CP v2

Blog

  • Rudeninis vėlyvis puošia iki šalnų, bet gali būti pavojingas: kada sodinti ir ko vengti

    Rudeninis vėlyvis puošia iki šalnų, bet gali būti pavojingas: kada sodinti ir ko vengti

    Rudeninis vėlyvis: kuo išskirtinis

    Rudeninis vėlyvis yra svogūninis augalas, rudenį išleidžiantis taureles primenančius žiedus, kai daugelis gėlių jau baigia sezoną. Dažniausiai jis žydi rugsėjį ir spalį, o šiltesniais metais žiedai gali pasirodyti ir vėliau.

    Šio augalo ritmas neįprastas: žydėjimo metu jis paprastai neturi lapų, todėl atrodo, tarsi žiedai kiltų tiesiai iš žemės. Lapai dažniausiai pasirodo pavasarį ir iki vasaros pradžios nunyksta.

    Kaip atskirti nuo krokų

    Rudeninis vėlyvis dažnai painiojamas su rudenį žydinčiais krokais, nes žiedų forma ir spalva panaši. Vis dėlto tai skirtingų šeimų augalai, todėl svarbu įsižiūrėti į žiedo vidų.

    Rudeninis vėlyvis paprastai turi šešis kuokelius, o krokas dažniausiai turi tris. Dar vienas skirtumas tas, kad krokai dažnai leidžia lapus kartu su žiedais, o vėlyvis pirmiausia pražysta, o lapus išaugina tik vėliau.

    Kada ir kaip sodinti

    Geriausias metas sodinti rudeninio vėlyvio gumbus yra vasaros vidurys ir pabaiga, kad iki žydėjimo augalas spėtų įsišaknyti. Praktikoje dažniausiai taikomasi į laiką likus maždaug mėnesiui iki įprasto žydėjimo pradžios.

    Gumbai sodinami maždaug 10–15 centimetrų gyliu, paliekant apie 20 centimetrų tarpą, kad kereliai turėtų vietos plėstis. Pasodinus verta gerai palaistyti, o vėliau neleisti žemei ilgai išdžiūti, kol augalas prigis.

    Ilgiau paliktas toje pačioje vietoje vėlyvis paprastai tankėja ir su metais žydi gausiau. Jei kerai pernelyg sutankėja, juos galima dalyti tuomet, kai lapai jau nunykę, o nauji gumbai lengviau atskiriami.

    Dirva, priežiūra ir vieta sode

    Rudeninis vėlyvis geriausiai auga derlingoje, purioje ir gilesnėje dirvoje, kurioje neužsistovi vanduo. Sunkesnėje žemėje verta pagerinti drenažą, nes ilgai drėgnoje dirvoje gumbai gali pradėti pūti.

    Saulėta vieta paprastai užtikrina gausesnį žydėjimą, tačiau augalas gali augti ir pusiau pavėsyje. Patogu sodinti grupėmis, nes vienas žiedas gėlyne dažnai „paskęsta“, o keliolika sudaro ryškų spalvinį plotą.

    Laistymo daugiausia reikia pavasarį, kai auga lapai, o vasarą gumbas dažnai ilsisi ir trumpą sausrą pakelia lengviau. Tręšti dažniausiai pakanka kartą per metus pavasarį kompostu arba universaliomis kompleksinėmis trąšomis.

    Kodėl su juo reikia atsargumo

    Visos rudeninio vėlyvio dalys yra nuodingos, nes jose yra kolchicino, kuris gali sukelti sunkų apsinuodijimą. Didžiausia rizika paprastai siejama su gumbais ir sėklomis, todėl su augalu būtina elgtis atsargiai.

    Pavasarį vėlyvio lapai gali būti supainioti su valgomu laukiniu česnaku, todėl vien iš išvaizdos pasikliauti pavojinga. Saugiausia taisyklė yra paprasta: jei kyla menkiausia abejonė, tokio augalo maistui nenaudoti.

    „Sodinant ar dalijant gumbus verta mūvėti pirštines, o po darbų kruopščiai nusiplauti rankas“, – pabrėžia sodininkystės specialistai. Sodinimo vietą verta rinktis toliau nuo vaikų žaidimų zonų ir augintinių takų.

