CP v2

Blog

  • Mikroplastikai vandenyne: mokslininkai parodė, kaip juos aptinka ir kodėl tai pavojinga

    Mikroplastikai vandenyne: mokslininkai parodė, kaip juos aptinka ir kodėl tai pavojinga

    Vandenynuose daug kas nematoma plika akimi, tačiau viena ryškiausių šiuolaikinių problemų yra mikroplastikai. Jungtinių Tautų vertinimu, kasmet į jūras ir vandenynus patenka apie 52 mln. tonų plastiko atliekų, kurios ilgainiui suyra į trilijonus smulkių dalelių.

    Mikroplastikai – tai mažesnės nei 5 milimetrų plastiko dalelės, randamos tiek vandens paviršiuje, tiek gelmėse. Jos gali būti skirtingų formų ir spalvų, todėl stebėjimas ir tikslus kiekybinis įvertinimas mokslininkams išlieka sudėtinga užduotis.

    Ieškodami atsakymų, kaip mikroplastikai patenka į jūrą ir kuo jie pavojingi, „Euronews Tech Talks“ lankėsi Flandrijos jūrų institute VLIZ Ostendėje, Belgijos pakrantėje. Čia tyrėjų komanda renka Šiaurės jūros mėginius ir vertina taršos mastą bei poveikį ekosistemoms.

    Kaip plastikas virsta mikroplastiku

    Mikroplastikų šaltiniai paprastai skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiai – tai pramonėje gaminamos mažos plastiko granulės ar mikrodalelės, kurios į aplinką gali patekti dėl praradimų gamybos grandinėje ar netvarkingo tvarkymo.

    Antriniai mikroplastikai susidaro iriantis didesnėms plastiko atliekoms: pakuotėms, vienkartiniams gaminiams, žvejybos įrankių fragmentams. Bangos, vėjas ir saulės ultravioletiniai spinduliai plastiko paviršių ardo, todėl dalelės smulkėja ir lengviau pasklinda.

    VLIZ vyresnioji tyrėja Ana Catarino pabrėžia, kad taršos dinamika susijusi ir su klimato kaita, nes šilumos bangos, temperatūros svyravimai bei intensyvesnė saulės spinduliuotė gali spartinti plastiko irimą pakrantėse. Tai reiškia, kad net seniai į aplinką patekusios atliekos gali tapti nuolatiniu mikroplastikų šaltiniu.

    „Jei turime daugiau saulėtų dienų, didesnę ultravioletinę spinduliuotę ir karščio bangas, plastikai pakrantėse gali irti greičiau“, – sakė A. Catarino.

    Kaip laboratorijos aptinka daleles

    Mikroplastikus aptikti sunku dėl jų dydžio ir formų įvairovės, be to, dalis dalelių vizualiai primena organines medžiagas. VLIZ podoktorantūros tyrėja Nelle Meyers su komanda kūrė pusiau automatizuotą metodą, kuris pagreitina dalelių atpažinimą.

    Tyrimas pradedamas nuo mėginio paėmimo specialiu tinklu, po to mėginys išvalomas nuo organinių priemaišų. Tuomet jis dažomas dažikliu „Nile Red“ ir tiriamas fluorescenciniu mikroskopu, o gauti vaizdai analizuojami programomis, kurios įvertina, ar dalelė yra plastikas ir kokiai grupei ji gali priklausyti.

    „Norėjome automatizuoti procesą, kad viskas vyktų greičiau. Parašėme kodą, todėl įkėlus nuotrauką vaizdo analizė atliekama automatiškai“, – sakė N. Meyers.

    Pasak tyrėjų, fluorescenciniai mikroskopai daugelyje laboratorijų yra palyginti įprasti, todėl metodas gali būti pritaikomas plačiau. Vis dėlto jis turi ribojimų: ne visada pateikia išsamią informaciją apie tikslią dalelių cheminę sudėtį ir gali patikimiau atpažinti tik dalį polimerų.

    Kuo mikroplastikai pavojingi ekosistemoms

    Kaip ir didesnes plastiko šiukšles, mikroplastikus gali praryti jūrų gyvūnai, o mažiausios dalelės pasiekia planktoną ir kitus smulkius organizmus. Tai svarbu todėl, kad planktonas yra jūrų maisto grandinių pagrindas, tad poveikis gali persiduoti aukštesniems mitybos lygmenims.

    Mokslininkai aiškina, kad dalelės gali dirginti virškinimo sistemą, užkimšti žarnyną, mažinti maisto įsisavinimą ir energijos atsargas. Dėl to organizmams sunkiau augti ir daugintis, o ilgainiui tai gali keisti populiacijų struktūrą ir visos ekosistemos stabilumą.

    „Mikroplastikai gali užkimšti skrandį ir žarnyną, todėl organizmai negauna maistinių medžiagų. Tai kelia nerimą, nes jie gali nebesidauginti, o jų populiacija silpnės“, – sakė A. Catarino.

    Tyrėjai pabrėžia ir dar vieną aspektą: mikroplastikų poveikis dažnai vertinamas kartu su kitais stresoriais, tokiais kaip kylanti jūros temperatūra ar vandenyno rūgštėjimas. Net jei vien mikroplastikų dozė nėra mirtina, bendras kelių veiksnių poveikis gali būti stipresnis ir labiau nenuspėjamas.

  • Andrew Yangas meta iššūkį JAV rinkimams: balsuoti telefonu jau netrukus, bet kyla rimtų klausimų

    Andrew Yangas meta iššūkį JAV rinkimams: balsuoti telefonu jau netrukus, bet kyla rimtų klausimų

    Ar JAV balsuos telefonu?

    Išmaniųjų telefonų vaidmuo kasdienybėje auga, tačiau vienas jautriausių procesų – balsavimas rinkimuose – daugelyje šalių vis dar vyksta tradiciškai. JAV verslininkas ir buvęs kandidatas į prezidentus Andrew Yangas teigia, kad tai gali pasikeisti greičiau, nei daugelis tikisi.

