Blog

Artėjant pomidorų sezonui verta iš anksto suplanuoti darbus ir pasirinkti veisles, kurios padėtų užauginti gausų derlių be papildomų išlaidų.

Pomidorus, skirtus auginti atvirame grunte, sėti reikėtų neskubant. Dažniausiai patariama sėklas sėti kovo pabaigoje – tuomet iki sodinimo užaugs tvirti, maždaug 45–50 dienų amžiaus daigai, o naktinių šalnų rizika jau būna gerokai mažesnė.

Žemiau – 10 patikimų veislių, kurios savo savybėmis neretai pranoksta brangius hibridus. Veislinių pomidorų privalumas – ne tik mažesnė kaina, bet ir galimybė sėklas pasiruošti patiems kitam sezonui.

Vienas dažnai minimų favoritų – „Trufelis juodasis“. Jis laikomas labai derlingu, pasižymi išraiškingu skoniu ir gerai pasiduoda krūmo formavimui. Ne mažiau dėmesio verta ir veislė „Trufelis rožinis“, kuri savybėmis nenusileidžia tamsiajam „giminaičiui“.

Klasiką ir atsparumą vertinantiems dažnai rekomenduojamas „Volgogradskij“ – mėsingas, skanus, pakankamai anksti derantis pomidoras. Taip pat dažnai giriamas „Rio Grande“: raudoni, pailgi vaisiai gausiai dera ir puikiai tinka konservavimui bei rauginimui. Kad išvengtumėte ligų, svarbu laiku atlikti profilaktiką nuo fitoftorozės.

Pradedantiesiems naudinga atkreipti dėmesį į Tarasenko selekcijos veisles, pavyzdžiui, „Legenda Tarasenko“ arba „Tarasenko rožinis“. Jos vertinamos dėl ištvermingumo ir stabilaus derėjimo.

Saldžių ir sultingų pomidorų mėgėjams dažnai siūlomi „Mikado“ (geltonas arba juodas) bei „Batja“. Tiesa, auginant „Batja“ pravartu iš anksto pasirūpinti tvirtomis atramomis – dėl gausaus ir sunkaus derliaus krūmai gali lūžti.

Salotiniams patiekalams tinka „Jaučio širdis“ ir „Juodasis princas“. Pastaroji veislė vertinama dėl desertinio skonio, tačiau vėsesniuose regionuose jai gali prireikti daugiau dėmesio ir apsaugos nuo drėgmės.

Galiausiai, nepamirškite laiko patikrintų „De Barao“ bei žemaūgės, nereiklios veislės „Vidimo-nevidimo“. Rinkitės patikimas veisles, sėkite atsakingai ir derlius atsidėkos gausa bei skoniu.

Šiandien – apie neįprastą augalų tręšimo būdą, kurį naudoja ne visi, tačiau jis gali duoti pastebimą rezultatą. Svarbiausia – laikytis proporcijų ir nepersistengti.

Pirmiausia pasiruoškite indą ir įpilkite apie 300 ml kambario temperatūros vandens. Tuomet įdėkite dvi pilnas valgomasis šaukštus jogurto ir gerai išmaišykite, kol jis visiškai ištirps. Skystis gali tapti šiek tiek drumstas, įgauti pieno atspalvį – tai normalu.

Tada pereikite prie kito žingsnio. Į gautą mišinį įdėkite kelis paprastus degtukus, galvutėmis žemyn, ir palikite maždaug 10 minučių. Kartkartėmis atsargiai pamaišykite. Po kurio laiko pastebėsite, kad vanduo šiek tiek keičia spalvą – tai ženklas, jog dalis medžiagų iš degtukų galvučių patenka į tirpalą.

Praėjus laikui, degtukus išimkite. Paruošto skysčio nenaudokite neskiesto. Supilkite jį į didesnį indą ir praskieskite maždaug dviem litrais vandens. Tik tuomet tirpalas bus tinkamas naudoti.

Šiuo mišiniu galima laistyti augalus – tiek daržo daržoves, tiek kambarines gėles, ypač jei jos atrodo nusilpusios ar auga lėčiau nei įprastai. Nedideliems augalams paprastai užtenka apie 100–150 ml tirpalo, didesniems – maždaug 200 ml.

Laistykite tiesiai prie šaknų. Šio būdo nerekomenduojama taikyti labai jaunai daigų stadijai, taip pat nenaudokite jo kaitrioje saulėje ir tą pačią dieną nemaišykite su stipriomis trąšomis.

Tirpalą naudokite retai – maždaug kartą per 3–4 savaites. Tai nėra universali priemonė, tačiau kai kuriais atvejais ji gali padėti augalams greičiau atsigauti ir aktyviau augti.

