CP v2

Blog

  • Razma perspėja: 20 mln. eurų parama gali didinti atskirtį – prašo ministro skaičių

    Vertindamas Žemės ūkio ministerijos siūlomą 19,576 mln. eurų pagalbos paketą, Plungės rajono savivaldybės tarybos ir Telšių regiono plėtros tarybos narys socialdemokratas Giedrius Razma ragina atsisakyti ūkininkų supriešinimo. Jo teigimu, esminis klausimas yra paprastas: ar parama pasieks tuos ūkius, kuriems jos šiandien reikia labiausiai.

    Pasak politiko, vien tik hektarų ar melžiamų karvių skaičius yra patogus administruoti kriterijus, tačiau jis neparodo realios ūkių padėties skirtinguose regionuose. Nederlingos žemės, didesnės sąnaudos ir mažesnės pajamos, anot jo, lemia nevienodas starto pozicijas, todėl vienodas tarifas nebūtinai reiškia teisingą rezultatą.

    Ar vienodas tarifas teisingas?

    Pagal ministerijos aptariamą modelį augalininkystės ūkiams preliminariai būtų mokama po 9,77 euro už hektarą, taikant 300 hektarų ribą. Pieno gamintojams numatyta po 18,34 euro už melžiamą karvę, taip pat iki 300 karvių.

    G. Razmos teigimu, tokios „lygios taisyklės“ realybėje gali sustiprinti atotrūkį, jei neįvertinamas ūkių pažeidžiamumas. Jis atkreipia dėmesį, kad pieno sektoriuje supirkimo kainos tarp ūkių gali ženkliai skirtis, o vienoda išmoka už karvę tokiu atveju vieniems tampa tik priedu, kitiems – išgyvenimo klausimu.

    „Klausimas nėra, kuriam sektoriui paramą atimti. Klausimas – kaip turimą sumą paskirstyti taip, kad ji padėtų ūkiams, kurie dėl nederlingų žemių, mažesnių pajamų ar sudėtingesnių sąlygų susiduria su didžiausia išlikimo rizika“, – sakė G. Razma.

    Nederlingos žemės ir pievų paradoksas

    Politikas išskiria Žemaitijos savivaldybes, kuriose dirvožemių našumas mažesnis, o reikšmingą dalį žemės ūkio naudmenų sudaro daugiametės pievos ir ganyklos. Jo teigimu, vien Telšių regiono savivaldybėse deklaruojami pievų plotai sudaro dešimtis tūkstančių hektarų, tačiau siūlomoje schemoje papildoma išmoka už tokius plotus gali būti nenumatyta.

    G. Razmos vertinimu, daugiametės pievos statusas savaime nereiškia neveiklumo, nes jis atsiranda, kai plotas ilgą laiką naudojamas žoliniams pašarams ir nėra įtraukiamas į sėjomainą. Valstybė tokių pievų suarimą riboja, todėl, anot jo, būtų nelogiška, jei toks teisinis statusas virstų kliūtimi gauti pagalbą realią veiklą vykdantiems ūkiams.

    „Ar teisinga, kad žmogus, daugelį metų prižiūrėjęs pievas, jose ganęs galvijus ir laikęsis valstybės nustatytų reikalavimų, dabar paliekamas už paramos schemos ribų?“ – sakė G. Razma.

    Prašymas paviešinti skaičius

    G. Razma ragina iki galutinio sprendimo paskelbti, kaip 19,576 mln. eurų būtų paskirstyta pagal savivaldybes, vietoves su gamtinėmis kliūtimis, sektorius ir ūkių dydžio grupes. Jo teigimu, pieno ūkių atveju taip pat būtina pateikti paramos gavėjų pasiskirstymą pagal faktines supirkimo kainų grupes, kad būtų aišku, ar pagalba tikrai pasiekia silpniausius.

    Kaip galimą kryptį jis įvardija didesnį tarifą pirmiesiems hektarams ar pirmiesiems gyvuliams, taip labiau remiant smulkius ir vidutinius ūkius. Taip pat siūloma svarstyti kriterijus, kurie leistų įtraukti realiai gyvulininkystei ir pašarų ruošimui naudojamas daugiametes pievas, pavyzdžiui, siejant paramą su sutartinių gyvulių rodikliais.

    Politikas teigia šiuos klausimus kelsiantis regiono ir nacionaliniu lygmeniu, akcentuodamas, kad ribotos viešosios lėšos pirmiausia turėtų mažinti regioninę atskirtį. Jo vertinimu, paramos tikslas turi būti ne mechaninis išmokėjimas, o apčiuopiamas poveikis ūkių atsparumui ir kaimo gyvybingumui.

