Lenkijos medicinos technologijų bendrovė „Synektik“ pranešė, kad jos dukterinė įmonė Čekijoje pasirašė sutartį su privačia ligonine Slovakijoje dėl naujos kartos chirurginio roboto „da Vinci 5“ įsigijimo. Sandoris apima ne tik įrangos pardavimą, bet ir pristatymą, įdiegimą bei sistemos paleidimą.
Pagal susitarimą ligoninė taip pat gaus mokymų paketą gydytojams ir pagalbiniam personalui, kad šie galėtų dirbti su minimaliai invazine robotine chirurgijos sistema. Tiekėjas įsipareigojo garantiniu laikotarpiu užtikrinti pilną techninį aptarnavimą ir servisą.
Sutarties vertė ir dalis sąlygų neatskleidžiamos, nes tai laikoma komercine paslaptimi. Vis dėlto bendrovė nurodė, kad susitarimas jai reikšmingas, nes jo vertė siekia bent 5 proc. grupės nuosavo kapitalo.
Planuojama, kad „da Vinci 5“ sistema Slovakijos ligoninę pasieks iki 2026 metų spalio 31 dienos. „Synektik“ teigimu, kiti sutarties punktai atitinka įprastą praktiką, taikomą tokio pobūdžio įrangos tiekimo sandoriuose.
„Synektik“ savo regione veikia kaip „da Vinci“ robotinių chirurgijos sistemų platintojas Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse. Tokie kontraktai rodo, kad ligoninės toliau investuoja į robotinę chirurgiją, siekdamos didesnio procedūrų tikslumo, mažesnio audinių pažeidimo ir efektyvesnės pacientų reabilitacijos po operacijų.
A population of once-rare hybrid crabs has surged to record numbers, following a marine heatwave that hit the Bering Sea in 2018.
This dramatic increase in hybrid crabs is not something marine scientists had factored into their plans for managing this decimated fishery, but now they’ve worked out the likely cause.
NOAA is especially interested in keeping track of the commercially valuable species – worth hundreds of millions of US dollars each year – that call this sea home.
When a marine heatwave rolled across the Bering Sea in 2018-2019, it set off one of the most significant marine mass mortality events on record.
The effects of marine heat waves are far-reaching and often unpredictable, since we haven’t historically seen these climate events unfold with the intensity they’ve reached in recent decades.
These marine heat waves are a direct result of the climate crisis, as we continue to burn fossil fuels, which release greenhouse gases into our atmosphere.
The ocean absorbs most of the heat trapped by these gases, which is why we’re seeing marine heat waves more frequently, in ecosystems that are unprepared for such dramatic changes to the temperature.
The NOAA researchers watched the snow crab (Chionoecetes opilio) population collapse via their trawler samples. In 2018, before the heatwave, they estimated the population was about 8 billion crabs strong.
In the years that followed, those numbers began to plummet.
Hybrid crabs (center) result from interbreeding of snow and Tanner crabs. (NOAA Fisheries/Erin Fedewa)
Then, in 2020, the researchers missed the annual trawl for the first time since it began.
When they returned in 2021, they estimated only about 1 billion snow crabs remained.
The heat wave drastically reduced winter sea ice and raised temperatures in the cold pool on the bottom of the Bering Sea, setting off a chain reaction that meant many snow crabs starved to death.
In a critical moment for the fishery, the Alaska Department of Fish and Game banned commercial fishing of snow crabs for the first time.
But in the meantime, scientists noticed something very strange. They were pulling up nets with an unusual number of hybrid crabs: part snow crab, part Tanner crab (Chionoecetes bairdi).
Hybrid snow-Tanner crabs are not unheard of, but they’ve always been considered rare. They happen when a snow crab and a Tanner crab mate.
In 2025, the abundance of these hybrids was 13.4 times greater than the historical average.
Hybrids typically never exceeded 10 percent of the commercial-sized male crab population. In 2025, nearly half of the snow crabs available to catch were hybrids.
Consequences of the 2018–2019 Bering Sea marine heatwave. (Fedewa et al., PNAS, 2026)
“Because snow-Tanner hybrid crab have historically been rare in the Bering Sea and very little is known about processes that influence their abundance and persistence, scientists and fishery managers hadn’t expected hybrids to also benefit from these warmer waters,” NOAA fisheries biologist Erin Fedewa told ScienceAlert.
Fedewa and team re-created the possible sequence of events via computer modeling to see which factors could have led to the sudden surge of hybrid crabs.
