CP v2

Blog

  • Velykos jau čia pat: šie prabangiai atrodantys karoliukų margučiai pavyks visiems

    Velykos jau visai čia pat. Norite šiemet nustebinti atėjusius sveikintojus netradicine dovanėle ar tiesiog pasigaminti stalo dekoraciją, kurią visi pastebės? Karoliukais dekoruoti margučiai atrodo įspūdingai, o pasigaminti juos gali ir pradedantieji. Dalijamės trimis būdais, kaip tai padaryti.

    Nesvarbu, ar kiaušinius dažote svogūnų lukštais, piešiate, dekoruojate vašku, servetėlių technika ar lipdukais – šiemet galima išbandyti ką nors naujo. Pavyzdžiui, apkaroliuoti margučius. Nors darbas kiek kruopštus, rezultatas tikrai vertas pastangų. Be to, tai gali tapti smagia veikla ir vaikams.

    Karoliukais puoštiems margučiams prireiks kiaušinių: medinių, putplasčio arba plastikinių. Prieš Velykas jų nesunku rasti įvairiose parduotuvėse. Išpūsti tikri kiaušiniai šiam darbui dažniausiai netinka – jie trapūs ir dekoruojant gali lengvai sudužti.

    Jei rinksitės margutį dengti karoliukų tinkleliu, jums dar reikės silikoninio, beveik nematomo monofilamentinio siūlo, plonos ilgesnės adatos ir pakankamo kiekio smulkių stiklinių karoliukų įvairių spalvų bei formų. Tiks tiek apvalūs karoliukai, tiek pailgos „vamzdelio“ formos – viskas priklauso nuo planuojamo rašto. Karoliukų gausiai rasite „Stoklasa“ ar įvairiose karoliukų parduotuvėse.

    Jei rinksitės paprastesnį dekoravimo būdą – ant kiaušinio klijuoti suvertą karoliukų virvelę – papildomai prireiks klijų. O pabaigai, jei norėsite dekoratyvaus akcento, pasiruoškite ir juostelę kaspinui.

    Gaminant kiaušinį su karoliukų tinkleliu, pradinio žiedo dydį derinkite prie pasirinkto kiaušinio. Didesniam mediniam dažniausiai prireikia apie 16 karoliukų, o mažesniam putplasčio ar plastikiniam – apie 12. Galite laikytis pasirinkto rašto, tačiau jį verta vertinti ir kaip įkvėpimą – kuriant ornamentus fantazijai ribų nėra.

    Jei tinklelio pynimas atrodo per sudėtingas, nesate itin įgudę arba norite įtraukti jaunesnius vaikus, išbandykite paprastesnį variantą. Smulkius stiklinius karoliukus (gražiai atrodo 4–5 tos pačios spalvos atspalvių mišinys) suverkite ant 5–5,5 metro ilgio valo. Galuose užriškite mazgelius, o viename gale suformuokite mažą kilpelę iš maždaug 14 karoliukų. Ją priklijuokite prie vieno kiaušinio viršūnės, tuomet pamažu tepkite klijus ant paviršiaus ir kuo glaudžiau vyniokite karoliukų virvelę aplink kiaušinį.

    Kas 2–3 priklijuotas eilutes leiskite joms šiek tiek apdžiūti – kitaip apatinės eilės, dėl viršutinių svorio, gali pradėti atsiklijuoti. Taip tęskite iki galo, o likutį laiku nukirpkite ir vėl tvarkingai užfiksuokite, kad karoliukai nepradėtų byrėti.

    Į karoliukinių margučių kūrybą galite įtraukti ir pačius mažiausius. Iš storesnio popieriaus ar kartono iškirpkite įvairaus dydžio kiaušinio formos figūras, patepkite jas klijais, apibarstykite karoliukais ir palikite išdžiūti. Jei viršuje iš anksto padarysite skylutę, galėsite perverti virvelę ir tokiais papuošimais dekoruoti, pavyzdžiui, šakeles vazoje. Didesnes figūras galima klijuoti ant lango.

    Dar vienas paprastas būdas: įberkite karoliukų į dubenėlį, patepkite klijais vieną plastikinio ar putplasčio kiaušinio pusę ir apvoliokite karoliukuose. Kai išdžius, tą patį pakartokite su antra puse.

  • Pavasarinės dekoracijos iš samanų, šieno ar žolių: pasigaminkite kvapnius, stilingus akcentus

    Samanos – puiki dekoravimo medžiaga, ypač tuomet, kai kitų augalų pasirinkimas mažesnis. Jos lengvai formuojamos, gali atrodyti labai skirtingai ir namuose ilgai išsilaiko. Išnaudokite samanas velykinių dekoracijų kūrimui, o jei norisi kitokio stiliaus – rinkitės šieną ar dekoratyvines žoles. Iš jų taip pat nesunkiai pagaminsite išskirtinius papuošimus.

    Įspūdingai atrodo krepšelio formos kompozicija. Pagrindui tinka nedidelė pušies medienos kaladėlė, kuri apdedama dailiai susuktomis šakelėmis. Geriausia rinktis šviežias ir plonesnes šakas, kad formuojant jos nelūžtų. Ant kaladėlės viršaus sluoksniuokite samanas, derinkite jas su pavasarinėmis gėlėmis ir velykiniais akcentais.

