CP v2

Blog

  • Pirmoji JAV vėjo turbina 1888 metais: 144 medinės mentės kieme beveik 20 metų maitino namą

    Pirmoji JAV vėjo turbina 1888 metais: 144 medinės mentės kieme beveik 20 metų maitino namą

    Dar 1887 metų vasarą Klivlando Euclid Avenue rajone už vieno prabangaus namo ėmė kilti neįprastas bokštas. Kaimynai spėliojo, kam jis skirtas, tačiau jo savininkas ilgai beveik nieko neaiškino.

    1888 metais statinys jau siekė apie 18 metrų aukštį ir buvo milžiniškas net to meto mastais. Paaiškėjo, kad tai ne dekoracija ar observatorija, o ankstyva vėjo turbina, skirta elektrai gaminti.

    Kas ją pastatė?

    Šio sumanymo autorius buvo amerikiečių išradėjas Charlesas F. Brushas, jau anksčiau išgarsėjęs elektrinio apšvietimo technologijomis. Jis priklausė turtingiausių to meto miestiečių sluoksniui, o jo namas stovėjo vadinamojoje Milijonierių gatvėje.

    Ant bokšto Brushas sumontavo apie 17 metrų skersmens ratą su 144 iš kedro pagamintomis mentėmis. Konstrukcija turėjo uodegos mentę, kuri automatiškai pasukdavo ratą į vėją ir padėdavo stabiliau veikti.

    Kaip veikė ši sistema?

    Sukantis mentėms, per diržų ir skriemulių sistemą buvo sukamas generatorius, o pagaminta elektra nukreipiama į 12 didelių akumuliatorių. Tai buvo vienas svarbiausių sprendimų: energija ne tik pagaminama, bet ir sukaupiama, kad būtų naudojama, kai vėjo nėra.

    Teigiama, kad ši sistema maitino šimtus lempučių, kelias ryškias lankines lempas ir nedidelius elektros variklius namuose. Tokia schema šiandien skamba įprastai, tačiau XIX amžiaus pabaigoje tai buvo retas atvejis, kai vėjas naudojamas ne mechaniniam darbui, o elektrai.

    Kodėl idėja neįsitvirtino iš karto?

    Nors technologiškai projektas buvo įspūdingas, ekonomika ilgą laiką atrodė nepalanki. Tuo metu daugelį miestų sparčiai elektrifikavo centralizuotos elektrinės, o didelės ir sunkios konstrukcijos statyba bei priežiūra kainavo brangiai.

    Apie Brusho įrenginį rašiusi to meto spauda pabrėžė, kad pati vėjo energija yra nemokama, tačiau elektros gamyba iš jos nebūtinai pigi, jei infrastruktūra sudėtinga. Ši įžvalga daugelį dešimtmečių lydėjo vėjo energetikos vertinimą, kol technologijos atpigo, o efektyvumas augo.

    Beveik pamirštas faktas

    Svarbi detalė ta, kad tai nebuvo vien turtingo išradėjo eksperimentas keliems mėnesiams. Šaltiniuose nurodoma, kad turbina veikė apie du dešimtmečius ir realiai prisidėjo prie namo elektros poreikių.

    Vėliau istorija pasuko simboliškai: XX amžiaus pradžioje konstrukcija buvo išardyta, o jos išsaugojimo idėjos neįgyvendintos. Vis dėlto pats principas išliko ir tapo tuo pamatu, ant kurio šiandien statoma moderni vėjo energetika.

    Šiuolaikinės turbinos yra nepalyginamai didesnės, lengvesnės pagal pagaminamos energijos santykį ir efektyvesnės, o elektros tinklai bei kaupimo sprendimai leidžia integruoti vis daugiau vėjo generacijos. Tačiau ankstyvasis Brusho bandymas parodė esminę mintį: vėjas gali maitinti namus ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, jei energija valdoma ir kaupiama.

  • Ispanija siūlo ES skolintis bendrai: iki 850 mlrd. eurų per metus ir 5 trln. per penkmetį

    Ispanija siūlo ES skolintis bendrai: iki 850 mlrd. eurų per metus ir 5 trln. per penkmetį

    Ambicingas planas Briuseliui

    Ispanija pateikė siūlymą sukurti naują bendro Europos Sąjungos skolinimosi mechanizmą, kurio apimtis, dalyvaujant visoms šalims, galėtų siekti iki 850 mlrd. eurų per metus. Idėja pristatoma prieš euro zonos finansų ministrų susitikimą Briuselyje.

    Siūlymą ketina pristatyti Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo. Dokumente teigiama, kad tikslas būtų sukurti bendrą saugią finansinę priemonę, kuri taptų orientyru Europos įmonėms ir mažintų jų skolinimosi kainą.

    Ko tikimasi iš bendros skolos

    Ispanijos argumentas remiasi tuo, kad didesnis ir likvidesnis bendras skolos instrumentas galėtų mažinti rinkos susiskaldymą ir padėti sparčiau integruoti kapitalo rinkas. Kartu būtų stiprinamas euro vaidmuo tarptautinėje finansų sistemoje.

