CP v2

Blog

  • Kibernetinė ataka prieš Prancūzijos prekybos tinklus: sugedęs maistas parodė, kur trūksta saugumo

    Kibernetinė ataka prieš Prancūzijos prekybos tinklus: sugedęs maistas parodė, kur trūksta saugumo

    Prancūzijoje įvykusi kibernetinė ataka, per kurią nuotoliniu būdu buvo pakeisti prekybos centrų šaldymo įrenginių nustatymai, šimtams parduotuvių tapo brangiu išbandymu. Dalis maisto buvo priverstinai utilizuota, o incidentas atkreipė dėmesį į pažeidžiamą vietą, nuo kurios priklauso kasdienė tiekimo grandinė.

    Nors pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai dominuoja diskusijos apie dirbtinio intelekto rizikas, šis atvejis parodė kur kas žemiškesnę realybę. Kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad tokio pobūdžio incidentus dažniausiai lemia elementarios spragos: į internetą be reikalo iškeliami pramoniniai valdikliai, silpni slaptažodžiai ar neatnaujinta programinė įranga.

    Kodėl taikiniu tapo šaldymo sistemos?

    Prekybos tinklų šaldymo grandinė remiasi vadinamąja operacine technologija, kuri valdo fizinius procesus: temperatūrą, kompresorius, signalizacijas. Tokie įrenginiai neretai kuriami ilgam eksploatacijos laikotarpiui, o saugumo atnaujinimai ir prieigos kontrolė istoriniu požiūriu būdavo antraeiliai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausia problema kyla tuomet, kai šios sistemos administruojamos nuotoliniu būdu, bet paliekamos pasiekiamos iš viešo interneto. Tokia praktika laikoma pasenusia, tačiau ji vis dar pasitaiko, ypač kai techninę priežiūrą vykdo keli rangovai, o atsakomybės ribos lieka ne iki galo aiškios.

    Poveikis platesnis nei vien parduotuvės

    Incidentas Prancūzijoje sukėlė ir platesnes diskusijas, nes temperatūros kontrolė svarbi ne tik maistui. Panašiais sprendimais remiasi vaistų logistika ir vakcinų laikymas, dalis laboratorijų, taip pat maitinimo įstaigų tiekimo grandinės, todėl net lokalus sabotažas gali sukelti reikšmingų pasekmių.

    Tą pačią savaitę apie atskirus kibernetinius incidentus pranešta ir kitose Europos šalyse, nors jų poveikis buvo mažesnis. Vis dėlto tai sustiprino nuojautą, kad Europos maisto tiekimas vis labiau priklauso nuo informacinių sistemų ir tinklų patikimumo, o trikdžiai gali atsirasti net ir be tiesioginio išpirkos reikalavimo.

    DI pagreitina atakas, bet ne panaikina pagrindų

    Kibernetinio saugumo bendrovės ir valstybinės institucijos pripažįsta, kad DI didina puolimo mastą ir greitį: pažeidžiamumai identifikuojami greičiau, atakos lengviau kartojamos, o socialinė inžinerija tampa įtikinamesnė. Tačiau šiuo atveju svarbiausias akcentas lieka tas pats: dažnai pakanka kelių bazinių klaidų, kad būtų padaryta reali, apčiuopiama žala.

    Europos Sąjungoje įsigaliojant griežtesniems kibernetinio saugumo reikalavimams kritinėms paslaugoms, spaudimas didės ir mažmeninei prekybai, ir ją aptarnaujančioms technologijų įmonėms. Specialistai pabrėžia, kad vien technologinių pažadų nepakanka, nes didžiausią efektą dažnai duoda inventorizacija, prieigų peržiūra, atnaujinimų disciplina ir sistemų atskyrimas nuo viešo interneto.

    Prancūzijos atvejis tapo priminimu, kad kibernetinės grėsmės nebūtinai atrodo kaip duomenų nutekinimas. Kartais jos reiškia sugadintą pieną, išmestą maistą ir sutrikusį pasitikėjimą tiekimu, o tai gali paveikti ir vartotojus, ir valstybės pasirengimą krizei.

  • Serbijoje „Pegasus“ nusitaikė į prokurorą, tiriantį „Trump Tower“ projektą Belgrade

    Serbijoje „Pegasus“ nusitaikė į prokurorą, tiriantį „Trump Tower“ projektą Belgrade

    Serbijoje prokuroras, tiriantis galimos korupcijos ir politinio spaudimo įtarimus dėl planuojamo „Trump Tower“ projekto Belgrade, galėjo tapti šnipinėjimo programinės įrangos „Pegasus“ taikiniu. Apie tai pranešta paskelbus tyrėjų medžiagą, siejančią ataką su išmaniųjų telefonų kompromitavimui pritaikyta įranga.

