CP v2

Blog

  • Žalioji plieno gamyba dar neatsiperka: vokiečiai paskaičiavo, kokių kainų reikia lūžiui

    Žalioji plieno gamyba Europoje kol kas sunkiai randa pirkėjų ne dėl technologijų stokos, o dėl kainos. Vokietijoje atlikta analizė rodo, kad „žaliojo“ plieno priedas prie įprasto produkto šiandien dažnai yra per didelis, kad masiškai įsitrauktų tokie sektoriai kaip automobilių pramonė.

    Skaičiuojama, kad gamintojų pasiūlymuose plokščiųjų gaminių iš žaliosios plieno partijos kaina neretai būna didesnė maždaug 170–200 eurų už toną, o kai kuriais atvejais priedas siekia ir apie 300 eurų. Net ir mažesnis skirtumas, artimas 120–200 eurų už toną, daugeliui pirkėjų reiškia, kad sprendimą lemia ne ambicija mažinti emisijas, o biudžetas.

    Kur slypi didžiausios emisijos?

    Plienas, naudojamas automobilių kėbulams, dažniausiai gaminamas iš geležies rūdos pirminėje gamyboje, kuri paprastai sukuria didžiausią išmetimų dalį. Tuo metu armatūros ar konstrukcinio plieno rinkoje didelę dalį sudaro antrinė gamyba iš metalo laužo elektrinėse krosnyse, o jos emisijos ženkliai mažėja, jei naudojama žalia elektros energija.

    Reikšmingas pirminės gamybos pėdsako mažinimas siejamas su tiesioginiu geležies redukavimu, kai vietoje iškastinio kuro naudojamas žalias vandenilis. Būtent čia atsiremta į kainą: vandenilio savikaina labai priklauso nuo elektros kainų, nes jo gamybai reikia didelių elektros kiekių.

    Kokios kainos reikalingos atsiperkamumui?

    Analizėje teigiama, kad norint, jog investicijos į DRI technologijas su žaliuoju vandeniliu taptų ekonomiškai patrauklios, iki 2035 metų reikėtų išlaikyti vandenilio kainą apie 140 eurų už megavatvalandę. Taip pat įvardijamas ir elektros kainos orientyras: maždaug 60 eurų už megavatvalandę per tą patį laikotarpį.

    Akcentuojama, kad 2022 metais Europoje šoktelėjus energijos kainoms, pabrango ir vandenilis, todėl pramonės planavimas tapo rizikingesnis. Kaip viena iš priemonių minimos tikslinės nuolaidos dideliems vartotojams: apie 10 eurų už megavatvalandę elektrai ir apie 20 eurų už megavatvalandę vandeniliui, kad būtų sumažinta perėjimo prie mažesnių emisijų technologijų kaina.

    Kokios paramos prašo pramonė?

    Tyrimo autoriai siūlo neapsiriboti vien kainų prognozėmis ir akcentuoja investicinės paramos poreikį. Kaip realistiškas instrumentas įvardijamos dotacijos arba mažų palūkanų paskolos, kurios galėtų dengti iki 50 proc. investicijų, nes plieno gamybos transformacija reikalauja itin didelio kapitalo.

    Taip pat išskiriamos paklausos skatinimo priemonės, ypač viešieji pirkimai, kur galima suteikti pirmenybę mažesnių emisijų produktams ir vietos gamintojams, taikant local content principą. Idėja paprasta: jei valstybė ir savivaldybės nuosekliai pirktų „žalesnį“ plieną, rinkoje atsirastų labiau prognozuojama paklausa, kuri mažintų riziką investuotojams.

    Platesniame Europos kontekste pažymima, kad iki 2050 metų ES plieno paklausa gali siekti 160–180 mln. tonų per metus, o Vokietijai tektų reikšminga dalis „klimatui palankesnės“ gamybos. Tačiau kol kas pagrindinė kliūtis išlieka ta pati: norint, kad žalioji plieno gamyba taptų ne nišine, o masine, kainų skirtumas turi tapti pirkėjams priimtinas be nuolatinio papildomo mokesčio už toną.

  • „The Rolling Stones“ albumas Foreign Tongues: ambicingas sugrįžimas ir netikėtas šūvis į ateitį

    „The Rolling Stones“ albumas Foreign Tongues: ambicingas sugrįžimas ir netikėtas šūvis į ateitį

    Naujas albumas be nostalgijos

    „The Rolling Stones“ pristatė naują albumą Foreign Tongues ir dar kartą paneigė prielaidą, kad veteranų leidiniai neišvengiamai virsta pagarbiomis retrospektyvomis. Vietoj saugios kelionės per praeitį grupė renkasi gyvą, šiandien skambantį roko įrašą, kuriame daugiau impulso nei sentimentų.

    Po 2023 metais išleisto Hackney Diamonds, kuris buvo sutiktas kaip kūrybinio atgimimo ženklas, Foreign Tongues skamba dar tvirčiau ir užtikrinčiau. Šįkart akcentas krenta į didesnes melodijas, ryškesnius gitarų rifus ir aiškiai suvaldomą energiją, kuri dažnai asocijuojama su jaunesnių grupių ambicijomis.