    Dokumente nurodoma, kad labiau centralizuota skolos emisija galėtų generuoti apie 5 mlrd. eurų sutaupymų per metus, jei skolinimosi sąlygos priartėtų prie Vokietijos lygio. Skaičiuojama, kad sukaupus 5 trln. eurų emisijų portfelį, sutaupymai galėtų viršyti 25 mlrd. eurų per metus.

    Kas būtų Europos suvereni priemonė

    Ispanija siūlo steigti Europos suverenią priemonę, kurioje dalyvavimas būtų savanoriškas. Pagal modelį Europos Komisija centralizuotų dalį valstybių finansavimo programų, o prisijungusios šalys turėtų laikytis ES fiskalinių taisyklių.

    Jei prisidėtų visos 27 ES valstybės narės, taip pat Europos stabilumo mechanizmas ir Europos finansinio stabilumo priemonė, metinė emisija galėtų siekti 850 mlrd. eurų. Tokiu tempu bendras skolos likutis, kaip teigiama, per penkerius metus galėtų pasiekti 5 trln. eurų.

    Numatoma ir tarpinė alternatyva, jei vieningo sprendimo pasiekti nepavyktų: pradėti nuo norinčiųjų koalicijos. Tačiau dokumente pabrėžiama, kad prasmingam startui turėtų dalyvauti bent penkios didžiausios euro zonos skolos emitentės, nes tuomet metinė emisija siektų apie 540–550 mlrd. eurų.

    Politinis pasipriešinimas ir biudžeto fonas

    Bendras ES skolinimasis Briuselyje išlieka viena labiausiai skaldančių temų. Tradiciškai skeptiškai žiūrinčios šalys, tarp jų Vokietija ir Nyderlandai, nepritaria naujam bendros skolos plėtimui, o Prancūzija ir Graikija yra viešai rėmusios panašias iniciatyvas.

    Siūlomo mechanizmo garantijos būtų dvejopos: paskolos dalyvaujančioms valstybėms ir ES biudžetas. Diskusija vyksta tuo metu, kai ES valstybės jau derasi dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, kurią planuojama galutinai suderinti iki 2026 metų pabaigos, o vienas pagrindinių ginčų yra finansavimo šaltiniai.

    Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad platesnis bendros skolos instrumentų naudojimas gali padėti mažinti palūkanų normų skirtumus tarp šalių ir sustiprinti finansinį stabilumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl rizikos pasidalijimo ir fiskalinės drausmės. Būtent šis balansas, tikėtina, ir taps pagrindine politinių derybų ašimi artimiausiais mėnesiais.

  • Mokslininkų modelis: saulės stogai virš 3,2 mln. km magistralių galėtų sumažinti 150 000 mirčių per metus

    Mokslininkų modelis: saulės stogai virš 3,2 mln. km magistralių galėtų sumažinti 150 000 mirčių per metus

    Mokslininkų komanda įvertino, kas nutiktų, jei virš pasaulio magistralių ir greitkelių būtų įrengti saulės modulių stogai. Modeliavimas rodo, kad toks sprendimas galėtų ne tik generuoti milžinišką elektros kiekį, bet ir prisidėti prie kelių eismo saugumo.

    Skaičiavimuose vertintas apie 3,2 mln. kilometrų pasaulinis pagrindinių kelių tinklas ir hipotetiškai ant jo įrengiamos fotovoltinės konstrukcijos. Idėja remiasi paprasta logika: keliai jau užima erdvę ir yra nuolat apšviečiami, todėl energijos gamyba vyktų nenaudojant papildomos žemės.

    Kiek elektros tai duotų?

    Tyrėjai modelyje naudojo pramonėje įprastus polisilicio modulius ir skaičiavo, kokią metinę generaciją duotų vienodas saulės stogų sprendinys skirtinguose regionuose. Gautas rezultatas – apie 17 578 TWh per metus, tai sudarytų daugiau nei pusę pasaulio elektros suvartojimo 2023 metais.

    Tokio masto generacija teoriškai reikštų mažesnį iškastinio kuro poreikį energetikoje, ypač tankiai apgyvendintuose regionuose, kur nauji saulės parkai dažnai konkuruoja su žemės ūkiu ar gamtos apsauga. Kelių infrastruktūra šią problemą iš dalies apeina, nes išnaudoja jau urbanizuotas erdves.

    Netikėtas efektas kelių saugumui

    Modeliavimas išskyrė ir kitą galimą naudą: saulės stogai virš kelių galėtų sumažinti eismo įvykių riziką dėl geresnio matomumo ir mažesnio akinančios saulės poveikio. Tyrėjų vertinimu, tai pasauliniu mastu galėtų reikšti iki 150 000 išvengtų mirčių per metus, nors šis skaičius priklauso nuo daugybės prielaidų.

    Stogeliai taip pat galėtų sumažinti kelių dangos perkaitimą ir deformacijų riziką karščio bangų metu, o tai aktualu šiltėjant klimatui. Kita vertus, papildomos konstrukcijos keltų naujų saugos reikalavimų: nuo atsparumo vėjui iki avarijų scenarijų, kai transporto priemonė palieka važiuojamąją dalį.

    Kodėl tai vis dar teorija?

