CP v2

Blog

  • Gyventojai nenori šilumos daliklių daugiabučiuose: kodėl sąskaitos ateina net esant nuliniam rodmeniui?

    Daugiabučių gyventojai vis dažniau kelia klausimą, ar šilumos dalikliai ant radiatorių iš tiesų užtikrina teisingą atsiskaitymą už šildymą. Skundai kartojasi: net kai dalikliaų rodmenys rodo nulį, sąskaitose vis tiek atsiranda mokestis už šilumą.

    Specialistai aiškina, kad tokia situacija dažniausiai susijusi su pačia šildymo kaštų paskirstymo logika. Net jei radiatoriai bute užsukti, šiluma į patalpas patenka per sienas, perdangas ir vamzdynus, o pastate šildomos ir bendrosios erdvės.

    Kas yra minimalus mokestis?

    Dalis šildymo sąskaitos siejama su vadinamuoju minimaliu mokesčiu, kuris turėtų padengti pastato šilumos palaikymo kaštus. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojas gali mokėti už šilumos dalį net ir tuomet, kai jo įrenginiai nefiksuoja suvartojimo.

    Toks principas grindžiamas tuo, kad daugiabutyje šiluma yra bendras resursas: vieno buto temperatūrą veikia kaimynų šildymas, šilumos nuostoliai ir pastato ypatybės. Dėl to dalis kaštų paskirstoma ne tik pagal rodmenis, bet ir pagal buto plotą ar kitus koeficientus.

    Klaidos apskaitoje mažina pasitikėjimą

    Didžiausią nepasitenkinimą kelia ne vien taisyklės, bet ir pasitikėjimo stoka, kai gyventojai įtaria netikslumus skaičiavimuose. Vienoje Varšuvos būsto bendrijoje po praėjusio šildymo sezono buvo pateikta šimtai rašytinių pretenzijų, o patikrinus nustatyta apskaitos ir perskaičiavimų klaidų.

    Tokiais atvejais paaiškėja, kad galutinę sąskaitą lemia ne tik daliklių rodmenys. Svarbūs ir pastato vidaus tvarkos dokumentai, kaštų pasidalijimo proporcijos, taip pat korekciniai koeficientai, taikomi dėl buto vietos name, pavyzdžiui, kraštiniams ar viršutiniams butams.

    Vėl svarstoma grįžti prie skaičiavimo pagal plotą

    Dalis gyventojų siūlo atsisakyti daliklių ir šildymo kaštus skirstyti pagal buto plotą. Šis metodas paprastesnis administruoti ir nereikalauja įrenginių pirkimo, priežiūros ar periodinių keitimų, tačiau silpniau atspindi individualius pasirinkimus taupyti.

    Kita alternatyva yra šilumos skaitikliai, kurie matuoja į konkretų butą paduotos šilumos kiekį. Vis dėlto jų įrengimas dažnai brangesnis, o papildomų išlaidų gali pareikalauti tiek diegimas, tiek eksploatacija ir rodmenų nuskaitymas.

    Diskusijas kursto ir reikalavimai dėl nuotolinio rodmenų nuskaitymo, kurie kai kuriais atvejais skatina atnaujinti apskaitos sprendimus. Gyventojai dažniausiai tikisi vieno dalyko: aiškių taisyklių ir patikrinamos, skaidrios metodikos, kad sąskaita atspindėtų realius pastato šildymo kaštus.

  • Dronų ataka prie Sankt Peterburgo: degė naftos terminalas, nukentėjo VK duomenų centras ir Ozon hubas

    Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį naktį pasiekė masinė dronų ataka, po kurios kilo gaisrai keliuose infrastruktūros objektuose. Rusijos pareigūnai pranešė apie 144 numuštus bepiločius ir vieną žuvusį žmogų, o incidentas sutrikdė ir Puolkovo oro uosto darbą.

    Tarp taikinių minimas naftos terminalas, laikomas svarbia grandimi rusiškų naftos produktų logistikoje Baltijos kryptimi. Tokie objektai yra jautrūs ne tik dėl gaisro rizikos, bet ir dėl galimo poveikio tiekimo grandinėms, draudimo kaštams ir eksporto srautams.