  • Širvintų rajone parodys, kaip ūkininkauti be arimo: atskleis juostinės sėjos klaidas ir naudą

    Spalio 27 dieną ūkininko Remigijaus Darvydo ūkyje Levainių kaime, Širvintų rajone, rengiama lauko diena, skirta bearimio ūkininkavimo praktikai ir juostinio dirbimo sėjos sprendimams. Organizatoriai kviečia ūkininkus, žemės ūkio įmonių atstovus ir akademinę bendruomenę aptarti, kaip realiomis sąlygomis veikia tvaresnės augalininkystės technologijos.

    Renginyje žadama kalbėti apie dirvožemio tausojimą ir priemones, kurios padeda sumažinti maisto medžiagų išplovimą iš laukų. Pastaraisiais metais šios temos ypač aktualios dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir ūkių siekio efektyviau panaudoti trąšas, kai jų kainos ir prieinamumas svyruoja.

    Patirtis iš ūkio lauko

    Ūkininkas Remigijus Darvydas pristatys, kaip ūkyje taikoma juostinio dirbimo sėja ir su kokiais iššūkiais tenka susidurti pereinant prie bearimės sistemos. Dėmesys bus skiriamas sėjomainai, dirvos struktūros pokyčiams ir sprendimams, kurie padeda stabilizuoti derlių pereinamuoju laikotarpiu.

    Taip pat bus aptariama praktika, susijusi su cheminių augalų apsaugos produktų mažinimu. Toks pokytis dažniausiai reikalauja tikslesnio piktžolių valdymo, geriau suplanuotos sėjomainos ir nuoseklaus dirvožemio būklės stebėjimo, todėl lauko dienose ūkininkams svarbiausia realios patirtys ir klaidos, kurias galima atpažinti iš anksto.

    Kaip mažinti maisto medžiagų nuostolius

    Aplinkosaugos ekspertas Gražvydas Jegelevičius pristatys gamta grįstus sprendimus, padedančius efektyviau panaudoti augalų maisto medžiagas ir mažinti jų praradimą. Tokie sprendimai paprastai siejami su dirvos dangos išlaikymu, mažesniu dirvos judinimu ir geresniu vandens režimo valdymu, nes būtent šie veiksniai dažnai lemia maisto medžiagų išplovimą.

    Diskusijose bus akcentuojama, kad juostinis dirbimas dažnai vertinamas kaip kompromisas tarp visiško neariminio dirbimo ir tradicinio arimo. Dirbama tik sėjos juosta, o likusi dirvos dalis paliekama mažiau judinama, todėl gali mažėti erozijos rizika ir gerėti dirvos biologinis aktyvumas.

    Parama ir dažniausios klaidos

    Aplinkos projektų valdymo agentūros Modernizavimo fondo projektų grupės atstovas Andrius Venckus supažindins su kompensacinės paramos už tiesiogines ir juostines sėjamąsias rezultatais bei paraiškose pasitaikančiomis klaidomis. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad finansavimo priemonės padeda greičiau atsinaujinti techniką, tačiau sėkmei būtina ir teisinga dokumentacija.

    Praktinėje dalyje dalyviai galės apžiūrėti ūkyje naudojamą techniką, stebėti juostinio dirbimo sėjos demonstravimą ir įvertinti pasėlių laukuose matomus rezultatus. Renginys vyks nuo 9.30 iki 14 valandos, dalyvavimas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija.

  • Ūkininkai renkasi bearimį kelią: Širvintų rajone atskleis, kas iš tiesų veikia laukuose

    Spalio 27 dieną ūkininko Remigijaus Darvydo ūkyje Levainių kaime, Širvintų rajone, vyks lauko diena, skirta juostinio dirbimo ir sėjos sprendimams bearimio ūkininkavimo sistemose. Renginys kvies ūkininkus, žemės ūkio įmonių atstovus ir akademinę bendruomenę pasižiūrėti, kaip tvarios technologijos veikia realiomis lauko sąlygomis.

    Organizatoriai akcentuoja, kad dėmesys bus skiriamas ne tik technikai, bet ir gamta grįstiems sprendimams, kurie padeda efektyviau panaudoti augalų maisto medžiagas. Praktikoje tai siejama su mažesniu maisto medžiagų išplovimu, tikslingesniu tręšimu ir dirvožemio būklės gerinimu ilgesnėje perspektyvoje.

    Kas bus rodoma ūkyje?

    R. Darvydas dalysis patirtimi, kaip diegiant juostinio dirbimo sėjos technologiją kito darbų planavimas, sėjomainos pasirinkimai ir požiūris į rizikų valdymą. Taip pat bus aptariama, kokių klaidų dažniausiai pasitaiko pereinamuoju laikotarpiu ir ką ūkininkas būtų daręs kitaip, jei pradėtų iš naujo.

