CP v2

Blog

  • Į vandenį įberkite šio šaukštelio: net šviežių kiaušinių lukštai nuslys beveik patys

    Viena vertus, švieži kiaušiniai yra privalumas, kita vertus – tikras galvos skausmas, nes būtent juos nulupti nuo lukšto dažniausiai būna sunkiausia. Taip yra todėl, kad šviežių kiaušinių pH yra žemas, o plona plėvelė, dengiantis baltymą, itin stipriai priglunda prie lukšto. Kiekvieną dieną kiaušinio pH didėja, ryšiai silpnėja ir kiaušinį lupti darosi lengviau. Vis dėlto pusryčiams juk nesinori patiekti senų kiaušinių, todėl pH galima padidinti kitu būdu.

    Luputi šviežius kiaušinius padeda valgomoji soda, kurios dažnas turi virtuvės spintelėje. Verdant pakanka įberti apie pusę mažo šaukštelio sodos – ji padidina vandens pH, o vanduo per porėtą lukštą gali veikti kiaušinio vidų. Dėl to baltymo terpė tampa šarmingesnė, o ryšys tarp plėvelės ir lukšto susilpnėja.

    Rezultatas – net ir labai šviežius virtus kiaušinius galima nulupti beveik vienu judesiu, o baltymo paviršius lieka lygesnis ir blizgesnis nei verdant be sodos. Skoniui tai nekenkia: sodos prieskonio beveik nesijaučia, o kiaušiniai ypač dailiai atrodo patiekti ant šventinio stalo.

    Kad triukas suveiktų, didelio sodos kiekio nereikia, tačiau svarbus momentas, kada ją suberti į vandenį.

    Po virimo karštą vandenį nedelsdami nupilkite ir kiaušinius užpilkite lediniu vandeniu (galima įdėti ir ledo kubelių). Toks temperatūros šokas priverčia baltymą šiek tiek susitraukti, todėl tarp jo ir lukšto susidaro dar didesnis tarpas, o lupti tampa dar paprasčiau.

  • Geriausi riebalai žuviai kepti: nesusigeria, neapsvyla ir garantuoja auksinę plutelę

    Jei norite auksinės, traškios paniruotės ir švelnios, sultingos žuvies, verta atidžiai pasirinkti riebalus, kuriuose kepsite. Tinkamas pasirinkimas padeda išvengti situacijos, kai žuvis tampa permirkusi riebalais, tarsi iš prastos užkandinės. Kad pietūs tikrai pavyktų, dažniausiai rekomenduojama rinktis lydytą sviestą.

    Lydytas sviestas laikomas vienu geriausių variantų. Pirmiausia todėl, kad tai santykinai sveikesnis pasirinkimas kepimui: jame nelieka pieno baltymų (kazeino) ir pieno cukraus (laktozės), kurie paprastame svieste ima svilti maždaug ties 150 laipsnių Celsijaus riba ir gali sudaryti nepageidaujamas medžiagas. Be to, lydytas sviestas turi itin aukštą dūmų tašką – apie 250 laipsnių Celsijaus. Tai reiškia, kad žuvį galima kepti aukštesnėje temperatūroje nebijant, kad riebalai ims rūkti ir skleis nemalonius junginius. Tokie riebalai yra stabilesni ir kepimui saugesni.

    Kepimo principas paprastas: kad riebalai mažiau susigertų į maistą, produktas turi greitai gauti pakankamai karščio – taip susiformuoja paviršinis sluoksnis, kuris „užrakina“ drėgmę ir sumažina riebalų įsigėrimą. Dažnai tai vadinama terminiu šoku.

    Antruoju numeriu dažnai minimas rapsų aliejus. Jis pasižymi neutraliu skoniu, todėl neužgožia žuvies, taip pat yra pakankamai atsparus temperatūrai – žuvis kepa tolygiai ir neįgauna pernelyg ryškaus riebalų poskonio. Jei žuvį kepate trumpai ir žemesnėje temperatūroje (pavyzdžiui, plonus filė gabalėlius), galima naudoti ir alyvuogių aliejų.

    Kaip lydytas sviestas yra puikus pasirinkimas, taip paprastas sviestas laikomas vienu prasčiausių kepimui. Jame esantys baltymai ir vanduo greitai pridega (maždaug nuo 150 laipsnių Celsijaus), todėl toks kepimas ne tik mažiau palankus sveikatai, bet ir praktiškai nepatogus: žuvis gali dar nespėti iškepti viduje, o paviršiuje jau atsiranda juodų pridegusių dėmelių. Dar vienas prastas pasirinkimas – margarinas: jame dažnai būna vandens ir įvairių priedų, kurie kepant taškosi, o skonis gali suprastėti. Dėl to verčiau rinktis kitus riebalus.

