CP v2

Blog

  • Olimpo papėdėje vėl renkasi senovės graikų dievų garbintojai: keturių dienų festivalio tradicija

    Olimpo papėdėje vėl renkasi senovės graikų dievų garbintojai: keturių dienų festivalio tradicija

    Graikijoje, Olimpo kalno papėdėje, kasmet vasarą vyksta keturių dienų festivalis, skirtas senovės graikų religinei ir kultūrinei tradicijai. Jau daugiau nei tris dešimtmečius jis sutraukia dalyvius iš pačios Graikijos ir užsienio, o renginiai apima eitynes su deglais, simbolines apeigas ir teatrinius pasirodymus.

    Festivalio susitikimo taškais dažniausiai tampa Litohoro apylinkės ir vadinamoji Prometėjo giraitė, o dalis ceremonijų rengiama netoli Diono archeologinės vietovės. Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra vien istorinis šou turistams: daugeliui dalyvių tai būdas ieškoti ryšio su senąja pasaulėžiūra ir gamta.

    Kas organizuoja renginį?

    Renginį koordinuoja kultūrinė asociacija „Prometheus, the Fire Bringer“, pavadinta titano Prometėjo vardu. Graikų mitologijoje Prometėjas siejamas su šventos ugnies atnešimu žmonėms ir pasipriešinimu Dzeusui, todėl ugnis festivalyje tampa ne tik scenografijos, bet ir simbolinės prasmės centru.

    Programoje numatytos eisenos ir estafetės su deglais, ritualiniai veiksmai bei meninės interpretacijos, paremtos antikiniais pasakojimais. Organizatoriai teigia, kad taip siekiama atgaivinti tradiciją, kuri senovėje glaudžiai siejo kasdienybę, bendruomenę ir gamtos ciklus.

    Vardai iš antikos ir apeigos gamtoje

    Festivalio dalyviai neretai laikinai pasirenka antikinius vardus ir jais vieni į kitus kreipiasi viso renginio metu. Ši praktika pristatoma kaip bendruomenės ritualas, padedantis įsitraukti į pasirinktą vaidmenį ir pabrėžti atotrūkį nuo įprastos kasdienybės.

    „Tai šventė, turinti ryškų graikišką pobūdį. Mes gerbiame savo dievus, gerbiame gamtą, nes senovės graikams pati gamta buvo jų šventykla“, – sakė vienas iš festivalio dalyvių.

    Dalis programos perkeliama į gamtą, pavyzdžiui, rengiami simboliniai susibūrimai prie Enipejo upės. Ten akcentuojamas ryšys su mitologinėmis būtybėmis ir gamtos vaizdiniais, kurie antikinėje tradicijoje buvo neatsiejami nuo religinių praktikų ir bendruomeninių švenčių.

    Kaip tai aiškina patys dalyviai?

    Festivalyje dalyvaujantys dodekateizmo, arba dvylikos Olimpo dievų garbinimo, šalininkai pabrėžia, kad jiems svarbiausia ne vien ritualų forma, o pasaulėžiūrinis turinys. Anot jų, tai bandymas šiuolaikiniame gyvenime atkurti kosmologinį mąstymą, kuriame dieviškumas siejamas su aplinka ir kasdieniais reiškiniais.

    „Politeizmas nėra religija. Kalbame apie graikišką pasaulėvaizdį, kosmologinį būdą suprasti, kaip aplink mus suvokiame dieviškumą. Dieviškasis pradas yra visur“, – sakė asociacijos „Prometheus, the Fire Bringer“ prezidentė Georgia Altintasiotou.

    Renginių finalą paprastai vainikuoja teatralizuotos scenos, šokiai ir šventinis vakaras miškų apsuptyje, Olimpo fone. Organizatoriai tikina, kad būtent ši aplinka, kur susitinka mitologija, gamta ir bendruomenė, ir yra pagrindinė festivalio traukos priežastis.

  • Trumpo prakeiksmas sporte? Po JAV fiasko pasaulio čempionate fanai ieško dėsningumo

    Trumpo prakeiksmas sporte? Po JAV fiasko pasaulio čempionate fanai ieško dėsningumo

    Po JAV rinktinės skaudaus pralaimėjimo Belgijai 2026 metų pasaulio futbolo čempionate socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo frazė Trumpo prakeiksmas. Aistruoliai ėmė svarstyti, ar Donaldo Trumpo įsikišimas ir vieši pareiškimai nepritraukia nesėkmių komandoms, su kuriomis jis siejamas.

    Diskusijas pakurstė istorija dėl JAV puolėjo Folarino Baloguno raudonos kortelės, kuri vėliau buvo panaikinta. Pats Trumpas gyrėsi kalbėjęs su FIFA prezidentu Gianni Infantino, o tai internete buvo priimta kaip spaudimo signalas ir dar labiau įkaitino nuotaikas aplink turnyrą.

    Į ginčą įsitraukė ir Europos institucijų atstovai, viešai kėlę skaidrumo bei sprendimų priėmimo klausimus. Nors konkrečių įrodymų apie neteisėtą įtaką paprastai nebūna vieša, tokios situacijos futbolo pasaulyje greitai virsta reputacinėmis krizėmis, ypač kai jos sutampa su ryškiu politiniu fonu.

