CP v2

Blog

  • „ASML“ skaičiuoja rekordą, bet perspėja: DI bumas jau dabar lenkia gamybos pajėgumus

    „ASML“ skaičiuoja rekordą, bet perspėja: DI bumas jau dabar lenkia gamybos pajėgumus

    Nyderlandų puslaidininkių pramonės įrangos gamintoja „ASML“ paskelbė rekordinį ketvirčio pardavimų rezultatą ir pagerino metų prognozės apatinę ribą. Vis dėlto bendrovė įspėja, kad pagal dabartinius planus jos įrenginių pasiūla 2027 ir 2028 metais vis tiek nevisiškai patenkins DI investicijų stumiamą paklausą.

    „ASML“ trečiąjį ketvirtį gavo apie 11,7 mlrd. eurų pajamų, o tai tapo didžiausiu ketvirčio rodikliu įmonės istorijoje. Bendrovė taip pat nurodė, kad klientai kelia ilgalaikes paklausos prognozes ir dalis jų siekia rezervuoti įrangą jau 2029 ar 2030 metams.

    Paklausa lenkia planus

    Pagrindinis „ASML“ signalas rinkai aiškus: DI skaičiavimo pajėgumų plėtra verčia lustų gamintojus užsakyti daugiau įrangos, tačiau gamybos apimčių padidinimas užtrunka. Bendrovė teigia, kad net ir plečiant pajėgumus dabartiniai planai 2027 ir 2028 metais gali būti per kuklūs.

    Vasarą „ASML“ buvo pranešusi, kad 2027 metais ketina maždaug 30 proc. didinti tiek pažangių EUV, tiek DUV imersinių sistemų gamybos pajėgumus. Taip pat buvo svarstomas dar vienas panašaus masto augimas 2028 metais, tačiau dabar įmonė ieško būdų, kaip 2028 metais augti dar sparčiau.

    „Mes tiriame būdus, kaip 2028 metais didinti pajėgumus labiau, nei anksčiau skelbėme“, – sakė „ASML“ vadovas Christophe’as Fouquet.

    „Klientai mūsų kasdien prašo pateikti daugiau įrangos“, – sakė Christophe’as Fouquet.

    Kodėl „ASML“ yra kritiškai svarbi

    „ASML“ laikoma viena svarbiausių pasaulio technologijų tiekimo grandinės bendrovių, nes ji yra vienintelė gamintoją, tiekianti EUV litografijos sistemas, reikalingas pažangiausiems lustams. Būtent šie lustai sudaro modernių duomenų centrų, DI mokymo ir didelės spartos skaičiavimų infrastruktūros pagrindą.

    Puslaidininkių gamintojai „ASML“ sistemas užsako gerokai iš anksto, todėl investuotojai atidžiai stebi jos prognozes kaip indikatorių, ar DI infrastruktūros bumas neslūgsta. Pastaruoju metu rinkoje fiksuotas padidėjęs jautrumas DI sektoriaus naujienoms, todėl „ASML“ perspektyvos komentarai tampa svarbūs visam susijusių akcijų segmentui.

    Rekordiniai rodikliai ir prognozės

    Bendrovė nurodė, kad trečiojo ketvirčio pardavimai buvo apie 55 proc. didesni nei prieš metus. Grynasis pelnas šoktelėjo iki maždaug 5 mlrd. eurų, o rezultatui papildomai padėjo vienkartinis prieaugis iš turimų investicijų kitose įmonėse.

    „ASML“ taip pat paskelbė, kad bendrasis pelningumas viršijo pačios bendrovės prognozes ir siekė 57,5 proc., o reikšmingą dalį pajamų sudarė klientams jau įdiegtų sistemų aptarnavimas ir modernizavimas. Metų pardavimų prognozės apatinė riba pakelta iki 44 mlrd. eurų, viršutinė palikta 45 mlrd. eurų, o bendrasis pelningumas prognozuojamas apie 56 proc.

