CP v2

Blog

  • Bulgarijoje trakų šventykloje rastas paslaptingas bronzinis mechanizmas: archeologai sutrikę

    Bulgarijoje trakų šventykloje rastas paslaptingas bronzinis mechanizmas: archeologai sutrikę

    Bulgarijoje archeologai trakų laikų šventykloje aptiko neįprastą bronzinį dirbinį, kurio paskirties kol kas nepavyksta aiškiai paaiškinti. Radinys rastas šventyklos prieangyje, vadinamame pronaosu, ir datuojamas maždaug prieš 2 500 metų.

    Objektą sudaro žiedas ir keturi kruopščiai nulieti kabliai, kurių galai turi atgal nukreiptas užkarpas, primenančias žvejybos kabliukų formą. Tyrėjai pabrėžia, kad dirbinys išsiskiria tikslumu ir jų praktikoje neturi artimų analogų.

    Kam jis galėjo būti skirtas?

    Viena labiausiai aptariamų versijų sieja radinį su šventyklos apšvietimu. Spėjama, kad žiedas ir kablių sistema galėjo būti skirta pakabinti keliems šviesos šaltiniams, pavyzdžiui, molinėms, bronzinėms ar stiklinėms lempoms.

    Vis dėlto ši hipotezė susiduria su problema: kasinėjimuose nerasta grandinių ar kitų tvirtinimo detalių, kurios paaiškintų, kaip konstrukcija buvo kabinama. Tyrėjų teigimu, tai neatmeta apšvietimo versijos, bet palieka per daug neatsakytų klausimų.

    Kita interpretacija siejama su žvejyba, nes kablių forma vizualiai artima dideliems meškerių kabliams. Tačiau kablių dydis ir jų išdėstymas žiede daro šią versiją ne mažiau keblią, o pats faktas, kad objektas rastas šventykloje, nebūtinai reiškia ritualinę jo paskirtį.

    Zonos kontekstas: vadinamasis trakų Aukso miestas

    Ši archeologinė vietovė neretai vadinama trakų Aukso miestu dėl įspūdingų radinių ir architektūros. Kompleksas užima daugiau nei 30 hektarų ir apima įtvirtintą citadelę, monumentalius akmens statinius bei sakralinius objektus.

    Pagrindinis gyvenvietės suklestėjimas siejamas su VI–V amžiumi prieš mūsų erą, tačiau šioje vietoje fiksuojamas ir dar ankstesnis trakų šventvietės sluoksnis, datuojamas IX amžiumi prieš mūsų erą. Tyrėjai taip pat pabrėžia ryšius su Egėjo pasauliu, kuriuos liudija importuotos amforos iš Graikijos salų regionų.

    Archeologai neatmeta, kad tolesni laboratoriniai tyrimai, metalo sudėties analizė ir platesnis radinių konteksto vertinimas gali pakeisti dabartines prielaidas. Kol kas paslaptingas bronzinis mechanizmas išlieka vienu reikšmingiausių atradimų šiame komplekse, o jo tikroji funkcija dar tikslinama.

  • Lenkija stato rekordinį kelių tunelį: po upe atsiras 5 km milžinas, darbai truks iki 2033 metų

    Lenkija stato rekordinį kelių tunelį: po upe atsiras 5 km milžinas, darbai truks iki 2033 metų

    Ilgiausias tunelis jau veikia

    Ilgiausias šiuo metu Lenkijoje veikiantis kelių tunelis įrengtas Mazovijoje, greitkelyje S2, Varšuvos pietiniame aplinkkelyje. Jo ilgis siekia 2 335 metrus, o eismas čia vyksta dviem atskiromis tunelio atšakomis.

    Tunelis pastatytas Varšuvos Ursynów rajone, o giliausioje vietoje, po metro linija, nusileidžia maždaug iki 21 metro. Objektas atidarytas 2021 metais gruodžio 20 dieną, nors pirminis grafikas numatė ankstesnį startą.

    Tunelyje taikomas 80 kilometrų per valandą greičio ribojimas, o tvarką prižiūri vidutinio greičio matavimo sistema. Eismą ir saugą užtikrina vaizdo kameros bei įvairūs jutikliai, o infrastruktūrą administruoja Lenkijos kelių direkcija GDDKiA.

    Netoli rekordo priartėjo S3 tuneliai

    Vos trumpesnė infrastruktūra įrengta Žemutinėje Silezijoje, greitkelyje S3, jungiančiame Lenkijos pietus ir šiaurę vakarine šalies dalimi. Čia veikia dvi tunelio atšakos, kurių ilgis atitinkamai siekia 2 301 ir 2 272 metrus.