The researchers think the hybrid surge is due to reduced competition and predation from snow crab. (NOAA Fisheries)
“Our study provides evidence that decreased sea ice during the marine heatwave drove the snow crab population collapse, which subsequently triggered increases in hybrid crab abundance, likely through reduced competition and predation from snow crab,” NOAA fisheries biologist Erin Fedewa told ScienceAlert.
Hybrids typically never exceeded 10 percent of the commercial-sized male crab population. In 2025, nearly half of the snow crabs available to catch were hybrids.
When two different species interbreed like this, their offspring are sometimes unable to reproduce. For that reason, hybrids are not considered a species in themselves. This kind of interbreeding could therefore further diminish the snow crab population.
“Very little is [known] about the reproductive potential of snow-Tanner hybrid crab, so it’s unclear if hybrids are able to reproduce and become ecologically independent from parent species,” Fedewa said.
“Because the dramatic increase in hybrids has unfolded in the past few years, the potential ecological implications of the event remain to be seen. The ecological role of hybrids remains an important research question and it’s unclear what the consequences, if any, may be on parent species.”
A stack of hybrid snow-Tanner crabs, collected during NOAA’s 2025 trawl survey of the east Bering Sea. (NOAA Fisheries/Leah Zacher)
In the meantime, there are immediate consequences for fisheries management.
Legal-sized male hybrids are technically harvested as snow crab, but because they’ve been historically rare, they’ve been left out of crab harvest quotas.
That could add further problems when it comes to helping the snow crab population recover.
“It is within the purview of the Alaska Department of Fish and Game… to increase snow crab total allowable catch accordingly to reflect abundance increases in harvestable hybrids,” Fedewa explained.
“However, this strategy is generally not ideal, as it poses the risk of increasing exploitation on snow crab, a population that is still rebuilding following the collapse.”
Lenkijos Vroclave antradienį gelbėjimo tarnyboms teko skubiai reaguoti į du Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenų radinius. Statybų zonoje aptikta maždaug 250 kilogramų aviacinė bomba, o vykstant operacijai pranešta ir apie netoliese rastą minosvaidžio sviedinį.
Dėl didelio pavojaus policija ir miesto tarnybos įvedė saugos zoną, o gyventojai iš aplinkinių pastatų buvo laikinai evakuoti. Skelbiama, kad iš viso iškelta apie 3 500 žmonių, kol išminuotojai užtikrino, kad teritorija būtų saugi.
Didelė bomba rasta statybose
Aviacinė bomba aptikta vykdant statybos darbus vienoje iš miesto gatvių. Tokie radiniai Vroclave ir kituose Lenkijos miestuose nėra reti, nes karo metais teritorijos patyrė intensyvius bombardavimus, o dalis sprogmenų iki šiol lieka žemėje.
Išminuotojai bombą perėmė ir išgabeno į poligoną, kur ji turėjo būti neutralizuota laikantis standartinių saugumo procedūrų. Tokiose operacijose įprastai taikomas kelių šimtų metrų perimetras, kad būtų sumažinta rizika gyventojams.
Antras radinys prie ugdymo įstaigų
Kol vyko pirmoji operacija, tarnybos gavo dar vieną pranešimą apie nesprogusį užtaisą kitoje miesto vietoje. Nurodoma, kad tai buvo apie 30 centimetrų ilgio minosvaidžio sviedinys, rastas netoli darželio ir mokyklos.
Dėl šio radinio papildomai evakuota daugiau kaip 500 žmonių, o sviedinys prieš vidurdienį taip pat buvo išgabentas. Po abiejų sprogmenų pašalinimo apribojimai palaipsniui atšaukti, gyventojams leista grįžti į namus.
Specialistai primena, kad aptikus įtartiną metalinį objektą jo judinti negalima: reikėtų atsitraukti, pažymėti vietą ir kuo greičiau pranešti policijai. Senų sprogmenų korpusai gali būti pažeisti, tačiau sprogdikliai išlieka pavojingi net praėjus dešimtmečiams.
Duomenų centrų plėtra Europoje spartėja, o kartu auga ir elektros poreikis – ypač ten, kur diegiama DI infrastruktūra. Investuotojams svarbiausia tampa ne vien sklypas ar pastatas, bet reali galimybė greitai gauti prijungimo galią ir prognozuojamą elektros kainą.
