CP v2

Blog

  • Sprogimas Atėnuose sugriovė namą: aiškėja, kas buvo viduje ir kodėl gelbėtojai dar neišvyko

    Sprogimas Atėnuose sugriovė namą: aiškėja, kas buvo viduje ir kodėl gelbėtojai dar neišvyko

    Tragedija Plakos rajone

    Atėnuose, istoriniame Plakos rajone, penktadienio rytą po sprogimo sugriuvo pastatas, kuriame buvo apsistoję ir gyvenę žmonės. Graikijos tarnybos patvirtino, kad žuvo šeši asmenys, o įvykio vietoje darbai tęsėsi kelias valandas.

    Sprogimas įvyko netrukus po 7.30 valandos ryto, o smūgio banga apgadino ir gretimus statinius bei automobilius. Pareigūnai pabrėžia, kad žuvusiųjų tapatybės nustatymas dar buvo tęsiamas, todėl galutinė informacija galėjo būti tikslinama.

    Kas buvo pastate ir kaip vyko paieška

    Skelbiama, kad pirmame aukšte buvo apsistoję keturi turistai iš JAV. Antrame aukšte gyveno pora: 78 metų vyras iš Jungtinės Karalystės ir 77 metų Graikijos pilietė.

    Po griūties gelbėjimo operacijoje dalyvavo apie 30 ugniagesių, pasitelkta šešios specialiosios transporto priemonės ir trys specialiai apmokyti šunys. Paieškose naudoti geofonai, padedantys fiksuoti galimus garsus po nuolaužomis, taip pat specialios kameros, leidžiančios tikslinti, kur galėtų būti įstrigę žmonės.

    Per tą pačią dieną iš gretimo pastato buvo išlaisvintos dvi moterys ir išgabentos į ligoninę. Dar vienas žmogus patyrė nesunkių sužalojimų nuo skriejusių nuolaužų.

    Tiriama sprogimo priežastis

    Priežastis, dėl kurios įvyko sprogimas, tiriama. Įvykio vietoje liko ugniagesiai, policija ir medikai, taip pat dirbo padegimų ir gaisrų tyrimų padalinio pareigūnai, renkantys duomenis bei vertinantys galimus scenarijus.

    Tokio pobūdžio incidentuose tyrėjai įprastai vertina kelias versijas, įskaitant dujų nuotėkio tikimybę, galimus elektros instaliacijos gedimus ar kitus technologinius pažeidimus. Tarnybos kol kas viešai neįvardijo, kuri versija laikoma pagrindine.

    Vietos pareigūnai taip pat vertino, ar aplinkiniai pastatai saugūs, nes sprogimai tankiai užstatytuose senamiesčio kvartaluose gali sukelti antrinių pažeidimų. Gyventojų ir turistų saugumas tokiais atvejais užtikrinamas ribojant patekimą į pavojingas zonas ir atliekant konstrukcijų apžiūras.

  • Premjeras Kauno rajone pažėrė pažadų: A1–A6 jungtis ir LEZ plėtra keis regiono veidą

    Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius lankėsi Kauno rajone, kur su savivaldos ir verslo atstovais aptarė susisiekimo, investicijų ir žemės ūkio plėtros klausimus. Vizito metu apžiūrėta planuojama A1–A6 kelių jungtis, diskutuota apie Kauno laisvosios ekonominės zonos plėtrą ir regiono konkurencingumą.

    Susitikimuose akcentuota, kad sparčiai augantis Kauno rajonas tampa svarbia traukos vieta tiek gyventojams, tiek investuotojams. Tam įtakos turi patogi geografinė padėtis, šalia esantis oro uostas, magistraliniai keliai ir stiprėjanti pramonės bei logistikos bazė.

    „Kauno rajonas yra puikus pavyzdys, kaip aktyvi savivalda, investicijos, verslas ir žemės ūkis kartu kuria augančią ir stiprėjančią Lietuvą“, – sakė premjeras.