    Kaip gimsta prakeiksmo naratyvas

    Trumpo prakeiksmo idėja remiasi ne tiek sporto analize, kiek pasikartojančiu sutapimų rinkiniu, kurį žmonės linkę paversti dėsningumu. Psichologai tokį reiškinį aiškina kaip polinkį ieškoti priežasčių ir prasmės ten, kur iš tiesų veikia atsitiktinumas, emocijos ir atrankinis atminties veikimas.

    Vis dėlto sporto aistruoliams naratyvai turi didelę vertę: jie paaiškina nusivylimą, suvienija bendruomenę ir sukuria aiškų kaltininką. Kai kuriems JAV sirgaliams atrodė, kad po viešo politiko įsikišimo komanda tapo dar labiau nemėgstama neutralios publikos, o tai sustiprino psichologinį spaudimą aikštėje.

    Ankstesni pavyzdžiai, kuriuos cituoja fanai

    Socialiniuose tinkluose prisimenami ir ankstesni epizodai, kai Trumpas dalyvavo rungtynėse ar viešai prognozavo vienos komandos pergalę, o vėliau ji pralaimėjo. Tarp minimų atvejų dažnai nurodomi NBA, NFL, golfo varžybų ir Super Bowl kontekstai, nors šie pavyzdžiai daugiausia remiasi gerbėjų interpretacijomis.

    Tokie pasakojimai paprastai išsilaiko todėl, kad jie lengvai plinta, yra paprastai suprantami ir tinka šiuolaikinei sporto kultūrai, kur svarbus ne tik rezultatas, bet ir tai, kas vyksta už aikštės ribų. Politikų įsitraukimas sporte dažnai tampa papildomu dirgikliu, o bet koks sutapimas greitai virsta virusiniu turiniu.

    Ką iš tiesų rodo faktai

    Vieno žmogaus buvimas tribūnose ar vieša parama savaime nėra priežastis komandai pralaimėti, o sporto baigtis lemia daugybė kintamųjų: taktika, žaidėjų forma, varžovo lygis, psichologija ir teisėjavimo niuansai. Tačiau reputacinė žala gali būti reali, jei sporto organizacijos ir turnyrai atsiduria įtarimų dėl įtakos, privilegijų ar skaidrumo stokos epicentre.

    Ši istorija greičiausiai ir toliau gyvuos kaip interneto folkloras, ypač jei Trumpas dažnai pasirodys sporto renginiuose arba komentuodamas pasirinks aiškias puses. Sporto sirgaliai mėgsta paprastus paaiškinimus, o Trumpo prakeiksmas yra būtent toks: lengvai įsimenamas, provokuojantis, bet pakankamai realistiškas, kad skatintų ginčą.

    „Atrodo, kad Trumpo palaikymas vis dažniau primena ne pagalbą, o prakeiksmą“, – rašė vienas socialinių tinklų vartotojas.

    „Jis įsikišo ten, kur nereikėjo, ir viskas tik pablogėjo“, – teigė kitas komentatorius, kritikuodamas politikų vaidmenį sporto istorijose.

  • Keraloje po nuošliaužos prie tunelio statybų ieškoma 5 dingusiųjų: kaltinama žmogaus veikla

    Keraloje po nuošliaužos prie tunelio statybų ieškoma 5 dingusiųjų: kaltinama žmogaus veikla

    Pietinėje Indijos Keralos valstijoje gelbėtojai tęsia paieškas po nuošliaužos, kurią sukėlė smarkios musoninės liūtys. Pareigūnų teigimu, vis dar ieškoma penkių dingusių žmonių, o darbą apsunkina nesiliaujantis lietus ir nuošliaužų rizika.

    Nuošliauža įvyko Vajjanado (Wayanad) rajone, kalvotoje vietovėje, kur šlaitai po ilgalaikių liūčių tampa itin nestabilūs. Pranešama, kad žuvo mažiausiai trys žmonės, dirbę netoli tunelio statybų aikštelės, dar septyni sužeisti ir gydomi ligoninėje.

    Kas žinoma apie nelaimės vietą

    Vietos tarnybos teritoriją suskirstė į zonas, į paiešką įtrauktos specializuotos nelaimių valdymo komandos ir tarnybiniai šunys. Gelbėtojai tikrina purvo ir nuolaužų užverstą plotą, tačiau prognozuojami krituliai verčia dirbti atsargiau.

    Vaizdo įrašuose iš įvykio vietos matyti, kaip nuo šlaito nuslinkusi didžiulė žemių masė rovė medžius ir nušlavė metalines bei medžiagines užtvaras, įrengtas aplink statybų zoną. Tokiose situacijose papildomą pavojų kelia pakartotinės nuošliaužos, kurios neretai įvyksta praėjus kelioms valandoms ar net dienai po pirmojo slinkimo.

    Įtarimai dėl žmogaus veiklos

    Keralos žemės ūkio ministras T. Siddique žiniasklaidai teigė manantis, kad tai galėjo būti ne vien gamtinis reiškinys. Jo vertinimu, nuošliaužą galėjo paskatinti „ne moksliškai“ supiltos žemės ir nepašalintos statybų atliekos, nors dėl tikslios priežasties dar laukiama ekspertų išvadų.