    Didžiausia kliūtis – mastas ir kaina: pasauliniam projektui prireiktų dešimčių milijardų modulių, naujų atraminių konstrukcijų, priežiūros infrastruktūros ir itin didelių elektros tinklų pajėgumų. Prie to prisidėtų sudėtingi leidimų, kelių rekonstrukcijų ir eismo valdymo klausimai, nes darbai vyktų virš intensyvaus transporto srautų.

    Tyrėjai pabrėžia, kad realistiškesnis kelias būtų etapinis diegimas ten, kur sąlygos palankiausios: daug saulėtų dienų, ilgi tiesūs ruožai, aukšta elektros paklausa ir tinkamas tinklų pralaidumas. Tokie pilotiniai sprendimai skirtingose šalyse jau buvo išbandomi mažesniu mastu, tačiau iki globalios vizijos dar labai toli.

    Vis dėlto studija išryškina svarbią tendenciją: energetikos plėtra vis dažniau ieško vietų, kurios nekonkuruoja su žeme būstui ar maistui. Jei technologijos pigs, o tinklai taps lankstesni, dalis kelių infrastruktūros ateityje gali virsti ne tik transporto, bet ir elektros gamybos koridoriumi.

    „Nesitikėjau, kad vien magistralės galėtų sutalpinti tokio masto fotovoltines sistemas ir taip smarkiai sumažinti išmetimus“, – sakė pagrindinis darbo autorius Ling Yao.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale Earth’s Future, o išvados pateikiamos kaip pirmasis tokio masto globalus kelių fotovoltikos potencialo įvertinimas. Praktinis įgyvendinimas, anot autorių, priklausys nuo regioninių kaštų, tinklų modernizavimo ir saugos standartų.

  • ECB ultimatyvumas: didžiausi euro zonos bankai iki spalio turi planą prieš DI kibernetines atakas

    ECB ultimatyvumas: didžiausi euro zonos bankai iki spalio turi planą prieš DI kibernetines atakas

    Europos Centrinis Bankas, prižiūrintis didžiausius euro zonos kredito davėjus, pareikalavo, kad bankai parengtų konkrečius veiksmų planus, kaip stiprins kibernetinę gynybą prieš vis galingesnes dirbtinio intelekto sistemas. ECB pabrėžia, kad tai nėra trumpalaikė mada, o ilgalaikis grėsmių aplinkos pokytis.

    ECB Priežiūros valdyba laišku informavo 110 tiesiogiai prižiūrimų bankų, kad iki spalio 31 dienos turi būti pateikti planai, apimantys tiek skubias, tiek ilgesnio laikotarpio priemones. Tarp minimų bankų yra „Deutsche Bank“, „BNP Paribas“ ir „Santander“.

    „Naujausi modeliai nekeičia rizikų pobūdžio iš esmės, bet smarkiai padidina greitį ir mastą, kuriuo jos materializuojasi“, – sakė ECB Priežiūros valdybos pirmininkė Claudia Buch.

    Reguliuotojas akcentuoja kelias sritis: spartesnį pažeidžiamumų nustatymą ir programinės įrangos pataisų diegimą, DI paremto stebėjimo bei incidentų aptikimo stiprinimą ir griežtesnę trečiųjų šalių technologijų tiekėjų kontrolę. Tai reiškia, kad bankams teks įrodyti, jog tiek jų vidinė IT tvarka, tiek tiekimo grandinė yra pasirengusi atremti greitesnes ir taiklesnes atakas.

    ECB taip pat nurodo, kad atsakomybė turi būti prisiimta aukščiausiu lygiu, o ne palikta vien IT padaliniams. Praktikoje tai paprastai apima valdybų įsitraukimą, aiškius rodiklius, investicijų planavimą ir patikras, ar kibernetinė rizika valdoma taip pat griežtai kaip kredito ar likvidumo rizika.

    Kad bankai galėtų sutelkti resursus į šią užduotį, ECB pranešė atidedantis kasmetinį IT rizikų klausimyną: jis iš rugsėjo 2026 metais perkeliamas į 2027 metų vasarį. Po spalio pabaigos ECB žada įvertinti kiekvieno banko planą, aptarti jį dvišaliuose susitikimuose ir atlikti viso sektoriaus analizę, ieškant bendrų spragų bei gerosios praktikos.

    ESRB: sisteminė rizika auga

    ECB žingsnis sutapo su Europos sisteminės rizikos valdybos perspėjimu, kad pažangiausi DI modeliai tampa sisteminės kibernetinės rizikos šaltiniu visai Europos Sąjungos finansų sistemai. ESRB nurodė, jog piktavaliams DI jau padeda automatizuoti atakų planavimą ir vykdymą, o tai mažina laiką, per kurį organizacijos spėja rasti ir užlopyti spragas.

    Tokio tipo dinamika ypač pavojinga finansų sektoriui, nes vienu metu gali būti paveiktos kelios institucijos, naudojančios panašias technologijas ar tuos pačius paslaugų teikėjus. Jei kritinė spraga išnaudojama plačiai, tai gali sutrikdyti atsiskaitymus, klientų aptarnavimą ar prieigą prie duomenų, o pasekmės greitai persimeta į ekonomiką.

