CP v2

Blog

  • Lenkijoje mokesčiai ir įmokos auga: dirbantieji vidutiniškai atiduoda apie 750 eurų per mėnesį

    Lenkijoje augant atlyginimams vis labiau didėja ir privalomų įmokų našta: socialinio draudimo, sveikatos bei tikslinių fondų finansavimas iš darbuotojų ir darbdavių kišenės artėja prie rekordų. Pagal viešai aptariamus biudžeto ir sveikatos sistemos planų skaičiavimus, bendra privalomų įmokų suma gali viršyti 660 mlrd. zlotų, o tai yra apie 155 mlrd. eurų.

    Šis mastas svarbus ne tik fiskaline prasme. Kaip pabrėžia Lenkijos verslo žiniasklaida, privalomos įmokos kai kuriais vertinimais jau gali prilygti ar net viršyti klasikinius valstybės biudžeto mokesčių surinkimus, todėl diskusija apie gyventojų pajamų mokestį ne visada atspindi realų darbo apmokestinimą.

    Kiek tenka vienam dirbančiajam?

    Skaičiuojant supaprastintai, įmokų naštą padalijus iš dirbančiųjų skaičiaus, vidurkis siekia apie 38 500 zlotų per metus, tai yra maždaug 9 000 eurų. Mėnesio pjūvyje tai sudaro apie 3 208 zlotus, arba maždaug 750 eurų per mėnesį.

    Tačiau toks vidurkis, kaip pažymima, nebūtinai tiksliai atspindi kiekvieno dirbančiojo situaciją. Žemdirbių įmokos Lenkijoje yra gerokai mažesnės nei samdomų darbuotojų, todėl, vertinant tik darbuotojus ir savarankiškai dirbančius, metinė suma gali būti dar didesnė ir priartėti prie 41 500 zlotų, tai yra maždaug 9 700 eurų per metus.

    Kodėl žmonėms sunku suprasti naštą?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad problema slypi ne vien skaičiuose, o struktūroje. Mokesčiai ir įmokos yra išskaidyti į daug skirtingų krepšelių, todėl visuomenei sudėtinga greitai atsakyti, kiek tiksliai pinigų atiduodama valstybei ir kokioms funkcijoms jie galiausiai panaudojami.

    „Didžiausia problema ta, kad dabartinė mokesčių ir įmokų struktūra yra praeities paminklas, o ne skaidri informacija apie tai, kiek kas moka ir ką už tai gauna“, – sakė Grant Thornton vyriausiasis ekonomistas Marcin Mrowiec.

    Jo teigimu, skaidrumo trūksta tiek individualiu, tiek bendru lygmeniu. Pavyzdžiui, sveikatos įmoka gali būti mokama skirtinga apimtimi, tačiau teisė į bazines paslaugas išlieka panaši, o apibendrintų duomenų apie tai, kurios gyventojų grupės kiek sumoka ir kiek pasinaudoja valstybės paslaugomis, viešojoje erdvėje dažnai stinga.

    Lenkijoje tuo pat metu tęsiasi politinės diskusijos dėl pajamų mokesčio ribų ir neapmokestinamojo minimumo, tačiau augančios privalomos įmokos vis dažniau įvardijamos kaip atskiras veiksnys, lemiantis realią darbo kainą. Ekonomistai pabrėžia, kad be aiškesnio visos sistemos vaizdo visuomenei sunku vertinti, ar našta pasiskirsto teisingai ir ar viešosios paslaugos atitinka sumokamas sumas.

  • Dubajaus seniausias pastatas Al Fahidi fortas ruošiasi atsidaryti iš naujo: ką žada muziejus

    Dubajaus seniausias pastatas Al Fahidi fortas ruošiasi atsidaryti iš naujo: ką žada muziejus

    Dubajus dažniausiai siejamas su dangoraižiais, prabanga ir futuristine architektūra, tačiau miestas turi ir kitą veidą: senąjį rajoną prie Dubajaus upelio. Būtent čia stovi Al Fahidi fortas, laikomas seniausiu iki šių dienų išlikusiu Dubajaus pastatu.

    Po penkerius metus trukusio uždarymo ir restauracijos Al Fahidi fortas turėtų vėl priimti lankytojus artimiausiomis savaitėmis arba mėnesiais. Tai patvirtino Dubajaus kultūros ir meno institucijoje dirbanti Al Fahidi forto ir specializuotų muziejų vadovė Ayisha Khansaheb.