  • Rudeninis vejos gelbėjimo ritualas: aeracija, skarifikavimas ir trąšos – ko dar nepamiršti

    Rudeninis vejos gelbėjimo ritualas: aeracija, skarifikavimas ir trąšos – ko dar nepamiršti

    Kas iš tiesų gelbsti veją rudenį

    Ruduo vejai yra kritinis metas, kai po sausros, karščio ir intensyvaus mindymo dirva dažnai būna suslėgta, o velėnos paviršiuje susikaupia veltinis. Dėl to vanduo ir maisto medžiagos sunkiau pasiekia šaknis, o veja prasčiau pasiruošia žiemai.

    Efektyviausia rudeninė priežiūra paprastai remiasi trimis žingsniais: skarifikavimu, aeracija ir tinkamu tręšimu. Teisinga seka ir laikas lemia, ar pavasarį matysite tankią žalią veją, ar plikas, samanotas dėmes.

    Aeracija ir skarifikavimas: kuo skiriasi

    Skarifikavimas yra velėnos paviršiaus įpjovimas ir veltinio sluoksnio pašalinimas. Veltinis susidaro iš apmirusių stiebelių ir šaknų likučių, kurie skyla lėtai ir sudaro tankų barjerą drėgmei bei trąšoms.

    Aeracija skirta dirvai, o ne paviršiui: ji giliai subado gruntą, kad pagerėtų oro ir vandens patekimas iki šaknų. Tai ypač aktualu senesnėms vejoms ir vietoms, kur nuolat vaikštoma, stovi baseinas ar žaidžia vaikai.

    Rudenį šiuos darbus verta planuoti tada, kai veja dar aktyviai auga ir spėja atsistatyti iki šalnų. Dažniausiai geriausiai tinka ankstyvas ruduo, kai dirva drėgna, bet ne permirkusi.

    Kaip saugiai atsėti plikas vietas

    Po skarifikavimo ir aeracijos aiškiai matosi praretėjusios vietos, kurias verta atsėti. Sėklos lengviau pasiekia dirvą, o supurenta danga pagerina dygimo sąlygas ir sumažina riziką, kad sėklas išplaus lietus.

    Atsėjimui geriausia rinktis tą pačią sėklų mišinio sudėtį, kuri buvo naudota anksčiau, kad nesiskirtų spalva ir augimo greitis. Jei tikslaus mišinio nežinote, dažnai pasiteisina regeneraciniai mišiniai, skirti greitesniam atžėlimui.

    Po sėjos svarbiausia neleisti viršutiniam dirvos sluoksniui išdžiūti, kol pasirodys daigai. Laistymas turi būti švelnus, kad neišplautų sėklų ir neišjudintų ką tik sutvarkyto paviršiaus.

    Rudeninės trąšos: mažiau azoto, daugiau kalio

    Rudenį vejai netinka intensyviai azotu praturtintos trąšos, nes jos skatina staigų augimą, o jauni ūgliai prieš žiemą tampa jautresni šalčiui. Didesnis azoto kiekis taip pat gali padidinti riziką, kad žiemą ar ankstyvą pavasarį išplis grybinės ligos.

    Šaltajam sezonui svarbiausias yra kalis, nes jis stiprina audinius ir padeda vejai geriau ištverti šalnas bei temperatūros svyravimus. Fosforas naudingas šaknų sistemai, ypač jei atsėjote plikas vietas ir vejai reikia sparčiau įsišaknyti.

    Tręšiant granuliuotomis trąšomis svarbiausia tolygiai paskirstyti normą per visą plotą ir po to gerai palaistyti. Tręšti nereikėtų per sausras ar prieš pat numatomas šalnas, kai veja jau nebeauga.

    Paskutinis pjovimas prieš žiemą

    Vėlyvą rudenį vejos nereikia nuskusti itin trumpai, nes per žemas pjovimas silpnina šaknis ir didina nušalimo riziką. Dažniausiai saugi paskutinio pjovimo riba yra palikti vidutinį aukštį, kad žolė negultų ir nepradėtų pūti.

