CP v2

Blog

  • Varšuvoje po riaušių prie Konstitucinio Teismo policijos vadas rėžė: „Nėra mano sutikimo“

    Varšuvoje netylant diskusijoms dėl incidentų prie Konstitucinio Teismo, Lenkijos policijos vadovas generolas inspektorius Marekas Borońas viešai stojo ginti pareigūnų. Oficialiu laišku jis pabrėžė, kad uniformą dėvintis policininkas turi teisę į pagarbą, orumo apsaugą ir gerą vardą.

    Jo reakcija pasirodė po protestų, kurių metu prie teismo pastato kilo įtampa, o dalis susirinkusiųjų ėmė reikšti agresiją pareigūnų atžvilgiu. Tokios situacijos Lenkijoje pastaraisiais metais kartojasi per politiškai jautrias demonstracijas, todėl policijos veiksmai dažnai atsiduria visuomenės ir politikų dėmesio centre.

    Komendantas akcentavo, kad valstybėje negali būti toleruojami išpuoliai prieš pareigūnus, nes tai esą kenkia ne tik konkretiems žmonėms, bet ir viešojo saugumo sistemai. Jis taip pat signalizavo, kad policija yra pasirengusi ginti savo darbuotojus tiek teisiškai, tiek organizacinėmis priemonėmis.

    „Policijos pareigūnas, apsivilkęs uniformą, turi teisę į pagarbą, savo orumo ir gero vardo apsaugą“, – sakė Marekas Borońas.

    Ekspertai primena, kad didelio masto protestuose rizikas didina minios dinamika, emocinis fonas ir provokacijos, o pareigūnų užduotis yra išlaikyti proporcingumą ir kartu užtikrinti viešąją tvarką. Pastaruoju metu Europoje vis dažniau diskutuojama apie tai, kaip institucijos turi komunikuoti po tokių incidentų: greitas oficialus vertinimas ir aiški žinutė dėl nulinės tolerancijos smurtui dažnai laikomi vienu svarbiausių pasitikėjimo atkūrimo veiksnių.

    Lenkijos policijos vadovo pareiškimas šį kartą aiškiai perkelia akcentą į pareigūnų apsaugą ir jų reputaciją. Kartu tai rodo, kad institucijos siekia užkirsti kelią smurto normalizavimui protestų metu ir priminti, jog politinės nuomonės reiškimas negali virsti fiziniu susidorojimu ar pareigūnų žeminimu.

  • Jubiliejinė Pulaskio paroda jau turi vadovą: Niudžersio verslininkas vienbalsiai išrinktas

    Nors ką tik baigėsi 89-oji Pulaskio paroda, organizatoriai jau paskelbė, kas ves lenkų bendruomenę per jubiliejinį, 90-ąjį žygį Niujorke. Komiteto sprendimu didžiuoju maršalka tapo Niudžersyje gyvenantis verslininkas ir išeivijos veikėjas Marcinas Rybakas.

    Pulaskio parodą rengiančio pagrindinio komiteto nariai kandidatus svarstė posėdyje spalio 15 dieną. Šį kartą buvo pateikta tik viena kandidatūra, todėl balsavimas neužtruko, o sprendimas priimtas vienbalsiai.

    Marcinas Rybakas pristatomas kaip ilgametis lenkų diasporos rėmėjas ir vienas lenkiško maisto parduotuvių tinklo „Piast“ bendrasavininkių. Organizatoriai pabrėžia, kad didžiojo maršalkos pareigos Pulaskio parodoje tradiciškai laikomos vienomis garbingiausių išeivijos titulų.

    Komitetas laikosi rotacijos principo, kai parodai skirtingais metais vadovauja atstovai iš Niujorko, Niudžersio ir Konektikuto. Šiemet atėjo Niudžersio eilė, o kandidatūrą pasiūlė 2025 metų didysis maršalka Arkadiuszas Bagińskis.

    Po balsavimo naujajam maršalkai sveikinimus išsakė komiteto vadovybė ir ankstesnių metų parodos lyderiai. Kartu su Marcinu Rybaku sveikinimų sulaukė ir jo šeima, dalyvavusi susitikime.