    Jaggerio balsas ir grupės pagreitis

    Vienas ryškiausių albumo aspektų yra Micko Jaggerio vokalas, kuris, sprendžiant iš įrašo, išlaikė ir atpažįstamą manierą, ir jėgą. Tai ypač juntama dainose, kuriose jis grįžta prie aštresnės, labiau „kandančios“ intonacijos, bet kartu išlieka muzikalus ir tikslus.

    Ronnie Woodas ir Keithas Richardsas čia gauna daugiau erdvės gitaroms, o aranžuotės dažnai kuriamos taip, kad dainos judėtų pirmyn be užsitęsiančių įžangų. Albumas nuo pradžios deklaruoja tempą ir jo nemažina: tai labiau koncertinė, dinamiška roko plokštelė nei studijinis prisiminimų albumas.

    Svečiai, politinės užuominos ir silpnesnės vietos

    Foreign Tongues turi keletą daug dėmesio sulaukusių svečių pasirodymų, tačiau jie labiau papildo bendrą paveikslą, o ne perbraižo dainas. Kai kuriose kompozicijose girdėti ir socialinės ar politinės užuominos, kurios dera prie „Stones“ tradicijos nevengti aktualijų, bet nepaverčia albumo pamokslu.

    Vis dėlto ne viskas vienodai stipru: keli sprendimai, ypač kai kurios švelnesnės, saldesnės stilistikos dainos, skamba mažiau įtikinamai ir tarsi bando atkartoti ankstesnius grupės hitų receptus. Tačiau bendrame kontekste tai nepakeičia įspūdžio, kad albumas yra vientisas, nuosekliai sukonstruotas ir gerai „suklijuotas“ kaip leidinys.

    Prodiusavimo prasme Foreign Tongues skamba šiuolaikiškai, švariai ir pakankamai „kietai“, kad neprarastų roko aštrumo. Šis balansas leidžia albumui išlikti prieinamam platesnei auditorijai, bet kartu neatrodyti nušlifuotam iki sterilumo.

    „Ar norite šokti, kol įlūš stogas, o gitaros klyks ir choras vis tiek dainuos“, – skamba laisvai perteikiama Jaggerio teksto mintis vienoje ryškiausių albumo vietų.

    Galutinis įspūdis aiškus: Foreign Tongues yra žingsnis pirmyn po Hackney Diamonds ir priminimas, kad „The Rolling Stones“ vis dar remiasi ne vien reputacija. Tai albumas, kuris, nepaisant kelių blankesnių momentų, išlaiko pagreitį ir labiausiai įtikina tada, kai grupė tiesiog groja taip, lyg jai dar būtų ką įrodyti.

  • „Axpo“ pirmąkart įleido biometaną į Italijos dujų tinklą: iki pilnos galios liko keli mėnesiai

    Šveicarijos energetikos grupė „Axpo“ pranešė pirmą kartą įleidusi į Italijos nacionalinį dujų tinklą biometaną, pagamintą bendrovei priklausančioje gamykloje Grotolėje, Pietų Italijoje. Įmonės teigimu, objektas pradėjo veiklą po to, kai projektas buvo perimtas 2024 metais kaip statybai parengta iniciatyva.

    Pasak „Axpo“, iki visiškos operacinės galios gamyklai gali prireikti iki šešių mėnesių. Pasiekus pilną pajėgumą, įrenginys turėtų pagaminti apie 45 GWh atsinaujinančios energijos per metus, o tai atitinka reikšmingą žaliųjų dujų kiekį regiono rinkoje.

    Kaip gaminamas biometanas?

    Grotolės įrenginys biometaną gamina iš vietos ūkių tiekiamų žemės ūkio šalutinių produktų. Tokia žaliava naudojama biodujoms išgauti, o vėliau jos išvalomos iki gamtinių dujų kokybės standarto biometano, tinkamo tiekti į dujų tinklą.

    „Axpo“ pažymi, kad be mažesnės taršos dujų, procese taip pat susidaro perdirbtos maistinės medžiagos, kurios gali būti naudojamos kaip trąšos. Toks modelis laikomas vienu iš būdų stiprinti žiedinę ekonomiką žemės ūkyje ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Kas pirks pagamintas dujas?

    Bendrovė nurodo, kad dėl biometano tiekimo pasirašyta ilgalaikė dujų supirkimo sutartis su popieriaus pramonės įmone „Cartiere del Garda“. Tokie susitarimai energetikos rinkoje paprastai padeda užtikrinti stabilesnes pajamas gamintojui ir sumažinti kainų svyravimų riziką pirkėjui.

    „Biometanas atlieka esminį vaidmenį Europos energetikos transformacijoje, o Grotolės projektas yra vienas mūsų augimo strategijos ramsčių“, – sakė „Axpo“ atstovas Andy Heiz.