    Vienu pagrindinių vizito akcentų tapo A1–A6 kelių jungties projektas, kuris, kaip pabrėžiama, turėtų pagerinti Kauno LEZ ir oro uosto pasiekiamumą. Taip pat tikimasi efektyviau perskirstyti sunkiojo transporto srautus ir sumažinti tranzitinį eismą per Ramučių bei Karmėlavos gyvenamąsias teritorijas.

    Pažymėta, kad Kauno rajono savivaldybė jau yra atlikusi reikšmingą parengiamąjį darbą: parengta galimybių studija, patvirtintas specialusis planas, įgyvendintos žemės paėmimo procedūros. Tokie žingsniai paprastai laikomi kritiniais, nes leidžia projektui greičiau pereiti į techninio projektavimo ir finansavimo sprendimų etapą.

    A1–A6 jungtis: poveikis gyventojams ir verslui

    Transporto infrastruktūros projektai Kauno regione turi tiesioginę įtaką ne tik kelionės laikui, bet ir verslo kaštams, ypač logistikos bei gamybos sektoriuose. Geresnis privažiavimas prie LEZ ir oro uosto didina teritorijos patrauklumą investuotojams, o tai gali reikšti naujas darbo vietas ir didesnes savivaldybių biudžetų pajamas.

    Kartu tai svarbu ir kasdieniam gyvenimui, nes intensyvaus sunkiojo transporto srautų nukreipimas nuo gyvenviečių paprastai siejamas su mažesniu triukšmu, oro tarša ir didesniu eismo saugumu. Tokiuose projektuose ypatingas dėmesys skiriamas sprendiniams, kurie mažina spūstis ir rizikingas sankryžas.

    Kauno LEZ: investicijų trauka

    Vizito metu aptarta ir Kauno LEZ plėtra. Nurodyta, kad zonoje, kuri šiuo metu užima 534 hektarų teritoriją, 2025 metų pradžioje pritrauktų investicijų vertė viršijo 1,56 mlrd. eurų.

    Tarp svarbiausių LEZ plėtros prielaidų įvardijamas infrastruktūros pajėgumas ir aiškios investavimo sąlygos. Praktikoje tai reiškia ne tik sklypų pasiūlą ar inžinerinių tinklų parengtį, bet ir patikimą susisiekimą, kuris tampa vienu iš esminių kriterijų tarptautinėms gamybos bei logistikos įmonėms.

    Kooperatyvas „Pienas LT“ ir pridėtinė vertė

    Premjeras taip pat lankėsi žemės ūkio kooperatyve „Pienas LT“, kur susipažino su veikla ir kooperacijos vaidmeniu kuriant pridėtinę vertę. Pabrėžta, kad regiono ekonominis atsparumas priklauso nuo kelių sektorių stiprybės vienu metu, todėl pramonės, logistikos ir žemės ūkio sinergija tampa svarbiu veiksniu.

    „Kauno rajono pažanga rodo, kad regionų stiprėjimas yra neatsiejamas visos Lietuvos augimo dalis“, – pabrėžė Ministras Pirmininkas.

    Vizito apibendrinime akcentuota, kad tikslas yra kurti plėtros galimybes ne vien didžiuosiuose miestuose, o ir sparčiai augančiuose regionuose. Tokia kryptis siejama su investicijų pritraukimu, darbo vietų kūrimu ir geresne gyvenimo kokybe gyventojams.

  • Pamirškite mirkymą: 60/10 triukas padeda pupeles išvirti minkštas vos per valandą

    Sausos pupelės daugeliui patiekalų suteikia sotumo ir baltymų, tačiau dažnai atbaido ilgas pasiruošimas. Įprastai rekomenduojama jas mirkyti 8–12 valandų, todėl spontaniškai išvirti pupelių sriubą ar troškinį ne visada pavyksta.

    Vis dėlto yra paprastas būdas, leidžiantis pupeles suminkštinti ir be išankstinio mirkymo. Virtuvėje jis dažnai vadinamas 60/10 metodu: trumpas pirmasis virimas ir ilgesnis antrasis, jau pakeitus vandenį.

