CP v2

Blog

  • Išsukate iš žiedo ir net nepastebite? Viena klaida kainuoja 340 eurų ir 15 taškų

    Išsukate iš žiedo ir net nepastebite? Viena klaida kainuoja 340 eurų ir 15 taškų

    Nuo 2021 metų birželio vairuotojams sugriežtinta pareiga praleisti pėsčiuosius perėjose: pirmumas taikomas ne tik jau einančiam per perėją, bet ir tam, kuris aiškiai ketina žengti į ją. Dėl to išsukant iš žiedinės sankryžos rizikingiausia klaida tampa dėmesio nukreipimas į automobilių srautą, o ne į perėją šalia išvažiavimo.

    Išsukant iš žiedo vairuotojas privalo įvertinti pėsčiojo ketinimą ir daugeliu atvejų sustoti. Praktikoje būtent žieduose dažnai nutinka taip, kad vairuotojas žiūri į veidrodėlius, ieško tarpo įsilieti į eismą ir per vėlai pamato pėsčiąjį, kuris jau artėja prie perėjos.

    Už nepraleistą pėsčiąjį perėjoje Lenkijoje numatyta ne mažesnė kaip 1 500 zlotų bauda, tai yra apie 340 eurų, ir 15 baudos taškų. Jei toks pats pažeidimas pakartojamas per dvejus metus nuo ankstesnės baudos įsiteisėjimo, sankcija didėja iki 3 000 zlotų, tai yra apie 680 eurų, o taškų skaičius nesikeičia.

    Didelės baudos numatytos ne tik už patį nepraleidimą. Jos taikomos ir už pavojingus veiksmus prie perėjos, pavyzdžiui, lenkimą perėjoje ar prieš pat ją, apvažiavimą automobilio, kuris sustojo praleisti pėsčiojo, taip pat važiavimą per pėsčiųjų taką ar pačia perėja, kai to daryti negalima.

    Jei aplinkybės aiškios, dažniausiai skiriama bauda administracine tvarka. Tačiau atsisakius ją priimti arba pareigūnams įvertinus situaciją kaip rimtą, byla gali keliauti į teismą, o tuomet išauga rizika sulaukti griežtesnės sankcijos, įskaitant teisės vairuoti apribojimą.

    Teismas teisės vairuoti atėmimą ar draudimą vairuoti gali skirti kaip papildomą priemonę, jei vairuotojo veiksmai sukėlė didelę grėsmę pėsčiajam. Tokios situacijos ypač tikėtinos, kai pėsčiojo nesimato dėl prasto apšvietimo, užstatytų automobilių, reklamos stendų ar kai vairuotojas į perėją įvažiuoja dar net neįsitikinęs, kad ji laisva.

    Jeigu dėl nepraleidimo įvyksta partrenkimas, teisinės pasekmės gali būti gerokai rimtesnės nei bauda ir taškai. Sunkesni sužalojimai ar mirtis tokiose bylose paprastai vertinami jau kaip baudžiamoji atsakomybė, o sprendžiant dėl bausmės reikšmę turi ir vairuotojo elgesys, ir greitis, ir matomumo sąlygos.

    Saugaus elgesio taisyklė paprasta: prieš išsukant iš žiedo reikia sąmoningai patikrinti perėją ir šaligatvio zoną, net jei atrodo, kad pėsčiųjų nėra. Jei žmogus stovi prie bortelio ir aiškiai ruošiasi eiti, saugiausias sprendimas yra sustoti ir leisti jam pereiti, o tik tada užbaigti manevrą.

  • Tyrimas įspėja: daugiau nei 70 proc. JAV pakrančių grimzta – potvynių rizika auga kasmet

    Tyrimas įspėja: daugiau nei 70 proc. JAV pakrančių grimzta – potvynių rizika auga kasmet

    Daugiau nei 70 proc. JAV pakrančių teritorijų žemės paviršius leidžiasi greičiau nei 1 milimetras per metus, rodo Tuftso universiteto ir Virginia Tech mokslininkų analizė. Toks lėtas, bet nuoseklus grimzdimas pakrantėse didina potvynių riziką ir spartina infrastruktūros dėvėjimąsi.

