JAV kariuomenė, pasak JAV žiniasklaidos skelbiamų šaltinių, rengia galimų smūgių Iranui scenarijus, kurie galėtų būti pateikti politiniam sprendimui. Tarp aptariamų variantų minima ir MOAB – itin galinga įprastinė aviacinė bomba, dėl dydžio dažnai vadinama matka visų bombų.
Tokie svarstymai siejami su Irano branduolinės programos keliamu nerimu ir pastangomis didinti spaudimą Teheranui, neįsivelant į plataus masto sausumos operaciją. Tačiau karinė logika čia susiduria su techniniu klausimu: ar tokia bomba pajėgi neutralizuoti giliai po žeme įrengtas infrastruktūras.
Kas yra MOAB ir kuo ji išskirtinė
MOAB pavadinimas yra sutrumpinimas nuo Massive Ordnance Air Blast. Šis ginklas sukurtas 2003 metais, jo masė siekia apie 9,85 tonos, o ilgis viršija 9 metrus, todėl tai viena didžiausių JAV naudojamų įprastinių bombų.
MOAB neskirta prasiskverbti giliai į gruntą ar uolienas kaip bunkerines konstrukcijas ardantys užtaisai. Ji detonuoja virš žemės paviršiaus, o pagrindinis efektas yra itin galinga smūginė banga, galinti nuniokoti didelę teritoriją.
Bomba nukreipiama GPS pagalba, o į taikinio rajoną pristatoma iš transporto orlaivio, numetant ją iš platformos. Dėl tokio panaudojimo pobūdžio MOAB dažniausiai siejama su plataus ploto taikinių naikinimu ir stipriu psichologiniu poveikiu.
Kodėl veiksmingumas kelia abejonių
Galimi taikiniai, apie kuriuos kalbama viešojoje erdvėje, siejami su objektais, kurie, Vakarų vertinimu, gali būti susiję su Irano branduolinės programos elementais. Viena minimų vietų yra Pickaxe Mountain kompleksas, kuriam priskiriama požeminės infrastruktūros tikimybė.
Esminė problema ta, kad tokio tipo objektai paprastai įrengiami giliai po uolienomis ir papildomais apsaugos sluoksniais. Jei įrenginiai iš tiesų uždengti, pavyzdžiui, granito sluoksniais, MOAB smūgio banga ir paviršiaus destrukcija gali būti nepakankama sunaikinti kritinius taikinio komponentus.
Kita rizika – plataus poveikio zona. Jei svarstomi ir energetikos infrastruktūros taikiniai, ypač esantys netoli gyvenamųjų teritorijų, didėja civilių aukų ir plataus masto antrinių padarinių tikimybė, įskaitant ilgalaikius sutrikimus tiekime.
Politinis signalas ir 2017 metų precedentas
MOAB pirmą kartą kovinėmis sąlygomis panaudota 2017 metais Afganistane, smogiant tunelių tinklui, kurį naudojo Islamo valstybės kovotojai. Tuomet buvo pabrėžtas ne tik karinis, bet ir psichologinis efektas – demonstratyvus pajėgumas ir siekis palaužti priešininko valią.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad panašus tikslas gali būti svarstomas ir Irano atveju: didinti spaudimą, išlaikant operaciją ribotą ir politiškai kontroliuojamą. Vis dėlto išlieka klausimas, ar toks smūgis priverstų Teheraną nusileisti derybose, ar priešingai – paskatintų atsakomąją eskalaciją regione.
Kol kas viešai nėra patvirtinta, kad sprendimas dėl konkretaus ginklo panaudojimo būtų priimtas. Tačiau diskusijos dėl MOAB dar kartą išryškina šiuolaikinių konfliktų dilemą: net ir didžiausia įprastinė bomba nebūtinai garantuoja rezultatą, kai taikinys yra giliai paslėptas, o politinė kaina gali būti itin didelė.
Leave a Reply