    Kaip veikia 60/10 metodas?

    Pupelės pirmiausia užverdamos ir verdamos 10 minučių, tada vanduo nupilamas. Po to jos užpilamos nauju verdančiu vandeniu ir verdamos maždaug 60 minučių, kol suminkštėja.

    Šis principas padeda greičiau pradėti pupelių minkštėjimo procesą, o pakeistas vanduo sumažina verdant susidarančių putų ir ankštiniams būdingų medžiagų koncentraciją. Dėl to daugeliui žmonių pupelės tampa lengviau virškinamos, nors poveikis gali skirtis individualiai.

    Žingsniai, kad pupelės pavyktų

    Pupeles pirmiausia kruopščiai nuplaukite ir suberkite į puodą. Užpilkite vandeniu taip, kad pupelės būtų apsemtos keliais centimetrais, ir užvirkite.

    Sumažinę kaitrą, virkime 10 minučių, o paviršiuje susidarančias putas nugriebkite. Po 10 minučių vandenį nupilkite, pupeles nusunkite ir trumpai perplaukite.

    Tuomet pupeles grąžinkite į puodą ir užpilkite šviežiu verdančiu vandeniu. Virkite apie 1 valandą ant vidutinės kaitros, prižiūrėdami, kad pupelės visada būtų visiškai apsemtos.

    Kada sūdyti ir kaip suprasti, kad jau paruoštos?

    Likę maždaug 10 minučių iki numatomo virimo pabaigos, pupeles verta paragauti. Jei jos pakankamai minkštos, kaitrą galima mažinti ar visai išjungti.

    Jeigu pupelės dar kietokos, virkite ilgiau, nes laikas priklauso nuo veislės ir pupelių „amžiaus“. Druską geriausia berti pabaigoje ir dar apie 5 minutes pavirti ant mažos kaitros, kad pupelės netaptų kietesnės.

    Šis metodas ypač praverčia, kai pupelių prireikia tą pačią dieną, o mirkymui laiko nebėra. Vis dėlto universalaus tikslumo čia nėra, todėl patikimiausias orientyras yra ne laikrodis, o pupelių minkštumas.

  • S7 mazgas Mistrzejovicuose beveik baigtas: 20 m aukščio estakada atvers naują ruožą prie Krokuvos

    Netoli Krokuvos į finišo tiesiąją įžengė vienas svarbiausių pastarųjų metų kelių infrastruktūros projektų – greitkelio S7 mazgas Mistrzejovicuose. Pagrindinis šio etapo akcentas – įspūdinga estakada, aukščiausioje vietoje pakylanti apie 20 metrų virš žemės.

    Projektas turi atverti naują S7 atkarpą ir sustiprinti susisiekimą su Krokuvos Šiauriniu aplinkkeliu. Tikimasi, kad eismui bus pateiktas papildomas ruožas tarp Grębałów ir Mistrzejowice mazgų, o tai turėtų sumažinti spūstis ir pagreitinti tranzitą aplink miestą.

    Ši investicija apima maždaug 18,3 kilometro greitkelio ir keturis svarbius kelių mazgus: Łuczyce, Raciborowice, Grębałów ir Mistrzejowice. Vien estakados ilgis siekia beveik 1,6 kilometro, todėl tai vienas techniškai sudėtingiausių šio projekto objektų.

    Skaičiuojama, kad bendra projekto vertė siekia apie 380 000 000 eurų. Didžioji trasos dalis jau naudojama: anksčiau vairuotojams atverta apie 13,3 kilometro atkarpa, o vėliau – dar maždaug 2,6 kilometro su Grębałów mazgu.

    Ką tai keičia Krokuvai

    Užbaigus šį etapą, pokytis bus juntamas ne vien S7 vairuotojams. Krokuva priartės prie pilno, beveik 60 kilometrų ilgio aplinkkelių sistemos, kurią sudarytų skirtingų kategorijų greito eismo keliai ir jungtys.