    Renginyje kalbės aplinkosaugos ekspertas Gražvydas Jegelevičius, kuris pristatys sprendimus, padedančius mažinti maisto medžiagų nuostolius iš žemės ūkio sistemų. Daugelyje ūkių tai aktualu dėl griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų ir augančių trąšų kaštų, kai kiekvienas netikslumas tiesiogiai virsta pinigų praradimu.

    Parama technikai ir dažniausios klaidos

    Aplinkos projektų valdymo agentūros Modernizavimo fondo projektų grupės atstovas Andrius Venckus pristatys kompensacinės paramos už tiesiogines ir juostines sėjamąsias rezultatus. Taip pat bus aptartos paraiškų klaidos, kurios dažniausiai lemia užsitęsusį vertinimą arba paramos praradimą.

    Ūkininkams tai itin praktiška tema, nes sprendimas investuoti į sėjos techniką dažnai priklauso nuo atsiperkamumo skaičiavimų, o jie tiesiogiai susiję su finansavimo sąlygomis. Tikslus dokumentų paruošimas ir aiškus projekto pagrindimas tampa ne mažiau svarbūs nei pasirinktas agregatas.

    Demonstracijos laukuose

    Praktinėje dalyje dalyviai galės apžiūrėti ūkyje naudojamą techniką, stebėti technologijų demonstravimą ir įvertinti rezultatus pasėlių laukuose. Tokios lauko dienos paprastai vertinamos todėl, kad leidžia palyginti teoriją su realiais vaizdais: dirvos paviršiumi, augalų vystymusi ir darbų sparta.

    Renginys vyks nuo 9.30 iki 14 valandos. Dalyvavimas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija.

    Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis.

  • Pašilaičiai sprogsta nuo kranų, Karoliniškės stovi vietoje: kas iš tiesų nulemia statybas Vilniuje?

    Nauji būstai Vilniuje ne visada kyla ten, kur, gyventojų akimis, patraukliausia gyventi. Pašilaičiuose vienas po kito formuojami nauji kvartalai, o arčiau centro esančiose Karoliniškėse didelių naujos statybos projektų gerokai mažiau. Skirtumą dažnai lemia ne vien paklausa ar vystytojų ambicijos, bet ir tai, ką konkrečioje vietoje leidžia miestas, kokia yra žemės nuosavybė bei aplinkos apribojimai.

    NT plėtros bendrovės „Realco“ Projektavimo departamento vadovė Rima Kerienė sako, kad pirkėjas dažniausiai pamato tik galutinį rezultatą, tačiau iki jo tenka nueiti ilgą kelią. Projektas turi atitikti miesto planavimo dokumentus, derėti su aplinka, o sprendiniai privalo išlaikyti balansą tarp pastatų, infrastruktūros ir viešųjų erdvių.

    „NT vystymas nėra tik sklypo įsigijimas, statyba ir pardavimas. Iki statybų pradžios tenka pereiti daugybę derinimų, įvertinti rajono charakterį, kraštovaizdį, susisiekimą ir bendruosius miesto tikslus“, – sakė R. Kerienė.

    Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė Laura Kairienė pabrėžia, kad miesto sėkmė nėra matuojama vien naujų butų skaičiumi. Vienose teritorijose kuriami nauji kvartalai, kitose konvertuojamos buvusios pramoninės zonos, o tankiai užstatytuose rajonuose didesnis prioritetas gali būti esamos aplinkos atnaujinimas.

    „Miesto tikslas yra kokybiška gyvenamoji aplinka, o ne bet koks tankinimas. Kartais sprendimas yra intensyvesnė plėtra, kartais svarbiau netankinti ir investuoti į jau susiformavusio rajono kokybę“, – sakė L. Kairienė.

    Kas realiai sprendžia, kur statyti?

    Miesto vystymo rėmus nustato Bendrasis planas: jis apibrėžia, kur ir kokiu intensyvumu galima statyti, kur turi išlikti želdynai, kokios numatomos gatvės ir viešosios erdvės. Tačiau konkretų investicinį sprendimą, kada pradėti projektą ir kokio masto jis bus, priima žemės savininkas arba plėtotojas, įvertinęs ir ekonominę logiką.

    Praktikoje tai reiškia, kad net patrauklioje vietoje projektas gali neįvykti dėl sklypų suskaidymo, sudėtingos nuosavybės struktūros ar ribojimų. Svarbūs ir infrastruktūros pajėgumai, privažiavimai, darželių bei mokyklų poreikis, taip pat reikalavimai viešosioms erdvėms.