    Tyrėjai įvertino per 190 mln. vertikalaus žemės judėjimo matavimų taškų, daugiausia gautų palydovine radaro interferometrija. Duomenys apėmė 2007–2020 metų laikotarpį ir parodė, kad grimzdimas daugelyje vietovių yra paplitęs reiškinys, o ne pavienės išimtys.

    Didžiausias grimzdimas fiksuotas JAV Persijos įlankos pakrantėje, tačiau reiškinys beveik visur sutinkamas ir rytinėje pakrantėje. Kai kuriose vakarinės pakrantės vietose, priešingai, registruotas nedidelis kilimas, kurį gali lemti regioninė geologija ir tektoniniai procesai.

    Skaičiai rodo ir skirtumus tarp regionų: apie 43 proc. pakrantės teritorijų grimzta maždaug 2 milimetrais ar daugiau per metus, o maždaug 23,3 proc. – apie 3 milimetrais ar daugiau per metus. Nors metiniai dydžiai atrodo nedideli, per dešimtmečius jie susikaupia ir gali reikšmingai pakeisti vietovių atsparumą audroms bei potvyniams.

    „Nacionaliniu mastu 71,5 proc. pakrančių teritorijų grimzta greičiau nei 1 milimetras per metus, o didžiausi tempai fiksuojami Persijos įlankos pakrantėje“, – teigiama tyrėjų publikacijoje.

    Mokslininkai pabrėžia, kad grimzdimas retai veikia izoliuotai: jis susideda su jūros lygio kilimu, audrų sukeliamomis bangomis ir intensyvesnėmis liūtimis, todėl didėja bendras užliejimo pavojus. Tai reiškia, kad net ir tos vietovės, kurios anksčiau potvynių grėsmę vertino kaip vidutinę, ateityje gali atsidurti aukštesnės rizikos zonoje.

    Tyrime įvardijamos kelios pagrindinės grimzdimo priežastys. Dalį jų lemia natūralūs geologiniai procesai, pavyzdžiui, minkštų nuogulų susispaudimas deltose ir pelkėtose teritorijose bei ilgalaikis Žemės plutos prisitaikymas po ledynmečio.

    Kita dalis veiksnių siejama su žmogaus veikla, ypač intensyviu požeminio vandens siurbimu miestams, pramonei ir žemės ūkiui. Nors šiame darbe konkrečiai nevertinta, kiek grimzdimą kiekvienoje vietoje nulemia vandens išgavimas, ankstesni tyrimai rodo, kad tai gali būti vienas svarbiausių paspartinančių veiksnių kai kuriose pakrantėse.

    Tyrėjai taip pat įvertino galimą poveikį gyventojams: jų skaičiavimu, JAV pakrančių surašymo teritorijose zonose, kuriose grimzdimas įvairaus lygio, gyvena apie 84,3 mln. žmonių. Tokie mastai reiškia, kad tai ne vien aplinkosauginė, bet ir socialinė bei ekonominė problema.

    „Žemės grimzdimas nevyksta atskirai: jis dažnai sąveikauja su klimato ekstremumais ir žemėnauda, sudarydamas grįžtamojo ryšio kilpas, kurios gali sustiprinti ir pavojus, ir pažeidžiamumą“, – rašo autoriai.

    Praktinės pasekmės gali būti plataus masto: nuo dažniau užliejamų gatvių ir per žemai atsiduriančių nuotekų sistemų iki didesnio spaudimo pylimams, krantinėms, keliams, tiltams, pastatams ir vamzdynams. Tyrėjai primena, kad tokie procesai gali mažinti apsauginių statinių efektyvumą, ypač per ekstremalius reiškinius.

    Mokslininkai ragina grimzdimo duomenis sistemingai įtraukti į pakrančių planavimą, rizikų vertinimą ir infrastruktūros investicijų sprendimus. Jų teigimu, vienodo recepto visiems regionams nėra, todėl būtinos vietovėms pritaikytos priemonės, paremtos nuolat atnaujinamais stebėjimais.

  • Brangiausia uogienė pasaulyje: Prancūzijoje kiekvieną uogą valo žąsies plunksna

    400 metų gyva tradicija

    Uogienė daugeliui siejasi su namų virtuve, tačiau Prancūzijoje gaminamas raudonųjų serbentų skanėstas, kurio kaina gali viršyti 200 eurų už kilogramą. Tai prabangos produktas, kurio vertę labiausiai kelia ne sudėtis, o išskirtinai kruopštus rankų darbas.

