CP v2

Blog

  • Šiose 3 vietose avietės beveik nedera: sodininkai įspėja, kur prarasite visą derlių

    Šiose 3 vietose avietės beveik nedera: sodininkai įspėja, kur prarasite visą derlių

    Avietės gali augti kelis sezonus, vešėti ir leisti naujus ūglius, bet vis tiek džiuginti menku derliumi. Dažnai problema slypi ne trąšose ar laistymo režime, o netinkamai parinktoje vietoje. Tam tikrose sodo zonose avietėms tiesiog per sunku suformuoti daug žiedų ir uogų.

    Vėjuotoje vietoje derlius krenta

    Atvirose, nuolat vėjo perpučiamose vietose avietės patiria stresą: stiprūs gūsiai laužo ūglius, išsausina lapus ir greitina dirvos drėgmės netekimą. Dėl to augalai daugiau energijos skiria išlikimui, o ne žiedynų ir uogų formavimui. Ypač tai jaučiama karštomis dienomis, kai dirva ir taip greitai perdžiūsta.

    Didžiausia rizika tenka rudenį pasodintiems jauniems krūmams, kurių šaknynas dar silpnas. Jei įmanoma, avietėms verta parinkti nuo vėjų pridengtą vietą, pavyzdžiui, šalia gyvatvorės ar užuovėją sudarančių želdinių. Svarbu išlaikyti atstumą, kad avietės gautų pakankamai šviesos ir nebūtų nustelbtos.

    Žemumose pavojinga dėl vandens

    Nors avietėms reikia drėgmės, jos blogai toleruoja užmirkimą. Žemumose ar įdubose, kur po lietaus ilgai stovi vanduo, šaknims ima stigti deguonies, o tai skatina puvinius ir kitas ligas. Tokiose vietose krūmai dažnai pradeda skursti net tada, kai, atrodytų, vandens netrūksta.

    Užmirkimo požymiai neretai klaidina, nes lapai gali vysti tarsi nuo sausros, o ūgliai silpnėti. Instinktyvus papildomas laistymas situaciją tik pablogina. Prieš sodinant verta stebėti sklypą po gausesnių kritulių: jei pasirinktoje vietoje balos laikosi ilgai, avietynui tai prastas signalas.

    Gilus pavėsis reiškia mažiau uogų

    Vieta po dideliu medžiu ar šalia aukštos sienos kartais atrodo patogi, tačiau avietėms dažnai pritrūksta saulės. Esant giliam šešėliui krūmai ištįsta, ūgliai būna silpnesni, o žiedų susiformuoja mažiau, todėl ir uogų derlius smunka. Net reguliariai tręšiant šviesos trūkumo kompensuoti nepavyksta.

    Papildoma problema po medžiais yra konkurencija dėl vandens ir maisto medžiagų, nes medžių šaknys intensyviai „išgeria“ drėgmę ir pasiima dalį maisto. Praktikoje geriausiai avietės dera saulėtoje, nuo stiprių vėjų apsaugotoje vietoje, kur dirva derlinga ir pralaidi vandens pertekliui. Tokiomis sąlygomis krūmai lengviau žydi ir stabiliau mezga uogas.

  • Apvyniokite čiaupą popieriumi ir palaukite 30 min.: kalkės gali dingti be šveitimo

    Apvyniokite čiaupą popieriumi ir palaukite 30 min.: kalkės gali dingti be šveitimo

    Balta kalkių apnaša ant vonios ar virtuvės čiaupo dažnai sugadina įspūdį net ir po kruopštaus tvarkymosi. Dažniausia priežastis yra kietas vanduo, kuriame gausu kalcio ir magnio junginių. Lašams išdžiūvus, mineralai lieka ant paviršiaus ir ilgainiui sudaro kietą sluoksnį.

    Ryškiausiai apnašos matosi ant blizgių paviršių, tačiau jos kaupiasi ir plyšeliuose prie sujungimų, aeratoriaus ar snapelio pagrindo. Jei čiaupo po naudojimo nevalote sausai, drėgmė garuoja nuolat, o nuosėdos storėja. Tuomet vien vandens ir šluostės dažnai nebeužtenka.

    Kodėl padeda actas?

    Kalkių nuosėdos daugiausia sudarytos iš kalcio karbonato, kuris tirpsta rūgščioje terpėje. Būtent todėl buityje dažnai pasitelkiamas actas: acto rūgštis gali suminkštinti apnašą ir palengvinti jos nuvalymą. Svarbu nepersistengti, nes per ilgas kontaktas kai kurioms dangoms gali pakenkti.