    Pasak savivaldybės, valstybinė ar savivaldybės žemė nėra automatiškai atveriama statyboms, nes jos reikia ir viešajam interesui. Jei naujas būstų masyvas sukuria kelių tūkstančių gyventojų poreikį, gali prireikti papildomo darželio, gatvių rekonstrukcijos ar naujų želdynų, o žemės rezervas tam turi išlikti.

    Kodėl Pašilaičiai auga sparčiau?

    Pašilaičiuose plėtrą palengvina tai, kad dalis teritorijų yra transformuojamos iš buvusio kitokios paskirties užstatymo, pavyzdžiui, sandėliavimo ar garažų masyvų. Tokiose vietose dažniau įmanoma suformuoti didesnius, vientisus kvartalus, kuriuose iš anksto planuojamos paslaugos, susisiekimas ir viešosios erdvės.

    Papildomu impulsu rajonui įvardijamas ir Šiaurinės gatvės projektas, nuo kurio priklauso susisiekimo kokybė bei investicinis patrauklumas. Vis dėlto savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausias klausimas yra ne vien naujų namų skaičius, o kokia miesto dalis bus sukurta, ar ji bus patogi kasdieniam gyvenimui.

    Vystytojams patrauklu ir tai, kad didesnėse teritorijose lengviau planuoti etapais, derinti sprendinius ir valdyti kaštus. Tokiu atveju aiškiau įvertinamas ir projekto įgyvendinamumas, pradedant nuo sklypo paruošimo iki inžinerinių tinklų plėtros.

    Kodėl Karoliniškėse plėtra lėtesnė?

    Karoliniškėse situacija kitokia: rajonas iš esmės jau susiformavęs, jame daug viešųjų erdvių, o dalį teritorijų riboja gamtinės vertės ir žaliosios zonos. Dėl to net gera lokacija šalia centro nereiškia, kad yra pakankamai laisvos ir statyboms tinkamos žemės.

    Be to, seniau susiformavusiuose mikrorajonuose dažniau kyla konfliktų dėl tankinimo, parkavimo ir želdynų praradimo. R. Kerienė atkreipia dėmesį, kad tokiose vietose vystytojai į sklypus žiūri atsargiau, nes procesai gali užsitęsti, o investicijos ilgam laikui likti įšaldytos.

    „Senesniuose rajonuose gyventojai dažnai kritiškai vertina pokyčius, todėl projektų derinimas gali užtrukti, o neapibrėžtumas tampa rimtu rizikos veiksniu“, – sakė R. Kerienė.

    Skirtingi rajonai taip pat turi skirtingus architektūrinius lūkesčius. Savivaldybė pabrėžia, kad nauji pastatai neturi kopijuoti esamų, tačiau privalo suprasti vietos kontekstą, gerbti urbanistinę struktūrą ir kurti aiškų ryšį su gatve, želdynais bei viešosiomis erdvėmis.

    Galiausiai plėtrą riboja ir ekonomika: žemės kaina, užteršto grunto sutvarkymo darbai, griovimo kaštai bei finansavimo sąlygos. Net jei Bendrasis planas leidžia intensyvesnį užstatymą, tai dar nereiškia, kad jis bus įgyvendintas, jei projektas neatsiperka arba užstringa derinimuose.

    „Realco“ pateikia ir konkretų pavyzdį, kiek gali trukti kelias iki statybų: jų projekto architektūrinė idėja atrinkta 2022 metais, projektiniai pasiūlymai paviešinti 2023 metais, o pirmojo etapo statybos pradėtos 2025 metais. Tarp šių etapų paprastai telpa detalus planavimas, viešinimas, institucijų derinimai, techninis projektavimas ir statybos leidimų gavimas.

  • Žalgirio arenoje – Kauno metų mokytojų žvaigždės: pirmą kartą apdovanoti ir vadovai

    Spalio 13 dieną Žalgirio arenoje surengta tradicinė Kauno švietimo bendruomenės šventė, kurioje pagerbti metų mokytojai ir pirmą kartą atskirai įvertinti švietimo įstaigų vadovai. Organizatoriai pabrėžė, kad apdovanojimai skiriami už profesinius pasiekimus, kūrybiškumą, lyderystę ir realų pokytį ugdymo įstaigose.

    Renginys subūrė miesto mokyklų, gimnazijų, lopšelių-darželių ir neformaliojo ugdymo įstaigų bendruomenes. Kauno savivaldybė akcentuoja, kad tokie apdovanojimai stiprina profesijos prestižą ir padeda matyti gerąsias praktikas, kurios vėliau pritaikomos platesniu mastu.

