „Mes nesame situacijoje, kai iranai kapituliuoja, o Trumpas tuo pat metu yra desperatiškai nusiteikęs deryboms“, – sakė D. Citrinowiczius. „Kitą dieną jis pirmas sumirksėjo.“

  • V.Putino sąjungininkas grasina: Europa ir Britanija dar maldaus rusiškos energijos

    V.Putino sąjungininkas grasina: Europa ir Britanija dar maldaus rusiškos energijos

    Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė, pasaulyje mažėjant energijos išteklių pasiūlai, esą vis labiau jaus Maskvos energijos poreikį, šią savaitę pareiškė Rusijos suverenaus turto fondo vadovas Kirillas Dmitrijevas.

    Kalbėdamas Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos susitikime, jis tvirtino, kad Europa ir Britanija kreipsis į Rusiją dėl energijos išteklių, o Maskva spręs, ar į tokius prašymus reaguoti.

    „Rusija tikrai sulauks daugybės prašymų iš Europos ir Britanijos… ir nuspręs, duoti ar ne“, – sakė K. Dmitrijevas. „Mūsų prognozė labai aiški: Europa ir Britanija maldaus rusiškų energijos išteklių“, – pridūrė jis.

    K. Dmitrijevas, vadovaujantis „Rusijos tiesioginių investicijų fondui“, taip pat įspėjo, kad dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose naftos kaina gali šoktelėti iki 150–200 JAV dolerių už barelį. Jo teigimu, tai gali lemti „ypač sunkią energetikos krizę“, kuriai Europa esą nėra pasirengusi.

    Jis tvirtino, kad Vakarai „patys sau šovė į koją“, kai po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. ėmė mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Pastarosiomis dienomis K. Dmitrijevas, vis dažniau matomas kaip Kremliaus ekonomikos pasiuntinys, stiprino retoriką, bandydamas pristatyti Rusiją kaip neišvengiamai svarbią pasaulio energijos rinkoms ir kartodamas teiginį, jog Vakarų sankcijos esą atsisuko prieš pačius sankcijų iniciatorius.

    Tokie pareiškimai skamba energijos kainoms kylant dėl Irano veiksmų Hormuzo sąsiauryje, sutrikdžiusių suskystintų gamtinių dujų srautus ir stūmusių naftos kainą link 100 JAV dolerių už barelį. Tai didina baimes dėl platesnio ekonominio sukrėtimo.

    Vis dėlto Briuselis kol kas laikosi savo pozicijos ir neketina grįžti prie ankstesnės priklausomybės.

    „Nėra kelio atgal į priklausomybę nuo rusiškos energijos“, – šią savaitę pareiškė ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas, pabrėžęs, kad Bendrija neturėtų importuoti „nė vienos molekulės“.

  • Vokietija svarsto grąžinti anglies elektrines: kainos šoka dėl karo Irane, CO2 grėsmė auga

    Vokietija svarsto grąžinti anglies elektrines: kainos šoka dėl karo Irane, CO2 grėsmė auga

    BERLYNAS – Vokietijos vyriausybė svarsto galimybę vėl įjungti neveikiančias anglimi kūrenamas elektrines, kad sušvelnintų augančias energijos kainas, kurios, koalicijos atstovų teigimu, šoktelėjo dėl karo Irane.

    Toks žingsnis vertinamas prieštaringai, nes didesnis anglies naudojimas greičiausiai padidintų šalies CO2 emisijas. Vis dėlto tikslas būtų sutaupyti gamtinių dujų, kurių kainos, anot šaltinių, smarkiai išaugo po vasario pabaigoje prasidėjusių atakų prieš Teheraną.

    Ketvirtadienį Vokietijos Bundestagas priėmė priemonių paketą, skirtą atsverti energijos kainų augimą. Juo numatyti apribojimai energetikos bendrovėms didinti kainas, tačiau iškart pasigirdo abejonių, ar to pakaks.

    Ekonomikos ir energetikos ministrė Katherina Reiche teigė, kad priemonių paketas gali būti nepakankamas, jei krizė tęsis. Ji atkreipė dėmesį, kad situacija iš rinkos išėmė maždaug penktadalį pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų pasiūlos.

    „Jei to nepakaks, gali sekti tolesni pagalbos paketai“, – sakė ministrė K. Reiche, atstovaujanti „Krikščionių demokratų sąjungai“.