    Pavasaris neatsiejamas nuo jauniklių motyvų – pasigaminkite, pavyzdžiui, zuikutį. Iš suglamžytų laikraščių ir krepinės juostos suformuokite kūną bei galvą, tuomet dalis suklijuokite. Iš tvirtesnės vielos išlankstykite ausis, apvyniokite jas popieriumi ir įsmeikite į galvą. Galiausiai visą figūrėlę apklijuokite samanomis. Kad atrodytų mieliau, galite užrišti kaspiną ant kaklo, priklijuoti akytes ar dekoruoti kitaip.

    Pagrindą velykiniam kiaušiniui taip pat galima suformuoti iš suglamžyto ir išmodeliuoto laikraštinio popieriaus. Vėliau kiaušinį apklijuokite samanomis ir papuoškite. Tokia dekoracija ypač gražiai atrodys paukščio lizde, susuktame iš šviežių beržo šakelių.

    Į lizdą galite įkurdinti ir mažą paukštelį iš purios dekoratyvinės žolės. Žolės žiedynus suriškite taip, kaip jums patogu, o vietoj mažų juodų akučių priklijuokite pipirų grūdelius. Snapą ir kojeles galima suformuoti iš žolės stiebelių.

    Panašiai pagaminsite ir mielą kiškutį. Akims tiks juodieji pipirai, o nosytei – raudonieji pipirai. Sunkiausia dalis dažniausiai būna ausys, tačiau kantriai formuojant rezultatą tikrai pasieksite.

    Velykoms būdingi kiaušiniai, o kartu su jais ir lizdai, kuriuose jie „ilsisi“. Paruoškite paprastus šieno lizdelius margučiams. Patogiam formavimui galite naudoti dubenėlį, apvyniotą folija, ir prie jo po truputį klijuoti šiaudų ar šieno kuokštelius, kol susiformuos tvirtas, gražus lizdas.

    Panašų lizdą galima supinti ir iš gluosnio vytelių, beržo šakelių, kačiukų šakelių, sausos žolės ar kitų gamtinių medžiagų. Vidų išklokite samanomis ir papuoškite smulkiais žiedeliais, kiaušiniais ar plunksnelėmis.

    Mažiems lizdeliams ypač tinka dekoracijos su „ausytais“ kiaušiniais. Tokį mielą papuošimą galima pakabinti įvairiose namų vietose – jis atrodo originaliai ir šventiškai.

    Į didesnį lizdą dėkite samanas ir įkomponuokite pavasarines svogūnines gėles. Drėgnos samanos padės palaikyti tinkamą drėgmę, tačiau vis tiek reguliariai apipurkškite vandeniu. Pridėkite kelis smulkius putpelių kiaušinukus, šakelių ir velykinio zuikučio dekoraciją.

    Samanomis galite papuošti ir durų vainiką, supintą iš gluosnio vytelių. Derinkite su keletu blindės šakelių ir mažais paukšteliais, išpjautais iš beržo žievės.

    Labai dailiai atrodo ir mažos stiklinaitės, pripildytos pavasario detalių: gėlių, šakelių ar kiaušinukų. Tokia dekoracija paprasta – tai tarsi miniatiūrinė vazelė, kurioje, be gėlių, komponuojamos ir kitos smulkmenos.

    Galite paimti stiklinę vazą ir iki pat viršaus pripildyti ją įvairių rūšių išpūstais kiaušiniais bei samanų gabalėliais. Galiausiai įstatykite sausos pampinės ar kitos dekoratyvinės žolės stiebų su vešliais žiedynais. Papildomai tiks blindės, svyruoklinio gluosnio ar beržo šakelės – moderniems namams tinkanti kompozicija paruošta.

    Velykų dekoracijose dažnai pasirodo ir vištelės. Jai pagaminti prireiks kartono, iš kurio iškirpsite paukščio siluetą, taip pat šieno, vielutės ir žirklių.

    Ant paruošto kartono pamažu vielute tvirtinkite šieną, kol susiformuos „plunksnos“ ir vištelė atrodys puri. Akims tiks juodi karoliukai, o iš filco galima iškirpti ir priklijuoti snapą, skiauterę bei kitas detales. Galiausiai šieninę vištelę įkurdinkite dekoruotame lizde.

    Pagamintas višteles galima „nutupdyti“ ant laktos – ją nesunkiai sukonstruosite iš beržo šakelių, o papuošimui panaudosite kiaušinių lukštus.

    Tokia pačia technika galima sukurti ir kitus naminius gyvūnėlius, pavyzdžiui, šiaudines žąsis.

    Didesni „augintiniai“ gali būti kiškučiai – jie ypač gražiai atrodo šventinėse kompozicijose.

    Jeigu turite galimybę gauti šiaudų plaušų, pabandykite pasigaminti avelę. Ji atrodo įspūdingai, o vietoj šiaudų plaušų galima naudoti ir džiovintą dekoratyvinę žolę.

  • Velykų pusryčių stiliaus dilema: Melania Trump ar Katarzyna Cichopek įkvėps labiausiai?