    Iškilmingas Marcino Rybako įšventinimas, kaip įprasta, planuojamas sausį Lenkijos generaliniame konsulate Niujorke. Jubiliejinė, 90-oji Pulaskio paroda, organizatorių teigimu, turėtų vykti 2027 metų spalio 3 dieną ir tradiciškai žygiuoti Penktąja aveniu.

  • Romanowskio „listo geležinio“ byla kaista: paaiškėjo, kuri teisėja spręs, gynėjas piktinasi

    Varšuvos apeliacinis teismas nagrinės skundus dėl vadinamojo „listo geležinio“ buvusiam viceministrui Marcinui Romanowskiui. Paaiškėjo, kad bylą spręs teisėja Maria Turek, o politiko gynėjas tvirtina, jog skiriant teisėją kilo rimtų procedūrinių klausimų.

    Pagal pateiktą informaciją, sprendimas dėl „listo geležinio“ dar nėra galutinis, nes jį apskundė abi pusės. Prokuratūra siekia, kad dokumentas nebūtų išduotas, o gynyba kelia abejonių dėl bylos paskirstymo tvarkos.

    „Tai skandalinga situacija, kelianti klausimų dėl bylos paskyrimo skaidrumo“, – sakė Marcino Romanowskio gynėjas Bartoszas Lewandowskis.

    Apeliacinio teismo atstovė spaudai Ewa Leszczyńska-Furtak patvirtino, kad skundus nagrinės teisėja Maria Turek, kuri yra deleguota iš Varšuvos apygardos teismo. Teismas nurodo, kad teisėja parinkta burtų keliu, laikantis galiojančių paskirstymo taisyklių.

    Kas yra „listas geležinis“?

    „Listu geležiniu“ vadinamas teismo sprendimas, kuris tam tikromis sąlygomis leidžia įtariamajam ar kaltinamajam likti laisvėje ir dalyvauti procese ne suėmimo sąlygomis. Praktikoje tai reiškia pareigą atvykti pagal teismo ar prokuratūros šaukimus ir laikytis nustatytų apribojimų.

    Dažniausiai tokios sąlygos apima draudimą be teismo leidimo išvykti iš pasirinktos gyvenamosios vietos šalyje, taip pat pareigą netrukdyti ikiteisminiam tyrimui ar teismo procesui. Nesilaikant reikalavimų, taikomos priemonės gali būti sugriežtintos.

    Ginčas dėl teisėjo parinkimo

    Gynėjas viešai teigia, kad skundai turėjo būti perduoti kitam apeliacinio teismo padaliniui, nagrinėjančiam tokio pobūdžio klausimus. Jo teigimu, skiriant bylą buvo esą nepagrįstai „apeiti“ 12 teisėjų, todėl keliami klausimai, ar paskirstymas vyko taip, kaip turėjo.

    Taip pat keliama tema dėl teisėjos delegavimo aplinkybių ir laiko. Vis dėlto teismas pabrėžia, kad bylų paskirstymas įvyko burtų keliu, o tai laikoma vienu iš būdų užtikrinti atsitiktinumą ir sumažinti galimą išorinę įtaką.

    Ko siekia prokuratūra ir ko tikisi gynyba?

    Prokuratūra prašo pakeisti žemesnės instancijos sprendimą ir atsisakyti išduoti Romanowskiui „listą geležinį“. Kaip alternatyvą ji taip pat kelia galimybę panaikinti sprendimą ir grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

    Ankstesnis teismo sprendimas, kuriuo „listas geležinis“ buvo suteiktas, buvo siejamas ir su laikino suėmimo panaikinimu, tačiau dėl skundų jis liko neįsiteisėjęs. Galutinis apeliacinio teismo verdiktas lems, ar Romanowskis galės grįžti į Lenkiją ir dalyvauti procese nustatytomis sąlygomis.

  • Varšuvos bažnyčios rūsyje aptiktas renesanso lobis: altorius slėpėsi po žeme 80 metų

    Varšuvoje, Švenčiausiosios Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčios požemiuose, po griuvėsių sluoksniu aptikti vertingi renesansinio altoriaus fragmentai. Istorikai ir restauratoriai pabrėžia, kad radinys gali pakeisti iki šiol vyravusį įsitikinimą, jog kūrinys buvo negrįžtamai sunaikintas Antrojo pasaulinio karo metais.