    Smūgis ir skaitmeninei infrastruktūrai

    Kompanija „VK“ patvirtino, kad atakuotas jos duomenų centras Leningrado srityje. Bendrovė teigė, jog pagrindinės paslaugos vartotojams išliko pasiekiamos, tačiau pats faktas rodo augantį dėmesį ne tik energetikai, bet ir skaitmeninei infrastruktūrai.

    Duomenų centrai svarbūs ne vien socialiniams tinklams ar turinio platformoms: jie užtikrina debesijos paslaugas, vidines įmonių sistemas, mokėjimų, pristatymo bei komunikacijos kanalus. Net trumpalaikiai sutrikimai gali turėti grandininį efektą verslui, ypač kai kalbama apie didelius srautus ir realaus laiko paslaugas.

    Gaisras logistikos mazge ir oro uosto ribojimai

    Pranešta ir apie gaisrą, kilusį viename iš „Ozon“ logistinių objektų, kuris aptarnauja e. prekybos siuntų srautus. Tokie logistikos centrai yra kritiniai dėl sandėliavimo, rūšiavimo ir paskirstymo, todėl jų veiklos trikdžiai gali atsiliepti pristatymo terminams ir regioniniams krovinių srautams.

    Puolkovo oro uoste kurį laiką buvo ribojamos operacijos, o keleiviai ir darbuotojai nukreipiami į saugesnes zonas. Praktika rodo, kad dronų grėsmės atvejais oro uostai dažnai laikinai stabdo kilimus ir tūpimus, nes net pavieniai incidentai kelia riziką skrydžių saugai ir oro erdvės valdymui.

    Pastarųjų mėnesių tendencija karo kontekste išryškina, kad dronų atakos vis dažniau nukreipiamos į infrastruktūrą, kuri leidžia palaikyti ekonomiką: energijos tiekimą, eksportą, duomenų centrus ir logistiką. Tai didina spaudimą oro gynybai, saugumo protokolams objektuose ir verčia verslą investuoti į atsparumo priemones, įskaitant atsarginius pajėgumus bei greitesnį incidentų valdymą.

  • Po 80 metų grįžta tiltas per Oderį: 634 metrų gigantą Lenkijoje planuoja atidaryti 2026 metais

    Tarp Grzegorzowice ir Ciechowice vietovių Lenkijoje baigiamas statyti naujas tiltas per Oderį, kurio statybų pažanga jau perkopė 90 proc. 633,6 metro ilgio statinys po atidarymo turėtų tapti ilgiausia tokio tipo pervaža Silezijos vaivadijoje ir viena didžiausių visoje šalyje.

    Projektą prižiūrinti regiono kelių infrastruktūros institucija nurodo, kad pagrindinė tilto konstrukcija jau sumontuota, o šiuo metu vyksta baigiamieji darbai ir įrengiama lydinčioji infrastruktūra. Nors ankstesni planai numatė darbų pabaigą 2027 metų pradžioje, realu, kad eismas gali būti paleistas dar 2026 metų pabaigoje.

    Kas keisis vietos gyventojams?

    Pagrindinis šio tilto tikslas yra užtikrinti pastovų susisiekimą abiem Oderio krantais ištisus metus. Iki šiol vietos gyventojai ir vairuotojai buvo priversti naudotis keltu, kurio darbas tiesiogiai priklausė nuo vandens lygio ir sąlygų upėje, o tai periodiškai apsunkindavo kasdienes keliones.

    Nuolatinė pervaža taip pat turėtų sumažinti tranzitinį srautą per Racibórz miestą ir pagerinti susisiekimą tarp Silezijos ir Opolės regionų. Tokie infrastruktūros sprendimai paprastai vertinami kaip ne tik patogumo, bet ir saugumo priemonė, nes mažina priklausomybę nuo sezoninių ar hidrologinių apribojimų.

    Tilto parametrai ir investicijos mastas

    Tilto konstrukciją sudaro 13 tarpatramių, o jis statomas kaip platesnio kelių projekto dalis. Kartu įgyvendinamas ir naujas vaivadijos kelio 421 ruožas su privažiavimais, sankryžomis bei pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, kuri paprastai tampa svarbiu argumentu vietos bendruomenėms.

    Visa investicija siekia apie 69 000 000 eurų. Toks biudžetas atspindi ne vien patį tiltą, bet ir visą susisiekimo mazgo pertvarką, kuri regioniniu mastu gali turėti įtakos kelionės laikui, logistikai ir vietos ekonominiam patrauklumui.