    Šią uogienę Bar-le-Duc mieste, Mėzos regione, gamina šeimos įmonė „Maison Dutriez“. Vietos meistrai teigia tęsiantys seną Bar-le-Duc kulinarinę tradiciją, skaičiuojančią daugiau nei keturis šimtmečius.

    Žąsies plunksna ir kantrybė

    Pagrindinis šio produkto išskirtinumas slypi procese: prieš verdant iš kiekvieno raudonojo serbento rankomis pašalinamos sėklos. Tam naudojama žąsies plunksna, nes ji pakankamai švelni, kad uoga nebūtų sutraiškyta.

    „Svarbiausia uogos nepažeisti, ji turi likti vientisa“, – sakė „Maison Dutriez“ atstovė Anna Dutriez, viena iš meistrų, vis dar valdančių šią techniką.

    Skirtingai nei įprastoje serbentų uogienėje ar želėje, čia siekiama išlaikyti uogą kuo artimesnę natūraliai formai. Išvalytos uogos verdamos cukraus sirupe, todėl galutinis rezultatas primena subtilios tekstūros desertą, o ne įprastą tyrę.

    Kodėl kaina tokia aukšta?

    Aukštą kainą daugiausia lemia milžiniškas rankų darbo kiekis ir ribotos gamybos galimybės. Dėl lėto paruošimo tempo per metus pagaminama tik apie 5 000 indelių, tad pasiūla yra maža, o paklausa tarptautinėje rinkoje išlieka didelė.

    Įdomu tai, kad sudėtis iš esmės paprasta: raudonieji serbentai ir cukrus. Vis dėlto kiekviename indelyje slypi valandų valandas trunkantis kruopštus darbas ir tradicija, kuri išliko per kartas, todėl uogienė vertinama kaip gastronominis paveldas ir reta delikatesinė prekė.

    Tokie rankų darbo, riboto leidimo maisto produktai pasaulyje tampa vis ryškesne tendencija: pirkėjai vis dažniau moka ne tik už skonį, bet ir už istoriją, meistrystę bei autentišką kilmę. Bar-le-Duc serbentų uogienė yra vienas aiškiausių pavyzdžių, kaip paprastas ingredientas, pritaikius išskirtinę techniką, virsta prabanga.

  • Pamirškite pumpkin spice: šis aromatingas prieskonių mišinys tinka ir desertams, ir sriuboms

    JAV rudenį dominuojantis pumpkin spice pastaraisiais metais turi rimtą konkurentą: britišką mixed spice, dar vadinamą mišrių šildančių prieskonių mišiniu. Jis nuo seno naudojamas ne tik kepiniuose, bet ir sūriuose patiekaluose, o dėl lankstaus skonio profilio vis dažniau atrandamas ir kitose šalyse.

    Šis mišinys paprastai jungia cinamoną, muskato riešutą, kvapiuosius pipirus, gvazdikėlius, kalendrą, muskato žiedą, neretai ir imbierą. Skirtingai nei pumpkin spice, kuris dažniausiai labiau remiasi cinamonu ir saldumo įspūdžiu, mixed spice dažnai būna aromatingesnis, žemiškesnis ir geriau dera su mėsa, ankštiniais ar daržovėmis.

    Kas yra mixed spice

    Vieno universalaus recepto nėra, todėl skirtingų gamintojų ar naminių versijų skonis gali pastebimai skirtis. Vienur labiau dominuoja cinamonas ir muskatas, kitur išryškėja kalendros citrusinė nata ar muskato žiedo švelni gėliška aromatika.

    Istoriškai panašūs prieskonių deriniai britų virtuvėje minimi dar XVIII amžiaus pabaigos kulinarinėse knygose. Iš pradžių tokie mišiniai dažnai keliaudavo į sultinius, žuvies ir mėsos patiekalus, o XIX amžiuje vis dažniau tapo šventinių desertų, pudingų ir vaisinių kepinių dalimi.

    Kaip pasigaminti namuose

    Jei parduotuvėse mixed spice rasti nepavyksta, jį lengva susimaišyti patiems per kelias minutes. Praktika rodo, kad ryškiausią aromatą suteikia ką tik sumalti prieskoniai, tačiau tiks ir kokybiški malti, jei jie nėra ilgai stovėję spintelėje.