    Kaip skelbiama, altorius ilgą laiką buvo laikomas prarastu, o jo likimas siejamas su Varšuvos sunaikinimu ir pokario metais vykusiais griuvėsių tvarkymo darbais. Požemiuose išlikę fragmentai rodo, kad bent dalis sakralinio paveldo galėjo išgyventi katastrofiškomis sąlygomis, tiesiog būdama palaidota po nuolaužomis.

    Kas rasta po bažnyčia?

    Radinys aptiktas bažnyčios rūsyje, tarp suverstų griuvėsių ir istorinių konstrukcijų liekanų. Specialistai nurodo, kad tai nėra pavienė detalė: aptikti elementai leidžia atpažinti renesanso laikotarpio altoriaus struktūrą, o tai atveria galimybių tiksliau atkurti jo išvaizdą.

    Toks atradimas ypač reikšmingas todėl, kad renesansinių altorių Lenkijos sostinėje išliko palyginti nedaug. Karo metu sugriautos šventovės, gaisrai ir vėlesnės rekonstrukcijos neretai reiškė ne tik pastatų, bet ir jų vidaus įrangos bei meno kūrinių praradimą.

    Priskiriama Janui Michałowicziui

    Altoriaus kūrinystė siejama su renesanso skulptoriumi Janu Michałowicziumi iš Urzędowo, neretai vadinamu vienu ryškiausių to meto meistrų Lenkijoje. Dėl to radinys vertinamas ne tik kaip bažnytinės dailės objektas, bet ir kaip platesnės regiono meno istorijos dalis.

    „Tai gali būti vienas iš tų atvejų, kai istorija pasirodo buvusi per anksti nurašyta: tai, kas laikyta sunaikintu, iš tiesų išliko po griuvėsių sluoksniu“, – sakė radinį vertinantys paveldo specialistai.

    Ką darys restauratoriai?

    Dabar laukia ilgas identifikavimo ir konservavimo etapas: fragmentus reikia stabilizuoti, ištirti jų medžiagas, pažeidimus ir ankstesnių restauracijų pėdsakus. Tik po to bus sprendžiama, ar įmanoma dalinai rekonstruoti altorių, ar fragmentai bus eksponuojami kaip atskiri radiniai.

    Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau pasitelkiami nedestrukciniai tyrimai, 3D skenavimas ir skaitmeninis modeliavimas, kurie leidžia tiksliau dokumentuoti radinius ir planuoti restauravimą. Tokia praktika ypač svarbi dirbant su karo nuniokotu paveldu, kai kiekviena detalė gali būti vienintelė išlikusi originalo dalis.

    Specialistai neatmeta, kad šis atradimas gali paskatinti platesnius bažnyčios požemių tyrimus. Varšuvos senųjų pastatų rūsiai ir tuneliai neretai slepia istorijos sluoksnius, o sistemingi tyrimai kartais atskleidžia tai, kas dešimtmečiais buvo laikoma nebeegzistuojančiu.

  • Pirkėjams palengvės: „Biedronka“ keičia akcijų etiketes, UOKiK perspėja – tai tik pradžia

    Lenkijoje veikiantis prekybos tinklas „Biedronka“ pradėjo keisti akcijų etiketes, kad pirkėjams būtų aiškiau, kaip iš tikrųjų taikomos nuolaidos. Pokyčiai siejami su Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos UOKiK 2025 metais pradėtu tyrimu dėl galimai klaidinančių akcijų, įskaitant pasiūlymus „1+1“.

    UOKiK vertinimu, dalis akcijų komunikacijos gali sudaryti įspūdį, kad prekė pigesnė ar dovanojama, nors reali nauda priklauso nuo konkrečių sąlygų. Tokiais atvejais pirkėjai gali neįvertinti, kokia yra vieneto kaina, kiek prekių būtina įsigyti ir ar nuolaida apskritai taikoma visoms prekėms.

    Kas turėtų pasikeisti etiketėse?