    Anglies naudojimo didinimas keltų diskusijų, nes anglimi kūrenamos elektrinės išmeta gerokai daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei dujinės. Vis dėlto tai dera su dabartinės vyriausybės laisvesniu požiūriu į klimato politiką, palyginti su ankstesnėmis administracijomis.

    Koalicijoje tarp „Socialdemokratų partijos“ ir „Krikščionių demokratų sąjungos“ aptariamos priemonės apima ir laikiną kietąja anglimi kūrenamų rezervinių elektrinių aktyvavimą. Tokie rezervai skirti užkirsti kelią tiekimo sutrikimams ir stabilizuoti elektros kainas.

    Didelės energetikos bendrovės, tarp jų „Steag“, dar iki JAV ir Izraelio smūgių Iranui vasario pabaigoje ragino plačiau pasitelkti rezervines anglies elektrines, argumentuodamos, kad tai padėtų „perlipti“ laikotarpį, kol bus pastatytos naujos dujinės elektrinės.

    Šiuo metu rezervinės elektrinės daugiausia naudojamos tinklo stabilumui užtikrinti žiemos metu. Tokiu režimu operatoriams kompensuojamos sąnaudos, tačiau pelno jie negauna, kol pajėgumai lieka nepanaudoti.

    „Vokietija palaiko apie 6,7 gigavato kietosios anglies rezervinių elektrinių parką. Teoriškai to pakaktų aprūpinti elektra apie 7 mln. namų ūkių“, – „Steag“ atstovas sakė „POLITICO“.

    „Net ir įprastą dieną, kai atsinaujinančios energijos gamyba yra maža, rezervinės elektrinės galėtų sumažinti elektros kainas iki 60 proc.“, – pridūrė jis.

    Pasak bendrovės atstovo, elektrinės galėtų būti paleistos per 12 valandų nuo tinklo operatoriaus prašymo.

    Kol kas sprendimas nepriimtas. Viešai K. Reiche yra užsiminusi apie galimybę laikinai didinti kelionės į darbą kompensavimo lengvatą, leidžiančią gyventojams susigrąžinti dalį išlaidų už važiavimą į darbą ir atgal.

    Be to, ministrė Bundestage iškėlė idėją mažinti elektros mokestį visiems gyventojams. „Taip pat turime įvertinti, ar biudžete tam yra erdvės“, – sakė ji.

    „Jei Vokietija negrįš prie stiprios eksportuojančios valstybės statuso, ekonomiškai ir finansiškai nebegalėsime pakelti jokių papildomų naštų“, – teigė vienas kanclerio Friedricho Merzo konservatorių.

  • Prancūzija balandį skirs 70 mln. eurų degalų lengvatoms: kas gaus daugiausia?

    Prancūzija balandį skirs 70 mln. eurų degalų lengvatoms: kas gaus daugiausia?

    JAV ir Izraelio karas su Iranu sukėlė staigų pasaulinių energijos kainų šuolį, todėl valstybės imasi krizinių priemonių.

    Paryžiuje Prancūzijos vyriausybė pranešė, kad nuo balandžio 1 dienos iki mėnesio pabaigos degalų kainų subsidijoms ūkininkams, logistikos įmonėms ir žvejams skirs 70 mln. eurų.

    „Parengėme nacionalinio lygmens atsaką, kuris yra laipsniškas, tikslinis, orientuotas į konkrečius sektorius ir apribotas balandžio mėnesiu“, – penktadienio vakarą žurnalistams pristatydamas planą sakė ekonomikos ir finansų ministras Rolandas Leskiūras.

    Ministras pabrėžė, kad svarbiausias tikslas – išlaikyti ekonomikos augimą ir kartu užtikrinti efektyvų viešųjų lėšų panaudojimą.

    Pagal numatytas priemones Prancūzija sustabdys visus akcizus ne keliams skirtam žemės ūkio dyzelinui. Šiuo metu tai ūkininkams kainuoja 3,86 euro už hektolitrą, o valstybės biudžetui ši lengvata atsieis apie 14 mln. eurų.

    Taip pat planuojama skirti 50 mln. eurų subsidijoms – po 0,20 euro už litrą – sunkvežimiams, kuriuos eksploatuoja mažos logistikos bendrovės, labiausiai kenčiančios nuo išaugusių kainų.

    Žvejybos laivams bus taikomas 0,20 euro už litrą kompensavimas, o bendra šios priemonės kaina sieks 5 mln. eurų.