    Po projekto pabaigos miestas turėtų tapti vienu iš nedaugelio Lenkijoje, turinčių pilną žiedinį aplinkkelio sprendinį. Didžiąją dalį sistemos sudarytų greito eismo keliai, o likę ruožai būtų pritaikomi prie didesnių pralaidumo reikalavimų.

  • Kaliningrado sritis – Rusijos spaudimo taškas prie Lietuvos ir Lenkijos: ką rodo kariuomenės pajėgumai

    Kaliningrado sritis, įsiterpusi tarp Lietuvos ir Lenkijos, išlieka vienu labiausiai militarizuotų Rusijos regionų prie NATO sienos. Ekspertai pabrėžia, kad ši eksklava Maskvai yra patogi bazė greitai perdislokuoti pajėgas Baltijos kryptimi ir testuoti sąjungininkų budrumą.

    Regiono reikšmę stiprina geografinė izoliacija ir ribotos sausumos jungtys: logistika priklausoma nuo tranzito bei jūrinių maršrutų. Dėl to sritis vienu metu yra ir strategiškai vertinga, ir pažeidžiama, o tai skatina Rusiją joje laikyti didesnį karinį potencialą.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Didžiausias NATO šalių rūpestis siejamas su tuo, kad Kaliningrade dislokuotos sistemos gali kelti grėsmę visam Baltijos regionui. Akcentuojama, jog net ir be nuolat laikomų branduolinių užtaisų, regione gali būti platformų ir priemonių, teoriškai tinkamų tokiems užtaisams gabenti.

    „Šiuo metu Kaliningrado srityje nėra branduolinio ginklo, tačiau yra jo nešėjai – strateginė aviacija ir raketų sistemos, galinčios gabenti branduolinius užtaisus“, – sakė prof. Tadeuszas Baryła.

    Ekspertų vertinimu, būtent nešėjų buvimas yra esminis rizikos veiksnys, nes krizės atveju pajėgumai galėtų būti panaudoti spaudimui, atgrasymui ar eskalacijai. Tokios aplinkybės didina neapibrėžtumą, o tai apsunkina ir karinių, ir politinių sprendimų priėmimą regione.

    Karių skaičius ir parengtis

    Vertinimai dėl Kaliningrade dislokuotų pajėgų skaičiaus skiriasi, tačiau dažnai minimas dydis siekia iki 35 000 karių. Pabrėžiama ir tai, kad dalis dalinių buvo perkelta į karą Ukrainoje, todėl regiono sudėtis ir komplektacija per pastaruosius metus kito.

    Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbus ne tik karių skaičius, bet ir parengtis bei patirtis. Dalies karių dalyvavimas Ukrainoje reiškia sukauptą kovinę patirtį, kuri realiame konflikte gali turėti didesnę reikšmę nei formalūs vienetų sąrašai.

    Inžinerinė gynyba ir GPS trikdžiai

    Kaliningrado srityje akcentuojami ne tik raketiniai ar aviacijos pajėgumai, bet ir infrastruktūriniai sprendimai. Ekspertai kalba apie sustiprintas pakrantės įtvirtinimų linijas, kurios teoriškai pritaikomos ir platesnio spektro ugnies paramai visame Baltijos jūros regione.

    Ne mažiau svarbi ir elektroninė kova – minima, kad regione plėtojamos GPS signalų trikdymo priemonės. Toks trikdymas kelia rizikų tiek karinėms, tiek civilinėms sistemoms: nuo navigacijos iki aviacijos ir jūrų transporto saugumo.

    „Turime suvokti, kad tai yra grėsmė visoms Baltijos jūros pakrantės valstybėms“, – sakė prof. Tadeuszas Baryła.