    Interviu apie technologijų ateitį Yangas prognozavo, kad per artimiausius aštuonerius metus JAV rinkėjai turės galimybę balsuoti išmaniaisiais telefonais. Jo teigimu, tai būtų ne privalomas, o papildomas būdas šalia balsavimo apylinkėse ar paštu.

    Kaip tai galėtų veikti?

    Pasak Yango, modelis galėtų būti mišrus: žmogus pasirinktų, ar balsuoti fiziškai, ar skaitmeniniu būdu. Tokiu atveju mobilus balsas būtų apdorojamas taip, kad rinkimų administravimui liktų patikrinamas pėdsakas.

    Jis rėmėsi JAV nevyriausybinių iniciatyvų bandymais, kuriuose numatomas ir popierinis atsarginis patvirtinimas, kai skaitmeninis biuletenis pasiekia rinkimų institucijas. Tai, anot jo, suteiktų papildomą tikrinimo sluoksnį ir mažintų ginčų dėl rezultatų riziką.

    Pažadai ir baimės

    Diskusijos dėl elektroninio balsavimo vyksta ne vien JAV. Po to, kai Estija 2005 metais pirmoji pasaulyje įdiegė internetinį balsavimą savivaldos rinkimuose, tema tapo nuolatiniu technologijų ir demokratijos ginčų objektu.

    Kritikai dažniausiai akcentuoja privatumo, balsavimo slaptumo ir kibernetinio saugumo rizikas: nuo galimo duomenų perėmimo iki sudėtingai aptinkamų pažeidžiamumų. Taip pat keliami klausimai dėl rinkėjo aplinkos kontrolės, nes balsuojant namuose sunkiau užtikrinti, kad sprendimas priimtas be spaudimo.

    Tuo metu šalininkai pabrėžia kitą pusę: patogesnis balsavimas gali didinti rinkėjų aktyvumą, ypač tarp jaunų, dažnai persikeliančių ar dėl darbo grafiko ribojamų žmonių. Yangas laikosi būtent šios pozicijos ir sako, kad technologijos pagaliau galėtų prisidėti prie demokratijos stiprinimo, o ne tik prie visuomenės susipriešinimo.

    „Išmanieji telefonai demokratijos veikimui dažnai buvo labiau minusas, todėl laikas, kad jie padarytų ką nors gero“, – sakė Andrew Yangas.

    Kodėl tai gali pakeisti JAV politiką?

    Yangas teigia, kad patogesnis balsavimas ypač paveiktų pirminius rinkimus, kuriuose tradiciškai dalyvauja mažesnė rinkėjų dalis. Jo argumentas paprastas: kai kandidatus realiai išrenka palyginti siauras elektoratas, į viršų dažniau prasimuša labiausiai mobilizuojantys, o ne plačiausiai priimtini politikai.

    Jis taip pat sieja mobilų balsavimą su mažesne poliarizacija ir didesne erdve alternatyvoms šalia dviejų dominuojančių partijų. Yangas, vienas Forward Party įkūrėjų, tvirtina, kad platesnis dalyvavimas galėtų paskatinti JAV politinę sistemą tapti labiau atstovaujančia skirtingoms visuomenės grupėms.

    Kartu jis perspėja, kad be struktūrinių pokyčių ir didesnio piliečių įsitraukimo socialinė bei ekonominė nelygybė gali tik gilėti. Jo vertinimu, visuomenė pernelyg dažnai ieško vieno gelbėtojo ar kaltininko, kai iš tiesų sprendimų reikia pačioje sistemoje.

    „Mes ieškome herojaus ar piktadario, kuris viską pakeistų, bet iš tikrųjų reikia keisti pačią sistemą“, – sakė Andrew Yangas.

    Nors Yango vizija skamba ambicingai, praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo dviejų dalykų: technologinio patikimumo ir visuomenės pasitikėjimo. Būtent pastarasis JAV rinkimų kontekste dažnai tampa lemiamu barjeru, todėl mobilus balsavimas greičiausiai pirmiausia būtų diegiamas etapais ir ribotu mastu.

  • Neurotechnologijų proveržis: „Neuroelectrics“ vadovė prognozuoja pokyčius kasdienybėje

    Neurotechnologijų proveržis: „Neuroelectrics“ vadovė prognozuoja pokyčius kasdienybėje

    Neurologinių ligų mastas auga

    Neurologinės būklės šiandien paliečia milžinišką žmonių dalį: 2021 metais su jomis gyveno daugiau kaip 3 mlrd. pasaulio gyventojų. Tai apima epilepsiją, Alzheimerio ir Parkinsono ligas, demenciją bei daugybę kitų nervų sistemą veikiančių sutrikimų.

    Šios ligos laikomos viena pagrindinių prastos sveikatos ir negalios priežasčių pasaulyje, o našta tenka ne tik pacientams bei artimiesiems, bet ir ekonomikai. Ilgalaikė priežiūra, ankstyvas darbingumo praradimas ir slauga didina spaudimą sveikatos sistemoms, ypač senėjančiose visuomenėse.

    Europos atsakas ir „Neuroelectrics“ kelias

    Ieškant tikslesnės diagnostikos ir efektyvesnio gydymo, į neurotechnologijas investuoja ir JAV, ir Europa. Viena ryškesnių Europos bendrovių šiame lauke yra Ispanijoje 2011 metais įkurta „Neuroelectrics“, kurią kartu įkūrė Ana Maiques ir Giulio Ruffini.

    Įmonė per daugiau nei dešimtmetį išaugo iš europinės iniciatyvos į tarptautinį žaidėją ir įsitvirtino Jungtinėse Valstijose. Skirtingai nei invazinius smegenų implantus kuriantys projektai, „Neuroelectrics“ pasirinko neinvazinį kelią, kai su smegenimis sąveikaujama išorine įranga.