    Rinkose tokie rezultatai vertinami dvejopai: skaičiai rodo stiprų augimą, tačiau kartu didina dėmesį klausimui, ar po 2028 metų DI investicijų tempas išliks toks pats, ar pradės normalizuotis. „ASML“ įžvalgos artimiausiems metams laikomos vienu iš kertinių signalų, vertinant viso puslaidininkių ciklo tvarumą.

  • Žiemos sąskaitų šokas Europoje: kur elektra ir dujos brangiausios, o kur dar įperkamos?

    Žiemos sąskaitų šokas Europoje: kur elektra ir dujos brangiausios, o kur dar įperkamos?

    Artėjant žiemai Europoje vėl auga nerimas dėl komunalinių sąskaitų. Didmeninės gamtinių dujų kainos rudenį pakilo iki aukščiausio lygio per beveik ketverius metus, o tai didina riziką, kad brangs ir šiluma, ir elektra, ypač šalyse, kur elektros gamyboje reikšmingą dalį sudaro dujos.

    Pagrindinis Europos etalonas, Nyderlandų TTF ateities sandoriai, buvo pasiekęs 87,2 euro už megavatvalandę. Tai gerokai daugiau nei laikotarpiu prieš įtampų eskalaciją Artimuosiuose Rytuose, kai kainos sukosi apie 32 eurus, o rinkos jautrumą didina neapibrėžtumas dėl tiekimo grandinių ir laivybos maršrutų.

    Namų ūkiams kainų šuolis dažnai ateina su vėlavimu. Dalis vartotojų turi fiksuotas sutartis, o kai kuriose valstybėse taikomos laikinos kompensacijos ar reguliuojami tarifai, todėl didmeninių kainų pokyčiai į sąskaitas persikelia palaipsniui.

    Kur elektra brangiausia?

    Pagal namų ūkiams taikomus tarifus su mokesčiais didžiausi elektros įkainiai fiksuoti Briuselyje, kur kilovatvalandė kainavo apie 0,413 euro. Tarp brangiausių sostinių pateko ir Berlynas, Dublinas, Bernas bei Londonas, kur kainos artėjo prie 0,38–0,40 euro už kilovatvalandę.

    Pigesnėje skalės pusėje išsiskyrė Kyjivas, kur kilovatvalandė kainavo apie 0,084 euro. Nedaug nuo jo atsiliko Budapeštas, Podgorica, Belgradas ir Valeta, kur elektros įkainiai buvo apie 0,10–0,12 euro už kilovatvalandę.

    Vien tik eurais išreikšta kaina ne visada parodo realią naštą gyventojams, nes ją smarkiai keičia pajamų lygis ir bendras pragyvenimo brangumas. Perskaičiavus pagal perkamosios galios standartą, brangiausiųjų viršūnėje atsidūrė Bukareštas, o pigiausia sostine pagal šį kriterijų tapo Oslas.

    Gamtinės dujos: išsiskiria Stokholmas

    Gamtinių dujų kainų palyginimas atskleidė dar ryškesnius skirtumus. Mažiausia kaina fiksuota Kyjive, kur kilovatvalandė kainavo apie 0,015 euro, o didžiausia buvo Stokholme, kur ji siekė apie 0,348 euro už kilovatvalandę.

    Antroje vietoje pagal brangumą atsidūrė Amsterdamas, tačiau atotrūkis nuo Stokholmo buvo didelis. Penkių didžiausių Europos ekonomikų sostinių grupėje dujos brangiausios buvo Paryžiuje ir Romoje, o pigiausios Madride ir Londone.

    Įvertinus perkamąją galią, bendras vaizdas keičiasi, tačiau Stokholmas išliko brangiausias, o Budapeštas tapo pigiausias. Toks persirikiavimas rodo, kad net ir vidutinė kaina eurais gali virsti didele našta ten, kur pajamos mažesnės, o energetinis vartojimas žiemą didelis.

    Ką tai reiškia žiemai?

