Blog

  • Bristolio „Siloton“ laimėjo 9,98 mln. eurų kontraktą: kurs nešiojamą akių vaizdinimo sistemą

    Bristolio „Siloton“ laimėjo 9,98 mln. eurų kontraktą: kurs nešiojamą akių vaizdinimo sistemą

    Kontraktas DI ir fotonikai

    Bristolyje įsikūręs medicinos technologijų startuolis „Siloton“ gavo 9,98 mln. eurų vertės „Innovate UK“ kontraktą, skirtą paspartinti nešiojamos akių vaizdinimo sistemos kūrimą. Bendrovė teigia, kad sprendimas turėtų palengvinti tinklainės ligų nustatymą ir stebėseną, ypač kai pacientams sudėtinga patekti pas specialistus.

    Finansavimas suteiktas per „Innovate UK“ programą, kuri priklauso Jungtinės Karalystės mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemai UK Research and Innovation. Tokie kontraktai dažnai skiriami tam, kad naujos technologijos greičiau pereitų iš prototipo į realius bandymus bei pasirengimą gamybai.

    „Laimėtas „Innovate UK“ kontraktas leidžia mums paspartinti kūrimą, įvertinti gamybą Jungtinėje Karalystėje ir padėti technologijai greičiau pasiekti NHS“, – sakė „Siloton“ vadovas Alasdair Price.

    Kodėl tai svarbu pacientams

    „Siloton“ kuria sprendimus, paremtus optine koherentine tomografija, kuri yra vienas pagrindinių metodų tinklainės būklei vertinti. Ši technologija padeda aptikti ir sekti tokias būkles kaip amžinė geltonosios dėmės degeneracija ar glaukoma, o klinikinėje praktikoje ji vertinama dėl gebėjimo pateikti detalius vidinių akies struktūrų vaizdus.

    Vis dėlto įprastos optinės koherentinės tomografijos sistemos dažniausiai yra didelės, brangios ir jautrios smūgiams, todėl jos paprastai sutelktos specializuotuose kabinetuose. Dėl to pacientams, ypač gyvenantiems toliau nuo didžiųjų centrų, prieinamumas gali būti ribotas, o laukimo eilės ilgėti.

    „Siloton“ teigia, kad jų fotoninių lustų technologija leidžia sumažinti klasikinių optinių komponentų kiekį ir dalį jų sutalpinti į mažą, masinei gamybai tinkamą modulį. Bendrovės tikslas yra perkelti daugiau akių patikrų iš specializuotų centrų į bendruomenės sveikatos priežiūrą ir, daliai pacientų, į namus.

    Bandymai, terminai ir plėtra

    Kontraktas bus vykdomas dvejus metus ir, pasak bendrovės, gali sutrumpinti kūrimo ciklą iki dvejų metų. Plane numatyta spartinti klinikai skirto ir namų naudojimui pritaikyto įrenginio versijas, taip pat užbaigti bandymus, reikalingus artėjant prie platesnio diegimo.

    Klinikiniai tyrimai bus vykdomi kartu su Sunderland Specialist Eye Hospital, o surinkti duomenys turėtų padėti tikslinti ekonominį pagrįstumą bei galimą naudą NHS sistemai. „Siloton“ taip pat nurodo, kad projektas turėtų sukurti aukštos kvalifikacijos darbo vietų fotonikos, elektronikos ir programinės įrangos srityse.

    Bendrovė įkurta 2020 metais ir anksčiau pritraukė ankstyvos stadijos investicijų. Tarp organizacijų, su kuriomis ji sieja partnerystes, minimi Moorfields Eye Hospital ir Macular Society, o tarp klientų yra Europos kosmoso agentūra, ieškanti sprendimų astronautų regos pokyčių stebėsenai ilgose misijose.

  • „AnchorWatch Trust Company“ startuoja bitkoino saugojimą: fiksuotas mokestis ir iki 340 mln. eurų draudimas

    „AnchorWatch Trust Company“ startuoja bitkoino saugojimą: fiksuotas mokestis ir iki 340 mln. eurų draudimas

    Nevadoje licencijuota patikėjimo bendrovė „AnchorWatch Trust Company“ pranešė pradedanti kvalifikuoto bitkoino saugojimo paslaugą. Bendrovė teigia gavusi Nevados finansų institucijų padalinio leidimą teikti saugojimo paslaugas, skirtas tiek įmonėms, tiek turtingiems privatiems klientams.

    Pagrindinis pasiūlymo akcentas – fiksuota kainodara, kuri, pasak bendrovės, paremta seifo dydžiu, o ne valdomo turto verte. Mėnesinis mokestis ribojamas iki 10 000 JAV dolerių, tai yra apie 9 200 eurų, todėl tolesnis bitkoino pirkimas ar kainos augimas mokesčio nedidintų.