    Minimas prokuroras Rade Bajić dirba Serbijos organizuoto nusikalstamumo prokuratūroje. Tyrėjų teigimu, požymiai rodo bandymą sekti jo įrenginį po to, kai jis viešai kalbėjo apie politinį kišimąsi ir galimus piktnaudžiavimus.

    Skelbiama, kad 2026 metais rugpjūčio 13 dieną R. Bajić gavo „Apple“ grėsmės pranešimą, perspėjantį apie galimą taikymąsi į jo paskyrą ar įrenginį. Tokie įspėjimai paprastai siunčiami, kai aptinkami požymiai, kad prieš vartotoją gali būti naudojamos valstybės lygio atakos priemonės.

    Tyrimą atliko Toronto universiteto „Citizen Lab“ kartu su Serbijos skaitmeninių teisių organizacija SHARE Foundation. Jų vertinimu, tai naujausias epizodas platesniame šnipinėjimo skandale, apimančiame šalies opoziciją, pilietinę visuomenę ir atskiras institucijas.

    „Serbijoje šnipinėjimas pamažu plėtėsi nuo pilietinės visuomenės ir žurnalistų iki studentų aktyvistų, politikų, o dabar ir universitetų bei teisminės sistemos atstovų“, – sakė SHARE Foundation politikos patarėja Andrijana Ristić.

    Pasak tyrėjų, ankstesniais mėnesiais mažiausiai 14 žmonių Serbijoje buvo gavę panašius perspėjimus, o vienu atveju „Citizen Lab“ patvirtino „Pegasus“ infekciją. Tarp aptariamų atvejų minimas ir Belgrado universiteto rektorius Vladan Đokić, kurio telefone, kaip skelbiama, taip pat rasta „Pegasus“ pėdsakų.

    V. Đokić pastaruoju metu tapo ryškia figūra studentų protestų kontekste, nes, kaip teigiama, atsisakė prisidėti prie valdžios spaudimo demonstrantams. Pranešta ir apie teisėsaugos veiksmus universitete, kai buvo paimta dalis įrangos bei duomenų laikmenų, o tai dar labiau padidino įtampą akademinėje bendruomenėje.

    Šios istorijos fonas susijęs su planuojamu buvusios Jugoslavijos karinės būstinės komplekso teritorijos perplanavimu Belgrade, kur numatomas prabangus dangoraižis „Trump Tower“. Projektas siejamas su Jaredu Kushneriu, JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu, o viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl galimų procedūrinių nesklandumų ir saugomo paveldo statuso keitimo aplinkybių.

    Kas konkrečiai galėjo panaudoti „Pegasus“ prieš R. Bajić ar V. Đokić, kol kas nenustatyta. „Pegasus“ yra „NSO Group“ sukurta šnipinėjimo priemonė, dėl kurios panaudojimo prieš žurnalistus, aktyvistus ir opozicijos atstovus ne kartą kilo tarptautinių ginčų, o kai kuriose šalyse pradėti tyrimai bei ribojimai.

    „NSO jau dešimtmetį kaskart žada keistis, kai iškyla piktnaudžiavimo atvejai. Tačiau tiesa paprasta: „Pegasus“ yra represijoms skirta technologija“, – sakė „Citizen Lab“ vyresnysis tyrėjas John Scott-Railton.

  • Amsterdamo „Huppa“ pritraukė 1 mln. eurų: kuria sporto klubams operacinę sistemą treniruotėms ir pajamoms

    Amsterdamo „Huppa“ pritraukė 1 mln. eurų: kuria sporto klubams operacinę sistemą treniruotėms ir pajamoms

    Amsterdame įsikūręs SportTech startuolis „Huppa“ pritraukė 1 mln. eurų išankstinės sėklos investiciją. Bendrovė kuria viskas viename platformą sporto klubams, „CrossFit“ salėms ir įvairioms studijoms, kuriose veikla paremta grupinėmis treniruotėmis.

    Investicijų raundą vedė patyrusių Nyderlandų verslininkų ir investuotojų grupė, susijusi su technologijų įmonėmis „Sentia“, „Keylane“, „TicketSwap“, „Moneybird“ ir „Revue“. Prie finansavimo taip pat prisidėjo ankstyvos stadijos fondas NL SportTech Ventures, orientuotas į sporto technologijų kūrėjus.

    „Daugelis sporto klubų ir studijų vis dar dirba su pasenusia programine įranga: administravimas atima per daug laiko, duomenys išsibarstę, o pajamų galimybės lieka nepastebėtos“, – teigiama „Huppa“ pranešime.