    „Pirmųjų dujų įleidimas į tinklą yra daugiau nei technologinė sėkmė. Tai įrodymas, kad mūsų biometano strategija duoda apčiuopiamų rezultatų, o plėtra Italijoje – tik pradžia“, – sakė „Axpo“ atstovė Véronique Abrate.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Biometanas laikomas vienu sparčiausiai augančių atsinaujinančių dujų segmentų Europoje, nes gali būti naudojamas esamoje dujų infrastruktūroje ir pramonėje, kur elektrifikacija vyksta lėčiau. Dėl to daug dėmesio skiriama projektams, kurie leidžia pakeisti dalį iškastinių dujų vietine, iš atliekų ar šalutinių produktų pagaminta alternatyva.

    „Axpo“ akcentuoja, kad tokie projektai kaip Grotolėje padeda derinti energetinio saugumo tikslus su emisijų mažinimu. Įmonė taip pat leidžia suprasti, kad biometano kryptis bus plėtojama ir toliau, plečiant gamybą kitose rinkose.

  • Bajė gobelenas pasiekė Londono Britų muziejų: slaptas pervežimas ir milijardo eurų draudimas

    Bajė gobelenas pasiekė Londono Britų muziejų: slaptas pervežimas ir milijardo eurų draudimas

    Beveik 70 metrų ilgio Bajė gobelenas, pasakojantis apie 1066 metų normanų invaziją į Angliją ir Vilhelmo Užkariautojo kelią į sostą, perkeltas į Londoną. Šis daugiau nei tūkstantmetį skaičiuojantis siuvinys iš vilnos ant lino laikinai eksponuojamas Britų muziejuje.

    Gobelenas iš Normandijos iškeliavo liepos 9 dieną, o Londoną pasiekė ankstyvą penktadienio rytą, apie 3 valandą. Jis buvo gabentas sustiprintos apsaugos sąlygomis, naudojant specialų dvigubą konteinerį, skirtą mažinti vibracijas ir palaikyti pastovią 20 laipsnių temperatūrą.

    Britų muziejus skelbia, kad kūrinys bus rodomas nuo 2026 metų rugsėjo 10 dienos iki 2027 metų liepos 11 dienos. Prieš eksponavimą numatytas aklimatizacijos laikotarpis, po kurio gobelenas bus montuojamas Sainsbury parodų galerijoje.

    Milijardo eurų vertės saugikliai

    Operacijos mastą atskleidžia įsipareigojimai dėl rizikų: Jungtinė Karalystė pažadėjo atlyginti žalą iki maždaug 918 000 000 eurų, jei kūrinys būtų smarkiai apgadintas. Toks draudimo lygis kultūros paveldo pervežimuose pasitaiko retai ir pabrėžia gobeleno išskirtinumą.

    Bendra pervežimo ir parodos organizavimo kaina vertinama apie 20 000 000 eurų, ją padengia britų pusė. Mainais Prancūzijai sutarta skolinti Sutton Hoo lobio eksponatus ir renesanso laikotarpio piešinius, taip sustiprinant kultūrinių mainų principą.

    Susidomėjimas Londone jau dabar milžiniškas: pranešama, kad bilietai iki 2027 metų sausio buvo išpirkti per vieną dieną. Standartinė bilieto kaina, pagal britų žiniasklaidos informaciją, siekia apie 38 eurus, o vėlesnių datų bilietai bus parduodami atskirai.

    Politinis signalas po „Brexit“

    Ši precedento neturinti paskola buvo paskelbta 2025 metų liepą, siekiant atnaujinti Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės kultūrinius ryšius po „Brexit“. Sprendimas laikomas ne tik muziejiniu įvykiu, bet ir diplomatiniu gestu, pabrėžiančiu abipusį pasitikėjimą.

    „Tęskime ateities kūrimą tarp abiejų Lamanšo pusių, remdamiesi pagarba, pasitikėjimu ir atnaujinta sąjunga“, – rašė Emmanuelis Macronas.

    Gobeleno skolinimas į Londoną anksčiau buvo svarstytas bent du kartus, tačiau neįgyvendintas: 1953 metais, minint karalienės Elžbietos II karūnavimą, ir 1966 metais, pažymint Hastingso mūšio 900 metų sukaktį. Dabartinis pervežimas tapo istoriniu lūžiu, kuris, muziejų vertinimu, atvers naują bendradarbiavimo etapą.

    Grįžęs į Prancūziją 2027 metais, Bajė gobelenas turėtų vėl būti eksponuojamas Bajė muziejuje, kuris šiuo metu uždarytas renovacijai. Vėliau planuojamas itin jautrus restauravimo etapas, kurį ketinama pradėti nuo 2028 metų ir, kiek įmanoma, atlikti vietoje, kad būtų išvengta dar vieno rizikingo perkėlimo.

  • Elektros kainos Europoje vėl kyla: birželį 17 šalių vidurkis viršijo 100 eurų už MWh

    Europos elektros rinka birželį vėl patyrė spaudimą: vidutinės „spot“ kainos kilo antrą mėnesį iš eilės, o kai kuriose šalyse perkopė psichologiškai svarbią 100 eurų už MWh ribą. Analitikų vertinimu, kainas labiausiai stūmė karščio banga, padidinusi vartojimą dėl vėsinimo, ir dėl to išaugusi apkrova elektros sistemoms.