    Atnaujintose etiketėse turi būti aiškiai išskirta, kokia yra vieneto kaina, kokia nuolaida taikoma ir kokios tikslios akcijos sąlygos. Praktikoje tai reiškia mažiau dviprasmybių, kai akcentuojamas žodis „gratis“, bet pirkėjas faktiškai sumoka įprastą kainą už du vienetus.

    „Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad pirkėjas prie lentynos galėtų greitai suprasti galutinę kainą ir nuolaidos mechaniką“, – nurodė UOKiK.

    Kodėl tai svarbu pirkėjams?

    Klaidinančios nuolaidos yra viena dažniausių vartotojų nusiskundimų temų, ypač kai akcijos pateikiamos ryškiai, o esminės sąlygos lieka smulkiame tekste. Tokia praktika gali skatinti impulsyvius pirkimus ir iškraipyti realų kainų palyginimą tarp skirtingų prekės ženklų ar parduotuvių.

    Aiškesnės etiketės taip pat padeda vertinti, ar pasiūlymas apsimoka, kai nuolaida galioja tik perkant didesnį kiekį. Pirkėjams tai svarbu ir dėl to, kad skirtingose kategorijose, pavyzdžiui, maisto ar buitinės chemijos, vieneto kainų skirtumai gali būti reikšmingi.

    UOKiK signalas rinkai

    UOKiK pabrėžia, kad „Biedronka“ sprendimas nėra galutinis taškas, o veikiau signalas visam mažmeninės prekybos sektoriui. Institucija leidžia suprasti, kad tikrins ir kitas praktikas, susijusias su kainų pateikimu, nuolaidų komunikacija bei vartotojų klaidinimo rizika.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja dėmesio skaidriam kainų nurodymui, įskaitant reikalavimus pagrįsti nuolaidas ankstesne kaina. Todėl tikėtina, kad prekybininkai vis dažniau bus spaudžiami pateikti akcijų sąlygas taip, kad jos būtų suprantamos iš karto, be papildomų interpretacijų.

  • Protestų banga prieš Donaldą Trumpą užliejo JAV: žmonės į gatves išėjo dėl balsavimo teisės

    JAV dešimtyse miestų į gatves vėl išėjo prezidento Donaldo Trumpo oponentai. Protestuose, kuriuos koordinavo tinklas „No Kings“, skambėjo raginimai ginti balsavimo teises ir balsuoti iš anksto. Demonstracijos sutapo su įsiplieskusiu ginču dėl balsavimo paštu ir jo rezultatų skaičiavimo.

    Akcijų organizatoriai viešai pabrėžė, kad iniciatyva esą nėra susieta su viena partija, tačiau pagrindinė žinia buvo aiški: nepritarimas Donaldo Trumpo retorikai ir sprendimams, kurie, protestuotojų nuomone, gali silpninti pasitikėjimą rinkimais. JAV pastaraisiais metais vis aštriau diskutuojama apie tai, kaip užtikrinti rinkimų saugumą ir kartu nepabloginti prieigos prie balsavimo.

    Vašingtone, netoli Linkolno memorialo, susirinko keli šimtai žmonių, o panašūs renginiai vyko ir kituose didmiesčiuose bei mažesnėse bendruomenėse. Plakatuose dominavo raginimai nelaukti rinkimų dienos ir pasinaudoti išankstiniu balsavimu, o mitinguose buvo akcentuojama, kad balsavimo teisė yra pamatinė pilietinė laisvė.

    Ginčas dėl balsavimo paštu

    Protestų foną sustiprino nesutarimai dėl balsavimo paštu, kuris JAV plačiai naudojamas dalyje valstijų. Donaldas Trumpas jau ne kartą kritikavo šią sistemą, teigdamas, kad ji esą didina pažeidžiamumą, nors plačiai pripažįstama, kad sukčiavimo mastas yra ribotas ir dažniausiai susijęs su pavieniais atvejais.

    Tekste minimi federalinės valdžios veiksmai prieš rinkimų administravimo pareigūnus Kalifornijoje, kai teisme siekta riboti dalies paštu gautų biuletenių skaičiavimą, kol bus patikrintas rinkėjų statusas. Kartu vietos pareigūnams buvo siunčiami įspėjimai, kad netinkamas biuletenių priėmimas ar skaičiavimas gali sukelti teisines pasekmes.