    Istorinis kontekstas: grįžta ryšys, prarastas 1945 metais

    Projektas turi ir simbolinę dimensiją: naujasis tiltas statomas vietoje per Antrojo pasaulinio karo veiksmus 1945 metais sunaikintos perėjos. Tai reiškia, kad po daugiau nei 80 metų ši Oderio atkarpa vėl turėtų turėti nuolatinį kelių ryšį, kuris anksčiau buvo prarastas.

    Tiltų atstatymas buvusiose strateginėse vietose dažnai vertinamas kaip ilgalaikė investicija, kuri sumažina regiono izoliaciją ir sukuria patikimesnius maršrutus tiek gyventojams, tiek verslui. Jei darbai vyks pagal dabartinį tempą, naujoji pervaža gali tapti vienu svarbiausių pastarųjų metų kelių infrastruktūros projektų šiame Lenkijos pasienio regione.

  • Lenkijos baldų pramonė braška: 27 000 darbo vietų dingo, „Fameg“ prašo bankroto

    Lenkijos baldų pramonė išgyvena vieną sudėtingiausių etapų per pastaruosius metus: įmonės mažina gamybą, o darbo vietų skaičius traukiasi. Spaudimą didina išaugusios energijos, darbo ir žaliavų sąnaudos, o paklausa pagrindinėse Europos rinkose atsigauna lėčiau nei tikėtasi.

    Ryškus krizės simbolis tapo Radomsko mieste veikiantis lenktų medinių kėdžių gamintojas „Fameg“. Įmonė, skaičiuojanti veiklos istoriją nuo 1881 metų, pateikė prašymą dėl bankroto, tačiau tai dar nereiškia automatinio gamyklos uždarymo ar neatšaukiamų atleidimų.

    Mažėja užimtumas ir apimtys

    Remiantis sektoriaus duomenimis, baldų gamybos užimtumas Lenkijoje nuo 2022 metų mažėjo nuo maždaug 165 000 iki apie 138 000 darbuotojų 2026 metais. Tai reiškia apie 27 000 prarastų darbo vietų, o poveikį jaučia ne tik fabrikai, bet ir jų tiekėjai bei logistikos grandinė.

    Pramonės sulėtėjimas dažnai vyksta etapais: pirmiausia trumpinamos pamainos ir stabdomos investicijos, vėliau mažinami pajėgumai, o galiausiai skelbiami atleidimai. Regionams, kuriuose baldų gamyba yra vienas svarbiausių darbdavių, tai tampa reikšmingu smūgiu vietos ekonomikai.

    Kas stumia įmones į nuostolius?

    Gamintojai susiduria su brangstančia energija, augančiais atlyginimų kaštais ir žaliavų kainų svyravimais, ypač kai kalbama apie medieną. Tuo pat metu pirkėjų aktyvumas Vakarų Europoje išlieka santūrus, nes namų ūkių vartojimas ir būsto rinka po palūkanų šuolio atsigauna nevienodu tempu.

    Didelę įtampą kelia ir kainų konkurencija iš Azijos, ypač Kinijos gamintojų, galinčių pasiūlyti mažesnes kainas. Tokiose sąlygose net ilgametę reputaciją turinčioms bendrovėms tampa sunku išlaikyti pelningumą, o bet koks užsakymų kritimas greitai virsta apyvartinių lėšų problema.

    Ką reiškia „Fameg“ atvejis?

    „Fameg“ 2024 metais fiksavo reikšmingą nuostolį, kuris viršijo maždaug 3,3 mln. eurų, ir tai tapo viena priežasčių kreiptis dėl bankroto. Vis dėlto bankroto procedūra kai kuriais atvejais gali reikšti ir bandymą restruktūrizuoti veiklą, susitarti su kreditoriais ar ieškoti investuotojo, o ne iš karto užverti vartus.

    Artimiausiais mėnesiais sektoriui svarbiausi veiksniai bus paklausos atsigavimas Europos rinkose, sąnaudų stabilizavimas ir įmonių gebėjimas persiorientuoti į didesnės pridėtinės vertės produktus. Kol kas signalai iš Lenkijos rodo, kad baldų pramonės spaudimas išlieka didelis, o daliai gamintojų gali tekti priimti skausmingus sprendimus.