    Velykų pusryčių stiliaus dilema: Melania Trump ar Katarzyna Cichopek įkvėps labiausiai?

    Šventiniai Velykų pusryčiai – akimirka, kai šeima susėda prie vieno stalo. Vis dėlto daugeliui moterų tai kartu ir stiliaus galvosūkis: ką apsirengti, kad atrodytumėte elegantiškai, bet kelias valandas trunkantis susitikimas būtų patogus ir nevaržytų judesių. Įkvėpimo galima semtis iš žinomų moterų įvaizdžių, ypač iš Melanios Trump ir Katarzynos Cichopek, kurios puikiai parodo, kaip suderinti stilių su komfortu.

    Šventiniai deriniai dažnai siejami su klasikine elegancija, tačiau šiuolaikinė mada vis dažniau akcentuoja natūralumą ir patogumą. Velykų susitikimai paprastai turi jaukų, namų atmosferos charakterį, todėl apranga neturėtų būti pernelyg formali. Kita vertus, verta pasirūpinti šventišku įvaizdžiu, kuris subtiliai pabrėžtų progos išskirtinumą.

    Dažniausiai pasiteisina šviesios spalvos, lengvi audiniai ir laisvesni siluetai. Pavasariška paletė – smėlio, ecru ar kreminiai atspalviai – puikiai dera prie Velykų nuotaikos: atrodo gaiviai, subtiliai ir elegantiškai.

    Galite rinktis patogią suknelę arba kostiumą – tačiau kokie modeliai tam labiausiai tinka?

    Viena iš įkvėpimo krypčių – Melanios Trump pasirinkta šviesi, elegantiška stilistika. 2019 metais viešnagės Londone metu ji vilkėjo marškinių tipo ecru atspalvio suknelę – tai iki šiol laikoma universaliu ir madingu sprendimu. Šis variantas yra geras pavyzdys, kaip suderinti patogumą ir klasę: suknelės siluetas švelniai primena safari stilistiką, o elegantiški aksesuarai suteikia šventiškumo.

    Laisvesnis kirpimas nevaržo ir neaptempia figūros, o tai ypač svarbu sėdint prie stalo. Tuo pačiu diržas ties liemeniu išryškina siluetą ir įneša daugiau elegancijos. Derinį papildo klasikiniai aukštakulniai bei nedidelė rankinė, suteikiantys įvaizdžiui rafinuotumo.

    Tokia suknelė puikiai tinka Velykų nuotaikai: šviesi spalva simbolizuoja pavasarišką gaivą, o bendras įspūdis išlieka šventiškas ir solidus. Tai priminimas, kad net paprastas kirpimas gali atrodyti itin stilingai, jei parenkami tinkami akcentai.

    Jei suknelės nėra jūsų pasirinkimas ir norisi dar daugiau laisvės, alternatyva gali būti kostiumas. Šviesus, „oversize“ kirpimo kostiumas – vienas dažnų Katarzynos Cichopek sprendimų. Šis derinys puikiai parodo, kad elegancija nebūtinai turi būti griežta ir biuro stiliaus: laisvesnis švarkas ir platesnės kelnės sukuria patogų, šiuolaikišką komplektą, tinkantį šeimos susitikimams.

    Šviesūs kostiumo atspalviai idealiai dera prie pavasariško švenčių charakterio. Kreminės ar šviesiai smėlinės tonacijos atrodo gaiviai, subtiliai ir kartu labai elegantiškai. Dėl „oversize“ silueto įvaizdis įgauna lengvumo ir modernumo.

    Tokį kostiumą galima derinti su paprastu topu ar lengva palaidine – tuomet bendras vaizdas neatrodys pernelyg formalus. Tai itin tinkamas pasirinkimas moterims, kurios kasdien suknelių nenešioja, tačiau per šventes nori atrodyti tvarkingai, stilingai ir jaustis patogiai.

  • Mokslininkas perspėja: sensacingos orų prognozės gali baigtis blogiau, nei manote

    Mokslininkas perspėja: sensacingos orų prognozės gali baigtis blogiau, nei manote

    Orų prognozė nustoja būti mokslu tuomet, kai joje nebelieka neapibrėžtumo, o vietoje jo atsiranda kategoriškas tikrumas, teigia Gdansko politechnikos profesorius Mariusz Figurski. Pasak jo, žiniasklaida neretai tikimybes pakeičia sensacingomis antraštėmis.

    Profesoriaus teigimu, patikima prognozė turėtų kalbėti apie tikimybes, pavyzdžiui: „70 proc. tikimybė, kad sustiprės vėjas“. Tačiau viešojoje erdvėje tai dažnai supaprastinama iki gąsdinančių, vienareikšmių pranešimų.

    „Sensacija prasideda ten, kur dingsta skaičiai ir sąlygiškumas, o jų vietą užima šauktukai ir siaubo filmams būdinga kalba“, – pabrėžė jis.

    Vieną dažniausių klaidų profesorius sieja su tuo, kad žiniasklaida iš prognozavimo modelių pasirenka kraštutinius scenarijus. Pasak jo, jei vienas iš daugelio variantų rodo itin gausų sniegą, būtent jis neretai atsiduria antraštėse, nors kiti scenarijai numato tik nedidelius kritulius. Jis taip pat atkreipė dėmesį į vizualines manipuliacijas, kai žemėlapiuose naudojamos itin grėsmingos spalvos reiškiniams, kurie iš tiesų nėra ekstremalūs.