  • Mokesčių inspekcija siunčia kvietimus: nepaaiškinsite išlaidų – gali grėsti 75 proc. pajamų mokestis

    Lenkijoje mokesčių inspekcija vis aktyviau tikrina atvejus, kai gyventojų išlaidos akivaizdžiai viršija oficialiai deklaruojamas pajamas. Tokiais atvejais gyventojai gali sulaukti kvietimo paaiškinti, iš kokių šaltinių finansavo pirkinius ar gyvenimo būdą.

    Kaip skelbia Lenkijos žiniasklaida, tikrinimai nėra skirti vien turtingiausiems. Į mokesčių administratoriaus akiratį patenka ir įprasti gyventojai, jei duomenys rodo neatitikimus tarp deklaruotų pajamų ir faktinių išlaidų.

    Ką mokesčių inspekcija vertina?

    Mokesčių administratorius vis dažniau remiasi kelių šaltinių duomenimis. Informacija apie nekilnojamojo turto sandorius pasiekia iš notarų, apie automobilius – iš transporto registrų, o apie dalį finansinių srautų – iš skaitmeninių kontrolės sistemų.

    Tikrinant vertinama, ar konkrečiais metais deklaruotos pajamos galėjo realiai padengti būsto įsigijimą, brangesnį automobilį, remonto darbus ar kitus didesnius pirkinius. Jei atsakymo nėra arba jis neįtikinamas, gali būti pradedamas tyrimas dėl nedeklaruotų pajamų.

    Kada atsakymas gali apsaugoti?

    Praktikoje gyventojai dažnai aiškina, kad lėšas gavo dovanų iš šeimos arba pasiskolino iš artimųjų. Nedidelėms sumoms toks argumentas kartais būna pakankamas, tačiau svarbu turėti aiškius įrodymus, kada ir kokiomis aplinkybėmis pinigai buvo gauti.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad didesnių sumų atveju reikalavimai griežtėja: mokesčių inspekcija gali prašyti dokumentų, banko pervedimų išrašų, dovanojimo ar paskolos sutarčių. Jei dokumentų nėra, rizika ženkliai padidėja.

    Kuo rizikuojama nepaaiškinus lėšų?

    Didžiausia grėsmė – sankcinis apmokestinimas nuo nedeklaruotų pajamų. Aprašomais atvejais kalbama apie 75 proc. tarifą, kuris taikomas sumai, kuri laikoma nepagrįstomis išlaidomis, viršijančiomis atskleistus pajamų šaltinius.

    Ekspertai pabrėžia, kad ginčas su mokesčių administratoriumi dažniausiai kyla ne dėl paties fakto, kad žmogus turėjo papildomų lėšų, o dėl to, kad jis negali aiškiai parodyti jų kilmės. Todėl didesniems pirkiniams ar neįprastiems pervedimams verta iš anksto pasirūpinti įrodymais.

  • Lenkijoje CIT oficialiai 19 proc., bet didžiosios biržos įmonės realiai sumoka apie 33 proc.

    Nors Lenkijoje standartinis pelno mokesčio (CIT) tarifas siekia 19 proc., didžiausios biržoje kotiruojamos bendrovės realiai patiria gerokai didesnę mokesčių naštą. 2024 metais jų vidutinė efektyvioji mokesčio norma, skaičiuojant nuo deklaruoto pelno, siekė apie 33 proc.

    Toks skirtumas tarp nominalaus tarifo ir faktinių įmokų rodo, kad įmonių mokama suma priklauso ne vien nuo įstatyme įrašyto skaičiaus. Praktinę naštą didina papildomi mokestiniai mechanizmai, atskaitymų ribojimai, įvairūs sektoriaus mokesčiai ir administraciniai įsipareigojimai.

    Pagal viešai cituojamus „Grant Thornton“ skaičiavimus, 33 proc. dydžio efektyvioji norma nėra vienkartinis nukrypimas. Ji yra maždaug 7 procentiniais punktais didesnė nei pastarojo dešimtmečio vidurkis, o ankstesniais metais taip pat augo: 2022 metais buvo apie 28 proc., 2023 metais – apie 30 proc.