    „Huppa“ įkurta 2024 metais, kai jos steigėjai Shariefas Mohamedas ir Gino Arendszas nusprendė spręsti problemą, su kuria patys susidūrė savo sporto erdvėse. Jų tikslas paprastas: sporto verslams reikia modernesnių įrankių nei tie, kurie dažnai palieka procesus suskaidytus per kelias sistemas.

    Platformos esmė yra vienoje vietoje sujungti kasdienes operacijas ir finansus, kad klubų vadovai matytų aiškesnį vaizdą apie veiklos rezultatus. „Huppa“ žada apjungti narių valdymą, užsiėmimų tvarkaraščius, mokėjimus, finansines ataskaitas ir automatizavimą.

    Sprendimas taip pat apima planavimo įrankius veiklai per kelias lokacijas, KPI suvestines ir skirtingus prieigos lygius treneriams, vadovams bei administracijai. Startuolis pabrėžia kainodaros skaidrumą, kai mokama pagal aktyvių klientų skaičių, taip siekiant išvengti netikėtų papildomų mokesčių už modulius ar atnaujinimus.

    „Huppa“ integruojasi su mokėjimų partneriu „Mollie“ ir platformų agregatoriais, tarp jų „Urban Sports Club“ ir „ClassPass“. Įmonė teigia, kad artimiausiuose etapuose ketina plėsti automatizavimą ir diegti DI paremtas įžvalgas, kurios padėtų ne tik rinkti duomenis, bet ir pasiūlyti veiksmus.

    Praktinis siekis yra padėti sporto verslams greičiau pastebėti, kurie narystės planai veikia geriausiai, kurios treniruotės galėtų generuoti didesnes pajamas ir kur slypi augimo rezervai. Pasak startuolio, tai ypač aktualu augančiai grupinių treniruočių rinkai, kur vienu metu reikia valdyti narystes, papildomus pardavimus ir integracijas su trečiosiomis šalimis.

    Gautas lėšas bendrovė planuoja skirti platformos vystymui ir komandos plėtrai. Pagrindinis dėmesys artimiausiu metu bus sutelktas į Nyderlandus ir Belgiją, o iki 2027 metų pabaigos „Huppa“ tikisi aptarnauti mažiausiai 150 sporto verslų.

  • „JPMorgan“ plečia JPM Coin į Ethereum: instituciniams klientams žada spartesnius atsiskaitymus

    „JPMorgan“ plečia JPM Coin į Ethereum: instituciniams klientams žada spartesnius atsiskaitymus

    „JPMorgan“ perkelia savo JAV doleriais denominuotą indėlių žetoną JPM Coin į Ethereum tinklą ir taip plečia paslaugą instituciniams klientams. Bankas šį žingsnį pristato kaip dalį platesnės strategijos, kuria siekia tradicinius finansinius procesus perkelti į viešas blokų grandines.

    Už sprendimo įgyvendinimą atsakinga banko blokų grandinės padalinio „Kinexys“ komanda pabrėžia, kad Ethereum pasirinkimą lėmė brandi ekosistema, didesnis grandinėje esančio likvidumo gylis ir sparčiai auganti tokenizuoto turto rinka. JPM Coin anksčiau buvo paleistas „Base“ tinkle, o dabar tampa pasiekiamas ir Ethereum aplinkoje.

    Bankas aiškina, kad JPM Coin veikia kaip esamų banko indėlių reprezentacija viešoje blokų grandinėje. Praktikoje tai leidžia instituciniams klientams vykdyti mokėjimus grandinėje, greičiau derinti atsiskaitymus ir automatizuoti dalį pinigų judėjimo procesų, kurie tradiciškai remiasi kelių tarpininkų grandine.

    Kartu pranešta, kad atnaujinimas palaikys tiesioginius pervedimus tarp skirtingų Ethereum virtualios mašinos ekosistemos tinklų. Tai apima pervedimus tarp „Base“ ir Ethereum, todėl atsiranda daugiau lankstumo valdant likvidumą ir vykdant atsiskaitymus ten, kur vyksta prekyba ar laikomas tokenizuotas turtas.

    „Tokenizuota finansų infrastruktūra nebėra teorija. Ji jau keičia likvidumą, atsiskaitymus ir skaitmeninio turto darbo eigą“, – sakė „Kinexys“ laboratorijų vadovė Emma Landriault.

    Šis žingsnis dera su platesnėmis banko pastangomis plėtoti tokenizaciją, ypač viešų tinklų aplinkoje. Pastaraisiais metais rinkoje daugėja iniciatyvų, kai tradiciniai finansų dalyviai naudoja blokų grandines trumpesniam atsiskaitymo laikui, aiškesniam turto judėjimo atsekamumui ir lengvesniam integravimui su išmaniomis sutartimis.