    Ekspertas kritiškai vertina ir ilgalaikes „prognozes“, skelbiamas labai iš anksto, pavyzdžiui, kai šventinių dienų orai aptarinėjami dar mėnesio pradžioje. Profesoriaus teigimu, praėjus maždaug savaitei reikėtų kalbėti ne apie konkrečius reiškinius, o apie bendras tendencijas.

    Tokios komunikacijos priežastį jis sieja su „dėmesio ekonomika“: rami informacija apie vidutinį debesuotumą nesukelia didelio susidomėjimo, o baimė – sukelia. Todėl, anot jo, pasirenkami dramatiškiausi scenarijai.

    Profesorius pridūrė, kad tai neretai būna sąmoningas redakcijų sprendimas: jos ne visada samdo specialistus, tačiau puikiai išmano auditorijos pritraukimo mechanizmus.

    Jis pabrėžė ir psichologinį veiksnį – žmonės į grėsmę reaguoja instinktyviai. Antraštė apie „mirtiną karštį“, pasak jo, įjungia savisaugos mechanizmą, o ne skatina vertinti statistiką. Situaciją apsunkina ir tikimybių supratimo stoka – dėl jos meteorologiniai pranešimai dažnai interpretuojami neteisingai.

    Profesoriaus nuomone, nuolatinis gąsdinimas gali sukelti „piemens, šaukusio vilką“ efektą: jei žiniasklaida dažnai skelbia apie „armagedoną“, o nieko rimto neįvyksta, visuomenė nustoja reaguoti. Tuomet, atsiradus realiai grėsmei, perspėjimai gali būti ignoruojami.

    Be to, taip esą silpninamas pasitikėjimas mokslu ir specialistais. Profesorius pabrėžė, kad patikima prognozė turėtų būti rami, paremta duomenimis ir aiškiai komunikuoti neapibrėžtumą – tikslas yra ne gąsdinti, o padėti žmonėms pasiruošti.

    Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į teisingą meteorologinių įrankių naudojimą. Skirtingi modeliai, pasak jo, skirti skirtingiems laikotarpiams – nuo itin trumpalaikių prognozių, paremtų matavimais (radarais, palydoviniais duomenimis ir tiesioginiais stebėjimais), iki sezoninių modelių, rodančių tik bendras tendencijas.

    Ypač svarbios vadinamosios ansamblinės prognozės, leidžiančios įvertinti neapibrėžtumą. „Jei visi scenarijai sutampa, prognozė yra patikima. Jei jie išsiskiria, susiduriame su didele nežinomybe ir tai reikia aiškiai pasakyti“, – aiškino profesorius.

    Pasak jo, atskirti patikimą prognozę nuo clickbait tipo turinio galima vertinant kalbą, prognozės laikotarpį ir informacijos šaltinį.

    „Jei pranešimas skamba kaip rami mokslininko kalba – verta juo pasitikėti. Jei primena katastrofų filmo anonsą – geriau išlaikyti distanciją“, – apibendrino jis.

  • Teismas smogė „Paskutinės kartos“ aktyvistėms: už dažus ant Varšuvos Undinėlės – bausmė

    Teismas smogė „Paskutinės kartos“ aktyvistėms: už dažus ant Varšuvos Undinėlės – bausmė

    Varšuvos teismas pripažino kaltomis „Paskutinės kartos“ aktyvistes, kaltintas apipylus dažais Undinėlės paminklą. Joms skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė – neatlygintini viešieji darbai po 30 valandų per mėnesį. Taip pat nurodyta sumokėti pinigines įmokas, kurių bendra suma siekia apie 7 650 eurų.

    Penktadienį Varšuvos Śródmieście apylinkės teismo priimtas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Be viešųjų darbų, teismas priteisė apie 700 eurų Nacionaliniam paminklų apsaugos fondui ir apie 6 950 eurų Varšuvos miestui. Aktyvistėms taip pat nurodyta atlyginti maždaug 230 eurų siekiančias bylinėjimosi išlaidas.

    Žodiniame nuosprendžio motyvuojamosios dalies paaiškinime teisėjas Marcin Kowal pabrėžė, kad kaltinamosios atitiko įstatyme numatytus nusikaltimo požymius. Jis atkreipė dėmesį į ypatingą aspektą, susijusį su kultūros paveldu ir jo apsauga.

    „Jie turi simbolinę vertę ir perduoda istorines vertybes“, – teisme sakė teisėjas.

    Teisėjas pažymėjo, kad šiuo atveju buvo apgadintas kultūros paveldo objektas ir pabloginta jo būklė, nes paminklas buvo aplietas dažais. Pasak jo, miestas mėgino paminklą valyti tradiciniais metodais, tačiau tai nedavė rezultatų. Tik parengus konservavimo programą pavyko pašalinti atsiradusius nešvarumus.