  • Ciechanovas skiria paramą langų ir durų keitimui daugiabučiuose: kompensuos iki 85 proc. išlaidų

    Ciechanovo savivaldybė Lenkijoje pradeda naują paramos programą daugiabučių gyventojams, norintiems pasikeisti buto langus arba įėjimo duris. Parama teikiama kaip patirtų išlaidų kompensacija ir gali siekti iki 85 proc. tinkamų išlaidų.

    Maksimali kompensacijos suma vienam butui numatyta apie 1 300 eurų. Programa siejama su pastangomis mažinti šilumos nuostolius, didinti būstų energinį efektyvumą ir gerinti gyvenimo kokybę senesnės statybos daugiabučiuose.

    Kam skirta ir ką dengia?

    Paraiškas galės teikti gyventojai, turintys teisę į būstą daugiabutyje Ciechanovo miesto teritorijoje. Finansavimas apima naujų langų arba įėjimo durų į butą įsigijimą ir montavimo darbus, tačiau tikslios tinkamų išlaidų ribos priklauso nuo kvietimo sąlygų.

    Svarbi sąlyga ta, kad gyventojai pirmiausia turės patys apmokėti darbus, o kompensacija bus išmokama tik pateikus dokumentus ir atsiskaičius už atliktą projektą. Tokia schema dažna savivaldybių paramos priemonėse, nes leidžia kontroliuoti, ar investicija realiai įgyvendinta.

    Kada teikti paraiškas ir kada gaus pinigus?

    Paraiškų priėmimas startuoja spalio 19 dieną ir tęsis iki lapkričio 18 dienos 2026 metais. Bendra programos suma siekia apie 104 000 eurų, tad sprendimus gali lemti ne tik atitiktis reikalavimams, bet ir turimų lėšų pakankamumas.

    Savivaldybė nurodo, kad kompensacijos išmokėjimas planuojamas vėliau, o šio kvietimo projektų išlaidos turėtų būti deklaruojamos jau kitais metais, pagal sutartyse nustatytus terminus. Taip pat numatomi pakartotiniai kvietimai 2027 ir 2028 metais su panašiomis taisyklėmis.

    Tokios priemonės dažniausiai duoda dvigubą efektą: gyventojai atnaujina būstą, o miestas, mažėjant šilumos nuostoliams, prisideda prie energijos vartojimo mažinimo ir klimato tikslų. Keičiant nesandarius langus ar duris, praktinis pokytis dažnai pirmiausia pasijunta per mažesnį skersvėjį ir stabilesnę temperatūrą patalpose.

  • „Poczta Polska“ 468-erių: 50 000 darbuotojų, 3 mln siuntų per dieną ir augantis e. pristatymas

    Spalio 18 dieną, minint Ryšininko dieną, „Poczta Polska“ priminė apie savo istorines ištakas ir pateikė skaičius, atskleidžiančius dabartinės veiklos mastą. Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 50 000 darbuotojų, iš jų apie 18 000 laiškininkų ir kurjerių.

    Pasak įmonės, kasdien pristatoma daugiau nei 3 000 000 siuntų, o per metus darbuotojai nuvažiuoja apie 160 000 000 kilometrų. Pristatymus aptarnauja ir daugiau nei 4 200 transporto priemonių parkas, kuris yra viena didžiausių tokių logistikos sistemų šalyje.

    Milijonai adresų ir punktų

    „Poczta Polska“ nurodo aptarnaujanti daugiau nei 15 000 000 adresų Lenkijoje, o siuntų atsiėmimo infrastruktūra apima apie 22 000 atsiėmimo vietų. Iš jų beveik 7 500 sudaro pašto skyriai, o paslaugomis, bendrovės vertinimu, naudojasi daugiau nei 90 proc. gyventojų.

    Tokie rodikliai rodo, kad tradicinis paštas išlieka svarbia kasdienės logistikos dalimi, net ir augant kurjerių bei paštomatų rinkai. Didelio tinklo išlaikymas tampa ir konkurenciniu pranašumu, ir iššūkiu, nes reikalauja nuolatinių investicijų į aptarnavimą ir efektyvumą.

    Skaitmeniniai pristatymai keičia paštą

    Vienas ryškiausių pokyčių krypčių – skaitmeninės paslaugos. Įmonė skelbia, kad e. pristatymo sistemoje jau išsiųsta daugiau nei 110 000 000 skaitmeninių siuntų, kurios prilyginamos formaliam susirašinėjimui ir ypač svarbios bendraujant su viešuoju sektoriumi ar tvarkant verslo dokumentus.