    Siekdama papildomai paremti ūkininkus, žemės ūkio ministrė Ani Ženevar pranešė, kad per kitą pirmadienį vyksiantį ES žemės ūkio ministrų susitikimą dar kartą ragins sustabdyti anglies dioksido korekcinio mechanizmo taikymą trąšoms.

    R. Leskiūras tvirtino, kad dabartinė situacija nėra palyginama su 2022 metų krize, o papildomų biudžeto korekcijų 2026 metams neprireiks, nes lėšos šioms priemonėms bus skiriamos iš esamų ministerijų biudžetų.

  • Šis triukas su svogūnų lukštais nudažo margučius giliu rudu atspalviu – chemijos nereikia

    Jei norite išgauti tikrai gilų, sodrų margučių atspalvį, pradėkite nuo tinkamų proporcijų. Naudojant per mažai svogūnų lukštų, spalva dažnai gaunasi blyški ir netolygi.

    Pagrindinė taisyklė paprasta: kuo daugiau lukštų, tuo stipresnis efektas ir gilesnė ruda spalva. Čia svarbiau ne tiksliai matuoti, o pasiekti intensyvų nuovirą – vanduo turėtų vos apsemti lukštus.

    Kaip paruošti nuovirą žingsnis po žingsnio?

    Svogūnų lukštus užpilkite šaltu vandeniu ir lėtai užvirkite. Pavirkite apie 10–15 minučių, tuomet nuovirą nukelkite nuo ugnies ir palikite pastovėti. Geriausia jį brandinti kelias valandas ar net per naktį – taip spalva tampa gilesnė.

    Papildomi patarimai

    Jei siekiate itin tamsaus, beveik mahagoninio atspalvio, palikite kiaušinius nuovire dar kelioms valandoms po virimo.

    Natūralus dažymas turi didelį privalumą: spalvos atrodo kilniai ir subtiliai, o rezultatui nereikia nė gramo chemijos. Kad margučiai atrodytų dar gražiau, verta pasirūpinti ir „užbaigimu“ – pravers du virtuvėje įprasti produktai: actas ir aliejus.

    Actą įpilkite dar ruošdami nuovirą – pakanka 1 arbatinio šaukštelio vienam litrui vandens. Tai padeda pigmentui geriau įsigerti į lukštą, sustiprina spalvą ir sumažina tepliojimąsi.

    Išvirus ir atvėsus kiaušiniams, metas suteikti blizgesio. Tereikia trupučio aliejaus (pavyzdžiui, rapsų arba alyvuogių). Užlašinkite jo ant vatos gabalėlio ar minkštos šluostės ir švelniai įtrinkite lukštą – spalva atrodys gilesnė, paviršius taps glotnus, o dažas bus patvaresnis ir nepaliks žymių krepšelyje ar ant šventinės servetėlės.

    Norite dar įspūdingesnių margučių? Galite sukurti raštus be teptuko – tai nuo senų laikų žinomas ir labai efektingas būdas.

    Kaip tai padaryti?

    Pirmiausia sudrėkinkite lapelį – tuomet jis geriau prilips prie lukšto. Pridėkite lapelį prie kiaušinio ir švelniai prispauskite. Tuomet kiaušinį tvirtai apgaubkite plonu audiniu (pavyzdžiui, nailonine kojine), kad lapelis nejudėtų.

    Taip paruoštus kiaušinius dėkite į svogūnų lukštų nuovirą ir virkite kaip įprastai.

    Išėmus ir nuėmus audinį, vietoje, kur buvo lapelis, liks šviesus atspaudas, o likusi lukšto dalis bus nusidažiusi gilia ruda spalva.

    Kokie augalai tinka geriausiai?

    Kuo smulkesnė ir ryškesnė lapelio forma, tuo įdomesnis bus rezultatas. Galite eksperimentuoti – dėlioti kelis elementus, kurti visą kompoziciją.

    Tai puiki veikla, ypač jei į ją įtrauksite vaikus. O kartu gausite dekoracijas, kurios tikrai traukia akį ir dažnai atrodo gerokai įdomiau nei parduotuvinės.

  • Šefčovičiaus žinutės atskleidė: „JAV“ muitai griauna ES–JAV sandorį, Briuselis piktinasi

    Šefčovičiaus žinutės atskleidė: „JAV“ muitai griauna ES–JAV sandorį, Briuselis piktinasi

    BRIUSELIS — ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius dar praėjusių metų rudenį perdavė Europos verslo, valstybių narių sostinių ir europarlamentarų nerimą aukštiems „Trumpo administracijos“ pareigūnams: Vašingtono plečiami muitai esą rizikuoja pažeisti prekybos susitarimą, pasiektą vos prieš kelias savaites.