    Kuo skiriasi naujo tipo grėsmės

    Reguliuotojai pabrėžia, kad naujos kartos DI modeliai vis geriau identifikuoja sistemų silpnąsias vietas ir gali pagreitinti pažeidžiamumų paiešką. Straipsnyje minimas „Anthropic“ modelis „Mythos“, kurio gebėjimai išryškino diskusiją, kaip suderinti inovacijas ir saugumą, kad galingi įrankiai nebūtų paversti pagalbininkais įsilaužėliams.

    Dar viena tema, kurią ECB išskiria atskirai, yra kvantinė kompiuterija. Centrinis bankas pranešė, kad šiai rizikai vėliau skirs atskirą komunikaciją, nes kvantiniai pajėgumai ilgainiui gali pakeisti šifravimo ir duomenų apsaugos prielaidas.

  • Kinijos vėjo jėgainių parkas pakeitė mikroklimatą: vėjas sulėtėjo, o naktimis atšilo apie 1 laipsnį

    Kinijos vėjo jėgainių parkas pakeitė mikroklimatą: vėjas sulėtėjo, o naktimis atšilo apie 1 laipsnį

    Šiaurės Kinijoje, netoli Pekino esančiame Džangdziakou regione, didelis Šangji vėjo jėgainių parkas ne tik gamina elektrą, bet ir pastebimai pakeitė vietos mikroklimatą. Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad aplink parką kito vėjo greitis ir nakties temperatūra, nors kritulių bei oro drėgmės rodikliai iš esmės liko stabilūs.

    Mokslininkai analizavo kelių dešimtmečių meteorologinius duomenis ir papildomai rėmėsi palydoviniais stebėjimais. Tyrimų išvada paprasta, bet reikšminga: vėjo jėgainių fizinis poveikis atmosferai gali keisti sąlygas konkrečioje vietovėje, net jei platesnio regiono klimato tendencijų tai neperrašo.

    Ką parodė ilgalaikiai duomenys?

    Vertinant 1981–2018 metų laikotarpį, užfiksuota, kad vidutinis metinis vėjo greitis aplink parką sumažėjo apie 6 proc. Ryškiausias pokytis matytas pavasarį, kai vėjo greitis mažėjo apie 14 proc., o žiemą fiksuotas maždaug 8 proc. kritimas.

    Temperatūros pokyčiai buvo subtilesni, bet nuoseklūs: vidutinė metinė oro temperatūra paaugo maždaug 0,4 laipsnio, o metinė minimali temperatūra – apie 0,8 laipsnio. Didžiausias efektas pastebėtas vasaros ir rudens naktimis, kai oras tapdavo šiltesnis maždaug 1 laipsniu, tačiau dieną analogiško šuolio nefiksuota.

    Kodėl šyla būtent naktimis?

    Tyrėjai aiškina, kad lemiamas veiksnys yra ne papildoma šiluma iš žemės paviršiaus, o atmosferos sluoksnių maišymas. Naktimis oras dažniau „susisluoksniuoja“: arčiau žemės gali laikytis vėsesnis sluoksnis, o aukščiau – šiltesnis.

    Didelių turbinų mentės veikia kaip mechaninis maišytuvas, kuris suardo šiuos sluoksnius ir leidžia šiltesniam orui iš aukščiau lengviau nusileisti arčiau žemės. Kartu turbinos iš oro srauto paima dalį kinetinės energijos, todėl vidutinis vėjo greitis vietoje gali mažėti.

    „Vėjo jėgainių mentės naktį intensyviau maišo atmosferą, todėl šiltesnis oras lengviau pasiekia žemės paviršių“, – teigiama tyrėjų apibendrinime.

    Ką tai reiškia energetikai?

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie mikroklimato pokyčiai nereiškia, jog vėjo energetika blogina regiono klimatą ar panaikina jos naudą mažinant iškastinio kuro naudojimą. Vis dėlto tai primena, kad didelės energetikos infrastruktūros projektai daro matuojamą poveikį aplinkai, todėl planuojant parkus svarbu įvertinti ne tik triukšmą, paukščių migraciją ar kraštovaizdį, bet ir vietines meteorologines sąlygas.

    Praktikoje tai gali būti aktualu prognozuojant vėjo išteklius, vertinant apledėjimo riziką, rūkų susidarymą ar net vietinius temperatūros minimumus, kurie svarbūs žemės ūkiui. Mokslininkai tikisi, kad tolesni tyrimai padės geriau suprasti, kokio masto parkai ir kokiomis sąlygomis sukelia didžiausius mikroklimato pokyčius.

  • Pusmečio ekonomikos testas: Hormuzo sąsiauris, nafta ir DI gali perrašyti 2026 metų prognozes

    Pusmečio ekonomikos testas: Hormuzo sąsiauris, nafta ir DI gali perrašyti 2026 metų prognozes

    Trapus susitarimas, didelė kaina

    2026 metų antroji pusė pasaulio ekonomikai gali tapti lūžio tašku, nes svarbiausi rizikos veiksniai susijungia į vieną grandinę. „Oxford Economics“ pabrėžia, kad kertinis klausimas yra JAV ir Irano paliaubų tvarumas ir tai, ar įtampa Persijos įlankoje neperaugs į naują energijos kainų šoką.