Energetikos ekspertai pabrėžia, kad šis segmentas gali tapti vienu svarbiausių pokyčių variklių: nuo naujų generacijos projektų iki tinklų plėtros ir kitokių elektros tiekimo sutarčių. Praktikoje tai reiškia, kad valstybės ir operatoriai turi pradėti planuoti duomenų centrus kaip strategiškai svarbius vartotojus.
Nuo kelių iki šimtų megavatų
Dar visai neseniai kelių megavatų galios serverinė buvo laikoma dideliu projektu, tačiau rinka sparčiai persitvarko. Vis dažniau kalbama apie objektus, kuriems reikia ne dešimčių, o šimtų megavatų, o kai kuriais atvejais planuojami ir dar didesni pajėgumai.
Tokia paklausa keičia ir investuotojų elgseną: sprendimus lemia laikas. Jei prijungimo galią galima užsitikrinti per 9–12 mėnesių, lokacija įgyja pranašumą prieš vietas, kuriose procesas užtruktų kelerius metus.
„Duomenų centrai bus vienas didžiųjų pokyčių variklių energetikos rinkoje – nuo gamybos iki tinklų ir ekonominių tiekimo modelių“, – sakė vienos energetikos bendrovės atstovas.
Pramoninė infrastruktūra tampa privalumu
Ieškodami vietos duomenų centrams, investuotojai vis dažniau žvalgosi į buvusias pramonines teritorijas. Tokiose vietose neretai jau yra stipresnė elektros infrastruktūra, kurią lengviau pritaikyti naujiems projektams, nei viską statyti nuo nulio.
Regionams, turintiems pramoninę praeitį, tai tampa realia galimybe pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijas. Konversija iš gamybinių parkų į technologinius ir gamybinius parkus dažnai apima ne tik duomenų centrą, bet ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros bazę.
Kodėl neužtenka vien pigių paskatų
Praktika rodo, kad finansinės paskatos ar mokesčių lengvatos yra antraeilis argumentas, jei nėra aiškios elektros tiekimo perspektyvos. Derybos dėl sąlygų prasideda tik tada, kai investuotojas gauna patvirtinimą dėl reikalingos galios ir terminų.
Be to, duomenų centrams svarbi ne vien kaina, bet ir tiekimo patikimumas bei stabilumas, nes jų veikla jautri elektros sutrikimams. Dėl to didėja susidomėjimas ilgalaikėmis sutartimis, užtikrinančiomis aiškią kainodarą ir tiekimo sąlygas.
Nauji tiekimo modeliai ir lankstumo paslaugos
Vienas sudėtingiausių klausimų – kaip suderinti duomenų centrų poreikį turėti pastovią kainą ir patikimą tiekimą su atsinaujinančių išteklių gamybos nepastovumu. Dėl to rinkoje daugėja diskusijų apie mišrius sprendimus: tiekimą iš kelių šaltinių, kaupimo technologijas ir lankstumo paslaugas.
Energetikos bendrovės akcentuoja ir vietinės generacijos svarbą, nes geopolitinė rizika ir importuojamų žaliavų kainų svyravimai verčia ieškoti kuo stabilesnių, regione sukuriamų energijos šaltinių. Duomenų centrų paklausa gali pakeisti ir vartojimo geografiją, nes investicijos dažniau keliauja ten, kur didelė galia prieinama greičiau.
Vienas langelis greitesnėms procedūroms
Net ir turint technines galimybes, projektai stringa dėl sudėtingų, tarpusavyje menkai suderintų procedūrų. Verslas ir energetikos atstovai vis dažniau siūlo kurti vieną koordinavimo tašką, kuriame investuotojas gautų suderintą informaciją apie tinklus, reikalaujamas analizes, terminus ir atsakingus partnerius.
Toks modelis, pasak rinkos dalyvių, padėtų mažinti riziką ir sutrumpintų laiką nuo sprendimo investuoti iki realaus projekto starto. Energetikos ir skaitmeninimo politika šiuo atveju turi judėti kartu, nes DI infrastruktūra tampa tiesiogiai priklausoma nuo elektros sistemos pasirengimo.
Pirmadienio prekybos sesija Volstrite baigėsi teigiamai, o ryškiausiai išsiskyrė technologijų sektorius. Nasdaq indeksas paaugo daugiau nei 1 proc., investuotojams grįžtant į akcijas po praėjusios savaitės nervingumo, susijusio su dirbtiniu intelektu.
Platesnis S&P 500 indeksas kilo nuosaikiau, o Dow Jones smuktelėjo nežymiai. Rinkos dalyviai stebėjo ir rizikos nuotaikas: svyravimų indeksas VIX mažėjo, rodydamas, kad įtampa bent trumpam atslūgo.