    Pjauti verta sausą dieną, kai ant žolės nėra rasos, nes šlapi stiebai dažniau suplėšomi, o ne švariai nupjaunami. Kai oro temperatūra stabiliai krinta ir augimas praktiškai sustoja, pjovimų dažnis natūraliai sumažėja.

  • Tulpės, narcizai ir krokai: kada sodinti, kad pavasarį pražystų, ir kaip apsaugoti nuo graužikų

    Tulpės, narcizai ir krokai: kada sodinti, kad pavasarį pražystų, ir kaip apsaugoti nuo graužikų

    Kada sodinti pavasarines svogūnėles?

    Pavasarį žydintys svogūniniai augalai, tokie kaip tulpės, narcizai ir krokai, dažniausiai sodinami rudenį. Per žiemą jiems būtinas vėsos laikotarpis, o iki šalčių jie spėja įsišaknyti ir pavasarį startuoja greičiau.

    Skirtingoms rūšims sodinimo laikas nevienodas: narcizus verta sodinti anksčiausiai, nes jų šaknys formuojasi lėčiau. Dažniausiai tam tinka rugpjūčio pabaiga ir rugsėjis, o uždelstas sodinimas gali sumažinti žydėjimą.

    Krokams paprastai tinka rugsėjis ir spalio pradžia, kai žemė dar šilta, bet jau nebekamuoja vasaros sausros. Tulpėms palankiausias laikas dažniausiai būna spalį, o švelnų rudenį ir lapkritį, jei dirva dar neįšalusi.

    Vieta ir dirva lemia viską

    Svarbiausia taisyklė svogūnėliams yra laidus, derlingas gruntas ir vieta, kur neužsistovi vanduo. Jei po lietaus lysvėje ilgai telkšo balos, net ir sveiki svogūnėliai gali pradėti pūti.

    Sunkesnę, molingą dirvą prieš sodinimą verta pagerinti įmaišant rupesnio smėlio, žvyro arba komposto. Kompostas ne tik padeda drenažui, bet ir praturtina dirvą humusu, todėl augalai pavasarį lengviau maitinsis.

    Tulpėms ir daugumai krokų geriausia saulėta vieta, o narcizai pakelia ir lengvą pusšešėlį, nors saulėje paprastai žydi gausiau. Renkantis vietą verta įvertinti ir ankstesnius želdinius, nes kai kurios ligos dirvoje gali išlikti ne vieną sezoną.

    Koks sodinimo gylis ir atstumai?

    Svogūnėliai įprastai sodinami į 2–3 jų aukščio gylį, todėl prieš kasant duobutę pravartu įvertinti konkretų svogūnėlį. Pavyzdžiui, 5 centimetrų aukščio svogūnėliui dažniausiai tiks maždaug 10–15 centimetrų gylis.

    Per sekliai pasodinti augalai neretai pirmą pavasarį dar pražysta, tačiau vėliau gali leisti tik lapus ir silpnėti. Šaltesnėse vietovėse šiek tiek gilesnis sodinimas taip pat padeda apsaugoti tulpes nuo iššalimo.

    Tarp svogūnėlių palikite bent dviejų jų pločių atstumą, sodinkite smaigaliu į viršų ir žemę lengvai prispauskite. Pasodintos lysvės geriau nemindžioti, o jei ruduo sausas, palaistyti saikingai, kad dirva būtų tolygiai drėgna.

    Kaip apsaugoti nuo pelių ir pelėnų?

    Didžiausi pavasarinių svogūnėlių priešai žiemą dažniausiai yra pelės ir pelėnai, ypač mėgstantys tulpes ir krokus. Narcizai paprastai nukenčia rečiau, nes jų svogūnėliai turi graužikams nepatinkančių medžiagų, tačiau visiškos garantijos nėra.

    Patikimiausia apsauga yra sodinimas į specialius plastikinius krepšelius arba į metalinio tinklo „narvelius“, pro kuriuos laisvai auga šaknys ir ūgliai, bet neprasikasa graužikai. Krepšelis dedamas į duobutę, į jį sudedami svogūnėliai ir viskas užpilama žeme.

    Didesniuose plotuose galima iškloti tinklą lysvės dugne ir šonuose iki sodinimo gylio, o tada išdėlioti svogūnėlius. Jei problema yra ir paviršių rausiantys gyvūnai, tinklą galima laikinai patiesti ir ant lysvės viršaus, pavasarį nuimant, kai pasirodo lapai.