    „Noriu padėkoti kiekvienam mokytojui už žinias ir kantrybę. Jūsų dėka mūsų moksleivių rezultatai geriausi šalyje, o Kaunas – lyderis švietimo srityje“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    2026 metų mokytojais pripažinti penki pedagogai: Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja Paulina Jacynė, lopšelio-darželio „Pasaka“ logopedė metodininkė Laura Dirsė ir Miko Petrausko scenos menų mokyklos šokio mokytoja ekspertė Aistė Kavolienė.

    Tarp laureačių taip pat – lopšelio-darželio „Boružėlė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja, edukologijos doktorantė Eisvina Burbaitė bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė Daiva Brukienė. Skirtingų sričių apdovanojimai, pasak renginio organizatorių, parodo, kad vienodai svarbūs ir akademiniai pasiekimai, ir emocinė vaikų gerovė, ir kūrybinis ugdymas.

    Šiemet apdovanojimų gretas papildė nauja kategorija – Metų vadovas, skirta tiems, kurie užtikrina kryptingą įstaigų raidą ir padeda komandoms įgyvendinti pokyčius. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama vadovų kompetencijoms: strateginiam planavimui, bendruomenės telkimui, darbuotojų motyvacijai, įtraukiajam ugdymui ir saugiai emocinei aplinkai.

    Metų vadovo apdovanojimai įteikti lopšelio-darželio „Vaikystė“ direktorei Reginai Beinorienei, 1-osios muzikos mokyklos direktoriui Mindaugui Labanauskui ir Kauno švietimo inovacijų centro direktorei Rasai Bortkevičienei. Jų darbas įvertintas už gebėjimą telkti bendruomenes, stiprinti ugdymo kokybę ir kurti aplinką, kurioje atsiskleidžia tiek pedagogų, tiek mokinių potencialas.

    Kaip ir kasmet, laureatams įteikti simboliniai apdovanojimai – jų vardais pavadintos žvaigždės, o šįkart kiekvienam pagerbtajam priskirtas ir atskiras žvaigždynas. Šventinę atmosferą kūrė Kauno šokio teatras „Aura“, o vakarą vainikavo Kauno valstybinio muzikinio teatro operetė „Balius savojoje“.

  • Ūkininkams ruošia milijonus: Seime atskleis, kam ir kada bus išmokėta 340 mln. eurų

    Spalio 15 dieną 11.30 val. Seime numatyta žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos spaudos konferencija, kurioje bus pristatyta naujausia informacija apie finansinę paramą Lietuvos ūkininkams. Pasak organizatorių, dėmesys bus sutelktas į kompensacijas ir artėjančius mokėjimus, kurie aktualūs didžiajai daliai ūkių.

    Pagrindinis akcentas bus 20 mln. eurų kompensacija, skirta sušvelninti ūkininkų patiriamas papildomas išlaidas dėl išaugusių degalų ir trąšų kainų. Tokia parama paprastai siejama su staigiais sąnaudų šuoliais, kai rinkose brangsta energijos ištekliai, o jų poveikis tiesiogiai persiduoda žemės ūkio gamybai.

    Taip pat bus aptartos 320 mln. eurų tiesioginės išmokos ūkininkams, jų mokėjimų pradžia ir svarbiausi praktiniai klausimai, susiję su išmokų skyrimu. Šie mokėjimai ūkiams dažnai tampa vienu svarbiausių pinigų srautų šaltinių rudenį, kai didėja atsiskaitymai už sezoninius darbus, techniką ir žaliavas.

    Konferencijoje dalyvaus ministras Kęstutis Mažeika, viceministrė Genovaitė Beniulienė, viceministrė Ligita Valalytė ir viceministras Kęstas Spūdys. Tikimasi, kad atsakingi pareigūnai pateiks detalesnę informaciją apie paramos administravimo tvarką ir pagrindines sąlygas, kurios lemia, ar parama pasieks konkretų ūkį.

    Žiniasklaidos atstovai kviečiami dalyvauti spaudos konferencijoje Seime. Praktiniai klausimai dėl paraiškų, mokėjimų terminų ir dažniausių klaidų paprastai aptariami tokio formato renginiuose, todėl ūkininkams aktuali informacija neretai paaiškėja būtent po šių pristatymų.

  • ES siūlo metano reglamento atidėjimą: degalų importuotojų ataskaitos vėluotų iki 2028 metų

    Europos Komisija pasiūlė metano emisijų reglamento nuostatas, taikomas degalų importuotojams, atidėti vieniems metams. Jei pakeitimui pritars ES Taryba ir Europos Parlamentas, importuotojų pareiga stebėti, teikti ataskaitas ir atlikti patikras pradėtų galioti ne 2027 metų sausio 1 dieną, o 2028 metais.