    Tuneliai tarp Bolków ir Kamienna Góra atiduoti eismui 2024 metų vasarą, o per pirmuosius metus juose užfiksuota daugiau kaip 2,3 mln. transporto priemonių. Skelbiama, kad 2025 metų gegužės 1 dieną pasiektas dienos rekordas, kai abiem atšakomis pravažiavo 17 700 automobilių.

    Šiuose tuneliuose įrengti intensyvūs saugos sprendimai, įskaitant ventiliatorius, stebėjimo kameras, dūmų jutiklius ir plačią apšvietimo sistemą. Tokie sprendimai Europos tuneliuose tapo standartu, nes daug dėmesio skiriama gaisrų rizikos valdymui ir evakuacijos scenarijams.

    Didžiausias projektas dar priešakyje

    Trečias pagal ilgį Lenkijoje yra S7 kelio tunelis po Luboń Mały kalnu, kurio ilgis siekia 2 058 metrus. Jis atidarytas 2022 metais lapkričio 12 dieną, o visoje atkarpoje taip pat taikomas vidutinio greičio matavimas.

    Ketvirtas pagal ilgį yra Świnoujście tunelis po Świna upe, sujungęs Wolin ir Uznam salas. Jo ilgis siekia 1 780 metrų, o objektas atidarytas 2023 metais birželio 30 dieną; per pirmuosius maždaug dvejus su puse metų čia suskaičiuota beveik 12,5 mln. transporto priemonių.

    Vis dėlto dabartiniai rekordai, panašu, laikini: Vakariniame Szczecin aplinkkelyje, greitkelyje S6, planuojamas daugiau nei dukart ilgesnis tunelis po Odra upe. Numatoma, kad jis bus apie 5 034 metrų ilgio ir taps ilgiausiu kelių tuneliu šalyje.

    Projektas suplanuotas kaip dviejų navų tunelis, kas leidžia atskirti eismo srautus ir padidina saugumą incidentų atveju. Skelbiama, kad kasimas vyks TBM technologija, kuri tokio tipo objektuose dažnai pasirenkama dėl tikslumo ir mažesnio poveikio paviršinei aplinkai.

    Pagal dabartinį grafiką tunelio kasimo darbai turėtų prasidėti 2028 metais, o abi atšakos būtų baigtos 2031 metais. Eismui objektą planuojama atverti ne anksčiau kaip 2033 metais.

    Tunelis turėtų būti įrengtas 45–51 metro gylyje, o po Odros vandens lygiu siektų maždaug 40 metrų. Skelbiama, kad visos 23,4 kilometro atkarpos projekto vertė gali siekti apie 1,25 mlrd. eurų, todėl tai būtų vienas didžiausių kelių infrastruktūros projektų regione.

  • Kinų raketos dalis pralėkė virš Lenkijos 29 tūkst. km per val.: ką užfiksavo kameros

    Kinų raketos dalis pralėkė virš Lenkijos 29 tūkst. km per val.: ką užfiksavo kameros

    Virš Lenkijos danguje vėl pastebėtas kosminės raketos konstrukcijos elementas. Šįkart, remiantis stebėtojų pateiktais duomenimis, tai buvo kelių tonų masės kinų raketos „Zhuque-2E“ pakopos dalis, kurią užfiksavo stebėjimų tinklo „Skytinel“ kameros.

    Apie galimą objekto praskriejimą iš anksto perspėjo Lenkijos kosmoso agentūra POLSA, stebinti orbitinių objektų trajektorijas ir galimas rizikas. Agentūra nurodė, kad vertinamas ir deorbitacijos scenarijus, tačiau vėliau pranešta, jog kritimo virš šalies tikimybė nepasitvirtino.

    „Gavę POLSA įspėjimą pradėjome tikslingai sekti objektą ir sujungėme kelių stočių matavimus į vieną trajektoriją“, – sakė „Skytinel“ atstovai.

    „Skytinel“ duomenimis, skrydis virš Lenkijos vyko maždaug 150 kilometrų aukštyje. Palyginimui, Tarptautinė kosminė stotis dažniausiai skrieja apie 400 kilometrų aukštyje, todėl tokie objektai dažniau fiksuojami ne kaip ryškus „kūnas danguje“, o kaip greitas, trumpas pėdsakas kamerų įrašuose.

    Skaičiuojama, kad apie 5 tonas sveriantis elementas judėjo maždaug 29 000 kilometrų per valandą greičiu. „Skytinel“ tikslina, kad užfiksuotas praskriejimo laikas buvo 2026 metų spalio 18 dieną nuo 06:13:00 iki 06:14:25 Lenkijos laiku.