    „33 proc. efektyvioji norma nėra atsitiktinis šuolis – tai ilgalaikės tendencijos dalis, siunčianti nepalankų signalą ir įmonėms, ir investuotojams“, – sakė Grzegorzas Szyszas.

    Kas kelia naštą verslui?

    Ekonomistai pabrėžia, kad mokesčių sistemos vertinimas vien pagal nominalų tarifą dažnai klaidina: bendrą kainą sudaro ir su mokesčiais susijęs reguliacinis bei administracinis krūvis. Tai ypač aktualu didelėms įmonėms, kurioms tenka daugiau prievolių, kontrolės ir atitikties reikalavimų.

    Verslo apklausose Lenkijoje dažniausiai minimos problemos yra dažni taisyklių pasikeitimai, nepakankamas reguliavimo aiškumas bei didelė administracinė našta. Kartu dalis įmonių akcentuoja ir mažą sistemos nuspėjamumą, kuris apsunkina investicijų planavimą bei didina teisinių klaidų riziką.

    Tarptautinis kontekstas

    Tarptautiniai reitingai taip pat signalizuoja, kad mokesčių konkurencingumas priklauso ne tik nuo tarifo dydžio. OECD International Tax Competitiveness Index vertinimuose Lenkija patenka į žemesnę lentelės dalį, o tai paprastai siejama su sistemos sudėtingumu, išimčių gausa ir reguliavimo stabilumo stoka.

    Investuotojams tokie rodikliai svarbūs vertinant riziką ir prognozuojamą grąžą: jei faktinė mokesčių našta nuosekliai viršija nominalų tarifą, tai gali mažinti pelningumą ir didinti kapitalo kaštus. Verslui tai reiškia ir didesnes išlaidas, ir didesnį poreikį investuoti į mokesčių atitiktį.

  • Sprendimai dėl statybų leidimų griežtėja: dalies savivaldybių bendrieji planai anuliuojami

    Lenkijoje įsigalioję savivaldybių bendrųjų planų pakeitimai iš esmės perbraižo kelią į statybas: nuo šiol sprendimai dėl užstatymo sąlygų vis labiau siejami su tuo, ką savivaldybė numatė bendruosiuose planuose. Nors reforma turėjo įnešti daugiau aiškumo, praktikoje ji atskleidė kitą problemą – skubotai priimti dokumentai pradėti masiškai tikrinti, o dalis jų pripažįstami neteisėtais.

    Po intensyvaus vasaros pabaigos laikotarpio, kai daugelis savivaldybių skubėjo patvirtinti bendruosius planus, šie dokumentai pateko pas vaivadijų vadovus, kurie vertina jų atitiktį teisės aktams. Nustačius pažeidimų, sprendimas gali būti griežtas: kartais anuliuojamas visas planas, nors klaidos gali būti susijusios tik su atskiromis nuostatomis.

    Šie planai tapo pagrindu ne tik detaliesiems planams, bet ir sprendimams dėl užstatymo sąlygų. Ypač svarbu tai, kad užstatymo sąlygų sprendimų nebus galima gauti sklypams, patenkantiems už savivaldybės plane nustatytų papildomos urbanizacijos ribų, todėl dalis iki šiol „statybiniais“ laikytų sklypų gali prarasti praktinę galimybę būti užstatyti.

    Planų anuliavimas savivaldybėse

    Viešai skelbiamoje praktikoje jau matyti atvejai, kai planai buvo panaikinti vaivadijos sprendimu. Tarp minimų pavyzdžių yra Będzinas, taip pat kelios kitos Silezijos regiono savivaldybės ir Dubienkos savivaldybė Liublino regione, kur bendrojo plano galiojimas taip pat buvo panaikintas.

    Vis dėlto pastebima tendencija, kad kontrolė ne visada baigiasi viso dokumento „nurašymu“. Vis dažniau pasirenkamas siauresnis sprendimas – anuliuojamos tik konkrečios neteisingos nuostatos ar planų dalys, kad savivaldybei nereikėtų iš naujo pradėti visos procedūros.