    Praktiškas būdas – ne trinti, o leisti priemonei veikti. Popierinis rankšluostis padeda actui išlikti ant vertikalių ar nelygių vietų, kur skystis paprastai greitai nubėga. Taip poveikis būna tolygesnis, o rezultatas dažnai pasiekiamas be intensyvaus šveitimo.

    Kaip valyti čiaupą per 30 minučių

    Pirmiausia sudrėkinkite popierinį rankšluostį actu ir apvyniokite vietas, kuriose matyti kalkės. Ypač kruopščiai priglauskite prie siūlių, čiaupo pagrindo ir aplink aeratorių, kur nuosėdos kaupiasi greičiausiai. Palikite maždaug 30 minučių, jei gamintojas leidžia tokį kontaktą su rūgštinėmis priemonėmis.

    Nuėmę popierių, paviršių švelniai nuvalykite minkšta šluoste ir gausiai nuplaukite švariu vandeniu. Galiausiai būtinai nusausinkite, kad neliktų naujų lašų žymių. Jei apnaša sena ir stora, procedūrą geriau kartoti trumpiau kelis kartus, o ne ilginti vieną kartą.

    Kada acto geriau nenaudoti?

    Ne visi maišytuvai ir dangos vienodai atsparūs rūgštims. Didesnės rizikos grupėje dažnai būna matiniai, dekoratyvinėmis dangomis dengti, žalvario atspalvio ar auksuoti paviršiai, kurie gali prarasti blizgesį ar pakeisti spalvą. Prieš valymą verta patikrinti gamintojo priežiūros rekomendacijas ir išbandyti priemonę mažiau matomoje vietoje.

    Taip pat svarbu vengti abrazyvų: šiurkščios kempinės, metaliniai šveistukai ar milteliai gali subraižyti paviršių ir dar labiau paskatinti apnašų kaupimąsi. Negalima maišyti acto su chloro turinčiais balikliais, nes tokie deriniai gali išskirti pavojingas dujas. Jei kyla abejonių, saugiau rinktis konkrečiai santechnikai skirtą priemonę.

    Kaip sumažinti kalkių kiekį?

    Paprasčiausias įprotis – po kiekvieno naudojimo perbraukti čiaupą sausa mikropluošto šluoste. Tai užtrunka kelias sekundes, tačiau smarkiai sumažina mineralų nusėdimą ir vėliau reikalingą valymą. Labiausiai padeda reguliari priežiūra, nes šviežias apnašas pašalinti lengviausia.

    Jei namuose vanduo itin kietas, ilgalaikei prevencijai gali padėti vandens minkštinimo sprendimai. Sumažinus kalcio ir magnio jonų kiekį, kalkės kaupiasi lėčiau, o čiaupai ilgiau išlieka blizgūs. Tuomet ir retkarčiais atliekamas švelnus valymas dažniausiai būna pakankamas.

  • Po 40-iesiems – šie produktai siejami su ilgesniu gyvenimu: mokslininkai įvardijo, ką valgyti

    Subalansuota mityba po 40 metų gali reikšmingai prisidėti prie sveikesnio senėjimo ir ilgesnės gyvenimo trukmės, rodo pastarųjų metų didelių imčių tyrimai. Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne vienas stebuklingas produktas, o nuosekliai gerėjantys kasdieniai pasirinkimai.

    Didelės apimties darbai sieja kokybiškesnį racioną su didesne tikimybe sulaukti vyresnio amžiaus be širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ar kitų lėtinių sutrikimų. Specialistai taip pat akcentuoja, kad mitybos pokyčiai duoda naudos net ir tuomet, kai pradedami vidutiniame amžiuje.

    Kas dažniausiai įtraukiama į ilgaamžiškumo racioną?

    Mokslinėje literatūroje dažniausiai kartojasi vienas principas: daugiau augalinio maisto ir skaidulų, mažiau sočiųjų riebalų, pridėtinio cukraus ir itin perdirbtų produktų. Tam ypač artimas Viduržemio jūros tipo racionas, siejamas su mažesne mirtingumo ir širdies ligų rizika.