    Trajektorijos žymėjimai rodo, kad objektas virš šalies pasirodė pietuose, ties regionu netoli Bielsko-Bialos, ir judėjo šiaurės kryptimi, link Švedijos pakrantės. Toks maršrutas atitinka žemosios Žemės orbitos objektams būdingą greitą praskriejimą per kelias dešimtis sekundžių ar porą minučių.

    POLSA nurodė tęsianti situacijos stebėseną ir galutinę informaciją žadėjo pateikti 2026 metų spalio 19 dieną, kai bus surinkti ir patikrinti visi matavimai. Tokiais atvejais institucijos vertina orbitos parametrus, atmosferos pasipriešinimo įtaką ir tai, ar objektas gali pradėti nekontroliuojamai leistis.

    Ekspertai pabrėžia, kad kosminių šiukšlių ir raketų pakopų grįžimai į atmosferą tampa vis dažnesni dėl augančio paleidimų skaičiaus. Dauguma fragmentų sudega atmosferoje, tačiau stebėjimo tinklai ir nacionalinės agentūros vis dažniau viešai skelbia įspėjimus, kad visuomenė žinotų apie neįprastus reiškinius danguje ir sumažėtų dezinformacijos rizika.

  • Vengrija pademonstravo lazerinį ginklą prieš dronus: ką tai reiškia Europai?

    Vengrija pademonstravo lazerinį ginklą prieš dronus: ką tai reiškia Europai?

    Vengrija pristatė šalies viduje kurtą lazerinį ginklą, skirtą kovai su skirtingų tipų dronais. Demonstracija įvyko spalio 17 dieną dviejų dienų gynybos inovacijų parodoje Honvédelmi Innovációs Szemle, surengtoje Nullponti poligone.

    Parodoje Vengrijos įmonės rodė ir kitas kariuomenei aktualias technologijas: autonomines transporto priemones, bepiločių sistemų sprendimus bei dronų aptikimo ir neutralizavimo priemones. Lazerinės sistemos bandymas prasidėjo nuo taikinio aptikimo ir drono sunaikinimo lazerio spinduliu.

    Renginyje dalyvavo gynybos ministras Romulusz Ruszin-Szendi ir Vengrijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovas generolas Zsolt Sándor. Pasak ministro, šalis siekia stiprinti vietines technologines kompetencijas ir mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų.

    Lazerio detalės kol kas slepiamos

    Vengrijos gynybos institucijos neatskleidė lazerinės sistemos pavadinimo, gamintojo, spindulio galios ar efektyvaus veikimo nuotolio. Taip pat neaišku, ar pademonstruota įranga jau yra baigtas produktas, ar tai prototipas, kuriam dar reikės papildomų bandymų prieš diegiant į tarnybą.

    Parodos kontekstas rodo platesnę kryptį: pirmąją renginio dieną savo sprendimus pristatė beveik 50 Vengrijos gynybos pramonės dalyvių. Tolimesnis žingsnis, apie kurį kalbėjo ministras, būtų kariuomenės poreikių suformulavimas ir bendradarbiavimo modelio pasirinkimas, perkant parengtus sprendimus arba kuriant juos kartu.

    Kodėl lazeriai tampa vis svarbesni?

    Lazeriniai ginklai vis dažniau vertinami kaip atsakas į sparčiai plintančias bepiločių grėsmes. Dronai naudojami žvalgybai, smūgiams ir oro gynybos perkrovimui, o tradicinės perėmimo priemonės ne visuomet yra ekonomiškai racionalios, kai tenka reaguoti į masines ir palyginti pigias atakas.

    Vienas dažniausiai įvardijamų lazerinių sistemų pranašumų yra tai, kad taikiniai naikinami nenaudojant klasikinių raketų ar artilerijos sviedinių. Dėl to vieno panaudojimo kaina teoriškai gali būti mažesnė, tačiau praktikoje daug priklauso nuo sistemos galios, energijos tiekimo, aušinimo ir veikimo sąlygų, pavyzdžiui, dūmų, dulkių ar kritulių.

    Europa ir pasaulis jau investuoja

    Vengrijos demonstracija įsikomponuoja į platesnę tarptautinę tendenciją, kai lazerinės oro gynybos technologijos vystomos kaip papildoma priemonė greta raketinių kompleksų. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė plėtoja „DragonFire“, o Ukraina yra pranešusi apie darbus su „Trójząb“ sistema.