    „AnchorWatch Trust Company“ nurodo, kad orientuojasi į klientus, kuriems reikalingas kvalifikuotas saugotojas, pavyzdžiui, patikėtinius, viešąsias bendroves, fondus ir šeimos biurus. Tokia paslauga aktuali rinkoje, kur didėjant instituciniam susidomėjimui kriptoturtu vis dažniau akcentuojamas saugojimo patikimumas, atitiktis reikalavimams ir aiškios atsakomybės ribos.

    Saugojimo modeliai ir raktų kontrolė

    Bendrovė pristato du saugojimo modelius. Pirmuoju atveju „AnchorWatch Trust Company“ laiko raktus, būtinus kvalifikuotam saugojimui, o papildomus raktus gali turėti pats klientas, patikėtinis ar įmonės vadovas.

    Antrajame modelyje raktų kontrolė paskirstoma tarp „AnchorWatch Trust Company“, JAV veikiančios „BitGo“ ir Meno saloje registruotos „CoinCorner“. Tokia struktūra paprastai siejama su siekiu sumažinti vieno taško riziką ir aiškiau apibrėžti prieigos valdymą.

    Draudimas iki 340 mln. eurų klientui

    Be saugojimo, „AnchorWatch Trust Company“ siūlo pasirenkamą draudimą, kurį, bendrovės teigimu, užtikrina A+ reitingą turintys „Lloyd’s of London“ sindikatai. Maksimali draudimo suma vienam klientui nurodoma iki 370 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 340 mln. eurų, tačiau galutinės sąlygos priklausytų nuo draudiko vertinimo.

    Bendrovė teigia, kad draudimas gali apimti nuostolius, susijusius su įvairiomis rizikomis, įskaitant smurtinę prievartą ar pagrobimą, taip pat galimą sukčiavimą bendrovės viduje, jei dėl to būtų prarastas bitkoinas. Praktikoje tokios apsaugos apimtis visada priklauso nuo išimčių, limitų, procedūrinių reikalavimų ir konkrečių poliso sąlygų.

    Rinkoje, kur saugojimo incidentai ir reguliavimo reikalavimai daro tiesioginę įtaką pasitikėjimui, fiksuota kainodara ir didelės draudimo ribos gali tapti konkurenciniu pranašumu. Vis dėlto klientams kritiškai svarbu įvertinti ne tik deklaruojamus limitus, bet ir tai, kas tiksliai laikoma draudžiamuoju įvykiu bei kokios taikomos išimtys.

  • „Enzo Ventures“ startuoja su 20 mln. eurų fondu: kaip jis ieškos Pietų Europos įkūrėjų dar pre-seed etape

    Barselonoje ir Madride veikianti rizikos kapitalo bendrovė „Enzo Ventures“ paskelbė pritraukusi antrąjį fondą „Enzo Ventures II“, kurio dydis siekia 20 mln. eurų. Juo ketinama investuoti į ankstyviausios stadijos technologijų startuolius, kuriuos įkūrė Pietų Europos kilmės verslininkai, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie plėtoja verslą.

    Naujojo fondo strategija sutelkta į pre-seed etapą, kai įmonės dažnai dar tik formuoja produktą, komandą ir pirmuosius klientus. „Enzo Ventures“ nurodo, kad pradinės investicijos čekiai sieks maždaug nuo 250 000 iki 600 000 eurų, o sprendimai bus priimami greitai, be ilgo investicinio komiteto proceso.

    Fondas dvigubėja, konkurencija auga

    „Enzo Ventures II“ yra dvigubai didesnis už pirmąjį įmonės fondą, kuris buvo 10 mln. eurų ir pradėjo investuoti 2023 metais. Pasak bendrovės, ankstesnio fondo investuotojai daugiausia grįžo ir į antrąjį, dalis jų padidino įsipareigojimus, o kapitalas sutelktas iš šeimos biurų Ispanijoje, Europoje ir Meksikoje.

    Fondo startas sutampa su platesne Pietų Europos ankstyvos stadijos investicijų banga, kai rinka ieško naujų komandų dar iki didesnių etapų finansavimo. Tokia aplinka didina konkurenciją dėl stipriausių įkūrėjų, todėl fondai vis dažniau deklaruoja tikslą būti pirmaisiais instituciniais investuotojais.

    Kas yra fondo taikinys?

    „Enzo Ventures“ pabrėžia, kad klaida vertinant regioną yra manyti, jog galimybės apsiriboja tik Pietų Europoje registruotomis įmonėmis. Fondas orientuojasi į įkūrėjus iš tokių technologinių centrų kaip Barselona, Madridas, Milanas ar Lisabona, bet įmonės gali būti kuriamos ir Londone, Paryžiuje, Niujorke ar San Franciske.