Kas labiausiai judino rinką
Didžiausias klausimas technologijų sektoriuje išliko tas pats: ar investicijos į DI pradės aiškiai atsipirkti pajamomis. Investuotojams vis svarbiau matyti ne tik pažadus, bet ir įrodymus, kad DI sprendimai generuoja pakankamą grąžą, palyginti su milijardinėmis išlaidomis infrastruktūrai ir lustams.
Rinkai aktuali ir obligacijų pajamingumų kryptis, nes aukštesnės palūkanos ypač jautriai veikia sparčiai augančias technologijų bendroves. Jei pajamingumai stabilizuojasi, akcijų rinkai tai gali reikšti mažesnį spaudimą vertinimams ir lengvesnį finansavimą įmonėms, kurios DI plėtrą remia skolintomis lėšomis.
Technologijų akcijos: nuo „Intel“ iki CoreWeave
Investuotojų dėmesį traukė lustų gamintojai: „Intel“ akcijos kilo, o kartu brango ir dalis konkurentų. Tokios įmonės dažnai laikomos vienomis tiesioginių DI bumo naudos gavėjų, nes jų produkcija reikalinga duomenų centrams ir skaičiavimo pajėgumams.
Tuo pat metu rinkoje netrūko atsargumo vertinant bendroves, kurių augimas glaudžiai susietas su didelėmis kapitalo išlaidomis. Dalis investuotojų atidžiau vertino skolos lygį ir riziką, ar dabartinės įmonių vertės nėra per jautrios palūkanų normoms bei lėtesniam pajamų augimui.
„Investuotojams vis labiau reikia aiškesnės DI monetizacijos ir įrodymo, kad pajamos gali pasivyti išlaidas“, – sakė rinkų analitikė Ipek Ozkardeskaya.
Nafta ir geopolitika: kintamumas grįžta
Žaliavų rinkose didesnį kintamumą palaikė geopolitinės naujienos ir pranešimai apie atakas prieš energetikos infrastruktūrą. Tokiais laikotarpiais naftos kainos dažnai reaguoja ne tik į faktinius tiekimo sutrikimus, bet ir į rizikos premiją, kuri įskaičiuojama vien dėl augančio neapibrėžtumo.
Rinkos dalyviai taip pat vertino, ar galimi ilgiau trunkantys infrastruktūros pažeidimai galėtų turėti įtakos tiekimo grandinėms ir ilgalaikiams naftos kontraktams. Tokios prielaidos gali didinti kainų svyravimus net ir tada, kai fizinis naftos tiekimas trumpuoju laikotarpiu nesutrinka.
„Po ankstesnės išpardavimo bangos rinka suprato, kad ne kiekviena investicija į DI automatiškai atsipirks“, – sakė investicijų vadovas Ronas Albahary.
Makroekonominėje darbotvarkėje išsiskyrė ir JAV būsto rinkos signalai: statybų sektoriaus nuotaikų rodikliai silpnėjo, primindami, kad aukštesnės palūkanos veikia ne tik technologijų bendrovių finansavimą, bet ir vartotojų kreditavimą bei NT paklausą.
Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos draustinio teritorijoje mokslininkai prie Pripetės upės užfiksavo pilkąsias gerves – stambius, saugomus paukščius, įrašytus į Ukrainos Raudonąją knygą. Stebėjimai vyko rudeninės migracijos metu, kai per šlapynes ir miškų masyvus keliauja į žiemojimo vietas traukiantys paukščių būriai.
Kaip pranešė draustinio specialistai, ekspedicijos metu vandens paukščių šįkart pastebėta nedaug, tačiau kai kuriose vietose dominavo kitos rūšys. Tyrėjai išskyrė ir paprastuosius kormoranus, kurių būriai rudenį dažnai suaktyvėja, ieškodami maisto vandens telkiniuose.
Ką rodo rudeninė migracija?
Ruduo yra vienas svarbiausių laikotarpių paukščių stebėtojams, nes migracijos maršrutai leidžia įvertinti buveinių būklę ir maisto išteklius. Šlapynės, tokios kaip Pripetės baseino teritorijos, yra itin reikšmingos poilsio ir maitinimosi vietos, nuo kurių priklauso sėkmingas paukščių perskridimas į žiemavietes.