    Lygiagrečiai modernizuojami pašto skyriai: naujas klientų aptarnavimo standartas, pasak bendrovės, jau įdiegtas beveik pusėje nuosavų padalinių. „Poczta Polska“ taip pat akcentuoja investicijas į informacines sistemas ir kibernetinį saugumą, siekiant sujungti tradicines pašto paslaugas su kurjerinėmis, prekybinėmis, skaitmeninėmis ir finansinėmis.

    Nuo karališko maršruto iki šiuolaikinės logistikos

    Ryšininko diena minima spalio 18 dieną, o data siejama su 1558 metais, kai Žygimantas Augustas įtvirtino nuolatinį pašto ryšį tarp Krokuvos ir Venecijos per Vieną. Šis sprendimas laikomas Lenkijos pašto ištakomis, o 2026 metais sukako 468 metai nuo minėto įvykio.

    Per šimtmečius paštas buvo kritinė valstybės komunikacijos dalis, tačiau šiandien jo misija keičiasi: mažėjant tradicinių laiškų srautams, vis didesnę reikšmę įgauna siuntų logistika ir skaitmeninis dokumentų pristatymas. Tokia transformacija tampa būtina sąlyga, kad nacionalinis operatorius išlaikytų mastą ir aktualumą sparčiai besikeičiančiuose vartotojų įpročiuose.

  • Indijos vandenyno gelmėse aptiktas naujas keistų „spagečių“ kirmėlių genties tipas

    Indijos vandenyno gelmėse aptiktas naujas keistų „spagečių“ kirmėlių genties tipas

    Atradimas šimtų metrų gylyje

    Mokslininkai Indijos vandenyno dugne, šalia Christmas salos ir Kokosų (Kylingo) salų, aptiko iki šiol mokslui nežinomą jūrinių kirmėlių gentį. Naujoji gentis pavadinta Terebellosuctoria ir priskiriama vadinamosioms spagečių kirmėlėms, gyvenančioms jūros dugno nuosėdose.

    Egzemplioriai surinkti nuo povandeninių kalnų 467–674 metrų gylyje, kai tyrimų metu buvo tiriamos menkai pažintos giluminės ekosistemos. Tyrėjai pabrėžia, kad tokios ekspedicijos dažnai atneša ne vieną netikėtumą, nes giliavandenių rūšių įvairovė iki šiol išlieka prastai ištirta.

    Kuo ši gentis išskirtinė

    Naująją gentį iš kitų spagečių kirmėlių labiausiai išskiria neįprastos siurbtukus primenančios struktūros. Jos susiformavusios kirmėlės pilvinėje pusėje iš pakitusių kūno „pagalvėlių“ ir iki šiol nebuvo aprašytos jokiai kitai žinomai šios grupės genčiai.

    Spagečių kirmėlės paprastai gyvena apsauginiame vamzdelyje, o į aplinką iškiša daugybę čiuptuvų, kuriais surenka organines daleles iš nuosėdų. Naujoji gentis, sprendžiant iš sandaros, gali būti prisitaikiusi geriau įsitvirtinti vamzdelyje ar specifiniame substrate, tačiau siurbtukų funkcija dar nėra galutinai paaiškinta.

    „Siurbtukus primenanti struktūra yra tai, kas šią naują gentį daro ypač įdomią ir unikalią“, – sakė jūrų zoologė Elena Kupriyanova.

    Trys rūšys ir svarbus „perkėlimas“

    Mokslininkai aprašė dvi naujas rūšis: Terebellosuctoria jimii ir Terebellosuctoria keelingensis. Jų priskyrimą naujai genčiai sustiprino ne tik anatomijos požymiai, bet ir DNR analizė, vis dažniau tampanti būtina šiuolaikinės taksonomijos dalimi.

    Trečioji rūšis, vėliau priskirta tai pačiai genčiai, buvo aptikta anksčiau prie Japonijos krantų 843 metrų gylyje. Iš pradžių ji buvo laikinai priskirta kitai genčiai dėl neaiškių giminystės ryšių, tačiau palyginus DNR ir sandarą su naujais radiniais, ji perkelta ir dabar vadinama Terebellosuctoria spongicola.