  • Velykų hitas tinginiams: šis sūrio pyragas iš 3 ingredientų išeina visada

    Velykų hitas tinginiams: šis sūrio pyragas iš 3 ingredientų išeina visada

    Ieškote paprasto, bet efektingo deserto Velykoms? Šis sūrio pyragas iš trijų ingredientų – idealus sprendimas, kai laiko mažai, o norisi paruošti tikrai skanų kepinį. Jis kremiškas, švelnus ir, svarbiausia, pavyksta kiekvieną kartą.

    Receptas puikiai tinka, kai vykstate į svečius ir nenorite ateiti tuščiomis rankomis, kai norisi iškepti daugiau, bet trūksta laiko, arba kai tik pradedate pažintį su kepiniais. Šis pyragas nereikalauja sudėtingų pasiruošimų, o skonis maloniai nustebina – niekas nepatikės, kad jam prireikė vos trijų ingredientų.

    Atvėsusį pyragą galite papuošti šokolado glaistu, vaisiais, plakta grietinėle ar šventinėmis šokoladinėmis dekoracijomis. Tai greitas būdas paruošti pasakiškai skanų sūrio pyragą, tinkantį Velykų stalui.

    Paruošimas

    Jei norite, kad sūrio pyragas būtų lengvesnis ir šiek tiek puresnis, atskirkite kiaušinių baltymus ir atskirame dubenyje juos išplakite iki standžių putų. Tada baltymus švelniai įmaišykite į anksčiau sutrintą masę iš sūrio, trynių ir pieno. Putas dėkite po truputį ir maišykite atsargiai, geriausia – šaukštu, kad masė išliktų puri.

  • Ne tik užmaršumas: 4 reti demencijos tipai, kurių simptomai nustebina net gydytojus

    Ne tik užmaršumas: 4 reti demencijos tipai, kurių simptomai nustebina net gydytojus

    Daugeliui išgirdus žodį demencija pirmiausia kyla mintis apie atminties sutrikimus ir užmaršumą. Tačiau demencija gali pasireikšti labai įvairiai – ji gali paveikti kalbą, elgesį, miegą, judesius ir kitas funkcijas.

    Iš tiesų demencija yra bendras terminas: skaičiuojama, kad egzistuoja daugiau nei 100 jos rūšių. Dažniausia demencijos forma yra Alzheimerio liga – ji sudaro apie 60 proc. visų atvejų. Atminties silpnėjimas yra vienas tipiškiausių šios ligos požymių.

    Vis dėlto maždaug 40 proc. demencijos atvejų priskiriami retesnėms formoms. Deja, retesnė demencijos rūšis dažnai reiškia sudėtingesnę diagnostiką ir kompleksiškesnę priežiūrą. Nors dalis žmonių yra girdėję apie Lewy kūnelių demenciją, Parkinsono ligos demenciją ar frontotemporalinę demenciją, kitos retos formos visuomenei dažnai lieka mažai žinomos.

    Ankstyvas retesnių demencijos formų požymių atpažinimas gali būti itin svarbus, kad artimieji laiku gautų reikalingą pagalbą.

    Posteriorinė žievinė atrofija (PCA) dažniausiai pirmiausia sutrikdo regėjimo ir erdvinio suvokimo funkcijas. Ankstyvose stadijose atmintis paprastai nukenčia mažiau nei sergant Alzheimerio liga.

    PCA sergantys žmonės gali patirti regos haliucinacijų, jiems sunku orientuotis erdvėje. Tai gali išryškėti skaitant ar vertinant atstumą bei gylį, pavyzdžiui, lipant laiptais tampa sudėtinga tiksliai suprasti, kur yra kitas laiptelis. Dažniausiai simptomai pradeda ryškėti 55–65 metų amžiuje.

    Apie PCA vis dar žinoma palyginti nedaug, nes ši forma reta. Mokslininkai tebesvarsto, ar tai atskira demencijos rūšis, ar netipinė Alzheimerio ligos forma. Taip yra todėl, kad smegenų pokyčiai PCA atvejais panašūs į Alzheimerio ligai būdingus pokyčius, nors simptomai skiriasi. Skaičiuojama, kad 5–15 proc. Alzheimerio liga sergančių žmonių gali pasireikšti ir PCA požymiai.

    Creutzfeldt-Jakob liga – ypač reta demencijos forma, pasaulyje paliečianti maždaug vieną žmogų iš 1 mln.

    Ši liga priskiriama prioninėms ligoms. Jų metu prioniniai baltymai dėl iki galo neaiškių priežasčių pakeičia savo erdvinę struktūrą. Sveikų prionų funkcija nėra galutinai nustatyta, tačiau manoma, kad jie gali būti svarbūs nervų ir smegenų ląstelių apsaugai bei organizmo cirkadinio ritmo (natūralaus 24 valandų ciklo, kuris daro įtaką miegui, virškinimui ir imunitetui) palaikymui.