    Kas yra neinvazinė neurotechnologija?

    „Neuroelectrics“ kuriami sprendimai remiasi elektrodais, kurie fiksuoja smegenų elektrinį aktyvumą ir, esant poreikiui, gali taikyti stimuliaciją. Toks metodas siejamas su mažesne rizika nei chirurginiai implantai, todėl dažniau svarstomas klinikiniams ir moksliniams pritaikymams.

    Bendrovė kaip vieną pagrindinių sprendimų mini elektrodais aprūpintą galvos įrangą su belaidžiu moduliu. Ji gali padėti registruoti smegenų signalus, o tai aktualu vertinant miego sutrikimus, epilepsiją ir kitas būkles, ypač ten, kur trūksta tradicinės EEG įrangos ar specialistų.

    DI tampa neatsiejamas nuo smegenų duomenų

    Ana Maiques pabrėžia, kad be pažangių skaičiavimo metodų žmogui praktiškai neįmanoma greitai ir tiksliai interpretuoti sudėtingų smegenų signalų. Dėl to neurotechnologijų srityje jau kelerius metus plačiai taikomas DI, padedantis analizuoti didelius neurologinių duomenų kiekius.

    „Žmonėms nėra realu iššifruoti smegenų be tokių priemonių pagalbos“, – sakė Ana Maiques.

    Pasak jos, DI raida atveria galimybę kurti vis tikslesnius smegenų veiklos modelius, tačiau kartu kelia ir daugiau etinių klausimų. Būtent todėl, jos teigimu, būtini aiškūs klinikiniai standartai, papildomi tyrimai ir atsakingas reguliavimas, nes smegenų veikla išlieka viena sudėtingiausių mokslo sričių.

    Ne tik medicina: nuo meno iki skonio tyrimų

    Maiques akcentuoja, kad neurotechnologijos, jos manymu, pirmiausia bus naudojamos gydymui ir mokslui, o ne žmonių savybių, tokių kaip intelektas, dirbtiniam gerinimui ar senėjimo stabdymui. Vis dėlto ji prognozuoja, kad tokios priemonės ilgainiui gali keisti tai, kaip žmonės patiria aplinką ir kaip supranta savo pačių smegenų darbą.

    „Sulaukiame labai skirtingų užklausų: nuo menininkų iki virtuvės profesionalų, kurie nori moksliškai suprasti, kaip patirtys veikia smegenis“, – sakė Ana Maiques.

    Ji pripažįsta, kad dalį visuomenės gąsdina pati idėja naudoti elektrinius impulsus smegenų tyrimuose, tačiau baimę dažnai lemia informacijos stoka. Pasak jos, klinikinėje praktikoje svarbiausia yra saugumas, aiškus medicininis tikslas ir patikrinti metodai, kurie gali padėti spręsti itin plačiai paplitusias neurologines problemas.

  • DI, vandeniliniai lėktuvai ir darbas be pasų: „Euronews“ sezono prognozės stebina

    DI, vandeniliniai lėktuvai ir darbas be pasų: „Euronews“ sezono prognozės stebina

    Kas baigėsi ir kodėl tai svarbu?

    „Euronews“ verslo tinklalaidės „My Wildest Prediction“ antrasis sezonas baigėsi apžvalginiu epizodu, kuriame sudėtos ryškiausios pastarųjų mėnesių įžvalgos. Laidą vedė inovacijų ekspertas Tom Goodwin, o pašnekovais tapo verslininkai, tyrėjai ir ateities scenarijų kūrėjai.

    Sezono ašis buvo paprasta: kas iš tiesų keičia ekonomiką ir kasdienį gyvenimą čia ir dabar, o kas dar tik artėja. Dalis prognozių skamba drąsiai, bet jos remiasi aiškiomis kryptimis, kurias jau mato technologijų, darbo rinkos ir transporto sektoriai.

    Darbas keičiasi greičiau nei taisyklės

    Laidoje daug dėmesio skirta darbo ateičiai ir psichologinėms rizikoms, kurios kyla, kai rezultatai matuojami vien susitikimais ir nuolatiniu prieinamumu. Vieni pašnekovai piešė niūresnį vaizdą, teigdami, kad artimiausiu metu darbas gali tapti dar labiau alinantis.

    Kiti kėlė mintį, kad artėja lūžis, kai produktyvumo kultas praras prasmę, o įmonės labiau vertins tikslingą darbą, o ne valandų skaičių. Tokios diskusijos dera su tuo, ką pastaraisiais metais akcentuoja ir tarptautinės institucijos: nuotolinis ir hibridinis darbas išlieka, tačiau reikalingos aiškesnės ribos, saugikliai bei peržiūrėtos taisyklės.

    „Pasai taps atgyvena, o žmonės vis dažniau rinksis klajoklišką gyvenimo būdą“, – teigė vienas laidos pašnekovų.

    Nors tai skamba kaip provokacija, kryptis atpažįstama: daugėja skaitmeninių tapatybės sprendimų, plečiasi nuotolinio darbo politika, o valstybės konkuruoja dėl talentų siūlydamos specialias vizas ir mokesčių režimus. Tuo pat metu kyla klausimų dėl duomenų apsaugos, nelygybės ir to, kas valdys skaitmeninės tapatybės infrastruktūrą.

    Miestai auga, o skrydžiai turi keistis

    Laidoje aptartos ir urbanizacijos trajektorijos: prognozuota, kad didžioji dalis žmonių ateityje gyvens miestuose, o tai reikš didesnį spaudimą būstui, transportui ir energijai. Tokios tendencijos atitinka globalų paveikslą, kai miestai tampa pagrindiniais ekonomikos centrais, bet kartu ir taršos bei infrastruktūros įtampos židiniais.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė aviacijos ateitis. Viena ambicingiausių prognozių skelbia, kad iki 2035 metų gali atsirasti komerciniai vandeniliniai lėktuvai, tačiau kelias iki to ilgas: reikalinga kuro gamybos apimtis, oro uostų infrastruktūra, saugos standartai ir aiškus ekonominis pagrindimas.