    Ankstesni stebėjimai Japonijos vandenyse leido manyti, kad siurbtukus primenanti struktūra gali padėti kirmėlei prisitvirtinti vamzdelio viduje, ypač kai šis būna sujungtas su kietesniais pagrindais, pavyzdžiui, giliavandenėmis kempinėmis. Ar taip pat elgiasi ir Indijos vandenyne aptiktos rūšys, dar turės parodyti tolesni tyrimai.

    Šis darbas publikuotas mokslo leidinyje Records of the Australian Museum. Tyrėjai pažymi, kad ekspedicijos metu surinkti šimtai ar net tūkstančiai egzempliorių, o jų identifikavimas ir aprašymas neretai užtrunka metus, nes mėginiai patenka į muziejų kolekcijas ir vėliau nuosekliai tiriami.

  • PCC pokyčiai Lenkijoje: naudotų daiktų pirkimai iki 700 eurų be mokesčio ir deklaracijos

    Lenkijoje keičiasi civilinių sandorių mokestis PCC: pirkėjams, įsigyjantiems naudotas prekes iš privačių asmenų, didinama neapmokestinama riba. Tai reiškia, kad už dalį smulkesnių sandorių nebereikės nei mokėti mokesčio, nei teikti deklaracijos.

    Prezidentui pasirašius įstatymo pataisas, atleidimo riba keliama nuo 1 000 Lenkijos zlotų iki 3 000 zlotų. Perskaičiavus į eurus, tai yra maždaug nuo 220 eurų iki 700 eurų, todėl pokytį labiausiai pajus perkantieji naudotą elektroniką, dviračius ar namų apyvokos daiktus.

    Kada PCC nebereikės?

    Iki šiol pirkėjas, įsigijęs daiktą, kurio rinkos vertė viršijo 1 000 zlotų, paprastai turėdavo pateikti PCC-3 deklaraciją ir sumokėti 2 proc. nuo apmokestinamosios vertės. Įsigaliojus naujai ribai, sandoriai iki 3 000 zlotų bus atleidžiami nuo PCC.

    Svarbus niuansas yra tas, kad ši riba neveikia kaip neapmokestinama „dalies“ suma. Jei daikto rinkos vertė viršija 3 000 zlotų, 2 proc. mokestis skaičiuojamas nuo visos vertės, o ne tik nuo skirtumo virš ribos.

    Kodėl riba didinama dabar?

    Lenkijoje iki šiol galiojusi 1 000 zlotų riba nebuvo keista nuo 2001 metais, nors per tą laiką smarkiai išaugo kainos ir atlyginimai, o prekyba naudotomis prekėmis persikėlė į skelbimų portalus ir socialinių tinklų prekybos grupes. Praktikoje tai lėmė, kad PCC pareiga apėmė vis daugiau kasdienių pirkinių.

    Dėl to dalis žmonių, ypač retai perkančių brangesnius naudotus daiktus, net neįtardavo, kad privalo pateikti deklaraciją ir sumokėti mokestį. Įstatymo pakeitimas turėtų sumažinti tokių situacijų skaičių ir administracinę naštą smulkiems sandoriams.

    „Ribos didinimą vertinu teigiamai, bet tai labiau pragmatiškas žingsnis nei galutinis sprendimas. Suma buvo nustatyta 2001 metais ir ilgus metus nebuvo indeksuojama, nors pasikeitė kainos, atlyginimai ir tai, kaip perkame naudotus daiktus“, – sakė „inFakt“ vyriausiasis mokesčių patarėjas Piotras Juszczykas.

    Jis atkreipia dėmesį, kad problema buvo ne tik pati mokesčio suma, bet ir formalumai. Kai mokestis siekdavo keliasdešimt zlotų, pareiga aiškintis taisykles, pildyti dokumentus ir atlikti mokėjimą daugeliui atrodė neproporcinga.

    „Reikia prisiminti, kad 3 000 zlotų riba neveikia kaip neapmokestinama suma. Jei rinkos vertė ją viršija, mokestis bus skaičiuojamas nuo visos vertės, todėl kainos dirbtinai mažinti neapsimoka: mokesčių administracija gali ją ginčyti ir taikyti rinkos kainas“, – sakė Piotras Juszczykas.

    Kas vis tiek liks apmokestinta?