    Jungtinių Valstijų kariuomenė taip pat plečia priešdroninį arsenalą, įsigydama įvairias priemones, įskaitant sistemas, skirtas aptikimui ir neutralizavimui. Tokie pirkimai rodo, kad lazeriai vertinami ne kaip vienintelė išeitis, o kaip dalis sluoksniuotos gynybos, kur svarbi ir radaro, ir optikos, ir elektroninės kovos sąveika.

  • „Samsung“ Galaxy S27 nutekėjimai kaitina aistras: 4 modeliai, naujas dizainas ir kainų šuolis?

    „Samsung“ Galaxy S27 nutekėjimai kaitina aistras: 4 modeliai, naujas dizainas ir kainų šuolis?

    Iki „Samsung“ „Galaxy S27“ serijos pristatymo dar liko nemažai laiko, tačiau nutekėjimai jau piešia ambicingą planą. Kalbama, kad 2027 metų pradžioje gamintojas gali pasiūlyti ne tris, o net keturis šios serijos telefonus.

    Šis pokytis būtų reikšmingas, nes ilgus metus „Galaxy S“ flagmanai dažniausiai pasirodydavo trijose versijose. Pastaraisiais metais „Samsung“ dažniau eksperimentuoja su linija, todėl keturių modelių strategija rinkoje skamba vis realistiškiau.

    Keturi modeliai vietoj trijų

    Pagal viešumoje aptariamus scenarijus, seriją galėtų sudaryti „Galaxy S27“, „Galaxy S27+“, „Galaxy S27 Pro“ ir „Galaxy S27 Ultra“. Didžiausia naujiena čia būtų „Pro“ versija, kuri, kaip teigiama, užpildytų tarpą tarp „Plus“ ir „Ultra“.

    Nutekėjimuose „Galaxy S27 Pro“ dažnai apibūdinamas kaip kompaktiškesnis „Ultra“ tipo telefonas. Skirtumai esą būtų ne vien ekrano dydis, bet ir baterijos talpa bei kai kurie techniniai komponentai.

    Procesoriai ir regionų skirtumai

    Kalbama, kad „Samsung“ Europoje ir Pietų Korėjoje daliai modelių gali naudoti savo „Exynos 2700“ lustus. Tuo metu „Galaxy S27 Ultra“ galėtų gauti „Qualcomm“ „Snapdragon 8 Elite Gen 6 Extreme“ procesorių nepriklausomai nuo rinkos.

    Toks skirstymas atspindėtų ankstesnę „Samsung“ praktiką, kai skirtingiems regionams būdavo parenkami skirtingi lustai. Vartotojams tai svarbu dėl našumo, energijos efektyvumo, modemo galimybių ir ilgalaikio kaitimo valdymo.

    Dizaino permainos, kamera ir baterija

    Didžiausių pokyčių laukiama dizaino srityje, ypač brangesniuose modeliuose. Nutekėjimai mini iš esmės perprojektuotą galinės kameros modulį, kuris galėtų užimti didesnę korpuso dalį ir turėti kitokią optikos išdėstymo logiką.

    Taip pat aptariamas sprendimas atsisakyti vieno teleobjektyvo ir pereiti prie trijų objektyvų sistemos. Jei tai pasitvirtintų, svarbiausias klausimas būtų ne skaičius, o tai, ar vienas teleobjektyvas kompensuotų priartinimo kokybę ir lankstumą realiame naudojime.

    Dar viena ryški kryptis yra baterija. „Galaxy S27 Ultra“ atveju minima maždaug 5 700 mAh talpa, kai ankstesnės kartos flagmanuose dažnai matydavome apie 5 000 mAh, todėl realus autonomijos prieaugis galėtų siekti kelias papildomas valandas.

    Įkrovimo parametrai, sprendžiant iš nutekėjimų, didelių šuolių nežada: laidinis įkrovimas galėtų siekti iki 60 W, o belaidis iki 25 W. Tai rodo, kad „Samsung“ gali labiau koncentruotis į baterijos efektyvumą ir šilumos kontrolę, o ne rekordinius vatų skaičius.

    Kainos tema kol kas kelia daugiausia nerimo: kalbama apie galimą maždaug 90 eurų brangimą, lyginant su ankstesne karta. Tai atitiktų pastarųjų metų tendenciją, kai flagmanų kainas kelia brangstantys komponentai, ypač atminties moduliai ir kameros sistemos.

    Programinės įrangos pusėje minima, kad „Galaxy S27“ serija galėtų startuoti su „Android 17“ ir „Samsung“ „One UI 9.5“. Taip pat prognozuojama, kad vieša bandomoji versija pirmiausia gali pasirodyti dar 2026 metų pabaigoje, o vėliau atkeliauti ir į senesnius modelius.