    Creutzfeldt-Jakob ligos atveju pakitę prionų baltymai sukelia itin greitai progresuojančią ir sunkią demenciją, kuri vystosi gerokai sparčiau nei Alzheimerio liga ar Lewy kūnelių demencija.

    Be greito progresavimo, šiai ligai būdingi atminties ir judesių sutrikimai, įskaitant staigius nevalingus trūkčiojančius judesius. Rizikos veiksniai siejami su vyresniu amžiumi ir genetika (apie 10–15 proc. atvejų). Itin retais atvejais liga gali išsivystyti ir dėl užterštumo, pavyzdžiui, suvalgius galvijų, užsikrėtusių kempinlige (vadinamąja „pasiutusių karvių“ liga), mėsos.

    FTD-MND – tai frontotemporalinės demencijos forma, pasireiškianti kartu su motorinių neuronų liga.

    Frontotemporalinė demencija apima būkles, kurioms būdingas laipsniškas smegenų audinio nykimas kaktinėse ir smilkininėse skiltyse. Motorinių neuronų liga – greitai progresuojanti neurologinė būklė, galinti sukelti kvėpavimo, judėjimo sutrikimus ir paralyžių. Nors ji pažeidžia smegenis ir nervus, pati savaime nėra demencijos forma.

    Skaičiuojama, kad 10–15 proc. frontotemporalinės demencijos atvejų kartu išsivysto ir motorinių neuronų liga. Šis sutapimas siejamas su „C9orf72“ geno mutacija, todėl FTD-MND kartais pasitaiko šeimose.

    Žmonės, sergantys FTD-MND, patiria įvairių raumenų veiklos sutrikimų: raumenų nykimą, sustingimą, rijimo problemas. Tai simptomai, kurių daug kas su demencija paprastai nesieja. Kol kas nėra aišku, ar pirma išsivysto frontotemporalinė demencija, o vėliau motorinių neuronų liga, ar atvirkščiai.

    Progresuojantis supranuklearinis paralyžius (PSP) – reta neurologinė būklė, sukelianti ir demencijos simptomus, ir judėjimo problemas. Manoma, kad Jungtinėje Karalystėje ši liga paveikia apie 4 tūkst. žmonių. PSP diagnozuoti sudėtinga, nes jos požymiai persidengia su kitomis ligomis, įskaitant Parkinsono ligą.

    PSP labiausiai pažeidžia požievines smegenų sritis, ypač smegenų kamieną ir bazalinius branduolius. Šios struktūros svarbios regėjimui ir judėjimui.

    Dėl to sergantiesiems gali būti sunku valdyti akių judesius, jie dažniau griūva, patiria judėjimo ir eisenos sutrikimų. Taip pat gali silpnėti dėmesio koncentracija ir gebėjimas spręsti problemas.

    Kaip ir kitų demencijos formų atveju, efektyvaus išgydymo kol kas nėra. Nors egzistuoja vaistų, galinčių sulėtinti simptomų progresavimą, jie dažniausiai veikia tik Alzheimerio ligos atvejais.

    Todėl itin svarbu kuo geriau suprasti konkrečią žmogaus būklę ir demencijos potipį, kad būtų galima laiku parinkti tinkamiausią pagalbą. Jei žmogui labiau pasireiškia vaikščiojimo ir judėjimo sunkumai, o ne atminties silpnėjimas, priežiūros planas turėtų tai atspindėti.

    Ne mažiau svarbu ir ankstyvas požymių atpažinimas. Demencija neapsiriboja atmintimi – elgesio pokyčiai, regėjimo sutrikimai, dažnesni griuvimai, pasikeitusi eisena ar kalbos sunkumai taip pat gali būti ankstyvi signalai.

    Geresnis supratimas apie įvairias demencijos formas suteikia vilties, kad ateityje atsiras veiksmingesni būdai šią sudėtingą ligą valdyti ir gydyti.

  • Šventinis Karolio Okrasos triukas: šią Velykų mėsą iškepsite oro gruzdintuvėje – hitas?

    Šventinis Karolio Okrasos triukas: šią Velykų mėsą iškepsite oro gruzdintuvėje – hitas?

    Ar įmanoma paruošti skanų, aromatingą ir kartu elegantiškai atrodantį Velykų patiekalą, kai jis kepamas vadinamojoje karšto oro gruzdintuvėje (air fryer)? Į šį klausimą atsakė garsus kulinarijos meistras Karolis Okrasa, pristatęs receptą: oro gruzdintuvėje kepta kiaulienos nugarinė, įdaryta balta dešra.