    Svarbią vietą užima pilno grūdo produktai, tokie kaip avižos, pilno grūdo duona, rudieji ryžiai ar pilno grūdo makaronai. Jie padeda didinti skaidulų kiekį, o skaidulos siejamos su geresne žarnyno sveikata, stabilesniu cukraus kiekiu kraujyje ir mažesne kardiometabolinių ligų rizika.

    Reguliarus riešutų vartojimas taip pat dažnai siejamas su geresniais sveikatos rodikliais vyresniame amžiuje. Migdolai, graikiniai riešutai ir kiti riešutai yra baltymų, mineralų ir nesočiųjų riebalų šaltinis, o jų įtraukimas į racioną dažnai siejamas su palankesniu cholesterolio profiliu.

    Vaisiai ir daržovės išlieka vienas patikimiausių pasirinkimų, kai kalbama apie ilgalaikę sveikatą. Juose gausu vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių augalinių junginių, o įvairovė paprastai svarbesnė už vieną išskirtinę rūšį.

    Ankštiniai ir alyvuogių aliejus – kodėl jie minimi taip dažnai?

    Ankštiniai, tokie kaip pupelės, lęšiai, avinžirniai ar žirniai, laikomi vienu geriausių augalinių baltymų šaltinių. Jie taip pat suteikia daug skaidulų, todėl gali padėti ilgiau išlaikyti sotumą ir palaikyti palankesnį gliukozės balansą.

    Kalbant apie riebalus, dažnai pabrėžiama alyvuogių aliejaus nauda, ypač kai jis naudojamas vietoje sočiųjų riebalų šaltinių. Nesočiųjų riebalų dominavimas racione siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle, o Viduržemio jūros mitybos modelyje tai yra vienas pagrindinių riebalų šaltinių.

    Pieno produktai ir žuvis: ką verta žinoti?

    Mažesnio riebumo pieno produktai, pavyzdžiui, pienas, jogurtas ar varškė, dažnai minimi dėl kalcio ir baltymų. Vyresniame amžiuje tai svarbu kaulų būklei ir raumenų masei palaikyti, ypač jei bendras baltymų kiekis racione mažėja.

    Žuvis, ypač riebesnės rūšys, tokios kaip lašiša, sardinės ar skumbrė, siejama su ilgesnės grandinės omega-3 riebalų rūgštimis. Jos tyrimuose dažnai siejamos su palankesne širdies sveikata, o reguliarus žuvies vartojimas daugelyje gairių pateikiamas kaip vienas svarbių subalansuotos mitybos elementų.

    Svarbu suprasti, kad tyrimai paprastai nerodo, jog vienas konkretus produktas garantuotai pridės metų gyvenimui. Tačiau bendras mitybos modelis, paremtas pilno grūdo produktais, ankštiniais, daržovėmis, vaisiais, riešutais ir kokybiškais riebalais, nuosekliai siejamas su geresne savijauta ir mažesne lėtinių ligų rizika.

  • Karščio bangos smogia dar įsčiose: mokslininkai įspėja apie rizikas nėštumui ir vaikui

    Klimato kaita didina ekstremalaus karščio bangų dažnį ir trukmę, o medikai vis dažniau atkreipia dėmesį į nėščiųjų pažeidžiamumą. Aukšta temperatūra gali paveikti ne tik moters savijautą, bet ir vaisiaus raidą, todėl karštų dienų rizikos tampa aktualios dar iki gimimo.

    Specialistai aiškina, kad karštyje organizmas bando atvėsti nukreipdamas daugiau kraujo į odą ir galūnes, kad šiluma greičiau pasišalintų. Dalis tyrimų rodo, jog dėl to gali sumažėti kraujotaka placentoje, o vaisius trumpiau ar mažiau gauna deguonies ir maistinių medžiagų, kas siejama su mažesniu naujagimio svoriu.

    Ryšys su priešlaikiniu gimdymu

    Mokslinėje literatūroje ne kartą aprašytas ryšys tarp aukštos temperatūros ir priešlaikinio gimdymo, kai kūdikis gimsta iki 37 nėštumo savaitės. Didelės apimties apžvalgose nurodoma, kad kelių dienų karščio banga paskutinėmis nėštumo savaitėmis gali padidinti priešlaikinio gimdymo tikimybę, o kylant vidutinei temperatūrai rizika taip pat auga.

    Tyrėjai pabrėžia, kad svarbūs ne vien pavieniai rekordai, bet ir ilgiau trunkantis karštis naktimis, kai organizmas neatsigauna. Tokios sąlygos didina dehidratacijos, miego sutrikimų ir širdies bei kraujagyslių apkrovos riziką, o tai gali prisidėti prie gimdymo sužadinimo anksčiau laiko.