    Remiantis „Energy Solution“ analize, visoje jų aprašomoje Europos zonoje vidutinė kaina birželį siekė 98,81 euro už MWh. Tai yra 8,4 proc. daugiau nei gegužę, todėl „spot“ segmente padėtis prastėjo jau antrą mėnesį iš eilės.

    Kas kėlė kainas birželį

    Rinkos dalyviai birželį susidūrė su keliomis vienu metu veikusiomis rizikomis. Karšti orai ypač išryškėjo Šiaurės Vakarų Europoje ir padidino elektros poreikį vėsinimui, o didesnis vartojimas paprastai kelia „spot“ kainas net ir trumpais laikotarpiais.

    Prie kainų svyravimų prisidėjo ir techniniai veiksniai: kai kuriose šalyse fiksuoti tinklų sutrikimai bei generacijos ribojimai. Analitikų vertinimu, tokios situacijos ypač jautrios vasarą, kai paklausa šokteli, o dalis elektrinių dėl temperatūrų ar planinių darbų gali dirbti ne maksimalia galia.

    „Aukštesnėms birželio kainoms didžiausią įtaką turėjo sudėtingos oro sąlygos antroje mėnesio pusėje“, – teigiama „Energy Solution“ komentare.

    Lenkijoje augimas buvo ryškesnis

    „Energy Solution“ duomenimis, Lenkijos „spot“ rinkoje kainos birželį kilo 15,8 proc., arba 15,58 euro už MWh. Tai beveik dvigubai spartesnis šuolis nei vidutiniškai Europoje, ir, pasak analitikų, jį sustiprino vietinės sąlygos.

    Vienas svarbiausių veiksnių buvo silpnesnis vėjas: nurodoma, kad vėjuotumas buvo daugiau nei 50 proc. mažesnis nei prieš metus. Dėl to didesnė dalis gamybos teko konvenciniams šaltiniams, kurių kintami kaštai paprastai aukštesni, o tai greitai persiduoda į biržos kainas.

    Analitikai pabrėžia, kad virš 100 eurų už MWh ribos birželį atsidūrė ne viena ar dvi rinkos: tokią kainų kartelę peržengė 17 šalių. Tai rodo, kad kainų spaudimas nebuvo vien lokali anomalija, o platesnio masto reiškinys, susijęs su paklausos šuoliais ir pasiūlos jautrumu.

    Ilgesnio laikotarpio kontraktai beveik nejudėjo

    Nors „spot“ kainos kilo, išankstinėje rinkoje vaizdas buvo ramesnis. „Energy Solution“ nurodo, kad metinis bazinis kontraktas su tiekimu 2027 metais aprašomoje zonoje vidutiniškai kainavo 88 eurus už MWh, t. y. buvo tik 0,5 proc. aukščiau nei gegužę.

    Anot analitikų, ši dinamika rodo, kad trumpalaikė įtampa „spot“ rinkoje dar nevirto tvariu lūkesčiu dėl ilgalaikio kainų šuolio. Kita vertus, net ir nedidelis išankstinių kontraktų brangimas, kai dalis energetinių žaliavų pigo, gali signalizuoti, jog rinkoje išlieka atsargumas dėl vasaros ir rudens rizikų.

    Birželį palyginti stabiliai judėjo ir taršos leidimų rinka: „Energy Solution“ vertinimu, kainos svyravo šoniniame intervale apie 79–82 eurus už toną. Tuo metu anglies rinkoje metinis ARA API2 kontraktas birželį krito apie 10 proc., o mėnesio pabaigoje pasiekė žemiausią lygį nuo vasario vidurio.

    Rinkų stebėtojai atkreipia dėmesį, kad vasaros laikotarpis Europoje vis dažniau tampa kainų nepastovumo testu: karščio bangos didina vartojimą, o vėjo ir hidro generacijos svyravimai gali greitai pakeisti pasiūlos ir paklausos balansą. Tokiose sąlygose net trumpi sutrikimai tinkle ar elektrinėse turi didesnį kainų efektą nei įprastai.

  • Anthony Hopkins 88-erių pasuko į muziką: sutartis su „Decca Classics“ ir pristatytas pirmasis singlas

    Anthony Hopkins 88-erių pasuko į muziką: sutartis su „Decca Classics“ ir pristatytas pirmasis singlas

    Holivudo aktorius Anthony Hopkins, žinomas iš filmų „Avinėlių tylėjimas“ ir „Tėvas“, būdamas 88-erių pasirašė įrašų sutartį su klasikinei muzikai skirtu leidybos ženklu „Decca Classics“. Leidėjai skelbia, kad tai ne epizodinis projektas, o nuosekli kūrybos kryptis, kurią aktorius puoselėjo kelis dešimtmečius.

    Pagal paskelbtą informaciją, sutartis apima orkestrinių kūrinių rinkinį, kurį Hopkins rašė maždaug šešis dešimtmečius. Kartu pristatytas ir pirmasis singlas „Bracken Road“, žymintis albumo kampanijos pradžią.