    Gaminimas pradedamas nuo kiaulienos nugarinės „atvėrimo“ – mėsos gabalą reikia įpjauti taip, kad jis išsiskleistų per visą ilgį. Tikslas – gauti vientisą maždaug 1 cm storio mėsos lakštą. Jei vietomis storis nelygus, mėsą galima švelniai pamušti plaktuku.

    Nuo baltos dešros nuimamas apvalkalas, o pati dešra sutrinama šakute. Susmulkinta balta dešra paskleidžiama beveik per visą mėsos lakšto ilgį – sluoksnis turėtų būti apie 0,5 cm storio. Svarbu: dešros nereikėtų tepti ant paskutinių 4–5 cm nugarinės, o šią vietą dar kartą gerai išmušti plaktuku.

    Tuomet nugarinė su įdaru susukama į vyniotinį, o išorė apvyniojama šoninės riekelėmis. Vyniotinį verta keliose vietose perrišti virtuviniu siūlu, kad kepant išlaikytų formą.

    Paruoštas vyniotinis aptepamas aliejumi ir kepamas oro gruzdintuvėje 150 laipsnių temperatūroje apie 1 valandą. Kaip aiškina Karolis Okrasa, lėtesnis kepimas žemesnėje temperatūroje padeda išvengti pernelyg intensyvaus garavimo, todėl mėsa išlieka sultinga.

    Tuo metu galima paruošti krienų padažą. Į dubenėlį sudėkite 3 šaukštus natūralaus jogurto, 3 šaukštus majonezo ir 3 šaukštus tarkuotų krienų. Pagardinkite druska bei pipirais, įpilkite graikinių riešutų aliejaus ir viską gerai išmaišykite. Smulkintus laiškinius česnakus rekomenduojama dėti pačioje pabaigoje.

    „Laiškiniai česnakai labai greitai fermentuojasi bet kuriame šaltame padaže. Jei norite gero krienų ir laiškinių česnakų padažo, pirmiausia paruoškite krienų padažą, o smulkintus laiškinius česnakus įmaišykite tik pačiame gale“, – aiškina Karolis Okrasa.

    Paskutinis žingsnis – glazūra. Į dubenėlį sudėkite kaparius, įberkite smulkintų petražolių, įpilkite alyvuogių aliejaus ir viską išmaišykite.

    Patiekiant į lėkštę įpilkite padažo, ant viršaus išdėliokite nugarinės riekeles, o mėsą apšlakstykite glazūra. Skanaus!

  • Mokslininkai perspėja: smegenų „atliekų“ kaupimasis gali didinti psichozės riziką jau vaikystėje

    Mokslininkai perspėja: smegenų „atliekų“ kaupimasis gali didinti psichozės riziką jau vaikystėje

    Naujas tyrimas atskleidė ryšį tarp smegenų „atliekų“ šalinimo sistemos sutrikimų ir didesnės psichozės rizikos. Mokslininkų teigimu, svarbūs pokyčiai gali prasidėti dar ankstyvoje vaikystėje.

    Tarptautinė tyrėjų komanda išanalizavo 85 žmonių, turinčių 22q11.2 delecijos sindromą (22q11DS), smegenų skenavimo duomenis. Ši genetinė būklė siejama su gerokai padidėjusia psichozinių sutrikimų, įskaitant šizofreniją, išsivystymo tikimybe.

    Kadangi 22q11DS susijęs ir su didesne psichozės rizika, ir su įvairių smegenų „valymo“ sistemos dalių sutrikimais, tyrėjai siekė geriau suprasti, kaip prastėjantis atliekų šalinimas gali prisidėti prie psichozės išsivystymo.

    Tyrimo dalyviai priklausė ilgalaikei grupei, kurioje stebimi 22q11DS turintys asmenys ir jų sveiki broliai bei seserys. Per 25 metus jie buvo skenuojami kelis kartus. Tyrimų metu dalyvių amžius svyravo nuo 5 iki 35 metų, todėl mokslininkai galėjo įvertinti, kaip būklė kinta nuo vaikystės iki suaugystės ir kaip šie pokyčiai skiriasi nuo įprastos smegenų raidos.

    Nustatyta, kad 22q11DS turintiems asmenims anksti pasireiškė sutrikusio smegenų „apsivalymo“ požymiai. Tarp tų, kuriems vėliau išsivystė psichozės simptomai, ši sistema su amžiumi nesivystė ir neplėtėsi taip, kaip būtų tikėtina.

    „Ši netipinė trajektorija rodo, kad pažeidžiamumas, kylantis iš biologinių ir aplinkos veiksnių sąveikos, egzistuoja gerokai anksčiau, nei pasireiškia simptomai“, – teigia Ženevos universiteto psichiatras Alessandro Pascucci.

    Tyrėjai smegenų „valymo“ sistemos veiklą vertino taikydami rodiklį, vadinamą ALPS indeksu. Jis iš esmės parodo vandens judėjimą smegenyse palei svarbius „vamzdynus“.