Pilkosios gervės šiuo metu dažnai telkiasi į didesnius būrius, o vėliau traukia į žiemojimo regionus, tarp kurių minimi Šiaurės Afrika bei Vakarų ir Pietų Azija. Tokie stebėjimai padeda fiksuoti, ar tradiciniai migracijos keliai išlieka stabilūs, ir kaip paukščiai prisitaiko prie kintančių klimato sąlygų.
Kodėl gervės vadinamos duetų meistrėmis?
Pilkoji gervė yra viena įspūdingiausių Europos paukščių rūšių: jos kūno ilgis paprastai siekia apie 100–130 centimetrų, o sparnų mostas gali būti maždaug 180–240 centimetrų. Suaugusių paukščių masė dažniausiai svyruoja kelių kilogramų ribose, o stiprus skrydis ir atsargus elgesys daro jas nelengvu objektu fotografams.
Gervės garsėja toli girdimu trimitiniu balsu, kurį naudoja tiek skrydžio metu, tiek poravimosi ritualuose. Skiriamasis bruožas yra vadinamasis dainavimas duetu, kai patinas ir patelė išgauna skirtingo aukščio garsus, sudarydami ritmišką, lengvai atpažįstamą „pokalbį“.
Tokį įspūdingą balsą lemia anatominės ypatybės: ilga trachėja yra išsidėsčiusi taip, kad sustiprina garsą. Dėl to gervių šauksmą galima girdėti iš toli, o duetas tampa ne tik poros ryšio palaikymo, bet ir teritorinio elgesio dalimi.
Apsauga ir buveinių reikšmė
Pilkoji gervė yra saugoma tarptautiniu mastu, o jos apsaugai taikomi keli susitarimai, skirti migruojančių rūšių ir jų buveinių išsaugojimui. Ukrainoje ši rūšis įtraukta į Raudonąją knygą, todėl stebėjimai draustinio teritorijoje yra svarbūs ir mokslui, ir gamtosaugai.
Gervės paprastai yra monogamiškos, poros dažnai išlieka ilgą laiką, o lizdus suka pelkių pakraščiuose ar sausesnėse vietose šalia šlapynių. Tokios buveinės jautrios sausinimui ir žmogaus trikdymui, todėl saugomos teritorijos, įskaitant Černobylio zoną, neretai tampa netikėtomis prieglobstčio vietomis laukinei gamtai.
Australijos Viktorijos valstijoje pradėtas ilgametis miško eksperimentas parodė, kad stiprus retinimas ne visada reiškia prastesnį miško atsikūrimą. Praėjus trims dešimtmečiams mokslininkai fiksavo netikėtą rezultatą: likę medžiai kai kur augo sparčiau ir sukaupė panašų anglies kiekį kaip ir nekirstame miške.
Tyrimų pradžia siekia 1980-ųjų pabaigą, kai miškininkai ieškojo alternatyvų plynam kirtimui. Tikslas buvo praktiškai palyginti skirtingas miškininkystės strategijas: plynus kirtimus, mažesnių plotų iškirtimą, dalinį miško retinimą ir plotus be jokios intervencijos.
Eksperimentiniai plotai 1987–1989 metais buvo įrengti Centrinėse Viktorijos kalnuose ir valstijos rytuose. Daugumoje vietovių dominavo karališkasis eukaliptas Eucalyptus regnans, vienas aukščiausių lapuočių pasaulyje, o miško struktūrai didelę įtaką buvo padarę 1939 metų gaisrai.
Tyrimui buvo skirta suma, kuri šiandienos kursu prilygtų maždaug 15 000 000 eurų. Stebėsenai mokslininkai įrengė šimtus apskaitos aikštelių ir sekė tūkstančių jaunų medžių augimą, jų tankį bei atsinaujinimo sėkmę skirtingomis sąlygomis.
Buvo taikyti keli kirtimų modeliai: plačios plynų kirtimų juostos, mažesni plynų kirtimų plotai ir retinimas, kai pašalinama apie 50–70 proc. medžių. Dalį miško paliko nepaliestą, kad būtų aiškus palyginimo pagrindas.
Ką rodė pirmieji rezultatai?
Pirmieji apibendrinimai, pasirodę po daugiau nei dešimtmečio, rodė aiškią tendenciją: karališkieji eukaliptai geriausiai atsinaujino didesniuose plynų kirtimų plotuose. Tokiose vietose daugiau šviesos pasiekdavo miško paklotę, todėl eukaliptų daigai turėjo konkurencinį pranašumą.