    Fortas, matęs Dubajaus virsmą

    Istoriškai fortas buvo pastatytas XVIII amžiaus pabaigoje, apie 1787 metais, kaip gynybinis įtvirtinimas, saugojęs strategiškai svarbią teritoriją prie vandens kelio. Vėliau jis atliko ir valdovo rezidencijos, ir administracinio centro, ir net kalėjimo funkciją.

    1971 metais, tais pačiais metais, kai susikūrė Jungtiniai Arabų Emyratai, fortas tapo pirmuoju Dubajaus muziejumi. Šis statusas padėjo pastatui išlikti miesto atminties ženklu tuo metu, kai Dubajus pradėjo spartų modernizacijos šuolį.

    Ką lankytojai pamatys atnaujintame muziejuje?

    Atnaujintas muziejus, pasak projekto atstovų, derins autentišką forto architektūrą su šiuolaikinėmis ekspozicijomis, archyvine medžiaga ir interaktyviais sprendimais. Siekiama, kad apsilankymas taptų įžanga į Dubajaus istoriją ir aiškiau paaiškintų, kaip miestas augo nuo prekybinio uosto iki globalios metropolijos.

    Lankytojų maršrutas prasidės naujoje požeminėje dalyje, kurioje numatytos šiuolaikinės galerijos. Jose bus nagrinėjamos tokios temos kaip gynyba, lyderystė ir amatai, o vėliau lankytojai pereis į istorinį forto kompleksą.

    Vienas ryškesnių akcentų bus ekspozicija „The Vault“, kurioje šviesos ir garso priemonėmis pasakojama Dubajaus gynybos raidos istorija. Taip pat planuojama galerija, apžvelgianti forto vaidmenį skirtingais laikotarpiais, ir islamo laikotarpio ginklų bei šarvų kolekcija.

    Dalis sprendimų pritaikyta šeimoms ir vaikams, kad muziejus būtų patrauklus ne tik turistams, bet ir vietos bendruomenei bei mokykloms. Pagrindinis eksponatas išliks pats fortas, jo sienos, bokštai, vartai ir vidinis kiemas, leidžiantys istoriją patirti per architektūrą.

  • Lenkijos naikintuvų galvosūkis: F-35 dar ne parengti, F-16 laukia modernizacijos, FA-50 – be ginkluotės

    Modernizacija įsibėgėja, bet pajėgumų dar reikia palaukti

    Lenkijos karinės oro pajėgos sparčiai modernizuojamos, tačiau keli kertiniai pajėgumai dar nėra pasiekę pilnos parengties. Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas, pabrėždamas, kad aviacija šiuo metu išgyvena pertvarkos laikotarpį.

    Pasak jo, vienu metu sutampa keli procesai: vyksta pasirengimas perimti F-35, planuojama F-16 modernizacija, į operacinę veiklą integruojami FA-50, taip pat laukiama „Apache“ sraigtasparnių pristatymų. Tai reiškia, kad net ir didėjant įsigijimų apimtims, realus pajėgumų šuolis ateis ne iš karto.

    F-35 ir F-16: nauja karta ir būtinas atnaujinimas

    F-35 įsigijimas laikomas vienu svarbiausių Lenkijos gynybos modernizacijos projektų, tačiau iki pilnos kovinės parengties paprastai prireikia ilgesnio laiko. Tam būtini apmokyti pilotai, techninė bazė, atsarginės dalys, ginkluotės integracija ir sklandus įsiliejimas į NATO procedūras.

    Tuo pat metu Lenkija eksploatuoja F-16, kuriems numatyta modernizacija. Šis etapas svarbus ne tik dėl naujos avionikos ar sistemų, bet ir dėl suderinamumo su šiuolaikiniais ginklais, ryšio ir duomenų perdavimo sprendimais, kurie lemia realų efektyvumą šiuolaikinėje oro gynyboje.

    FA-50 klausimas: kovinė tarnyba vėluoja

    Daugiausia kritikos sulaukė FA-50 integracija į kovinę tarnybą, nes, viceministro teigimu, orlaiviai buvo nupirkti be reikiamos ginkluotės. Dėl to, nors patys lėktuvai jau yra pristatyti, jų panaudojimas realiose užduotyse ilgą laiką buvo ribotas.

    „Turime FA-50, kurie seniai turėjo būti kovinėje parengtyje, bet buvęs ministras nupirko kovinius lėktuvus be ginkluotės. Tai tas pats, kas nusipirkti lėktuvą be variklio“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Viceministras nurodė, kad ginkluotė FA-50 lėktuvams įsigyta tik prieš kelis mėnesius, o į kovinę parengtį jie turėtų būti įtraukiami artimiausiu laikotarpiu. Jo teigimu, FA-50 ateityje turėtų prisidėti prie Lenkijos oro erdvės patruliavimo ir dalį užduočių perimti iš F-16.