    „JPMorgan“ taip pat nurodo, kad „Kinexys“ platforma iki šiol apdorojo daugiau nei 4 trilijonus eurų bendros vertės operacijų, o vidutinė dienos apyvarta siekia apie 7 milijardus eurų. Tokie mastai rodo, kad blokų grandinės sprendimai banke naudojami ne tik pilotiniams bandymams, bet ir realioms verslo operacijoms.

    Rinkos dalyviai šį plėtimą vertina kaip signalą, kad institucinis finansų sektorius vis aktyviau renkasi viešą, patikrinamą infrastruktūrą. Tai ypač aktualu srityse, kur svarbiausia yra atsiskaitymo greitis, skaidrumas ir galimybė dirbti su tokenizuotu turtu toje pačioje technologinėje aplinkoje.

  • Stokholmo „Vessla“ pritraukė 2,94 mln. eurų: DI agentai žada palengvinti nekilnojamojo turto valdymą

    Stokholmo „Vessla“ pritraukė 2,94 mln. eurų: DI agentai žada palengvinti nekilnojamojo turto valdymą

    Stokholme įsikūręs startuolis „Vessla“ po darbo „tylos režimu“ viešai pristatė savo veiklą ir pranešė užsitikrinęs 2,94 mln. eurų išankstinį finansavimą. Bendrovė kuria nekilnojamojo turto valdymui skirtą sistemą, kurioje DI agentai automatizuoja pasikartojančias užduotis ir padeda sujungti išsibarsčiusią informaciją.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas Seedcamp, prisijungė Inception Fund, Tiny VC, taip pat keli technologijų sektoriaus vadovai ir verslo angelai. Investuotojai pabrėžė, kad nekilnojamojo turto administravime susikerta rutininių darbų gausa ir išimtys, kuriose būtinas žmogaus sprendimas, todėl automatizacija turi veikti patikimai, o ne tik demonstracijoje.

    „Nekilnojamojo turto operacijos apima pasikartojantį darbą, bet kartu ir sudėtingus procesus bei išimtis, kurioms reikia sprendimo. „Vessla“ kuria sprendimą abiem atvejams“, – sakė Seedcamp partneris Felixas Martinezas.

    „Vessla“ taikosi į vieną didžiausių pastatų administravimo skausmų: duomenys ir procesai dažnai išskaidyti per kelias sistemas, o sujungimas paliekamas žmonėms. Įprastas techninės priežiūros prašymas gali reikšti turto dokumentų tikrinimą, rangovo paiešką, užduoties sukūrimą, darbų eigos atnaujinimą ir sąskaitos suderinimą, kai kiekvienas žingsnis vyksta vis kitoje platformoje.

    Startuolio idėja yra DI agentus „uždėti“ ant jau naudojamų sistemų ir suteikti jiems kontekstą bei veikimo taisykles, kad jie galėtų atlikti užduotis nuosekliai. Tuo pat metu sprendimai, kuriems reikia atsakomybės ir vertinimo, paliekami turto valdytojams, taip išlaikant žmogaus kontrolę rizikingiausiose situacijose.

    Be agentų sluoksnio, įmonė vysto platesnę operacinę sistemą, skirtą visam nekilnojamojo turto portfeliui. Ji turėtų apjungti nuomą, pastatų eksploatavimą ir investicijų planavimą, o agentai, bendrovės teigimu, galėtų padėti identifikuoti nuomos pajamų augimo galimybes, mažinti sąnaudas ir koordinuoti darbus tarp skirtingų objektų.

    „Manome, kad dirbtinis intelektas iš esmės pakeis, kaip veikia nekilnojamojo turto bendrovės: nuo priežiūros ir kaštų iki nuomos ir pajamų. Sudėtingiausia dalis yra tai patikimai įgyvendinti masteliu, naudojant jau egzistuojančias sistemas ir procesus“, – sakė „Vessla“ vadovas Ormanas Gazvini.

    „Vessla“ vadovų komanda akcentuoja patirtį diegiant autonomines sistemas įmonių aplinkoje, kur svarbus patikimumas, vertinimas ir aiškios ribos. Technologijų vadovas Kasperis Janehagas anksčiau dirbo su kosmoso pramonės projektais, o vėliau prisidėjo prie didelio masto DI transformacijų, orientuotų į praktinį pritaikymą versle.

    Bendrovė jau dirba su dalimi didžiausių komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto savininkų bei operatorių Šiaurės šalyse. Nors detalių, kam tiksliai bus skiriamos lėšos, įmonė neįvardijo, tokio etapo finansavimas paprastai naudojamas produkto diegimams plėsti, integracijoms gilinti ir komandai auginti.

