CP v2

Blog

  • Dyzelinas brangs ilgiau, nei tikėtasi: IEA įspėja apie įtampą rinkoje ir smūgį infliacijai

    Dyzelino kainos pasaulyje gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi, o tai didins prekių ir paslaugų savikainą bei palaikys infliaciją. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) vertina, kad tiekimo grandinės tebėra jautrios konfliktams ir sutrikimams, ypač kai kalbama apie vidutinius distiliatus, kuriems priskiriamas dyzelinas ir reaktyviniai degalai.

    IEA atkreipia dėmesį, kad dyzelinas plačiai naudojamas transporte, pramonėje ir žemės ūkyje, todėl kainų šuoliai greitai persiduoda į ekonomiką. Kai brangsta dyzelinas, dažniausiai kyla ir logistika, statybos bei maisto gamyba, o galutinę kainą anksčiau ar vėliau pajunta vartotojai.

    Kas laiko dyzelino kainas?

    Agentūros vertinimu, pasaulinės dyzelino rinkos įtampa susijusi su tiekimo sumažėjimu iš kai kurių regionų ir ribotomis perdirbimo galimybėmis. Minima, kad dėl užsitęsusių sutrikimų mažėjo atsargos tuo metu, kai jos įprastai turėtų augti, todėl rinka tapo dar jautresnė naujoms rizikoms.

    IEA taip pat prognozuoja, kad pasaulinių perdirbimo pajėgumų atsigavimas metų pabaigoje turėtų pradėti pildyti atsargas, tačiau to gali nepakakti greitai užkamšyti jau susidariusį deficitą. Dėl to dyzelino kainų spaudimas, tikėtina, išliks ir per ateinančius mėnesius.

    Infliacija ir ekonomika: poveikis gali užsitęsti

    IEA pabrėžia, kad aukštos dyzelino kainos turi platesnių pasekmių: didina prekių kaštus, mažina realią perkamąją galią ir slopina ekonominį aktyvumą. Dėl to energijos išteklių kainos tampa ne tik verslo, bet ir ekonominės politikos klausimu.

    „Kai sistemoje toliau senka likę apsauginiai rezervai, neišsprendus konfliktų Artimuosiuose Rytuose naftos rinkos artimiausiais mėnesiais gali patirti didesnius svyravimus, kol 2027 metais susiformuos galutinis perteklius“, – sakė IEA.

    Agentūros skaičiavimais, po nuosmukių laikotarpio pasaulinė naftos pasiūla vėliau turėtų keisti kryptį ir augti, o tai galiausiai galėtų sumažinti įtampą rinkoje. Vis dėlto IEA mato scenarijų, kad dyzelino pasiūlos ir paklausos balansas įtemptas išliks iki 2027 metų pirmos pusės, o ryškesnis palengvėjimas galimas antroje metų pusėje.

    IEA taip pat prognozuoja, kad 2026 metais pasaulinė naftos paklausa turėtų mažėti 2,6 mln. barelių per dieną, o maždaug ketvirtadalis šio kritimo būtų siejamas su dyzelinu. Tuo pat metu agentūra vertina, kad rinkos dalyviai itin atidžiai stebi sprendimus dėl strateginių atsargų panaudojimo ir jų išleidimo tempo, nes tai gali trumpuoju laikotarpiu paveikti kainas.

  • Gamyba kariuomenei ir civilinei rinkai viename: dual use stabdo ilgi bandymai ir leidimai

    Dual use gamyba įgauna pagreitį

    Katovicuose surengtoje antrojoje konferencijoje Pramonė gynybai daug dėmesio skirta vadinamajai dual use gamybai, kai tie patys produktai ir technologijos pritaikomi tiek civiliniams klientams, tiek kariuomenei. Diskusijų dalyviai sutiko, kad tokia kryptis spartina inovacijas, tačiau reikalauja daugiau laiko ir investicijų.

    Konferencijoje akcentuota, kad gynybos sektorius vis dažniau remiasi pramonės sprendimais, kurie gimsta civilinėje rinkoje, o vėliau papildomai adaptuojami saugumo ir patikimumo reikalavimams. Tuo pat metu įmonėms svarbu išlaikyti konkurencingumą ir užsakymų stabilumą ne vienoje rinkoje.

    „Gynybos pramonėje reikia didelių investicijų į tyrimus, bandymus ir sertifikavimą“, – sakė Piotras Rosikovskis.

    Hidraulikos sprendimus kurianti „Ponar Wadowice“ atstovo teigimu, įėjimas į gynybos segmentą įvyko palaipsniui, o sukaupta patirtis civilinėje pramonėje leido greičiau prisitaikyti prie naujų užduočių. Jis pabrėžė, kad įmonė, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje 2022 metais, jau turėjo parengtus produktus.

    Pasak pranešėjo, gynybai skirti komponentai turi veikti itin skirtingomis sąlygomis, nuo labai žemų iki itin aukštų temperatūrų. Tokie reikalavimai reiškia ilgesnius bandymus, papildomą patikrą ir daugiau formalių procedūrų nei daugelyje civilinių sričių.