    Oficiali pristatymo data kol kas neįvardijama, tačiau dažniausiai „Samsung“ savo „Galaxy S“ flagmanus pristato metų pradžioje. Dėl to realistiškiausiu laikomas 2027 metų pirmasis ketvirtis, o labiausiai tikėtinas laikotarpis būtų vasaris.

    Kol kas visa ši informacija remiasi nutekėjimais ir ankstyvais vertinimais, todėl detalės dar gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: „Samsung“ gali ruošti platesnę „Galaxy S27“ šeimą, ryškesnį dizaino atnaujinimą ir didesnę bateriją bent jau „Ultra“ modelyje.

  • Rusijos palydovas priartėjo iki 26 metrų: įtampa orbitoje dėl „ICEYE-X36“ darosi kritinė

    Rusijos palydovas priartėjo iki 26 metrų: įtampa orbitoje dėl „ICEYE-X36“ darosi kritinė

    Neįprastai artimas suartėjimas orbitoje

    Žemąją Žemės orbitą kasmet papildo vis daugiau palydovų, tarp jų ir vykdančių žvalgybines bei karines užduotis. Pastarosiomis dienomis dėmesį patraukė pranešimai, kad Rusijos palydovas KOSMOS 2612 itin priartėjo prie su Suomijos ir Lenkijos kapitalu siejamo radaro palydovo „ICEYE-X36“.

    Remiantis viešais orbitų duomenimis, iki manevrų KOSMOS 2612 nuo „ICEYE-X36“ skyrė maždaug 475 kilometrus. Spalio 15 ir 16 dienomis Rusijos aparatas pradėjo manevrų seriją, po kurios atstumas sparčiai mažėjo iki šimtų metrų ir dar mažiau.

    26 metrai kosmose yra pavojingai mažai

    Orbitoje net ir kelių šimtų metrų atstumas laikomas labai artimu, o kelios dešimtys metrų jau prilygsta kritinei zonai. Skaičiuota, kad spalio 18 dieną apie 03:41 Lenkijos laiku minimalus atstumas galėjo sumažėti net iki 26 metrų.

    Toks priartėjimas paprastai pasiekiamas tik labai tiksliai suderinus trajektorijas ir orbitinius parametrus. Tai reiškia, kad KOSMOS 2612 galėjo būti specialiai „priderintas“ taip, kad ilgą laiką išliktų panašioje orbitoje ir galėtų sekti „ICEYE-X36“.

    Ką tai gali reikšti?

    Kodėl Rusija priartėjo taip arti, oficialiai neaišku, tačiau analitikai paprastai vertina kelis scenarijus. Vienas jų yra demonstratyvus spaudimas ir signalas Vakarams, kad Maskva geba atlikti artimo suartėjimo manevrus, kurie kosmose laikomi jautria ir rizikinga praktika.

    Kitas scenarijus siejamas su žvalgybos galimybėmis: artimas skrydis gali padėti tiksliau įvertinti taikinio orbitą, elgseną ir techninius parametrus. Tokios operacijos dažnai priskiriamos vadinamosioms artimojo priartėjimo arba inspekcinėms misijoms, kurios pastaraisiais metais vis dažniau minimos diskusijose apie kosmoso saugumą.

    Blogiausiu atveju svarstoma ir aktyvaus poveikio galimybė, kai bandoma trikdyti ryšį ar veikimą. Tokie trikdžiai gali būti siejami su ryšio slopinimu, kai palydovui ar jo antžeminiam segmentui sudaromos kliūtys perduoti duomenis ir vykdyti komandas.

    Ekspertai pabrėžia, kad didėjantis palydovų skaičius ir geopolitinė įtampa kosmose augina incidentų riziką. Net ir be tiesioginio priešiško veiksmo, labai artimi suartėjimai didina susidūrimo tikimybę, o tai galėtų sukurti nuolaužų debesį ir paveikti kitų operatorių infrastruktūrą.

  • „Prime Video“ jau ruošia naują skiltį: lapkritį Lietuvoje atsiras žaidimai be konsolės

    „Prime Video“ jau ruošia naują skiltį: lapkritį Lietuvoje atsiras žaidimai be konsolės

    „Amazon“ plečia „Prime Video“ galimybes ir į filmų bei serialų aplikaciją integruoja debesų žaidimų paslaugą „Luna“. Sprendimas pirmiausia buvo pradėtas diegti „Fire TV“ įrenginiuose, o dabar žadamas ir platesnei Europos auditorijai.