    Jei šie kanalai neveikia tinkamai, iš smegenų prasčiau pašalinamos įvairios cheminės atliekos ir kitos medžiagos. Joms kaupiantis gali kilti uždegimas, būti pažeidžiamos ląstelės ir, tikėtina, didėti psichozinių sutrikimų rizika.

    Be ALPS įverčių, tyrėjai, remdamiesi 39 dalyvių pogrupio duomenimis, apskaičiavo ir sužadinamųjų bei slopinamųjų signalų pusiausvyrą smegenyse.

    Optimaliam smegenų funkcionavimui būtina kruopšti pusiausvyra tarp neuromediatorių: glutamato, kuris sužadina neuronus, ir gama amino sviesto rūgšties (GABA), kuri padeda juos slopinti. Tačiau šiame tyrime nustatyta, kad dalyviai, kurių smegenų „valymo“ sistema buvo mažiau efektyvi (fiksuotas mažesnis vandens srautas ir žemesni ALPS rodikliai), turėjo gerokai daugiau sužadinamųjų nei slopinamųjų signalų.

    „Perteklinis sužadinimas gali tapti toksiškas neuronams ir prisidėti prie pokyčių tam tikrose smegenų srityse, kurios yra ypač pažeidžiamos ir susijusios su psichoze, pavyzdžiui, hipokampe“, – sako A. Pascucci.

    Hipokampas yra smegenų sritis, kuri ypač jautri stresui ir uždegimui, o ankstesni tyrimai jau siejo jos pokyčius su psichoze.

    „Mūsų rezultatai leidžia manyti, kad egzistuoja ryšys tarp smegenų „valymo“ sistemos disfunkcijos, neurotoksinio poveikio mechanizmų ir psichozės“, – priduria A. Pascucci.

    Mokslininkai pabrėžia, kad sutrikusi smegenų „valymo“ sistema nėra išskirtinai būdinga 22q11DS, tačiau šios nedidelės tiriamosios grupės duomenys suteikė svarbių užuominų, kaip prastesnis „smegenų valymas“ galėtų būti susijęs su psichoziniais epizodais ir sutrikimais.

    Jei įspėjamieji ženklai iš tiesų atsiranda anksti, atsiveria galimybė įsikišti dar iki simptomų pradžios. Papildomi tyrimai šiame kritiniame raidos lange galėtų padėti geriau suprasti, kaip apskritai vystosi psichozinės būklės.

    Šiuo metu dauguma psichozės gydymo metodų orientuoti į simptomų, pavyzdžiui, haliucinacijų, valdymą, kai jie jau pasireiškia. Vis dėlto, mokslui žengiant į priekį, gali atsirasti daugiau prevencinių, proaktyvių sprendimų.

    „Tokių keičiamų prognozinių veiksnių nustatymas galėtų atverti kelią strategijoms, padedančioms atidėti ar net užkirsti kelią pirmajam psichozės epizodui“, – teigia Ženevos universiteto psichiatras Stephan Eliez.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Biological Psychiatry: Global Open Science“.

  • Mokslininkai rado Parkinsono sąsają su žarnynu: paprasti B vitaminai gali keisti eigą

    Mokslininkai rado Parkinsono sąsają su žarnynu: paprasti B vitaminai gali keisti eigą

    Mokslininkai jau kurį laiką įtaria, kad žarnyno ir smegenų ryšys gali turėti įtakos Parkinsono ligos pradžiai. Naujas tyrimas šią hipotezę sustiprina: nustatyta, kad su liga siejami žarnyno mikroorganizmai gali būti susiję su mažesniu riboflavino (vitamino B2) ir biotino (vitamino B7) kiekiu.

    Tokie rezultatai leidžia svarstyti ir netikėtai paprastą kryptį, kuri ateityje galėtų papildyti esamas priemones – B grupės vitaminų vartojimą.

    „Papildų terapija, nukreipta į riboflaviną ir biotiną, atrodo perspektyvi kaip galimas būdas palengvinti Parkinsono simptomus ir sulėtinti ligos progresavimą“, – paskelbus tyrimą 2024 m. gegužę teigė medicinos tyrėjas Hiroshi Nishiwaki iš „Nagoya University“ Japonijoje.

    Parkinsono liga – neurodegeneracinė būklė, paveikianti apie 10 mln. žmonių visame pasaulyje. Šiuo metu pacientams dažniausiai siūlomi gydymo būdai, kurie padeda lengvinti simptomus ir lėtinti ligos raidą, tačiau jos visiškai neišgydo.

    Įdomu tai, kad simptomai neretai prasideda ne motoriniais sutrikimais: ankstyvoje stadijoje gali pasireikšti vidurių užkietėjimas, miego problemos, o kai kuriais atvejais iki ryškesnių neurologinių požymių gali praeiti net iki 20 metų. Vėliau liga gali progresuoti iki demencijos ir reikšmingo raumenų kontrolės sutrikimo.