    Anot Cezary Tomczyko, planuojama, kad FA-50 į kovinę budėjimo sistemą turėtų įsitraukti kitais metais. Jis pabrėžė, kad šie orlaiviai galėtų būti naudingi ir reaguojant į tam tikras grėsmes, įskaitant sparnuotąsias raketas ar reaktyvinius bepiločius, o užduotis vykdytų pakaitomis su F-16.

    Bendra Lenkijos pozicija išlieka aiški: po dabartinio pereinamojo laikotarpio oro pajėgų galimybės turėtų pastebimai išaugti. Tačiau kol nebus pasiektas pilnas F-35 operacinis statusas, užbaigta F-16 modernizacija ir FA-50 pilnai aprūpinti ginkluote, šalies aviacija veiks intensyvaus perstatymo režimu.

  • Ispanijos kino akademija į „Oskarus“ 2027 siūlo „La bola negra“: kuo išsiskiria filmas

    Ispanijos kino akademija į „Oskarus“ 2027 siūlo „La bola negra“: kuo išsiskiria filmas

    Ispanijos kino akademija atrinko režisierių duetą Javierą Calvo ir Javierą Ambrossi, žinomus kaip Los Javis, su filmu „La bola negra“ kaip šalies kandidatą į 2027 metų „Oskarų“ geriausio tarptautinio filmo kategoriją. Galutinį pretendentų sąrašą vėliau sudaro JAV Kino meno ir mokslo akademija, o nominacijos turėtų paaiškėti 2026 metų pabaigoje.

    „La bola negra“ apibūdinamas kaip ansamblinis istorinis filmas apie queer troškimą ir represijas Ispanijos pilietinio karo fone. Kūrinys siejamas ir su Federico García Lorcos figūra, kurios kūryba bei biografija neretai interpretuojama kaip vienas iš svarbiausių Ispanijos kultūrinės atminties raktų.

    Kas lėmė pasirinkimą?

    Rinkdamasi nacionalinį kandidatą, akademija paprastai vertina filmo tarptautinį potencialą, festivalinį kelią, kritikų reakcijas ir galimybes sulaukti platesnio balsuotojų palaikymo. „La bola negra“ jau spėjo atkreipti dėmesį didžiuosiuose festivaliuose, o tai dažnai tampa svarbiu tramplinu į apdovanojimų sezoną.

    Filmą aptariantys analitikai neatmeta, kad jis gali būti pastebėtas ne tik tarptautinio filmo kategorijoje. Minimos ir potencialios nominacijos kitose srityse, įskaitant antraplanį vaidmenį, kuriame pasirodo Penélope Cruz, nors šiuos spėjimus patvirtinti galėtų tik vėlesnės oficialios atrankos.

    Los Javis ir aktorių sudėtis

    Los Javis vardas tarptautinei auditorijai pirmiausia siejasi su televizijos projektais „Paquita Salas“, „Veneno“ ir „La Mesías“, kurie sustiprino kūrėjų reputaciją kaip drąsiai šiuolaikines temas interpretuojančių autorių. „La bola negra“ yra antrasis jų ilgametražis filmas po debiuto „La llamada“.

    Be Penélope Cruz, filme vaidina Miguel Bernardeau, Lola Dueñas, taip pat dainininkas ir dainų autorius Álvaro Lafuente, žinomas sceniniu vardu Guitarricadelafuente. Pranešama ir apie epizodinį Glenn Close pasirodymą, kuris istorijoje siejamas su šiandienos Madridu.

    Kokius filmus aplenkė ir kokia konkurencija laukia?

    Ispanijos kino akademijos sprendime „La bola negra“ aplenkė kitus garsiai aptarinėtus pretendentus, tarp jų Alaudos Ruíz de Azúa filmą „Los domingos“ ir Rodrigo Sorogoyen darbą „El ser querido“. Tokia konkurencija rodo, kad šalies atranka šiemet buvo ypač stipri ir orientuota į tarptautinį matomumą.

    Tarptautinėje arenoje akys krypsta į kitų šalių festivalinius lyderius, kurie tradiciškai sustiprina pozicijas dar prieš „Oskarų“ balsavimus. Įprastai lemiamu veiksniu tampa ne tik meninė kokybė, bet ir filmo sklaida JAV rinkoje, kritikų palaikymas bei kampanijos intensyvumas.