    Ribos pakėlimas nereiškia, kad PCC išnyks iš naudotų daiktų rinkos. Brangesnė elektronika, sporto įranga, namų įranga ar didžioji dalis naudotų automobilių sandorių, jei jų vertė viršys 3 000 zlotų, ir toliau gali būti apmokestinami 2 proc. tarifu.

    Reikšmę turi ir pardavėjo statusas. PCC dažniausiai taikomas sandoriams tarp privačių asmenų, o mokestį paprastai moka pirkėjas. Kai pardavėjas yra verslas ir pardavimas apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu arba jam taikoma pridėtinės vertės mokesčio tvarka, PCC paprastai netaikomas.

    Įstatymo pakeitimas taip pat neturėtų būti suprantamas kaip atgaline data taikoma lengvata. Sandoriams, sudarytiems iki pataisų įsigaliojimo, taikoma ankstesnė tvarka, įskaitant ir deklaravimo terminus.

    Diskusijos dėl tolimesnių pokyčių tęsiasi: mokesčių ekspertai atkreipia dėmesį, kad be automatinės ribos indeksavimo problema gali grįžti, kai kainos vėl pastebimai pakils. Tarp galimų krypčių minimas didesnis, pavyzdžiui, apie 2 300 eurų atitinkantis slenkstis arba platesnis PCC atsisakymas naudotų kilnojamųjų daiktų prekyboje, paliekant mokestį didesnės fiskalinės reikšmės sandoriams.

  • CPK projektas artėja: Lenkijos aviacijos grupė ruošia perkėlimą ir skolintus milijonus infrastruktūrai

    Lenkijos valstybinė aviacijos grupė PGL rengiasi didžiausiam veiklos pokyčiui per pastaruosius metus – dalį techninės priežiūros ir antžeminio aptarnavimo pajėgumų perkelti iš Varšuvos Chopino oro uosto į planuojamą centrinį transporto mazgą CPK. Grupė perspėja, kad sėkmę lems ne tik statybos mastas, bet ir investicijų suderinimas su realiu naujo oro uosto atidarymo grafiku.

    PGL planuoja statyti naujus angarus, techninės priežiūros dirbtuves ir infrastruktūrą, reikalingą orlaivių aptarnavimui ant žemės. Už projektų parengimą, objektų eksploatavimą bei jų nuomą grupės veikiančioms įmonėms turėtų atsakyti naujai stiprinama kryptis PGL Infrastruktura, kuri tampa vienu iš grupės atramos taškų.

    Didžiausia įtampa kyla dėl finansavimo ir terminų: tokio masto objektams tikėtinas skolos finansavimas, todėl bet koks CPK vėlavimas reikštų papildomas palūkanų sąnaudas už jau pastatytą, bet dar negalintį dirbti turtą. PGL vadovas Radosławas Stępieńas pabrėžia, kad net ir techniškai pasirengus teikti paslaugas, be veikiančio oro uosto investicijos kurį laiką būtų neproduktyvios.

    „Jeigu nesusiderinsime terminų, galime užbaigti angarą, gauti visus sertifikatus ir būti pasirengę darbui, bet CPK dar neveiks“, – sakė Radosławas Stępieńas.

    Pasak jo, rizika ypač svarbi tuomet, kai projektai finansuojami skolintomis lėšomis, nes kaštai pradeda kauptis dar iki pirmųjų pajamų. Dėl to PGL siekia investicijas išdėstyti etapais: nuo pirmosios CPK veiklos dienos būtinas pilnas linijinis orlaivių aptarnavimas, o dalis infrastruktūros, skirta gilesnei techninei priežiūrai, galėtų atsirasti vėliau.

    Grupė akcentuoja, kad realus startas neįmanomas be aiškių sutarčių su CPK valdytojais, kurios apibrėžtų prieigos, nuomos, paslaugų ir atsakomybių modelį. Tokie susitarimai tampa esmine sąlyga pradedant rangos pirkimus ir užsitikrinant finansavimą, nes kreditoriams svarbiausia prognozuojamas pinigų srautas ir rizikų kontrolė.

    Kartu PGL nenori palikti veiklos priklausomos vien nuo CPK grafiko, todėl toliau investuoja regioniniuose oro uostuose. Tarp prioritetų minimi Katovicai ir Rzeszówas, kur plėtojama moderni techninės priežiūros bazė, galinti aptarnauti ne tik nacionalinį vežėją LOT, bet ir kitus rinkos dalyvius.