    Ką tai reiškia sklypų savininkams?

    Teisininkai ir urbanistikos specialistai pabrėžia, kad griežtesnė bendrųjų planų priežiūra gali būti naudinga ir gyventojams. Sklypų savininkai gali teikti pastabas vaivadijos institucijoms, o esant ginčui dėl sprendimų, kelias į administracinį teismą išlieka atviras.

    Įprastai vaivadijos institucija sprendimą dėl savivaldybės patvirtinto plano turi priimti per 30 dienų nuo dokumento gavimo. Praėjus šiam terminui, galimybės įsikišti siaurėja, tačiau tai nereiškia, kad sprendimų nebegalima apskųsti teisme.

    Rinkai tai signalas, kad artimiausiais mėnesiais gali daugėti neapibrėžtumo, ypač teritorijose, kur bendrieji planai buvo priimti paskubomis. Nekilnojamojo turto plėtotojams ir sklypų pirkėjams svarbu vertinti ne tik sklypo paskirtį, bet ir tai, ar teritorija patenka į savivaldybės plane numatytas užstatymo plėtros ribas ir ar pats planas nėra ginčijamas.

  • Lenkijos BVP „Niedźwiedź“ gavo vietinę hidropneumatinę pakabą: sukurta per 4,5 mėnesio

    Lenkijoje pristatytas sunkus pėstininkų kovos mašinos demonstratorius „Niedźwiedź“ sulaukė dėmesio ne tik dėl maždaug 40 tonų masės, bet ir dėl vieno svarbiausių mobilumo elementų – hidropneumatinės pakabos. Ją per 4,5 mėnesio suprojektavo ir pagamino privati bendrovė „Ponar Wadowice“.

    Projektas buvo viešai aptartas gynybos pramonės renginyje Kielcuose, kur „Niedźwiedź“ pirmą kartą parodytas platesnei auditorijai. Pasak įmonės vadovo ir pagrindinio akcininko Mareko Warzechos, tempas buvo pasiektas remiantis ankstesne patirtimi kuriant pakabos sprendimus vikšriniams kariniams platformų projektams.

    Kas yra hidropneumatinė pakaba?

    „Ponar Wadowice“ teigimu, „Niedźwiedź“ pakaboje naudojamas hidraulinis ir pneumatinis mechanizmas, kuriame apkrovas perneša dujomis užpildytas stūmoklis. Dujų slėgis reguliuojamas, todėl galima keisti prošvaisą ir pakabos darbines charakteristikas pagal realų kovinės mašinos masės pasiskirstymą.

    Toks sprendimas gynybos technikoje vertinamas dėl galimybės pagerinti važiavimo komfortą ir stabilumą, ypač kai platformos masė didelė, o greičiai ir reljefo įvairovė reikalauja tikslaus slopinimo. Gamintojas nurodo, kad vienas svirties mazgas aptarnauja vieną ratą, o demonstratoriuje naudojama septynios poros atraminių ratų.

    Automatinis vikšro įtempimas ir darbas šaltyje

    Įmonė taip pat pabrėžia integruotą vikšro įtempimo stebėseną ir automatinį reguliavimą, kuris turėtų mažinti vikšro nusimetimo riziką manevruojant. Be to, tai gali prisidėti prie mažesnių riedėjimo pasipriešinimų ir ilgesnio pakabos mazgų tarnavimo laiko.

    „Ponar Wadowice“ atstovai teigia, kad konstrukcija pritaikyta mažinti išorinės temperatūros įtaką plačiame intervale – nuo minus 40 iki plius 50 laipsnių Celsijaus. Tokie reikalavimai įprasti karinei technikai, kuri turi veikti tiek žiemą, tiek dykumų ar karščio sąlygomis.