    Procedūros tampa realia kliūtimi

    Diskusijoje akcentuota, kad vien technologinio pasirengimo nepakanka, jei administraciniai procesai užsitęsia. Įmonės gali turėti gamybinius pajėgumus ir inžinerinius sprendimus, tačiau be leidimų, patikrų ir priėmimų tiekimo grandinė stringa.

    Skambėjo argumentas, kad karo sąlygomis veikiančiose valstybėse procedūros dažnai sutrumpinamos iki būtino minimumo, nes to reikalauja situacija. Tuo tarpu taikos metu administraciniai terminai linkę ilgėti, o tai pramonėje didina rizikas ir kaštus.

    „Galime pagaminti greitai, bet procedūros dažnai užtrunka per ilgai“, – sakė Piotras Rosikovskis.

    Reguliacinė našta gynybos sektoriuje paprastai apima ne tik sertifikavimą, bet ir licencijavimą, patikras bei eksportą ribojančias taisykles. Praktikoje tai reiškia, kad net ir parengtas produktas ne visada greitai pasiekia užsakovą, ypač kai kalbama apie tarptautines tiekimo grandines.

    Kosmoso technologijos ir žaliavos tampa strateginės

    Kosmoso pramonės atstovai priminė, kad kosmoso technologijos istoriškai glaudžiai susijusios su saugumu ir gynyba, o šis ryšys dabar tik stiprėja. „Creotech Instruments“ vadovas pabrėžė, kad perėjimas prie gynybos projektų taip pat reiškia papildomas prievoles dėl licencijų ir eksporto kontrolės.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į palydovinę Žemės stebėseną, kuri gynybos planavime tampa vis svarbesnė dėl žvalgybos, situacijos vertinimo ir kritinės infrastruktūros stebėsenos. Tokie projektai yra brangūs, ilgalaikiai ir jautrūs reguliacinei aplinkai, todėl įmonėms būtina užsitikrinti aiškias taisykles ir stabilų finansavimą.

    „Perėjimas į gynybos sektorių reiškia papildomus reguliacinius reikalavimus, įskaitant licencijas ir eksporto kontrolę“, – sakė Maciejus Misiura.

    Kitoje diskusijos dalyje priminta, kad gamyba neatsiejama nuo žaliavų, ypač kai kalbama apie strateginius metalus ir komponentus. Įvardyta ir didėjanti kritinių žaliavų tema, kai tiekimo saugumas tampa ne mažiau svarbus nei pačios gamybos apimtys.

    Mokslinių tyrimų ir pramonės atstovai akcentavo, kad vis svarbesnį vaidmenį įgauna perdirbimas ir žaliavų susigrąžinimas, nes tai mažina priklausomybę nuo importo. Ši kryptis ypač aktuali gynybos pramonei, kur sutrikus tiekimui rizikuojama ne tik ekonominiais rezultatais, bet ir valstybės saugumu.

    „Gamyba neegzistuoja be žaliavų, o perdirbimas tampa vis svarbesnis“, – sakė Joanna Pauly.

  • Vokietijoje rastas 7 000 metų paauglio skeletas stebina archeologus: kapo duobė kelia klausimų

    Vokietijoje rastas 7 000 metų paauglio skeletas stebina archeologus: kapo duobė kelia klausimų

    Neįprastas radinys Bavarijoje

    Žemutinės Bavarijos kaime Großköllnbach archeologai aptiko maždaug prieš 7 000 metų gyvenusio žmogaus palaikus. Iš pirmo žvilgsnio kuklus dirvožemio patamsėjimas tyrimų aikštelėje atvėrė duobę su žmogaus kaulais.

    Specialistus labiausiai sudomino ne vien radinio amžius, o neįprasta skeleto padėtis. Kūnas rastas smarkiai susisukusioje pozoje, kuri ryškiai skiriasi nuo to laikotarpio laidojimo įpročių.

    Laidojimas, kuris neatitinka normos

    Radavietė ištirta atliekant archeologinius darbus būsimoje Steigäcker IV plėtros teritorijoje, kur komanda dirbo apie penkias savaites. Tuomet ir paaiškėjo, kad po žeme slypi kapas su žmogaus palaikais.

    Apygardos archeologas dr. Florianas Eiblis pabrėžė, kad tokio tipo laidojimas neįprastas Linearinės juostinės keramikos kultūrai. Šios ankstyvųjų Vidurio Europos žemdirbių bendruomenės mirusiuosius dažniausiai laidodavo ant šono, pritrauktomis kojomis, tarsi miegant.

    Großköllnbach kapavietėje vaizdas kitoks: dešinė koja buvo itin staigiai sulenkta, o kairė nukreipta į išorę. Be to, kapo duobės dugnas buvo nelygus ir nuožulnus, todėl svarstoma, kad kūnas galėjo nuslysti, o kaulai vėliau pasislinko minkštame molyje.

    Ką išduoda kaulai?