    Šis pasiūlymas susijęs su reikalavimais importuojant gamtines dujas, naftą ir anglį į Europos Sąjungą. Reglamentas numato, kad tiekimo grandinėje turės atsirasti aiškūs duomenys apie metano emisijų intensyvumą, o importuotojai privalės pateikti patvirtintą informaciją apie stebėseną, ataskaitų teikimą ir verifikavimą.

    Kodėl siūlomas atidėjimas

    Europos Komisija argumentuoja, kad tikslinis atidėjimas sumažintų galimų netiesioginių neigiamų pasekmių riziką dabartinėje energetikos rinkų aplinkoje. Metanas laikomas viena reikšmingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl energetikos sektoriui keliami griežtesni reikalavimai, tačiau kartu siekiama išvengti papildomų trikdžių tiekimo grandinėse.

    „Siūlomas tikslinis pakeitimas susijęs su importuotojų pareigomis stebėti, teikti ataskaitas ir tikrinti, taip pat su metano emisijų intensyvumo atskaitomybe importuotojams ir ES gamintojams“, – sakė Europos Komisija.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms būtų suteikta daugiau laiko pasiruošti duomenų rinkimo sistemoms, tiekėjų auditams ir trečiųjų šalių patikroms. Energetikos rinkoje tokie procesai dažnai reikalauja suderintų metodikų, duomenų prieigos ir sutarčių pakeitimų, ypač kai tiekimas vyksta iš ne ES šalių.

    Kokia buvo kai kurių valstybių pozicija

    Dalies valstybių narių nuomone, vienerių metų gali nepakakti. Tarp šalių, kurios ragino taikymą atidėti ilgesniam laikui, minima ir Lenkija: ji kartu su kitomis valstybėmis prašė atidėti importuotojams taikomus reikalavimus trejiems metams.

    Toks spaudimas aiškinamas baime, kad pernelyg greitas įgyvendinimas gali padidinti administracinę naštą ir sukelti papildomų kaštų, kurie galiausiai atsispindėtų degalų kainose arba tiekimo lankstume. Kita vertus, Europos Komisija laikosi pozicijos, kad atidėjimas turėtų būti ribotas, o per papildomus metus valstybės ir verslas privalo pasiekti pilną pasirengimą.

    Kas toliau

    Pasiūlytas pakeitimas dar nėra galutinis sprendimas. Kad atidėjimas įsigaliotų, jam turės pritarti ES valstybės narės ES Taryboje ir Europos Parlamentas, o derybose gali atsirasti ir papildomų korekcijų dėl terminų ar taikymo apimties.

    Metano mažinimas energetikos sektoriuje yra vienas svarbių ES klimato politikos elementų, nes metanas trumpuoju laikotarpiu atmosferą šildo gerokai intensyviau nei anglies dioksidas. Dėl to Briuselis siekia, kad tiek vietinė gavyba, tiek importas būtų skaidresni, o nuotėkiai ir rutininis dujų deginimas būtų mažinami sparčiau.

  • Seimo vadovas apie Trumpo politiką ir kritines žaliavas: žada skubinti įstatymą dėl tiekimo saugumo

    Augant įtampai tarptautinėse žaliavų rinkose ir tęsiantis karui Ukrainoje, Lenkijos politikai vis garsiau kalba apie strateginių išteklių saugumą. Seimo maršalka Włodzimierzas Czarzasty viešai įspėjo, kad Donaldo Trumpo politika gali didinti neapibrėžtumą, ir pažadėjo skubinti įstatymo dėl kritinių žaliavų projektą.

    Apie tai kalbėta Valstybinio geologijos instituto konferencijoje Seime, skirtoje investiciniam klimatui mineralų sektoriuje. Renginyje akcentuota, kad žaliavų savarankiškumas vis dažniau vertinamas kaip nacionalinio saugumo dalis, ypač kai tiekimo grandines veikia geopolitiniai konfliktai ir prekybos kelių rizikos.

    Žaliavų saugumas ir energetika

    Energetikos viceministras Marianas Zmarzły pabrėžė, kad žaliavų saugumas praktiškai reiškia ir energetinį saugumą. Pasak jo, energetikos pertvarka tęsiasi, tačiau šalis dar kurį laiką išliks priklausoma nuo tradicinių energijos išteklių, o pokyčiai turi būti planuojami atsižvelgiant į realius sistemos pajėgumus.