    Komplikacijos ir kiti galimi padariniai

    Karštis taip pat siejamas su didesne preeklampsijos rizika, kai nėštumo metu pavojingai sutrinka kraujospūdis ir gali nukentėti organų funkcijos. Kai kuriuose tyrimuose minimos ir kitos dažniau stebimos problemos, tokios kaip gestacinis diabetas, nėščiųjų hipertenzija bei didesnis skubios hospitalizacijos poreikis.

    Atskiruose darbuose keliama prielaida, kad ilgalaikis aukštos temperatūros poveikis ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali būti susijęs su didesne kai kurių įgimtų širdies ydų rizika. Kiti tyrimai ekstremalų karštį nėštumo pabaigoje sieja su didesne negyvo gimimo tikimybe, nors šis ryšys priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant sveikatos būklę ir prieigą prie vėsinimo.

    Ką sako mokslas ir ko dar nežinome

    Dalis publikuotų rezultatų yra stebimieji, todėl jie dažniausiai parodo statistines sąsajas, bet ne visuomet leidžia įrodyti tiesioginę priežastį. Vis dėlto tendencija kartojasi skirtingose šalyse ir populiacijose, o tai stiprina išvadą, kad karščio poveikis nėštumui yra reikšmingas visuomenės sveikatos klausimas.

    Apibendrinamuosiuose tyrimuose dažniau nepalankūs nėštumo baigčių pokyčiai fiksuojami, kai oro temperatūra priartėja prie maždaug 30,5 laipsnio Celsijaus, o esant dar aukštesniems rodikliams rizikos gali ryškėti labiau. Dėl to ekspertai pabrėžia prisitaikymo priemones: aiškias karščio bangų įspėjimo sistemas, galimybę praleisti laiką vėsiose patalpose ir papildomą dėmesį nėščiosioms, kurios neturi kondicionavimo ar gyvena prastai vėdinamuose būstuose.

  • Gydytojas įspėja apie retus plaučių vėžio signalus: šie 5 požymiai dažnai pražiūrimi

    Plaučių vėžys ankstyvose stadijose neretai vystosi beveik nepastebimai, todėl dalis žmonių į gydytojus kreipiasi per vėlai. Specialistai pabrėžia, kad budrumą turėtų kelti ne tik ilgai trunkantis kosulys ar atkosėjamas kraujas, bet ir rečiau su šia liga siejami simptomai.

    Šeimos gydytojai ir onkologai primena, kad pavienis požymis dažniausiai dar nereiškia vėžio. Vis dėlto užsitęsę ar nepaaiškinami pokyčiai, ypač rūkantiems ar anksčiau rūkusiems žmonėms, yra signalas neatidėlioti konsultacijos ir išsamesnių tyrimų.

    Kokius simptomus žmonės nuvertina?

    Vienas iš rečiau aptariamų ženklų yra neaiškus skausmas krūtinėje, petyje ar viršutinėje nugaros dalyje. Jei skausmas nepraeina, nėra susijęs su trauma ar raumenų patempimu ir kartojasi, gydytojai rekomenduoja išsiaiškinti priežastį.

    Dar vienas svarbus signalas yra nuolatinis užkimimas. Medikai aiškina, kad navikas krūtinės srityje kartais gali dirginti nervus, susijusius su balso stygų veikla, todėl balsas gali keistis be akivaizdžios peršalimo priežasties.

    Įspėjamuoju ženklu laikomas ir svorio kritimas be aiškaus paaiškinimo, kai žmogus nekeičia mitybos ar fizinio aktyvumo. Toks simptomas gali būti susijęs su įvairiomis ligomis, tačiau, jei jis progresuoja, verta atlikti tyrimus.

    Dėmesio reikalauja ir padidėję limfmazgiai kakle arba ties raktikauliu. Jei patinimas nepraeina maždaug tris savaites ar didėja, gydytojai pataria neatidėlioti apsilankymo, nes tai gali rodyti organizmo uždegimą, infekciją arba kitus rimtesnius procesus.

    Dar vienas požymis yra nepaaiškinamas dusulys, kai anksčiau įprasti kasdieniai darbai staiga pradeda varginti. Dusulį gali sukelti daugybė būklių, tačiau staigus pokytis, ypač kartu su kitais simptomais, turėtų būti įvertintas mediciniškai.