    Pirminiai vertinimai rodo, kad palaikai priklausė paaugliui, nes kauluose matomos dar iki galo nesusiformavusios augimo zonos. Tokie požymiai leidžia gana tiksliai atskirti jauno žmogaus skeletą nuo suaugusiojo.

    Tyrėjams papildomų klausimų kelia kaklinės stuburo dalies būklė, kur pastebėta ryški deformacija. Kol kas neaišku, ar ji atsirado žmogui dar esant gyvam dėl ligos ar įgimtos ypatybės, ar tai vėlesnių procesų pasekmė, susijusi su palaidojimo poza ir grunto slėgiu.

    „Mums svarbiausia atsakyti, ar ši poza buvo sąmoningai parinkta, ar susiformavo dėl nuožulnaus kapo ir vėlesnių pokyčių“, – sakė dr. Florianas Eiblis.

    Gyvenvietės pėdsakai: krosnys ir ilgieji namai

    Kasimo vietoje rasta ne tik kapavietė, bet ir plati Linearinės juostinės keramikos kultūros gyvenvietės struktūra. Ši kultūra, paplitusi šeštajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, siejama su ankstyviausiu žemdirbystės plitimu Vidurio Europoje.

    Per penkias savaites archeologai užfiksavo apie 150 objektų ir struktūrų. Žemėje atpažinti trijų didelių ilgųjų namų pėdsakai, nors manoma, kad vienu metu galėjo stovėti daugiausia du.

    Ypač informatyvūs keli išlikę židiniai ir maisto ruošimo zonos, tarp jų ir kupolinės molinės krosnys, kurių dugnas buvo izoliuotas tankiai sudėtais akmenukais. Tokie įrenginiai liudija ne tik kasdienę buitį, bet ir bendruomeninio gyvenimo organizavimą.

    Taip pat aptiktos girnos ir šlifavimo plokštės. Archeologai svarsto, kad akmuo joms galėjo būti atgabentas iš vietovių už Dunojaus ar iš Bavarijos miško regiono, o tai, jei pasitvirtins, rodytų ankstyvųjų žemdirbių ryšius ir žaliavų judėjimą didesniais atstumais.

    Radavietė visuomenei kol kas neprieinama. Skeletas jau iškeltas ir perduotas tolimesnei antropologinei analizei, kuri turėtų padėti tiksliau atsakyti, kas nutiko šiam jaunuoliui ir kodėl jo paskutinė poilsio vieta taip išsiskiria iš įprastų to laikotarpio laidojimų.

  • Nvidia planuoja apie 1,9 mlrd. eurų investicijas Europoje: DI lenktynėms nori daugiau tempo

    JAV lustų gamintoja Nvidia skelbia planus Europoje investuoti apie 1,9 mlrd. eurų ir stiprinti regiono pozicijas sparčiai augančioje dirbtinio intelekto infrastruktūros rinkoje. Apie tai viešai kalbėjo bendrovės vadovas Jensenas Huangas, pabrėžęs, kad Europa neturėtų likti nuošalyje.

    Pasak jo, papildomos investicijos būtų tęsinys jau vykdomų plėtros projektų, o bendras Nvidia pastarojo meto indėlis Europoje siektų apie 7,4 mlrd. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad žemynas tampa vienu svarbiausių taškų varžantis dėl duomenų centrų ir DI skaičiavimo pajėgumų.

    Europa ir DI infrastruktūros spaudimas

    Europoje DI plėtra vis dažniau susiduria su dviem priešingomis kryptimis: siekiu didinti konkurencingumą ir kartu griežtėjančiomis diskusijomis dėl rizikų. Dėmesio centre atsiduria tiek didelių modelių kontrolė, tiek didelis elektros poreikis ir poveikis aplinkai, kurį kelia energijai imlūs duomenų centrai.

    Šiame kontekste J. Huangas nepritarė raginimams lėtinti DI vystymą, teigdamas, kad spartesnė pažanga gali paskatinti ekonomikos augimą ir kartu būti valdoma saugiai. Jo žinutė aiški: Europa turi didinti tempą, jei nori varžytis su JAV ir Azijos ekosistemomis.

    Parama startuoliams ir atviresni modeliai

    Nvidia taip pat užsiminė apie papildomą finansavimą Prancūzijos startuoliams, tarp jų „Doctolib“, „Genesis AI“, „Pigment“ ir „Entalpic“. Tokie žingsniai signalizuoja, kad bendrovė mato vertę ne tik didžiuosiuose duomenų centruose, bet ir vietinėse programinės įrangos bei DI taikymų komandose.

    Dar viena kryptis, kurią akcentuoja Nvidia, yra atvirojo kodo DI modeliai, galintys būti pigesni ir lankstesni diegti. Tokie modeliai Europai patrauklūs ir dėl praktinių priežasčių: juos lengviau pritaikyti vietos kalboms, specifinėms reguliavimo nuostatoms ir duomenų suvereniteto reikalavimams.

    „Europa turi įsijungti į lenktynes“, – sakė J. Huangas.