  • Ed Sheerano turą sukrėtė Macklemore pašalinimas: garsenybės stoja į vieną pusę, kitos kritikuoja

    Ed Sheerano turą sukrėtė Macklemore pašalinimas: garsenybės stoja į vieną pusę, kitos kritikuoja

    Ed Sheerano koncertinis turas JAV atsidūrė dėmesio centre po to, kai iš programos buvo pašalintas reperis Macklemore. Tai įvyko po jo scenoje ištartų pro palestiniečius palaikančių pareiškimų, o dalis kitų atlikėjų netrukus pranešė atsitraukiantys iš turo.

    Viešai skelbiama, kad peticiją dėl Macklemore pašalinimo inicijavo Izraelio ir JAV bendruomenę vienijanti organizacija Israeli American Council. Kritikai šį epizodą vertina kaip bandymą daryti spaudimą atlikėjams ir riboti jų pasisakymus politinėmis temomis.

    Kas pasitraukė iš turo

    Po žinios apie Macklemore pašalinimą keli atlikėjai pranešė nebedalyvausiantys Ed Sheerano turo dalyje. Tarp jų minimi airių dainų autorius Aaron Rowe, airių folkloro grupė Beoga, danų grupė Lukas Graham ir prodiuseris bei muzikantas Finneas.

    Pasitraukimo pareiškimuose dažniausiai akcentuojamas solidarumas su palestiniečiais ir nepritarimas situacijoms, kai, atlikėjų teigimu, koncertų infrastruktūra ar įtakingi rėmėjai gali nulemti, kas turi teisę pasisakyti nuo scenos.

    Sheerano pozicija ir spaudimo argumentas

    Ed Sheeranas viešai teigė nenorintis įsitraukti į viešas diskusijas dėl karo Gazos Ruože ir pabrėžė, kad nėra atsakingas už sprendimą išbraukti Macklemore iš programos. Jis taip pat pripažino, kad kai kurie arenų ar renginių erdvių valdytojai esą signalizavo galintys apskritai stabdyti turo koncertus, jei Macklemore liktų sudėtyje.

    Dainininkas argumentavo, kad privalo tęsti turą dėl gerbėjų ir komandos narių, kurių darbas priklauso nuo suplanuotų pasirodymų. Tačiau ši pozicija socialiniuose tinkluose sulaukė kritikos, ypač primenant, kad anksčiau Sheeranas rėmė Ukrainą, todėl dabar daliai auditorijos jo deklaruojamas nenoras rinktis pusę atrodo nenuoseklus.

    Garsenybių reakcijos ir aštresni pasisakymai

    Į viešą diskusiją įsitraukė ir kiti muzikos bei pramogų pasaulio atstovai. Socialiniuose tinkluose palaikymą Macklemore išsakė keli atlikėjai, taip pat pasigirdo teiginių, kad menininkų cenzūravimas dėl politinių nuomonių kuria pavojingą precedentą.

    „Yra žmonių, kurie daro teisingus dalykus, ir yra tokių, kurie daro neteisingus. Mano akimis, Macklemore pasirinko teisingai“, – sakė Roger Waters.

    Diskusiją papildė ir JAV politikė Alexandria Ocasio-Cortez, kuri teigė, jog ši istorija esą parodo, kaip įtakingos interesų grupės gali daryti poveikį dideliems renginiams bei riboti pasisakymus. Tuo metu Jungtinės Karalystės kultūros sekretorė Lisa Nandy viešai išreiškė simpatiją Ed Sheeranui, sakydama, kad jis atsidūrė itin sudėtingoje situacijoje.

    Ginčo foną sudaro platesnė tarptautinė diskusija apie karą Gazos Ruože ir civilių aukas. Jungtinių Tautų struktūros ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos pastaraisiais metais ne kartą skelbė vertinimus bei ataskaitas dėl konflikto eigos, o Izraelis dalį kaltinimų atmeta ir kritikuoja jų formuluotes.

  • Indija iki 2036 metų didins anglies elektrines ir perdirbimą: šansą mato Lenkijos kasybos įmonės

    Indija, siekdama užtikrinti patikimą elektros tiekimą sparčiai augančiai ekonomikai, planuoja reikšmingai didinti anglies vaidmenį energetikoje ir investuoti į pažangesnį šio ištekliaus perdirbimą. Šis kursas ryškiai kontrastuoja su Europos Sąjungos kryptimi, kur anglies naudojimas nuosekliai mažinamas.

    Indijos Energetikos ministerijos atstovai viešai pabrėžia, kad svarbiausias prioritetas šaliai yra stabilus elektros tiekimas, o vėliau jo kaina vartotojams. Energetinis saugumas Indijoje vis dažniau pristatomas kaip nacionalinio saugumo dalis.