    Dažniausiai namuose maišoma iš cinamono, kvapiųjų pipirų, kalendros, imbiero, muskato riešuto, muskato žiedo ir gvazdikėlių, o proporcijos derinamos pagal skonį. Rekomenduojama ruošti mažesnį kiekį, kad mišinys neprarastų kvapo ir skonio, o laikyti sandariame inde, atokiau nuo šilumos ir drėgmės.

    Kur jis praverčia virtuvėje

    Saldžiuose patiekaluose šis mišinys tinka įmaišyti į pyragų, sausainių, bandelių ar blynų tešlą, taip pat į vaisių kompotus ir pudingus. Jis dažnai naudojamas ir karštuose gėrimuose, kai norisi šildančio aromato, bet ne vien cinamono dominavimo.

    Vis dėlto išskirtinumas tas, kad mixed spice gana natūraliai įsilieja ir į sūrią virtuvę. Nedidelis kiekis gali pagilinti sriubų, troškinių, marinatų ar moliūginių patiekalų skonį, ypač kai prieskoniai trumpai pakaitinami riebaluose ir tada sujungiami su pagrindiniais ingredientais.

    Pastaraisiais metais, augant susidomėjimui pasaulio virtuvėmis ir naminiu maisto gaminimu, tokie universalūs prieskonių mišiniai populiarėja ir dėl praktiškumo. Vienas indelis leidžia greitai suteikti patiekalui gilesnį aromatą, o skirtingos proporcijos padeda pritaikyti jį tiek desertams, tiek vakarienei.

  • Šokoladiniai bananų spurgos per 15 minučių: orkaitės triukas nustebins net smaližius

    Šokoladiniai bananų spurgos per 15 minučių: orkaitės triukas nustebins net smaližius

    Šokoladinės bananų spurgos, kurias galima iškepti orkaitėje, tampa vienu populiariausių greitų desertų namuose. Vietoj kepimo aliejuje pasirenkamas kepimas formoje, todėl mažiau riebalų, mažiau kvapų virtuvėje ir paprastesnė gamyba.

    Prinokę bananai šiam desertui suteikia natūralaus saldumo ir drėgmės, todėl tešlai dažnai reikia mažiau cukraus. Tokie receptai išpopuliarėjo ir dėl to, kad padeda sunaudoti pernokusius bananus, kurių skonis kepiniuose atsiskleidžia ryškiausiai.

    Tešlai paprastai naudojami 2 prinokę bananai, 1 kiaušinis, apie 50 gramų rudojo cukraus, cinamonas ir maltas džiovintas imbieras. Taip pat prireiks apie 50 gramų sviesto arba augalinio aliejaus, 130 gramų miltų, kepimo miltelių, vanilės ir žiupsnelio druskos.

    Bananais gardinama tešla dažniausiai maišoma iki vientisos masės, o pabaigoje įmaišomi šokolado gabaliukai arba smulkinta šokolado plytelė. Patogiausia tešlą sukrėsti į konditerinį maišelį ir pripildyti spurgų formeles maždaug iki dviejų trečdalių.

    Kaip iškepti per 15–18 minučių

    Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių ir kepkite apie 15–18 minučių, kol spurgos lengvai parus. Tiksli trukmė priklauso nuo formos dydžio ir orkaitės, todėl verta patikrinti mediniu pagaliuku: ištraukus jis turėtų likti beveik sausas.

    Kepimas orkaitėje ypač tinka, kai norisi greito rezultato be papildomo vargo su aliejumi ir temperatūros kontrole. Tai taip pat patogus būdas kepti didesnį kiekį vienu metu, ypač kai naudojamos kelių spurgų formos.

    Glajus ir paskutinis akcentas

    Glajui sumaišykite 3 šaukštus cukraus pudros su 1–2 šaukštais pieno, pilkite jį palaipsniui, kad gautumėte lengvai bėgančią konsistenciją. Atskirai pasiruoškite rudojo cukraus ir cinamono mišinį, kuriame apvoliosite glajumi padengtą spurgų viršų.

    Leiskite spurgoms atvėsti, tuomet pamerkite viršų į glajų ir iškart apvoliokite cukraus bei cinamono mišinyje. Jei norisi intensyvesnio šokolado skonio, dalį šokolado galima įdėti ir ant viršaus, kol glajus dar neišdžiūvęs.