  • Neskubėkite grėbti lapų: kada palikti, o kada pašalinti, kad nenukentėtų veja ir augalai

    Neskubėkite grėbti lapų: kada palikti, o kada pašalinti, kad nenukentėtų veja ir augalai

    Ne visi lapai yra problema

    Rudenį ant vejos nukritę lapai nebūtinai reiškia, kad reikia skubiai grėbti visą kiemą. Plonas, sausų lapų sluoksnis gali būti susmulkinamas vejapjove ir paliekamas vietoje, nes virsta organine medžiaga ir papildo dirvą.

    Žalai vejai dažniausiai prireikia tada, kai susidaro storas, šlapias lapų sluoksnis, o virš jo dar užgula sniegas. Tuomet žolei trūksta šviesos ir oro, ji pradeda silpti, o drėgmėje lengviau plinta puviniai ir grybinės ligos.

    Kada lapus smulkinti, o kada grėbti

    Jei pro lapus dar matosi žolės stiebeliai, lapus galima susmulkinti vejapjove ir paskleisti po veją 1–2 pravažiavimais. Praktikoje patogiausia tai daryti reguliariai, kai lapų kritimas intensyviausias, kad nesusidarytų stora, vientisa danga.

    Jeigu lapų prisikaupia tiek, kad technika jų nebesusmulkina arba sluoksnis ima kimšti žolę, lapus geriau sugrėbti, įskaitant į velėną įspaustus plotus. Sveikų lapų nebūtina išvežti iš sklypo, nes jie praverčia gėlynuose ir po krūmais kaip mulčas.

    Lapai gėlynuose ir po medžiais

    Po sveikais medžiais ir krūmais lapai dažnai gali likti ten, kur nukrito, ypač jei tai ne veja, o dirvos paviršius. Lapų danga sušvelnina temperatūros svyravimus, lėčiau išgarina drėgmę, o pavasarį, irdama, pagerina dirvos struktūrą.

    Vis dėlto ne visų rūšių lapai vienodai tinkami. Greičiau irimo procesui paprastai tinka plonesni lapai, o stori, lėčiau yrantys lapai gali ilgiau laikytis kaip danga, todėl juos verta nukreipti į kompostą arba naudoti saikingai, kad neapsunkintų augalų.

    Nauda gyvūnams ir atsargumas dėl ligų

    Ramiame sodo kampe palikta lapų krūva gali tapti slėptuve vabzdžiams ir smulkiems gyvūnams. Tokia priedanga ypač aktuali vėstant orams, kai gyvūnai ieško vietų žiemojimui, todėl rudenį viso sodo sterilizuoti iki plikos žemės nebūtinai yra geriausias sprendimas.

    Tačiau sergančių augalų lapai yra atskira tema. Lapai, ant kurių matyti ligų požymių, gali peržiemoti su ligų sukėlėjais ar kenkėjais ir pavasarį užkratas grįžta į sodą, todėl juos reikėtų surinkti itin kruopščiai ir tvarkyti atskirai, nelaikant kaip mulčo ar lapų krūvos gyvūnams.

    Kur dėti likusius lapus

    Jei lapų per daug gėlynams, juos galima paversti lapine žeme, laikant drėgnus lapus orui pralaidžiuose maišuose ar talpose, kad vyktų irimas. Tai ilgesnis procesas, tačiau vėliau gaunamas vertingas priedas dirvai gerinti.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: veja neturi būti uždusinta storu, šlapiu sluoksniu, o sveiki lapai gali būti panaudojami sode kaip natūralus išteklius. Toks požiūris mažina atliekų kiekį ir padeda palaikyti dirvos gyvybingumą.

  • Nuo spalio 1 dienos – pokyčiai Ukrainos piliečiams: ką būtina žinoti dėl leidimų keitimo

    Nuo spalio 1 dienos – pokyčiai Ukrainos piliečiams: ką būtina žinoti dėl leidimų keitimo

    Europos Sąjungos Tarybai dar kartą pratęsus laikinosios apsaugos mechanizmą nuo Rusijos karo pasitraukusiems Ukrainos gyventojams, Lietuvoje išduodami leidimai laikinai gyventi pagal laikinąją apsaugą galios iki 2028 metų kovo 4 dienos. Tai reiškia, kad daliai žmonių artimiausiu metu teks atnaujinti dokumentus, o kitiems to daryti nereikės.