    Rugsėjo 30 d. 2025 m. datuotame laiške ir žinutėse, su kuriomis susipažino „POLITICO“, M. Šefčovičius rašė, kad dideli JAV muitai prekėms, kurių sudėtyje yra plieno, ardo prekybos paliaubas, įtvirtintas bendrame pareiškime, paskelbtame kiek daugiau nei prieš mėnesį.

    Kreipdamasis į JAV prekybos atstovą Jamiesoną Greerį ir prekybos sekretorių Howardą Lutnicką, Europos Komisijos narys taip pat perdavė nuogąstavimus dėl papildomų JAV prekybos tyrimų ir dėl to, kad „Trumpo administracija“ nepadarė išimčių muitams daliai europietiškų prekių.

    Ši korespondencija, paviešinta po „POLITICO“ pateikto informacijos laisvės prašymo, parodo, kaip greitai ėmė blėsti pasitikėjimas susitarimu, kurį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasiekė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu jo golfo kurorte Turnberyje, Škotijoje, liepos 27 d. Tąkart sutarta, kad daugumai Europos eksporto į JAV būtų taikomas 15 proc. muitas, o ES panaikintų visus muitus JAV pramoninėms prekėms. Susitarimas iš karto sulaukė kritikos kaip pernelyg vienpusiškas.

    Nors M. Šefčovičius šiuos klausimus kėlė ir viešai, jie iki šiol, pasak publikacijos, nėra išspręsti.

    Ketvirtadienį Europos Parlamentas patvirtino teisės aktus, reikalingus Turnberio susitarimui įgyvendinti, tačiau su keliais pakeitimais. Vienas jų numato atidėti įsigaliojimą, kol JAV atsisakys gerokai didesnių muitų šimtams plieno išvestinių gaminių — nuo automobilių detalių iki chemijos, plastikų ir baldų komponentų.

    „ES suinteresuotosios šalys, rinkėjai ir verslai vis dažniau reiškia rimtą susirūpinimą“, – 2025 m. rugsėjį M. Šefčovičius rašė žinutėse J. Greeriui ir H. Lutnickui.

    Laiške jis atskirai aptarė 50 proc. JAV muito išplėtimą daugiau kaip 400 produktų, kuriuose yra plieno ir aliuminio. Šis sprendimas priimtas po tyrimo pagal 1962 m. JAV prekybos plėtros akto 232 skyrių, leidžiantį taikyti muitus nacionalinio saugumo pagrindu.

    Jis taip pat nurodė naujus 232 skyriaus tyrimus, teigdamas, kad jie „rodo poslinkį nuo esminio mūsų susitarimo tikslo ir dvasios – užtikrinti nuspėjamumą ir stabilumą transatlantinėje prekyboje“.

    „POLITICO“ gruodžio 2 d. pateikė Europos Komisijai informacijos laisvės prašymą suteikti prieigą prie susirašinėjimo dėl prekybos susitarimo. Europos Komisija praleido sausio 23 d. terminą neprašydama pratęsimo ir dokumentus paviešino tik kovo 25 d., po pakartotinio kreipimosi.

    Bendras pareiškimas, paskelbtas rugpjūčio 21 d., iš esmės nustatė 15 proc. muito „lubas“ daugumai ES prekių eksporto — tokį pat tarifą numatyta taikyti automobiliams, medienos gaminiams, vaistams ir puslaidininkiams, nepriklausomai nuo vykstančių JAV prekybos tyrimų rezultatų.

    Tačiau dėl plieno ir aliuminio jame nebuvo tvirtų įsipareigojimų: tik nurodyta, kad abi pusės ketina svarstyti bendradarbiavimą, siekiant apsaugoti vidaus rinkas nuo perteklinės pasiūlos ir užtikrinti tiekimo grandinių saugumą, įskaitant tarifines kvotas, kai daliai importo taikomos išimtys nuo muitų.

    Pasak publikacijos, dar iki bendro pareiškimo paskelbimo „Trumpo administracija“ rugpjūčio 19 d. ėmėsi veiksmų, kuriuos ES vertino kaip susitarimo pažeidimą.

    Laiške M. Šefčovičius išreiškė susirūpinimą dėl Vašingtono sprendimo į 50 proc. muito sąrašą įtraukti ir prekes, kuriose yra plieno.