    Nors receptas paprastas, jis puikiai atitinka dabartinę tendenciją rinktis greitus, aiškios sudėties naminius desertus. Bananų ir šokolado derinys išlieka klasika, o prieskoniai suteikia šilto, jaukaus skonio, ypač vėsesniu sezonu.

  • „Witcher 3“ remasteris jau ant nosies: kūrėjai atskleidė, kiek vietos reikės diske

    „Witcher 3“ remasteris jau ant nosies: kūrėjai atskleidė, kiek vietos reikės diske

    „The Witcher 3: Wild Hunt“ remasteris artėja prie išleidimo, o gerbėjai gauna vis daugiau praktinių detalių apie atnaujintą versiją. Vienas svarbiausių klausimų prieš startą – kiek laisvos vietos reikės konsolėje ar kompiuteryje, kad žaidimą būtų galima įsidiegti be papildomų rūpesčių.

    „CD Projekt RED“ jau anksčiau skelbė, kad atnaujinimas orientuotas ne tik į vizualinius patobulinimus. Kūrėjai kalba apie ryškesnes tekstūras, atnaujintą kovos sistemą, pakoreguotą veikėjo judėjimo fiziką, taip pat platesnius techninius patobulinimus, skirtus bendram našumui.

    Didelis dėmesys skiriamas ir modernioms grafikos technologijoms, kurios pastaraisiais metais tapo nauju standartu dideliuose žaidimuose. Remasteryje numatytas spindulių sekimas, kuris realistiškiau atkuria apšvietimą, šešėlius ir atspindžius, o kartu gali kelti didesnius reikalavimus įrangai.

    Apie reikalingą talpą viešai informavo už bendruomenės komunikaciją atsakingas Marcinas Momotas. Pasak jo, „PlayStation 5“, „Xbox Series X|S“ ir asmeninių kompiuterių versijoms reikės 45 GB laisvos vietos diske.

    Išimtis – „Nintendo Switch 2“ versija, kuriai prireiks 50 GB. Skirtumas nėra milžiniškas, tačiau jis gali būti svarbus žaidėjams, kurie naudoja mažesnės talpos vidinę atmintį arba ribotos apimties atminties korteles.

    Žaidimų industrijoje tokie dydžiai šiandien laikomi vidutiniais: nauji AAA projektai neretai peržengia 100 GB ribą, ypač kai į paketą įtraukiami papildomi tekstūrų rinkiniai. Visgi galutinis atsisiuntimo dydis skirtingose platformose gali kisti dėl atnaujinimų, papildomų kalbų paketų ar skirtingų diegimo struktūrų.

    Taip pat patvirtinta, kad remasteris bus nemokamas bazinės žaidimo versijos savininkams. Tai įprasta praktika, kai leidėjai atnaujinimus naujai konsolių kartai ir kompiuteriams pateikia kaip nemokamą techninį ir vizualinį patobulinimą, siekdami prailginti žaidimo gyvavimo ciklą.

  • Lenkai šturmuoja Golden Joystick Awards: „Wiedźmin 4“ tarp favoritų, ryškėja ir kitos staigmenos

    Lenkai šturmuoja Golden Joystick Awards: „Wiedźmin 4“ tarp favoritų, ryškėja ir kitos staigmenos

    Golden Joystick Awards – vieni seniausių ir prestižiškiausių vaizdo žaidimų apdovanojimų, rengiami nuo 1983 metais. Šiandien jie dažnai minimi greta „The Game Awards“ ir laikomi svarbiu metų industrijos termometru, parodančiu, kurie projektai sulaukia daugiausia žaidėjų dėmesio.

    Organizatoriai paskelbė didžiąją dalį nominacijų šių metų ceremonijai. Iš viso numatyta 21 kategorija, o atskiros pagrindinės nominacijos, įskaitant Ultimate Game of the Year, tradiciškai skelbiamos vėliau, kartu startuojant ir viešam balsavimui.

    „Wiedźmin 4“ – tarp laukiamiausių

    Ryškiausiai lenkų kūrėjų sėkmę šiemet žymi „Wiedźmin 4“, patekęs į Most Wanted Game kategoriją. Tai viena labiausiai aptarinėjamų nominacijų, nes joje paprastai susitinka didžiausių studijų projektai, kurių dar tik laukia pasaulinė premjera.