    „Dažniausiai tai greičiausiai nebus vėžys, bet tokius dalykus geriau pasitikrinti kuo anksčiau“, – sakė gydytojas Amiras Khanas.

    Kada ypač svarbu pasitikrinti?

    Plaučių vėžio rizika didėja rūkantiems ir anksčiau rūkusiems žmonėms, taip pat patiriantiems ilgalaikį kontaktą su tabako dūmais. Riziką gali didinti ir radono poveikis patalpose, tam tikros profesinės ekspozicijos bei oro tarša.

    Gydytojai pabrėžia, kad ankstyvas ištyrimas svarbus dėl to, kad dalį plaučių vėžio atvejų galima aptikti dar iki ryškių simptomų atsiradimo. Kai kuriose šalyse rizikos grupėms taikoma mažos dozės kompiuterinės tomografijos patikra, o tyrimų duomenys rodo, kad ji gali padėti sumažinti mirštamumą.

    Ką daryti pastebėjus pokyčius?

    Jei simptomai kartojasi ar nepraeina, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas įvertins rizikos veiksnius, simptomų trukmę, paskirs kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą ar nukreips papildomiems tyrimams, pavyzdžiui, kompiuterinei tomografijai.

    Medikai primena, kad savidiagnostika internete dažnai klaidina, o delsiant galima prarasti laiką. Ankstyvas kreipimasis dažniausiai reiškia daugiau gydymo galimybių ir tikslesnį atsakymą, kas iš tiesų sukėlė savijautos pokyčius.

  • Mokslininkai atskleidė netikėtą probiotikų naudą: siejami su lėtesniu atminties silpnėjimu

    Probiotikai dažniausiai siejami su virškinimu, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad jų poveikis gali būti platesnis. Mokslininkai nagrinėja, kaip žarnyno bakterijos per vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį gali daryti įtaką uždegimui, imunitetui ir nervų sistemos veiklai.

    Ši ašis apima nervinius, hormoninius ir imuninius signalus, o svarbų vaidmenį joje atlieka mikrobiomas. Žarnyne gyvenantys mikroorganizmai gamina įvairias medžiagas, kurios gali veikti organizmo uždegiminius procesus, o uždegimas laikomas vienu iš veiksnių, siejamų su neurodegeneracinėmis ligomis.

    Naujesnėse mokslinėse apžvalgose analizuojama, ar mikrobiomo pokyčiai gali būti susiję su kognityvinių funkcijų išsaugojimu vyresniame amžiuje. Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose probiotikai, prebiotikai ar mitybos pokyčiai buvo siejami su geresniais atminties ir dėmesio testų rezultatais, ypač esant ankstyviems nusiskundimams.

    Kartu ekspertai pabrėžia, kad tai nėra įrodymas, jog probiotikai apsaugo nuo Alzheimerio ligos ar gali sustabdyti jos progresavimą. Tyrimų rezultatai labai skiriasi, nes naudojamos nevienodos bakterijų padermės, skirtingos dozės, vartojimo trukmė ir dalyvių sveikatos būklė, o poveikis ne visuomet būna statistiškai reikšmingas.

    Praktikoje svarbiausia suprasti, kad probiotikai nėra universalus sprendimas visiems. Kognityvinei sveikatai didžiausią įtaką ir toliau turi keli gerai patvirtinti veiksniai: pakankamas miegas, reguliari fizinė veikla, kraujospūdžio ir cukraus kontrolė, nerūkymas, subalansuota mityba bei socialinis aktyvumas.

    Mokslininkai tikisi, kad didesnės apimties atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai padės tiksliau atsakyti, kurios konkrečios probiotikų padermės ir kokioms žmonių grupėms gali būti naudingos. Kol kas probiotikai vertinami kaip perspektyvi tyrimų kryptis, bet ne kaip įrodyta demencijos profilaktikos priemonė.

  • Valkininkų seniūnijoje bruzdės apie 70 šaulių: kas vyks lapkričio 7–8 dienomis

    Valkininkų seniūnijoje bruzdės apie 70 šaulių: kas vyks lapkričio 7–8 dienomis

    Varėnos rajono Valkininkų seniūnijoje 2026 metais lapkričio 7–8 dienomis vyks Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės pratybos. Mokymai planuojami buvusio Spenglos internato pastate ir jo prieigose.