    Anglis Indijoje dar ilgai išliks

    Prognozuojama, kad iki 2035–2036 metų anglis sudarys maždaug pusę Indijos elektros gamybos, todėl šalis ketina plėsti anglies elektrinių parką. Skaičiuojama, kad anglimi kūrenamų elektrinių galia gali išaugti nuo maždaug 224 gigavatų iki apie 315 gigavatų.

    Indija argumentuoja, kad atsinaujinantys šaltiniai, nepaisant sparčios plėtros, dar neužtikrina pastovios gamybos visą parą, todėl šiluminė energetika lieka būtina. Dėl to paraleliai didinamas ir vietinės anglies tiekimas, kad būtų išvengta tiekimo sutrikimų piko laikotarpiais.

    Rinkos vertinimai rodo, kad didžiausia šalies anglies bendrovė Coal India, išgaunanti apie tris ketvirtadalius Indijos anglies, rugsėjo pradžioje didino gavybą. Tai siejama su palankesnėmis kasybos sąlygomis po silpnėjančių liūčių, o didesnė pasiūla leidžia elektrinėms pildyti sandėlius.

    Anglies atsargų dinamika Indijoje išlieka jautri sezonams: kai gamyba ir logistika stringa dėl musonų, elektrinės aktyviau ieško importo, tačiau atsigavus vietinei pasiūlai importo poreikis mažėja. Tai ypač aktualu laikotarpiais, kai tarptautinėse rinkose anglies kainos išlieka aukštos.

    Coal India plečia veiklą ir technologijas

    Be tradicinio deginimo elektrai gaminti, Indija vis aktyviau domisi anglies dujinimu ir anglies perdirbimu į chemijos produktus. Coal India skelbia planus plėsti šias kryptis, taip pat didinti dalyvavimą atsinaujinančios energetikos ir energijos kaupimo projektuose.

    Šalis atvirai žvalgosi į Kinijos patirtį, kur anglis plačiai naudojama petrochemijos pramonėje. Indijos argumentas pragmatiškas: vietinė anglis leidžia mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir dujų, o trąšų gamyba iš anglies laikoma susijusia su maisto saugumu.

    Indijos valdžia taip pat sieja sektoriaus plėtrą su darbo rinka, nes kasyboje dirba šimtai tūkstančių žmonių. Tarp tikslų minima ir ambicija iki 2030 metų padidinti metinę anglies gavybą iki 1,58 mlrd. tonų.

    „Šiluminė energetika su mumis liks dar ilgai“, – sakė Aadhar Raj.

    Proga Lenkijos kasybos įmonėms

    Lenkijos kasybos ir su kasyba susijusios inžinerijos bendrovės Indijos planuose įžvelgia komercinį potencialą, ypač gilesnių kasyklų plėtros ir požeminės gavybos technologijų srityse. Indijoje pabrėžiama, kad atviro tipo karjerų galimybės palaipsniui senka, todėl auga poreikis gilesnei, sudėtingesnei gavybai.

    Būtent čia Lenkijos įmonės siekia įsitvirtinti su įranga, technologijomis ir pilnais kasyklų vystymo sprendimais. Pranešama apie bendradarbiavimo formatus, jungiančius Lenkijos ir Indijos partnerius, įskaitant anglies sektoriaus dalyvius bei technologijų tiekėjus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos anglies mažinimo politika, nors ir mažina emisijas regione, nebūtinai mažina pasaulines emisijas, nes dalis energijai imlių procesų ir kuro vartojimo persikelia į kitas geografines zonas. Indijos sprendimai didinti anglies naudojimą šią tendenciją tik išryškina.

  • Operos žvaigždė Christina Poulitsi Chijo festivalyje: duoklė Marijai Callas ir nauji planai

    Operos žvaigždė Christina Poulitsi Chijo festivalyje: duoklė Marijai Callas ir nauji planai

    Tarptautinį pripažinimą pelniusi graikų sopranė Christina Poulitsi šių metų „The Chios Festival“ tapo viena ryškiausių viešnių. Atlikėja, dainavusi įvairiose pasaulio operos scenose, į Chijo salą sugrįžo ne tik koncertuoti, bet ir pagerbti legendinę Mariją Callas.

    Koncerto programa buvo sudėliota aplink arijas, kurios siejamos su Callas repertuaru, o muzikinį vakarą Poulitsi kūrė kartu su pianistu Dimitriu Giaku. Pasirodymas vyko istoriniame Castelli dvare Kamposo vietovėje, kur opera skambėjo netradicinėje, kamerinį artumą kuriančioje erdvėje.