    Demokratų spaudimas Teisingumo departamentui

    Demokratų senatoriai sureagavo ragindami suteikti aiškias garantijas, kad Teisingumo departamentas neperims biuletenių ar kitos rinkimų medžiagos iki oficialaus rezultatų patvirtinimo. Tokie reikalavimai atspindi platesnę įtampą JAV politikoje, kai rinkimų administravimas vis dažniau tampa politinių konfliktų lauku.

    Ši tema ypač jautri, nes po 2020 metų prezidento rinkimų JAV sustiprėjo ginčai dėl rinkimų teisėtumo, o dalis valstijų peržiūrėjo procedūras, susijusias su rinkėjų registracija, balsavimu paštu ir biuletenių tikrinimu. Ekspertai pabrėžia, kad pasitikėjimą rinkimais labiausiai griauna ne techninės klaidos, o nuolatinės politinės abejonės be aiškių įrodymų.

  • Ignoravo STOP ir rėžėsi į „Toyota“: po 40 min. reanimacijos žuvo keleivė, vairuotojui rado narkotikų

    Lenkijoje, Syrynios miestelyje Vodzislavo apskrityje, tragiška avarija baigėsi 22 metų keleivės mirtimi. Pirminiais duomenimis, 26 metų „Opel“ vairuotojas nepaisė STOP ženklo, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su teisėtai važiavusiu automobiliu „Toyota“.

    Incidentas įvyko spalio 13 dieną vakare Raciborskos ir Bukovskos gatvių sankryžoje. Po smūgio „Opel“ nulėkė nuo kelio ir vertėsi, o jo viduje buvusi jauna moteris buvo ištraukta pareigūnų ir medikų.

    Gelbėtojai ją bandė gaivinti apie 40 minučių, tačiau išgelbėti gyvybės nepavyko. Į ligoninę taip pat išvežta sužalota „Toyota“ vairuotoja, jos būklė oficialiai nebuvo detalizuojama.

    Vairuotoją sulaikė, atsakymus davė kraujo tyrimai

    „Opel“ vairuotojas po avarijos buvo sulaikytas. Iškart po įvykio atlikti patikrinimai alkotesteriu ir greituoju narkotikų testu teigiamo rezultato neparodė, tačiau pareigūnai paėmė kraujo mėginį laboratoriniams tyrimams.

    Vėliau toksikologiniai tyrimai parodė, kad vyro organizme aptikta sintetinių kanabinoidų, dažnai vadinamų sintetine marihuana. Tokios medžiagos siejamos su sulėtėjusia reakcija, klaidingu situacijos vertinimu ir padidėjusia avarijų rizika.

    Griežtesnė atsakomybė po mirtinų avarijų

    Bylą tiriantys pareigūnai pabrėžia, kad eismo įvykiai, sukeliantys mirtį ir padaryti apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, vertinami itin griežtai. Pastaraisiais metais Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, didinamas dėmesys vairuotojų blaivumo kontrolei ir atsakomybei už sunkius padarinius.

    Teismas Vodzislave pritaikė įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę ir skyrė suėmimą trims mėnesiams. Ikiteisminį tyrimą dėl avarijos aplinkybių ir galimos vairuotojo atsakomybės toliau koordinuoja prokuratūra.

    Ekspertai primena, kad STOP ženklas reiškia pareigą visiškai sustoti ir įsitikinti, jog kelias saugus, o net ir trumpas neatidumas sankryžose dažnai baigiasi sunkiausiomis pasekmėmis. Tyrimas turės atsakyti, kokiu greičiu važiavo automobiliai, ar buvo laikomasi pirmumo taisyklių ir kokią įtaką avarijai galėjo turėti apsvaigimas.

  • „Šokis su žvaigždėmis“ šokėjas Wojciechas Jeschke vedė: brolis Jacekas parodė vestuvių akimirkas

    Su televizijos projektu „Šokis su žvaigždėmis“ siejamas šokėjas Wojciechas Jeschke susituokė. Apie šeimos šventę socialiniuose tinkluose pranešė jo brolis Jacekas Jeschke, pasidalijęs nuotraukomis ir vaizdo įrašu.