    Albumas ir jo komanda

    Naujasis albumas pavadintas „Life Is a Dream“ ir turėtų pasirodyti rugpjūčio 21 dieną. Jį diriguos Gustavo Dudamelis, o kūrinius įrašė Londone grojantis Philharmonia Orchestra.

    Leidėjai teigia, kad „Bracken Road“ gimė iš vaikystės prisiminimų apie Margamą Pietų Velse. Kūrinys apibūdinamas kaip nostalgiškas muzikinis peizažas, kuriame skamba gatvių, pievų, laukų ir kalnų nuotaikos, lydėjusios Hopkinso šeimą ketvirtajame dešimtmetyje ir vėliau.

    Ką sako pats Hopkinsas

    Aktorius pabrėžia, kad muzika jo gyvenime buvo anksčiau nei kinas, o kompozicija lydėjo per visą karjerą. Pasak jo, dalis kūrinių ilgus metus buvo tarsi nebaigtas dialogas, prie kurio jis vis sugrįždavo.

    „Muzika buvo mano pirmasis noras, mano pirmoji svajonė. Visą gyvenimą kūriau muziką“, – sakė Anthony Hopkinsas.

    Hopkinsas taip pat dėkojo už galimybę bendradarbiauti su Philharmonia Orchestra ir solistais, tarp kurių minimi violončelininkas Gregorio Nieto ir klasikinės muzikos pianistas Sergio Tiempo. Jo teigimu, Dudamelio interpretacija padėjo natoms suteikti aiškesnę prasmę ir vientisą, vaizdingą skambesio liniją.

    Ne pirmas žingsnis įrašų pasaulyje

    Nors sutartis su „Decca Classics“ pristatoma kaip ryškus karjeros posūkis, Hopkinsas muzikoje nėra naujokas. Jis yra savamokslis kompozitorius, grojantis fortepijonu nuo ankstyvos vaikystės, o jo kūriniai jau buvo įrašyti ir atlikti anksčiau.

    Vienas plačiau nuskambėjusių pavyzdžių siejamas su André Rieu, kuris į savo repertuarą buvo įtraukęs Hopkinso dar šeštajame dešimtmetyje sukurtą valsą. Vėliau pasirodė ir albumas „Composer“, atliktas City of Birmingham Symphony Orchestra, o Hopkinso pavardė klasikinei auditorijai tapo atpažįstama ne tik dėl kino.

    Pastaraisiais metais jis vis dažniau siejamas su gyvais pasirodymais: 2025 metais aktorius debiutavo koncertinėje scenoje Saudo Arabijoje, kur skambėjo „Life Is a Dream“ programa, atliekama Royal Philharmonic Orchestra. Naujas albumas šią kryptį, panašu, įtvirtina kaip ilgalaikę.

  • Europa ieško kelio į Artimuosius Rytus: Sirijos kultūra ir infrastruktūra siūlomos kaip stabilumo raktas

    Europa ieško kelio į Artimuosius Rytus: Sirijos kultūra ir infrastruktūra siūlomos kaip stabilumo raktas

    Kultūra ir civilinė infrastruktūra gali tapti vienu iš praktiškiausių būdų mažinti įtampas Artimuosiuose Rytuose, ypač Sirijoje, teigia dalis Europoje gyvenančių sirų intelektualų. Jų siūlymas Briuseliui paprastas: vietoje vien politinių deklaracijų remti apčiuopiamus paveldo atkūrimo ir kasdienio gyvenimo atstatymo projektus.

    Šios krypties šalininkai akcentuoja, kad paveldas čia nėra vien muziejų tema. Atkuriant miestų audinį, švietimą, kultūros institucijas ir susisiekimą, kartu atkuriamas pasitikėjimas tarp bendruomenių, kurį per ilgus karo metus ardo smurtas, propaganda ir skurdas.

    Vienas iniciatyvos veidų yra muzikologas Nabil Al Lao, kadaise vadovavęs Damasko konservatorijai ir prisidėjęs prie miesto operos teatro kūrimo. Jis teigia, kad kelios ES valstybės narės turi realius instrumentus pradėti kultūros politiką Levante, kuri, jo vertinimu, galėtų peraugti į platesnį politinį procesą.

    „ES šalys, ypač Prancūzija, Vokietija, Italija ir Ispanija, turi įrankių pradėti kultūros politiką Levante taip, kad pirmasis poveikis būtų matomas ir galėtų virsti platesniu procesu“, – sakė Nabil Al Lao.

    Pasak jo, tai neturėtų apsiriboti kultūrine diplomatija ar pavienėmis parodomis. Idėja siūlo „karo teatrą“ paversti archeologiniu ir urbanistiniu atsigavimo lauku, derinant paveldo atstatymą su vandentvarkos, transporto, mokyklų, bibliotekų ir kitų civilinių objektų atnaujinimu.

    Sirijos karas, prasidėjęs 2011 metais, paliko milžinišką žalą tiek žmonėms, tiek miestams. Kultūros paveldo nuostoliai tapo vienu ryškiausių konflikto simbolių, o Palmyra, Alepas ir kitos istorinės vietovės ilgus metus buvo niokojamos karo veiksmų, plėšikavimo ir ekstremistinių grupuočių sąmoningo naikinimo.