    Konsultacijų bendrovė prognozuoja spartesnį augimą metų pabaigoje, jei naftos kainos išliks žemesnės ir tai sustiprins namų ūkių perkamąją galią. Tačiau analitikai pripažįsta, kad ilgalaikio susitarimo tikimybė išlieka labai neapibrėžta.

    „Šio susitarimo patvarumas lems, ar pasaulio ekonomika gaus energijos skatinamą infliacijos mažėjimo postūmį, ar patirs antrą naftos šoką“, – sakė „Oxford Economics“ vyriausiasis pasaulio ekonomistas Ryanas Sweetas.

    Hormuzo sąsiauris kaip barometras

    Įtampa Hormuzo sąsiauryje, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų dujų dalis, finansų rinkoms yra vienas jautriausių signalų. Bet koks ilgiau trunkantis laivybos sutrikimas šiame taške paprastai akimirksniu persiduoda į kuro kainas, draudimo įmokas, logistikos kaštus ir galiausiai į vartotojų kainas.

    Straipsnyje aprašoma, kad po naujų atakų regione naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc., o „Brent“ rūšies nafta viršijo maždaug 72 eurus už barelį. Tokie svyravimai rodo, kad rinka vis dar įkainoja konflikto eskalacijos riziką, net jei politiniai kanalai formaliai lieka atviri.

    Skirtingos prognozės ir įkaitintos rinkos

    Naftos kainų scenarijai šiuo metu smarkiai išsiskiria, o tai didina neapibrėžtumą įmonių planavime ir investuotojų sprendimuose. „Oxford Economics“ atveju paliaubų išlaikymas reikštų švelnesnes infliacijos trajektorijas ir mažesnį spaudimą palūkanoms, o nutrūkus susitarimui rizika greitai peržengtų energetikos ribas.

    Tuo pat metu kiti rinkos dalyviai numato brangesnės naftos kelią. Skirtingi vertinimai iš esmės remiasi tuo pačiu kintamuoju, geopolitiniu stabilumu, todėl vienas naujas incidentas regione gali greitai pakeisti vyraujantį rinkos naratyvą.

    Muitai, prekyba ir DI grandinės

    Kitas svarbus rizikos blokas yra prekybos politika, ypač JAV muitų režimo pokyčiai ir galimos papildomos priemonės Kinijos atžvilgiu. „Oxford Economics“ vertinimu, tarifų pokyčiai gali didinti bendrą muitų naštą ir kartu slopinti prekybos apimtis, o tai ypač jautru eksportuotojams ir pramonės ciklams.

    Šios įtampos susikerta su DI bumu, nes DI ekosistema priklauso nuo lustų, serverių ir kitų komponentų tiekimo grandinių, kurių didelė dalis sutelkta Šiaurės Rytų ir Pietryčių Azijoje. Jei energijos ir transporto kaštai vėl šokteltų, tai galėtų išauginti ir DI infrastruktūros kainą, o kartu paveikti technologijų sektoriaus vertinimus biržose.

    „Taikos susitarimo žlugimas neapsiribotų vien nafta: jis smogtų DI tiekimo grandinėms Azijoje, griežtintų centrinių bankų toną ir greitai sugriežtintų finansines sąlygas“, – sakė Ryanas Sweetas.

    Centriniai bankai ir politinis kalendorius

    Palūkanų normų kryptis 2026 metų antroje pusėje išliks priklausoma nuo infliacijos duomenų ir energijos kainų, o centriniai bankai gali būti priversti reaguoti greičiau nei tikisi rinkos. Jei nafta brangtų ilgesnį laiką, tai sustiprintų antrinės infliacijos riziką ir apsunkintų sprendimą švelninti pinigų politiką.

    Be ekonominių rodiklių, svarbų vaidmenį turės ir politiniai ciklai, galintys daryti įtaką Artimųjų Rytų procesams bei fiskalinei politikai Europoje. Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad prognozių paklaida tokiose sąlygose didėja, todėl įmonėms ir gyventojams verta ruoštis platesniam scenarijų spektrui.

  • Nafta šovė į viršų, biržos smunka: Trumpas pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigtos

    Nafta šovė į viršų, biržos smunka: Trumpas pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigtos

    Trečiadienį pasaulio rinkas sudrebino išaugusi įtampa tarp JAV ir Irano: naftos kainos šoktelėjo daugiau kaip 6 proc., o Europos ir Azijos biržose įsivyravo išpardavimas. Investuotojai reagavo į žinias, kad Vašingtonas nebelaiko galiojančiu laikino susitarimo dėl paliaubų.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO viršūnių susitikime Ankaroje, paklaustas apie laikino supratimo memorandumo su Iranu ateitį, pareiškė, kad, jo vertinimu, susitarimas iš esmės baigtas. Tokia retorika rinkoms reiškia didesnę riziką, jog konfliktas gali atsinaujinti ir persimesti į energetikos tiekimo grandines.