    „Undinėlės paminklas yra kultūros paveldo objektas ir Varšuvos simbolis. (…) Tai yra sąmonės formavimo elementas ir Varšuvos gyventojų pasididžiavimas“, – pabrėžė teisėjas.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad paminklų apsaugos įstatymas saugo ir tuos objektus, kurie nėra įrašyti į registrą, tačiau atitinka įstatymo nustatytus kriterijus. Teismo vertinimu, kaltinamosios puikiai suprato, prieš kokį objektą imasi veiksmų. Teisėjas nurodė, kad aktyvistės pateikė labai išsamius paaiškinimus apie patį paminklą, todėl esą sunku teigti, kad jos nežinojo, jog tai – saugomas objektas.

    Kalbėdamas apie žodžio laisvę, teisėjas pažymėjo, kad gynyba šį klausimą pateikė vienpusiškai. Pasak jo, nei žodžio laisvė, nei pažiūrų laisvė nėra absoliučios, o ribas nustato kitų asmenų teisės ir laisvės, įskaitant teisę naudotis kultūros vertybėmis.

    Teisėjas taip pat kėlė klausimą, ar kaltinamosios pasiekė savo tikslą – ar jų veiksmai paskatino visuomenę konstruktyviai susimąstyti apie klimato apsaugą. Jis pabrėžė, kad tokio elgesio toleravimas negali būti laikomas priimtinu.

    Vertindamas bausmės dydį teismas nurodė, kad ji yra adekvati ir privalomo pobūdžio. Nors konstatuota, kad paminklas buvo apgadintas, tiksliai įvertinti žalos dydį esą neįmanoma.

    Po nuosprendžio paskelbimo viena aktyvisčių pareiškė nesigailinti dėl savo veiksmų.

    „Nemanau, kad padarėme nusikaltimą. Teismo paaiškinimai buvo absurdiški (…). Tai, kad ši undinėlė kaip paminklas turi kažkokią vertę, tik parodo, kad ji gali nešti ir daugybę kitų simbolių“, – sakė ji.

    Aktyvisčių gynėjai paskelbė, kad teiks apeliaciją.

    „Nesutinkame su šio nuosprendžio turiniu. Stengsimės įtikinti antrosios instancijos teismą, kad sprendimą pakeistų“, – teigė advokatas Radosław Baszuk.

    Undinėlės paminklas buvo apipiltas dažais 2024 m. kovą, generolo Pattono bulvare. Anot kaltinamojo akto, dvi „Paskutinės kartos“ aktyvistės 1938 m. sukurtą paminklą, fontano dubenį ir postamentą apliejo oranžiniais dažais. Paminklas yra įtrauktas į Mazovijos vaivadijos kultūros paveldo registrą.

    Prokuratūra teigė, kad moterų veiksmai padarė žalą, kurios bendra vertė – 361 607,36 zlotų. Ji nurodė, kad suma apskaičiuota remiantis Mazovijos vaivadijos paminklų konservatoriaus pozicija, akmens apdirbimo srities eksperto išvada bei už skulptūros priežiūrą ir konservavimą atsakingos institucijos vertinimais.

    Šios bylos nagrinėjimas teisme prasidėjo 2025 m. gegužę.

  • Karo Artimuosiuose Rytuose efektas: Olandijoje per mėnesį naudotų elektromobilių pardavimai šovė 48 proc.

    Karo Artimuosiuose Rytuose efektas: Olandijoje per mėnesį naudotų elektromobilių pardavimai šovė 48 proc.

    Naudotų elektromobilių pardavimai Nyderlanduose kovą smarkiai išaugo po to, kai dėl karo Artimuosiuose Rytuose šoktelėjo degalų kainos. Pasak rinkos atstovų, vairuotojai vis dažniau renkasi elektrines transporto priemones, nors dar visai neseniai paklausą slopino baimė dėl greitai krentančios jų vertės.

    Kaip pranešė pramonės asociacija „Bovag“, kovą, palyginti su vasariu, naudotų elektromobilių pardavimai išaugo 48 proc. ir priartėjo prie 14 tūkst. vienetų. Organizacija pažymėjo, kad pagrindinis augimo impulsas buvo brangstantys degalai, kurių kainas pakurstė karas Artimuosiuose Rytuose.

    Nyderlandų žiniasklaidos cituojami duomenys rodo, kad vasarį buvo parduota 9,3 tūkst. naudotų elektromobilių. Tuo pačiu laikotarpiu visas naudotų automobilių sektorius iš esmės išliko stabilus: kovą bendrai parduota daugiau nei 183 tūkst. automobilių. Vis dėlto elektromobilių dalis vis dar gana kukli – jie sudaro apie 7,5 proc. visų šalyje parduodamų automobilių.

    Rinkos atstovai teigia, kad keičiasi vartotojų skaičiavimai. Elektromobiliai jau seniai yra pigesni eksploatuoti nei benzinu varomi automobiliai, tačiau daugelį pirkėjų atbaidydavo aukšta įsigijimo kaina. Pastarosiomis savaitėmis, degalams brangstant, ekonominis pranašumas elektrinėms transporto priemonėms dar labiau išryškėjo.