    Statybų bendrovė savo ruožtu neigia atsakomybę ir tvirtina, kad šlaito slinkimas prasidėjo gerokai aukščiau už darbų vietą. Valdžios institucijos pradėjo tyrimą, kuriame bus vertinami tiek kritulių mastai, tiek statybų aikštelės inžineriniai sprendimai ir šlaitų stabilumo užtikrinimas.

    Musonai ir stiprėjantys ekstremalūs reiškiniai

    Kerala ir kitos Indijos dalys musonų sezonu reguliariai susiduria su potvyniais ir nuošliaužomis, ypač kalvotose vietovėse. Specialistai pabrėžia, kad klimato kaitos įtaka Pietų Azijos musonams didina ekstremalių liūčių tikimybę, o krituliai vis dažniau iškrenta trumpais, bet labai intensyviais pliūpsniais.

    Indijos meteorologijos tarnyba yra perspėjusi, kad artimiausiomis dienomis šiaurinėje šalies dalyje gali būti dar gausesnių kritulių. Tokie orų svyravimai atneša ne tik trumpalaikį atokvėpį nuo karščio, bet ir palieka vandens apsemtas teritorijas bei didina infrastruktūros, įskaitant statybų objektus šlaituose, pažeidžiamumą.

  • Barselonoje fiksuotas 40,5 laipsnio karščio rekordas: meteorologai įspėja apie bangos piką

    Barselonoje fiksuotas 40,5 laipsnio karščio rekordas: meteorologai įspėja apie bangos piką

    Rekordinė diena mieste

    Barselonoje užfiksuota 40,5 laipsnio temperatūra – tai aukščiausias rodiklis per 112 metų stebėjimų, pranešė meteorologijos tarnybos. Rekordas pasiektas Fabros observatorijoje miesto vakarinėje dalyje.

    Katalonijos meteorologijos tarnyba „Meteocat“ nurodė, kad taip viršytas ankstesnis 40 laipsnių rekordas, pasiektas 2024 metais liepos 30 dieną. Šis rodiklis laikomas preliminariu, tačiau meteorologai jį įvardija kaip istorinį miestui.

    Karštis pasiekė ir oro uostą

    Barselonos El Prat oro uoste, esančiame beveik jūros lygyje šalia Viduržemio jūros, termometrai pakilo iki 37,7 laipsnio. Ispanijos nacionalinė meteorologijos agentūra AEMET pabrėžė, kad tai aukščiausia šiame taške fiksuota temperatūra nuo 1924 metų.

    Įprastai Viduržemio jūros artumas sušvelnina karščius antrame pagal dydį Ispanijos mieste, tačiau šįkart vėsinantis efektas nebesuvaldė kaitros. AEMET atstovas José Ángel Núñez patvirtino, kad būtent šios dvi stotys laikomos pagrindiniais miesto atskaitos taškais.

    Įspėjimai ir karščio bangos mastas

    Karščio banga Ispanijoje prasidėjo sekmadienį ir, prognozuojama, tęsis iki ketvirtadienio. Kai kuriose šalies vietovėse šią savaitę registruota ir daugiau kaip 44 laipsnių temperatūra.

    AEMET trečiadienį paskelbė aukščiausio lygio raudoną įspėjimą dėl karščio atskirose Katalonijos ir Valensijos regionų teritorijose. Didesnėje šalies dalyje, įskaitant ir Barseloną, galiojo oranžinis perspėjimo lygis.

    Europa kaista, pasekmės jaučiasi sveikatai

    Išskirtinė karščio banga, kuri didelę Europos dalį apėmė birželio pabaigoje, Ispanijos žemyninėje dalyje atnešė aukščiausią vidutinę birželio paros temperatūrą mažiausiai nuo 1950 metų – 28,17 laipsnio. Šis rodiklis laikomas svarbiu indikatoriumi, rodančiu ne tik trumpalaikius pikus, bet ir bendrą kaitros foną.

    Remiantis MoMo stebėsenos sistemos vertinimais, per praėjusį mėnesį su karščiu galėjo būti susieta daugiau kaip 1 000 mirčių. Tokie skaičiai dažniausiai siejami su staigiais temperatūros šuoliais, naktiniu karščiu ir didesne rizika vyresniems žmonėms bei sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

    „Mokslininkai sutaria, kad žmogaus veiklos sukelta klimato kaita didina karščio bangų intensyvumą, trukmę ir dažnį“, – sakė meteorologijos tarnybų atstovai.

    Ekspertai pabrėžia, kad miestams, kuriuose daug tankaus užstatymo ir mažai žalumos, didesnį pavojų kelia vadinamasis šilumos salos efektas, kai asfaltas ir pastatai išlaiko karštį ir naktį. Dėl to karščio bangos tampa ne tik nemalonia, bet ir tiesiogine visuomenės sveikatos rizika.

  • TVF prognozės Europai: Italijai – kuklus augimas, Prancūzijai ir Vokietijai lūkesčiai mažėja

    TVF prognozės Europai: Italijai – kuklus augimas, Prancūzijai ir Vokietijai lūkesčiai mažėja

    TVF pakoregavo prognozes

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje patvirtino, kad Italijos bendrasis vidaus produktas 2026 metais turėtų augti 0,5 proc., o 2027 metais tempas, TVF vertinimu, taip pat išliks 0,5 proc. Tai reiškia lėtą, bet stabilų atsigavimą, kuris labiau remiasi investicijomis nei vartojimu.