    „Manau, kad viskas baigta. Aš nenoriu su jais turėti reikalų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Po pareiškimų JAV Centrinė vadavietė paskelbė, kad per naktį smogė daugiau kaip 80 taikinių Irane. Pranešta apie atakas prieš vadovavimo ir kontrolės infrastruktūrą, pakrančių radarus, priešlaivinių raketų pajėgumus bei objektus, siejamus su Islamo revoliucinės gvardijos korpusu.

    Rinkų nervingumą sustiprino ir žinia, kad Vašingtonas atšaukė išimtį, kuri buvo leidusi Iranui atnaujinti naftos eksportą. Tokie sprendimai didina neapibrėžtumą dėl pasiūlos, ypač turint omenyje Hormūzo sąsiaurį, kuriuo juda reikšminga pasaulinės naftos ir dujų prekybos dalis.

    Nafta brangsta, akcijos pinga

    Tarptautinis „Brent“ etalonas dienos eigoje pabrango daugiau kaip 6 proc. iki maždaug 73 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta kilo panašiu tempu iki maždaug 70 eurų. Kainos grįžo prie lygių, kurie buvo matomi dar iki konflikto eskalacijos metų pradžioje.

    Europoje smuko pagrindiniai indeksai: Vokietijos DAX buvo nusileidęs daugiau kaip 2 proc., Prancūzijos CAC 40 krito virš 2 proc., o Londono FTSE 100 prarado apie 1,5 proc. JAV ateities sandoriai taip pat signalizavo neigiamą sesijos pradžią.

    Azijoje nuotaikos buvo panašios: Tokijo „Nikkei 225“ krito apie 2 proc., o Pietų Korėjos „Kospi“ smuko daugiau kaip 5 proc. Investuotojai čia vienu metu vertino ir geopolitinę riziką, ir pastaruoju metu suintensyvėjusį spaudimą technologijų sektoriui.

    Technologijų akcijoms smūgis tęsiasi

    Pastarosiomis savaitėmis daugelyje rinkų ryškėjo ženklai, kad dalis su DI susijusių akcijų buvo įkainotos pernelyg optimistiškai, o bet koks sukrėtimas paskatina pelnų realizavimą. Dėl to technologijų bendrovės jautriau reaguoja į brangstančią energiją, geopolitinius pranešimus ir kapitalo kainos lūkesčius.

    Pietų Korėjoje smuko „Samsung Electronics“ ir „SK Hynix“ akcijos, o JAV rinkose antradienį žemyn traukė kelių lustų gamintojų kotiruotės, prisidėjusios prie „Nasdaq“ kritimo. Tuo pat metu energetikos sektoriaus įmonės išsiskyrė kilimu, nes investuotojai perėjo prie aktyvų, kurie paprastai laimi brangstant žaliavoms.

    Žaliavų rinkose brango JAV doleris, o auksas ir sidabras pigo, atspindėdami platesnį rizikos perskirstymą. Analitikai pabrėžia, kad artimiausiu metu rinkų kryptį gali lemti naujos antraštės apie padėtį Artimuosiuose Rytuose ir bet kokie signalai dėl tiekimo saugumo Hormūzo sąsiauryje.

  • „Premier League“ klubų nuostoliai šovė 600 proc.: pajamos rekordinės, bet skolos auga

    „Premier League“ klubų nuostoliai šovė 600 proc.: pajamos rekordinės, bet skolos auga

    Anglijos „Premier League“ klubų bendri nuostoliai prieš mokesčius 2024–2025 metų sezone išaugo iki maždaug 1,1 mlrd. eurų. Tai beveik septynis kartus daugiau nei ankstesniame sezone, kai fiksuotas apie 158 mln. eurų deficitas.

    Tokius skaičius pateikė „Deloitte“ 35-ajame futbolo finansų apžvalgos leidinyje. Ataskaitoje pabrėžiama, kad nuostolių šuolis įvyko paradoksaliu metu, kai klubai uždirbo daugiau nei bet kada anksčiau.

    Pajamos augo, išlaidos dar greičiau

    Bendros lygos pajamos pakilo apie 8 proc. ir pasiekė rekordinius maždaug 7,9 mlrd. eurų. Tai didžiausias rodiklis tarp penkių stipriausių Europos lygų, o rungtynių dienos pajamos pirmą kartą perkopė 1,1 mlrd. eurų.

    Komercinės pajamos, ataskaitos duomenimis, augo apie 13 proc., tačiau klubų išlaidos didėjo sparčiau nei įplaukos. „Deloitte“ nuostolius sieja su intensyviomis investicijomis žaidėjų perėjimų rinkoje ir tuo, kad nepasikartojo ankstesniam sezonui palankūs vienkartiniai pelnai iš turto pardavimų.

    2025–2026 metų sezonui prognozuojama, kad pajamos turėtų viršyti maždaug 8,2 mlrd. eurų, o vienas svarbiausių veiksnių bus naujas vidaus transliacijų sandoris. Vis dėlto augančios išlaidos reiškia, kad vien pajamų rekordų gali nepakakti pelningumui grąžinti.

    Skolų našta ir įtemptas kalendorius

    Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad „Premier League“ klubų bendra grynoji skola padidėjo iki maždaug 4,2 mlrd. eurų. Finansinė rizika didėja tada, kai sportiniai rezultatai, vietos Europos turnyruose ir transliacijų pajamos tampa ypač svarbūs atsiperkamumui.