  • „Revolut“ gavo Gibraltaro kriptoturto licenciją: nauja įmonė stiprins plėtrą už JK ir EEE ribų

    „Revolut“ gavo Gibraltaro kriptoturto licenciją: nauja įmonė stiprins plėtrą už JK ir EEE ribų

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ pranešė gavusi Gibraltaro finansų priežiūros institucijos Gibraltar Financial Services Commission suteikiamą paskirstytųjų registrų technologijos tiekėjo licenciją. Ji bus naudojama naujai įsteigtai įmonei Revolut Global Digital Assets Limited, kuri koordinuos tarptautines kriptoturto paslaugas.

    Pasak bendrovės, naujasis subjektas papildys jau veikiančią struktūrą: Jungtinėje Karalystėje kriptoturto paslaugos teikiamos per Revolut Ltd, o Europos ekonominėje erdvėje – per Revolut Digital Assets Europe Ltd. Pastaroji veikia pagal Europos Sąjungos MiCA reglamentą, kuris nustato vienodas taisykles kriptoturto paslaugų teikėjams.

    „DLT leidimo gavimas iš GFSC rodo mūsų įsipareigojimą dirbti pagal aukščiausius reguliacinės atitikties standartus“, – sakė „Revolut“ kriptoturto ir naujų iniciatyvų vadovas Emilis Urmašinas.

    Gibraltaras kriptoturto įmonėms dažnai pasirenkamas dėl aiškiai apibrėžtos licencijavimo sistemos ir tarptautiniams verslams patogios jurisdikcijos. Rinka pastaraisiais metais vis labiau juda link griežtesnės priežiūros, todėl licencijos ir aiškios veiklos taisyklės tampa konkurenciniu pranašumu plečiantis į naujus regionus.

    „Revolut“ nurodo turinti daugiau nei 80 milijonų mažmeninių klientų visame pasaulyje ir daugiau nei 16 milijonų kriptoturto paslaugų naudotojų. Bendrovė aktyviai plečia finansinių paslaugų geografiją ir siekia stiprinti reguliuojamą veiklą skirtingose jurisdikcijose.

    Kol kas bendrovė neatskleidė, kokiose konkrečiose rinkose veiks Gibraltare licencijuota įmonė ir kada prasidės paslaugų diegimas. „Revolut“ teigia, kad tikslinių regionų ir paleidimo terminų detalės bus pateiktos vėliau.

  • „Strategy“ dar papildė bitkoinų rezervą: nupirko 267 BTC už 19 mln. eurų, ką tai rodo rinkai

    „Strategy“ dar papildė bitkoinų rezervą: nupirko 267 BTC už 19 mln. eurų, ką tai rodo rinkai

    Sandoris atskleistas SEC dokumente

    Bitkoinus kaupianti bendrovė „Strategy“ pranešė dar kartą padidinusi savo kriptovaliutos rezervą ir per vieną savaitę įsigijusi papildomus 267 bitkoinus. Sandorio vertė siekė apie 19 milijonų eurų, o vidutinė kaina buvo maždaug 82 900 JAV dolerių už vieną vienetą.

    Apie pirkimą paaiškėjo iš dokumento, pateikto JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC). Tokie pranešimai rinkai paprastai tampa svarbiu signalu, nes „Strategy“ jau seniai laikoma didžiausia viešai kotiruojama bendrove, nuosekliai kaupianti bitkoinus kaip iždo rezervą.

    Kiek bitkoinų sukaupta ir kaip finansuojami pirkimai

    Po naujausio papildymo „Strategy“ nurodė turinti 848 517 bitkoinų. Bendrovės teigimu, visa sukaupta pozicija kainavo apie 64 milijardus JAV dolerių, o vidutinė įsigijimo kaina siekia 75 446 JAV dolerius už bitkoiną.

    „Strategy“ skaičiuoja, kad tokia apimtis sudaro daugiau nei 4 proc. visos bitkoino pasiūlos, o tai išskiria bendrovę iš kitų rinkos dalyvių. Dėl šios koncentracijos kiekvienas įsigijimas yra stebimas ne tik kriptovaliutų bendruomenėje, bet ir tradicinių finansų rinkose.

    Pirkimai buvo finansuoti iš dalies per atviros rinkos akcijų platinimo programą, kai bendrovė parduoda savo A klasės akcijas (MSTR). Per aptariamą laikotarpį ji pardavė 140 872 akcijas ir taip pritraukė apie 19 milijonų eurų, o likusi nedidelė suma padengta iš grynųjų rezervų.