    Migracijos departamentas informuoja, kad nuo spalio 1 dienos pradedamas Ukrainos piliečių, turinčių laikinąją apsaugą Lietuvoje, skaitmeninių leidimų laikinai gyventi keitimas. Procesas bus vykdomas Migracijos departamento padaliniuose visoje šalyje, išskyrus nuotolines darbo vietas, kur dirbama vieną dieną per savaitę.

    Šiuo metu išimtys taikomos Ignalinoje, Zarasuose ir Širvintose, todėl gyventojams, kurie įprastai ten kreipdavosi, gali tekti planuoti vizitą kitame Migracijos departamento padalinyje. Migracijos departamentas ragina iš anksto pasitikrinti, kur teikiamos paslaugos, ir planuoti laiką taip, kad dokumentų keitimas nesutrikdytų kasdienių reikalų.

    Jeigu asmuo jau turi leidimą laikinai gyventi, kuris galioja iki 2028 metų kovo 4 dienos, šiemet jo keisti nereikės. Migracijos departamentas pabrėžia, kad svarbiausia yra įsitikinti dokumento galiojimo terminu ir vadovautis individualia situacija.

    Kartu institucijos primena, kad nemaža dalis Ukrainos piliečių Lietuvoje sėkmingai integruojasi, todėl ilgainiui gali būti aktualu pereiti nuo laikinosios apsaugos prie kito teisinio pagrindo gyventi šalyje. Praktikoje tai dažniausiai būna leidimai laikinai gyventi darbo, studijų ar šeimos susijungimo pagrindu, o sukaupus reikiamą teisėto gyvenimo stažą ir atitikus kitas sąlygas, galima siekti ilgalaikio Lietuvos gyventojo statuso.

    „Siekiame, kad žmonės turėtų aiškų kelią planuoti savo gyvenimą Lietuvoje ir laiku susitvarkytų dokumentus“, – sakė Migracijos departamento atstovai.

    Dėl konsultacijų ir informacijos apie susitikimus Migracijos departamento Panevėžio skyriuje gyventojai gali kreiptis į Migracijos departamento specialistus. Institucija pažymi, kad tokia pagalba gali būti naudinga tiek dėl skaitmeninių leidimų keitimo, tiek dėl leidimų išdavimo kitais pagrindais.

  • Visagine – naujas pokytis savivaldybėje: į Finansų ir biudžeto skyrių atėjo patarėja

    Visagine – naujas pokytis savivaldybėje: į Finansų ir biudžeto skyrių atėjo patarėja

    2026 metų rugsėjo 25 dieną Visagino savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriuje darbą pradėjo patarėja Dalė Okmanaitė. Savivaldybė informavo, kad naujoji darbuotoja prisijungia prie komandos, atsakingos už biudžeto planavimą ir finansų valdymą.

    Finansų ir biudžeto skyrius savivaldybėje paprastai koordinuoja metinio biudžeto rengimą, asignavimų paskirstymą, finansinės drausmės užtikrinimą ir sprendimų projektų finansinį vertinimą. Šios funkcijos tampa ypač reikšmingos, kai savivaldybėms tenka tikslinti planus dėl kintančių kainų, investicijų poreikių ir augančių viešųjų paslaugų kaštų.

    Praktikoje patarėjo pareigos dažnai apima analitinį darbą, duomenų vertinimą ir rekomendacijų rengimą administracijos vadovybei. Tokiose komandose vis daugiau dėmesio skiriama skaitmenizacijai ir finansų ataskaitų kokybei, nes sprendimai turi būti pagrįsti aiškiais rodikliais ir palyginamais duomenimis.

    Personalo pokyčiai savivaldybėse dažnai siejami ir su platesniais viešojo sektoriaus iššūkiais, įskaitant specialistų pritraukimą bei kompetencijų stiprinimą. Finansų srityje tai reiškia ne tik teisinio reguliavimo išmanymą, bet ir gebėjimą vertinti rizikas, prognozuoti pajamas bei išlaidas ir užtikrinti skaidrumą.