    „Futbolas negali pasikliauti vien tuo, kad prideda daugiau turinio, jog pasiektų tvarų augimą“, – sakė „Deloitte“ sporto verslo grupės vadovas Timas Bridge’as.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vis labiau prisotinamas rungtynių kalendorius gali trumpuoju laikotarpiu kelti pajamas, tačiau ilguoju didina žaidėjų apkrovas, traumų riziką ir kelia grėsmę produkto kokybei. Tai gali paveikti ir transliacijų vertę, jei sirgalių dėmesys ims skaidytis.

    Žemesnėse lygose vaizdas dar niūresnis

    Finansinė situacija prastėja ir žemiau „Premier League“ esančiose varžybose. „Championship“ klubų pajamos 2024–2025 metų sezone sumažėjo apie 2 proc. iki maždaug 1,1 mlrd. eurų, o nuostoliai prieš mokesčius išaugo iki maždaug 415 mln. eurų.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pelningai dirbo tik trys iš 24 klubų, o daugumai išorinis finansavimas tampa kritiškai svarbus likvidumui. Tai išryškina sisteminę problemą, kai bandymas sportiškai pakilti į aukščiausią lygą dažnai skatina rizikingą išlaidavimą.

    Televizijos pinigų pasidalijimo derybos tarp „Premier League“ ir EFL, kurios, kaip nurodoma, stringa nuo 2024 metų, tebėra vienas svarbiausių klausimų. Papildomą vaidmenį šiame procese turėtų atlikti naujai įsteigtas Nepriklausomas futbolo reguliuotojas, turintis įgaliojimų įsikišti, jei susitarimas nepasiekiamas.

    Europos mastu futbolo pajamos pirmą kartą viršijo 40,2 mlrd. eurų, tačiau bendri nuostoliai prieš mokesčius didėjo iki maždaug 1,5 mlrd. eurų. „Deloitte“ perspėja, kad artimiausiais sezonais augimas gali lėtėti arba net apsiversti, jei sąnaudos ir toliau augs greičiau nei pajamos.

  • Trumpas liepė tuoj pat stabdyti prekybą su Ispanija: kodėl JAV rankas suriša Europos Sąjunga

    Trumpas liepė tuoj pat stabdyti prekybą su Ispanija: kodėl JAV rankas suriša Europos Sąjunga

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO viršūnių susitikime Ankaroje pareiškė nurodęs nedelsiant stabdyti prekybą su Ispanija. Tokia retorika nuskambėjo po to, kai Madridas neįsipareigojo siekti naujo Aljanso gynybos finansavimo tikslo, siejamo su 5 proc. BVP riba.

    Viešoje spaudos konferencijoje kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte D. Trumpas Ispaniją pavadino prasta partnere ir pareiškė nenorintis su ja vykdyti verslo. Jis kreipėsi į JAV iždo sekretorių Scottą Bessentą, ragindamas imtis veiksmų nedelsiant.

    „Aš nenoriu su jais jokios prekybos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo biuras šiuos pareiškimus viešai sumenkino, pabrėždamas, kad dvišaliai santykiai su Vašingtonu išlieka geri. Taip pat priminta, kad prekybos politika yra Europos Sąjungos kompetencija, todėl atskirų valstybių narių JAV negali paprastai „atskirti“ nuo bendros rinkos.

    Kas riboja D. Trumpo galimybes?

    Europos Sąjungoje muitai, prekybos susitarimai ir kitos bendrosios prekybos politikos priemonės derinamos per Europos Komisiją, o ne kiekvienos šalies atskirai. Tai reiškia, kad bandymas nukreipti priemones vien tik prieš Ispaniją praktiškai paliestų visą ES bendrąją rinką ir galėtų išprovokuoti koordinuotą atsaką iš Briuselio.

    Problema būtų ir praktinė: tiekimo grandinės ES yra glaudžiai susijusios, o prekyba tarp valstybių narių laikoma ne eksportu, bet prekių tiekimu ES viduje. Pavyzdžiui, Ispanijoje užauginti produktai gali būti perdirbami kitoje ES šalyje ir tik tada iškeliauti į JAV, todėl „tikslinė“ priemonė greitai virstų plataus masto trikdžiu.

    Ne pirmą kartą D. Trumpas viešai ragina stabdyti prekybą su Ispanija, tačiau ankstesni pareiškimai realios prekybos eigos nepakeitė. Tai rodo, kad politinė žinutė nebūtinai reiškia greitą teisinį ar administracinį veiksmą.

    Kokie prekybos mastai ir pažeidžiamiausios sritys?

    Turimi 2025 metų duomenys rodo, kad į JAV keliauja apie 4,9 proc. Ispanijos prekių eksporto, kurio vertė siekia maždaug 18 mlrd. eurų. Palyginimui, kitų didžiųjų Europos ekonomikų priklausomybė nuo JAV rinkos pagal prekių eksportą yra didesnė, todėl Madrido rizika santykinai mažesnė.