    Ši tema ypač aktuali Europoje, kur aviacijos dekarbonizacija spaudžiama iš dviejų pusių: griežtėjančių klimato tikslų ir augančio keleivių srauto. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu rinka greičiausiai matys kelių sprendimų mišinį, įskaitant efektyvesnius orlaivius, tvarius degalus ir tik vėliau platesnį alternatyvių technologijų pritaikymą.

    DI: tarp pažado ir rizikos

    DI laidoje įvardytas kaip labiausiai poliarizuojanti tema: vieni mato priemonę atlaisvinti žmones nuo rutinos ir kurti naujas profesijas, kiti akcentuoja saugumo grėsmes ir socialines pasekmes. Diskusijos krypsta nuo personalo valdymo iki dezinformacijos, kibernetinio saugumo ir ekstremizmo rizikų.

    Ekspertų požiūrių skirtumai atspindi realią padėtį: DI plėtra spartėja, tačiau visuomenės atsparumas, teisinė bazė ir skaidrumo standartai vejasi sunkiai. Todėl pagrindinis klausimas šiandien yra ne tik ką DI gali, bet ir kaip greitai valstybės bei įmonės sugebės sukurti aiškias taisykles ir atsakomybę.

    Sezono apžvalga palieka vieną aiškią žinutę: didžiausi pokyčiai ateina ne iš vienos technologijos, o iš kelių procesų sankirtos. Darbo kultūra, miestų augimas, švaresnė aviacija ir DI reguliavimas tampa viena bendra darbotvarke, kuri formuos artimiausią dešimtmetį.

  • Konjako gamintojai ant išlikimo ribos: tarifai iš Kinijos ir JAV smogė 140 mln. butelių rinkai

    Konjako gamintojai ant išlikimo ribos: tarifai iš Kinijos ir JAV smogė 140 mln. butelių rinkai

    Konjaką spaudžia du frontai

    Pietvakarių Prancūzijoje, Šarantės regione, baigiantis konjako vynuogių derliui, augintojai jau skaičiuoja nuostolius. Istorinis, apie 300 metų siekiantis gėrimas gaminamas tik šiame regione, tačiau jo ateitį lemia ne tik orai, bet ir geopolitika.

    Gamintojai teigia atsidūrę tarp Europos Sąjungos ir Kinijos prekybinės įtampos bei JAV tarifų politikos. Sektorius ypač pažeidžiamas, nes didžioji produkcijos dalis realizuojama užsienyje.

    Skaičiuojama, kad apie 98 proc. konjako pagaminama eksportui už ES ribų. Didžiausia rinka išlieka JAV, o Kinija ilgą laiką buvo antra pagal svarbą, todėl bet koks rinkų susiaurėjimas iškart persiduoda ūkiams ir tiekimo grandinei.

    Pardavimai smuko dešimtimis milijonų

    Pastaraisiais metais konjako pardavimų kreivė ryškiai leidžiasi žemyn. Nurodoma, kad pardavimai nuo 2023 metų susitraukė nuo maždaug 230 mln. iki 140 mln. butelių, o tai reiškia didelį smūgį regionui, kuriame daugelis ūkių dirba su ilgalaikėmis investicijomis.

    „Tikėjomės gero derliaus, bet galiausiai sausra padarė savo: ekonomiškai tai 30–40 proc. mažesnis derlius nei įprastai“, – sakė vynuogių augintojas Matthieu Augier.

    Sausra šįkart paradoksaliai tapo ir tam tikru pasiūlos stabdžiu, nes mažesnis derlius priartino gamybą prie krentančios paklausos. Vis dėlto tai neišsprendžia pagrindinės problemos, kai rinkos užsidaro dėl politinių sprendimų, o ne vartotojų skonio pokyčių.

    Kinijos atsakas ir JAV tarifas

    Gamintojai nuosmukį sieja su prekybos konfliktais, kurie konjaką pavertė spaudimo priemone. Po ES sprendimų dėl kiniškų elektromobilių Kinija ėmėsi veiksmų prieš europietišką brendį ir nustatė papildomus muitus, kurie kai kuriais atvejais siekė iki 34,8 proc.

    „Tapome šalutine žala prekybos kare: kai mus susiejo su anti kiniška politika, vartotojai ir platintojai pradėjo trauktis“, – sakė Nacionalinio tarpprofesinio konjako biuro vadovas Raphaël Delpech.

    Antrą smūgį sudavė JAV, kurios sudaro apie pusę konjako eksporto. Po naujo JAV ir ES susitarimo daugeliui europinių prekių, įskaitant konjaką, pritaikytas 15 proc. tarifas, o tai didina kainą lentynoje ir kelia riziką importuotojams.

    Regiono ekonomika ir prašoma ES pagalba

    Konjako ekosistema Prancūzijoje siejama su maždaug 70 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Be ūkininkų ir distiliuotojų, nuo šio sektoriaus priklauso statinių meistrai, logistikos įmonės, žemės ūkio rangovai ir prekybos namai, brandinantys bei parduodantys gėrimą.

    Siekiant prisitaikyti prie mažesnės paklausos, įgyvendinamos vynmedžių išrovimo programos, numatančios nuolatinį arba laikiną plotų mažinimą. Vis dėlto įsitraukimas ribotas, nes vynuogynas daugeliui šeimų yra ilgalaikė investicija ir paveldas, planuojamas keliems dešimtmečiams.

    Pramonė kreipėsi į Europos Komisiją, diskusijos vyksta ir su Prancūzijos valdžia, tačiau sektorius akcentuoja esminį klausimą: jei ES prekybos politika provokuoja atsakomąsias priemones, reikia aiškaus solidarumo mechanizmo labiausiai nukentėjusiems.