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad rudens tarifai dar gali neatspindėti viso didmeninių kainų šuolio, nes namų ūkių sutartys ir reguliavimas kainų pokyčius išdėlioja laike. Vis dėlto brangios dujos paprastai kelia spaudimą ir elektros kainai, nes dalis elektros Europoje pagaminama dujinėse elektrinėse.

    Papildomą riziką kelia mažesnė dujų atsargų pagalvė prieš šaltąjį sezoną. ES saugyklų užpildymas spalio pradžioje buvo apie 72,4 proc., tai žemiausias lygis tam metų laikui nuo 2011 metais pradėtos statistikos, todėl ilgesnis šalčio periodas gali greitai padidinti paklausą ir kainų svyravimus.

    Galutinę sąskaitą kiekvienam namų ūkiui lems ne tik miestas ar valstybė, bet ir pasirinktas planas, būsto energinis efektyvumas bei faktinis suvartojimas. Dėl to šį sezoną daugelyje šalių vėl išauga susidomėjimas fiksuotais planais, šilumos siurbliais, renovacija ir kitomis priemonėmis, mažinančiomis priklausomybę nuo brangių iškastinių energijos išteklių.

  • TKA įspėja: Europoje dyzelino kainos gali vėl šokti, rinką spaudimas laikys iki 2027 metų

    TKA įspėja: Europoje dyzelino kainos gali vėl šokti, rinką spaudimas laikys iki 2027 metų

    Tarptautinė energetikos agentūra (TKA) įspėja, kad artimiausiomis savaitėmis Europoje vėl gali brangti dyzelinas. Agentūros vertinimu, dyzelino rinka išliks įtempta dar ilgai, o atsargų atkūrimas gali užtrukti iki 2027 metų antrosios pusės.

    TKA skaičiuoja, kad rugsėjį pasaulinė naftos pasiūla didėjo iki maždaug 102,3 mln. barelių per dieną, tačiau vis dar nusileido paklausai, kuri siekė apie 103,5 mln. barelių per dieną. Tokia disproporcija palaiko aukštas kainas ne tik žaliai naftai, bet ir rafinuotiems degalams.

    Vienu iš pagrindinių rizikos veiksnių įvardijami sutrikimai Persijos įlankoje ir Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos srautų. Suintensyvėję išpuoliai ir incidentai regione didina draudimo bei logistikos kaštus, o tai galiausiai atsispindi ir galutinėse dyzelino kainose importuojančiose rinkose.

    „Nauji išpuoliai Persijos įlankoje daro atsigavimą trapų“, – teigiama TKA vertinime.

    Dyzelino deficito priežastys

    TKA pažymi, kad dyzelino kainos po ankstesnių rekordų buvo kiek atslūgusios, tačiau jų santykis su žalios naftos kaina išlieka neįprastai aukštas. Tai rodo, kad problema slypi ne vien žaliavos pasiūloje, bet ir ribotuose perdirbimo pajėgumuose bei dyzelino gamybos grandinėje.

    Situaciją aštrina mažesni Artimųjų Rytų degalų eksporto srautai, taip pat rizikos veiksniai Europai svarbiose tiekimo grandinėse. TKA atkreipia dėmesį, kad dyzelino pasiūlai papildomą spaudimą daro ir rafinavimo sektoriaus pažeidžiamumas, o transportavimo kainų kilimas gali greitai persikelti į didmenines degalų kainas.

    Agentūra prognozuoja, kad prarastos dyzelino atsargos veikiausiai nebus atstatytos daugiau nei sezoninių svyravimų apimtyje iki 2027 metų antrosios pusės. Tai reiškia, kad kiekvienas naujas geopolitinis sukrėtimas ar logistikos trikdis gali sukelti naują kainų šuolį.

    Skiriasi prognozės dėl paklausos

    TKA teigia, kad aukštos kainos ir lėtesnis ekonomikos augimas šiemet gali mažinti pasaulinę naftos paklausą. Agentūra taip pat atsargiau vertina ir paklausos atsigavimą kitais metais, todėl rinkoje ilgiau išlieka neapibrėžtumas.