    Tuo metu JAV eksportas į Ispaniją sudaro apie 23 mlrd. eurų, tad Vašingtonas šioje dvišalėje prekyboje turi perteklių. Vis dėlto Ispanija JAV mastu yra nedidelė rinka, nes eksportas į ją sudaro apie 1,2 proc. viso JAV eksporto.

    Labiausiai jautrios sritys paprastai būna pramoniniai gaminiai ir tarpinės prekės, tokios kaip pramoninė įranga ar chemijos produktai, taip pat maisto sektorius. Tarp maisto prekių dažniausiai minimi aliejai ir riebalai, įskaitant alyvuogių aliejų, kurie sudaro reikšmingą dalį Ispanijos eksporto į JAV.

    Kitos priemonės: sankcijos ir technologijų ribojimai

    Nors ES prekybos politika riboja galimybes smogti vienai valstybei narei tarifais, JAV administracija teoriškai turi kitų instrumentų. JAV gali taikyti tikslines sankcijas juridiniams asmenims ar atskiriems asmenims, kurios gali paveikti bankines paslaugas, keliones ar bendradarbiavimą, nors tokie sprendimai paprastai argumentuojami nacionalinio saugumo ar užsienio politikos motyvais.

    Kitas kelias būtų JAV technologijų ir programinės įrangos eksporto apribojimai konkrečioms įmonėms, taikant kontrolės mechanizmus, susijusius su eksporto licencijavimu. Vis dėlto Ispanija priklauso palankiausiam JAV eksporto kontrolės režimui, taikomam artimiausiems sąjungininkams, todėl plataus masto ribojimai būtų politiškai jautrūs ir sudėtingi.

    Ekspertai pabrėžia, kad bet koks bandymas izoliuoti Ispaniją prekyboje faktiškai reikštų konfliktą su visa Europos Sąjunga. Tokiu atveju didžiausia rizika būtų ne vien tarifai, o platesnė transatlantinių santykių eskalacija, galinti paveikti tiek gynybos, tiek ekonominio bendradarbiavimo darbotvarkę.

  • „OpenAI“, „Meta“ ir „xAI“ paleidžia naujus DI modelius: kas keisis vartotojams jau šią savaitę

    „OpenAI“, „Meta“ ir „xAI“ paleidžia naujus DI modelius: kas keisis vartotojams jau šią savaitę

    By&nbspRoselyne Min
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    It’s a week of major AI releases from some of the world’s biggest tech companies. Here’s what to expect.

    Several major technology companies are releasing new AI models or updates this week, as the AI race promises to be hotter than the summer heatwave.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    OpenAI is expected to make GPT-5.6 publicly available on Thursday, widening access to its latest and most capable AI model after an earlier limited rollout.

    The company first unveiled GPT-5.6 in late June, but access was restricted to a small group of vetted partners while the US government reviewed potential national security risks.

    Similarly to the release, withdrawal and subsequent re-release of Anthropic’s Fable model, US officials had raised concerns that increasingly powerful AI systems could be misused, including for cyber or military purposes.

    OpenAI said in a post on X late Tuesday that it now plans to release GPT-5.6 Sol, along with its Terra and Luna models. Sol is the company’s most advanced model, while Terra is a lower-cost mid-tier option and Luna is its most cost-efficient version.

    The precarious rollout schedule by leading AI companies also highlights how the race is no longer merely about capability, but also about who controls deployment, whose data powers the tools and where — and how — they are used.

    Related

    The delayed rollout reflects growing government scrutiny of frontier AI systems, as policymakers seek more oversight of models that could be used in sensitive areas such as cybersecurity, defence and intelligence.

    In June, the Trump administration signed an executive order establishing a voluntary framework under which AI developers could offer “covered frontier models” to the US government for up to 30 days before releasing them to trusted partners, and later, to the wider public.

    “We don’t believe this kind of government access process should become the long-term default. It keeps the best tools from users, developers, enterprises, cyber defenders, and global partners who need them,” OpenAI wrote in an announcement in June.

    “We are taking this short-term step because we believe it is the strongest path to broader availability in the coming weeks, while we work with the Administration to develop the cyber Executive Order framework and a repeatable process for future model releases,” the company added.

    Related

    SpaceXAI and Meta add to a crowded week of AI launches

    OpenAI’s update comes as other technology companies race to bring new AI models and tools to market.

    Elon Musk’s AI venture SpaceXAI, also known as xAI, is reportedly preparing to release a new AI model with Anysphere, the company behind the AI coding tool Cursor, according to The Information, which cited a memo sent to staff.

    The Information reported that the model could be released as early as Wednesday and is expected to process information quickly, making it competitive in some respects with Anthropic’s Opus 4.8 and OpenAI’s GPT-5.5.

    Meanwhile, Meta launched Muse Image this week, its first image-generation model built by Meta Superintelligence Labs.

    Like other image generators, Muse Image supports prompt-based image generation and editing. Meta says the model can “act as the creative partner” and help users “turn ideas into high-quality visuals” to share on their feed, story or chat.

    However, the model has drawn criticism because users with public Instagram accounts can be mentioned in prompts, allowing others to generate images that use their public posts as reference material, unless they opt out in settings.

    Meta’s policy states that “people may be able to create content with your Instagram content using AI features at Meta” and that users “will not be notified about content created using AI features at Meta.”

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more