    Ankstesni tyrimai rodė, kad Parkinsono liga sergančių žmonių mikrobioma pakinta gerokai anksčiau, nei pasireiškia klasikiniai simptomai. Naujausiame darbe H. Nishiwaki ir kolegos išanalizavo išmatų mėginius, paimtus iš 94 Parkinsono liga sergančių pacientų ir 73 palyginti sveikų asmenų Japonijoje. Gauti duomenys buvo palyginti su informacija iš Kinijos, Taivano, Vokietijos ir JAV.

    Nors skirtingose šalyse buvo aptinkamos nevienodos bakterijų grupės, tyrėjai pastebėjo bendrą dėsningumą: visais atvejais mikroorganizmų pokyčiai buvo susiję su organizmo kelių, dalyvaujančių B grupės vitaminų sintezėje, veikla.

    Tyrėjų teigimu, žarnyno bakterijų bendrijų pokyčiai buvo susiję su riboflavino ir biotino sumažėjimu Parkinsono liga sergantiems žmonėms. Toliau jie nustatė, kad B vitaminų trūkumas koreliavo su mažesniu trumpos grandinės riebalų rūgščių ir poliaminų kiekiu – tai molekulės, padedančios palaikyti sveiką apsauginį gleivių sluoksnį žarnyne.

    „Poliaminų ir trumpos grandinės riebalų rūgščių stoka gali lemti žarnyno gleivių sluoksnio suplonėjimą ir padidėjusį žarnyno pralaidumą – abu šie reiškiniai buvo stebėti Parkinsono ligos atvejais“, – aiškino H. Nishiwaki.

    Mokslininkai įtaria, kad susilpnėjęs apsauginis sluoksnis gali labiau atverti žarnyno nervų sistemą toksinams, su kuriais šiuolaikinėje aplinkoje susiduriama dažniau. Tarp galimų veiksnių minimos valymo chemikalų medžiagos, pesticidai ir herbicidai.

    Tokių toksinų poveikis, anot tyrėjų, gali skatinti α-sinukleino fibrilių perprodukciją – tai molekulės, kurios, kaip žinoma, kaupiasi dopaminą gaminančiose ląstelėse smegenų srityje, vadinamoje juodąja medžiaga. Kartu gali didėti nervų sistemos uždegiminiai procesai, o tai ilgainiui siejama su motoriniais sutrikimais bei demencijai būdingais simptomais.

    Tyrime taip pat primenami ankstesni duomenys: dar 2003 m. publikuotas darbas rodė, kad didelės riboflavino dozės kai kuriems pacientams padėjo atkurti dalį motorinių funkcijų, jei kartu buvo atsisakyta raudonos mėsos. Todėl H. Nishiwaki komanda svarsto, kad didesnės B vitamino dozės teoriškai galėtų padėti išvengti dalies žalos arba ją sumažinti.

    Šie rezultatai taip pat sustiprina mintį, kad sveika žarnyno mikrobioma gali turėti apsauginį poveikį, o mažesnis toksiškų teršalų kiekis aplinkoje galėtų būti dar vienas svarbus prevencijos ar rizikos mažinimo aspektas.

    Mokslininkai nuolat randa naujų įrodymų, kaip žarnyno bakterijų sudėtis veikia sveikatą. Ji nėra pastovi – ją lemia mityba, amžius, miego kokybė ir kiti veiksniai. Be to, žmonės nevienodai reaguoja į tas pačias dietas: nustatyta, kad kai kurie mikroorganizmai, natūraliai gaminantys daugiau metano, gali iš skaidulinių produktų „išspausti“ daugiau energijos ir kalorijų.

    Pastaraisiais metais paskelbta ir daugiau įdomių įžvalgų: 2025 m. tyrėjai Kinijoje ir JAV pranešė, kad nemiga gali būti bent iš dalies susijusi su virškinimo sistemoje gyvenančių mikroorganizmų mišiniu. Tais pačiais metais nustatyta, kad kai kurios žarnyno bakterijos geba sugerti ir kaupti PFAS – vadinamąsias „amžinąsias chemines medžiagas“, kurios aplinkoje išlieka itin ilgai.

    „Nustatėme, kad tam tikros žmogaus žarnyno bakterijų rūšys pasižymi neįprastai didele geba sugerti PFAS iš aplinkos esant įvairioms koncentracijoms ir kaupti jas gumulėliais savo ląstelių viduje“, – teigiama „University of Cambridge“ molekulinio biologo Kiran Patil komentare.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad žarnyno mikrobioma daugeliu atvejų yra tik viena sudėtingos dėlionės dalis. Parkinsono liga apima sudėtingą įvykių grandinę, todėl tikėtina, kad ne visi pacientai serga dėl tų pačių priežasčių – kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai.