    Visagino savivaldybės administracija naujajai patarėjai palinkėjo sėkmingo starto, sklandžios adaptacijos ir gerų darbo rezultatų. Artimiausiu metu paaiškės, kokias konkrečias atsakomybes ji perims ir kaip tai prisidės prie skyriaus darbų tempo bei prioritetų įgyvendinimo.

  • Visagine – senjorų savaitė su staigmena: nemokami užsiėmimai, koncertas ir šachmatų dvikovos

    Visagine – senjorų savaitė su staigmena: nemokami užsiėmimai, koncertas ir šachmatų dvikovos

    Visagino savivaldybė prisijungė prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuojamos Vyresniojo amžiaus žmonių savaitės, skirtos Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai paminėti. Mieste numatyta renginių programa kviečia senjorus susitikti, aktyviai leisti laiką ir įsitraukti į bendruomenės veiklas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokios savaitės tikslas – ne tik šventinis minėjimas, bet ir praktinė nauda: daugiau judėjimo, mažiau socialinės izoliacijos, geresnė emocinė savijauta. Pastaraisiais metais visoje Europoje vis daugiau dėmesio skiriama sveikam senėjimui, o miestų siūlomos nemokamos veiklos laikomos viena veiksmingiausių priemonių įtraukimui didinti.

    Skaitmeniniai įgūdžiai ir mokymasis

    Spalio 1 dieną Visagino viešosios bibliotekos filiale vyks kompiuterinio raštingumo mokymai „El. paštas: nuo A iki Ž“. Skaitmeninės kompetencijos senjorams tampa vis aktualesnės, nes kasdienės paslaugos, registracijos ir informacija vis dažniau persikelia į elektroninę erdvę.

    Spalio 6 ir 8 dienomis numatytos kavos ir diskusijų popietės „Ko norėtume mokytis toliau?“, kuriose bus aptariami būsimi mokymų poreikiai. Tokie susitikimai padeda planuoti suaugusiųjų švietimą pagal realius bendruomenės lūkesčius ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą.

    Sveikata, judėjimas ir geresnė savijauta

    Nuo spalio 1 iki 8 dienos vyks senjorų sveikatingumo savaitės veiklos, kuriose numatyti praktiniai užsiėmimai ir paskaitos. Programoje taip pat suplanuoti fizinio aktyvumo užsiėmimai, orientuoti į pusiausvyros, lankstumo ir judėjimo funkcijos gerinimą.

    Spalio 5 dieną vyks atsipalaidavimo ir relaksacijos užsiėmimas, o spalio 6 dieną – šiaurietiškojo ėjimo veikla gryname ore. Daliai užsiėmimų reikalinga išankstinė registracija telefonu, kuri vykdoma iki rugsėjo 30 dienos.

    Kultūra, bendrystė ir renginiai

    Spalio 2 dieną vyks Pyragų ir rudens gėrybių šventė „Su šypsena į rudenį“, skirta Pagyvenusių žmonių dienai. Tą pačią dieną Visagino kultūros centre „Sedulina“ numatytas koncertas, kuriame skambės ansamblio „Nerija“ repertuaro dainos.

    Spalio 2 ir 3 dienomis organizuojamas šachmatų vakaras senjorams „Seneliai prieš anūkus“, kuriame numatytas ir simultanas, ir draugiškos partijos su jaunaisiais šachmatininkais. Kultūrinę programą papildys susitikimai Visagino miesto muziejuje: vyks parodos „Skaitant Visagino akmenis arba Mineralia in terra“ ir „Bandymas pavadinti“.

    Spalio 3 dieną bibliotekoje planuojamas kūrybinis užsiėmimas „Iš širdies ir gamtos: rudens paveikslai“, kuriam būtina registracija. Savaitės pabaigoje numatytas tarptautinis monospektaklių festivalis „Atspindys“, o senjorams suteikiama galimybė pasinaudoti lengvatine bilietų kaina.