    „Pagal mūsų susitarimą ir daugybę diskusijų šiam eksportui turėjo būti taikomas daugiausia 15 proc. bendras tarifas. Tačiau dabar dėl 50 proc. muito jų plieno ir aliuminio daliai bei didelės administracinės naštos jos susiduria su gerokai didesniais tarifais“, – rašė jis.

    M. Šefčovičius skaičiavo, kad JAV muitų išplėtimas palietė ES eksportą, kurio vertė siekia 55,7 mlrd. JAV dolerių.

    „Norėčiau paprašyti, kad JAV imtųsi būtinų veiksmų ir užtikrintų, jog ES eksportui, kuris dabar priskiriamas plieno ir aliuminio išvestiniams gaminiams, būtų taikomas tik vienas, bendras ir ne didesnis kaip 15 proc. muitas, ir kad jam nebūtų taikomi papildomi muitai ar administraciniai reikalavimai“, – pridūrė jis.

    „POLITICO“ nurodo prašęs prieigos prie visų susirašinėjimų, tačiau dokumentuose nematyti, kad J. Greeris ar H. Lutnickas būtų atsakę į M. Šefčovičiaus žinutes. „WhatsApp“ ekrano nuotraukoje matyti dvi mėlynos varnelės, rodančios, kad žinutė buvo perskaityta.

    Paklaustas, ar tai reiškia, kad JAV pareigūnai neatsakė, Europos Komisijos atstovo pavaduotojas Olofas Gillas nesutiko su tokia išvada ir teigė, kad M. Šefčovičius nuolat bendrauja su JAV kolegomis.

    „Komisaras nuolat palaiko ryšį su savo kolegomis JAV. Daryti tokią išvadą būtų netikslu“, – sakė O. Gillas.

    Vašingtonas esą ne kartą žodžiu patikino, kad laikysis Turnberio susitarimo. Skelbiama, kad tai šį mėnesį pokalbyje su M. Šefčovičiumi pakartojo ir JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

    JAV prekybos atstovas J. Greeris panašias garantijas pateikė ir Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkui Berndui Langei po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas praėjusį mėnesį panaikino pirminius D. Trumpo muitus. Šiuo metu galioja 10 proc. laikinas tarifas.

    Rugsėjo 30 d. laiške ES prekybos vadovas taip pat ragino JAV kolegas įgyvendinti bendrame pareiškime prisiimtą įsipareigojimą parengti „bendrus sprendimus, kurie apsaugotų mūsų ekonomikas nuo pasaulinės perteklinės plieno ir aliuminio gamybos“.

    Šis prašymas nuskambėjo prieš pat tai, kai Europos Komisija spalio 7 d. pasiūlė padvigubinti ES muitus plienui iki 50 proc., taip juos sulyginant su JAV tarifais, ir beveik perpus sumažinti be muito taikomas importo kvotas. Briuselis siekia, kad šios priemonės įsigaliotų iki birželio pabaigos, kai pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles baigs galioti esamos ES plieno rinkos apsaugos priemonės.

    Publikacijos pabaigoje pateikiami ir su tema nesusiję teiginiai, kuriuose minimi rinkimai Vengrijoje ir Prancūzijoje bei pareiškimai apie Vengrijos santykius su Europos Sąjunga.

  • Britų ūkininkai įsiutę: ES ir „Australijos“ sandoris parodė, kokią klaidą padarė Londonas

    Britų ūkininkai įsiutę: ES ir „Australijos“ sandoris parodė, kokią klaidą padarė Londonas

    Londonas — buvęs ministras pripažįsta, kad vienas svarbiausių Jungtinės Karalystės po „Brexit“ sudarytų prekybos susitarimų su „Australija“ buvo nesėkmingas. O šią savaitę paskelbta Europos Sąjungos ir „Australijos“ laisvosios prekybos sutartis britų žemės ūkio sektoriui tapo dar skaudesniu priminimu.

    Susitarimas, turėjęs tapti „Brexit“ Britanijos prekybinių ambicijų vitrina, šiandien nebeatrodo toks triumfuojantis. Ypač daug kritikos sukėlė tai, kad sutartis, pasirašyta vos po 12 mėnesių nuo oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES 2021 m., ilgainiui atvers kelią „Australijos“ mėsai į Jungtinę Karalystę be muitų. Tai kursto baimes, jog rinką gali užtvindyti didesni kiekiai pigesnės importinės mėsos.