    Tokio tipo sąrašuose svarbi ne vien komisijos nuomonė, bet ir bendruomenės aktyvumas, nes balsavimas dažnai tampa realiu populiarumo matu. Pastaraisiais metais būtent gerbėjų mobilizacija neretai lemia, kurie žaidimai išsiveržia į priekį dar iki pasirodymo.

    Nominacijos lenkų žaidimams ir kūrėjams

    Tarp pastebimiausių lenkų projektų minimas „MOUSE: P.I. For Hire“, pretenduojantis į apdovanojimą už geriausią žaidimo anonsą. Tas pats žaidimas atsidūrė ir tarp nominantų indie kategorijoje, kur konkurencija paprastai būna ypač tanki dėl kūrybiškų, mažesnio biudžeto projektų gausos.

    Daug dėmesio sulaukė ir „The Blood of Dawnwalker“ iš studijos Rebel Wolves. Žaidimas įtrauktas į Best Storytelling ir PC Game of the Year kategorijas, o atskirai išskirta ir aktorinė nominacija Will de Renzy-Martin už pagrindinį vaidmenį.

    Dar viena ryški nominacija – „Wiedźmin 3: Dziki Gon – Remaster“, atsidūręs tarp favoritų remake ir remaster kategorijoje. Pastaraisiais metais ši kategorija stipriai išaugo: leidėjai vis dažniau grįžta prie klasikų, o naujos versijos vertinamos ir pagal techninį šuolį, ir pagal tai, ar išsaugomas originalo identitetas.

    Į apdovanojimą už geriausią plėtinį pretenduoja ir „The Alters: Last Variable“, nominuotas Best Game Expansion kategorijoje. Šioje rungtyje dažniausiai varžosi jau įsitvirtinę vardai, todėl nominacija laikoma reikšmingu įvertinimu net ir be galutinės pergalės.

    Ką rodo šių metų sąrašai

    Nominacijų kryptis atspindi platesnes industrijos tendencijas: auga gerai parašytų istorijų svarba, stiprėja nepriklausomų kūrėjų pozicijos, o remasteriai tampa atskira kokybės kartelę turinčia kategorija. Kartu vis daugiau dėmesio sulaukia marketingo forma – anonsai ir pristatymai, kurie gali nulemti žaidimo sėkmę dar prieš išleidimą.

    Galutiniai laimėtojai paaiškės po balsavimo ir komisijos vertinimo, o atskiros svarbiausios metų nominacijos bus skelbiamos etapais. Kol kas akivaizdu viena: lenkų kūrėjų projektai šiemet atsidūrė viename ryškiausių industrijos prožektorių taškų.

  • Iki 1 150 eurų už 15 dienų atostogų: Lenkijoje siūloma dalį atostogų paversti išmoka

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusijos, ką daryti su nepanaudotomis atostogomis, kurių vertė šalies mastu siekia milijardus. Darbdaviai pabrėžia, kad dalyje sektorių realiai sudėtinga išnaudoti visas priklausančias poilsio dienas, o kai kurie darbuotojai atostogas sąmoningai kaupia tikėdamiesi didesnės išmokos išeinant iš darbo.

    Problema kyla dėl teisės aktuose įtvirtintos tvarkos: jei darbuotojas palieka darbovietę, už likusias atostogų dienas darbdavys privalo sumokėti piniginę kompensaciją. Ji skaičiuojama pagal darbuotojo atlyginimą ir vadinamąjį atostogų koeficientą, todėl didesnes pajamas gaunantiems žmonėms susikaupusios dienos virsta labai didelėmis sumomis.

    Idėja: 20 dienų poilsiui, 6 dienos pasirinktinai

    Vienas iš siūlomų sprendimų yra padalyti 26 kasmetines atostogų dienas į dvi dalis. 20 dienų liktų kaip bazinės atostogos, o papildomos 6 dienos, atsirandančios iš nacionalinio reguliavimo, galėtų būti panaudojamos darbuotojo pasirinkimu: arba kaip poilsis, arba kaip piniginė išmoka.

    „Praktiškai galima svarstyti, ar nevertėtų 26 dienų atostogas atskirti į 20 dienų bazinį poilsį ir 6 papildomas dienas, kurias darbuotojas galėtų pasirinktinai išnaudoti arba paversti pinigine kompensacija“, – sakė teisininkas dr. Marcin Wojewódka.