    „Viena didžiausių klaidų analizuojant rizikos kapitalą Pietų Europoje yra galvoti, kad galimybė apsiriboja regiono įmonėmis. Mes manome priešingai: dalis geriausių įkūrėjų kurs iš San Francisko, Londono ar Ciuricho, o mūsų darbas yra juos rasti anksčiau, nei kas nors sužinos jų vardus“, – sakė vienas iš fondo vadovų Edgaras Vicente.

    Skelbiama, kad fondas jau spėjo atlikti tris pirmąsias investicijas, tarp jų ir į Londone įsikūrusią medicinos technologijų bendrovę „Cori Clinical“. Dar dvi investicijos, susijusios su komandomis Madride ir Ciuriche, planuojamos pristatyti vėliau.

    DI startuoliai ir rezervas tolesniems etapams

    Pastaraisiais metais rinkoje ypač išryškėjo DI sprendimus kuriančių startuolių patrauklumas, tačiau ankstyvoje stadijoje investuotojams svarbiausia tampa ne madinga etiketė, o komandos gebėjimas greitai kurti produktą ir rasti aiškų pritaikymą. „Enzo Ventures“ portfelyje minimos įmonės, dirbančios su DI taikymais, taip pat reguliacinės atitikties ar skolų valdymo modernizavimu.

    „Enzo Ventures“ teigia, kad be pradinės investicijos planuoja numatyti kapitalą ir vėlesniems finansavimo etapams toms portfelio įmonėms, kurios rodo spartų progresą. Taip pat numatoma naudoti specialios paskirties investicines struktūras, kai atsiranda papildomos galimybės dalyvauti sekančiuose finansavimo raunduose.

    „Pirmasis fondas buvo apie įrodymą, kad galime rasti įkūrėjus labai anksti. Antrasis fondas nėra strategijos keitimas, o galimybės tą pačią formulę taikyti didesniu mastu, su geresne prieiga ir per trejus metus išmoktomis pamokomis“, – sakė vienas iš fondo įkūrėjų Ivánas Fernándezas Lucasas.

  • SkyAI parduoda visą Solana rezervą ir pradeda iki 201 mln. eurų vertės akcijų supirkimą

    SkyAI parduoda visą Solana rezervą ir pradeda iki 201 mln. eurų vertės akcijų supirkimą

    JAV biržoje „Nasdaq“ listinguojama bendrovė SkyAI pranešė pardavusi visą turėtą Solana (SOL) rezervą ir pradėjusi grynųjų pinigų pasiūlymą supirkti akcijas bei varantus. Šis posūkis reiškia, kad įmonė, dar neseniai buvusi tarp didžiausių viešai kotiruojamų Solana iždo strategiją taikiusių bendrovių, dabar SOL nebeturi.

    Bendrovės teigimu, spalio 16 dieną ji turėjo apie 223,8 mln. JAV dolerių grynųjų, tai yra maždaug 206 mln. eurų. Pinigai sukaupti užbaigus viso SOL portfelio pardavimą, o lėšos nukreipiamos į siūlomą supirkimą po 3 JAV dolerius už akciją ar varantą, tai yra apie 2,8 euro.

    Pagal paskelbtas sąlygas supirkimas apimtų iki 95 proc. apyvartoje esančių akcijų. Jei pasiūlymas būtų įvykdytas maksimalia apimtimi, SkyAI liktų maždaug 22,5 mln. JAV dolerių, arba apie 21 mln. eurų, neskaičiuojant sandorio sąnaudų.

    Kas pasikeitė per kelias savaites?

    Dar rugsėjo 14 dieną SkyAI viešai kartojo įsipareigojimą Solana iždo strategijai ir skelbė turinti daugiau kaip 2 mln. SOL. Tačiau vėlesni pranešimai atskleidė spartų portfelio mažinimą: spalio 11 dieną nurodyta, kad jau parduota apie 1 mln. SOL, o vėlesniuose dokumentuose minėta, kad likutis buvo sumažėjęs iki maždaug 600 000 SOL.

    Toks tempas sulaukė kritikos iš Bastion Trading, kuri valdo beveik 10 proc. SkyAI. Bendrovė paragino atlikti nepriklausomą sprendimų peržiūrą ir pareiškė, kad siūlomomis sąlygomis supirkime nedalyvaus.

    SkyAI taip pat atsisakė anksčiau svarstytos sąlygos, siejusios supirkimą su minimaliu SOL kainos lygiu. Pakeitimas tapo logiškas po to, kai įmonė patvirtino, jog Solana jau nebeturi, todėl kainos kriterijus nebeturėjo praktinės reikšmės.