    „Tai iš tiesų nebuvo labai geras susitarimas Jungtinei Karalystei“, – parlamentarams netrukus po to, kai 2022 m. neteko aplinkos sekretoriaus pareigų, sakė Džordžas Eustisas, ragindamas Vyriausybę pasimokyti iš šių „nesėkmių“.

    Britų ūkininkai dabar su pavydu žvelgia į ES sutarties sąlygas. Briuselis sutiko, kad po 10 metų jautienos kvota siektų 30 600 metrinių tonų, o avienos ir ožkienos kvota būtų mažesnė – apie 25 000 tonų.

    Tuo metu Jungtinė Karalystė pagal savo susitarimą nustatė jautienos kvotą nuo 35 000 tonų pirmaisiais metais, kuri iki 10 metų laikotarpio pabaigos išaugtų iki 110 000 tonų. Avienos kvota startuoja nuo 25 000 tonų ir per tą patį laikotarpį didėja iki 75 000 tonų. Po 10 metų kvotos panaikinamos, o muitai tampa nuliniai, nors importui staiga šoktelėjus gali būti taikomos laikinos apsaugos priemonės.

    Ūkininkai ir juos remiantys aktyvistai, vis dar jaučiantys 2023 m. įsigaliojusio susitarimo pasekmes, kaltina Vyriausybę, kad ši prioritetą teikė greičiui, o ne apsaugos mechanizmams.

    „ES derėjosi iš stiprios pozicijos; Jungtinė Karalystė derėjosi tam, kad kažką įrodytų“, – teigė organizacijos „Save British Farming“ įkūrėja Liz Webster. Pasak jos, skirtumas tarp Jungtinės Karalystės ir ES susitarimų su „Australija“ yra ryškus ir daug pasako apie derybinę galią po „Brexit“.

    Ji pabrėžė, kad ES sutartyje pasirinktas „daug atsargesnis požiūris“, kai mažesni kiekiai įvedami palaipsniui per ilgesnį laiką, geriau apsaugo vietos sektorių. Briuselis tam turėjo svertų, nes atstovauja šimtų milijonų vartotojų rinkai. „Jungtinė Karalystė derasi kaip viena vidutinio dydžio ekonomika, todėl yra labiau pažeidžiama“, – sakė ji.

    Kampanijos grupės „Foodrise“ vykdomoji direktorė Carina Millstone taip pat palankiai įvertino ES derybinę kryptį, kuri, jos teigimu, siekė užtikrinti, kad importas atitiktų bloko klimato, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartus.

    „Jungtinės Karalystės Vyriausybė galėtų pasimokyti iš ES derybininkų, kad būsimi susitarimai geriau saugotų planetą ir nepaaukotų mūsų ūkininkų“, – pridūrė ji.

    „Foodrise“, siekianti „teisingos ir atsparios maisto sistemos“, šiuo metu su Vyriausybe bylinėjasi dėl „Australijos“ susitarimo, tvirtindama, kad derantis nebuvo tinkamai įvertintas jo poveikis Jungtinės Karalystės tarptautiniams klimato tikslams.

    Millstone teigimu, „Australijos“ mėsa ir pieno produktai vis labiau patenka į Jungtinės Karalystės rinką, nors, pasak jos, jų emisijų intensyvumas didesnis, o miškų naikinimo pėdsakas – ryškesnis nei vietinės produkcijos.

    Nors ES ir „Australijos“ sutartyje numatytos mėsos kvotos gerokai mažesnės nei Jungtinės Karalystės, ūkininkai ir pačioje ES nėra vieningi. Pranešama, kad Prancūzijos įtakingas ūkininkų lobis ir galvijų augintojų federacija viešai kritiškai vertina ką tik pasirašytą susitarimą.

    Kol kas baimės dėl importinės mėsos „potvynio“ Jungtinėje Karalystėje nepasitvirtino: 2025 m. „Australija“ panaudojo tik 29 proc. jautienos kvotos ir 47 proc. avienos kvotos. Vis dėlto Nacionalinės ūkininkų sąjungos prezidentas Tom Bradshaw teigė, kad praėjus trejiems metams nuo sutarties pradžios ūkininkai jau ima pastebėti augančius jautienos srautus iš „Australijos“.

    „Todėl ypač piktina, kad tuose derybose nebuvome tvirtesni – paaukojome savo maisto pramonę kaip susitarimo kainą“, – sakė jis.