Tuo metu plotuose, kur palikta daugiau stambių medžių ar iškirsta tik nedidelė dalis miško, greičiau plito akacijos. Jos sudarė tankesnį pomiškį ir galėjo efektyviau konkuruoti su eukaliptų atžalomis dėl šviesos ir maisto medžiagų.
Vėliau dalis šio eksperimento stebėsenos nutrūko: vietovės tapo sunkiau pasiekiamos, infrastruktūra sunyko, o reguliarūs matavimai retėjo. Tačiau miškas toliau augo, o ilgalaikiai procesai vyko nepriklausomai nuo to, kaip dažnai į plotus sugrįždavo tyrėjai.
Sugrįžimas po 30 metų: didesni medžiai ir netikėta anglies pusiausvyra
2014 metais mokslininkai, sugrįžę į vieną iš eksperimentinių plotų kartu su studentais, iš naujo įvertino miško būklę. Didžiausią dėmesį patraukė retinti plotai, kur išlikę medžiai kai kur buvo pastebimai stambesni.
Skelbta, kad stambiausių medžių skersmuo retintuose plotuose buvo maždaug penktadaliu didesnis nei palyginamuose nekirstuose plotuose. Nors miškas tuo metu buvo apie 80 metų amžiaus, kai kurių medžių kamienų skersmuo krūtinės aukštyje viršijo 1 metrą, o atskirais atvejais siekė apie 1,5 metro.
Aiškinimas paprastas: sumažėjus konkurencijai, likę medžiai gavo daugiau šviesos, vandens ir maistinių medžiagų. Toks efektas ypač ryškus vienodo amžiaus medynuose, kur tankis tiesiogiai riboja kiekvieno medžio augimo potencialą.
Tyrėjai vertino ir anglies sankaupas medienoje, nes miškai anglies apykaitoje vaidina svarbų vaidmenį, sugerdami anglies dioksidą fotosintezės metu. Po 30 metų retintuose plotuose sukauptas anglies kiekis medienoje buvo panašus arba kai kur net didesnis nei nekirstame miške.
Tokį rezultatą lėmė tai, kad likę medžiai augo sparčiau ir savo prieaugiu kompensavo anglies atsargas, prarastas su pašalintais kamienais. Vis dėlto tai nėra universalus argumentas už intensyvesnį kirtimą: poveikis priklauso nuo rūšies, klimato, dirvožemio, atsinaujinimo mechanizmų ir to, kaip tvarkoma mediena po kirtimų.
Svarbu ne tik anglis: kaip kinta buveinės
Ilgalaikėje perspektyvoje didesni ir brandesni medžiai dažniau suformuoja uoksus, kurie tampa kritiškai svarbūs daugeliui rūšių. Tokios slėptuvės padeda tiek perintiems paukščiams, tiek medžiuose gyvenantiems žinduoliams, o taip pat didina visos ekosistemos atsparumą.
Pažymima, kad stambūs medžiai paprastai geriau atlaiko gaisrus, o gaisrų rizika Australijos miškuose išlieka vienu svarbiausių veiksnių planuojant miškininkystę. Tuo pat metu retinimas gali būti svarstomas kaip priemonė miškams, kurie atsikuria po intensyvių gaisrų ar ankstesnių kirtimų, ypač jei medynas yra panašaus amžiaus.
Mokslininkai pabrėžia, kad retinimas neturėtų būti taikomas visur ir visada. Ilgalaikių eksperimentų vertė būtent ir yra ta, kad jie leidžia patikrinti, kas nutinka miškui ne po kelerių metų, o po kelių dešimtmečių, kai išryškėja tikrieji ekosistemos pokyčiai.
Tyrėjų vertinimu, tokie duomenys ypač aktualūs šiandien, kai miškų politika vis dažniau siejama su klimato tikslais, biologinės įvairovės apsauga ir didėjančiais visuomenės lūkesčiais. Norint priimti pagrįstus sprendimus, vienkartinių stebėjimų nepakanka, todėl raginama sugrįžti prie senų eksperimentinių plotų ir atnaujinti jų stebėseną.
Černigovo srities miškuose šį rudenį grybautojai vis dažniau susiduria su neįprastai dideliais radiniais. Vietos bendruomenė socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukomis ir pasakojimais apie baravykus bei kitus grybus, kurių svoris siekia 1–2 kilogramus.
Pasakojama, kad vienas gyventojas netoli Slobodos kaimo rado baravyką, svėrusį apie 1 250 gramų. Anot jo, miškuose šiuo metu grybų gausu, tačiau netrūksta ir norinčiųjų juos rinkti, todėl geriausios vietos greitai „iššukuojamos“.