    Įrašuose matyti jaunavedžiai ir artimiausi šeimos nariai, o sveikinimų netrūko nei iš gerbėjų, nei iš šokio pasaulio žmonių. Brolis Jacekas naują šeimos narę šiltai pasveikino ir simboliškai „priėmė“ į giminę.

    Šventės akimirkos socialiniuose tinkluose

    Jacekas Jeschke, taip pat gerai žinomas šokėjas, publikacijose parodė kelias vestuvių detales ir nuotaiką iš šventės. Nors viešai atskleista tik dalis kadrų, jie greitai sulaukė didelio dėmesio ir komentarų.

    Tokie įrašai atspindi vis dažnesnę tendenciją, kai žinomi žmonės asmeninius įvykius viešina selektyviai: pasidalija keliomis profesionaliomis akimirkomis, bet svarbiausias detales pasilieka tik artimiesiems.

    Jeschke šeima ir ryšys su šokiu

    Wojciechas Jeschke žiūrovams pažįstamas iš dalyvavimo šokių projekte, kuriame jis buvo porininkas kelioms viešoms moterims. Šį kartą dėmesio centre atsidūrė ne sceniniai pasirodymai, o asmeninio gyvenimo pokyčiai.

    Šventės akimirkomis pasidalijo ir Jaceko žmona Hanna Żudziewicz. Savo įraše ji perteikė vestuvių atmosferą ir jaunavedžiams skyrė linkėjimus.

    Po publikacijomis pasipylė sveikinimai ir palinkėjimai, o tarp reaguojančiųjų buvo ir su šokių bendruomene susijusių žmonių. Nors jaunavedžiai viešumoje atskleidė nedaug, įrašų pakako sukurti šiltą, bendruomenišką šventės įspūdį.

  • Azijinis širšė jau Lenkijoje: bitininkai įspėja, kad jis gali išnaikinti ištisus avilius

    Netoli Krokuvos pirmą kartą Lenkijoje aptiktas geltonkojų azijinio širšės lizdas kelia nerimą bitininkams ir specialistams. Invazinis plėšrūnas medžioja bites ore ir, įsitvirtinęs šalia bitynų, gali smarkiai sumažinti bičių šeimų skaičių.

    Apie radinį pranešta po to, kai vietos bitininkas prie avilių pastebėjo neįprastai atrodantį vabzdį su tamsesniu kūnu ir ryškiai geltonomis kojų galūnėmis. Įtarus, kad tai nevietinė rūšis, informuotos atsakingos tarnybos, o vėliau netoli bityno rastas ir lizdas.

    Kaip atpažinti invazinę rūšį?

    Geltonkojų azijinė širšė paprastai yra kiek mažesnė už Europoje įprastą širšę ir dažnai išsiskiria tamsesniu kūnu bei geltonomis kojomis. Specialistai pabrėžia, kad vien pagal išvaizdą suklysti lengva, todėl patikimas patvirtinimas galimas tik atlikus ekspertinį identifikavimą.

    Šios rūšies pavojus bitėms siejamas su jos medžioklės būdu: ji dažnai tyko prie avilių, gaudo bites skrydžio metu ir taip didina stresą visai šeimai. Ilgesnį laiką trunkantis spaudimas bitynui gali susilpninti šeimas, o kai kuriais atvejais lemti jų žūtį.

    Kodėl radinys netoli Krokuvos svarbus?

    Iki šiol invazinės širšės plitimas regione dažniau sietas su judėjimu iš vakarų, kur fiksuotos populiacijos kai kuriose Europos šalyse. Todėl patvirtintas atvejis pietų Lenkijoje laikomas reikšmingu signalu, kad rūšis gali atsirasti ir kitais, sunkiau prognozuojamais keliais.

    Didžiausia rizika siejama su apvaisintomis motinėlėmis, kurios gali peržiemoti ir pavasarį įkurti naujas kolonijas. Net ir radus vieną lizdą, tai nebūtinai reiškia, kad teritorijoje nėra daugiau nepastebėtų židinių, ypač jei lizdai įrengiami aukštai medžiuose.