    Pasak bendrovės komunikacijos, „Luna“ integracija su „Prime Video“ lapkritį turėtų pasiekti ir Lietuvą. Kartu ji planuojama dar septyniose Europos šalyse, tad funkcija taps prieinama didesniame regione vienu metu.

    Po atnaujinimo „Fire TV“ naudotojai „Prime Video“ programėlėje turėtų matyti naują skiltį „Žaidimai“, kurioje bus siūloma nuolat pildoma biblioteka. Akcentuojama, kad dalį turinio bus galima paleisti su turima „Prime“ naryste, be papildomų pirkimų ar atskiros konsolės.

    Debesų žaidimų modelis reiškia, kad pats žaidimas vykdomas nuotoliniuose serveriuose, o į namus transliuojamas vaizdas, todėl didžiausia našta tenka interneto ryšiui ir stabilumui. Praktikoje tai patogu norint pradėti žaisti greitai, tačiau patirtis gali skirtis priklausomai nuo ryšio kokybės, delsos ir namų tinklo apkrovos.

    Tokia integracija atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai srautinio turinio platformos ieško būdų ilgiau išlaikyti vartotoją vienoje ekosistemoje ir pasiūlyti daugiau pramogų vienu abonementu. Pati „Amazon“ jau kurį laiką investuoja į žaidimų verslą, o „Luna“ jungimas su „Prime Video“ leidžia žaidimus atrasti greta filmų ir serialų.

    „Amazon“ taip pat išskiria „GameNight“ kolekciją, orientuotą į vakarėlių ir šeimos žaidimus. Čia numatytas modelis, kai papildomų valdiklių nereikia, o dalyvių telefonai gali tapti valdymo priemonėmis, todėl žaisti prie televizoriaus lengviau net tiems, kurie neturi žaidimų įrangos.

    Kokios konkrečiai žaidimų pozicijos bus siūlomos Lietuvoje starto metu ir kokios bus galutinės prieigos sąlygos, priklausys nuo vietinio diegimo apimties ir licencijų. Vis dėlto aišku viena: lapkritį „Prime Video“ Lietuvoje turėtų tapti ne tik filmų ir serialų, bet ir žaidimų „vienu langu“ platforma.

  • Ukraina fronte padarė tai, kas atrodė neįmanoma: sužeistąjį evakavo sunkiu dronu

    Ukraina fronte padarė tai, kas atrodė neįmanoma: sužeistąjį evakavo sunkiu dronu

    Ukrainos kariuomenė pranešė įvykdžiusi itin retą operaciją fronte: sužeistas karys buvo evakuotas ne šarvuočiu ar pėstininkų grupe, o sunkiu transportiniu dronu. Tokia taktika pasirinkta dėl nuolatinės priešo dronų žvalgybos, apšaudymo rizikos ir užminuotų ruožų.

    Skelbiama, kad sužeistas 30-osios mechanizuotosios brigados karys buvo įstrigęs savo pozicijoje, o priartėti prie jo tradicinėmis priemonėmis tapo per daug pavojinga. Sausumos maršrutus ribojo minų laukai, o judėjimą atvirose atkarpose galėjo greitai pastebėti priešo bepiločiai.

    Kaip vyko evakuacija

    Operacijai panaudotas Ukrainoje sukurtas sunkusis šešių rotorių dronas „Gurzuf Defence“, pritaikytas sužeistųjų pervežimui. Tokie dronai paprastai turi sustiprintą rėmą ir specialius tvirtinimus, leidžiančius stabiliai gabenti žmogų bei išlaikyti valdymą sudėtingomis sąlygomis.

    Ukrainos šaltinių teigimu, dronas sugebėjo perkelti sužeistąjį į vietą, kurią jau buvo įmanoma pasiekti saugiau sausuma. Nurodoma, kad operaciją koordinavo keli daliniai, o karys šiuo metu sveiksta.

    Kodėl dronai keičia karo mediciną

    Karas Ukrainoje tapo aplinka, kurioje dronai per trumpą laiką įgijo naujų funkcijų: nuo žvalgybos ir artilerijos koregavimo iki tikslių smūgių bei logistikos. Medicininė evakuacija dronais vertinama kaip dar viena kryptis, galinti sumažinti riziką gelbėtojams ir padidinti šansus sužeistajam, kai įprasti maršrutai tampa mirtinai pavojingi.