    „Žinome, kad traukiantis nuo anglies, dujos tampa pereinamuoju kuru. Tačiau turime ramiai vertinti tai, kas vyksta pasaulyje, ir laukti naujų pajėgumų, tokių kaip branduolinės elektrinės“, – sakė Marianas Zmarzły.

    Viceministras taip pat akcentavo, kad būtina toliau optimizuoti kasybos sektoriaus vaidmenį, energijos išteklių importą ir visą energetinę ekonomiką. Tokia pozicija atspindi platesnę Europos tendenciją derinti klimatinius tikslus su tiekimo patikimumu, kai kritinių žaliavų paklausa auga dėl energetikos ir pramonės transformacijos.

    Įstatymas dėl kritinių žaliavų

    Seimo maršalka Włodzimierzas Czarzasty teigė, kad nestabili tarptautinė aplinka gali sukelti sutrikimų prekybos maršrutuose, todėl Europa turi stiprinti vietinius pajėgumus. Jo vertinimu, artimesnės tiekimo grandinės žemyne gali būti patikimesnės nei priklausomybė nuo tolimų rinkų.

    „Bijome visiškai neapibrėžtos ir daugeliu aspektų neatsakingos prezidento Donaldo Trumpo politikos. Jis yra chaoso lyderis, iš kurio galima tikėtis ir gero, ir blogo. Turime būti pasirengę įvairiems scenarijams dėl padėties Ukrainoje“, – sakė Włodzimierzas Czarzasty.

    Politikas taip pat pabrėžė, kad kasybos ir žvalgybos projektai privalo vykti dialoge su vietos bendruomenėmis. Jo teigimu, visuomenės palaikymas gali tapti lemiamu veiksniu, kai valstybė siekia greičiau įgyvendinti strateginius projektus.

    Seimo maršalka pažadėjo, kad gavus įstatymo projektą dėl nacionalinės ekonomikos aprūpinimo žaliavomis, įskaitant kritines žaliavas, jam būtų suteiktas procedūrinis prioritetas. Šis teisės aktas yra siejamas su Europos Sąjungos kritinių žaliavų reguliavimo įgyvendinimu, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus tiekėjų ir didinti žvalgybos, gavybos, perdirbimo bei perdirbamumo apimtis Europoje.

    Šiuo metu projektas rengiamas ir derinamas vykdomosios valdžios lygiu. Politinė žinutė aiški: kritinės žaliavos, energetikos pertvarka ir geopolitinės rizikos tampa vienu paketu, kur sprendimai turi būti priimami greičiau, tačiau išlaikant socialinį ir ekonominį pagrįstumą.

  • Dyzelino kaina peržengė 2 eurus už litrą: benzinas kiek pinga, bet limitai griežtinami

    Energetikos ministerija paskelbė naujas degalų kainų lubas: dyzelino kaina kyla aukščiau nei benzino, o 95 ir 98 markės benzinas turėtų nežymiai atpigti. Tai reiškia, kad vairuotojai, kurie dažniau renkasi dyzeliną, artimiausiomis dienomis didesnio palengvėjimo greičiausiai nepajus.

    Pagal nustatytus maksimalius tarifus, 95 markės benzino litras negalės kainuoti daugiau nei apie 1,52 euro, 98 markės benzino – apie 1,70 euro, o dyzelino – apie 1,75 euro. Lyginant su ankstesne diena, benzino limitai mažėja, o dyzelino riba didėja.

    Tokios kainų lubos yra vienas iš platesnio paketo, kuriuo siekiama riboti degalų kainų šuolius degalinėse. Mechanizmas remiasi valstybės nustatomais trumpalaikiais kainų limitais ir laikinais mokestinių dedamųjų pakeitimais, kad galutinė kaina vartotojams augtų lėčiau.

    „Kainų limitai yra skirti suvaldyti staigius svyravimus ir sumažinti spaudimą vartotojams, kai rinkose kyla įtampa“, – teigiama ministerijos pranešime.

    Numatyta, kad už kainų lubų nesilaikymą įmonėms gali grėsti baudos, kurios gali siekti iki maždaug 217 000 eurų. Kontrolės priemonėmis siekiama užtikrinti, kad deklaruojami limitai realiai veiktų degalinėse, o ne liktų tik rekomendacinio pobūdžio.

    Paketas taip pat siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, kurios uždirba išskirtinai didelius pelnus degalų pardavimo laikotarpiais. Pagal planą, viršpelnio apmokestinimas galėtų siekti 60 proc., o jo taikymo laikotarpis apimtų laiką nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Mokesčio bazė būtų skaičiuojama nuo pajamų dalies, viršijančios istoriškai įprastą maržą, padidintą 20 proc. Taip pat numatoma minimali 2 proc. orientacinė marža, o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, mokestis negalėtų viršyti 50 proc. grynojo pelno arba pajamų.