    Partnerystės su Europos DI kūrėjais

    Nvidia išlieka svarbiu partneriu Europos DI ekosistemai, ypač toms bendrovėms, kurios kuria atviresnius sprendimus. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra bendradarbiavimas su Prancūzijos DI bendrove „Mistral AI“, kuriai Nvidia tiekia duomenų centrams skirtus spartintuvus ir yra investavusi į jos plėtrą.

    Rinka šiuo metu juda link to, kad skaičiavimo pajėgumai tampa strateginiu ištekliumi, o investicijos į lustus, duomenų centrus ir programinę ekosistemą lemia, kur bus kuriami ir diegiami pažangiausi DI sprendimai. Todėl Nvidia signalai apie milijardines sumas Europoje yra ne vien verslo naujiena, bet ir platesnės technologinės konkurencijos dalis.

  • Prie Turkijos krantų aptiktas, kaip manoma, seniausias laivo vrakas: 4 700 metų amforos

    Prie Turkijos krantų aptiktas, kaip manoma, seniausias laivo vrakas: 4 700 metų amforos

    Radinių vieta ir amžius

    Prie Turkijos Antalijos provincijos Kekovos salos vykdomų povandeninių tyrimų metu archeologai aptiko amforų, datuojamų maždaug 4 400–4 700 metų. Manoma, kad jos priklausė ankstyvojo bronzos amžiaus laivo kroviniui ir gali būti vienas seniausių iki šiol žinomų laivo vrakų.

    Apie atradimą viešai pranešta 2026 metais, akcentuojant, kad radiniai gali papildyti žinias apie Anatolijos jūrinę istoriją. Tyrėjų teigimu, tokio laikotarpio objektai jūros dugne yra itin reti, nes organinės medžiagos dažniausiai suyra, o kroviniai išsisklaido.

    Ką rodo amforų analizė?

    Amforos, sprendžiant iš formos ir pirminių tyrimų, galėjo būti naudotos alyvuogių aliejui arba vynui gabenti. Molio sudėties analizė rodo, kad dalis indų tikėtina pagaminta Levanto regione, siejamame su Jordano slėnio dirbtuvėmis.

    Panašių indų aptikimas kituose Viduržemio jūros regionuose leidžia kalbėti apie ankstyvas, bet plačias prekybos jungtis. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad analogų rasta Egipte, taip pat Trojoje ir Kretoje, todėl krovinių judėjimas galėjo apimti didelę rytinės Viduržemio jūros dalį.

    „Savo Mėlynojoje tėvynėje atveriame pasaulio seniausio laivo vrako pėdsakus“, – sakė Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmetas Nuri Ersojus.

    Kaip buvo aptiktas vrakas?

    Vrakas identifikuotas po ankstesniais metais vykdytų povandeninių apžvalgų, kuriose dalyvavo Akdeniz universitetas. Surinkti amforų pavyzdžiai leido daryti prielaidą, kad laivas nuskendo ankstyvajame bronzos amžiuje.

    Nuoseklios kasinėjimų fazės pradėtos 2026 metais, gavus Turkijos kultūros ir turizmo ministerijos leidimus. Darbams vadovauja Antalijos muziejaus direkcija, o mokslinę tyrimų kryptį koordinuoja archeologų komanda.

    Devyni ženklai ant amforos

    Viena iš aptiktų amforų išsiskyrė dviem skylėmis korpuse ir devyniais aiškiai matomais ženklais. Pirminės interpretacijos leidžia svarstyti, kad tai galėjo būti vadinamoji plakimo amfora, pritaikyta pieno produktams gaminti.

    Jeigu ši versija pasitvirtintų, radinys praplėstų supratimą ne tik apie prekių gabenimą, bet ir apie kasdienybę jūroje. Mokslininkai kelia hipotezę, kad jūrininkai galėjo gabentis ožkas, kelionėse melžti ir laive pasigaminti sviestą ar sūrį.

    Turkijos institucijos pabrėžia, kad povandeninis kultūros paveldas tampa strategine tyrimų kryptimi, o nauji radiniai turėtų padėti tiksliau rekonstruoti ankstyvųjų prekybos kelių geografiją. Artimiausiu metu laukiama detalesnių laboratorinių rezultatų ir tikslesnio krovinio bei maršruto įvertinimo.

  • Po kibernetinės atakos Prancūzijoje pažeidžiami tūkstančiai prekybos centrų šaldytuvų

    Po kibernetinės atakos Prancūzijoje pažeidžiami tūkstančiai prekybos centrų šaldytuvų

    Prancūzijos pareigūnai tiria kibernetinę ataką, per kurią programišiai perėmė prekybos centrų šaldymo įrangos valdymą mažiausiai 350 parduotuvių. Dėl rankiniu būdu pakeistų temperatūrų darbuotojams teko utilizuoti sugedusią mėsą ir šaldytus produktus.

    Nukentėjusių parduotuvių skaičius sudaro tik nedidelę dalį visų Prancūzijos prekybos centrų, tačiau incidentas išryškino platesnę problemą. Saugumo ekspertai perspėja, kad internete vis dar matoma daugybė panašių, nepakankamai apsaugotų įrenginių sąsajų.