    „Galėtume atlikti pacientų žarnyno mikrobiotos analizę arba išmatų metabolitų analizę“, – aiškino H. Nishiwaki.

    „Remdamiesi šiais rezultatais, galėtume nustatyti žmones, kuriems trūksta konkrečių medžiagų, ir tiems, kurių riboflavino bei biotino lygis sumažėjęs, skirti geriamuosius papildus, taip potencialiai sukuriant veiksmingą gydymo būdą“, – pridūrė jis.

    Tyrimas publikuotas žurnale „npj Parkinson’s Disease“.

  • Kurmiai rausia kaip ekskavatoriai? 1 naminis tirpalas saugo medžių šaknis ir veikia 10 iš 10

    Kurmiai rausia kaip ekskavatoriai? 1 naminis tirpalas saugo medžių šaknis ir veikia 10 iš 10

    Daugelis daržininkų jau pavargo kovoti su šiais požeminiais svečiais. Barškučiai ne visada padeda, o liaudiški metodai kartais taip pat neduoda rezultato. Vis dėlto yra keli paprasti sprendimai, kurie gali pasiteisinti.

    Šiame straipsnyje aptarsime, kaip paprastais būdais atbaidyti kurmius nuo sklypo.

    Pasakose kurmiai atrodo mieli ir juokingi, tačiau darže vaizdas visai kitoks. Iš tiesų jie gali pridaryti nemažai žalos: po žeme išrausia tunelius, suardo dirvožemio struktūrą, pažeidžia augalų šaknis. Dėl to nukenčia daržovės, krūmai ir net vaismedžiai. Nieko nedarant, ilgainiui sklypas gali smarkiai nukentėti.

    Vienas paprastesnių būdų atbaidyti kurmius – pasitelkti ricinų aliejų. Galima pasigaminti specialų tirpalą, kuris turi aitrų kvapą ir dažnai veikia būtent prieš šiuos gyvūnus.

    Pirmiausia į indą įpilkite apie 250 ml ricinų aliejaus. Tuomet įdėkite tris valgomuosius šaukštus skysto muilo – tiks bet koks namuose turimas. Mišinį gerai išmaišykite, kad ingredientai susijungtų.

    Gauto koncentrato paprastai užtenka keliems kurmiarausiams. Naudojimui apie 80 ml mišinio praskieskite 10 litrų vandens ir dar kartą gerai išmaišykite.

    Paruoštu tirpalu palaistykite kurmių urvus. Prieš tai pravartu šiek tiek atverti landą, kad skystis lengviau patektų į vidų. Po apdorojimo urvą galima vėl užpilti žemėmis.

    Yra ir dar paprastesnis variantas. Jei nenorite ruošti tirpalo, ricinų aliejų galima naudoti tiesiogiai. Paimkite nedidelį audinio gabalėlį ir gausiai jį suvilgykite aliejumi – audinys turi būti beveik persisunkęs.

    Tada atverkite kurmio išraustą tunelį ir įdėkite audinį į vidų, o landą vėl užberkite žemėmis. Aitrus ricinų aliejaus kvapas kurmiams nemalonus, todėl jie neretai palieka tokią teritoriją.

  • Auksiniai Velykų 2026 margučiai: kaip nudažyti lukštą auksu be ciberžolės ir pritraukti sėkmę

    Auksiniai Velykų 2026 margučiai: kaip nudažyti lukštą auksu be ciberžolės ir pritraukti sėkmę

    Velykos jau visai čia pat, todėl šeimininkės pradeda ieškoti ne tik naujų šventinių kepinių receptų, bet ir įdomių idėjų, kaip šiemet originaliai numarginti kiaušinius. Nors parduotuvėse gausu paruoštų dažų ar lipnių plėvelių, kartais norisi iš tiesų išskirtinio rezultato.

    Viena įspūdingiausių šių metų tendencijų – „auksiniai“ margučiai. Auksinė spalva nuo seno laikoma turto ir klestėjimo simboliu, o tikima, kad tokie kiaušiniai į namus pritraukia sėkmę bei gerovę. Auksinį efektą galima išgauti keliais būdais – žemiau pateikiami du populiariausi.

    Pastaba: straipsnyje minimos kainos pateikiamos kaip pavyzdinės ir gali skirtis priklausomai nuo pardavėjo.

    1 būdas: maistinis lakštinis auksas (prabangiausias rezultatas)

    Šis metodas kainuoja šiek tiek daugiau, tačiau rezultatas išties įspūdingas – margučiai atrodo tarsi juvelyriniai dirbiniai. Maistinio lakštinio aukso galima įsigyti konditerijos prekių parduotuvėse.