    Reakcijos, rizikos ir platesnis kontekstas

    „Strategy“ vykdomasis pirmininkas Michaelas Sayloras dar prieš oficialų pranešimą socialiniuose tinkluose užsiminė apie naują pirkimą, rašydamas, kad bendrovė rado vietos daugiau oranžinės spalvos. Tai rinkoje dažnai interpretuojama kaip signalas, kad pirkimų strategija išlieka agresyvi ir tęstinė.

    Tuo pat metu daugėja diskusijų apie šio modelio rizikas. Pastarosiomis savaitėmis dalis analitikų viešai svarstė, kad nuolatinis finansavimas per privilegijuotąsias akcijas ir dividendiniai įsipareigojimai ilgainiui gali branginti tokį bitkoinų kaupimą, ypač jei rinkos sąlygos pablogėtų.

    Papildomo neapibrėžtumo įneša ir indeksų sudarytojų sprendimai: MSCI yra paskelbusi apie taisyklių pakeitimus, kurie teoriškai gali paveikti į indeksus įtraukiamas bendroves, laikomas labiau iždo, o ne veiklos įmonėmis. Rinkai tai svarbu, nes indeksų pokyčiai gali turėti įtakos pasyvių fondų paklausai bendrovės akcijoms.

    Praėjusią savaitę „Strategy“ akcijos smuko 11,3 proc., o bitkoino kaina krito 2,6 proc. Nors tokie trumpalaikiai svyravimai nebūtinai keičia ilgalaikę bendrovės kryptį, jie primena, kad „Strategy“ akcijų dinamika vis glaudžiau susieta su bitkoino rinkos ciklais.

    Viešųjų bendrovių, laikančių bitkoinus balanse, daugėja, tačiau „Strategy“ išlieka didžiausia žaidėja. Kitos daug bitkoinų sukaupusios bendrovės, remiantis rinkoje plačiai naudojamais duomenų šaltiniais, yra Metaplanet, Tether remiama Twenty One, Strive ir MARA.

  • Šveicarijos „Nouscom“ pritraukė 120 mln. eurų: vėžio imunoterapiją artina prie klinikinių tyrimų

    Šveicarijoje, Bazelyje įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Nouscom“ užbaigė D serijos finansavimo etapą ir pritraukė 120 mln. eurų. Bendrovė kuria naujos kartos imunoterapijas, o šios investicijos turėtų paspartinti jos kuriamo preparato kelią į platesnius klinikinius tyrimus.

    „Nouscom“ skelbia, kad finansavimo etapas buvo perrašytas, o tai paprastai reiškia, jog investuotojų paklausa viršijo planuotą sumą. Sandorį bendrai vedė „M Ventures“ ir „Revelation Partners“, prie jų prisidėjo ir nauji investuotojai, tarp jų Europos investicijų bankas.

    Nuo priežiūros prie prevencijos

    Bendrovės pagrindinis dėmesys krypsta į vadinamąją vėžio perėmimo, arba sustabdymo dar prieš jam išsivystant, kryptį. „Nouscom“ akcentuoja paveldimų rizikų grupę, įskaitant žmones, turinčius Lyncho sindromą, kai viso gyvenimo vėžio rizika gali būti itin didelė, todėl dažnai tenka apsiriboti intensyvia stebėsena ir chirurginėmis intervencijomis.

    „Daugiau nei du milijonai žmonių, turinčių Lyncho sindromą, gyvena su iki 80 proc. vėžio rizika per gyvenimą, o jiems dažnai lieka tik stebėsena ir operacijos“, – sakė „Nouscom“ vadovė Marina Udier.

    „Šis finansavimas ir duomenys, kuriuos pristatome ESMO, priartina mus prie pasaulio, kuriame vėžį pavyksta sustabdyti dar prieš jam prasidedant“, – teigė Marina Udier.

    Ką finansuos 120 mln. eurų

    „Nouscom“ nurodo, kad lėšos bus skirtos pagrindinės programos NOUS-209 vystymui. Tai kuriama iš anksto pagaminama, vadinamoji off-the-shelf, imunoterapija, paremta neoantigenų koncepcija, kai imuninė sistema mokoma atpažinti vėžinėms ląstelėms būdingus taikinius.

    Bendrovė planuoja vieną globalų registraciją pagrįsti galintį klinikinį tyrimą, orientuotą į vėžio prevenciją Lyncho sindromą turintiems asmenims. „Nouscom“ taip pat skelbia, kad šiai krypčiai JAV Maisto ir vaistų administracija yra suteikusi „Fast Track“ statusą, kuris gali palengvinti ir paspartinti reguliacinį kelią, jei klinikiniai duomenys bus palankūs.