    Nabil Al Lao biografija šiame kontekste išsiskiria: jis buvo aukšto lygio vertėjas, dalyvavęs svarbiuose diplomatiniuose kontaktuose, o vėliau dėl karo ir politinių aplinkybių tapo pabėgėliu Europoje. Pastaraisiais metais jis kalba apie norą grįžti į Damaską ir pereinamojo laikotarpio valdžiai pristatyti konkrečius atkūrimo pasiūlymus.

    Kitas siūlomos strategijos akcentas yra tarpvalstybiniai projektai, kurie kurtų ne tik ekonominį, bet ir simbolinį ryšį. Pavyzdžiu įvardijama istorinė Damasko ir Baalbeko geležinkelio jungtis, kurios atgaivinimas, iniciatorių manymu, vienu metu stiprintų viešąjį transportą, regiono ekonomiką ir kultūrinį turizmą.

    Toks požiūris siejamas ir su platesniu Libano bei Sirijos santykių kontekstu, kuriame dešimtmečius persipina karai, politinės įtakos kova ir išorės žaidėjų interesai. Pastarojo meto konfliktai regione ne tik pareikalavo aukų ir sugriovė infrastruktūrą, bet ir palietė senovės paminklus, kurie yra svarbūs viso regiono tapatybei.

    Italijoje dirbanti arabų kalbos ir kultūros profesorė Maria Francesca Corrao pabrėžia, kad Sirijos paveldo atgaivinimas jau remiasi realiais akademiniais ir tarptautiniais tinklais. Pasak jos, Europoje gyvenantys sirų studentai ir intelektualai padeda atkurti ryšius, kurie leidžia tęsti archeologinius ir restauravimo darbus.

    „Sirų intelektualų ir studentų tremtyje pastangos leido atsirasti iniciatyvoms, kurios remiasi noru sugrįžti ir gelbėti šalį per kultūrą“, – sakė Maria Francesca Corrao.

    Praktinėje plotmėje daug vilčių siejama su tarptautiniais tyrimų ir restauravimo projektais, kuriuose dalyvauja Europos universitetai ir specialistai. Archeologiniai tyrimai kai kuriose vietovėse buvo atnaujinti po ilgos pertraukos, o tai leidžia ne tik fiksuoti padarytą žalą, bet ir planuoti, ką įmanoma atkurti.

    Viena ryškiausių diskusijų krypčių – Palmyros atstatymas. Šis UNESCO pasaulio paveldo objektas tapo ne tik istoriniu, bet ir politiniu simboliu, o atkūrimo darbai, anot ekspertų, reikalauja ilgalaikių tyrimų, finansavimo ir saugumo garantijų, kad paveldo apsauga nevirstų vienkartine akcija.

    Europos Sąjunga jau yra rėmusi UNESCO iniciatyvas, skirtas Sirijos kultūros paveldui saugoti, o parama buvo teikiama tiek per bendras programas, tiek per atskirų šalių projektus. Tuo pat metu Europos Komisija yra skyrusi 2 500 000 000 eurų paramą Sirijos pereinamajam laikotarpiui, tačiau diskusijos dėl efektyviausių prioritetų tęsiasi.

    Šalininkų teigimu, kultūros ir infrastruktūros sujungimas į vieną strategiją leistų pasiekti greitesnį, žmonėms matomą rezultatą. Kritiškiausias klausimas išlieka saugumas, institucinis skaidrumas ir tai, ar paveldo atkūrimas bus paremtas vietos bendruomenių įtrauktimi, o ne vien išorės donorų darbotvarke.

  • Įtartina buvusios britų parlamentarės Ann Widdecombe mirtis: pradėtas tyrimas dėl nužudymo

    Įtartina buvusios britų parlamentarės Ann Widdecombe mirtis: pradėtas tyrimas dėl nužudymo

    Tyrimas pradėtas po radinio namuose

    Didžiosios Britanijos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl nužudymo, kai pietvakarių Anglijoje savo namuose rasta mirusi buvusi parlamentarė Ann Widdecombe. Pareigūnų teigimu, mirties aplinkybės vertinamos kaip įtartinos, todėl tyrimas nedelsiant perėjo į sunkiausių nusikaltimų kategoriją.

    Policija nurodė, kad 78 metų moteris rasta su sunkiais sužalojimais. Įvykis užfiksuotas Haytor vietovėje, esančioje greta Dartmūro nacionalinio parko, o tyrimą vykdo Devon ir Kornvalio policija.

    Ko ieško pareigūnai?

    Teisėsauga paskelbė ieškanti įtariamojo ir nurodė, kad domisi baltaodžiu vyru. Kol kas pareigūnai nedetalizavo, ar ieškomas asmuo laikomas pagrindiniu įtariamuoju, ar galimu liudytoju, tačiau pabrėžė, kad renka informaciją iš gyventojų ir tikrina gautus pranešimus.