    Tokia schema, šalininkų teigimu, leistų sumažinti įtampą darbo rinkoje, kai darbuotojai atostogas kaupia „juodai dienai“, o darbdaviai susiduria su netikėtomis didelėmis išmokomis darbuotojui išėjus. Kartu tai skatintų planuoti poilsį taip, kad jis būtų realiai išnaudojamas, o ne virstų skola įmonės biudžete.

    Kiek tai sudaro pinigais?

    Lenkijos žiniasklaidoje pateikiamas pavyzdys rodo, kad darbuotojui, uždirbančiam apie 1 600 eurų bruto per mėnesį, 15 nepanaudotų atostogų dienų kompensacija siektų maždaug 1 150 eurų. Jei susikaupia 100 dienų, suma gali viršyti 7 600 eurų, o tokios išlaidos įmonėms tampa apčiuopiama rizika, ypač kai darbuotojų kaita didelė.

    Diskusijas kaitina ir viešojo sektoriaus pavyzdžiai, kai išeinant iš tarnybos už sukauptas dienas išmokamos išskirtinai didelės sumos. Vienu atveju Lenkijos aukščiausioji audito institucija yra fiksavusi kompensaciją, kuri siekė apie 157 000 eurų.

    Kodėl tema aktuali ir darbuotojams?

    Darbo teisės ekspertai pabrėžia, kad atostogų paskirtis pirmiausia yra poilsis ir sveikatos apsauga, o ne galimybė kaupti dienas kompensacijai. Vis dėlto kai kuriose profesijose, ypač ten, kur trūksta darbuotojų, atostogų suderinimas su darbu tampa sudėtingas, todėl kaupimas neretai būna ne darbuotojo „strategija“, o organizacinė realybė.

    Jei siūlymas būtų įgyvendintas, jis reikštų reikšmingą pokytį: dalis atostogų taptų labiau panaši į papildomą išmoką, tačiau kartu atsirastų ir rizika, kad dalis žmonių rinksis pinigus vietoje poilsio. Dėl to bet kokiems pakeitimams greičiausiai prireiktų aiškių apsaugų, kad nebūtų skatinamas perdegimas ir piktnaudžiavimas.

  • 14-oji pensija Lenkijoje: apie 200 tūkst. senjorų jos negavo dėl fiksuoto pajamų limito

    Išmokos pabaiga ir mažėjantis gavėjų skaičius

    Lenkijos socialinio draudimo institucija ZUS baigia šių metų vadinamosios 14-osios pensijos išmokėjimą. Papildoma išmoka pasiekė apie 6,3 mln. pensininkų ir neįgaliųjų pensijų gavėjų, tačiau gavėjų skaičius per metus sumažėjo maždaug 200 tūkst.

    Pokytis siejamas ne su vėlavimais ar klaidomis, o su taisyklėmis, pagal kurias dalis senjorų prarado teisę į išmoką arba gavo gerokai mažesnę sumą. ZUS informaciją apie išmokėjimų pabaigą sieja su įprastu pervedimų grafiku, kuris apima skirtingas gavėjų grupes.

    Kodėl dalis senjorų 14-osios negavo?

    Pagrindinė priežastis yra įstatyme nustatytas fiksuotas pajamų slenkstis: visa 14-oji pensija mokama tik tiems, kurių bazinė mėnesio pensija ar renta neviršija 2 900 zlotų bruto. Viršijus šią ribą taikomas principas, pagal kurį išmoka mažinama tiek, kiek pajamos peržengia slenkstį.

    Kadangi kasmet vyksta pensijų indeksavimas, bazinės išmokos didėja, o slenkstis ilgą laiką išlieka nepakitęs. Dėl to vis daugiau žmonių „peržengia“ ribą ir arba gauna mažesnę 14-osios dalį, arba negauna jos visai.

    Kiek tai sudaro ir kokia kryptis toliau?

    Šių metų 14-osios pensijos dydis siekė 1 978,49 zlotų bruto, tai yra suma, prilyginama minimaliai pensijai. Perskaičiavus į eurus pagal apvalintą 1 zloto ir 0,23 euro santykį, tai sudaro apie 455 eurus bruto.