    Vyriausybės atstovas gynė sutartį su „Australija“, teigdamas, kad tai „tvirta partnerystė tarp panašiai mąstančių valstybių, leidžianti įmonėms laisviau prekiauti ir kurianti galimybes tiek britams, tiek australams“.

    Susitarimo pasirašymo metu tuometė konservatorių Vyriausybė teigė, kad jis turėtų atverti 10,4 mlrd. svarų sterlingų papildomos prekybos galimybių ir panaikinti muitus visam Jungtinės Karalystės eksportui.

    Dž. Eustisas šią savaitę sakė, kad laisvosios prekybos sutarties su „Australija“ idėja buvo gera, tačiau jautriems sektoriams, tokiems kaip jautiena ir aviena, esą turėjo būti nustatyta fiksuota tarifinė kvota.

    Pasak jo, atsižvelgiant į tai, kad „Australija neturėjo ko pasiūlyti mainais už visišką žemės ūkio liberalizavimą“, „protingas rezultatas“ būtų buvęs galutinis maždaug 30 000–50 000 tonų jautienos kvotos dydis.

    Jis pridūrė, kad vienintelis „gelbstintis“ Jungtinės Karalystės ir „Australijos“ susitarimo aspektas yra galimybė jį nutraukti ir perderėti, apie tai raštu įspėjus prieš šešis mėnesius.

    „Dabartinė Vyriausybė turi galią imtis veiksmų ir pagerinti susitarimą, jei tik to nori“, – teigė jis.

    Tačiau Jungtinės Karalystės valdžios institucijų požiūriai į šį klausimą išlieka nevienodi.

  • Valau dujinę viryklę ir nerūdijančio plieno kriauklę vienu produktu iš virtuvės – dėmės tirpsta

    Valau dujinę viryklę ir nerūdijančio plieno kriauklę vienu produktu iš virtuvės – dėmės tirpsta

    Išbandžius daugybę naminių valymo būdų, vienas produktas iš virtuvės spintelės gali maloniai nustebinti – kokosų aliejus. Jis ypač gerai susidoroja su riebiais nešvarumais: padeda atkelti apnašas, tirpdo lipnius, aliejinius likučius ir palengvina paviršių nuvalymą. Kokosų aliejus tinka nerūdijančiam plienui, medienai, viryklėms ir virtuvės spintelėms.

    Kitas privalumas – poliruojantis poveikis. Paviršiai tampa blizgesni, ilgiau atrodo švarūs ir „švieži“. Be to, kokosų aliejus pasižymi švelnesniu veikimu nei dalis stiprių cheminių valiklių, o tinkamai naudojamas dažnai mažiau dirgina odą ir kvėpavimo takus. Taip pat tai lengvai randamas produktas: jis parduodamas stiklainiuose ar skardinėse, o kaina dažniausiai svyruoja nuo keliolikos iki keliasdešimties eurų, priklausomai nuo prekės ženklo ir pakuotės dydžio.

    Kokosų aliejus praverčia ir smulkiems darbams – pavyzdžiui, pjaustymo lentelių priežiūrai ar metalinių detalių (spintelių rankenėlių) blizgesiui atkurti.

    Ką galima valyti kokosų aliejumi?

    Kokosų aliejų galima panaudoti įvairiai, ypač virtuvėje. Norint atnaujinti dažnai naudojamus daiktus ir paviršius, užtenka labai nedidelio kiekio: juo galima įtrinti pjaustymo lenteles, medinius šaukštus ar menteles. Aliejų švelniai įmasažuokite į medieną, o kai paviršius išdžius, nuvalykite sausai.

    Ypač gerai kokosų aliejus pasiteisina valant nerūdijančio plieno kriauklę. Nedidelį kiekį užtepkite ant minkštos, sausos šluostės ir poliruokite – vandens nubėgimai, pirštų atspaudai ir kasdieniai nešvarumai gali dingti beveik akimirksniu.

    Panašiu principu galima atgaivinti ir dujinę viryklę. Naudokite minkštą, šiek tiek drėgną šluostę, nuvalykite vietas, kurias reikia atnaujinti, o pabaigoje viską perbraukite kempinėle ar šluoste, sudrėkinta šiltu vandeniu su indų plovikliu.

    Jei tenka tvarkytis su itin įsisenėjusiomis dėmėmis, kokosų aliejus taip pat gali padėti. Plonu sluoksniu užtepkite ant riebalų dėmių, pridžiūvusių maisto likučių ar lipnių apnašų, palaukite kelias ar keliolika minučių ir tuomet nuvalykite paviršių iki švaros.