    „Bovag“ taip pat atkreipė dėmesį į augančią pasiūlą. Į antrinę rinką patenka vis daugiau po lizingo grąžinamų automobilių, todėl pirkėjai turi didesnį pasirinkimą, o privatiems asmenims mažėja įėjimo į rinką barjerai. Pasak organizacijos, būtent naudotų elektromobilių segmentas yra itin svarbus siekiant, kad elektromobilumas plėstųsi ne vien verslo klientų gretose.

    Dar prieš metus elektromobilių dalis antrinėje rinkoje mažėjo, o sektorius susidūrė su nerimu dėl spartaus transporto priemonių nuvertėjimo. Tačiau dabartinį atsigavimą dalis apžvalgininkų labiau sieja su degalų kainų šoku, o ne su ilgalaikiu tendencijos pasikeitimu.

    Tuo pačiu Nyderlanduose jau kurį laiką mažėja naujų automobilių su vidaus degimo varikliais dalis. Žiniasklaidos pateikiami duomenys rodo, kad per septynerius metus naujų benzininių automobilių dalis rinkoje sumažėjo nuo 75 iki 13 proc. Šiuo metu naujų automobilių segmente dominuoja hibridai, o iškart po jų rikiuojasi visiškai elektriniai modeliai.

    Ekspertai pabrėžia, kad tolesnė rinkos raida priklausys ne tik nuo degalų kainų, bet ir nuo mokesčių politikos stabilumo bei įkrovimo infrastruktūros plėtros tempo. Vis dėlto, pasak rinkos dalyvių, dabartinis susidomėjimo naudotais elektromobiliais šuolis rodo, jog brangesni degalai gali paspartinti vairuotojų pasirinkimų pokyčius net ir po ankstesnių šio segmento sunkumų.

    Patryk Kulpok (PAP)

  • Strefa zamieszkania: už šią klaidą gresia iki 700 eurų bauda ir dar papildomos išlaidos

    Strefa zamieszkania: už šią klaidą gresia iki 700 eurų bauda ir dar papildomos išlaidos

    Į gyvenamąją zoną įvažiuojantį vairuotoją apie tai informuoja mėlynas kelio ženklas D-40, vaizduojantis namą, automobilį, su kamuoliu žaidžiantį vaiką ir suaugusįjį. Tokiose teritorijose galioja išskirtinės taisyklės, ypač susijusios su parkavimu ir pėsčiųjų saugumu. Dėl to policija ir savivaldybių pareigūnai šias vietas dažnai patruliuoja, nes pažeidimų čia pasitaiko reguliariai.

    Gyvenamosios zonos pabaigą žymi ženklas D-41 – tas pats simbolis, perbrauktas raudona linija. Tik už šio ženklo vėl taikomos įprastos kelių eismo taisyklės. Tai ypač svarbu išvažiuojant iš zonos.

    Maksimalus leistinas greitis gyvenamojoje zonoje – 20 km/h, nepriklausomai nuo paros laiko ar kelio pločio. Praktikoje greitį dažnai riboja greičio mažinimo kalneliai, kurie tokiose vietose gali būti įrengti ir be papildomų įspėjamųjų ženklų.

    Vienas svarbiausių reikalavimų – besąlygiškas pėsčiųjų ir dviratininkų pirmumas. Jie gali judėti visa važiuojamosios dalies pločio juosta, ne vien šaligatviais ar pažymėtomis perėjomis. Taip pat vaikai iki septynerių metų gali būti lauke ir be suaugusiųjų priežiūros, todėl vairuotojas turi nuolat tikėtis netikėto jų pasirodymo kelyje. Už pėsčiojo nepraleidimą gyvenamojoje zonoje skiriama apie 350 eurų bauda ir 10 baudos taškų, o pakartotinio pažeidimo atveju suma gali išaugti iki maždaug 700 eurų.

    Parkavimas gyvenamojoje zonoje leidžiamas tik tam specialiai pažymėtose vietose – dažniausiai jos sužymėtos horizontaliais ženklais ant dangos. Nesvarbu, ar automobilis netrukdo pravažiavimui ir palieka pakankamai vietos kitiems: jeigu jis stovi ne pažymėtoje vietoje, laikoma, kad pažeistos taisyklės.

    Dažnas klausimas – ar galima statyti automobilį prie savo namų. Jei įvažiavimas į kiemą aiškiai atskirtas nuo bendro kelio ir tai yra privati teritorija, statyti galima. Tačiau bendro naudojimo kelio dalis prieš vartelius ar vartus, net jei atrodo „sava“, vis tiek patenka į gyvenamosios zonos taisykles. Tokiu atveju kyla rizika, kad automobilis bus nutemptas, o tai reikš papildomas išlaidas. Vien bauda už netinkamą parkavimą siekia apie 23 eurus, o papildomai gali būti taikomi transportavimo ir saugojimo mokesčiai: nutempimas – apie 175 eurus, o viena para saugojimo aikštelėje – apie 15 eurų.

    Dar viena taisyklė, kurią daugelis pamiršta: išvažiavimas iš gyvenamosios zonos laikomas įsijungimu į eismą. Tai reiškia, kad vairuotojas, paliekantis zoną, privalo praleisti visus kitus eismo dalyvius. Čia netaikoma „dešinės rankos“ taisyklė ar kitos pirmumo nuostatos – išvažiuojantysis visada turi laukti ir užleisti kelią.