    Duoklė Marijai Callas

    Poulitsi, kilusi iš Chijo, sako su sala turinti ypatingą ryšį, o pasirodymas joje jai visuomet tampa asmeniškas. Šis koncertas buvo jau trečiasis jos pasirodymas festivalyje, kurio programa kasmet apjungia kultūros, istorijos, meno ir mokslo temas.

    Susitikusi su žurnalistais dainininkė pabrėžė, kad Marija Callas jai išlieka ne tik graikų pasididžiavimo simbolis, bet ir profesinis orientyras. Pasak Poulitsi, net ir iš įrašų galima suprasti, kuo Callas buvo išskirtinė, o bel canto arijų interpretacijos jai vis sugrįžta kaip atspirties taškas.

    „Kaip graikai mes labai didžiuojamės, kad Marija Callas yra viena svarbiausių operos figūrų. Ji įkvepia ne tik muzika, bet ir energija, kurią atsineša į kiekvieną ariją“, – sakė Christina Poulitsi.

    „Nors jos gyvai niekada nemačiau, jos įrašai man yra tarsi švyturys. Ypač dainuodama itališką bel canto, vis grįžtu prie jos interpretacijų ir ieškau įkvėpimo“, – teigė dainininkė.

    Karjera tarp scenos ir šeimos

    Dainininkės tarptautinis kelias prasidėjo Vokietijoje, kur ji studijavo ir žengė pirmuosius profesinius žingsnius. Vėliau koncertai ir vaidmenys ją nuvedė į skirtingus žemynus, o pati Poulitsi sako vertinanti galimybę dirbti su dirigentais ir teatrais, su kuriais pavyksta rasti kūrybinį ryšį.

    Vienu svarbiausių karjeros lūžių ji įvardija pažintį su dirigentu Zubinu Mehta, kuris, anot dainininkės, tapo jos mentoriumi ir padėjo atverti duris į didesnes scenas. Vėliau bendri projektai ir gastrolės suteikė progų plėsti repertuarą bei užmegzti naujų kūrybinių pažinčių.

    Šiuo metu Poulitsi, auginanti du vaikus, stengiasi derinti šeimos gyvenimą su intensyviu profesiniu grafiku. Ji pripažįsta sąmoningai ieškanti daugiau laiko Graikijoje ir ne visada renkasi didelės apimties operos pastatymus, tačiau artimiausiam sezonui planų netrūksta.

    Festivalis, siekiantis tapti kultūros centru

    „The Chios Festival“ šiemet surengtas jau penktą kartą ir truko dešimt dienų. Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra vien koncertų ciklas, o platesnė platforma, jungianti pasirodymus, dokumentikos peržiūras, pokalbius ir parodas, o į salą sutraukianti skirtingų sričių profesionalus.

    Festivalio meno vadovė Dimitra Moutzouri teigia, kad tikslas yra nuosekliai stiprinti Chijo kultūrinį identitetą ir kasmet kelti renginio kokybę. Pasak jos, siekiama, kad rugsėjį sala taptų viena svarbiausių Graikijos kultūrinių traukos vietų.

    „Norime, kad kiekvienais metais Chijas rugsėjį būtų kultūrinis traukos centras. Festivalis auga žingsnis po žingsnio, ir mes stengiamės kasmet padaryti jį dar geresnį“, – sakė Dimitra Moutzouri.

  • Pelletas pabrango rekordiškai: namo šildymas per metus brangesnis 1 110 eurų, lenkia dujas ir anglį

    Medžio granulių, vadinamų pelėtomis, kainos Lenkijoje per pastaruosius metus šoktelėjo taip, kad šildymo sąnaudos daugeliui namų ūkių tapo didesnės nei tikėtasi renkantis šią, kaip ekologišką ir pigesnę, alternatyvą. Rinkoje fiksuojamos kainos didmena svyruoja apie 450–560 eurų už toną, o mažmeninėje prekyboje pasitaiko ir maždaug 670 eurų už toną siekiančių pasiūlymų.

    Situaciją dar labiau kaitina neoficialiai aptarinėjami scenarijai, kad kaina galėtų priartėti ir prie 890 eurų už toną ribos. Tokių prognozių viešai nepatvirtina valdžios atstovai, tačiau pati diskusija rodo, kad rinka tapo itin jautri tiekimo grandinėms, sezoniniam paklausos šuoliui ir importo apribojimams.

    Kas kelia pelėčių kainas?