    DI planai lieka, bet aiškumo mažai

    Nors Solana iždo strategijos SkyAI šiuo metu atsisako, bendrovė toliau deklaruoja ketinimus kurti finansinę platformą, kuri derintų stabiliųjų kriptovaliutų mokėjimus Solana tinkle su dirbtinis intelektas sprendimais. Vis dėlto naujausiame pranešime nebuvo pateikta nei konkretaus produkto grafiko, nei paaiškinimo, ar planuojama ateityje atkurti SOL rezervą.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad po supirkimo sieks išlikti listinguojama „Nasdaq“. Investuotojams tai signalizuoja, kad SkyAI prioritetu tampa kapitalo struktūros pertvarka ir akcininkams grąžinamas kapitalas, o ne kriptovaliutų iždo didinimas.

    Rinkoje tokie sprendimai dažniausiai vertinami dvejopai: viena vertus, supirkimas gali palaikyti akcijos kainą ir sumažinti apyvartoje esančių akcijų skaičių, kita vertus, visiškas atsitraukimas nuo SOL kelia klausimų dėl ilgalaikės strategijos nuoseklumo. SkyAI komentarų žiniasklaidai iškart nepateikė.

  • Valensijos „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų: DI žada įmonėms aiškesnes sąskaitas ir taupymą

    Valensijos „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų: DI žada įmonėms aiškesnes sąskaitas ir taupymą

    Valensijoje įsikūręs energetikos technologijų startuolis „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti energijos valdymo skaitmeninimui ir DI sprendimų plėtrai verslo klientams. Finansavimo etapui vadovavo „Klima Energy Transition Fund“, priklausantis investicijų grupei „Alantra“, o „GoHub Ventures“ liko akcininku.

    „Linkener“ kuria platformą, kuri apjungia vartojimo apskaitą, duomenų analitiką ir DI, kad įmonės galėtų tiksliau suprasti energijos sąnaudas, greičiau pastebėti nukrypimus ir planuoti būsimus kaštus. Bendrovės teigimu, rinka išlieka fragmentuota, o dalis energijos valdymo procesų įmonėse vis dar remiasi pasenusiais sprendimais.

    Skaitmeninis energijos valdymas

    Bendrovė įkurta 2011 metais ir vysto išmanią energijos valdymo sistemą, paremtą nuosava nuotolinio matavimo technologija. Ji leidžia matuoti vartojimą pagal pačios organizacijos duomenis, skaitmeninti ir tikrinti sąskaitas, analizuoti tiekimo sąlygas bei gauti įspėjimus ir rekomendacijas.

    Įmonė taip pat turi inžinerijos komandą, kuri identifikuotas taupymo galimybes paverčia praktiniais projektais. „Linkener“ nurodo per laiką įgyvendinusi daugiau nei 400 saulės elektrinių ir baterijų kaupimo projektų Ispanijoje.

    2 000 klientų ir 10 000 taškų

    Pasak startuolio, jis aptarnauja daugiau nei 2 000 klientų, nuo savarankiškai dirbančių specialistų iki didelių bendrovių. „Linkener“ taip pat valdo apie 10 000 energijos tiekimo taškų ir per metus administruoja 1,7 TWh energijos apimtį.

    Bendrovė skaičiuoja, kad paslaugų sektoriuje, kur vartojimo stebėsena dažnai nėra pakankamai detali, skaitmeninis energijos valdymas gali padėti sutaupyti iki 20 proc. ir supaprastinti sąnaudų kontrolę.

    DI planai ir įsigijimai

    Startuolis investiciją ketina naudoti technologijų spartinimui ir nuosavų DI modelių kūrimui, orientuotam į energijos duomenų ir sąskaitų apdorojimo automatizavimą. Tikimasi, kad DI padės greičiau aptikti anomalijas, sumažinti klaidų riziką ir pasiūlyti labiau pagrįstas optimizavimo priemones.

    „Šis finansavimo etapas leis mums paspartinti labai fragmentuoto sektoriaus transformaciją, kuriame energijos valdymas vis dar dažnai paremtas prieš 40 metų taikyta praktika. Norime, kad įmonės turėtų patikimus duomenis ir technologijas, leidžiančias suprasti, kiek jos išleidžia energijai, numatyti kaštus ir priimti geresnius sprendimus“, – sakė „Linkener“ vadovas José Ignacio Ruiz.

    Be organinės plėtros, „Linkener“ planuoja augti per įsigijimus, prisijungiant papildomus produktus ar komandas, kurios sustiprintų technologinius ir komercinius gebėjimus. Investuotojai pabrėžia, kad energijos valdymo skaitmeninimas įmonėms tampa ne tik kaštų mažinimo, bet ir rizikų valdymo priemone, ypač esant svyruojančioms energijos kainoms.