Grybautojas teigė, kad tą pačią dieną pavyko prisirinkti ir gerokai didesnį krepšį įprastų grybų – kelias dešimtis baravykų bei lepšių. Derlių, kaip pasakojama, jis pardavė vietos turguje, o uždarbis siekė maždaug 35 eurus, perskaičiavus iš vietos valiutos.
Vis dėlto grybavimas regione vyksta ne tik dėl gamtos dosnumo – pabrėžiama ir saugumo situacija. Vietiniai pasakoja, kad į kai kurias teritorijas eiti nerekomenduojama, o miške nerimą kelia nuolat girdimi bepiločiai orlaiviai.
Įspūdingais radiniais dalijasi ir kiti gyventojai. Viena grybautoja netoli savo gimtojo kaimo rado du stambius ąžuolynų grybus, svėrusius maždaug 800 ir 650 gramų, o dar vienas socialinių tinklų įrašas mini daugiau nei 2 kilogramus sveriantį grybą.
Specialistai primena, kad ypač dideli grybai dažniausiai užauga susiklosčius palankioms sąlygoms: kai po lietaus seka šiltesnis laikotarpis, o dirvoje netrūksta drėgmės. Prie gausesnio derliaus gali prisidėti ir tai, kad dalis miškų vietovių dėl aplinkybių lankoma rečiau, todėl grybai ilgiau lieka nepaliesti.
Gamtininkai taip pat ragina nepasikliauti vien nuotraukomis ir dydžiu: prieš vartojant būtina tiksliai atpažinti rūšį, o abejojant radinį geriau palikti miške. Didesni, peraugę grybai neretai būna sukirmiję, be to, jie greičiau kaupia nepageidaujamas medžiagas iš aplinkos.
Las Vegase kanadiečiui Mitchellui Fairbarnui gresia laisvės atėmimas po to, kai, teisėsaugos duomenimis, jis iš viešbučio voljero išsinešė gyvą flamingą. Byla sulaukė didelio dėmesio, nes prokuratūra veiksmus įvertino kaip žiaurų elgesį su gyvūnu, o pats turistas aiškino buvęs smarkiai apsvaigęs.
Incidentas įvyko 2026 metais kovo 3 dieną viešbutyje-kazino Flamingo Las Vegas Hotel and Casino. Teisme buvo rodyti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip vyras paukštį neša lifte ir koridoriumi, laikydamas už kaklo, o flamingas tuo metu skleidžia nerimo garsus.
Pasak kaltinamojo, prieš įvykį jis išgėrė maždaug 30–40 alaus porcijų ir tikino nesiekęs paukščiui pakenkti. Vis dėlto kaltinimas rėmėsi argumentu, kad toks paėmimo būdas ir elgesys sukėlė gyvūnui skausmą bei stresą, todėl tai vertintina kaip sąmoningas žiaurumas.
Gyvūnų specialistai nurodė, kad išgelbėtas flamingas neteko kelių plunksnų, ant plunksnų pastebėta kraujo žymių, fiksuoti sužalojimai sparnų srityje. Veterinarė Tiffany Moore teigė, kad fiziškai paukščio būklė stabilizavosi, tačiau po patirto streso jis tapo labiau nerimastingas.
Gynyba pabrėžė, jog vyras gailisi dėl sprendimų, priimtų apsvaigus, o iki nuosprendžio paskelbimo jis negali išvykti iš JAV. Skelbiama, kad kaltinamasis laukia bausmės skyrimo būdamas namų arešte, o maksimaliai jam gali grėsti iki 5 metų laisvės atėmimo.
Ekspertai primena, kad JAV gyvūnų apsaugos bylose svarbi ne tik žala, bet ir paties veiksmo pobūdis: gyvūno paėmimas iš jam pritaikytos aplinkos, netinkamas laikymas ar transportavimas gali būti vertinamas kaip žiaurus elgesys. Turizmo sektoriuje tokie incidentai taip pat skatina viešbučius ir pramogų erdves griežtinti saugumą, o keliautojams primena, kad apsvaigimas nuo alkoholio nuo atsakomybės neatleidžia.
Paukščių stebėjimas sparčiai virsta viena ryškiausių kelionių krypčių Europoje: vis daugiau keliautojų planuoja atostogas ne pagal miestus ar kurortus, o pagal tai, kur didžiausia tikimybė pamatyti retas rūšis. Kelionių organizatoriai ir platformos fiksuoja augančius užsakymus, o socialiniuose tinkluose plintantis turinys dar labiau populiarina šį lėtesnį, gamtai draugišką laisvalaikį.