    Kartu pabrėžiama, kad tokios priemonės vargu ar visiškai pakeis tradicinę medicininę evakuaciją. Dronų veikimą riboja oro sąlygos, akumuliatorių ištvermė, krovinio masė ir elektroninės kovos priemonės, tačiau kritinėse situacijose jie gali tapti vienintele realia galimybe greitai ištraukti sužeistąjį.

    Ką tai rodo apie naujausias tendencijas

    Pastaraisiais metais fronte sparčiai daugėja sprendimų, kai bepiločiai naudojami ne tik kovai, bet ir užduotims, kurios anksčiau reikalavo žmonių komandos. DI pagrįstos navigacijos ir stabilizavimo technologijos, geresnės kameros bei ryšio sistemos leidžia tiksliau valdyti dronus ten, kur kiekviena minutė ir kiekvienas judesys gali būti pastebėtas.

    Tokios evakuacijos istorija išryškina pagrindinę pamoką: moderniame kare saugus priėjimas prie sužeistojo dažnai tampa ne mažesniu iššūkiu nei pats gydymas. Dronai gali suteikti papildomą šansą tada, kai tradiciniai metodai nebeveikia.

  • Ukraina smogė Rusijos dronų gamintojui „Roboavia“: ypač neramina DI valdomas „Klin“

    Ukraina smogė Rusijos dronų gamintojui „Roboavia“: ypač neramina DI valdomas „Klin“

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad spalio 16 dieną surengtas smūgis netoli Chutor Lenina gyvenvietės Rostovo srityje. Teigiama, jog taikiniu tapo pastatas, siejamas su Rusijos bendrove „Roboavia“, naudojamas dronų gamybai ir įrangos sandėliavimui.

    Ukrainos pusė nurodė, kad apgadinta įmonės infrastruktūra, tačiau detalių apie žalos mastą ar galimas aukas nepateikė. Tokia informacija karo sąlygomis dažnai būna ribota, o nepriklausomas patvirtinimas užtrunka, nes objektai yra Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

    Kas yra „Roboavia“ ir kodėl tai svarbu

    „Roboavia“ siejama su kelių tipų bepiločių orlaivių kūrimu ir tiekimu karinėms užduotims. Tarp minimų sistemų yra žvalgybinis „Sarych-2“, smogiamasis keturpropeleris „Niespodzianka“ bei „Klin“, pristatomas kaip aparatas, galintis ieškoti ir atakuoti antžeminius taikinius.

    Didžiausią susidomėjimą kelia būtent „Klin“, kurio gamintojas deklaruoja autonominius gebėjimus, paremtus dirbtinis intelektas algoritmais. Tokie teiginiai atspindi platesnę tendenciją kare Ukrainoje, kur dronų kūrėjai vis dažniau siekia automatizuoti taikinio aptikimą, navigaciją ir atsparumą trukdymui.

    „Klin“ parametrai ir realūs klausimai

    Skelbiama, kad „Klin“ ore gali išbūti apie 80 minučių, o taktinis nuotolis siekia iki 120 kilometrų, jei veikia signalo perdavimo sprendimai. Nurodoma 13,5 kilogramo masė su 5 kilogramų kovine galvute, 1,9 metro sparnų mojis ir 108–300 kilometrų per valandą greitis.

    Vis dėlto pažymima, kad dalis „Klin“ autonomiškumo aprašų remiasi paties gamintojo informacija. Praktikoje efektyvumą lemia sensorių kokybė, programinė įranga ir atsparumas elektroninei kovai, o būtent trukdymas ir ryšio slopinimas šiame kare tapo vienu svarbiausių veiksnių.

    Kiti „Roboavia“ dronai ir veiklos mastas

    Žvalgybinis „Sarych-2“ pristatomas kaip elektrinis bepiločio tipo aparatas, skirtas stebėjimui ir taikinių aptikimui. Viešai skelbtuose aprašymuose minimas 14 kilogramų startinis svoris, 3,1 metro sparnų mojis, maždaug 108 kilometrų per valandą maksimalus greitis ir iki 5 kilometrų veikimo aukštis.

    „Roboavia“ taip pat vysto keturpropelerį „Niespodzianka“, kuriam priskiriama sulankstoma konstrukcija transportavimui kuprinėje ir galimybė atakuoti antžeminius taikinius numetant amuniciją. Skelbiama apie 24 kilogramų masę ir iki 7 kilogramų naudingąją apkrovą, o tarp variantų minimos ir 82 milimetrų minosvaidžio minos.