    Tuo metu naftą eksportuojančių šalių grupė OPEC prognozes vertina optimistiškiau ir tikisi spartesnio paklausos augimo bei atsargų atkūrimo. Skirtingos institucijų prognozės rodo, kad kainas artimiausiais mėnesiais gali lemti ne tik realūs srautai, bet ir lūkesčiai, susiję su karinių konfliktų eiga bei tiekimo saugumu.

    TKA pabrėžia, kad neatslūgstant įtampai regione naftos ir degalų rinkos gali patirti daugiau sukrėtimų, kol galiausiai 2027 metais galėtų atsirasti aiškesni pertekliaus požymiai. Europai tai reikštų didesnę dyzelino kainų riziką transportui ir pramonei, ypač jei didmeninės kainos vėl ims kilti.

  • Kazachstanas taikosi į Antverpeno-Briugės uostą: Vidurinis koridorius keičia prekybą

    Kazachstanas taikosi į Antverpeno-Briugės uostą: Vidurinis koridorius keičia prekybą

    Kazachstanas siekia užmegzti glaudesnę partnerystę su Belgija, kad paspartintų prekybą vadinamuoju Viduriniu koridoriumi, kuris jungia Kiniją ir Europą per Kazachstaną, Kaspijos jūrą ir Pietų Kaukazą. Astanoje vykusiame Belgijos ir Kazachstano verslo tarybos renginyje šalies prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas pabrėžė, kad šaliai svarbiausia yra logistikos grandinės patikimumas ir pralaidumas.

    Pasak prezidento, Kazachstanas intensyviai investuoja į geležinkelius, kelius, jūrų uostus ir krovinių terminalus visoje maršruto grandinėje. Pagrindinis tikslas – sukurti praktinį ryšį tarp Antverpeno-Briugės uosto ir Kazachstano Kaspijos uostų Aktau bei Kuryk, taip atveriant platesnes rinkas metalams, naftos chemijos produkcijai ir žemės ūkio eksportui.

    „Šiame kontekste mums ypač vertinga Belgijos patirtis, kaip vieno svarbiausių Europos logistikos centrų. Tikimės konkrečios partnerystės, kuri susietų Antverpeno-Briugės uostą su Aktau ir Kuryk uostais“, – sakė Kasymas Žomartas Tokajevas.

    Belgijos karalius Pilypas renginyje taip pat akcentavo Vidurinio koridoriaus svarbą ir paragino stiprinti jo sąsajas su Europos uostais, geležinkelių tinklais bei logistikos centrais. Vizitas yra pirmasis Belgijos monarcho valstybinis vizitas Kazachstane ir platesniame Vidurinės Azijos regione, todėl šalys jį vertina kaip signalą verslui ir investuotojams.

    Kur stringa Vidurinis koridorius

    Nors infrastruktūra regione sparčiai gerinama, rinkos dalyviai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra sudėtinga koordinacija tarp daugybės institucijų ir įmonių. Logistikos sektoriaus atstovų teigimu, vienai siuntai maršrute nuo Europos iki Kazachstano gali tekti pereiti per keliolika skirtingų procedūrų, o tai reiškia daugiau rizikų ir delsimo taškų.

    Vienas dažniausiai įvardijamų sprendimų – dokumentų ir patikrų skaitmeninimas, nes popierinių procedūrų, tikrinimų ir leidimų tvarkymas pasienyje gali gerokai prailginti tranzito laiką net ir tada, kai techninis maršruto pajėgumas yra pakankamas. Papildomų trikdžių kelia Kaspijos jūros oro sąlygos ir uostų apkrovos, dėl kurių maršruto grafikai tampa mažiau prognozuojami.

    Kazachstano nacionalinė geležinkelių bendrovė Kazakhstan Temir Zholy skelbia, kad per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Viduriniu koridoriumi pervežta apie 44 000 TEU, tai yra 58 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šalies vadovybė yra įvardijusi ambiciją didinti bendrą krovinių srautą iki 10 mln. tonų, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad galutinį tempą nulems kaštai ir stabilumas.