    Patirtis su „Borsuk“ ir „Krab“ programomis

    Įmonė nurodo jau gaminanti pakabos komponentus ir kitoms Lenkijos vikšrinėms platformoms, įskaitant plaukiojančią pėstininkų kovos mašiną „Borsuk“ bei vadavietės mašinas, lydinčias savaeiges haubicas „Krab“. Pasak Mareko Warzechos, „Niedźwiedź“ pakaba laikoma kitu vystymo etapu, kuriame svarbi ne tik keliamoji galia, bet ir parametrai, turintys įtakos važiavimo komfortui.

    „Niekas kitas nebūtų to padaręs tokiu tempu. Suprojektavome ir pagaminome per 4,5 mėnesio, remdamiesi ankstesne patirtimi, kuri siekia 2017–2018 metus“, – sakė Marekas Warzecha.

    Gamybos mastas ir investicijos

    Bendrovė skelbia šiuo metu turinti daugiau nei 840 darbuotojų ir dirbanti trimis pamainomis, o gamybos pajėgumus stiprina plėtra. Taip pat įvardyta reikšminga investicijų į įrenginius programa, kuri šiais metais, vadovo vertinimu, gali siekti apie 35 milijonus eurų.

    Greta gamybos modernizavimo įmonė užbaigia dviejų naujų gamybinių pastatų statybas, kurios turėtų praplėsti galimybes surinkti ir bandyti didesnių gabaritų sistemas. Bendrovė taip pat mini bendradarbiavimą su „PIT-Radwar“ įgyvendinant mechaninių ir hidraulinių įrenginių montavimą ant karinės technikos platformų.

  • Naujas „Starship“ bandymas: pirmas skrydis į orbitą ir 26 „Starlink“ palydovai vienu startu

    „SpaceX“ ruošiasi dar vienam „Starship“ bandymui, kuris gali tapti reikšmingu lūžiu visai programai. Šį kartą planuojama pirmą kartą pasiekti orbitą ir atlikti kelių valandų trukmės skrydį aplink Žemę.

    Pagal pateikiamą planą „Starship“ turėtų būti iškeltas į maždaug 275 kilometrų aukščio orbitą, šešis kartus apskristi Žemę ir po maždaug 10 valandų pradėti deorbitaciją. Po to numatytas nusileidimas į vandenyną, vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, į vakarus nuo Čilės.

    Vienas svarbiausių šio bandymo tikslų – pirmą kartą vienu „Starship“ skrydžiu į kosmosą iškelti 26 „Starlink“ V3 palydovus. „SpaceX“ teigimu, kiekvienas toks palydovas turėtų padidinti tinklo pralaidumą apie 1 Tb/s, tad bendra misijos nauda pralaidumui siektų 26 Tb/s.

    Karščio skydo ir grįžimo bandymai

    Skrydžio metu numatyta patikrinti ir atnaujintą „Starship“ šiluminę apsaugą. „SpaceX“ akcentuoja pakeitimus, susijusius su plytelių tvirtinimų stiprinimu jautriausiose vietose ir anksčiau pastebėtų tarpų mažinimu.

    Ne mažiau svarbi dalis – „Super Heavy“ pirmosios pakopos sugrįžimas. Po ankstesnio bandymo problemų, kai leidimosi manevrui buvo įjungta mažiau variklių nei planuota ir pakopa dideliu greičiu trenkėsi į vandenį, šį kartą numatyti papildomi aparatūros ir programinės įrangos patikrinimai.

    Kodėl „Starship“ toks svarbus?

    „Starship“ laikomas galingiausia pasaulyje daugkartinio naudojimo nešėja, skirta gabenti didelius krovinius ir žmones į orbitą bei toliau. „SpaceX“ tikslas – pasiekti greitą pakartotinį panaudojimą, kad vieno kilogramo iškėlimo kaina mažėtų ir būtų galima vykdyti dažnesnes misijas.

    Ši programa svarbi ne tik komerciniams „Starlink“ plėtros planams. „Starship“ taip pat siejamas su JAV planuojamomis Artemis Mėnulio misijomis, todėl kiekvienas sėkmingas bandymas turi reikšmės ir platesniam kosmoso tyrimų grafikui.