    „Įmonių ir organizacijų energijos valdymas išlieka fragmentuota rinka, turinti didelį skaitmeninimo potencialą. „Linkener“ derina nuosavą technologiją, nepriklausomus energijos duomenis ir tiesioginius ryšius su tūkstančiais klientų, o tai sudaro tvirtą pagrindą tolesnei plėtrai“, – sakė „Klima Energy Transition Fund“ partneris Iñigo Echaniz.

  • „Galaxy Digital“ akcijos smuko dėl „CoreWeave“ skolų: „StoneX“ teigia, kad DI duomenų centras nuvertintas

    „Galaxy Digital“ akcijos smuko dėl „CoreWeave“ skolų: „StoneX“ teigia, kad DI duomenų centras nuvertintas

    „Galaxy Digital“ akcijos per dvi savaites smuko maždaug 30 proc., rinkai vis atidžiau vertinant „CoreWeave“ finansinę padėtį ir brangstantį skolinimąsi. Ši įmonė yra vienintelis nuomininkas, kuriam „Galaxy“ pirmajame „Helios“ duomenų centro etape yra rezervavusi didžiausią dalį pajėgumų.

    Investuotojų nerimas daugiausia siejamas su „CoreWeave“ skolos našta ir kylančia kapitalo kaina. Birželio pabaigoje „CoreWeave“ turėjo 35,6 mlrd. eurų neapmokėtos skolos, o tai, esant aukštoms palūkanoms, didina rizikas įsipareigojimų vykdymui ir ilgalaikiams nuomos srautams.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    „StoneX“ analitikas Markas Palmeris klientams skirtoje apžvalgoje pabrėžė, kad didžiausias rinkos klausimas yra koncentracijos rizika. Pirmieji 800 megavatų „Helios“ komplekse iš esmės remiasi vienu kontrahentu, kurio finansavimo sąlygos pastaruoju metu pablogėjo.

    Vis dėlto „StoneX“ pakartojo rekomendaciją pirkti ir 57 JAV dolerių tikslinę kainą, argumentuodama, kad dabartinis „Galaxy“ įvertinimas per menkai atspindi DI duomenų centro verslo potencialą. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro apie 52 eurus už akciją, taikant apytikrį 0,92 euro už 1 JAV dolerį kursą.

    Argumentai už: paklausa DI skaičiavimams

    Palmeris atkreipė dėmesį į „CoreWeave“ užsakymų portfelį, kuris per penkis ketvirčius iki birželio išaugo beveik keturis kartus ir pasiekė 104 mlrd. eurų. Analitiko teigimu, tai rodo, kad klientų poreikis skaičiavimo pajėgumams išlieka didelis, nepaisant brangesnio finansavimo.

    Be to, rinkoje išlieka aukštos GPU nuomos kainos, o paklausa dažnai viršija pasiūlą. Tai sustiprina prielaidą, kad DI infrastruktūros pajėgumai ir toliau bus aktyviai išperkami, net jei kriptoturto ar su DI susijusių žetonų kainos svyruoja.

    „Helios“ startas ir finansiniai rodikliai

    Liepos mėnesį „Galaxy“ pristatė pirmuosius 133 megavatus kritinės IT apkrovos pagal 15 metų nuomos sutartį. „CoreWeave“ yra įsipareigojusi 526 megavatams per tris etapus, o bendra „Helios“ projekte sutarta galia siekia 800 megavatų.

    „Galaxy“ antrąjį ketvirtį patyrė 85 mln. eurų grynąjį nuostolį, nors „Helios“ sugeneravo pirmąsias pajamas. Bendrovė nurodė 20 mln. eurų koreguotą bendrąjį pelną ir 11 mln. eurų koreguotą EBITDA, taip pat plečia veiklą už „Helios“ ribų, įsigydama žemę antram duomenų centro projektui Teksase.

    Pirmadienį „Galaxy Digital“ akcijos buvo pakilusios apie 2,5 proc. ir siekė 16,57 JAV dolerio, tai yra maždaug 15,24 euro už akciją. Rinkos dėmesys artimiausiu metu greičiausiai liks sutelktas į „CoreWeave“ finansavimo kaštus ir tai, ar „Helios“ plėtra gali būti diversifikuota pritraukiant daugiau nuomininkų.

  • „Turbine Capital“ užbaigė 54 mln. eurų „DeepTech“ fondą: suartins Šiaurės startuolius ir pramonę

    Kas yra „Turbine Capital“ fondas

    Švedijos rizikos kapitalo fondas „Turbine Capital“ pranešė užbaigęs pirmąjį „DeepTech“ fondą, kurio dydis siekia 54 mln. eurų. Fondas orientuojasi į ankstyvos stadijos Šiaurės šalių įmones, kuriančias sudėtingas technologijas, kurioms dažnai reikia ne tik kapitalo, bet ir pramonės partnerių.