    „Mūsų bendrovės negali sustoti. Mes neaptarnaujame vien tik LOT – pavyzdžiui, LS Technics aptarnauja ir didelę dalį Wizz Air operacijų“, – sakė Radosławas Stępieńas.

    Toks „dviejų greičių“ modelis – pasirengimas CPK ir tuo pat metu regioninių pajėgumų auginimas – PGL vertinimu yra praktinis draudimas nuo grafiko pokyčių. Jei CPK startas nusikeltų, grupė galėtų išlaikyti apimtis ir kompetencijas per regioninius projektus, o jei atidarymas įvyktų laiku, būtų lengviau pereiti į naują infrastruktūrą neardant veikiančių paslaugų grandinės.

  • Mokesčių įgaliojimų tvarka keičiasi nuo 2026 metų spalio: kas galės tvarkyti jūsų reikalus?

    Lenkijos Finansų ministerija pakeitė bendrųjų įgaliojimų mokesčių bylose taisykles. Nuo 2026 metų spalio 1 dienos pranešimą apie tokio įgaliojimo pakeitimą, atšaukimą ar nutraukimą galės pateikti ir pats įgaliotinis, net jei jis nėra advokatas ar mokesčių patarėjas.

    Pakeitimai susiję su atstovavimu mokesčių administracijoje ir praktiniu įgaliojimų „administravimu“, kai reikia atnaujinti duomenis apie tai, kas turi teisę veikti mokesčių mokėtojo vardu. Iki šiol tokias procedūras paprastai galėdavo atlikti tik profesionalūs atstovai arba reikėdavo papildomų formalumų.

    Finansų administracija taip pat ragina gyventojus ir įmones peržiūrėti anksčiau suteiktus įgaliojimus. Jei bendradarbiavimas su įgaliotiniu jau pasibaigęs, vien susitarimo nutraukimo nepakanka, nes įgaliojimo statusas sistemoje gali likti aktyvus.

    Kas yra bendrasis įgaliojimas?

    Bendrasis įgaliojimas suteikia nurodytam asmeniui teisę atstovauti mokesčių mokėtoją visose mokesčių bylose ir procedūrose. Tai patogu, kai asmuo nori, kad kasdienius kontaktus su mokesčių inspekcija, dokumentų pateikimą ar atsakymus į paklausimus atliktų kitas žmogus.

    Tokio įgaliojimo nereikėtų painioti su vienkartiniu įgaliojimu konkrečiam veiksmui ar vienai bylai. Dėl plataus taikymo bendrasis įgaliojimas kelia ir daugiau rizikų, jei jis nebeatitinka realios situacijos.

    Ką praktiškai keičia nauja tvarka?

    Pagrindinis pokytis tas, kad pranešimą apie bendrojo įgaliojimo pakeitimą, atšaukimą ar nutraukimą galės pateikti ir neprofesionalus įgaliotinis. Tai turėtų paspartinti procesą tais atvejais, kai pasikeičia atstovavimo aplinkybės ir reikia greitai atnaujinti mokesčių administracijos turimą informaciją.

    Kartu tai reiškia didesnę būtinybę mokesčių mokėtojams reguliariai pasitikrinti, kam yra suteiktos atstovavimo teisės. Jei įgaliojimas paliekamas galioti „iš inercijos“, gali kilti nesusipratimų dėl to, kas turi teisę gauti informaciją ar atlikti veiksmus mokesčių mokėtojo vardu.

    Kodėl verta pasitikrinti senus įgaliojimus?

    Mokesčių administracijos praktikoje dažna situacija, kai bendradarbiavimas su buhalteriu, konsultantu ar šeimos nariu nutrūksta, tačiau formalus įgaliojimo atšaukimas neatliekamas. Tokiais atvejais mokesčių mokėtojas gali net nepastebėti, kad įgaliotinis vis dar matomas kaip turintis teises veikti jo vardu.

    Norint išvengti rizikų, svarbu ne tik žinoti, kas šiuo metu atstovauja jūsų interesams, bet ir laiku pasirūpinti, kad įgaliojimo pakeitimas ar atšaukimas būtų įformintas pagal galiojančią tvarką. Tai ypač aktualu įmonėms, kuriose dažnai keičiasi atsakingi darbuotojai ar išoriniai paslaugų teikėjai.