    Sprendimai dėl laikinų mokestinių lengvatų ir kainų ribojimo paprastai priimami reaguojant į išorinius veiksnius, kurie staigiai kelia naftos ir degalų kainas. Tokiais atvejais labiausiai juntamas poveikis logistikai ir vežėjams, todėl dyzelino kainos kryptis tampa reikšminga ir platesnei ekonomikai.

    Kitas ministerijos pranešimas su atnaujintomis degalų kainų lubomis turi būti paskelbtas artimiausiomis dienomis. Vairuotojams tai bus signalas, ar dyzelino brangimas yra trumpalaikis, ar rinkoje formuojasi ilgesnė aukštų kainų banga.

  • PGE diegia projektų portfelio valdymo sistemą: realiu laiku duomenis gaus apie 2 tūkstančiai darbuotojų

    Lenkijos energetikos grupė PGE pranešė pasirašiusi sutartį su konsultacijų bendrove „Deloitte“ dėl projektų portfelio valdymo (PPM) sistemos diegimo visose grupės įmonėse. Sprendimas turėtų suvienodinti projektų valdymo praktiką ir suteikti vieną bendrą duomenų šaltinį skirtingoms PGE bendrovėms.

    PGE teigimu, spartėjanti energetikos transformacija ir didelės apimties investicijų programa reikalauja tikslesnio planavimo bei greitesnių sprendimų. Įmonė akcentuoja, kad PPM padės geriau kontroliuoti terminus, biudžetus ir prioritetus, kai vienu metu vykdoma daug skirtingų projektų.

    Kam skirta PPM sistema?

    PPM (project portfolio management) – tai metodų ir technologijų visuma, leidžianti centralizuotai valdyti projektų portfelį: nuo planavimo ir resursų paskirstymo iki pažangos stebėsenos bei rizikų vertinimo. Praktikoje tokios sistemos dažnai tampa vadovams ir projektų komandoms skirtu „vienu langu“, kuriame matomi svarbiausi rodikliai.

    „Pokyčių mastas ir tempas, susiję su energetikos transformacija, reikalauja konkrečių veiksmų, kurie pagerintų mūsų daugiamilijardinę investicijų programą“, – sakė PGE valdybos vicepirmininkas Piotr Dziubałtowski.

    PGE nurodo, kad naujasis sprendimas turėtų standardizuoti projektų procesus visoje grupėje, pagerinti komandų bendradarbiavimą ir palengvinti sprendimų priėmimą. Esminis pažadas – nuoseklūs, palyginami ir nuolat atnaujinami duomenys, kurių dažnai pritrūksta, kai projektai valdomi skirtingais įrankiais.

    Diegimas prasidės nuo procesų analizės

    Prieš techninį sistemos diegimą bus atliekama procesų analizė, siekiant įvertinti, kas labiausiai veikia projektų įgyvendinimą PGE grupėje. Po šio etapo planuojamas techninis įgyvendinimas, už kurį bus atsakinga PGE grupės bendrovė PGE Systemy.

    PGE Systemy valdybos vicepirmininkas Marek Gzowski pabrėžė, kad PPM diegimas visoje grupėje yra sudėtingas, nes reikės integruoti iki šiol naudotus įrankius ir taikomąsias programas. Tokia integracija paprastai yra kritinė sąlyga, kad nauja sistema netaptų dar vienu atskiru „duomenų silosu“.

    „Įdiegus sistemą, daugiau nei 2 tūkstančiai PGE grupės darbuotojų, atsakingų už projektų valdymą, turės prieigą prie aktualių duomenų vienoje vietoje“, – sakė Marek Gzowski.

    Kodėl tai svarbu energetikos įmonėms?

    Energetikos sektoriuje projektų portfeliai dažnai apima skirstomųjų tinklų modernizavimą, generacijos pajėgumų plėtrą, skaitmenizaciją, kibernetinį saugumą ir reguliacinių reikalavimų įgyvendinimą. Dėl to įmonėms svarbu ne tik vykdyti pavienius projektus, bet ir valdyti jų tarpusavio priklausomybes, finansavimo srautus bei resursų trūkumus.

    Tokiose organizacijose PPM sprendimai dažnai diegiami siekiant mažinti dubliavimąsi, aiškiau nustatyti prioritetus ir matuoti realią pažangą pagal vienodus kriterijus. PGE atveju deklaruojamas tikslas – užtikrinti, kad sprendimų priėmėjai turėtų vienodą situacijos vaizdą visos grupės mastu.