    Gamintojai tikisi, kad atsigavimas pirmiausia priklausys nuo JAV rinkos, o Kinijos sugrįžimas, jų vertinimu, gali užtrukti ilgiau. Tuo metu ūkiams svarbiausia išlieka nuspėjamumas, nes konjako gamyboje sprendimai priimami metams į priekį, o brandinimas skaičiuojamas dešimtmečiais.

  • Baku savaitė kaip iš filmo: F1, saugumas ir milijardiniai sandoriai – kas slypi už šou

    Baku savaitė kaip iš filmo: F1, saugumas ir milijardiniai sandoriai – kas slypi už šou

    Baku savaitė, sutraukusi pasaulį

    Baku per kelias dienas sujungė kelis didžiausius tarptautinius renginius: „Formulės 1“ Azerbaidžano etapą, saugumo forumą ir tarptautinį investicijų forumą. Toks formatas miestui tapo ir įvaizdžio kampanija, ir realiu ekonomikos stimuliatoriumi turizmo, paslaugų bei logistikos sektoriams.

    Renginių ciklas kulminaciją pasiekė Azerbaidžano tarptautiniame investicijų forume, vykusiame Baku konferencijų centre. Forumo darbotvarkėje dominavo kapitalo pritraukimas, tiekimo grandinių atsparumas ir siekis stiprinti Pietų Kaukazo vaidmenį kaip jungiamąją grandį tarp Europos ir Azijos.

    Investuotojų dėmesys: nuo skaitmenizacijos iki atsinaujinančios energetikos

    Forume dalyvavusi Honkongo Mokslo ir technologijų universiteto profesorė Keyu Jin pabrėžė, kad renginių koncentracija Baku pritraukia sprendimų priėmėjus iš įvairių žemynų. Pasak jos, miestas išnaudoja progą pristatyti šalį ne tik kaip energijos tiekėją, bet ir kaip regioninį traukos centrą.

    Azerbaidžano ekonomikos ministras Mikayil Jabbarov akcentavo, kad ekonominiuose sprendimuose vis didesnę reikšmę turi partnerių patikimumas ir tiekimo grandinių tvarumas. Jis taip pat teigė, kad dalis užsienio bendrovių šalyje linkusios reinvestuoti uždirbtą pelną, o investicijų kryptys plečiamos nuo tradicinės energetikos iki atsinaujinančių išteklių.

    Tarp aptartų iniciatyvų išsiskyrė Susitarimo memorandumas su „Microsoft“, orientuotas į skaitmeninės ekonomikos plėtrą. Taip pat minėta partnerystė su Vietnamo ROX Group, apimanti statybos, plėtros ir energetikos projektų vertinimą, įskaitant didelio masto saulės ir vėjo elektrines.

    Sandoriai ir milijardai: ne vien nafta

    Per forumą skelbta ir apie susitarimus farmacijos, vakcinų gamybos bei žemės ūkio projektuose. Tarp jų buvo įvardyti susitarimai su Slovakijos „Saneca Pharmaceuticals“, Turkijos „VETAL“ ir Čekijos „AGROFERT“, taip pat vietiniais partneriais, siekiant plėsti gamybą ir maisto pramonės pajėgumus.

    Investicinėje darbotvarkėje atsirado ir tarptautinio kapitalo fondai: Azerbaidžano investicijų holdingas bei Omano investicijų institucija sutarė dėl dokumento, susijusio su tiesioginių investicijų fondu. Taip pat pristatytas trišalis susitarimas dėl vandens skaitiklių gamybos galimybių, kuriame dalyvauja SOCAR ir Jungtinių Arabų Emyratų technologijų bendrovė.

    Šie susitarimai plėtoja 2025 metais vykusio pirmojo forumo pagrindą, kai, viešai skelbta, pasirašytų investicinių susitarimų vertė viršijo 8 800 000 000 eurų. Reikšminga dalis, apie 6 100 000 000 eurų, buvo nukreipta į ne naftos sektorių, taip signalizuojant apie diversifikacijos prioritetą.

    Vidurinis koridorius ir DI: naujas regiono argumentas

    Vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajam Viduriniam koridoriui, kuris stiprinamas kaip alternatyvus prekybos ir logistikos maršrutas tarp Azijos ir Europos. Pasaulio bankas yra nurodęs, kad, investavus į infrastruktūrą ir efektyvumą, krovinių srautai šiuo maršrutu iki 2030 metų galėtų išaugti kelis kartus, o kelionės trukmė sutrumpėti.

    Uzbekistano investicijų, pramonės ir prekybos ministras Laziz Kudratov forume kalbėjo apie augantį prekių judėjimą per Azerbaidžaną ir siekį didinti dvišalę prekybą. Jo teigimu, per pastaruosius trejus metus krovinių gabenimas šiuo maršrutu išaugo daugiau nei dvigubai, o augimo tempas šių metų pirmąjį pusmetį išliko aukštas.

    Technologijų kryptį sustiprino ir DI tema. Verslo atstovai forume akcentavo, kad regiono patrauklumą gali didinti mokestinės paskatos, talentų ugdymas ir didesnis saugumo jausmas investuotojams, ypač kuriant inžinerijos bei skaitmeninių paslaugų centrus.

    F1 efektas ir kas laukia toliau

    „Formulės 1“ savaitgalis Baku pristatomas kaip vienas didžiausių metų renginių, stipriai išjudinantis apgyvendinimo, maitinimo ir miesto paslaugų sektorius. Šalia sporto šou vykstantys verslo forumai leidžia miestui pritraukti ne tik turistus, bet ir korporacijų delegacijas bei valstybinių institucijų atstovus.