    Tokio pobūdžio tyrimuose įprastai greta ekspertizių ir įkalčių rinkimo vertinami ir kiti duomenys: paskutiniai kontaktai, judėjimo maršrutai, vaizdo stebėjimo įrašai, telefonų ryšio informacija. Policija taip pat paprastai prašo visuomenės perduoti bet kokius, net ir menkiausius, pastebėjimus apie neįprastą veiklą rajone.

    Politinė karjera ir ryškus įvaizdis

    Ann Widdecombe Bendruomenių Rūmuose dirbo parlamento nare nuo 1987 iki 2010 metų. Ji priklausė Konservatorių partijai ir buvo žinoma dėl socialiai konservatyvių pažiūrų, viešai kritikavusi abortų teisių plėtrą ir dalį LGBTQ+ teisių iniciatyvų.

    Vėliau ji įsitraukė į „Brexit“ šalininkų politiką, prisidėjo prie „Brexit Party“ ir tapo viena iš Reform UK politinės jėgos viešų veidų. Tai reiškė, kad net ir pasitraukusi iš nacionalinės politikos ji išliko aktyvi viešojoje erdvėje bei kampanijose.

    „Mirties aplinkybės kelia didžiulį nerimą ir yra ypač skaudžios“, – sakė vidaus reikalų ministrė Shabana Mahmood.

    Žinoma ir už politikos ribų

    Po pasitraukimo iš parlamento Widdecombe išgarsėjo ir televizijoje, dalyvavo realybės bei pramoginiuose projektuose, dėl kurių ją pažinojo platesnė auditorija nei vien politinių naujienų skaitytojai. Tokiais atvejais policija paprastai vertina ir viešumo faktorių: galimas grėsmes, persekiojimo riziką, taip pat kontaktus, užmegztus už politinės veiklos ribų.

    Buvęs ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ją apibūdino kaip ryškią „Brexit“ šalininkę ir įtaigią kalbėtoją, galėjusią stipriai paveikti auditoriją. Su ja dirbusi atstovavimo bendrovė taip pat pabrėžė, kad jos viešą veiklą esą vedė krikščioniškos vertybės ir įsipareigojimas tarnystei visuomenei.

    „Ji mėgo aštrias politines diskusijas ir net praėjus 16 metų po pasitraukimo iš parlamento vis dar aktyviai kampanijavo bei aiškiai reiškė nuomonę“, – teigiama „Cloud9 Management“ pranešime.

  • ES atnaujina keleivių teises skrydžiuose: nemokamas rankinis bagažas ir aiškesnė kompensacija

    ES atnaujina keleivių teises skrydžiuose: nemokamas rankinis bagažas ir aiškesnė kompensacija

    Europos Parlamentas šią savaitę pritarė atnaujintoms oro keleivių teisėms, kurios Europos Sąjungoje galioja nuo 2004 metų. Tai pirmas plataus masto taisyklių peržiūrėjimas per 22 metus, priimtas artėjant intensyviausiam vasaros kelionių sezonui.

    Naujasis taisyklių rinkinys skirtas geriau apsaugoti keleivius nuo kelionių trikdžių, tokių kaip įlaipinimo atsisakymas, vėlavimai ar skrydžių atšaukimai. Sprendimas užbaigė ilgus politinius ginčus, prasidėjusius dar 2013 metais, kai Europos Komisija pasiūlė peržiūrą.

    Kas keičiasi keleiviams?

    Kompensacijų dydžiai dėl atšauktų ar daugiau nei trimis valandomis vėluojančių skrydžių nesikeičia: ir toliau numatomos išmokos nuo 250 iki 600 eurų. Ši dalis išlieka svarbiausia keleivių apsaugos ašis, tačiau ji sulaukia kritikos, kad sumos, nustatytos prieš du dešimtmečius, ne visada atitinka šiandienos kainų lygį.

    Tarp ryškiausių naujovių – reikalavimas, kad internetu pateikiama bilieto kaina visada aiškiai apimtų vieną nemokamą rankinio bagažo vienetą. Be to, šeimos, keliaujančios su vaikais iki 14 metų, neturėtų būti papildomai apmokestinamos už galimybę sėdėti kartu.

    „Tai didžiausias keleivių teisių pagerinimas nuo šio amžiaus pradžios“, – sakė Europos Parlamento derybininkas Andrey Novakov.

    Kodėl dalis vartotojų nusivylė?

    Vartotojų organizacijos pripažįsta, kad taisyklės tampa aiškesnės, tačiau pabrėžia, jog realus kompensacijų išsireikalavimas ne visada pasidaro paprastesnis. Derybose buvo atsisakyta idėjos įpareigoti oro bendroves per 48 valandas pateikti keleiviams iš anksto užpildytas prašymų formas, kurios, vartotojų teigimu, būtų sumažinusios biurokratiją.

    „Kompensacijos prašymo procesas vartotojams tampa aiškesnis, bet ne būtinai lengvesnis. Iš anksto užpildytų formų atsisakymas buvo apčiuopiamas praradimas“, – sakė vartotojų organizacijos atstovė Olivia Brown.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad kelionių kainoms augant vis daugiau žmonių jaučia spaudimą šeimos biudžetui, todėl kompensacijų tema tampa dar jautresnė. Vartotojų požiūriu, pasitikėjimas aviakompanijomis ir taisyklėmis tiesiogiai lemia, kaip sklandžiai veikia bendra ES rinka.