    Organizatoriai ragina senjorus rinktis bent kelias veiklas pagal pomėgius ir sveikatos galimybes, o artimuosius – padrąsinti vyresnius šeimos narius atvykti kartu. Dauguma renginių yra nemokami, o tik daliai jų taikoma registracija dėl riboto vietų skaičiaus.

  • Svarbūs sprendimai Visagine: taryba renkasi spalio 1 dieną, gyventojai kviečiami stebėti

    Svarbūs sprendimai Visagine: taryba renkasi spalio 1 dieną, gyventojai kviečiami stebėti

    Visagino savivaldybės taryba 2026 metais spalio 1 dieną rinksis į aštuntąjį metų posėdį. Posėdis numatytas 10.00 valandą savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje Parko gatvėje.

    Savivaldybė skelbia, kad su posėdžio darbotvarke gyventojai gali susipažinti iš anksto. Ji patvirtinta Visagino savivaldybės mero 2026 metais rugsėjo 24 dieną potvarkiu.

    Taip pat viešinami tarybos sprendimų projektai, kuriuos planuojama svarstyti posėdyje. Tai leidžia gyventojams dar prieš balsavimus įvertinti planuojamus pakeitimus ir pasiruošti teikti pastabas.

    Kaip įprasta, posėdį bus galima stebėti nuotoliniu būdu, o vėliau peržiūrėti įrašą. Savivaldybė pabrėžia, kad viešos transliacijos ir iš anksto skelbiami dokumentai didina sprendimų skaidrumą ir gyventojų įsitraukimą.

    Visagino savivaldybės administracijos teigimu, aktualiausia informacija apie posėdį, darbotvarkę ir sprendimų projektus skelbiama savivaldybės oficialiuose kanaluose. Gyventojai raginami sekti naujienas, nes darbotvarkė gali būti tikslinama iki posėdžio pradžios.

  • Nematomas frontas kasdien: socialiniai darbuotojai mini savo dieną – žinutė, kuri paliečia

    Nematomas frontas kasdien: socialiniai darbuotojai mini savo dieną – žinutė, kuri paliečia

    Rugsėjo 27 dieną minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Ši proga skirta atkreipti dėmesį į specialistus, kurie kasdien padeda žmonėms krizėse, sprendžia sudėtingas socialines situacijas ir stiprina bendruomenes.

    Socialinis darbas apima pagalbą šeimoms, vaikams ir senjorams, žmonėms su negalia, taip pat smurtą, priklausomybes ar benamystę patiriantiems asmenims. Praktikoje tai dažnai reiškia ne tik konsultavimą, bet ir tarpininkavimą tarp institucijų, paslaugų koordinavimą bei ilgalaikį darbą su žmogumi.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz sveikinime pabrėžė, kad socialinių darbuotojų kasdienybė prasideda nuo gebėjimo išgirsti, suprasti ir būti šalia. Jis akcentavo jų kantrybę, atsakomybę ir reikšmę žmonėms sunkiais gyvenimo momentais.

    „Jūsų darbas dažnai prasideda nuo paprasto, bet labai svarbaus dalyko – gebėjimo išgirsti, suprasti ir būti šalia“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Pastaraisiais metais socialinių paslaugų poreikį didina visuomenės senėjimas, psichikos sveikatos iššūkiai ir augantis poreikis paslaugas teikti arčiau žmogaus namų. Specialistų vaidmuo ypač svarbus, kai reikia greitai reaguoti į krizes šeimose, užtikrinti vaikų saugumą ir padėti žmogui grįžti į savarankiškesnį gyvenimą.

    Socialinių darbuotojų diena taip pat primena apie profesijos kasdienius iššūkius: didelius darbo krūvius, emocinę įtampą ir atsakomybę už pažeidžiamiausių gyventojų gerovę. Kartu tai proga viešai padėkoti tiems, kurie dažnai dirba tyliai, bet jų pagalba daugeliui tampa lemtinga.