    TVF ataskaitoje pabrėžiama, kad Italijos ekonominį aktyvumą toliau palaiko investicijos, susijusios su Nacionaliniu atsigavimo ir atsparumo planu. Kartu augimą riboja išaugusios energijos ir maisto kainos bei padidėjęs neapibrėžtumas, kuris slopina namų ūkių vartojimą.

    „Prognozuojami augimo tempai yra kuklūs, bet tokie, kokių tikėjomės: investicijos palaiko ekonomiką, tačiau brangesnė energija ir maistas mažina vartojimą“, – sakė TVF tyrimų skyriaus vadovo pavaduotoja Petya Koeva Brooks.

    Infliacija gali užsitęsti

    TVF taip pat atkreipia dėmesį į infliacijos rizikas Europoje: dėl didesnės priklausomybės nuo energijos importo kai kurių šalių kainų augimo perspektyvos peržiūrėtos į didesnę pusę. Fondo vertinimu, dalyje ekonomikų infliacija gali išlikti aukščiau centrinių bankų tikslų ilgiau, nei manyta anksčiau.

    Pasauliniu mastu TVF 2026 metų infliacijos prognozę padidino iki 4,7 proc., siejamas su brangstančia energija ir žaliavomis bei geopolitinėmis rizikomis. 2027 metais, TVF skaičiavimu, infliacija turėtų lėtėti iki 3,9 proc., tačiau pabrėžiama, kad dezinflacijos tendencija, matyta nuo 2024 metų pradžios, pastaruoju metu susilpnėjo.

    Prancūzijai ir Vokietijai – blogesnės perspektyvos

    Skirtingai nei Italijai, didžiausioms euro zonos ekonomikoms dalis lūkesčių peržiūrėta žemyn. TVF prognozuoja, kad Prancūzijos ekonomika 2026 metais augs 0,6 proc., o 2027 metais – 0,9 proc., tuo pačiu pažymint, kad šių metų vertinimas pablogintas, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis.

    Vokietijai TVF numato 0,7 proc. BVP augimą 2026 metais ir 1,0 proc. 2027 metais. Tai rodo, kad euro zonos varikliu laikoma ekonomika, TVF vertinimu, atsigaus lėtai, o augimo trajektorika išlieka jautri energijos kainoms ir išorės paklausai.

    Geopolitika ir žaliavos – pagrindinės rizikos

    TVF kaip artimiausią ir labiausiai apčiuopiamą riziką įvardija įtampas Artimuosiuose Rytuose. Eskalacija galėtų vienu metu smogti ir augimui, ir infliacijai, nes išaugusios energijos kainos per transportą ir gamybos grandines pasiektų beveik visas prekes bei paslaugas.

    Ataskaitoje atskirai akcentuojama, kad brangstanti energija gali kelti ir trąšų bei maisto produktų kainas. TVF vertinimu, 2026 metais trąšų kainos galėtų didėti 26 proc., o maisto produktų – 8 proc., jei energijos ir logistikos sąnaudos išliks aukštos.

    Ką TVF siūlo daryti

    TVF rekomendacijų centre – kainų stabilumo grąžinimas, aiški centrinių bankų komunikacija, nepriklausomumo išlaikymas ir tvirta finansų sektoriaus priežiūra. Kartu raginama atsargiai naudoti fiskalines priemones ir atkurti biudžetų rezervus, kad ekonomikos būtų atsparesnės naujiems sukrėtimams.

    Fondas taip pat pabrėžia struktūrinių reformų svarbą, ypač energetinio saugumo srityje, ir pasirengimą dirbtinis intelektas poveikiui. TVF vertinimu, produktyvumo didinimas ir investicijos į energetikos transformaciją gali tapti pagrindinėmis priemonėmis, kurios vidutiniu laikotarpiu padėtų išjudinti vangų augimą Europoje.

  • Po žemės drebėjimų Venesuela prašo atlaisvinti įšaldytą turtą: JT skubiai renka 259 mln. eurų

    Po žemės drebėjimų Venesuela prašo atlaisvinti įšaldytą turtą: JT skubiai renka 259 mln. eurų

    Venesuelos valdžia kreipėsi į šalis, kurios yra įšaldžiusios šalies lėšas ir kitą turtą užsienyje, ragindama parengti jų atlaisvinimo planą. Karakaso teigimu, šie pinigai galėtų tapti vienu svarbiausių šaltinių atsigavimui po praėjusį mėnesį įvykusių dviejų stiprių žemės drebėjimų, per kuriuos žuvo tūkstančiai žmonių.

    Užsienio reikalų ministras Yvanas Gil Pinto Jungtinių Tautų pareigūnams ir partneriams aiškino, kad dalis Venesuelos valstybės sąskaitų skirtingose pasaulio vietose yra blokuotos dėl sankcijų. Jis nurodė, kad tarp įšaldytų aktyvų minimas ir Jungtinėje Karalystėje laikomas auksas bei Jungtinėse Valstijose sustabdytos finansinės lėšos.