    Vienas dažniausiai minimų veiksnių yra importo srautų pokyčiai regione ir ribotos alternatyvos greitam pasiūlos didinimui. Diskusijose taip pat skamba planai plėsti agropelėčių gamybą, kad rinkoje atsirastų daugiau produkcijos, tačiau tokie sprendimai paprastai neduoda efekto per kelias savaites.

    „Įmonės gali gąsdinti žmones kainomis, kad greičiau parduotų pelėtas“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Kiek kainuoja šildymas: pelėtos, dujos, anglis, šilumos siurblys

    Lenkijos nevyriausybinės organizacijos Polski Alarm Smogowy atlikta naujausia analizė rodo, kad pelėtos tapo vienu brangiausių populiarių šildymo būdų. Vertintas vidutiniškai apšiltintas 150 kvadratinių metrų namas, kuriame gyvena keturių asmenų šeima, o kainos tikrintos 32 prekybos vietose visoje šalyje.

    Pagal šį skaičiavimą, metinis šildymas pelėtomis kainuoja apie 2 970 eurų, t. y. daugiau nei 50 proc. brangiau nei prieš metus. Metinis skirtumas sudaro apie 1 110 eurų, todėl pelėčių pasirinkimas daugeliui vartotojų šią žiemą reiškia gerokai didesnes išlaidas.

    Tuo pat metu dujinis šildymas, dažnai laikomas brangiu, pagal analizę būtų pigesnis ir siektų apie 2 010 eurų per metus. Anglimi kūrenamo katilo eksploatacija, priklausomai nuo įrenginio klasės, vertinama maždaug 1 400–1 820 eurų per metus, tad kai kuriems namų ūkiams tai tampa finansiškai patrauklesne, nors aplinkosauginiu požiūriu problemiškesne alternatyva.

    „Todėl verta prisiminti, kad šilumos šaltinio pasirinkimas namams turi būti gerai apgalvotas ir atliktas pasikonsultavus su patikimu konsultantu, montuotoju ar energetikos auditoriumi“, – sakė Piotr Siergiej.

    Mažiausias sąnaudas, kaip ir ankstesniais metais, analizėje rodo šilumos siurbliai: priklausomai nuo tipo, metinė eksploatacija vertinama apie 1 090–1 670 eurų. Vis dėlto organizacija pabrėžia, kad tai yra tik naudojimo, o ne įrangos įsigijimo ir montavimo kaštai, kurie galutinį sprendimą gali pakeisti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad staigūs pelėčių kainų šuoliai išryškina vieną pagrindinių rizikų: net ir pasirinkus palyginti švarų kurą, namų ūkis išlieka priklausomas nuo rinkos svyravimų bei sezoniškai įtempto tiekimo. Todėl, planuojant šildymo sistemos keitimą ar kuro pirkimą sezonui, vis dažniau rekomenduojama vertinti ne tik kainą šiuo momentu, bet ir ilgalaikį sąnaudų stabilumą.

  • Režisierius Paulas Verhoevenas apie Trumpo Kosminių pajėgų uniformas: filme tai fašizmo satyra

    Režisierius Paulas Verhoevenas apie Trumpo Kosminių pajėgų uniformas: filme tai fašizmo satyra

    Olandų režisierius Paulas Verhoevenas, sukūręs 1997 metais pasirodžiusį filmą Starship Troopers, sureagavo į Donaldo Trumpo paskelbtus DI sugeneruotus vaizdus su siūlomomis Jungtinių Valstijų Kosminių pajėgų uniformomis. Pasak režisieriaus, tokia „įkvėpimo“ kryptis prasilenkia su kūrinio esme, nes filme kariška estetika sąmoningai naudojama kaip perspėjimas apie fašizmą.

    Diskusiją įplieskė Trumpo įrašai socialiniuose tinkluose, kuriuose jis dalijosi DI sukurtais kadrais ir pristatė naujo tipo tarnybinės aprangos maketą. Prie jo buvo pateikta žinutė, kad dizainas esą paremtas Starship Troopers uniformų „disciplina ir funkcionalumu“.

    Verhoevenas interviu „The Hollywood Reporter“ pabrėžė, kad filmo veikėjai tyčia vaizduojami kaip žmonės, kurie patys nesupranta dalyvaujantys fašistinėje sistemoje. Pasak režisieriaus, būtent tai ir yra satyros taikinys, todėl bandymas perkelti šią estetiką į realaus pasaulio institucijų įvaizdį yra problemiškas.

    „Nežinau, ar šis prezidentas supranta, kad filmas sako: tie personažai yra fašistai, patys to nesuvokdami. Toks ir buvo tikslas“, – sakė Paulas Verhoevenas.