    Organizatoriai skelbia, kad pratybose dalyvaus apie 70 šaulių. Jie naudos ginklus ir imitacinius šovinius, todėl vietos gyventojai gali girdėti šūvių garsus ir matyti intensyvesnį judėjimą teritorijoje.

    Pratybų metu numatomas trumpalaikis šaulių judėjimas aplinkiniuose ruožuose. Taip pat gali būti laikinai daugiau automobilių prie Naujųjų Valkininkų kaimo kapinių, kur planuojamas statymas pratybų reikmėms.

    Gyventojų ir transporto priemonių judėjimas, kaip nurodoma, nebus ribojamas. Vis dėlto žmonės raginami išlikti budrūs, laikytis saugaus atstumo nuo vykstančių mokymų vietų ir vykdyti pratybų vadovų bei pareigūnų nurodymus, jei tokie būtų duodami.

    Organizatoriai pabrėžia, kad mokymų metu bus laikomasi saugaus elgesio reikalavimų, aplinkos apsaugos ir kelių eismo taisyklių. Taip pat tikinama, kad pratybos bus vykdomos pagal galiojančius teisės aktus, o rizikos gyventojams ir eismui siekiama išvengti iš anksto planuojant judėjimo bei logistikos sprendimus.

  • Varėnos miškuose – kariuomenės orientavimosi pratybos: gyventojams primena svarbias taisykles

    Varėnos miškuose – kariuomenės orientavimosi pratybos: gyventojams primena svarbias taisykles

    Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai artimiausiu metu Varėnos rajone vykdys orientavimosi pratybas. Pratybos vyks miškuose ir gyvenviečių prieigose, tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu.

    Skelbiama, kad spalio 20 dieną nuo 9.00 valandos iki spalio 21 dienos 21.00 valandos kariai treniruosis Stėgalios, Kašėtų, Lynežerio ir Aukštakalnio miškuose. Šiuo laikotarpiu teritorijose gali būti pastebimas didesnis karių judėjimas pėsčiomis.

    Antrasis etapas numatytas spalio 28 dieną nuo 13.00 valandos iki spalio 29 dienos 18.00 valandos Valkininkų miestelio prieigose ir Valkininkų miške. Gyventojai ir miškų lankytojai raginami išlikti dėmesingi ir planuojant maršrutus įvertinti galimus pratybų maršrutus.

    Pratybų organizatoriai pabrėžia, kad treniruočių metu siekiama užtikrinti aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi. Taip pat nurodoma, kad nebus teršiama aplinka ir gadinama infrastruktūra.

    Orientavimosi pratybos Lietuvos kariuomenėje naudojamos kaip praktinis būdas lavinti navigacijos įgūdžius, situacijos vertinimą ir veikimą skirtingomis sąlygomis, įskaitant naktį. Tokie mokymai svarbūs karių pasirengimui, o visuomenei jie primena, kad pratybų teritorijose reikėtų elgtis atsakingai ir netrukdyti vykdomoms užduotims.

  • Netikėtas posūkis Varėnoje: konkursą laimėjęs direktorius atsisakė posto, skelbia naują atranką

    Varėnos sporto centro direktoriaus atrankoje – netikėtas posūkis: konkursą laimėjęs kandidatas atsisakė eiti pareigas. Skelbiama, kad jis darbą turėjo pradėti spalio 20 dieną, tačiau sprendimą pakeitė dar nepradėjęs vadovauti.

    Savivaldybė informuoja, jog dėl susidariusios situacijos jau paskelbtas naujas konkursas Varėnos sporto centro direktoriaus pareigoms. Atranka organizuojama iš naujo, siekiant kuo greičiau užtikrinti nepertraukiamą įstaigos veiklą ir valdymą.

    Tokie atvejai viešajame sektoriuje nėra dažni, tačiau pasitaiko, kai laimėjęs kandidatas galutinį sprendimą persvarsto dėl pasikeitusių asmeninių aplinkybių, darbo sąlygų ar kitų profesinių įsipareigojimų. Praktikoje tai reiškia, kad įstaigai kurį laiką tenka dirbti su laikinu vadovavimu arba perskirstytomis atsakomybėmis.

    Naujas konkursas paprastai reiškia, kad kandidatai turės iš naujo pateikti dokumentus ir dalyvauti atrankos procedūrose pagal nustatytą tvarką. Tokiose atrankose vertinama vadovavimo patirtis, strateginis planavimas, gebėjimas valdyti biudžetą ir užtikrinti kokybiškas sporto paslaugas bendruomenei.