Apie tai, kaip paprastai ir prieinamai apsaugoti daržą nuo sraigių, verta pagalvoti iš anksto. Šie kenkėjai per vieną naktį gali smarkiai apgadinti augalus, o dažniausiai tai pastebima tik tada, kai situacija jau tampa kritinė.

Ryte neretai galima pamatyti apgraužtus lapus, dingusius jaunus daigus ir būdingas gleivių žymes. Todėl svarbu veikti laiku ir rinktis veiksmingus, bet augalams bei aplinkai saugesnius sprendimus.

Galite pasigaminti natūralią priemonę, kuri atbaido ne tik sraiges, bet ir kitus dažniau pasitaikančius kenkėjus. Paimkite 0,5 l šilto vandens ir įmaišykite 1 valgomąjį šaukštą kavos arba kavos tirščių. Kofeinas sraigėms yra nemalonus, todėl jos linkusios pasitraukti iš apdorotos vietos.

Tuomet įdėkite 1 valgomąjį šaukštą maltų raudonųjų pipirų. Jų aktyviosios medžiagos sukelia dirginimą, kurio sraigės vengia, todėl tirpalo poveikis tampa stipresnis.

Galiausiai smulkiai supjaustykite česnaką ir taip pat įmaišykite į mišinį. Aitrus kvapas ir česnako sudėtyje esančios medžiagos kenkėjams itin nepatinka, todėl priemonė tampa dar veiksmingesnė.

Palikite mišinį pritraukti kelias valandas, tada nukoškite ir praskieskite dar 0,5 l vandens. Paruoštu tirpalu apipurkškite dirvą aplink augalus, o prireikus – ir pačius augalus.

Apdorojimą atlikite ryte arba vakare, kai nėra tiesioginių saulės spindulių. Taip sumažinsite lapų pažeidimo riziką ir padidinsite priemonės efektyvumą.

Dar geresniam rezultatui pasiekti žemę aplink augalus papildomai pabarstykite medžio pelenais arba smulkinta kiaušinių lukštų mase. Tokia danga sukuria barjerą, kuris apsunkina sraigių judėjimą.

Šis metodas paprastas, nereikalauja brangių priemonių, o reguliariai taikant gali padėti pastebimai sumažinti kenkėjų kiekį ir išlaikyti augalus sveikus.

Kas bent kartą susidūrė su šia problema, tas žino: geriau skirti vieną dieną tinkamam apdorojimui, nei vėliau matyti tuščias šakas vietoj būsimo derliaus.

Kuo anksčiau pastebimas kenkėjas ir atliekamas purškimas, tuo didesnė tikimybė išsaugoti žiedus ir būsimą derlių. Vis dėlto apdorojimą svarbu atlikti tinkamu metu – kai pumpurai jau visiškai prasiskleidę ir pasirodę pirmieji švelnūs lapeliai bei žiediniai pumpurai. Jei purškiama per anksti, preparatas gali nesuveikti taip, kaip turėtų.

Plaukuotasis auksavabalis (dar vadinamas bronzvabaliu) – vienas nemaloniausių pavasarinių sodo kenkėjų. Šis didelis, blizgus vabalas pasirodo būtent žydėjimo laikotarpiu. Jis aktyviai graužia žiedlapius, kuokelius ir piesteles, todėl užuomazgos arba visai nesusiformuoja, arba vėliau nukrenta.

Ypač nukenčia abrikosai, persikai, trešnės, vyšnios, slyvos ir obelys. Per kelias dienas didelis vabalų antplūdis gali smarkiai apgadinti viso medžio žydėjimą ir palikti sodininką be derliaus.

Naminės priemonės – muilo tirpalai, česnako, tabako ar garstyčių užpilai – prieš plaukuotąjį auksavabalį, deja, dažniausiai beveik neveiksmingos. Vabalas turi tvirtą chitininį šarvą ir yra gana atsparus kontaktinio veikimo priemonėms.

Patyrę sodininkai dažnai rekomenduoja naudoti sisteminį insekticidą „Biscaya“. Kad priemonė geriau priliptų ir efektyviau prasiskverbtų, papildomai naudojamas „Adjuvant A“ (arba kitas kokybiškas prilipiklis). Toks derinys, teigiama, leidžia pasiekti greitą ir patikimą rezultatą.

Preparatas priskiriamas prie tokių, kurie tinkamai naudojami yra saugūs bitėms: purkšti patariama anksti ryte arba vėlai vakare, kai bitės neskraido.

Laiku pastebėjus plaukuotąjį auksavabalį ir purškiant teisingai, per 1–2 dienas vabalai paprastai išnyksta, o žydėjimas tęsiasi be didesnių nuostolių.

