Indijos vandenyno gelmėse aptiktas naujas keistų „spagečių“ kirmėlių genties tipas

Atradimas šimtų metrų gylyje

Mokslininkai Indijos vandenyno dugne, šalia Christmas salos ir Kokosų (Kylingo) salų, aptiko iki šiol mokslui nežinomą jūrinių kirmėlių gentį. Naujoji gentis pavadinta Terebellosuctoria ir priskiriama vadinamosioms spagečių kirmėlėms, gyvenančioms jūros dugno nuosėdose.

Egzemplioriai surinkti nuo povandeninių kalnų 467–674 metrų gylyje, kai tyrimų metu buvo tiriamos menkai pažintos giluminės ekosistemos. Tyrėjai pabrėžia, kad tokios ekspedicijos dažnai atneša ne vieną netikėtumą, nes giliavandenių rūšių įvairovė iki šiol išlieka prastai ištirta.

Kuo ši gentis išskirtinė

Naująją gentį iš kitų spagečių kirmėlių labiausiai išskiria neįprastos siurbtukus primenančios struktūros. Jos susiformavusios kirmėlės pilvinėje pusėje iš pakitusių kūno „pagalvėlių“ ir iki šiol nebuvo aprašytos jokiai kitai žinomai šios grupės genčiai.

Spagečių kirmėlės paprastai gyvena apsauginiame vamzdelyje, o į aplinką iškiša daugybę čiuptuvų, kuriais surenka organines daleles iš nuosėdų. Naujoji gentis, sprendžiant iš sandaros, gali būti prisitaikiusi geriau įsitvirtinti vamzdelyje ar specifiniame substrate, tačiau siurbtukų funkcija dar nėra galutinai paaiškinta.

„Siurbtukus primenanti struktūra yra tai, kas šią naują gentį daro ypač įdomią ir unikalią“, – sakė jūrų zoologė Elena Kupriyanova.

Trys rūšys ir svarbus „perkėlimas“

Mokslininkai aprašė dvi naujas rūšis: Terebellosuctoria jimii ir Terebellosuctoria keelingensis. Jų priskyrimą naujai genčiai sustiprino ne tik anatomijos požymiai, bet ir DNR analizė, vis dažniau tampanti būtina šiuolaikinės taksonomijos dalimi.

Trečioji rūšis, vėliau priskirta tai pačiai genčiai, buvo aptikta anksčiau prie Japonijos krantų 843 metrų gylyje. Iš pradžių ji buvo laikinai priskirta kitai genčiai dėl neaiškių giminystės ryšių, tačiau palyginus DNR ir sandarą su naujais radiniais, ji perkelta ir dabar vadinama Terebellosuctoria spongicola.

Ankstesni stebėjimai Japonijos vandenyse leido manyti, kad siurbtukus primenanti struktūra gali padėti kirmėlei prisitvirtinti vamzdelio viduje, ypač kai šis būna sujungtas su kietesniais pagrindais, pavyzdžiui, giliavandenėmis kempinėmis. Ar taip pat elgiasi ir Indijos vandenyne aptiktos rūšys, dar turės parodyti tolesni tyrimai.

Šis darbas publikuotas mokslo leidinyje Records of the Australian Museum. Tyrėjai pažymi, kad ekspedicijos metu surinkti šimtai ar net tūkstančiai egzempliorių, o jų identifikavimas ir aprašymas neretai užtrunka metus, nes mėginiai patenka į muziejų kolekcijas ir vėliau nuosekliai tiriami.