    Pasak „M Ventures“ atstovo Hakano Gokerio, „Nouscom“ išskirtinumas yra orientacija į vėžio perėmimą ir platforma, leidžianti siekti tokio tikslo. Jis taip pat pabrėžė, kad aiškiau apibrėžtas reguliacinis kelias į registraciją pagrįsti galintį tyrimą tokioje srityje yra reta kombinacija privačiai biotechnologijų bendrovei.

    Europos onkologijos finansavimų fonas

    Šis sandoris išsiskiria ir platesniame Europos biotechnologijų kontekste, kuriame pastaraisiais metais išlieka konkurencija dėl kapitalo, tačiau onkologijos kryptis išlieka viena patraukliausių investuotojams. Nors rinkoje po pandeminio pakilimo buvo juntamas rizikos kapitalo atsargumas, didesni raundai dažniausiai keliauja į projektus, turinčius aiškią klinikinę strategiją ir apčiuopiamą duomenų bazę.

    „Nouscom“ įkurta 2015 metais ir vysto virusinių vektorių platformą, skirtą sukelti platesnį ir ilgiau trunkantį imuninės sistemos atsaką. Be NOUS-209, bendrovė mini ir kitus klinikinės stadijos projektus, įskaitant personalizuotą neoantigenų imunoterapiją, kurios ankstyvos stadijos tyrimų rezultatai jau buvo publikuoti.

    Rinkos analitikų vertinimu, neoantigenais grįstos imunoterapijos ir prevencinis požiūris į onkologiją yra viena įdomiausių krypčių, tačiau ją lydi ir iššūkiai: reikia itin patikimų biomarkerių, aiškių atrankos kriterijų bei didelių, ilgai trunkančių tyrimų. Būtent todėl tokio dydžio finansavimas gali tapti kritiniu žingsniu, leidžiančiu pereiti nuo pažado prie realių, reguliuotojų įvertinamų klinikinių rezultatų.

  • „Bitmine“ sukaupė 6,04 mln. ETH: kompanija valdo jau 4,9 proc. visos „Ethereum“ pasiūlos

    „Bitmine“ sukaupė 6,04 mln. ETH: kompanija valdo jau 4,9 proc. visos „Ethereum“ pasiūlos

    Kriptovaliutų sektoriaus bendrovė „Bitmine“ Immersion Technologies pranešė per pastarąją savaitę papildžiusi savo rezervus 12 535 ETH ir taip padidinusi turimą kiekį iki 6 041 481 ETH. Tai reiškia, kad bendrovė, remiantis jos pateiktais duomenimis, kontroliuoja apie 4,9 proc. viso apyvartoje esančio ether kiekio.

    Įmonės skaičiavimu, vertinant pagal tuo metu taikytą rinkos kainą, tokio dydžio ETH portfelio vertė siekė apie 13,2 mlrd. eurų. Skaičiai išskirtiniai ir tuo, kad tokia koncentracija vienose rankose rinkoje gali didinti jautrumą tiek kainų svyravimams, tiek naujienoms apie stambius pirkimus ar pardavimus.

    „Bitmine“ taip pat nurodė, kad didžioji dalis turimo ETH jau yra įdarbinta per statymą: 5 067 309 ETH yra „užrakinti“ statymo mechanizme per MAVAN platformą ir partnerius. Tai sudaro apie 84 proc. viso bendrovės ETH balanso, o įmonė prognozuoja, kad metinės pajamos iš statymo dabartinėmis sąlygomis galėtų siekti apie 285 mln. eurų.

    Jei visas turimas ETH būtų pilnai įtrauktas į statymo procesą, „Bitmine“ vertinimu, metinės pajamos galėtų išaugti iki maždaug 340 mln. eurų. Tokios projekcijos priklauso nuo tinklo sąlygų, statymo grąžos dinamikos ir išorinių veiksnių, įskaitant bendrą kripto rinkos rizikos apetitą.

    Be ether, bendrovė pranešė turinti 215 bitkoinų, taip pat kitų investicijų ir likvidžių priemonių: apie 161 mln. eurų dydžio dalį Beast Industries, apie 66 mln. eurų investiciją į Eightco Holdings ir apie 521 mln. eurų grynaisiais bei likvidžiais vertybiniais popieriais. „Bitmine“ teigimu, bendra kripto turto, grynųjų ir kitų investicijų vertė siekia apie 13,5 mlrd. eurų.