    Smūgis Rostovo srityje gali būti reikšmingas dėl pačios įmonės išplėtotos infrastruktūros. Tiriamosios žurnalistikos duomenimis, „Roboavia“ siejama su keliais gamybiniais padaliniais ir mokymų baze okupuotame Kryme bei Rusijos teritorijoje, o registracijos adresas pastaraisiais metais buvo perkeltas į Chutor Lenina.

    Viešojoje erdvėje minėta, kad bendrovė svarstė didelio masto investicijas į dronų gamybą Aksajaus rajone, o jos finansiniai rodikliai, remiantis žurnalistų cituojama informacija, augo sparčiai. Tokie skaičiai iliustruoja, kad dronų gamyba Rusijoje tampa prioritetine sritimi, kurią Ukraina bando stabdyti smūgiais į logistiką ir gamybos grandines.

  • Robotas įgijo lytėjimo pojūtį: DI valdoma oda gali iš esmės pakeisti mašinas

    Robotas įgijo lytėjimo pojūtį: DI valdoma oda gali iš esmės pakeisti mašinas

    Honkongo mokslo ir technologijų universitetas (HKUST) pranešė sukūręs robotinę ranką, kuri geba „jausti“ prisilietimą visame savo ilgyje, o ne tik griebtuvo zonoje. Projektas pavadintas EmArm ir sujungia standžią mechaninę konstrukciją su lanksčia jutikline oda, o prisilietimo duomenis realiu laiku interpretuoja dirbtinis intelektas.

    Skirtingai nei dauguma įprastų robotų, kurie daugiausia remiasi kameromis ir keliais taškiniais jutikliais, EmArm jutiklinė danga veikia kaip ištisinis „odos“ sluoksnis. Tyrėjų teigimu, bendras jutiklinės odos plotas viršija 71 000 kvadratinių milimetrų, todėl kontaktas aptinkamas ne epizodiškai, o praktiškai visoje rankos trajektorijoje.

    Nuo prisilietimo iki reakcijos

    Sistema sukurta remiantis žmogaus kūno logika, kurią mokslininkai apibūdina kaip kaulų, raumenų ir odos sąveiką. Jutikliai fiksuoja kontaktą ir spaudimą, o DI apdoroja signalus, kad suprastų situaciją ir parinktų tinkamą atsaką, pavyzdžiui, pakoreguotų judesį ar pakeistų maršrutą.

    Bandymuose EmArm atskyrė skirtingus prisilietimo tipus, įskaitant glostymą, gnybimą, stumtelėjimą, kutenimą ir smūgį. Kai kelyje atsirasdavo kliūtis, ranka ją aptikdavo per kontaktą ir perskaičiuodavo judėjimą taip, kad kliūtį apeitų, o ne tęstų veiksmą aklai.

    Tyrėjai taip pat demonstravo situaciją, kai ant mechanizmo nesimetriškai padėtas krepšinio kamuolys išbalansuoja apkrovą. Robotinė ranka automatiškai koregavo padėtį, kad išlaikytų pusiausvyrą, o lytėjimo informacija padėjo įvertinti pokyčius ne vien pagal vaizdą.

    Kas svarbiausia pramonėje ir medicinoje?

    Skelbiama, kad lytėjimo jautrumas pasiekė 97,9 proc., išlaikant tikslų aktyvavimą, o tai yra esminė sąlyga saugiam darbui šalia žmogaus. Praktikoje tokie sprendimai galėtų sumažinti riziką bendradarbiaujantiems robotams gamyboje, logistikos centruose ar atliekant pagalbines užduotis medicinoje ir slaugoje.

    Technologinis pokytis reikšmingas ir dėl to, kad lytėjimas robotams leidžia patikimiau spręsti uždavinius, kuriuose vien kamera nepakanka, pavyzdžiui, esant prastam apšvietimui, uždengtiems objektams ar atliekant subtilų suėmimą. Vis dėlto HKUST pabrėžia, kad tai kol kas yra mokslinių tyrimų prototipas, o ne pilnai parengtas masinei rinkai produktas.

    „Tai nereiškia, kad robotas prisilietimą patiria kaip žmogus ar jaučia emocijas, tačiau jis gali analizuoti spaudimo raštus ir pagal juos parinkti reakciją“, – nurodė projekto autoriai, aiškindami, kad sistema imituoja refleksus, bet ne žmogaus pojūčių patirtį.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Nature Sensors“, kur aprašoma vadinamoji įkūnytoji DI kryptis, kai mokymosi modeliai kuriami glaudžiai siejant programinę dalį su fiziniu kūnu. Tokia kryptis pastaraisiais metais sparčiai vystoma, nes leidžia robotams geriau prisitaikyti prie nenuspėjamų realaus pasaulio sąlygų.