    Starship Troopers buvo sukurtas pagal rašytojo Roberto A. Heinleino romaną, tačiau Verhoevenas ne kartą yra aiškinęs, kad ekranizaciją sąmoningai pavertė tamsia politine satyra. Filme ryškūs militarizmo, propagandos, ksenofobijos ir smurto motyvai, o vizualiniai sprendimai specialiai primena totalitarinių režimų ikonografiją.

    Režisierius atkreipė dėmesį ir į tai, kad dalis auditorijos per dešimtmečius filmą klaidingai perskaitė kaip tiesioginį karo epą, o ne ironiją. Jo teigimu, panašus nesusipratimas nuolat kartojasi, kai popkultūros citatos pradedamos naudoti politinėje komunikacijoje, neatsižvelgiant į pirminę kūrinio prasmę.

    Jungtinių Valstijų Kosminės pajėgos buvo įsteigtos 2019 metais, per pirmąją Trumpo kadenciją, kaip atskira kariuomenės rūšis. Pastaraisiais metais JAV politikoje vis dažniau matoma tendencija vizualiniais simboliais ir popkultūros nuorodomis stiprinti žinutes socialiniuose tinkluose, o DI įrankiai šį procesą dar labiau paspartino.

    Ekspertai ne kartą yra įspėję, kad DI generuojami vaizdai politinėje erdvėje kelia papildomų rizikų: nuo klaidinančio turinio iki dar greitesnio simbolių „išplėšimo“ iš konteksto. Šiuo atveju ginčo esmė susivedė į klausimą, ar institucinis įvaizdis netampa priemone normalizuoti estetiką, kuri filme buvo pasirinkta būtent kaip kritika autoritarizmui.

  • Nauja tvarka daugiabučiuose nuo 2027 metų: minimali šilumos įmoka ir privalomas nuotolinis skaitiklių nuskaitymas

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lenkijoje įsigalios atnaujintos daugiabučių šildymo išlaidų paskirstymo taisyklės, kurios pakeis iki šiol įprastą praktiką „sutaupyti“ visiškai užsukant radiatorius. Esminis pokytis – įvedama minimali šilumos įmoka, kurią reikės mokėti net ir tuomet, kai bute šildymas sumažintas iki minimumo.

    Šių pokyčių tikslas – sąžiningiau paskirstyti šildymo kaštus ir sumažinti vadinamąjį šilumos parazitavimą, kai dalis gyventojų mažai šildo savo butus, tačiau komfortišką temperatūrą palaiko iš kaimyninių butų per sienas ir perdangas sklindančia šiluma. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnes sąskaitas tiems, kurie šildo įprastai.

    Kas yra minimali šilumos įmoka?

    Naujoji minimali šilumos įmoka nebus viena fiksuota suma visiems. Ji bus nustatoma kaip tam tikra dalis bendrų šildymo kintamųjų išlaidų arba pagal energijos kiekį, reikalingą užtikrinti bazinę temperatūrą bute.

    Viešai aptariama, kad minimali riba gali siekti ne mažiau kaip 15 proc. kintamųjų viso pastato šildymo sąnaudų. Kitas galimas skaičiavimo būdas – prilyginti įmoką energijai, kurios reikia palaikyti vadinamąją bazinę temperatūrą, dažniausiai apie 16 laipsnių Celsijaus.

    Privalomi nuotolinio nuskaitymo prietaisai

    Kartu su minimalia šilumos įmoka įtvirtinamas ir platesnis perėjimas prie skaitmeninės apskaitos. Iki 2026 metų pabaigos tradiciniai šilumos dalikliai, šilumos skaitikliai bei vandens skaitikliai turės būti pakeisti moderniais įrenginiais su nuotoliniu radijo ryšio nuskaitymu.

    Tikimasi, kad tai leis tiksliau nustatyti realų suvartojimą, greičiau pastebėti gedimus ar neatitikimus ir sumažinti situacijų, kai duomenims surinkti reikia fizinių apsilankymų butuose. Galutinės konkrečios įmokų sumos priklausys nuo šilumos tiekėjų tarifų ir konkrečios bendrijos ar administratoriaus patvirtintų vidaus taisyklių.

    Pokyčiai aktualūs ir platesniame kontekste: šildymo sąnaudų paskirstymas daugiabučiuose vis dažniau siejamas ne tik su individualiais sprendimais, bet ir su viso pastato energiniu balansu. Kai dalis butų sistemingai nešildomi, didėja drėgmės ir pelėsio rizika, o energijos nuostoliai persiskirsto kaimynams.