    Investicijos ir kritinės žaliavos

    Tokajevas teigė, kad Belgija patenka į dešimt didžiausių Kazachstano investuotojų, o per pastaruosius du dešimtmečius investicijos esą viršijo 15 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pagal nustatytą perskaičiavimo reikalavimą ši suma apytikriai sudaro apie 14 mlrd. eurų, vertinant ilgo laikotarpio vidutinius valiutų kursų svyravimus.

    Astanoje vykusio forumo paraštėse paskelbta apie 17 susitarimų logistikos, žemės ūkio ir maisto perdirbimo, energetikos, sveikatos priežiūros, gamybos ir dirbtinio intelekto srityse. Kazachstanas taip pat akcentuoja kritines žaliavas, reikalingas Europos pramonei: šalies vadovybė nurodo, kad šalis gamina 21 iš 34 Europos pramonei kritinėmis laikomų žaliavų, o Belgijai tiekia titano ir molibdeno produkciją.

    Šis akcentas atitinka pastarųjų metų Europos siekį diversifikuoti tiekimo grandines, mažinti priklausomybę nuo siauro tiekėjų rato ir stiprinti atsparumą geopolitiniams sukrėtimams. Tokajavo vertinimu, Kazachstano ištekliai kartu su Belgijos kapitalu, technologijomis ir kompetencijomis galėtų virsti strategine partneryste, kuri remtų ne tik tranzitą, bet ir didesnės pridėtinės vertės pramonę.

    Valstybinio vizito metu Belgijos karalius Pilypas ir karalienė Matilda lankėsi ir Kazachstano nacionaliniame muziejuje, vaikų reabilitacijos centre bei tarptautiniame dirbtinio intelekto centre Astanoje. Programoje taip pat numatyti akademiniai ir verslo susitikimai, o vizito tąsa planuojama Almatoje.

  • Dubrovnikas traukia milijonus: senamiestis, mėlynosios olos ir pramogos, kurios stebina

    Dubrovnikas traukia milijonus: senamiestis, mėlynosios olos ir pramogos, kurios stebina

    Dubrovnikas kasmet sulaukia daugiau nei 1 000 000 lankytojų ir vis dažniau vadinamas viena ryškiausių Adrijos krypčių trumpoms atostogoms. Keliautojus čia vilioja ne tik atvirukinis vaizdas, bet ir aiškiai išvystyta turizmo infrastruktūra bei patogūs susisiekimo maršrutai.

    Didžiausias miesto magnetas yra Senamiestis, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas dar 1979 metais. Tai vieta, kurioje išlikusi viduramžių urbanistinė struktūra, o pasivaikščiojimas akmenimis grįstomis gatvėmis leidžia pajusti buvusios jūrinės prekybos respublikos istoriją.

    Senamiesčio sienos ir miesto istorija

    Dubrovniko gynybinės sienos laikomos vienomis geriausiai išsilaikiusių Europoje, o jų apėjimas pėsčiomis daugeliui tampa pagrindiniu kelionės akcentu. Istoriniai šaltiniai pabrėžia, kad miestas augo kaip svarbus Adrijos prekybos centras, o saugumas ir įtvirtinimai buvo jo klestėjimo pagrindas.

    Sienų ruožai ir bokštai sukuria retą galimybę miestą pamatyti iš kelių perspektyvų: nuo aukštai atsiveriančių stogų panoramų iki uosto ir krantinės vaizdų. Turizmo ekspertai pažymi, kad ankstyvas rytas arba vėlyva popietė padeda išvengti didžiausių srautų ir karščio.

    Adrijos vanduo, olos ir salos

    Išėjus už Senamiesčio ribų, Dubrovnikas atsiveria kaip aktyvių pramogų vieta, kur populiaru irkluoti palei krantą, stebint sienas nuo vandens. Tokios išvykos dažnai derinamos su maudynėmis ir trumpais sustojimais ramesnėse įlankose.