Daržininkai nuolat ieško būdų, kaip darbus atlikti greičiau ir paprasčiau. Svogūnų sėjinukų sodinimas – vienas iš tų etapų, kuriame svarbios smulkmenos: nuo atrankos iki paruošimo prieš keliaujant į lysvę. Yra senas, laiko patikrintas metodas su paprastu daržovių tinkliuku, kuris padeda patogiai paruošti didesnį kiekį svogūnėlių ir palengvina visą procesą.

Pirmiausia svogūnų sėjinukus reikia kruopščiai perrinkti. Pažeistus, suminkštėjusius, turinčius puvinio požymių ar jau ryškiai sudygusius svogūnėlius atidėkite į šalį. Sodinimui palikite tik sveikus, tvirtus ir sausokus svogūnėlius.

Atrinktus svogūnėlius suberkite į paprastą tinkliuką (pavyzdžiui, nuo bulvių ar kitų daržovių). Tinkliukas patogus tuo, kad svogūnėliai neišbyra, jį lengva pernešti, o paruošimo procedūras galima atlikti vienu metu visai partijai.

Toliau į didelį dubenį ar kibirą įpilkite šilto vandens ir ištirpinkite jame valgomąją sodą – maždaug 1 valgomasis šaukštas 5 litrams vandens. Tinkliuką su svogūnėliais visiškai panardinkite į tirpalą ir palikite apie 6 valandas. Toks mirkymas padeda dezinfekuoti sodinamąją medžiagą, „pažadina“ svogūnėlius ir gali sustiprinti jų atsparumą ligoms.

Praėjus nustatytam laikui, tinkliuką išimkite, leiskite vandeniui nuvarvėti ir pakabinkite pavėsyje 30–40 minučių, kad svogūnėliai apdžiūtų.

Paruoštoje lysvėje padarykite maždaug 5 cm gylio duobutes, palikdami apie 10 cm tarpus tarp augalų. Tarp eilučių rekomenduojama palikti apie 20 cm. Į kiekvieną duobutę įberkite po mažą žiupsnelį medžio pelenų – jie gali būti natūralus papildomas maisto šaltinis ir apsauga nuo puvimo.

Sodinkite taip, kad svogūnėlio viršūnėlė (kaklelis) liktų ties dirvos paviršiumi arba vos kyšotų. Per giliai pasodinus svogūnėliai neretai prasčiau vystosi ir gali pradėti pūti.

Baigus sodinimą, lysvę gausiai palaistykite ir lengvai pabarstykite plonu medžio pelenų sluoksniu.

Senas daržininkų metodas primena paprastą tiesą: kartais užtenka pakoreguoti vos kelis sodinimo etapo dalykus, kad rezultatas džiugintų akį ir užtikrintų gausų žalumynų derlių.

Šis būdas iš tiesų veiksmingas ir ypač patrauklus tuo, kad padeda išvengti bereikalingo vargo lysvėje. Jis sujungia išankstinį auginimą namuose ir taisyklingą persodinimą į atvirą gruntą, todėl petražolės užauga tvirtais, vešliais kerais ir jų vėliau nereikia retinti.

Žiemą petražolės sėjamos į paprastus gėlių vazonus ar dėžutes ant palangės. Sėklos beriamos tankiai, tačiau ne per giliai. Daigai auga kompaktiški ir tvirti, o iki pavasario spėja suformuoti gerai išsivysčiusią šaknų sistemą ir kelis tikruosius lapelius.

Nuo kovo iki gegužės vidurio, kai dirva pakankamai sušyla, daigai persodinami į daržą kartu su žemių gumulėliu. Tai esminis žingsnis, padedantis augalams išvengti streso.

Prieš sodinant dirva turėtų būti labai puri ir gerai sudrėkinta. Toks paruošimas leidžia šaknims greitai prisitaikyti naujoje vietoje be papildomo „šoko“. Pasodinus žemę aplink kiekvieną augalą gausiai pabarsto medžio pelenais. Pelenai ne tik papildo dirvą kaliu, bet ir gali padėti apsaugoti nuo įvairių ligų.

Kai augalai gerai prigyja (maždaug po 10–14 dienų nuo persodinimo), juos pradeda laistyti dilgėlių užpilu. Tam šviežios dilgėlės užpilamos vandeniu, palaikomos 3–5 dienas, tuomet nukošiamos ir praskiedžiamos santykiu 1:10. Toks natūralus užpilas skatina aktyvų žalumos augimą, o lapai tampa sodresni ir aromatingesni.

Pasitelkus šias tris paprastas gudrybes petražolės auga tankiais, vešliais kerais, kurių nebereikia retinti. Lapai būna sultingi, švelnūs ir ryškaus skonio viso sezono metu.