    Tyrėjams neįprasta tai, kad kol kas nepaskelbta nei atsakomybės prisiėmimo, nei išpirkos reikalavimo. Tokių požymių nebuvimas kelia klausimų, nes nusikalstamos grupės dažniausiai siekia greitos finansinės naudos arba viešumo.

    Prancūzijos kibernetinio saugumo institucijos nurodė, kad pažeidimai siejami su šaldymo įranga, kurioje naudojama Danijos bendrovės „Danfoss“ programinė įranga, taip pat su „Copeland“ ir „Dixell“ sistemomis. Pasak specialistų, riziką didina tai, kad dalis įrenginių veikia su pasenusia programine įranga arba jau yra pasiekę gamintojo palaikymo pabaigą.

    Žiniasklaidos skelbiama informacija rodo, kad internete buvo aptikta tūkstančiai viešai pasiekiamų „Danfoss“ valdymo sąsajų. Kibernetinio saugumo bendrovės pažymi, kad senesnės programinės įrangos versijos vis dar plačiai naudojamos, o tai didina tikimybę, kad panašūs incidentai gali pasikartoti ir kitose šalyse.

    „Tai yra elementari kibernetinė higiena: jei ją pamiršti, pasekmės gali būti paprastos ir labai praktiškos – nuo sugedusio maisto iki didelių nuostolių“, – sakė saugumo ekspertas Kenas Munro.

    „Copeland“, valdanti „Dixell“, pripažino pažeidžiamumo faktą ir teigė bendradarbiaujanti su klientais, kad sumažintų riziką. „Danfoss“ savo ruožtu pabrėžė, kad dalis paveiktų įrenginių nebegavo saugumo atnaujinimų, o anksčiau identifikuotos spragos buvo ištaisytos vėlesnėse versijose.

    Incidentas Nyderlanduose

    Tuo pat metu Nyderlanduose mažmeninės prekybos grupė Ahold Delhaize pranešė pradėjusi kontroliuojamą sistemų paleidimą iš naujo po atskiro kibernetinio incidento, paveikusio tinklą Albert Heijn. Nyderlandų NCSC teigė šiuo metu nematantis ryšio tarp šio įvykio ir atakos Prancūzijoje.

    Nyderlandų žiniasklaida pranešė, kad atakos metu galėjo būti pasitelkti serveriai keliose šalyse, tačiau specialistai pabrėžia, jog tai nebūtinai rodo realią užpuolikų buvimo vietą. Toks srauto nukreipimas per tarpinę infrastruktūrą yra įprasta praktika siekiant paslėpti pėdsakus.

    Ką parodė atakos

    Abu įvykiai atkreipė dėmesį į tai, kaip stipriai šiuolaikinė maisto tiekimo grandinė priklauso nuo sklandžiai veikiančių IT sistemų ir elektros tinklo. Jei sutrinka sandėlių, logistikos ar parduotuvių sistemos, atsargų papildymas gali sulėtėti, o parduotuvėse greičiau atsiranda trūkumas.

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tada, kai pramoniniai ir komerciniai įrenginiai paliekami pasiekiami internetu be tinkamos prieigos kontrolės, atnaujinimų ir stebėsenos. Tokiais atvejais ataka gali virsti ne tik duomenų, bet ir fiziniu incidentu, kai tiesiogiai paveikiamas maisto saugumas ir parduotuvių veikla.

  • Monblanas paaugo beveik 2 metrais: nauji matavimai rodo 4 807,47 m aukštį ir kelia klausimų

    Monblanas paaugo beveik 2 metrais: nauji matavimai rodo 4 807,47 m aukštį ir kelia klausimų

    Viršūnė vėl perrašė skaičius

    Monblanas, aukščiausia Vakarų Europos viršukalnė, naujausiais matavimais pasiekė 4 807,47 metro aukštį. Tai beveik dviem metrais daugiau nei buvo fiksuota 2023 metais, skelbia matavimus atlikę specialistai iš Prancūzijos Overnės-Ronos-Alpių regiono, Aukštutinės Savojos.

    Šie matavimai atliekami reguliariai nuo 2001 metų, todėl palyginimai su ankstesniais metais laikomi patikimi. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vienas ryškus pokytis savaime dar nereiškia ilgalaikės tendencijos.

    Kodėl aukštis keičiasi?

    Skirtingai nei uolėtos viršukalnės, Monblano „aukštis“ priklauso ir nuo sniego bei ledo kepurės storio, kuris kinta su orais. Daugiausia įtakos turi kritulių kiekis ir vėjai, kurie perneša sniegą, jį supusto arba, atvirkščiai, nupučia nuo keterų.

    Matavimus atliekantys geodezininkai atkreipia dėmesį, kad šiemet regione vyravo sausesnės sąlygos, tačiau viršūnės formą vis tiek stipriai veikė vėjų darbas ir kritulių pasiskirstymas. Dėl to net ir tais pačiais metais skirtingomis savaitėmis viršūnė gali atrodyti kitaip.