    „Kviečiame visas šalis, kurios šiuo metu laiko blokuotas Venesuelai priklausančias lėšas, pradėti planą, kaip jas atlaisvinti ir nukreipti atsigavimui“, – sakė Yvanas Gil Pinto.

    Ši tema vėl išryškino ilgalaikę sankcijų ir humanitarinių poreikių priešpriešą. Sankcijos Venesuelai pastaraisiais metais buvo taikomos plačiai, ypač nuo 2019 metų, o jų sušvelninimas ar laikinas sustabdymas paprastai siejamas su konkrečiais politiniais ir praktiniais tikslais, įskaitant pagalbos operacijų palengvinimą.

    Pranešama, kad Jungtinių Valstijų administracija jau buvo laikinai sušvelninusi dalį ekonominių apribojimų keturiems mėnesiams, kad būtų lengviau vykdyti gelbėjimo ir paramos veiksmus. Kartu pabrėžiama, jog sankcijų režimas iš esmės išliko svarbiu derybiniu svertu, o jų taikymo apimtys gali būti koreguojamos priklausomai nuo politinės situacijos.

    Po dviejų žemės drebėjimų, kurių stiprumas siekė 7,3 ir 7,5, gelbėtojai palaipsniui baigia aktyvias gyvųjų paieškas, o daugelyje vietų tęsiami griuvėsių valymo darbai. Smarkiai nukentėjusiuose regionuose tūkstančiai žmonių liko be pastogės, o dalis artimųjų vis dar ieško dingusių šeimos narių.

    Vyriausybė antradienį atnaujino duomenis: žuvusiųjų skaičius išaugo iki 3 685, sužeistųjų – beveik iki 17 000. Humanitarinės organizacijos pabrėžia, kad be neatidėliotinos paramos rizikuojama užsitęsiančia krize, nes pažeidžiamiausiems gyventojams reikia laikino būsto, sveikatos priežiūros, vandens ir maisto tiekimo.

    JT prašo 259 mln. eurų

    Lygiagrečiai Jungtinės Tautos paskelbė skubų kvietimą surinkti 259 mln. eurų žemės drebėjimų padariniams likviduoti. Šis finansavimas būtų skirtas pagalbos operacijoms artimiausiais mėnesiais, kai didžiausias dėmesys tenka būtiniausių paslaugų atkūrimui ir paramai namų netekusiems žmonėms.

    JT humanitarinės pagalbos vadovas Tomas Fletcheris pabrėžė, kad rėmėjai jau prisideda, tačiau poreikiai išlieka milžiniški, o finansavimo spraga – reikšminga. Pagal JT pateiktą planą numatoma per šešis mėnesius pasiekti apie 1,3 mln. žmonių, kuriems šiuo metu trūksta bazinių socioekonominių išteklių.

    „Rėmėjai jau žengia į priekį, ir aš noriu jiems padėkoti“, – sakė Tomas Fletcheris.

    JT nurodė, kad iki šiol pagal sekimo sistemą Venesuelos atsakui jau sutelkta apie 263 mln. eurų, įskaitant maždaug 100 mln. eurų, gautų dar iki nelaimės. Vis dėlto skelbiama, kad bendras trūkumas tebėra didelis, todėl papildomos lėšos laikomos būtina sąlyga, kad pagalba pasiektų labiausiai nukentėjusias teritorijas.

  • Plūduriuojanti saulės „gėlė“: 360 besisukantys moduliai seka Saulę ir daro pavėsį žuvims

    Plūduriuojanti saulės „gėlė“: 360 besisukantys moduliai seka Saulę ir daro pavėsį žuvims

    Plūduriuojančios saulės elektrinės pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, tačiau iki šiol turėjo aiškų trūkumą: didžioji dalis sistemų yra fiksuotos, todėl rytais ir vakarais praranda dalį geriausios saulės spinduliuotės. Inžinieriai bando tai spręsti pereidami prie platformų, kurios gali keisti kryptį ir kampą, kad ilgiau išlaikytų optimalią generaciją.

    Tokių sprendimų kontekste dėmesio sulaukė „SolarisFloat“ sukurta „Protevs“ platforma, neretai pristatoma kaip vandens telkiniams pritaikyta saulės „gėlė“. Tai modulinė plūduriuojanti konstrukcija su jutikliais ir varikliais, kuri per dieną lėtai sukasi iš rytų į vakarus, sekdama Saulę, o naktį grįžta į pradinę padėtį.

    Kas keičiasi, kai platforma juda

    Saulės sekimo (angl. tracking) logika gerai žinoma antžeminėse elektrinėse, tačiau vandens telkiniuose ją įgyvendinti sudėtingiau dėl vėjo, bangavimo, ledo ir kintančio vandens lygio. Šio tipo platformose akcentuojamas dinaminis inkaravimas ir konstrukcija, leidžianti sistemai kilti bei leistis kartu su vandens lygiu.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, varikliai judėjimui sunaudoja mažiau nei 0,5 proc. pačios sugeneruotos energijos, o dėl tikslesnio orientavimo į Saulę bendras pagaminamas kiekis gali augti iki 40 proc., palyginti su fiksuotomis plūduriuojančiomis sistemomis. Praktinis rezultatas priklauso nuo vietovės, debesuotumo, vėjingumo ir elektros ūkio sprendinių.