    Fondo modelis paremtas idėja sujungti startuolius su didelėmis pramonės grupėmis, kad šios taptų ne vien finansuotojais, bet ir pirmaisiais klientais, bandymų aikštelėmis bei kompetencijų šaltiniu. Toks kelias „DeepTech“ sektoriuje dažnai laikomas kritiniu, nes produkto kūrimas trunka ilgiau, o sertifikavimo ir gamybos barjerai būna aukšti.

    Naujas investuotojas ir pramonės tinklas

    Prie fondo prisijungė „Mycronic“, papildydama jau esančių pramonės investuotojų ratą, kuriame minimos „Saab“, „Scania“, „Volvo Cars“ ir „Stena“. Taip fondas išplečia partnerystes gynybos, transporto, elektrifikacijos ir puslaidininkių technologijų kryptyse.

    „Užbaigę pirmąjį fondą su investuotojais nuo Šiaurės šalių pramonės lyderių iki Europos institucijų matome, kad mūsų modelis atliepia realų poreikį. Per pirmuosius metus parodėme, kad kelių korporacijų rizikos kapitalas veikia praktikoje, o ne tik teorijoje“, – sakė „Turbine Capital“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Andersas Ösundas.

    Institucinių investuotojų gretose nurodomi „Saminvest“ ir Europos investicijų fondas. Toks investuotojų derinys paprastai signalizuoja siekį kurti ne vien finansinę grąžą, bet ir regiono inovacijų infrastruktūrą, ypač technologijoms, kurioms reikalingas ilgesnis brandos laikotarpis.

    Kaip fondas ketina auginti „DeepTech“ įmones

    „Turbine Capital“ pabrėžia, kad nuo pirmojo fondo etapo 2025 metais vystė bendradarbiavimo schemą su septyniais su universitetais siejamais inkubatoriais. Tarp jų minimi ABI, Uminova, UIC, „Sting“, LEAD, GU Ventures ir IDEON, kurie turėtų užtikrinti nuolatinį ankstyvų idėjų srautą ir techninę mentorystę.

    Fondo logika paprasta: investuotojai anksčiau pamato naujas technologijas, o portfelio įmonės greičiau gauna priėjimą prie pramoninių kompetencijų, tiekimo grandinių, bandymų infrastruktūros ir potencialių pirkėjų. Tai ypač svarbu „DeepTech“ startuoliams, kurių sprendimai dažnai gimsta laboratorijoje, bet vertę sukuria tik pasiekę gamybą ir rinką.

    „Mycronic“ įvardijama kaip įmonė, galinti sustiprinti fondo kompetencijas puslaidininkių technologijų, fotonikos ir pažangios gamybos srityse. Šios kryptys laikomos vienomis svarbiausių Europai, kai didėja poreikis tiek DI infrastruktūrai, tiek atspariai elektronikos gamybai ir gynybos pramonės pajėgumams.

  • Virtuvėje trūksta vietos? Blusų turguje rastas daiktas puodus pakabins stilingai

    Dideli puodai ir keptuvės daugeliui virtuvėje tampa tikru galvos skausmu: jie užima spinteles, sunkiai telpa stalčiuose, o tvarka ilgai neišsilaiko. Vis dažniau sprendimo ieškoma ne naujų baldų salonuose, o dėvėtų daiktų parduotuvėse ir blusų turguose.

    Vienas populiariausių pastarojo meto sprendimų socialiniuose tinkluose – prie sienos ar lubų tvirtinamos senos medinės kopėčios, paverstos puodų ir keptuvių laikikliu. Ant skersinių kabinami S formos kabliukai, o visa konstrukcija atrodo kaip sąmoningai parinktas interjero akcentas.

    Toks sprendimas patrauklus tuo, kad leidžia išlaisvinti spinteles ir patogiai pasiekti dažniausiai naudojamus indus. Be to, kopėčias galima perdažyti ar beicuoti, pritaikant prie virtuvės stiliaus – nuo rustiško iki minimalistinio.

    Kaip išsirinkti tinkamas kopėčias?

    Renkantis kopėčias svarbiausia įvertinti jų būklę: ar nėra įtrūkimų, išklibusių sujungimų, supuvusios medienos požymių. Jei kopėčios ilgai buvo laikytos lauke, verta atkreipti dėmesį į galimą pelėsį, drėgmės pažeidimus ar kenkėjų padarytą žalą.