    „Šiandien viršūnę iš tiesų formuoja vėjų jėga ir krituliai, nors šie metai buvo ypač sausi“, – sakė Aukštutinės Savojos geodezininkas Mathieu Dragon.

    Nauja technika: žvilgsnis po ledu

    Šį kartą, siekdami tiksliau suprasti, kas vyksta viršūnėje, specialistai pasitelkė georadarą. Ši technologija leidžia „peršviesti“ ledo ir sniego sluoksnius bei sudaryti ledyninės kepurės žemėlapį, matant ir uolinį pagrindą po ja.

    Surinkti duomenys, pasak matuotojų, turėtų padėti ateityje dar tiksliau atskirti trumpalaikius svyravimus nuo ilgalaikių pokyčių. Taip pat tikimasi geriau sekti, kaip laikui bėgant kinta Vakarų Europos „stogo“ būklė.

    Nors klimato kaitos tema šioje vietoje neišvengiamai kyla, ekspertai ragina neskubėti su išvadomis. Vienkartinis aukščio šuolis, jų teigimu, dar neleidžia patikimai įvertinti, kokią dalį pokyčių lemia globalus atšilimas, o kokią trumpalaikės meteorologinės sąlygos.

  • Laiptai ir net pirkinių krepšiai gali tapti treniruote: 5 pratimai, kurie sustiprins kojas

    Laiptai ir net pirkinių krepšiai gali tapti treniruote: 5 pratimai, kurie sustiprins kojas

    Kodėl kojos silpsta greičiau, nei manome

    Šlaunų, sėdmenų ir blauzdų raumenys dirba beveik kiekviename žingsnyje, todėl jų silpimas greitai pasimato kasdienybėje: sunkiau atsistoti nuo kėdės, dažniau norisi laikytis turėklo, o pasivaikščiojimai ima varginti.

    Specialistai pabrėžia, kad ypač svarbi ne atskirų raumenų izoliacija, o judesių modeliai, kuriuos kartojame kasdien. Būtent todėl vis dažniau rekomenduojamas funkcinis treniravimas, kai stiprinamas atsistojimas, žingsnis, lipimas ir pusiausvyra.

    Pratimai, kuriuos padarysite namuose

    Vienas paprasčiausių būdų pradėti yra atsistojimas nuo kėdės. Atsisėskite ant stabilios kėdės, pėdas laikykite klubų plotyje ir mėginkite atsistoti neatsispirdami rankomis, o tuomet lėtai sugrįžkite į sėdimą padėtį.

    Pradžiai dažniausiai pakanka 2 serijų po 8–10 pakartojimų, vėliau galima pereiti prie 3 serijų ir didinti pakartojimų skaičių iki 10–12. Svarbu, kad kėdė neslidinėtų, o jei reikia daugiau saugumo, ją galima pristumti prie sienos.

    Kitas kasdienybėje nuolat pasikartojantis judesys yra iškroka, primenanti didesnį žingsnį užlipant ant aukštesnio laiptelio ar peržengiant bortelį. Ženkite į priekį, sulenkite kelius tiek, kiek patogu, ir grįžkite į pradinę padėtį, o pradedantieji gali laikytis kėdės atlošo.

    Šiame pratime nebūtina leistis labai žemai ar bet kokia kaina siekti stačio kampo keliuose, svarbiausia kontrolė ir skausmo nebuvimas. Pradžiai tinka 6–8 pakartojimai kiekvienai kojai, o vėliau dažnai pereinama prie 8–10 pakartojimų ir 3 serijų.

    Blaudoms stiprinti tinka pakilimai ant pirštų, kuriuos galima atlikti beveik bet kur. Atsistokite prie sienos ar kėdės, pakilkite ant pirštų, trumpai sulaikykite padėtį ir lėtai nuleiskite kulnus.

    Dažniausiai rekomenduojama atlikti 10–15 pakartojimų 2–3 serijose, nuolat pasirenkant saugų variantą su atrama. Reguliarūs pakilimai ne tik stiprina blauzdas, bet ir gerina čiurnų stabilumą, kuris svarbus nelygioje dangoje ar lipant laiptais.

    Sėdmenims ir šlaunų užpakalinei daliai stiprinti tinka dubens kėlimas gulint. Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kelius, pėdas padėkite ant grindų ir kelkite dubenį aukštyn, viršuje įtempdami sėdmenis, o tada ramiai nusileiskite.

    Paprastai pakanka 2–3 serijų po 10–12 pakartojimų, o judesys turėtų būti tolygus, neperlenkiant juosmens. Šis pratimas padeda lengviau atsistoti, stabiliau eiti ir saugiau kelti daiktus.

    Kasdieniai įpročiai, kurie veikia kaip treniruotė

    Laiptai gali tapti natūraliu kojų ir ištvermės treniruokliu, jei laikomasi nuoseklumo. Pradėkite nuo vieno aukšto, statykite visą pėdą ant pakopos, išlaikykite stabilią laikyseną ir, jei reikia, naudokitės turėklu.