    Aviakompanijos: vienodas mokestis neteisingas

    Kritikos nestokoja ir dalis aviakompanijų asociacijų, ypač atstovaujančių regioniniams vežėjams. Jų teigimu, vienodas kompensacijos principas skirtingo dydžio bendrovėms sukuria nevienodas pasekmes, nes kai kuriais maršrutais išmoka gali viršyti paties bilieto kainą.

    „Vienodas kompensacijos mokestis neatsižvelgia į regioninių aviakompanijų realybę“, – sakė Europos regioninių aviakompanijų asociacijos vadovė Montserrat Barriga.

    Ji taip pat teigė, kad mažesnės bendrovės dažnai turi mažesnius lėktuvų parkus ir mažiau rezervinių pajėgumų, todėl vienas sutrikimas gali turėti grandininį efektą visos dienos skrydžiams. Vis dėlto aviakompanijų atstovai palankiai vertina didesnius skaidrumo reikalavimus ir pareigą aktyviau informuoti keleivius apie jų teises bei kompensacijų tvarką.

    Numatoma, kad atnaujintos taisyklės pradės galioti 2027 metais. Nors abi pusės mato teigiamų elementų, politinis kompromisas daugelio vertinamas kaip pusinis sprendimas: keleiviams suteikiama daugiau aiškumo dėl bagažo ir šeimų sėdėjimo kartu, tačiau pagrindiniai ginčai dėl kompensacijų mechanizmo ir administracinės naštos iki galo neišspręsti.

  • Baltijos šalys išsikvietė Rusijos diplomatinius atstovus: atsakas į deportacijų melą ir dronų kaltinimus

    Baltijos šalys išsikvietė Rusijos diplomatinius atstovus: atsakas į deportacijų melą ir dronų kaltinimus

    Diplomatinis protestas dėl dezinformacijos

    Lietuva, Latvija ir Estija išsikvietė Rusijos diplomatinius atstovus, kaltindamos Maskvą skleidžiant melagingus teiginius apie tariamai planuojamas masines rusakalbių deportacijas Baltijos šalyse. Šalių teigimu, tokia retorika yra Kremliaus dezinformacijos modelio dalis ir naudojama politiniam spaudimui didinti.

    Pasak Baltijos valstybių, melagingi naratyvai viešinami tuo metu, kai Rusija intensyvina raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus ir kitus civilinius taikinius. Todėl, anot jų, informacinės atakos esą nukreiptos į dėmesio nukreipimą nuo pačios Rusijos veiksmų kare.

    Ką tiksliai neigia Lietuva, Latvija ir Estija

    Lietuva pabrėžė, kad kaltinimai dėl rusakalbių gyventojų deportacijų yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka realybės. Latvija savo ruožtu akcentavo, kad valstybėje galioja teisės viršenybės principas, o gyventojų teisės saugomos nepriklausomai nuo tautybės.

    Estija taip pat atmetė Rusijos pareiškimus ir nurodė, kad tokie teiginiai neatitinka demokratinės valstybės, valdomos pagal įstatymus, realybės. Šalies atstovai pabrėžė, kad dezinformacija kuriama siekiant formuoti klaidingą įspūdį tarptautinei auditorijai.

    „Rusija desperatiškai siekia nukreipti dėmesį nuo savo agresijos prieš Ukrainą, vaizduoti save auka ir taip išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai.

    Prie naratyvų pridedami ir kaltinimai dėl oro erdvės

    Diplomatinę įtampą dar labiau kaitino ir kitas Maskvos skleidžiamas teiginys, esą Baltijos šalys suteikė vadinamuosius oro koridorius ukrainietiškiems dronams atakuoti Rusijos infrastruktūrą. Latvija pareiškė, kad tokia informacija yra akivaizdžiai klaidinga ir pareikalavo ją nedelsiant paneigti.

    Lietuva ir Estija taip pat nurodė niekada nesuteikusios savo teritorijos ar oro erdvės smūgiams Rusijos viduje. Šalių teigimu, tokie kaltinimai skirti kurstyti įtampą ir pateisinti agresyvesnę Rusijos laikyseną regione.

    Kontekstas: informacinis spaudimas ir karas Ukrainoje

    Estijos pareigūnai pabrėžė, kad Maskva mėgina nukreipti dėmesį nuo pačios Rusijos tarptautinės teisės pažeidimų, įskaitant priverstinį ukrainiečių vaikų perkėlimą ir deportacijas. Baltijos šalys priminė, kad dezinformacinės kampanijos dažnai suaktyvėja paraleliai kariniams veiksmams ir siekia silpninti paramą Ukrainai.

    Diplomatiniuose pranešimuose Maskvai Baltijos valstybės taip pat pasmerkė naujausius Rusijos smūgius Ukrainai, pabrėždamos, kad civilių ir civilinės infrastruktūros taikymas yra sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas. Lietuva nurodė ir toliau sieksianti, kad už karo nusikaltimus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.