    Savaitės pradžioje surengtame Baku saugumo forume dalyvavo aukšto rango atstovai iš daugiau nei 100 šalių, aptarę tarpvalstybinės infrastruktūros apsaugą ir naujas grėsmes. Po investicinių renginių Baku planuoja tęsti tarptautinį kalendorių gynybos paroda ADEX, kurioje paprastai daug dėmesio skiriama bepiločių sistemų ir elektroninės kovos sprendimams.

    Tokia renginių grandinė rodo Baku strategiją vienu metu kurti įvaizdį, pritraukti kapitalą ir išplėsti partnerystes. Tačiau investuotojams svarbiausia išlieka tai, ar skelbiami susitarimai virsta ilgalaikiais projektais, darbo vietomis ir tvariu augimu už energetikos sektoriaus ribų.

  • Norvegai masiškai perka kiniškus elektromobilius, bet vis dažniau bijo duomenų nutekėjimo

    Norvegai masiškai perka kiniškus elektromobilius, bet vis dažniau bijo duomenų nutekėjimo

    Norvegijoje, kur elektromobiliai sudaro didžiąją dalį naujų automobilių registracijų, sparčiai auga kiniškų ir Kinijos kapitalo valdomų prekių ženklų dalis. Tačiau kartu ryškėja ir visuomenės nerimas dėl duomenų saugumo, privatumo bei geopolitinių rizikų.

    Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos apklausa, atlikta kovo 31 dieną–gegužės 3 dieną ir apėmusi beveik 15 000 elektromobilių savininkų, parodė, kad 31 proc. vairuotojų vengtų pirkti kinišką automobilį dėl politinių priežasčių. Prieš metus taip atsakiusių buvo 23 proc., tad skepticizmas per metus pastebimai sustiprėjo.

    „Nauji automobiliai iš esmės yra kompiuteriai ant ratų“, – sakė Norvegijos elektrinių automobilių asociacijos generalinė sekretorė Christina Bu.

    „Kai duomenų saugumui ir privatumui skiriama vis daugiau dėmesio, natūralu, kad dalis vartotojų ima labiau domėtis, iš kur atkeliauja automobiliai ir kaip tvarkomi jų duomenys“, – pridūrė ji.

    Šias baimes Norvegijoje kursto ir ankstesni incidentai bei bandymai, kuriuose buvo keliami klausimai dėl transporto priemonių ryšio su gamintojų infrastruktūra. Skaitmenizacija, nuotoliniai programinės įrangos atnaujinimai ir nuolatinis ryšys su debesijos paslaugomis reiškia, kad automobiliuose kaupiasi vis daugiau informacijos: nuo buvimo vietos istorijos iki vairavimo įpročių.

    Nepaisant to, kiniškų prekių ženklų, tokių kaip BYD, NIO ar „Dongfeng“, bei Kinijos bendrovių valdomų gamintojų, pavyzdžiui, „Volvo“ ir „Polestar“, pardavimai auga. 2026 metų pirmąjį pusmetį tokie automobiliai sudarė apie ketvirtadalį naujai registruotų elektromobilių Norvegijoje, nors dar 2019 metais jų beveik nebuvo.

    Asociacija pabrėžia, kad pirkėjai dažnai vertina kelis kriterijus vienu metu. Vieniems svarbiausia kaina, garantijos ir technologijos, kitiems didesnį svorį turi reputacija, kilmės šalis, moraliniai argumentai ir tai, kaip aiškiai gamintojas apibrėžia duomenų tvarkymo taisykles.

    Kodėl Norvegijos rinka tokia svarbi?

    Norvegija laikoma pasauliniu elektromobilių plėtros etalonu, todėl konkurencija šioje rinkoje gamintojams yra strategiškai reikšminga. Norvegijos kelių federacijos (OFV) duomenimis, 2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius elektromobiliai sudarė 97,8 proc. naujų automobilių registracijų.

    Tuo metu Europos Sąjungoje elektromobilių dalis buvo gerokai mažesnė: Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) skaičiavimu, sausio–rugpjūčio mėnesiais ji siekė 21,7 proc. Vis dėlto Kinijos prekių ženklų įtaka didėja ir ES, o registracijų augimas dalyje grupių rodo, kad kaina ir komplektacija daugeliui pirkėjų tebėra lemiami argumentai.

    Keičiasi požiūris ir į „Tesla“

    Apklausa parodė, kad politinis atstūmimas Norvegijoje mažėja ne tik kiniškiems automobiliams jautriose grupėse, bet ir „Tesla“ atžvilgiu. Teigusių, kad vengtų „Tesla“ dėl politinių priežasčių, dalis krito iki 24 proc., kai prieš metus siekė 43 proc.

    Vis dėlto „Tesla“ išlieka perkamiausiu naujų automobilių prekės ženklu Norvegijoje. OFV duomenimis, iki rugsėjo 24 dienos šiais metais „Tesla“ dalis sudarė 17,5 proc. visų naujų registracijų.

    Ekspertai pažymi, kad artimiausiais metais Europos rinkose ryškės dvi lygiagrečios tendencijos: didėjanti kinų gamintojų konkurencija dėl kainos ir technologijų bei augantis reguliuotojų dėmesys kibernetiniam saugumui. Vartotojams tai reikš daugiau klausimų apie programinės įrangos atnaujinimus, duomenų saugojimo vietą, nuotolinės prieigos galimybes ir gamintojų atskaitomybę.

  • Vokiečiai rado būdą atgauti litį: ar „Accurec“ padės Europai mažinti priklausomybę nuo Kinijos?

    Vokiečiai rado būdą atgauti litį: ar „Accurec“ padės Europai mažinti priklausomybę nuo Kinijos?

    Vokietijoje startuoja ličio „sugrąžinimas“

    Vokietijos Krefelde veikianti šeimai priklausanti bendrovė „Accurec Recycling GmbH“ plečia panaudotų baterijų perdirbimą ir siekia, kad Europoje liktų daugiau vertingų žaliavų. Įmonė teigia galinti išgauti litį iš baterijų nenaudodama agresyvių chemikalų, o remdamasi vandens pagrindu veikiančiu procesu.