    Kai vienas aukštas nebekelia didesnio krūvio, galima po truputį didinti lipimo apimtį arba pasirinkti kiek spartesnį tempą. Bėgti nereikia, nes net dažnesnis lipimas laiptais vietoj lifto jau reikšmingai didina kojų raumenų darbą.

    Net pirkinių nešimas gali veikti kaip jėgos pratimas, jei svoris paskirstomas protingai. Patartina pirkinius išdalyti kuo tolygiau į dvi rankas, eiti ramiu žingsniu, laikyti nugarą tiesią, o pilvo raumenis lengvai įtemptus.

    Vis dėlto per sunkūs krepšiai neturėtų tapti jėgos išbandymu: jei dėl jų krypsta liemuo, keičiasi eisena ar atsiranda skausmas, krūvis per didelis. Saugesnis sprendimas yra pirkinius skaidyti į mažesnes dalis, kad neapkrautumėte stuburo ir sąnarių.

    Pasivaikščiojimą galima sustiprinti trumpais tempo pagreitinimais: kas kelias minutes 30–90 sekundžių eikite greičiau, o tada grįžkite į įprastą ritmą. Jei įmanoma, verta rinktis maršrutus su švelniais įkalnėmis, nes jos natūraliai įdarbina sėdmenis ir blauzdas.

    Stiprinamuosius pratimus paprastai verta atlikti 2–3 kartus per savaitę, o pradžioje užtenka kelių judesių ir keliolikos minučių. Progresą dažniausiai geriausiai parodo ne pakartojimų skaičius, o tai, kad lengviau atsistojate, rečiau sustojate laiptuose ir ilgiau vaikštote nepavargdami.

    Jei judant atsiranda aštrus skausmas, svaigulys, neįprastas dusulys ar staigus silpnumas, pratimus reikia nutraukti. Po traumų ar operacijų, esant ryškiam sąnarių skausmui ar sergant lėtinėmis ligomis, saugiausia krūvį aptarti su gydytoju arba kineziterapeutu.

  • „Bank of America“ nubausta 1 mlrd. eurų bauda: JAV įvardijo spragas dėl pinigų plovimo

    JAV Iždo departamentas spalio 14 dieną pranešė skyręs „Bank of America“ apie 1,07 mlrd. eurų baudą už kovos su pinigų plovimu (AML) pažeidimus ir nepakankamą rizikų valdymą. Institucijos teigimu, banko veiksmai kėlė grėsmių visos JAV finansų sistemos saugumui.

    Pasak Iždo departamento, tokio masto bankui taikomi ypač aukšti reikalavimai dėl įtartinų operacijų stebėsenos, klientų pažinimo ir operacijų atsekamumo. Reguliuotojai pabrėžė, kad AML ir sankcijų laikymasis vertinamas kaip nacionalinio saugumo klausimas, o ne vien formalus atitikties procesas.

    Kuo kaltinamas bankas

    Iždo departamentas nurodė, kad „Bank of America“ laiku nepranešė apie didelės apimties įtartinas operacijas, kurių vertė siekė daugiau nei 4,27 mlrd. eurų. Iš jų daugiau nei 853 mln. eurų, anot institucijų, buvo susiję su prioritetinėmis finansinių nusikaltimų ir nacionalinio saugumo rizikomis.

    Taip pat teigiama, kad bankas nepakankamai suvaldė rizikas, susijusias su Kinijos pinigų plovimo tinklais ir neteisėtų finansų srautais JAV pietvakarių pasienio regione. Tokios spragos, reguliuotojų vertinimu, mažina galimybes laiku aptikti organizuoto nusikalstamumo schemas.

    „Kai tokio dydžio bankas nevykdo kovos su pinigų plovimu ir sankcijų reikalavimų, pasekmės peržengia jo ribas ir kelia didelę neteisėtų finansų riziką visai JAV sistemai“, – sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

    Baudos struktūra ir sankcijų klausimas

    Pranešta, kad į bendrą sankcijų paketą įtrauktas ir 640 mln. eurų dydžio sprendimas, kurį priėmė JAV valiutos kontrolieriaus tarnyba. Tai įvardyta kaip didžiausia šios federalinės bankų priežiūros institucijos kada nors skirta bauda.

    Atskirai bankas pasiekė apie 9,9 mln. eurų susitarimą su Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuru dėl tariamų sankcijų režimų pažeidimų. Tarp minimų programų įvardytos su Iranu ir Rusija susijusios priemonės, taip pat su narkotikais ir pasauliniu terorizmu siejamos sankcijos.

    Banko reakcija ir platesnis kontekstas

    „Bank of America“ pareiškė, kad atitikties finansiniams nusikaltimams sritis yra kritiškai svarbi, o bankas esą prisiima atsakomybę ištaisyti trūkumus. Bankas teigė bendradarbiavęs su reguliuotojais ir investavęs milijardus dolerių į technologijas bei tūkstančius darbuotojų, dirbančių finansinių nusikaltimų prevencijos srityje.