    Ką daryti gyventojams ir bitininkams?

    Ekspertai ragina savarankiškai nenaikinti įtartinų lizdų, nes tai gali būti pavojinga ir žmonėms, ir trukdyti tiksliai nustatyti rūšį. Pastebėjus įtartiną širšę ar lizdą, rekomenduojama fiksuoti vietą, jei įmanoma saugiai padaryti nuotrauką, ir kreiptis į atsakingas vietos institucijas.

    Bitininkams patariama stebėti situaciją prie avilių, ypač šiltesniais rudenio ir pavasario laikotarpiais, kai plėšrūnai aktyvesni. Ankstyvas aptikimas ir koordinuotas reagavimas laikomi esminiais veiksniais, siekiant suvaldyti invazinių rūšių plitimą.

  • Atostogose daugelis daro šią Wi‑Fi klaidą: ekspertai perspėja dėl banko ir slaptažodžių

    Nemokamas viešasis belaidis internetas viešbučiuose, oro uostuose ar kavinėse atrodo patogus būdas sutaupyti mobiliojo ryšio duomenų. Tačiau prisijungimas prie banko, el. pašto ar kitų paskyrų tokiose vietose gali baigtis duomenų vagyste. Kibernetinio saugumo ekspertai primena, kad viešieji „hotspotai“ neretai tampa sukčių spąstais.

    Viena dažniausių keliautojų klaidų yra jungtis prie pirmo matomo tinklo sąraše, nepatikrinus, ar jis tikrai priklauso konkrečiai vietai. Sukčiai dažnai sukuria labai panašiai pavadintus tinklus, kad žmogus suklystų ir prisijungtų prie netikro prieigos taško.

    „Vien pavadinimas, kuriame minimas viešbutis ar kavinė, dar nereiškia, kad tinklas saugus“, – pabrėžia kibernetinio saugumo specialistai.

    Saugiausia prieš jungiantis visada pasiteirauti darbuotojų tikslaus oficialaus tinklo pavadinimo ir prisijungimo tvarkos. Tai ypač svarbu oro uostuose, dideliuose viešbučiuose ar konferencijose, kur vienu metu veikia keli panašiai pavadinti tinklai.

    Prisijungus prie viešo „Wi‑Fi“, patariama vengti bet kokių finansinių operacijų ir jautrių veiksmų, tokių kaip prisijungimas prie banko, mokėjimų patvirtinimai ar slaptažodžių keitimas. Jei būtina tvarkyti svarbius reikalus, patikimiau naudoti mobilųjį internetą arba asmeninį ryšio dalijimąsi iš telefono.

    Ekspertai taip pat primena atkreipti dėmesį, ar svetainė naudoja šifruotą ryšį. Nors dauguma šiuolaikinių puslapių veikia per HTTPS, tai savaime neapsaugo nuo visų grėsmių, jei prisijungta prie kenkėjiško tinklo ir vartotojas apgaule nukreipiamas į netikrą puslapį.

    Dar viena rizika, apie kurią žmonės dažnai pamiršta, yra automatinis prisijungimas prie tinklų. Jei telefone palikta įjungta funkcija, leidžianti įrenginiui jungtis automatiškai, jis gali prisikabinti prie panašiai pavadinto „Wi‑Fi“ net neįtariant, kad tai spąstai.

    Prieš kelionę verta atnaujinti telefono operacinę sistemą ir programėles, įjungti ekrano užraktą bei dviejų žingsnių tapatybės patvirtinimą svarbiausiose paskyrose. Dirbantiems nuotoliu per viešą internetą rekomenduojama naudoti VPN sprendimus, ypač jei prisijungiama prie darbinių sistemų ar perduodami jautrūs dokumentai.

    Galiausiai, pasinaudojus viešu „Wi‑Fi“, pravartu tinklą pamiršti įrenginio nustatymuose, kad vėliau telefonas neprisijungtų automatiškai. Nemokamas internetas gali būti naudingas kasdienėms užduotims, tačiau prieš įvedant slaptažodį ar mokėjimo duomenis verta sustoti ir įvertinti riziką.