    Praktiškumas čia ne mažiau svarbus už estetiką, nes pakabinami indai dažnai yra sunkūs, o kai kurie komplektai kainuoja brangiai. Net ir nedidelis konstrukcijos nestabilumas gali baigtis sugadintais indais, apgadinta siena ar traumomis.

    Saugumas – svarbiausia dalis

    Tvirtinant kopėčias prie sienos ar lubų, būtina naudoti tinkamus tvirtinimo elementus ir įvertinti paviršių: gipskartonis, mūras ir medis reikalauja skirtingų sprendimų. Patikimiausia, kai konstrukcija tvirtinama į laikančias sijas ar kitus tvirtus pagrindus, o ne tik į apdailą.

    Ypatingas dėmesys reikalingas namuose, kur yra mažų vaikų ar augintinių, nes kabantis laikiklis gali tapti pagunda pasikabinti visu svoriu. Jei kyla abejonių dėl sienos ar lubų konstrukcijos, saugiausia kreiptis į kvalifikuotą meistrą.

    Specialistai taip pat pataria neperkrauti laikiklio ir svorį paskirstyti tolygiai, o kabliukus rinktis tvirtus, skirtus didesnėms apkrovoms. Tada sprendimas išliks ne tik gražus, bet ir patikimas kasdienėje buityje.

    Kodėl šis sprendimas taip išpopuliarėjo?

    Kopėčių pritaikymas buičiai atitinka tvarių namų tendencijas, kai siekiama pakartotinai panaudoti daiktus ir mažinti vartojimą. Šalia estetinio efekto žmones vilioja ir tai, kad sprendimą dažnai galima įgyvendinti pigiau nei perkant naujas sistemas.

    Be to, atviros laikymo erdvės virtuvėse tampa vis madingesnės, ypač mažesniuose būstuose, kur kiekvienas centimetras svarbus. Tvarkingai sukabinti puodai gali tapti ir praktišku, ir vizualiai išskirtiniu virtuvės akcentu.

  • Kinų keramika rastas Didžiajame Zimbabvėje: atradimas atskleidė prekybos tinklą per žemynus

    Kinų keramika rastas Didžiajame Zimbabvėje: atradimas atskleidė prekybos tinklą per žemynus

    Archeologai Didžiajame Zimbabvėje aptiko kiniškos keramikos fragmentų, kurie netikėtai praplečia supratimą apie viduramžių Afrikos ryšius su tolimais regionais. Nedidelis indo gabalėlis su glotnia žalsva glazūra siejamas su aukštos kokybės dirbiniais, gamintais pietryčių Kinijoje.

    Tyrėjų teigimu, radinys rodo, kad Didžiosios Zimbabvės karalystė nuo XI iki XV amžiaus nebuvo izoliuota. Priešingai, tai buvo įtakingas politinis ir ekonominis centras, dalyvavęs plačiuose mainuose, kurie per tarpininkus galėjo pasiekti net Rytų Aziją.

    Ką išduoda žalia glazūra?

    Keramikos tipas atpažintas pagal būdingą žalios glazūros sluoksnį ir gamybos technologiją, reikalavusią aukštos temperatūros degimo bei preciziškos kontrolės. Tokios dangos suteikdavo dirbiniams išvaizdą, primenančią nefritą, Kinijoje itin vertintą medžiagą.

    Radiniai Didžiajame Zimbabvėje yra reti, todėl mokslininkai daro prielaidą, kad importuota keramika buvo brangi ir prieinama pirmiausia elitui. Tai taip pat reiškia, kad tokie daiktai veikė ne tik kaip buities reikmenys, bet ir kaip prestižo ženklai.

    Prekyba per Indijos vandenyną

    Tiesioginis prekybos kelias tarp Kinijos ir Didžiosios Zimbabvės kol kas nėra patvirtintas, tačiau labiausiai tikėtinas scenarijus yra daugiaetapė prekyba per uostus ir tarpininkus. Prekės galėjo keliauti per Indijos vandenyno maršrutus, o iš Rytų Afrikos pakrantės būti gabenamos į žemyno gilumą.

    Tokius mainus palengvino sezoniniai musoniniai vėjai, šimtmečius leidę pirkliams planuoti keliones tarp Afrikos rytinės pakrantės, Arabijos pusiasalio, Indijos ir Pietryčių Azijos. Iš pakrančių centrų prekės sausumos keliais patekdavo į vidaus regionus, kur buvo iškeičiamos į vietinius išteklius.

    Ne vieninteliai tolimų ryšių pėdsakai

    Didžiajame Zimbabvėje anksčiau rasta ir kitų importo įrodymų, įskaitant stiklo karoliukus bei dirbinius, siejamus su Pietryčių Azija, Indija ir Artimaisiais Rytais. Šie radiniai sustiprina prielaidą, kad karalystė buvo įtraukta į tarptautinę prekių, žaliavų ir idėjų apytaką.