    Tai svarbu ne tik dėl elektromobilių rinkos, bet ir dėl elektros tinklų balansavimo, kur vis plačiau naudojamos energijos kaupimo sistemos. Kuo daugiau baterijų patenka į rinką, tuo didesnė tampa ir antrinių žaliavų reikšmė, o perdirbimas tampa strategine grandimi.

    Nuo įrankių baterijų iki elektromobilių

    „Accurec“ įkurta 1995 metais ir iš pradžių specializavosi senesnių tipų įkraunamose baterijose, tokiose kaip nikelio-kadmio ar nikelio-metalo hidrido. Pastaruosius 15 metų rinką užvaldžius ličio jonų technologijai, įmonė apie dešimtmetį nuosekliai kūrė šio tipo baterijų perdirbimo pajėgumus.

    Krefeldo padalinyje šiuo metu per metus apdorojama apie 5 000 tonų baterijų, įmonėje dirba apie 85 žmonės. „Accurec“ turi ir antrą gamyklą Miulheime prie Rūro, o naujausia investicijų banga skirta būtent ličio atgavimui didinti.

    2025 metų gruodį pradėjusi veikti nauja ličio atgavimo linija, pasak įmonės, iš pradžių leidžia atgauti apie 50 proc. baterijose esančio ličio. Įmonė kelia tikslą iki 2027 metų pirmojo ketvirčio pasiekti 80 proc. ar didesnį atgavimo lygį, kartu didinant apimtis.

    Skelbiama, kad į Krefeldo aikštelės plėtrą investuojama 5,5 milijono eurų, o pajėgumai galėtų išaugti iki 20 000 tonų per metus. Tai būtų keturis kartus daugiau nei dabartinis perdirbamų baterijų kiekis.

    Kur slypi Europos priklausomybė nuo Kinijos

    Litis yra vienas svarbiausių įkraunamų baterijų elementų, todėl jis tiesiogiai siejamas su energetikos transformacija. Tačiau Europa iki šiol stipriai priklauso nuo importuojamų perdirbtų ličio chemikalų, reikalingų baterijų gamybai.

    „Accurec“ atstovai nurodo, kad maždaug 65–70 proc. Europoje naudojamų baterijoms tinkamų ličio chemikalų yra pagaminama Kinijoje. Tokia koncentracija kelia riziką tiek kainoms, tiek tiekimo stabilumui, ypač geopolitinių įtampų ir eksporto ribojimų precedento kontekste.

    Vienas didžiausių Europos silpnumų yra tai, kad daug perdirbėjų apsiriboja tarpine žaliava, vadinama juodąja mase, kurioje lieka ličio, nikelio ir kobalto mišinys. Kadangi Europoje trūksta pajėgumų šiuos metalus atskirti ir paruošti baterijų gamybai, dalis tokios masės iškeliauja perdirbimui į Aziją.

    Įmonė pabrėžia, kad vien technologijos neužtenka, jei žaliavų grandinė neatsiremia į vietinius pirkėjus ir rafinavimo pajėgumus. Todėl didelę reikšmę įgauna ir tai, ar Europoje atsiras pakankamai įmonių, galinčių antrines žaliavas paversti baterijoms tinkamais produktais.

    Vandens pagrindu veikianti technologija

    „Accurec“ teigimu, jų proceso esmė yra terminis paruošimas, po kurio litis tampa tirpus vandenyje. Pirmiausia baterijos surūšiuojamos, o didesni vienetai, pavyzdžiui, elektromobilių moduliai, išardomi ir paruošiami tolesniam apdorojimui.

    Vėliau taikoma pirolizė, kai aukštoje temperatūroje suardomi organiniai komponentai. Šis etapas, kaip aiškina įmonės plėtros vadovas Simonas Bremeris, pakeičia ličio cheminę formą taip, kad jį būtų galima išplauti vandeniu, o likusi baterijos dalis vandenyje neištirpsta.

    „Litis paverčiamas vandenyje tirpia forma, o visa kita baterijoje vandenyje lieka netirpu“, – sakė Simonas Bremeris.

    Pasak jo, procesą galima palyginti su filtrinės kavos ruošimu: vanduo „išplauna“ tai, kas tirpu, o likučiai lieka filtre. Įmonė taip pat teigia, kad dalis šilumos, susidarančios pirolizės metu, yra panaudojama pakartotinai, todėl sumažėja bendros energijos sąnaudos.

    „Accurec“ skelbia, kad taip energijos sąnaudos gali mažėti beveik perpus, o anglies dioksido emisijos vienai ličio karbonato tonai mažėja daugiau nei 59 proc. Tokius teiginius rinkoje paprastai lemia konkrečios žaliavos sudėtis ir proceso konfigūracija, todėl praktiniai rezultatai gali skirtis pagal baterijų tipą.

    Politika ir rinka gali lemti rezultatą

    „Accurec“ atstovai akcentuoja, kad Europos perdirbimo grandinei trukdo ir ekonomika: Azijos pirkėjai neretai siūlo konkurencingas kainas už juodąją masę, nes didesnę vertę susigrąžina vėlesniuose etapuose, gamindami baterijų elementus. Dėl to Europoje sunkiau sukurti pelningą, iki galo uždarą perdirbimo ciklą.

    Įmonė palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga nuo 2025 metų gruodžio juodąją masę priskyrė pavojingoms atliekoms, taip sugriežtindama eksporto kontrolę. Vis dėlto pabrėžiama, kad taisyklės veiks tik tada, jei muitinė ir priežiūros institucijos turės pakankamai resursų realiam jų įgyvendinimui.

    Dar vienas svarbus pokytis numatytas nuo 2031 metų, kai naujoms baterijoms turi pradėti galioti privalomi perdirbtų medžiagų kiekiai. „Accurec“ teigia, kad vien šio reikalavimo gali nepakakti, jei nebus skatinama, kad perdirbtos žaliavos būtų perkamos Europoje, o ne importuojamos iš trečiųjų šalių.