    Be kokosų aliejaus, verta prisiminti ir kitus naminius valymo sprendimus. Dažnai naudojama soda, actas, taip pat citrinos ir druskos derinys. Šie mišiniai gali padėti šalinti dėmes, neutralizuoti nemalonius kvapus ir atkurti paviršių švarą bei blizgesį.

  • Ši 2 ingredientų priemonė nuvalo medines duris ir nepažeidžia lako – spindės kaip naujos

    Ši 2 ingredientų priemonė nuvalo medines duris ir nepažeidžia lako – spindės kaip naujos

    Tinkama medinių durų priežiūra prasideda nuo supratimo, koks paviršius valomas. Lakuota mediena blizgesį išlaiko tik tuomet, kai ji valoma švelniomis priemonėmis ir vengiant intensyvaus trynimo. Pagrindinė taisyklė – reguliariai pašalinti dulkes minkšta mikropluošto šluoste. Sausos smulkios dalelės ir šiurkštūs šepetėliai gali veikti kaip švitrinis popierius, o spaudžiant – matinti lako sluoksnį.

    Valant medieną verta rinktis švelnius ploviklius. Akrilinis ar poliuretaninis lakas jautriai reaguoja ne tik į šveitimą, bet ir į agresyvią chemiją: per stiprios priemonės gali palikti matomas dėmes, dryžius ar net sukelti negrįžtamą spalvos pakitimą.

    Kitas didelis medinių durų priešas – drėgmė. Net ir gerai apsaugota natūrali medžiaga vis tiek „dirba“, todėl per šlapias valymas gali lemti dangos atšokimą, mikroįtrūkimus, o kraštutiniais atvejais – deformacijas. Dėl to duris reikėtų valyti tik vos drėgna, o ne šlapia šluoste, o po valymo paviršių nedelsiant nusausinti.

    Ypač atidžiai reikėtų nusausinti vietas ties briaunomis ir apvadais – ten vanduo įsigeria greičiau, o vėliau gali atsirasti tamsesnių dėmių ar blankių „debesėlių“. Reguliari priežiūra taip pat padeda išvengti riebalų sankaupų prie rankenų, kur dažniausiai lieka pirštų atspaudai ir jie tampa sunkiau nuvalomi, jei įsisenėja.

    Įtakos turi ir veiksniai, kurie iš pirmo žvilgsnio nesusiję su švara: intensyvus naudojimas, dažnas lietimas, temperatūros svyravimai. Gerai prižiūrėtas paviršius vėliau purvinasi lėčiau, nes nepažeistas lakas išlieka glotnus. Todėl svarbiausia – švelnus valymas ir lako sluoksnio apsauga.

    Naminis mišinys medinėms durims valyti

    Parduotuvėse gausu priemonių medienai: jose dažnai būna švelnių detergentų ir blizgesį suteikiančių priedų, pavyzdžiui, bičių vaško. Tačiau tokie produktai neretai kainuoja brangiau, o valant didesnius plotus išlaidos greitai išauga. Dėl to gali praversti paprastas naminis mišinys – linų sėmenų aliejaus ir spirito acto emulsija.

    Actas padeda nuvalyti nešvarumus ir pasižymi antibakterinėmis savybėmis, tačiau naudojamas vienas gali paveikti medienos spalvą. Sumaišytas su aliejumi jis tampa švelnesnis: actas valo, o aliejus padeda apsaugoti paviršių ir gali „užpildyti“ smulkius įbrėžimus.

    Svarbiausia – proporcijos. Rekomenduojamas santykis yra 2:1, t. y. dvi dalys linų sėmenų aliejaus ir viena dalis spirito acto. Toks derinys sumažina riziką pakenkti dangai, kuri atsirastų, jei acto būtų per daug. Sudedamąsias dalis geriausia gerai suplakti uždarame buteliuke – nors jos visiškai nesusijungs, turi susidaryti kuo smulkesnė emulsija.

    Mišinį pilkite ne ant durų, o ant minkštos mikropluošto šluostės. Švelniai paskirstykite pagal medienos rieves, palaukite kelias minutes, kad actas ištirpintų nešvarumus, o tuomet viską nuvalykite sausa šluoste ir kruopščiai nupoliruokite. Taip nuvalytos durys gali akimirksniu atrodyti lyg naujos.

    Šią aliejaus ir acto emulsiją galima naudoti ir kitoms medinėms dangoms: stalviršiams, stalams, kėdėms ar baldų paviršiams.