    Numatyta ir minimali išmokos riba: jei po sumažinimo apskaičiuota suma būtų per maža, taikoma mažiausia 50 zlotų bruto išmoka, tai yra apie 12 eurų. Toks modelis reiškia, kad daliai gavėjų 14-oji tampa simboline, o dalis jos negauna dėl pajamų „nukirtimo“ mechanizmo.

    „Kadangi indeksuojamos pensijos, o slenkstis lieka fiksuotas, natūraliai mažėja žmonių, kuriems priklauso visa išmoka“, – sakė ZUS atstovas, komentuodamas išmokų statistiką.

    Lenkijos viešojoje erdvėje akcentuojama, kad pasirinktas mechanizmas iš anksto buvo suvokiamas kaip palaipsniui „išsikvėpiantis“: kuo didesnės bazinės pensijos, tuo mažiau žmonių telpa į nekeičiamos ribos rėmus. Jei slenkstis ir toliau nebus indeksuojamas, kitais metais gavėjų skaičius gali vėl sumažėti.

  • Lenkijoje mokesčiai ir įmokos auga: dirbantieji vidutiniškai atiduoda apie 750 eurų per mėnesį

    Lenkijoje augant atlyginimams vis labiau didėja ir privalomų įmokų našta: socialinio draudimo, sveikatos bei tikslinių fondų finansavimas iš darbuotojų ir darbdavių kišenės artėja prie rekordų. Pagal viešai aptariamus biudžeto ir sveikatos sistemos planų skaičiavimus, bendra privalomų įmokų suma gali viršyti 660 mlrd. zlotų, o tai yra apie 155 mlrd. eurų.

    Šis mastas svarbus ne tik fiskaline prasme. Kaip pabrėžia Lenkijos verslo žiniasklaida, privalomos įmokos kai kuriais vertinimais jau gali prilygti ar net viršyti klasikinius valstybės biudžeto mokesčių surinkimus, todėl diskusija apie gyventojų pajamų mokestį ne visada atspindi realų darbo apmokestinimą.

    Kiek tenka vienam dirbančiajam?

    Skaičiuojant supaprastintai, įmokų naštą padalijus iš dirbančiųjų skaičiaus, vidurkis siekia apie 38 500 zlotų per metus, tai yra maždaug 9 000 eurų. Mėnesio pjūvyje tai sudaro apie 3 208 zlotus, arba maždaug 750 eurų per mėnesį.

    Tačiau toks vidurkis, kaip pažymima, nebūtinai tiksliai atspindi kiekvieno dirbančiojo situaciją. Žemdirbių įmokos Lenkijoje yra gerokai mažesnės nei samdomų darbuotojų, todėl, vertinant tik darbuotojus ir savarankiškai dirbančius, metinė suma gali būti dar didesnė ir priartėti prie 41 500 zlotų, tai yra maždaug 9 700 eurų per metus.

    Kodėl žmonėms sunku suprasti naštą?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad problema slypi ne vien skaičiuose, o struktūroje. Mokesčiai ir įmokos yra išskaidyti į daug skirtingų krepšelių, todėl visuomenei sudėtinga greitai atsakyti, kiek tiksliai pinigų atiduodama valstybei ir kokioms funkcijoms jie galiausiai panaudojami.

    „Didžiausia problema ta, kad dabartinė mokesčių ir įmokų struktūra yra praeities paminklas, o ne skaidri informacija apie tai, kiek kas moka ir ką už tai gauna“, – sakė Grant Thornton vyriausiasis ekonomistas Marcin Mrowiec.

    Jo teigimu, skaidrumo trūksta tiek individualiu, tiek bendru lygmeniu. Pavyzdžiui, sveikatos įmoka gali būti mokama skirtinga apimtimi, tačiau teisė į bazines paslaugas išlieka panaši, o apibendrintų duomenų apie tai, kurios gyventojų grupės kiek sumoka ir kiek pasinaudoja valstybės paslaugomis, viešojoje erdvėje dažnai stinga.

    Lenkijoje tuo pat metu tęsiasi politinės diskusijos dėl pajamų mokesčio ribų ir neapmokestinamojo minimumo, tačiau augančios privalomos įmokos vis dažniau įvardijamos kaip atskiras veiksnys, lemiantis realią darbo kainą. Ekonomistai pabrėžia, kad be aiškesnio visos sistemos vaizdo visuomenei sunku vertinti, ar našta pasiskirsto teisingai ir ar viešosios paslaugos atitinka sumokamas sumas.