Kelionių platforma „GetYourGuide“ skelbia, kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki rugpjūčio 27 dienos pasauliniu mastu paukščių stebėjimo ekskursijų užsakymų padaugėjo 65 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo metu kelionių organizatorius „Voyageurs du Monde“ praneša apie 57 proc. didesnį užsakymų skaičių liepos–spalio laikotarpiui, lyginant su pirmuoju metų pusmečiu.
Kodėl berdivotčingas išpopuliarėjo?
Ekspertai tai sieja su lėtojo turizmo banga ir augančiu poreikiu atitrūkti nuo ekranų bei miesto tempo. Skirtingai nei intensyvūs maršrutai po lankytinas vietas, paukščių stebėjimas skatina keliauti ramiau, ilgiau pabūti vienoje vietoje ir daugiau dėmesio skirti aplinkai.
Papildomą impulsą suteikia ir tai, kad šis hobis tapo lengvai prieinamas: pakanka žiūronų, patogios aprangos ir kelių pagrindinių žinių apie paukščių migraciją bei buveines. Keliautojai vis dažniau renkasi pažintinius turus šlapynėse, pakrantėse ar salose, kur paukščių įvairovė didžiausia.
Kur Europoje geriausia stebėti paukščius?
Kelionių ekspertai pradedantiesiems dažnai rekomenduoja Dunojaus deltą Rumunijoje – vieną svarbiausių Europos šlapynių, kur fiksuojama daugiau nei 300 paukščių rūšių. Tai vieta, kur galima stebėti ir perinčius paukščius, ir migracijos metu besitelkiančius didelius būrius.
Tarp populiariausių krypčių minima ir šiaurinė Graikija, esanti svarbiame migracijos kelyje. Regionas išsiskiria skirtingomis buveinėmis – nuo ežerų ir pelkių iki miškų, o geriausias metas vykti dažnai būna ne piko sezonu, kai mažiau turistų ir lengviau rasti ramių stebėjimo vietų.
Portugalija taip pat laikoma viena geriausių krypčių jūrinių paukščių stebėjimui dėl ilgos Atlanto pakrantės ir padėties Rytų Atlanto migracijos maršrute. Ypač dažnai išskiriamos Azorų salos ir Madeira, kur sezoniniai vėjai ir srovės pritraukia įvairias jūrinių paukščių rūšis.
Norintiems pamatyti papūgas snapu išsiskiriančius pufinus, rekomenduojama Islandija, o vienos didžiausių kolonijų aptinkamos Vestmano salose. Tokios vietos paprastai geriausiai atsiskleidžia planuojant kelionę pagal sezoną, nes kai kurios rūšys pakrantėse pasirodo tik tam tikru metų laiku.
Įvardyti lyderiai pagal reitingus
Kelionių draudimo ir kelionių vertinimo bendrovė „AllClear Travel“ sudarydama geriausių paukščių stebėjimo vietų sąrašus vertino užfiksuotų rūšių skaičių, oro sąlygas, atstumą iki oro uosto ir kasdienes kelionės išlaidas. Į pasaulinį dvidešimtuką pateko tik dvi Europos kryptys.
Aukščiausiai Europoje įvertintas Falsterbu pusiasalis Švedijoje, žinomas kaip vienas geriausių taškų stebėti migraciją. Kita kryptis – Titchwell Marsh rezervatas Anglijos Norfolke, laikomas viena žinomiausių paukščių stebėjimo vietų Jungtinėje Karalystėje.
„Paukščių stebėjimas kaip kelionių patirtis jau seniai peržengė paslėptos tendencijos ribas“, – sakė „GetYourGuide“ globalių tendencijų ir kelionių patirčių ekspertė Enn Wallin.
Ekspertai pastebi, kad ši kryptis Europoje greičiausiai ir toliau augs: dalis keliautojų ieško tvaresnių alternatyvų, o kitiems tai tampa būdu keliauti kryptingai, mokytis atpažinti rūšis ir atrasti mažiau turistų paliestas vietoves. Rezultatas – atostogos, kuriose svarbiausia ne greitis, o pastebėjimai.
frameborder=”0″ allow=”accelerometer; autoplay; clipboard-write; encrypted-media; gyroscope; picture-in-picture; web-share” referrerpolicy=”strict-origin-when-cross-origin” allowfullscreen>