    Galiausiai, sėkmę lems ne vien viena gamykla ar vienas projektas, o visos vertės grandinės plėtra: nuo surinkimo ir saugaus išardymo iki rafinavimo ir pirkėjų, galinčių žaliavą integruoti į naujas baterijas. Būtent čia Europa, anot įmonės, dar turi didžiausią namų darbų sąrašą.

  • Popiežius Leonas XIV Paryžiuje sutraukė minias: į mišias laukiama net 600 000 žmonių

    Popiežius Leonas XIV Paryžiuje sutraukė minias: į mišias laukiama net 600 000 žmonių

    Minia Paryžiuje ir rekordiniai skaičiai

    Popiežiaus Leono XIV vizitas Prancūzijoje jau pirmąją dieną sutraukė įspūdingas minias. Vatikanas skelbė, kad penktadienį apie 300 000 žmonių sveikino pontifiką, kai jis popiežiamobiliu važiavo Paryžiaus gatvėmis.

    Vėliau tą pačią dieną dar apie 80 000 jaunų žmonių dalyvavo vigilijoje „Stade de France“ stadione Sen Deni mieste. Tokie skaičiai rodo išaugusį viešų religinių renginių mastą ir jų svarbą Prancūzijos katalikų bendruomenei.

    Mišios Santarvės aikštėje

    Šeštadienį pagrindiniu vizito akcentu taps didžiulės lauko mišios Paryžiaus Santarvės aikštėje. Organizatoriai tikisi, kad į pamaldas susirinks beveik 600 000 tikinčiųjų, o mišios turėtų prasidėti 15 valandą vietos laiku.

    Tokių masinių renginių logistika paprastai apima sustiprintas saugumo priemones, medicinos punktus ir srautų valdymą, kad būtų išvengta spūsčių. Paryžiuje dėl didelio žmonių skaičiaus įprastai ribojamas eismas ir koreguojamas viešojo transporto darbas, kad tikintieji galėtų saugiai pasiekti renginio vietą.

    „Labai džiaugiuosi būdama čia ir galėdama dalintis šia bendra energija. Mums, maronitams, dabartinės situacijos fone tai ypač svarbu, intensyviai melsimės už Artimuosius Rytus“, – sakė paryžietė Karine.

    Susitikimai su migrantais ir kelionė į Lurdą

    Šeštadienio rytą popiežius Leonas XIV apsilankė vyskupijos asociacijoje „Maison Bakhita“, kuri priima migrantus. Pranešta, kad su pontifiku susitiko įvairių tikėjimų žmonės, įskaitant krikščionis ir musulmonus.

    Vėliau jis lankėsi Paryžiaus katalikiškajame institute, kur aptarė Prancūzijoje pastebimą augantį krikšto sakramentą priimančių žmonių skaičių. Pastaraisiais metais Prancūzijos vyskupijos yra skelbusios apie didėjantį suaugusiųjų krikštų skaičių, ypač per Velykas, o tai siejama ir su jaunimo religinio tapatumo paieškomis.

    Dienos pabaigoje pontifikas turėtų vykti į Lurdą, kur vizitą pradės malda kartu su tikinčiaisiais. Lurdas laikomas viena svarbiausių katalikų piligrimystės vietų Europoje, todėl popiežiaus apsilankymas čia tradiciškai sutraukia dideles piligrimų grupes iš įvairių šalių.

  • Sprogimas Pakistane prie policijos posto: žuvo mažiausiai 11 žmonių, atsakomybę prisiėmė TTP

    Sprogimas Pakistane prie policijos posto: žuvo mažiausiai 11 žmonių, atsakomybę prisiėmė TTP

    Šiaurės vakarų Pakistane, Chajber Pahtunchvos provincijoje, šeštadienį per mirtininko išpuolį prie policijos patikros posto žuvo mažiausiai 11 žmonių, dar apie 30 buvo sužeisti, pranešė policija ir gelbėjimo tarnybos.

    Pasak pareigūnų, užpuolikas susisprogdino transporto priemonę, prikrautą sprogmenų, kai ši privažiavo kelio užkardą. Sprogimo banga apgadino netoliese buvusią infrastruktūrą, o nukentėjusieji buvo skubiai išgabenti į gydymo įstaigas.

    Provincijos skubiosios pagalbos tarnybos atstovas Bilalas Faizi nurodė, kad ataka įvyko Deros Ismailo Chano rajone. Į vietą buvo pasiųstos papildomos pajėgos, pradėtas aplinkybių tyrimas ir teritorijos patikra dėl galimų antrinių sprogmenų.

    Atsakomybę už sprogdinimą prisiėmė Tehreek-e-Taliban Pakistan, dar vadinama Pakistano talibanu. Ši grupuotė susiformavo 2007 metais ir, kaip nurodo tarptautinės kovos su ekstremizmu organizacijos, vienija dešimtis skirtingų ginkluotų grupių, veikiančių Pakistano genčių regionuose.

    Pastaraisiais metais Pakistanas susiduria su padažnėjusiais kovotojų išpuoliais, ypač pasienio su Afganistanu teritorijose. Saugumo analitikai tai sieja su sudėtinga regiono saugumo dinamika po 2021 metais įvykusių politinių pokyčių Afganistane, kai šalyje valdžią perėmė Talibanas, o pasienyje išaugo ginkluotų grupuočių aktyvumas.

    Pakistano saugumo struktūros ne kartą pabrėžė, kad pagrindiniai taikiniai dažnai tampa policijos ir kariuomenės objektai, tačiau nuo smurto nukenčia ir civiliai. Pareigūnai tikrina, ar šis išpuolis nebuvo susijęs su platesniu koordinuotu planu, o sužeistųjų būklė medikų vertinama individualiai.