  • Nemalonus kvapas iš oro grotelių? Štai kaip per 15 min. išvalyti kondicionierių už 5–10 eurų

    Nemalonus kvapas iš oro grotelių? Štai kaip per 15 min. išvalyti kondicionierių už 5–10 eurų

    Apie automobilio kondicionierių dažniausiai prisimename tuomet, kai iš ventiliacijos angų ima sklisti nemalonus, pelėsius primenantis kvapas. Tokį „stovėjusį“ aromatą paprastai sukelia apleistuose ortakiuose ir ant garintuvo besidauginantys grybeliai, bakterijos bei dulkių erkutės. Jie ne tik gadina oro kokybę salone, bet ir gali neigiamai veikti sveikatą. Gera žinia – bazinį kondicionieriaus dezinfekavimą galima atlikti savarankiškai, nesikreipiant į servisą ir neišleidžiant daug pinigų, nors ilgalaikiam rezultatui dažnai praverčia profesionalų pagalba.

    Kondicionierius ne tik vėsina, bet ir sausina orą – iš salono „paima“ drėgmę. Būtent ši drėgmė kaupiasi ant garintuvo paviršiaus ir ventiliacijos kanaluose, sudarydama palankias sąlygas mikroorganizmams, ypač vasarą, kai sistema dirba intensyviai, o šiluma skatina bakterijų ir grybelių kolonijų plitimą.

    Garintuvas veikia tarsi kempinė, surenkanti drėgmę iš pro jį tekančio oro. Kartu su šiluma po prietaisų skydeliu susidaro terpė, kurioje bakterijos ir pelėsiai dauginasi itin greitai. Ypač pavojinga gali būti bakterija Legionella, siejama su legionelioze ir vadinamąja Pontiac karštine. Ne mažiau problemų sukelia ir įprastos pelėsių rūšys – jos gali provokuoti alergines reakcijas, dirginti kvėpavimo takus, prisidėti prie odos problemų.

    Specialistai pabrėžia, kad kondicionierių verta naudoti visus metus, ne tik vasarą. Vairuotojai, žiemą sistemą visiškai išjungiantys, neretai tik paspartina mikroorganizmų dauginimąsi – dėl menkesnės oro cirkuliacijos ir drėgmės sankaupų. Rekomenduojama kondicionierių įjungti bent kartą per savaitę 10–15 minučių, nepriklausomai nuo sezono.

    Akivaizdžiausias signalas, kad sistemą būtina valyti, yra specifinis pelėsio kvapas, pasirodantis vos įjungus ventiliatorių. Kai kurie vairuotojai taip pat pastebi, kad, net ir veikiant kondicionieriui, greičiau rasoja langai arba suprastėja vėsinimo efektyvumas. Tai gali reikšti, kad garintuvas yra stipriai užterštas ir riboja oro pratekėjimą.

    Pati paprasčiausia ir pigiausia priemonė – dezinfekuojantis aerozolis, vadinamasis „dūminės bombos“ tipo preparatas. Tokie produktai, pavyzdžiui, „K2 Klima Fresh“, dažniausiai kainuoja apie 5–10 eurų ir parduodami automobilių detalių bei priežiūros priemonių parduotuvėse. Naudojimas paprastas: atidarytą flakoną pastatykite salone, įjunkite kondicionierių į šalčiausią režimą su vidine oro recirkuliacija ir palikite automobilį 10–15 minučių. Po to atidarykite langus, perjunkite oro padavimą į išorinę cirkuliaciją ir gerai išvėdinkite saloną bent 30 minučių.

    Vis dėlto svarbu žinoti, kad tokios priemonės dažniau skirtos atgaivinti orą ir sumažinti kvapus, o jų biocidinis poveikis gali būti ribotas. Aerozolis ne visada pasiekia garintuvą ir visas ortakių ertmes, todėl esant didesniam užterštumui efektas gali būti trumpalaikis.

    Jei savarankiškai atliktas valymas padeda tik kelioms dienoms arba kvapas greitai grįžta, verta rinktis profesionalią paslaugą. Servisuose dažniausiai siūlomas ozonavimas, kuris naikina mikroorganizmus, taip pat ultragarsinis valymas – viena kruopščiausių, bet brangesnių išeičių. Profesionalaus kondicionieriaus dezinfekavimo kaina paprastai siekia apie 23–69 eurus, priklausomai nuo pasirinktos metodikos.

    Nepriklausomai nuo pasirinkto būdo, kondicionieriaus dezinfekciją rekomenduojama atlikti kasmet – geriausia pavasarį, prieš intensyvaus naudojimo sezoną. Taip pat pravartu, o dažnai ir būtina, pakeisti salono filtrą, kurio kaina dažniausiai siekia apie 7–18 eurų.

  • Naujas kelio ženklas Europoje: ignoruosi – 200 eurų bauda ir 4 baudos taškai

    Naujas kelio ženklas Europoje: ignoruosi – 200 eurų bauda ir 4 baudos taškai

    Europos keliuose pamažu atsiranda naujas kelio ženklas, kurio nepaisymas gali kainuoti 200 eurų baudą ir keturis baudos taškus. Nors iš pirmo žvilgsnio jis gali priminti vidutinio greičio matavimo atkarpos žymėjimą, iš tiesų ženklas įpareigoja vairuotojus laikytis minimalaus atstumo tarp transporto priemonių. Valdžios rekomenduojama dviejų sekundžių taisyklė teoriškai padeda įvertinti saugų atstumą, tačiau praktikoje kyla klausimas, ar ji pakankamai tiksli.