    Varėnos sporto centras yra viena svarbiausių savivaldybės sporto infrastruktūros ir veiklų ašių, todėl direktoriaus pareigos laikomos strategiškai reikšmingomis. Tikimasi, kad nauja atranka padės greitai rasti vadovą, galintį tęsti įstaigos darbus ir planuoti tolesnę plėtrą.

  • Ugniagesiai įspėja: dėl krosnių klaidų gaisrų šoktelėjo, štai ką būtina padaryti dabar

    Ugniagesiai įspėja: dėl krosnių klaidų gaisrų šoktelėjo, štai ką būtina padaryti dabar

    Prasidėjus šildymo sezonui ugniagesiai gelbėtojai fiksuoja dėsningą tendenciją: atvėsus orams padaugėja gaisrų, kuriuos sukelia netvarkingos krosnys, nevalyti dūmtraukiai ir neatsargus elgesys su šildymo įrenginiais. Būtent šiuo laikotarpiu smarkiai išauga suodžių užsidegimų, perkaitintų krosnių ir netinkamai laikomų pelenų sukeltų incidentų rizika.

    Praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose Lietuvoje padaugėjo beveik penktadaliu, o per tokius gaisrus žuvo 50 žmonių. Ugniagesiai pabrėžia, kad skaudžiausios nelaimės dažniausiai įvyksta namuose, kuriuose nėra veikiančių dūmų detektorių arba šildymo įrenginiai prižiūrimi atmestinai.

    Varėnos rajone situacija taip pat kelia nerimą: dėl krosnių ir dūmtraukių gedimų, netinkamo įrengimo ar eksploatavimo reikalavimų pažeidimų kilo 18 gaisrų. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia padidėjo 80 proc. ir pareikalavo vieno žmogaus gyvybės.

    Prevencinės patikros ir dažniausios klaidos

    Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai šiemet, vykdydami prevencines akcijas „Saugūs namai“, „Padėk artimui“ ir „Daugiabučiai namai be gaisrų“, jau aplankė 170 gyvenamųjų būstų. Gyventojai konsultuojami, kaip saugiai pasiruošti šildymo sezonui ir sumažinti gaisro bei apsinuodijimo smalkėmis riziką.

    Ugniagesiai akcentuoja, kad kasmet kartojamos rekomendacijos vis dar ignoruojamos: dalis žmonių dūmtraukius išsivalo per vėlai arba nepakankamai dažnai, kūrena per intensyviai, o pelenus pila į degias talpas ar palieka prie pastatų sienų. Riziką didina ir tai, kad dalyje būstų nėra įrengtų autonominių dūmų detektorių, nors jie dažnai lemia, ar žmonės spėja laiku pasitraukti.

    Ką būtina padaryti prieš šalčius

    Ugniagesiai ragina neatidėlioti šildymo įrenginių patikros ir dūmtraukių valymo: dūmtraukius svarbu išvalyti prieš sezoną, o kūrenimo metu tai daryti reguliariai, ypač jei kūrenama intensyviai. Taip pat būtina įvertinti, ar krosnis neįskilusi, ar sandarios durelės, ar nėra perkaitimo požymių ir ar saugūs atstumai iki degių konstrukcijų.

    Didelę dalį nelaimių sukelia kasdieniai įpročiai, todėl ugniagesiai pataria nepalikti kūrenamų įrenginių be priežiūros, neperkrauti krosnių kuru ir pelenus laikyti tik nedegiose, sandariai uždaromose talpose. Elektrinius šildytuvus rekomenduojama jungti tiesiai į sieninį elektros lizdą, jų neuždengti ir nepalikti veikiančių, kai namuose nieko nėra.

    Taip pat primenama pasirūpinti dūmų detektoriais ir reguliariai tikrinti jų veikimą, o būstuose, kuriuose naudojami kurą deginantys įrenginiai, įsirengti ir smalkių detektorius. Ypatingas dėmesys raginamas skirti vyresnio amžiaus artimiesiems ir vienišiems kaimynams, kuriems dažnai prireikia pagalbos pasiruošiant sezonui.

    „Dar turime laiko išvengti nelaimių, tačiau tam reikia veikti dabar: patikrinti šildymo įrenginius, pasirūpinti detektoriais ir neignoruoti elementarių saugos taisyklių“, – sakė Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai.