CP v2

Blog

  • Rusija prie NATO sienos stato milžiniškas antenas: įvardijo, kam tai gali būti ruošiama

    Rusija prie NATO sienos stato milžiniškas antenas: įvardijo, kam tai gali būti ruošiama

    Rusija per Baltarusiją plečia ryšių infrastruktūrą, kuri gali sustiprinti jos pajėgų veikimą prie Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos sienų. Apie tai skelbiama BELPOL pristatytame tyrime apie Baltarusijos militarizaciją, aptartame Varšuvoje vykusiame saugumo forume.

    Nurodoma, kad kuriamas naujas saugomas karinis techninis ryšių tinklas formaliai statomas Baltarusijos gynybos ministerijos užsakymu, tačiau pritaikomas Rusijos kariuomenės poreikiams. Tokia schema, anot analitikų, leistų greičiau koordinuoti operacijas ir vykdyti provokacines misijas prie NATO rytinio flango.

    Kaip veikia radiorelinis tinklas

    Tinklas remiasi radiorelinėmis linijomis ir kryptinėmis antenomis, kuriomis duomenys perduodami radijo ryšiu. Tokia technologija dažnai pasirenkama tada, kai reikia ryšio, atsparaus kabelių pažeidimui, ir kai siekiama sumažinti perėmimo riziką, nors visiškos apsaugos tai negarantuoja.

    Pasak ataskaitos, įranga daugiausia montuojama ant operatoriaus MTS bokštų. BELPOL dėmesį atkreipia tai, kad tinklo architektūra esą skiriasi nuo civilinių ryšių logikos, kai ryšys iš centro skirstomas į regionus: čia kuriamos ištisinės magistralės iš rytų į vakarus, link NATO sienų ir Ukrainos.

    Valdymo centras, retransliatoriai ir dronai

    Viena iš minimų krypčių driekiasi palei M-10 kelią nuo Homelio iki Bresto. Analitikai teigia matantys požymių, kad bendras tinklo valdymas gali būti sutelktas Rusijos teritorijoje, o Baltarusijoje diegiami retransliatoriai būtų parengti Rusijos kariuomenės ryšiui užtikrinti.

    Ataskaitoje taip pat minima, kad Baltarusijos ryšių mazguose diegiamos rusiškos radiorelinės stotys M-416GM, kurios galėtų palengvinti skirtingų sistemų integraciją. Praktikoje tai reikštų spartesnį duomenų ir komandų perdavimą, kai vienu metu veikia skirtingi ryšio protokolai ir įranga.

    Autoriai primena, kad antroje 2025 metų pusėje Baltarusijoje buvo fiksuojami retransliatoriai, siejami su dronų valdymu, kai atakos buvo nukreiptos į šiaurinius Ukrainos regionus. Tokie sprendimai svarbūs, nes šiuolaikiniame kare ryšys tampa kritine grandimi tiek dronams, tiek artilerijos koregavimui, tiek logistiniam pajėgų valdymui.

    Ką tai reiškia regiono saugumui

    Ekspertai pabrėžia, kad ryšių infrastruktūra savaime nėra įrodymas apie artėjančią konkrečią ataką, tačiau ji didina karinių pajėgumų lankstumą ir leidžia greičiau sutelkti bei valdyti pajėgas krizės metu. Tokie tinklai paprastai projektuojami veikti ir padidinto pavojaus sąlygomis, kai civilinės ryšio grandys gali būti trikdomos.

    BELPOL tyrime Baltarusijos ryšių plėtra siejama su platesne šalies militarizacijos kryptimi, apimančia logistiką, transporto infrastruktūrą ir teisinius pokyčius, didinančius priklausomybę nuo Rusijos. Ataskaitos autoriai ragina išlaikyti ir griežtinti sektorines sankcijas Baltarusijos kariniam pramoniniam kompleksui, kol tęsiama agresija prieš Ukrainą.

    Regiono valstybės tuo pat metu investuoja į atsparumo priemones: gerina kritinės infrastruktūros apsaugą, plėtoja oro gynybą ir elektroninės kovos pajėgumus, taip pat stiprina NATO buvimą rytiniame flange. Saugumo institucijos akcentuoja, kad informaciniai ir techniniai pasirengimo požymiai turi būti vertinami kompleksiškai, o ne remiantis vienu indikatoriumi.

  • Lenkija plečia DAB+ tinklą: atsakė, ar netrukus dings FM radijas ir ką tai reiškia klausytojams

    Lenkija plečia DAB+ tinklą: atsakė, ar netrukus dings FM radijas ir ką tai reiškia klausytojams

    Reguliuotojas atveria naujus dažnius

    Lenkijos elektroninių ryšių reguliuotojas UKE 2026 metais pakvietė transliuotojus ir tinklų operatorius teikti paraiškas dėl naujų skaitmeninio radijo DAB+ dažnių rezervavimo. Kalbama apie du potencialius nacionalinius tinklus MUXR1 ir MUXR2 bei nepanaudotus vietinius tinklus, vadinamus MUXRL.

    Tolimesnė procedūra priklauso nuo susidomėjimo: jei dėl konkretaus tinklo kreipsis tik vienas dalyvis, dažniai galėtų būti skiriami įprasta tvarka, be konkurso. Jei paraiškas pateiktų bent du pretendentai, būtų reikalinga konkursinė atranka.

    Kodėl DAB+ tampa prioritetu?

    UKE argumentuoja, kad analoginiame FM ruože nuo 87,5 iki 108 MHz didžiuosiuose regionuose vis dažniau trūksta laisvų dažnių, kurie leistų paleisti naujas plataus aprėpties stotis. DAB+ veikia III VHF ruože nuo 174 iki 230 MHz ir viename dažnių bloke leidžia sutalpinti kelias ar net keliolika programų.

    Pagal dabartinius planus Lenkijoje dar yra didelė nenaudojama rezervacija: be jau veikiančių sprendimų, numatyti du laisvi nacionaliniai multipleksai ir 17 vietinių. UKE skaičiuoja, kad tai galėtų atverti erdvę iki maždaug 24 naujų visoje šalyje pasiekiamų programų ir dar papildomoms regioninėms stotims ten, kur būtų paleisti vietiniai tinklai.

    Ar tai reiškia FM pabaigą?

    Šiuo metu Lenkija realiai naudoja vieną nacionalinį DAB+ multipleksą MUXR3, kurį valdo Polskie Radio, o kai kuriuose miestuose jau ne vienerius metus veikia ir vietiniai tinklai. Vis dėlto UKE nėra paskelbusi FM išjungimo datos, o 2026 metais pradėtos konsultacijos labiau susijusios su papildomų DAB+ tinklų paleidimu, o ne analoginio radijo uždarymu.

    „Šios konsultacijos skirtos skaitmeninio radijo plėtrai ir papildomų multipleksų įjungimui, o ne FM ruožo išjungimui“, – teigiama konsultacijų medžiagoje, apibendrinant UKE tikslą išsiaiškinti rinkos poreikį.

    Ką DAB+ keičia klausytojui?

    DAB+ privalumas tas, kad jis priimamas be interneto, programėlių ar SIM kortelės, todėl klausytojų skaičius neapkrauna mobiliojo ryšio tinklų. Imtuvas pats nuskenuoja eterį ir pateikia stočių sąrašą pagal pavadinimus, o kartu gali rodyti dainų pavadinimus, atlikėjus, tekstinius pranešimus ar programų gidą.

    Vis dėlto kokybė ne visada automatiškai geresnė nei FM, nes ji priklauso nuo bitreito, kurį operatorius skiria konkrečiai stočiai. Kuo daugiau programų sutalpinama į vieną multipleksą, tuo mažiau duomenų gali tekti kiekvienai stočiai, todėl kai kuriais atvejais skambesys gali nuvilti, ypač muzikos formatuose.

    Skiriasi ir ryšio praradimo pobūdis: FM dažniau silpnėja palaipsniui su triukšmais, o DAB+ ilgai skamba švariai, bet pasiekus ribą garsas ima trūkinėti arba visai dingsta. Praktikoje tai reiškia, kad stabiliai aprėpčiai svarbi tanki siųstuvų infrastruktūra.

    Automobiliuose DAB+ reikšmė auga

    DAB+ svarba didėja ir dėl Europos Sąjungos reikalavimo, kad naujuose į rinką tiekiamuose automobiliuose būtų skaitmeninio radijo priėmimas. Todėl naujesniuose modeliuose vis dažniau randamas DAB+ imtuvas, o turint dviejų standartų įrangą atsiranda galimybė automatiškai persijungti tarp DAB+ siųstuvų ir, kai kuriais atvejais, tarp DAB+ ir FM.

    Lenkijoje techniniai reikalavimai, įsigalioję 2025 metų rugpjūčio 5 dieną, numato automatinį persijungimą kelionės metu, jei transliuotojai perduoda tam reikalingus valdymo duomenis. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai važiuojant per šalį staiga tenka rankiniu būdu ieškoti tos pačios stoties kito dažnio.

    Europos pamokos: skubėti ne visada apsimoka

    Europos patirtis rodo, kad FM išjungimas yra politiškai ir praktiškai jautrus sprendimas, nes reikia ir plataus DAB+ padengimo, ir didelės imtuvų skverbties. Norvegija 2017 metais išjungė didžiųjų nacionalinių tinklų FM siųstuvus, tačiau vietinės stotys dar kurį laiką galėjo likti FM ruože.

    Šveicarijoje visuomeninis transliuotojas SRG SSR FM eterį uždarė 2024 metų gruodžio 31 dieną, tačiau vėliau fiksuotas klausytojų sumažėjimas ir politinės diskusijos dėl analoginio radijo ateities. 2026 metais reguliuotojas OFCOM jau buvo pristatęs FM ruožo naudojimo procedūrą nuo 2027 metų, kas signalizavo, kad skaitmenizacija ne visada reiškia greitą FM pabaigą.

    Lenkijos atveju DAB+ plėtra pirmiausia sprendžia dažnių trūkumo problemą ir atveria kelią naujiems formatams, tačiau artimiausiu metu tai greičiau bus papildymas, o ne visiška FM alternatyva. Klaudytojams praktiškiausia kryptis kol kas aiški: FM išliks, o DAB+ palaipsniui plės pasirinkimą ten, kur atsiras nauji tinklai.

  • JAV svarsto panaudoti MOAB prieš Iraną: kodėl garsioji bomba gali nepasiekti tikslo

    JAV svarsto panaudoti MOAB prieš Iraną: kodėl garsioji bomba gali nepasiekti tikslo

    JAV kariuomenė, pasak JAV žiniasklaidos skelbiamų šaltinių, rengia galimų smūgių Iranui scenarijus, kurie galėtų būti pateikti politiniam sprendimui. Tarp aptariamų variantų minima ir MOAB – itin galinga įprastinė aviacinė bomba, dėl dydžio dažnai vadinama matka visų bombų.

    Tokie svarstymai siejami su Irano branduolinės programos keliamu nerimu ir pastangomis didinti spaudimą Teheranui, neįsivelant į plataus masto sausumos operaciją. Tačiau karinė logika čia susiduria su techniniu klausimu: ar tokia bomba pajėgi neutralizuoti giliai po žeme įrengtas infrastruktūras.

    Kas yra MOAB ir kuo ji išskirtinė

    MOAB pavadinimas yra sutrumpinimas nuo Massive Ordnance Air Blast. Šis ginklas sukurtas 2003 metais, jo masė siekia apie 9,85 tonos, o ilgis viršija 9 metrus, todėl tai viena didžiausių JAV naudojamų įprastinių bombų.

    MOAB neskirta prasiskverbti giliai į gruntą ar uolienas kaip bunkerines konstrukcijas ardantys užtaisai. Ji detonuoja virš žemės paviršiaus, o pagrindinis efektas yra itin galinga smūginė banga, galinti nuniokoti didelę teritoriją.

    Bomba nukreipiama GPS pagalba, o į taikinio rajoną pristatoma iš transporto orlaivio, numetant ją iš platformos. Dėl tokio panaudojimo pobūdžio MOAB dažniausiai siejama su plataus ploto taikinių naikinimu ir stipriu psichologiniu poveikiu.

    Kodėl veiksmingumas kelia abejonių

    Galimi taikiniai, apie kuriuos kalbama viešojoje erdvėje, siejami su objektais, kurie, Vakarų vertinimu, gali būti susiję su Irano branduolinės programos elementais. Viena minimų vietų yra Pickaxe Mountain kompleksas, kuriam priskiriama požeminės infrastruktūros tikimybė.

    Esminė problema ta, kad tokio tipo objektai paprastai įrengiami giliai po uolienomis ir papildomais apsaugos sluoksniais. Jei įrenginiai iš tiesų uždengti, pavyzdžiui, granito sluoksniais, MOAB smūgio banga ir paviršiaus destrukcija gali būti nepakankama sunaikinti kritinius taikinio komponentus.

    Kita rizika – plataus poveikio zona. Jei svarstomi ir energetikos infrastruktūros taikiniai, ypač esantys netoli gyvenamųjų teritorijų, didėja civilių aukų ir plataus masto antrinių padarinių tikimybė, įskaitant ilgalaikius sutrikimus tiekime.

    Politinis signalas ir 2017 metų precedentas

    MOAB pirmą kartą kovinėmis sąlygomis panaudota 2017 metais Afganistane, smogiant tunelių tinklui, kurį naudojo Islamo valstybės kovotojai. Tuomet buvo pabrėžtas ne tik karinis, bet ir psichologinis efektas – demonstratyvus pajėgumas ir siekis palaužti priešininko valią.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad panašus tikslas gali būti svarstomas ir Irano atveju: didinti spaudimą, išlaikant operaciją ribotą ir politiškai kontroliuojamą. Vis dėlto išlieka klausimas, ar toks smūgis priverstų Teheraną nusileisti derybose, ar priešingai – paskatintų atsakomąją eskalaciją regione.

    Kol kas viešai nėra patvirtinta, kad sprendimas dėl konkretaus ginklo panaudojimo būtų priimtas. Tačiau diskusijos dėl MOAB dar kartą išryškina šiuolaikinių konfliktų dilemą: net ir didžiausia įprastinė bomba nebūtinai garantuoja rezultatą, kai taikinys yra giliai paslėptas, o politinė kaina gali būti itin didelė.

  • Ramiojo vandenyno dugne – beveik 12 tūkst. naujų virusų: tai zona, kur taikomasi į metalus

    Ramiojo vandenyno dugne – beveik 12 tūkst. naujų virusų: tai zona, kur taikomasi į metalus

    Clarion-Clipperton lūžių zona šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, tarp Meksikos ir Havajų, laikoma viena geidžiamiausių giliavandenių išteklių teritorijų. Kai kur dugnas čia siekia apie 6 000 metrų gylį ir yra nusėtas polimetalinių konkrecijų, primenančių bulvių dydžio gumulus.

    Šiose konkrecijose gausu nikelio, kobalto ir mangano, kurie plačiai naudojami baterijų ir kitų technologijų gamyboje. Tačiau nauji tyrimai primena, kad šalia ekonominių lūkesčių egzistuoja ir mažai pažintas giliavandenis pasaulis, kurio sutrikdymo pasekmės gali būti ilgalaikės.

    Kas rasta nuosėdose?

    Kinijos mokslininkų komanda išanalizavo daugiau nei 60 iš Clarion-Clipperton zonos dugno paimtų nuosėdų mėginių. Tyrėjai identifikavo 11 742 atskirus virusus, iš kurių 11 662 neturėjo žinomų atitikmenų iki šiol prieinamose duomenų bazėse.

    Tyrimas taip pat parodė, kad tik apie 4 proc. analizuotų baltymų klasterių atitiko turimus referencinius duomenis. Tai reiškia, kad didelė dalis giliavandenės virusų įvairovės vis dar yra praktiškai nežinoma ir sunkiai palyginama su jau aprašytais organizmais.

    Kodėl virusai svarbūs ekosistemai?

    Nors virusai dažnai siejami su ligomis, giliavandenėje aplinkoje dauguma jų nėra grėsmė žmogui. Tarp aptiktų formų vyrauja bakteriofagai, tai yra virusai, užkrečiantys bakterijas ir darantys įtaką jų populiacijų dinamikai.

    Tokie virusai gali reguliuoti mikroorganizmų gausą, prisidėti prie organinės medžiagos skaidymo ir medžiagų apykaitos ciklų. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dalis virusų gali pernešti genus, padedančius bakterijoms prisitaikyti prie metalais turtingos ir potencialiai toksiškos aplinkos.

    Ar kasyba gali pakeisti dugno gyvybę?

    Didžiausias klausimas yra tai, kaip pramoninė giliavandenė kasyba paveiktų šią trapią sistemą. Skaičiuojama, kad kasybos įranga gali sukelti nuosėdų sujudinimą ir suformuoti plačias suspenduotų dalelių debesis, galinčius pakeisti mikroorganizmų gyvenimo sąlygas.

    Tokie pokyčiai galėtų per grandininius procesus paveikti ir platesnį ekosistemos funkcionavimą, nes mikrobinės bendrijos yra vienas svarbiausių giliavandenių biogeocheminių procesų variklių. Ši rizika ypač akcentuojama dėl to, kad mokslas apie dugno biologinę įvairovę ir jos atsparumą trikdžiams vis dar yra ankstyvoje stadijoje.

    Susidomėjimą šia teritorija didina auganti metalų, reikalingų modernioms technologijoms, paklausa. Tuo pat metu Tarptautinė jūrų dugno institucija jau yra išdavusi 17 licencijų žvalgybai Clarion-Clipperton zonoje, o diskusijos dėl taisyklių ir aplinkosauginių ribojimų tampa vis aštresnės.

  • Lenkai ruošia TV naujieną: startuos naujas DVB-T2 MUX-5, žada net 8 nemokamus HD kanalus

    Lenkai ruošia TV naujieną: startuos naujas DVB-T2 MUX-5, žada net 8 nemokamus HD kanalus

    Lenkijos antžeminės skaitmeninės televizijos žiūrovams artėja pokyčiai: reguliuotojas baigė dažnių skyrimo procedūrą, kuri atveria kelią naujam nacionaliniam multipleksui MUX-5. Multipleksas – tai kelių TV ir radijo programų bei papildomų paslaugų paketas, transliuojamas vienu dažniu kaip bendras duomenų srautas.

    Skaitmeninė technologija leidžia tame pačiame dažnių ruože sutalpinti gerokai daugiau turinio nei analoginėje eroje, kai dažniausiai tilpdavo viena programa. Dėl to antžeminė TV gali pasiūlyti daugiau kanalų ir aukštesnę vaizdo kokybę, o žiūrovams tai dažnai nereikalauja papildomų mėnesinių mokesčių.

    Šiuo metu Lenkijoje veikia penki nemokami nacionaliniai multipleksai, o atskirai veikia ir mokamas paketas, platinamas per „Polsat Box“. Naujuoju MUX-5 dažnių rezervacijos konkurse nugalėtoju paskelbta bendrovė „Emitel“, o kiti dalyviai sprendimą dar gali ginčyti nustatyta tvarka.

    MUX-5 planuojamas kaip visą šalį apimantis nemokamas tinklas, kuriame turėtų atsirasti iki aštuonių HD kokybės programų. Toliau procesą tęs transliavimo licencijas ir vietas multiplekse skirstanti institucija, kuri pradės priimti paraiškas iš suinteresuotų transliuotojų.

    Pagal konkurso sąlygas „Emitel“ turi vienerius metus nuo dažnių rezervacijos sprendimo gavimo komerciniam startui, o tinklo plėtra numatyta etapais. Per 12 mėnesių transliacijos turėtų startuoti aštuoniuose regionuose, vėliau aprėptis plėstis iki bent pusės šalies, o per dvejus metus pasiekti 95 proc. teritorijos.

    Technologiškai MUX-5 planuojamas UHF ruože 470–694 MHz, kuris Europoje plačiai naudojamas antžeminei TV. Žiūrovams svarbiausia, kad pakaks įrangos, palaikančios DVB-T2 ir HEVC standartus: daugeliu atvejų nereikės pirkti naujo televizoriaus ar priedėlio, o užteks iš naujo atlikti kanalų paiešką.

    Tokie projektai Europoje vertinami ir kaip atsakas į kintančius žiūrėjimo įpročius, kai dalis auditorijos migruoja į srautinį turinį internete. Antžeminė TV tuo pat metu išlieka svarbi nemokamos informacijos sklaidos infrastruktūra, ypač regionuose ir ekstremalių situacijų metu, kai patikimas eterinis ryšys tampa kritiškai reikšmingas.

  • 902 Ukrainos dronai smogė Rusijai, sutriko „Starlink“: JAV reakcija kelia klausimų

    902 Ukrainos dronai smogė Rusijai, sutriko „Starlink“: JAV reakcija kelia klausimų

    Rusija pranešė naktį iš spalio 13 į spalio 14 dieną patyrusi vieną didžiausių pastarojo meto Ukrainos dronų atakų. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, oro gynyba esą numušė 902 bepiločius virš maždaug 20 regionų, okupuoto Krymo ir Azovo jūros. Nepriklausomi patvirtinimai dėl tikslaus skaičiaus riboti, tačiau dalis smūgių ir gaisrų fiksuoti vaizdo įrašuose.

    Maskvos meras Sergejus Sobianinas nurodė, kad į sostinės regioną buvo nukreipta 493 dronai, o dalis jų neva sunaikinta artėjant prie miesto. Pranešta apie sutrikdytą oro uostų darbą, įskaitant ilgiau nei kelias valandas uždarytą Vnukovo oro uostą, taip pat apie žalą gyvenamiesiems pastatams ir mažiausiai vieną žuvusį civilį.

    Atakos reikšmė ir ribotas patikrinamumas

    Tokio masto skaičiai, kuriuos skelbia Rusijos institucijos, dažnai vertinami atsargiai, nes jie tarnauja ir informaciniams tikslams. Vis dėlto pati tendencija aiški: Ukrainos bepiločių naudojimas didina spaudimą infrastruktūrai, logistikai ir oro gynybai, o karo veiksmai vis dažniau persikelia į Rusijos gilumą.

    Analitikai pabrėžia, kad dronų karas tapo vienu svarbiausių konflikto elementų, nes santykinai pigūs įrenginiai verčia brangiai kainuojančias oro gynybos sistemas dirbti nuolat. Tai išsekina resursus ir kelia papildomą įtampą civiliniam gyvenimui, ypač kai atakos sutrikdo aviacijos ir energetikos infrastruktūros darbą.

    „Starlink“ ribojimai ir jų atšaukimas

    Šiame fone kilo atskira istorija dėl ryšio paslaugų Ukrainos kariuomenėje. Ukrainos pareigūnai pranešė apie staigius greičio ribojimus kariniuose „Starshield“ terminaluose, susijusiuose su „SpaceX“ palydovinio ryšio sistema „Starlink“, dėl kurių ryšys esą nutrūkdavo judant didesniu nei maždaug 160 kilometrų per valandą greičiu.

    Ukrainos pusė teigė, kad apie pokyčius nebuvo įspėta, o ribojimai galėjo sutrikdyti dalį bepiločių misijų, įskaitant perėmimo užduotis. Vėliau pranešta, kad ryšys atstatytas, o Ukrainos gynybos institucijos patvirtino, jog karinis paketas vėl veikia kaip įprastai.

    JAV politika ir atsakomybės klausimai

    „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas viešai aiškino, kad „Starshield“ yra prižiūrimas Jungtinių Valstijų valdžios, todėl sprendimai dėl ribojimų priklausytų JAV kariuomenei ir politinei grandinei. JAV politikos lauke pasigirdo raginimų aiškintis, kaip ir kieno sprendimu galėjo atsirasti apribojimai, turėję tiesioginį poveikį kovinėms operacijoms.

    Kontekstas svarbus ir dėl sąjungininkų vaidmens: dalį Ukrainai skirtų terminalų ir paslaugų finansuoja partneriai, todėl ryšio stabilumas tampa ne tik techniniu, bet ir politiniu klausimu. Tuo pat metu pažymima, kad tolimojo nuotolio dronai, smogiantys taikiniams Rusijoje, dažnai remiasi ir alternatyviais navigacijos bei valdymo sprendimais, o ryšio ribojimai labiau paveiktų veiksmus Ukrainos ir okupuotose teritorijose.

  • Ukraina smogė „Neptun“: rusų elitas panikoje po smūgio aerodromui šimtus kilometrų nuo fronto

    Ukraina smogė „Neptun“: rusų elitas panikoje po smūgio aerodromui šimtus kilometrų nuo fronto

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešama smogė sparnuotąja raketa R-360 „Neptun“ į Borisoglebsko karinį aerodromą Voronežo srityje. Šis objektas yra šimtai kilometrų nuo Ukrainos sienos ir, remiantis viešai skelbiama informacija, buvo naudojamas modernių Su-34 orlaivių bazavimui bei parengimui.

    Socialiniuose tinkluose ir atviruose šaltiniuose po atakos ėmė plisti vaizdai, kuriuose matyti gaisrai ir apgadinta infrastruktūra. Skirtingi karo stebėtojai teigia, kad ant žemės galėjo būti sunaikinti keli orlaiviai, dar keli smarkiai apgadinti, tačiau tikslaus patvirtinto skaičiaus iš nepriklausomų institucijų pateikta nebuvo.

    Smūgis giliai Rusijos teritorijoje

    Tokie smūgiai, jei informacija pasitvirtina, rodo didėjantį Ukrainos gebėjimą pasiekti taikinius Rusijos gilumoje ir trikdyti logistiką bei aviacijos operacijas. Kariniai aerodromai laikomi vienais svarbiausių taikinių, nes iš jų vykdomi bombardavimai ir užtikrinamas lėktuvų rotavimas, remontas bei amunicijos papildymas.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaraisiais mėnesiais ne kartą yra akcentavęs, kad Ukrainai būtina tęsti ir intensyvinti smūgius Rusijos kariniam potencialui. Šių operacijų tikslas paprastai įvardijamas kaip siekis mažinti spaudimą fronte ir didinti kainą už kasdienius išpuolius prieš Ukrainos miestus.

    Kas žinoma apie „Neptun“

    „Neptun“ yra Ukrainoje sukurta raketų sistema, pradžioje projektuota kaip priešlaivinis ginklas, o vėliau pritaikyta smūgiams į antžeminius taikinius. Viešai skelbiama, kad tolimojo nuotolio variantas, dažnai vadinamas ilgojo nuotolio „Neptun“, gali siekti iki 1 000 kilometrų, todėl teoriškai leidžia pasiekti taikinius gerokai už fronto linijos.

    Atviruose šaltiniuose nurodoma, kad kovinė galvutė gali sverti apie 260 kilogramų, o skriejimo greitis gali siekti apie 900 kilometrų per valandą. Taip pat teigiama, kad valdymo sistema derina inercinę navigaciją su palydoviniu koregavimu, o tai didina tikslumo tikimybę net esant trikdžiams.

    Kodėl tai kelia įtampą Rusijoje

    Rusijos karo komentatorių reakcijos, pasirodžiusios viešojoje erdvėje, rodo, kad smūgiai tokiu atstumu kelia papildomą psichologinį spaudimą ir didina neapibrėžtumą dėl užnugario saugumo. Kuo daugiau taikinių tampa pasiekiami, tuo daugiau išteklių reikia oro gynybai, bazėms išskaidyti ir aviacijos veiksmams riboti.

    Tuo pat metu analitikai pabrėžia, kad atakų pasekmių vertinimas karo sąlygomis išlieka sudėtingas: abi pusės informaciją filtruoja, o dalis duomenų sąmoningai slepiama. Todėl galutinį smūgio efektyvumą dažniausiai parodo ne pavieniai kadrai, bet ilgalaikiai pokyčiai aviacijos aktyvume ir logistikos tempuose.

  • Lenkija kasdien pumpuoja kurą Ukrainai: siunčia net 250 cisternų – kiek tai kainuoja?

    Lenkija kasdien pumpuoja kurą Ukrainai: siunčia net 250 cisternų – kiek tai kainuoja?

    Lenkija išlieka svarbiausiu dyzelino ir benzino tiekėju Ukrainai, o srautai, kaip rodo oficiali statistika, kai kuriomis dienomis prilygsta net 150–250 cisternų. Tokios apimtys tapo kritiškai svarbios po to, kai dalis Ukrainos naftos perdirbimo infrastruktūros per karą buvo sunaikinta arba smarkiai apgadinta, todėl šalis yra priversta remtis importu.

    Lenkijos finansų ministerijos skelbiamais duomenimis, 2025 metais iš Lenkijos į Ukrainą eksportuota daugiau kaip 2,43 mlrd. litrų dyzelino ir benzino. Deklaruota šių degalų statistinė vertė viršijo 7,16 mlrd. zlotų, tai yra apie 1,67 mlrd. eurų pagal apytikrį zlotų ir euro kursą.

    Svarbi detalė ta, kad tai nėra parama ar nemokami perdavimai. Tiekimas vyksta komerciniais pagrindais, o Ukrainos įmonės atsiskaito rinkos sąlygomis, todėl dideli srautai pirmiausia atspindi nuolatinį Ukrainos poreikį užtikrinti logistiką, kariuomenės aprūpinimą ir civilinį mobilumą.

    Kas slypi už skaičių

    Minėta statistinė vertė nėra lygi degalų kainai Lenkijos degalinėse, nes joje paprastai neatsispindi šalies vidaus rinkai taikomi mokesčiai, įskaitant akcizą ir kitus su mažmenine prekyba susijusius priedus. Dėl to šių skaičių negalima tiesiogiai lyginti su gyventojams matomomis kainomis.

    Jei 1,67 mlrd. eurų statistinę vertę padalytume iš 2,43 mlrd. litrų, gautume apie 0,69 euro už litrą. Tai yra orientacinis statistinis vidurkis, kuris labiau apibūdina deklaruojamą eksporto vertę nei galutinę kainą įvairiose tiekimo grandinės grandyse.

    Kaip gabenami tokie kiekiai

    Didžioji dalis degalų į Ukrainą keliauja geležinkeliu, nes taip paprasčiau pervežti didelius kiekius ir stabiliau planuoti srautus. Tipinė geležinkelio cisterna dažniausiai gabena apie 50–60 tonų, o sąstatai neretai formuojami iš kelių dešimčių vagonų, todėl vienu reisu gali būti perkeliamas ypač didelis degalų kiekis.

    Dalis degalų juda ir keliais, autocisternomis, kurios įprastai veža apie 20–30 tonų. Būtent todėl keliuose matomos Ukrainos cisternos savaime dar nereiškia išskirtinio šuolio, o veikiau rodo nuolatinį, kasdienį tiekimo ritmą, priklausantį nuo paklausos ir situacijos pasienyje.

    Kodėl Lenkija tapo pagrindiniu koridoriumi

    Lenkijos vaidmenį lemia geografinė kaimynystė, išplėtota transporto infrastruktūra ir tai, kad per jos teritoriją patogu organizuoti tiek tiesioginį tiekimą, tiek tranzitą iš kitų Europos valstybių. Dalį srautų sudaro degalai iš „Orlen“ valdomų perdirbimo pajėgumų, o kita dalis gali būti atgabenama per Lenkiją iš Vakarų rinkų.

    Ekspertai pabrėžia, kad tikslūs kiekiai kinta kas mėnesį, nes degalų poreikis priklauso nuo sezoniškumo, ekonominio aktyvumo, karinės logistikos ir pačios sienos pralaidumo. Vis dėlto bendra kryptis išlieka aiški: kol Ukrainos perdirbimo pajėgumai negali pilnai užtikrinti vidaus paklausos, importo koridoriai per Lenkiją išliks strategiškai svarbūs.

  • Rusijos karinis palydovas artėja prie „ICEYE“: analitikai įspėja apie galimą ataką

    Rusijos karinis palydovas artėja prie „ICEYE“: analitikai įspėja apie galimą ataką

    Rusijos karinis palydovas Kosmos 2612 priartėjo prie radarinių vaizdų palydovo X-36, priklausančio bendrovei „ICEYE“, ir, analitikų vertinimu, kryptingai mažina atstumą. JAV analitikos bendrovė Integrity ISR nurodo, kad tokie manevrai greičiausiai nėra atsitiktiniai, o priartėjimas gali sudaryti prielaidas spaudimui, žvalgybai ar net atakai orbitoje.

    Integrity ISR teigia, kad per pastarąsias dvi savaites Kosmos 2612 atliko nuoseklią manevrų seką: pirmiausia pakėlė orbitą, palaukė tinkamo momento orbitos plokštumai suderinti, o spalio 12 dieną sumažino aukštį ir praktiškai įėjo į tą pačią orbitą kaip X-36. Tokie veiksmai reikalauja tikslių skaičiavimų ir degalų, todėl vertinami kaip sąmoningas priartėjimo scenarijus.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Skelbiama, kad dabartinis atstumas tarp palydovų viršija 400 kilometrų ir toliau pamažu kinta. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad trumpas orbitos pažeminimas leidžia greičiau „pavytį“ taikinį, nes žemesnėje orbitoje objektas aplink Žemę juda sparčiau, todėl priartėjimas gali įvykti su minimaliu įspėjimu.

    Viešai nėra patvirtinta, kokias sistemas ar naudingąją apkrovą gabena Kosmos 2612 ir kokia galutinė misijos paskirtis. Vis dėlto iš orbitos istorijos ir manevrų pobūdžio daroma išvada, kad palydovas turi reikšmingas manevravimo galimybes, o tai kosmose paprastai siejama su artimojo priartėjimo operacijomis.

    „Tai neatrodo atsitiktinis sutapimas: suderinti orbitos plokštumą ir formą yra sudėtingiausia bei daugiausia degalų reikalaujanti tokios operacijos dalis“, – sakė Integrity ISR atstovas Gregas Gillingeris.

    Kokios galimos grėsmės orbitoje?

    Tokio pobūdžio suartėjimas nebūtinai reiškia tiesioginį fizinį susidūrimą, tačiau rizikų spektras platus. Nuo artimos žvalgybos ir signalų rinkimo iki nekinetinių veiksmų, pavyzdžiui, trikdymo, apakinimo lazeriais ar kitomis priemonėmis, ir iki kinetinių scenarijų, kai taikinys gali būti pažeistas susidūrimu ar kitu fiziniu poveikiu.

    Papildomą įtampą kelia tai, kad „ICEYE“ SAR palydovai teikia radarinius vaizdus, galinčius fiksuoti objektus nepriklausomai nuo debesuotumo ir paros meto. Tokie duomenys yra itin vertingi karinei žvalgybai, todėl palydovai, teikiantys tokias paslaugas, tampa strategiškai jautriais taikiniais.

    Kodėl „ICEYE“ palydovai svarbūs?

    „ICEYE“ yra Suomijoje ir JAV registruota bendrovė, kurią bendraįkūrė lietuvių kilmės verslininkas Rafałas Modrzewskis. Įmonė vysto vieną didžiausių komercinių SAR palydovų tinklų, o jos duomenis naudoja įvairių šalių institucijos ir gynybos sektoriaus klientai.

    Remiantis viešai skelbiama informacija, tokio tipo radarinių palydovų vaizdai yra naudojami ir kariniams tikslams, įskaitant situacijos stebėjimą bei taikinių identifikavimą. Dėl to bet koks bandymas riboti tokių palydovų veiklą gali turėti platesnių pasekmių žvalgybos ir saugumo architektūrai Europoje.

    Kontekstas taip pat svarbus: pastaraisiais metais daugėja pranešimų apie valstybių palydovų artimojo priartėjimo manevrus, kurie oficialiai aiškinami įvairiai, tačiau praktikoje testuoja galimybes stebėti, trikdyti ar neutralizuoti kitų šalių kosminę infrastruktūrą. Kuo daugiau orbitų tampa perpildytos ir militarizuotos, tuo didesnė ir netyčinio incidento rizika.

    Kol kas JAV Kosminės pajėgos viešų detalių dėl šio konkretaus atvejo nepateikė, o „ICEYE“ situacijos nekomentuoja. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad tokie manevrai turi būti atidžiai stebimi, nes kosmose net ir ribotas incidentas gali sukelti ilgalaikių padarinių dėl nuolaužų ir grandininių susidūrimų pavojaus.

  • Pasibaigęs gesintuvo galiojimas automobilyje: ar dėl to nepraeisite techninės apžiūros?

    Pasibaigęs gesintuvo galiojimas automobilyje: ar dėl to nepraeisite techninės apžiūros?

    Lietuvoje lengvajame automobilyje privalo būti gesintuvas, o jis turi būti laikomas lengvai pasiekiamoje vietoje. Kelių patikros metu pareigūnai paprastai vertina, ar gesintuvas apskritai yra ir ar vairuotojas gali jį greitai paimti, o ne vien tai, kas parašyta ant lipduko.

    Vien pasibaigęs gesintuvo patikros ar galiojimo terminas ant etiketės nebūtinai reiškia baudą. Tačiau jeigu gesintuvo automobilyje nėra, jis paslėptas po bagažu arba prie jo neįmanoma operatyviai prieiti, tai gali būti traktuojama kaip privalomos įrangos reikalavimo pažeidimas.

    Kada kyla reali rizika gauti baudą?

    Didžiausia problema atsiranda tada, kai gesintuvo išvis nėra arba jis padėtas taip, kad avarijos ar gaisro atveju jo nepasieksite per kelias sekundes. Pavyzdžiui, gesintuvas bagažinėje po atsarginiu ratu, lagaminais ar pirkinių krūva gali būti laikomas sunkiai pasiekiamu.

    Rizikinga ir kita kraštutinė situacija, kai gesintuvas paliktas laisvai salone, be tvirtinimo. Staigiai stabdant ar susidūrimo metu metalinis cilindras gali tapti pavojingu sviediniu, todėl pareigūnai tai gali vertinti kaip eismo saugumui pavojingą aplaidumą.

    Techninė apžiūra: žiūri ne į lipduką, o į būklę

    Techninės apžiūros metu tikrinama, ar automobilis atitinka privalomus reikalavimus, įskaitant būtinos įrangos turėjimą. Praktikoje tai reiškia, kad gesintuvas turi būti automobilyje ir pasiekiamas, tačiau vien pasibaigęs terminas ant lipduko savaime dar neįrodo, kad gesintuvas neveikia.

    Vertinama faktinė būklė: ar nėra korozijos, įlenkimų, ar nepažeista plomba ir kaištis, ar tvarkingas vožtuvas. Jei gesintuvas su manometru, svarbu, kad rodyklė būtų žaliojoje zonoje, nes slėgio kritimas paprastai rodo netinkamą būklę.

    Ką reiškia gesintuvo patikra ir kodėl ji svarbi?

    Vairuotojai dažnai vartoja terminą gesintuvo legalizacija, nors kasdienėje praktikoje dažniausiai kalbama apie periodinę serviso patikrą. Jos metu specialistas įvertina gesintuvo sandarumą, slėgį, mechaninių dalių būklę ir gesinimo medžiagos tinkamumą.

    Miltelinis gesintuvas, kuris lengviesiems automobiliams laikomas praktiškiausiu pasirinkimu dėl atsparumo šalčiui, ilgainiui gali prarasti efektyvumą. Jei jis ilgai guli bagažinėje, patiria vibracijas ir temperatūrų kaitą, milteliai gali sukietėti, todėl reali gaisro metu nauda tampa abejotina.

    Kasdieniam automobiliui verta turėti bent 1 kilogramo miltelinį gesintuvą, o dar geriau pasirinkti platesnio pritaikymo variantą. Prieš įsigyjant ar naudojant svarbu įsitikinti, kad instrukcijos įskaitomos, gamintojo žymėjimai aiškūs, o apsauga nuo atsitiktinio suveikimo nepažeista.

    Atskira tema yra specialūs reikalavimai transportui, vežančiam pavojingus krovinius, kur galioja griežtesnės taisyklės dėl gesintuvų kiekio ir gesinimo medžiagos masės. Tačiau šių normų nereikėtų automatiškai taikyti įprastam lengvajam automobiliui.