    Galia, mastelis ir konstrukcija

    Aprašomuose pavyzdžiuose minima, kad viena modulinė sala gali talpinti iki 592 saulės modulių, o konfiguracija su 360 besisukančių panelių ir maždaug 500 vatų galios moduliais galėtų pasiekti apie 295 kilovatų įrengtąją galią. Tokie skaičiai rodo, kad sprendinys orientuotas ne į pavienius objektus, o į didesnio masto parkus, jungiamus iš kelių modulių.

    Konstrukcijoms keliami reikalavimai čia ypač griežti: būtinas atsparumas stipriam vėjui, sniego apkrovoms ir bangoms, taip pat UV poveikiui. Plūduriuojančiose sistemose dažnai naudojami ilgaamžiai polimerai, įskaitant perdirbto plastiko komponentus, tačiau konkrečios sudėties ir ilgaamžiškumo parametrai priklauso nuo gamintojo ir sertifikavimo.

    Poveikis vandens telkiniui: nauda ir klausimai

    Vienas dažniausiai įvardijamų plūduriuojančių saulės elektrinių privalumų yra natūralus modulių vėsinimas, kuris gali gerinti efektyvumą karštomis dienomis. Be to, platformų metamas šešėlis mažina tiesioginę saulės kaitrą vandens paviršiui, todėl gali mažėti garavimas ir lėtėti vandens temperatūros kilimas.

    Šalininkai pabrėžia ir potencialią naudą ekosistemai: pavėsyje vanduo gali būti vėsesnis, o tai kai kuriais atvejais siejama su mažesniu intensyvių dumblių žydėjimų pavojumi. Vis dėlto poveikis nėra vienareikšmis, todėl praktikoje svarbūs vietiniai vertinimai: vandens telkinio tipas, deguonies režimas, žuvų ištekliai, vandens naudojimas ir tai, kokia dalis paviršiaus uždengiama.

    „Mūsų tikslas yra ne tik padidinti generaciją, bet ir sukurti sprendimą, kuris būtų suderinamas su vandens telkinio poreikiais“, – teigia „SolarisFloat“ pristatomos koncepcijos aprašymuose minima idėja, akcentuojant šešėlio ir vandens kokybės aspektus.

    Rinkos požiūriu plūduriuojančios saulės elektrinės laikomos viena iš krypčių, padedančių išplėsti saulės generaciją ten, kur trūksta laisvos žemės arba ji brangi. Judančios, Saulę sekančios platformos gali tapti kitu žingsniu, tačiau jų sėkmę lems eksploatavimo kaštai, patikimumas atšiauriomis sąlygomis ir aiškiai įrodoma nauda, palyginti su paprastesniais fiksuotais sprendimais.

  • Mikroplastikai kosmetikoje: ES jau riboja, bet jų dar rasite kremuose ir lūpdažiuose

    Mikroplastikai kosmetikoje: ES jau riboja, bet jų dar rasite kremuose ir lūpdažiuose

    Europos Sąjunga mikroplastikus kosmetikoje pradėjo riboti 2023 metais, tačiau tai dar nereiškia, kad jų neberasite kasdienėje rutinoje. Pereinamieji laikotarpiai ir leidimas išparduoti turimas atsargas reiškia, kad dalis produktų su mikroplastikais rinkoje išliks dar ne vienerius metus.

    Mikroplastikai – tai labai smulkios plastiko dalelės, kurios gali būti įmaišomos į priemones sąmoningai, pavyzdžiui, siekiant šveitimo, glotnumo ar blizgesio efekto. Jos aptinkamos tiek nuplaunamuose produktuose, kaip veido šveitikliai, tiek nenuplaunamuose, kaip drėkinamieji kremai ar lūpdažiai.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Aplinkos chemikai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne vien pačiame plastike, o jo sudėtyje esančiuose prieduose. Plastikuose gali būti plastifikatorių, dažiklių ir kitų cheminių medžiagų, kurių poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai vertinamas vis griežčiau.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad kosmetikos priemonių mikroplastikai prisideda prie bendros taršos, nes nuplaunami į nuotekas ir gali patekti į vandens telkinius. Nors valymo įrenginiai dalį teršalų sulaiko, mikroplastikų kontrolė išlieka sudėtinga dėl jų dydžio ir įvairovės.

    Kodėl draudimas neveikia iškart?

    Mikroplastikų ribojimas ES įtvirtintas Europos Komisijos priimtame reglamente, kuris apima ne tik kosmetiką, bet ir kitas prekių grupes, kur mikroplastikai būna įdedami tyčia. Šis reguliavimas laikomas vienu plačiausių, nes taikomas didelei polimerų grupei, o ne pavienėms medžiagoms.

    Vis dėlto reglamente numatyti pereinamieji laikotarpiai, todėl realūs pokyčiai vartotojų lentynose vyks palaipsniui. Nuplaunamų asmens priežiūros priemonių mikroplastikai turėtų būti atsisakyti iki 2027 metų spalio 16 dienos, nenuplaunamoje kosmetikoje – iki 2029 metų spalio 16 dienos, o dekoratyvinėje kosmetikoje – iki 2035 metų spalio 16 dienos.