    Mėlynas ženklas S991f yra stačiakampio formos, jame pavaizduoti lengvasis automobilis, sunkvežimis ir motociklas. Taip pat matomas skaičius 70, nurodantis reikalaujamą atstumą metrais. Praktikoje šis ženklas veikia kartu su kameromis ir radarais, kurie realiuoju laiku analizuoja tarpą tarp automobilių. Sistemai užfiksavus per mažą atstumą, pažeidimas registruojamas automatiškai ir generuojama bauda.

    Toks technologijų derinys leidžia stebėti taisyklių laikymąsi be fizinio policijos ekipažų buvimo. Sistema pirmiausia buvo pritaikyta Ispanijoje, o dabar masiškai diegiama Prancūzijos automagistralėse ir greitkeliuose. Kaip galima numanyti, naujasis sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų, daugiausia dėl praktinių sunkumų kasdienėse eismo situacijose.

    Matavimo tikslumas priklauso nuo įrangos veikimo ir tinkamos sistemos kalibracijos, todėl ekspertams kyla klausimų, kiek patikimi duomenys dinamiškomis eismo sąlygomis. Vis dėlto didžiausias iššūkis vairuotojams – realiai nustatyti teisingą atstumą. Dauguma naujų automobilių neturi aiškių atstumo indikatorių metrais, tad dažnai tenka pasikliauti subjektyviu įvertinimu.

    Čia siūloma taikyti plačiai žinomą dviejų sekundžių metodą. Jo esmė paprasta: pasirenkamas orientyras kelyje (pavyzdžiui, kelio ženklas ar stulpelis) ir nuo momento, kai priekyje važiuojanti transporto priemonė jį pravažiuoja, skaičiuojamos dvi sekundės. Tik tuomet vairuotojas turėtų pravažiuoti tą patį orientyrą. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad esant didesniam nei 100 km/val. greičiui ir intensyviam eismui šį metodą tiksliai taikyti sudėtinga.

    Dar viena galima naujojo ženklo pasekmė – vadinamasis klaidingo stabdymo efektas. Pastebėję radarus, kai kurie vairuotojai gali staigiai sumažinti greitį, kad dirbtinai padidintų atstumą. Tokios reakcijos didina susidūrimų riziką automobiliams, važiuojantiems iš galo, ir gali sukelti pavojingas situacijas. Be to, sistema gali netiksliai sureaguoti į transporto priemones, įsiliejančias iš šalutinių juostų.

    Prancūzijos institucijos naujosios sistemos diegimą aiškina siekiu sumažinti vadinamųjų grandininių avarijų skaičių, ypač greitkeliuose. Tuo metu dalis vairuotojų sprendimą kritikuoja, laikydami jį labiau dar viena baudimo priemone nei realia pagalba saugumui užtikrinti. Sankcijos numatytos griežtos: ignoruojant ženklą S991f gresia 200 eurų bauda ir keturi baudos taškai.

  • Ištraukę šį drėgną pyragą iš orkaitės, pritrauksite kaimynus: paprastas receptas prie kavos

    Saldus, purus pyragas su ryškaus skonio džiovintomis vyšniomis ir aromatinga cukruota apelsinų žievele – derinys, kuriam sunku atsispirti. Tai patikimas receptas, kuris pavyksta ir džiugina maloniai drėgna tekstūra.

    Bet kurio mielinio pyrago sėkmės pagrindas – kambario temperatūros produktai. Mielės yra gyvi mikroorganizmai, todėl joms reikia šilumos: pienas turi būti šiltas, bet ne karštas (per aukšta temperatūra mieles sunaikina), o sviestas – ištirpintas ir atvėsintas.

    Šiame recepte ypatingai svarbūs priedai. Džiovintos vyšnios, priešingai nei šaldytos, neišskiria sulčių, kurios galėtų apsunkinti tešlą ir lemti neiškepusį, „sukritusį“ vidų. Cukruota apelsinų žievelė kepiniui suteikia šventiškumo ir elegancijos, o kartu maloniai subalansuoja pyrago saldumą.

    Pyragą paruošite keliais paprastais žingsniais. Jei turite virtuvinį kombainą su tešlos minkymo kabliu, darbas užtruks visai neilgai.

    Jei norite, kad pyragas atrodytų ypač dailiai, iškepus ir atvėsus apibarstykite jį papildoma cukruotos apelsinų žievelės porcija. Taip pat galite paruošti paprastą glajų iš apelsinų sulčių ir cukraus pudros – jis suteiks blizgesio ir dar daugiau citrusinio aromato.

    Toks mielinis pyragas puikiai tinka prie popietinės kavos ar stiklinės pieno. Dėl džiovintų vaisių jis išlieka šviežias ir drėgnas gerokai ilgiau nei tradicinė boba. Skanaus!