    Šis atvejis išryškina bendrą pasaulinę tendenciją: priežiūros institucijos vis dažniau reikalauja ne tik formalių procedūrų, bet ir realiai veikiančių rizikos modelių, greitesnės įtartinų operacijų analizės bei pažangesnės duomenų analitikos. Bankininkystėje vis plačiau diegiami sprendimai, kuriuose naudojamas DI, tačiau reguliuotojai tikisi, kad tai ne pakeis kontrolę, o sustiprins jos kokybę ir atsekamumą.

    Iždo departamentas taip pat pažymėjo, kad tai viena didžiausių jo skirtų baudų istorijoje. Pastaraisiais metais JAV institucijos didelį dėmesį skiria tiek tradicinių bankų, tiek kriptoturto rinkos dalyvių atitikties stiprinimui, ypač kai kalbama apie tarptautines sankcijas ir didelės rizikos pinigų srautus.

  • Nafta brangsta po atakų Hormūzo sąsiauryje: Europa jaučia dujų šoką, biržos reaguoja

    Nafta brangsta po atakų Hormūzo sąsiauryje: Europa jaučia dujų šoką, biržos reaguoja

    Naftos kainos trečiadienio rytą kilo po pranešimų, kad Iranas Hormūzo sąsiauryje atakavo du laivus. Rinka jautriai reaguoja į bet kokį incidentą šiame regione, nes tai vienas svarbiausių pasaulio energijos tranzito taškų.

    Pasak agentūros „Reuters“, atakos galėjo būti vykdomos pasitelkiant naujas taktikas, nukreiptas prieš laivybą. Tokios žinios iškart didina tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, todėl brangsta tiek naftos ateities sandoriai, tiek dalis susijusių energetikos žaliavų.

    Įtampą didina ir eskaluojamas Husių bei Saudo Arabijos konfliktas, keliantis papildomų rizikų Persijos įlankos infrastruktūrai. Saudo Arabija pranešė, kad po išpuolio prieš „Aramco“ pastatą šalies rytuose kilo ribotas gaisras, o Rijade nuo numuštų raketų nuolaužų buvo sužeisti keturi žmonės.

    Rinkos: nafta į viršų, dujos brangios

    Tarptautinis etalonas „Brent“ trečiadienio rytą šoktelėjo maždaug 1 proc. ir trumpam viršijo apie 97 eurus už barelį. JAV „West Texas Intermediate“ brango apie 0,5 proc. iki maždaug 86 eurų už barelį.

    Energetikos įtampa atsiliepė ir Europai, kur gamtinių dujų kainos laikėsi netoli ketverių metų aukštumų. Nyderlandų TTF ateities sandoriai buvo šiek tiek virš 86 eurų už megavatvalandę, vos žemiau ankstesnės viršūnės apie 87 eurus.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad naftos ir dujų kainas šiuo metu lemia ne vien pasiūla ir paklausa, bet ir geopolitinė rizika. Hormūzo sąsiauris yra kritinė arterija, todėl net pavieniai incidentai gali akimirksniu paveikti draudimo, gabenimo ir energijos kainų lūkesčius.

    Akcijos: Europoje žalia, Azijoje nevienodai

    Europos biržos trečiadienį startavo augimu: „Euro Stoxx 50“ kilo apie 0,3 proc., o platesnis „Stoxx 600“ indeksas pridėjo apie 0,2 proc. Didžiosios regiono biržos judėjo nuo 0,1 iki 0,6 proc. į viršų.

    Azijoje nuotaikos buvo mišrios. Japonijos „Nikkei 225“ ir Honkongo „Hang Seng“ kilo apie 0,5 proc., o Kinijos „Shanghai Composite“ smuko apie 0,3 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ krito apie 1 proc.

    Rinkų dalyviai toliau stebi ir technologijų sektorių, kurį palaiko investuotojų susidomėjimas dirbtinis intelektas sprendimais bei lustų gamintojais. Kartu auga diskusijos, ar dalies bendrovių vertinimai neperlenkti, ypač po staigesnių kilimų pastaraisiais mėnesiais.

    Volstritas laukia rezultatų ir infliacijos signalų

    JAV akcijų indeksai ankstesnę prekybos dieną uždarė beveik nepakitę, išlikdami netoli rekordų. Dalis trečiojo ketvirčio rezultatų viršijo prognozes, tačiau rinkoje tai nevirto vienakrypčiu ralio tęsiniu.

    Investuotojai taip pat vertina obligacijų rinką: JAV 10 metų obligacijų pajamingumas buvo sumažėjęs iki maždaug 5,21 proc. Tokie svyravimai paprastai atspindi lūkesčius dėl infliacijos ir centrinių bankų palūkanų normų krypties, o naftos brangimas šiuos lūkesčius gali vėl pakoreguoti.

    Artimiausiu metu didžiausias rinkos jautrumas išliks susijęs su saugumu jūrose ir energijos tiekimo grandinėmis. Bet koks naujas pranešimas apie incidentus Hormūzo sąsiauryje ar išpuolius prieš infrastruktūrą gali greitai perkelti kainas į naują lygį.