    Praktiškai tai reiškia, kad gamintojai ir prekybininkai dar galės parduoti anksčiau pagamintas prekes, kol bus išnaudotos turimos atsargos. Dėl to mikroplastikai kosmetikoje, net ir įsigaliojus ribojimams, tam tikrą laiką išliks kasdienybėje.

    Kokios alternatyvos atsiranda rinkoje?

    Pramonė vis aktyviau ieško pakaitalų, kurie leistų išlaikyti produkto tekstūrą ar šveitimo efektą be plastiko dalelių. Tarp minimų sprendimų – biologiškai suyrančios dalelės iš augalinės kilmės žaliavų, pavyzdžiui, iš nevalgomų augalų dalių, tokių kaip ryžių lukštai.

    Aplinkos teisės specialistai pabrėžia, kad mikroplastikų byla ES tapo precedentu, kaip reguliuoti itin patvarias medžiagas grupės principu. Tai svarbu ir kitose srityse, kur svarstomi ribojimai dėl ilgai aplinkoje išliekančių cheminių junginių, įskaitant PFAS grupę.

    Vartotojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į sudėtį ir vengti produktų, kuriuose nurodomi sintetiniai polimerai, jei siekiama mažinti mikroplastikų pėdsaką. Tačiau iki visiško perėjimo prie pakaitalų rinkoje dar kurį laiką bus ir senos sudėties produktų.

  • Kalifornijos saulės parkuose aptikta nykstanti lapė: tvora sulaikė kojotus, o ne ją

    Kalifornijos saulės parkuose aptikta nykstanti lapė: tvora sulaikė kojotus, o ne ją

    Kalifornijos centrinėje slėnio dalyje, kur sparčiai plečiasi žemės ūkis ir energetikos projektai, biologai pastebėjo netikėtą reiškinį: San Chuakino mažoji lapė, viena rečiausių Šiaurės Amerikos plėšrūnių, ėmė lankytis saulės elektrinių parkuose. Vos apie 2,3 kilogramo sveriantis gyvūnas įprastai vengia žmogaus, tačiau šįkart atsidūrė už aptvarų, kurie, regis, turėjo jį atbaidyti.

    Ši rūšis gyvena tik Kalifornijoje ir yra įtraukta į nykstančių rūšių sąrašus, nes per pastaruosius dešimtmečius prarado didžiąją dalį natūralios buveinės. Pagrindinės priežastys – intensyvi žemdirbystė, kelių ir gyvenviečių plėtra, fragmentuojanti atviras teritorijas, kurių lapėms reikia medžioklei ir urvams. Dėl buveinių suskaidymo jos dažniau susiduria su plėšrūnais, ypač kojotais.

    Tvora, kuri netikėtai padėjo

    Tyrimų metu, lyginant lapių elgseną saulės parkuose ir gretimose atvirose teritorijose, paaiškėjo, kad kai kuriais rodikliais gyvūnams aptvertose teritorijose sekėsi ne prasčiau. Pagrindinis paaiškinimas susijęs su infrastruktūra: saulės parkų perimetro tvora buvo suprojektuota taip, kad smulkūs gyvūnai galėtų praslysti pro apačioje paliktus tarpus.

    Tokie tarpai tapo lemtingi: mažoji lapė galėjo patekti į teritoriją, o kojotai – vieni pagrindinių jos priešų – dažnai likdavo išorėje. Tai reiškė mažesnę plėšrūnų spaudimo riziką, kuri atvirose vietovėse yra vienas svarbiausių lapių žūties veiksnių. Tuo pat metu po saulės moduliais ir tarp jų susidaro mikrobuveinės, kuriose netrūksta smulkių graužikų ir vabzdžių.

    Kodėl saulės parkai gali tapti buveine

    Saulės moduliai suteikia pavėsį ir švelnina temperatūros svyravimus, o tai svarbu naktiniams medžiotojams, kurie dieną slepiasi urvuose. Be to, kai statybos darbai baigiami, žmonių trikdymas daugelyje parkų sumažėja iki periodinės priežiūros, todėl kai kurioms rūšims tokios teritorijos tampa santykinai ramesnės nei intensyviai dirbami laukai ar greta esantys keliai.

    Tačiau biologai pabrėžia, kad toks rezultatas nėra automatinis ir priklauso nuo to, kaip parkas suplanuotas bei prižiūrimas. Jei aptvarai tampa ne pralaidūs, jei teritorijoje trūksta slėptuvių, o aplinkoje naudojami nuodai graužikams, saulės parkas gali virsti spąstais, o ne prieglobsčiu. Dėl to gamtosaugos praktikoje vis dažniau kalbama apie sprendimus, kurie leidžia derinti atsinaujinančios energetikos plėtrą ir biologinės įvairovės apsaugą.

    Šis atvejis rodo platesnę tendenciją: energijos infrastruktūra gali turėti tiek neigiamą, tiek netikėtai palankų poveikį laukinei gamtai, jeigu nuo pradžių įvertinami rūšims svarbūs poreikiai. San Chuakino mažosios lapės istorija saulės parkuose tampa argumentu, kad planuojant atsinaujinančios energetikos projektus verta numatyti ne tik gamybos efektyvumą, bet ir konkrečius sprendimus, mažinančius plėšrūnų riziką bei padedančius nykstančioms rūšims išlikti.

  • Milijardai Uzbekistane: maistas ir metalai keliaus brangiau – kas iš to uždirbs daugiausia?