    Kas spaudė rinką pastaruoju metu

    Bendrovės valdybos pirmininkas Tomas Lee pastarųjų savaičių kripto rinkos įtampą siejo su investuotojų polinkiu mažinti riziką dėl geopolitinių veiksnių, augančių obligacijų pajamingumų ir nerimo dėl dirbtinis intelektas finansavimo bei modelių saugos.

    „Kriptovaliutas plačiai laiko investuotojai JAV, Pietų Korėjoje ir Taivane, todėl kai šiuose regionuose mažinama rizika, tai persiduoda ir kripto rinkai“, – sakė Tomas Lee.

    Rinkos duomenys rodo, kad ether kaina tą pačią dieną buvo peržengusi 2 400 JAV dolerių ribą ir per 24 valandas buvo šiek tiek pakilusi. Tuo pat metu „Bitmine“ akcijos ankstesnės prekybos sesijos pabaigoje buvo nusileidusios iki 21,66 JAV dolerio.

  • „Strive“ per dvi dienas papildė rezervą 1 223 bitkoinais už 93 mln. eurų: turi jau 36 818 BTC

    „Strive“ per dvi dienas papildė rezervą 1 223 bitkoinais už 93 mln. eurų: turi jau 36 818 BTC

    Bitcoin iždo bendrovė „Strive“ per spalio 14–16 dienas įsigijo dar 1 223 bitkoinus ir už juos sumokėjo apie 93 mln. eurų. Po šio sandorio įmonės turimas bitcoin rezervas išaugo iki 36 818 BTC, rodo JAV vertybinių popierių ir biržos komisijai pateiktas 8-K pranešimas.

    Pirkimas pratęsė aktyvią „Strive“ kaupimo seriją, kuri pastarosiomis savaitėmis sparčiai didino bendrovės pozicijas tarp didžiausių viešai listinguotų bitcoin turėtojų. Pagal viešai skelbiamą statistiką „Strive“ šiuo metu laikoma viena iš penkių didžiausių tokio tipo bendrovių.

    Spartus kaupimas ir tikslai

    Per ankstesnę savaitę „Strive“ jau buvo pranešusi apie 2 822 BTC įsigijimą, o bendrai per savaitę sukauptas kiekis siekė 4 045 BTC. Toks tempas leidžia bendrovei mažinti atotrūkį nuo artimiausių konkurentų, kurie taip pat stiprina bitcoin balansus.

    Rinkoje vis dažniau matomas modelis, kai įmonės bitcoin laiko kaip strateginį rezervą ir kapitalo struktūros dalį, o pirkimus finansuoja įvairiais instrumentais. Tai didina susidomėjimą ne tik pačia kriptovaliuta, bet ir su ja susietomis viešai prekiaujamomis bendrovėmis.

    Kas pasikeitė balanse?

    „Strive“ nurodė, kad spalio 16 dieną turėjo apie 296 mln. eurų grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų. Tai šiek tiek daugiau nei prieš savaitę, kai suma sudarė apie 289 mln. eurų.

    Taip pat pranešta, kad per tą patį laikotarpį bendrovės A klasės akcijų skaičius padidėjo maždaug 13,7 mln. iki 114,8 mln. Viena iš priežasčių buvo tradicinių varantų įvykdymas arba jų galiojimo pabaiga.

    Naujas finansavimas ir kitos investicijos

    Bendrovė informavo, kad anksčiau įvykdyti varantų įsigijimai atnešė apie 344 mln. eurų įplaukų, o likusi varantų dalis pasibaigė spalio 13 dieną. Tokie pokyčiai gali turėti tiesioginę įtaką „Strive“ galimybėms finansuoti tolesnius bitcoin pirkimus.

    Atskirai „Strive“ paskelbė apie naują 7 mln. privilegijuotųjų SATS akcijų platinimą, kuriuo tikimasi pritraukti apie 587 mln. eurų prieš išlaidas. Platinimo atsiskaitymas numatytas spalio 20 dieną, jei bus įvykdytos įprastos sandorio užbaigimo sąlygos.

    „Strive“ taip pat teigė turinti 505 000 „Strategy“ privilegijuotųjų STRC akcijų, kurių vertė spalio 16 dieną siekė apie 46 mln. eurų. Tuo pat metu pačios „Strive“ SATA privilegijuotųjų akcijų kiekis, bendrovės duomenimis, iš esmės nekito ir sudarė apie 14 mln.

    Pastarieji pranešimai dar kartą parodo, kaip sparčiai plečiasi vadinamųjų bitcoin iždo bendrovių segmentas. Investuotojams tai reiškia, kad rizika ir grąžos potencialas vis dažniau persikelia ne tik į patį bitcoin, bet ir į įmones, kurios jį kaupia pasitelkdamos akcijas, varantus ar privilegijuotuosius vertybinius popierius.