    Archeologiniai duomenys rodo ir regioninę metalų bei gyvulių prekybą, apėmusią didelius atstumus Pietų Afrikoje. Didžioji Zimbabvė išsiskyrė monumentaliomis akmens sienomis, metalo apdirbimu ir muilo akmens skulptūromis, o jos klestėjimas siejamas su aukso ir dramblio kaulo prekyba.

    Mokslininkai pabrėžia, kad dalis paveldo nukentėjo XIX amžiaus pabaigos kasinėjimų metu, kai dalis radinių buvo išgrobstyta. Dėl to kiekvienas naujas, aiškiai identifikuojamas importo pavyzdys tampa ypač svarbus atkuriant tikslų Didžiosios Zimbabvės vaidmenį pasaulinėje istorijoje.

  • „NASA“ virš uragano Simon pamatė keistas bangas: signalas sklido net į aukštus atmosferos sluoksnius

    „NASA“ virš uragano Simon pamatė keistas bangas: signalas sklido net į aukštus atmosferos sluoksnius

    JAV kosmoso agentūra „NASA“ pranešė užfiksavusi neįprastas bangų struktūras virš uragano Simon, kai šis slinko palei Ramiojo vandenyno pakrantę prie Meksikos. Reiškinys buvo pastebėtas iš palydovų, o bangų „piešinys“ matėsi gerokai aukščiau už audros debesis.

    Uraganas anksčiau buvo pasiekęs ketvirtą kategoriją pagal Saffiro–Simpsono skalę, o didžiausias pavojus pakrantės vietovėms kilo dėl liūčių. „NASA“ atkreipė dėmesį, kad intensyvūs krituliai tokiais atvejais dažnai sukelia staigius potvynius ir nuošliaužas, ypač kalnuotose teritorijose.

    Kas tai per bangos?

    Palydoviniai naktiniai stebėjimai parodė vadinamąsias atmosferos gravitacines bangas, kurios nėra susijusios su vandenyno bangavimu. Jos susidaro tuomet, kai sutrikdyta oro masė pradeda svyruoti, o gravitacija ir plūdrumo jėgos stengiasi grąžinti atmosferą į pusiausvyrą.

    Galinguose tropiniuose ciklonuose toks „sutrikdymas“ dažnai prasideda prie uragano akies sienos, kur verda intensyviausios audros. Ten kondensuojantis vandens garams išsiskiria slaptasis šilumos kiekis, kuris maitina stiprius kylančius srautus ir „iššauna“ energiją į aukštesnius atmosferos sluoksnius.

    „Tokios bangos gali keliauti gerokai aukščiau už audros viršūnes ir pasiekti net stratosferą ar dar aukščiau esančius sluoksnius“, – aiškino „NASA“ specialistai.

    Kodėl tai matoma iš kosmoso?

    Nors gravitacinės bangos atmosferoje nėra retos, ne visada pavyksta jas aiškiai užfiksuoti. Šiuo atveju svarbų vaidmenį atliko labai silpna natūrali šviesa viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, vadinama oro švytėjimu.

    Bangoms pereinant per šį švytėjimą, kinta šviesio intensyvumas ir nuotraukose atsiranda bangų raštai. Tokius subtilius kontrastus geba registruoti „VIIRS“ instrumentas, įrengtas NOAA palydovuose, tačiau stebėjimą dažnai apsunkina nuo Žemės paviršiaus ir atmosferos atsispindinti šviesa.

    Šį kartą sąlygos buvo palankesnės, nes naktinis apšvietimas buvo silpnesnis, todėl oro švytėjimo „tekstūra“ išryškėjo geriau. Pasak mokslininkų, tai dar vienas pavyzdys, kaip tropiniai ciklonai veikia ne tik prie paviršiaus, bet ir visą atmosferos „stulpą“ virš jų.

    Ką tai keičia prognozėse?

    Gravitacinės bangos pačios savaime nėra pavojus žmonėms prie žemės, tačiau jos padeda mokslininkams suprasti, kaip audros perduoda energiją į aukštesnius sluoksnius. Tokie duomenys svarbūs tobulinant atmosferos modelius, kurie naudojami ir orų prognozėms, ir klimatiniams vertinimams.

    „NASA“ nurodė, kad uraganų trajektorijų ir stiprumo prognozės kartais išlieka neapibrėžtos net iki paskutinių parų, ypač kai audras veikia reljefas ir vėjai skirtinguose aukščiuose. Todėl kiekvienas detalus palydovinis stebėjimas prisideda prie tikslesnio supratimo, kaip tokios sistemos keičiasi realiu laiku.