    Milijardai Uzbekistane: maistas ir metalai keliaus brangiau – kas iš to uždirbs daugiausia?

    Uzbekistanas į eksportą žiūri naujai: šalis siekia ne tik daugiau pagaminti, bet ir uždirbti daugiau iš to, ką jau dabar išaugina ar išgauna. Strategijos centre atsidūrė maisto perdirbimas, plieno gamyba, vario apdirbimas ir vadinamieji technologiniai metalai.

    Planai ambicingi ir vertinami milijardais eurų. Iki 2030 metų šalis kelia tikslą stipriai išplėsti maisto perdirbimo pajėgumus, o kartu vysto technologinių metalų projektų portfelį ir siekia vietoje gaminti dalį anksčiau importuotos valcuotos skardos.

    Vertės grandinės perorientavimas

    Uzbekistanas neturi tiesioginės prieigos prie jūros, todėl transporto kaštai ir logistika tradiciškai mažina eksporto maržas. Dėl to vis svarbiau tampa ne vien siuntos apimtis, o jos vertė vienam tonui, kurią lemia perdirbimas, pakuotė ir atitikimas tarptautiniams standartams.

    Šalies žemės ūkio sektoriuje akcentuojama, kad vien rekordiniai derliai nebesprendžia pagrindinės problemos, jei produkcija nepaverčiama stabiliomis pajamomis. Didesnę grąžą turėtų kurti konservavimas, sulčių ir kitų produktų gamyba, moderni taros ir šaldymo grandinė, taip pat sertifikavimas eksporto rinkoms.

    „Pagaminti didelį kiekį yra tik dalis užduoties. Produkcija turi pasiekti rinkas ir generuoti pajamas“, – sakė Uzbekistano žemės ūkio ministras Ibrokhim Abdurakhmonov.

    Augant konkurencijai tarptautinėse rinkose, gamintojams tampa kritiška laboratorinė kontrolė ir atitikties įrodymai. Praktikoje tai reiškia investicijas į likučių tyrimus, atsekamumą, kokybės vadybos sistemas ir pramoninius pajėgumus, kurie leidžia produkciją parduoti brangiau, o ne kaip žaliavą.

    Investuotojams reikia aiškių taisyklių

    Dideliems perdirbimo projektams būtinas kapitalas ir ilgalaikė infrastruktūra, todėl investuotojai vertina ne tik rinkos potencialą, bet ir teisinį stabilumą. Pastaruoju metu šalis sulaukė geresnių signalų iš tarptautinių kredito rinkų, o tai paprastai mažina skolinimosi kainą ir palengvina projektų finansavimą.

    Azijos plėtros banko atstovai viešai pabrėžia, kad kelių, geležinkelių ir energetikos sistemos yra ilgalaikės investicijos, reikalaujančios nuolatinės priežiūros ir kompetencijų. Privatus kapitalas ateina tada, kai aiškus pelningumo kelias, užtikrinama politinė ir reguliacinė aplinka bei yra pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos.

    „Infrastruktūra yra ilgalaikė investicija, todėl svarbu planavimas, priežiūra ir tvirta teisinė bazė“, – sakė Azijos plėtros banko atstovė Kanokpan Lao-Araya.

    Metalai: daugiau nei žaliavos

    Metalo ir kasybos srityje šalis siekia pakilti vertės grandine aukštyn: neapsiriboti rūdos ar pirminių produktų eksportu, o plėtoti rafinavimą ir aukštesnės pridėtinės vertės gamybą. Tam kuriami projektai, apimantys technologinių metalų žvalgybą, apdirbimą ir gaminių gamybą.

    Plieno sektoriuje akcentuojama vietinės gamybos plėtra, nes dalis skardos gaminių anksčiau buvo importuojami. Skaičiuojama, kad naujos gamyklos leistų reikšmingą dalį poreikio patenkinti šalies viduje, o dalį produkcijos nukreipti į eksportą.

    Ekonominė logika paprasta: didėjant apdirbimo lygiui, auga ir pardavimo kaina. Skirtumą tarp bazinių ir legiruotų plieno gaminių lemia sudėtingesnės technologijos, griežtesni standartai ir paklausa pramonės šakose, kur svarbios specifinės savybės.

    „Spaudimas spartinti leidimų išdavimą neturi silpninti skaidrumo“, – sakė Išgaunamųjų išteklių skaidrumo iniciatyvos vadovas Mark Robinson.

    Ekspertai pažymi, kad būtent skaidrumas, aiškūs konkursai ir sutartys tampa lemiamu faktoriumi, kad kasybos pajamos virstų ilgalaike nauda visuomenei. Augant pasaulinei kritinių žaliavų paklausai, rizika kyla tada, kai greitis tampa svarbesnis už kontrolę, o tai gali didinti korupcijos ar neefektyvių sprendimų tikimybę.

    Uzbekistano siekis pereiti nuo žaliavų eksporto prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų atitinka platesnę regiono tendenciją: šalys nori ne tik tiekti išteklius, bet ir kurti pramonę bei darbo vietas vietoje. Ar milijardiniai planai virs realiu pelnu, priklausys nuo investicijų, logistikos, standartų ir pasitikėjimo taisyklėmis.