    Įprastai 8 x 8 cm lakštelis kainuoja apie 130–150 grivinų. Vieno lakštelio dažniausiai pakanka maždaug dviem kiaušiniams.

    Kaip daryti:

    1) Išvirkite kiaušinius, atvėsinkite ir palikite ant popierinio rankšluosčio, kad visiškai išdžiūtų.

    2) Atskirame dubenėlyje pasiruoškite vieno kiaušinio baltymą, truputį vandens ir patogų platų teptuką.

    3) Teptuką sudrėkinkite vandeniu, tuomet paimkite šiek tiek baltymo ir plonu sluoksniu patepkite dalį kiaušinio lukšto.

    4) Kitu, sausu teptuku atsargiai paimkite ploną aukso lakštelį (patogiau jį iš anksto suskarpyti mažesniais gabalėliais) ir, tarsi lipduką, priglauskite prie drėgnos vietos.

    5) Taip padenkite visą kiaušinį, atsargiai glostydami teptuku, kad auksas gerai priliptų.

    6) Palikite kelioms valandoms, kad išdžiūtų.

    Tokie margučiai yra saugūs – maistinis auksas tinkamas vartoti. Vis dėlto lukštui tepti naudojant žalią baltymą rekomenduojama rinktis patikimos kilmės, parduotuvėje pirktus kiaušinius.

    2 būdas: kandurinas (ekonomiškas ir labai efektingas)

    Dar vienas paprastas ir pigesnis būdas – kandurinas. Tai maistinis pigmentas, neturintis nei skonio, nei kvapo, o suteikiamas blizgesys primena metalinį. Nedidelis indelis kainuoja apie 100–120 grivinų ir jo paprastai užtenka 5–6 kiaušiniams nudažyti sodriu auksiniu atspalviu.

    Kaip daryti:

    1) Išvirkite kiaušinius, atvėsinkite ir nusausinkite.

    2) Pasirinkite vieną iš dviejų būdų:

    – Sausu teptuku įtrinkite sausą kandurino miltelių sluoksnį į lukštą. Taip gausite švelnų, metalinį blizgesį.

    – Ant popierinio rankšluosčio užlašinkite kelis lašus vandens, užberkite šiek tiek kandurino ir šiuo rankšluosčiu kruopščiai įtrinkite kiaušinį. Spalva bus ryški ir tolygi.

  • Užmovė kojinę ant dulkių siurblio ir per 5 min. ištraukė viską iš po spintos – veikia kaip magnetas

    Yra vienas paprastas triukas su dulkių siurbliu, galintis gerokai palengvinti tvarkymąsi. Pasirodo, paprasta kojinė gali padėti išspręsti kelias buities problemas vienu metu.

    Tvarkantis neretai nutinka ta pati situacija: ant grindų pabira smulkūs daiktai – karoliukai, varžteliai, mažos detalės ar kitos smulkmenos. Šluoti juos nepatogu, o siurbti tiesiai į dulkių talpą dažnai nesinori, nes vėliau tektų viską ieškoti šiukšlių maiše ar konteineryje.

    Čia praverčia paprastas sprendimas – kojinė. Svarbu ją uždėti teisingai.

    Nereikėtų kojinės apvynioti aplink siurblio šepetį. Kur kas patogiau nuimti viršutinę rankeną arba antgalį ir kojinę užmauti ant vamzdžio galo. Palikite nedidelį audinio kampą laisvą, kad jį būtų galima įkišti į vamzdžio vidų – taip kojinė geriau priglus.

    Tuomet kojinę reikėtų pritvirtinti. Paprasčiausia tai padaryti viena ar dviem platesnėmis gumytėmis, apvyniojant jas aplink priekinę vamzdžio dalį. Taip kojinė darbo metu nebus įtraukta į siurblį.

    Pirmas šio triuko pritaikymas itin patogus, kai ant grindų pabira smulkūs daiktai, pavyzdžiui, karoliukai ar žaislų detalės. Tiesiog perbraukite siurblio vamzdžiu su kojine per vietą, kur viskas išsibarstė: siurblys trauks, tačiau smulkmenos pateks ne į dulkių talpą, o liks kojinės viduje. Vėliau išjunkite siurblį, nuimkite kojinę ir lengvai susirinkite daiktus atgal.

    Antras būdas praverčia, kai smulki detalė nukrenta ir nurieda po sofa, spinta ar kita žema buitine įranga, kur ranka jos pasiekti beveik neįmanoma. Siurblio vamzdis leidžia gerokai toliau įkišti antgalį po baldais, o įjungus siurblį daiktas prisitraukia prie kojinės ir lieka ant jos paviršiaus.

    Taip galima greitai ištraukti pamestą smulkmeną net iš sunkiai pasiekiamos vietos. Kartais tokiu būdu po sofa ar spinta pavyksta rasti ir daugiau seniai dingusių daiktų.