  • Ukraina kuria Army of Robots: M. Fedorovas kviečia gynybos technologijų kūrėjus ir ieško CTO

    Ukraina kuria Army of Robots: M. Fedorovas kviečia gynybos technologijų kūrėjus ir ieško CTO

    Ukrainos skaitmeninės transformacijos ir gynybos politikos architektas Mykhailo Fedorovas pristatė naują iniciatyvą Army of Robots, skirtą sparčiai plėtoti karinius robotus ir kitus autonominius sprendimus. Apie startą jis pranešė Lvivo IT Arena konferencijoje, kartu pakviesdamas prisijungti gynybos technologijų įmones, inžinierius ir technologijų vadovą, kuris galėtų koordinuoti programos kryptį.

    Pasak Fedorovo, pagrindinis tikslas išlieka pragmatiškas: perkelti pavojingiausias užduotis nuo žmonių prie mašinų ir taip mažinti karių netektis. Iniciatyva pozicionuojama ne kaip vienas produktas, o kaip ekosistema, kuri apimtų technologijų testavimą, diegimą ir sėkmingų sprendimų mastelio didinimą realiomis fronto sąlygomis.

    Nuo dronų prie robotų

    Army of Robots idėja remiasi ankstesne Ukrainos programa Army of Drones, kuri 2022 metais tapo vienu ryškiausių šalies bandymų centralizuotai spartinti bepiločių diegimą. Fedorovas akcentavo, kad per kelerius metus bepiločiai iš nišinės technologijos virto karo kasdienybe, o Ukrainos pramonė išaugo iki šimtų gamintojų.

    „Tada mažai kas galėjo įsivaizduoti, kaip stipriai nepilotuojamos sistemos pakeis karą“, – sakė M. Fedorovas.

    Jis teigė, kad šiandien Ukrainai reikia kito šuolio, nes technologinė kova nestovi vietoje, o sprendimų ciklai trumpėja. Robotizacija, jo vertinimu, gali tapti kitu lūžio tašku, ypač ten, kur reikalingas darbas po apšaudymais, minų laukuose ar sudėtingoje logistikoje.

    Kur robotai būtų naudojami?

    Pagal pristatytą viziją, mūšio lauke pirmiausia veiktų jutikliai ir stebėjimo sistemos, kurios aptinka grėsmes, o į pavojingiausias zonas vyksta robotinės platformos. Kalbama apie sprendimus, galinčius evakuoti sužeistuosius, pristatyti amuniciją, vykdyti žvalgybą, saugoti pozicijas, kloti ar valyti minas ir vykdyti smūgines užduotis.

    „Robotai turi daryti pavojingiausią darbą, kad mūsų kariai galėtų grįžti namo“, – sakė M. Fedorovas.

    Nors viešai neatskleidžiama, kokio lygio autonomija bus prioritetinė, ši kryptis atitinka platesnę karo technologijų raidą: didėja poreikis sistemoms, kurios veikia greičiau nei žmogaus sprendimų priėmimo ciklas, o ryšio trikdymo sąlygomis gali išlaikyti bent dalinį funkcionalumą.

    Investicijos ir karo laukas kaip laboratorija

    Fedorovas nurodė, kad Army of Robots modelis numato investuoti į gynybos technologijų bendroves, inicijuoti vidinius projektus, plėtoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kompetencijas bei testuoti sprendimus kartu su kariuomene. Tikslas yra sutrumpinti kelią nuo fronto poreikio identifikavimo iki prototipo ir masinio diegimo.

    Iniciatyva siejama ir su anksčiau aptartais planais kurti gynybos technologijų investicinį fondą, kuris skirtųsi nuo tradicinio rizikos kapitalo modelio. Tokia struktūra, kaip teigiama, turėtų ne tik finansuoti esamus kūrėjus, bet ir padėti steigti naujas įmones aplink kritines technologijas, įskaitant mūšio lauko robotiką, perėmėjus ir sprendimus su DI.

    „Tai reiškia, kad turime nuolat kurti kitą technologijų ciklą greičiau nei priešininkas“, – sakė M. Fedorovas.

    Pristatydamas kryptį, jis taip pat pabrėžė vieną didžiausių rizikų: Rusija, jo vertinimu, geba greitai kopijuoti ir dideliu mastu gaminti veiksmingas karo technologijas. Dėl to Ukraina siekia telkti inžinerinę kompetenciją, kovinę patirtį ir kapitalą į vieną procesą, kuriame sprendimai būtų ne tik kuriami, bet ir greitai tikrinami bei diegiami.