    Dar viena kryptis yra Elafitų salynas, kur dalis salų gyvenamos, o kelionės laivu paprastai apima ir sustojimus paplūdimiuose. Keliautojai taip pat ieško Mėlynųjų olų, kurios dėl šviesos lūžio vandenyje sukuria ryškų mėlyną atspalvį ir yra itin mėgstamos šiltuoju sezonu.

    Vietinė virtuvė ir adrenalino dozė

    Kroatijos virtuvė Dubrovnike dažnai pristatoma per lėto gaminimo tradicijas, o viena žinomiausių yra peka, kai patiekalas kepamas po metaliniu gaubtu. Toks ruošimas paprastai užtrunka kelias valandas, todėl restoranuose neretai rekomenduojama užsisakyti iš anksto.

    Norintiems stipresnių įspūdžių siūlomos pramogos ant Srđ kalno, iš kur atsiveria vienas įspūdingiausių miesto vaizdų. Zipline trasos tapo populiariu pasirinkimu tiems, kurie nori trumpai, bet intensyviai patirti aukštį ir panoramą virš pakrantės.

  • 76-erių kazachas ryžosi neįtikėtinam žygiui: 40 000 km po 75-erių ir taikosi į rekordą

    76-erių kazachas ryžosi neįtikėtinam žygiui: 40 000 km po 75-erių ir taikosi į rekordą

    76 metų kalvis iš Kazachstano Sarsenbay Kotyrashovas įrodo, kad dideli kelionių planai neprivalo baigtis sulaukus pensijos. Vyras pėsčiomis jau įveikė tūkstančius kilometrų per Aziją ir Europą, o dabar ruošiasi dar ambicingesniam etapui.

    Ilgųjų distancijų keliones jis pradėjo būdamas septintame dešimtmetyje. 2022 metais keliautojas iš Ulytau regiono pėsčiomis perėjo visą Kazachstaną, keliaudamas per pietus, rytus ir šiaurę, kol pasiekė Kaspijos jūros pakrantę ties Aktau.

    Jo teigimu, apie 8 000 kilometrų maršrutas užtruko šešis mėnesius ir tapo lūžio tašku. Po šios kelionės jis nusprendė, kad gali eiti dar toliau, todėl pirmą kartą gyvenime ryžosi peržengti savo šalies ribas ir pratęsti kelią už Kazachstano.

    Vėliau S. Kotyrashovas iš Atyrau patraukė į Rusiją, kirto Kaukazo regioną, pasiekė Turkiją ir Stambulą. Kelionėse jis ėmė garsėti pravarde Ulytauman, o jo atpažįstamu simboliu tapo skrybėlė ir lagaminas su lipdukais iš aplankytų vietų.

    Dar vienas etapas vedė į Kiniją: jis keliavo per Rusijos Altajų ir Mongoliją, kol pasiekė Pekiną, o galiausiai nusifotografavo prie Didžiosios kinų sienos. Tokie maršrutai reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir tikslaus planavimo, ypač kertant skirtingų valstybių sienas.

    Europa per 53 dienas

    2026 metais keliautojas užsitikrino finansavimą ir gavo Šengeno vizą, o tuomet pėsčiomis įveikė penkias Europos šalis. Jis startavo Belgrade, vėliau ėjo per Vengriją, Austriją ir Vokietiją, o kelionę baigė Paryžiuje.

    Per maždaug 53 dienas jis nuėjo apie 3 000 kilometrų. Tokios distancijos keliautojams reiškia kasdienį ritmą, kuriame svarbiausia tampa sveikatos priežiūra, miegas, skysčių balansas ir saugumas, ypač esant karščiui ar ilgiems etapams už miestų ribų.

    „Niekada gyvenime nebuvau toli keliavęs. Bet keliauti niekada nevėlu, amžius nesvarbu“, – sakė S. Kotyrashovas.

    Jis pasakojo, kad kelionėse teko patirti ir itin sunkių akimirkų, kai ištvermė buvo tikrinama iki ribos. „Kartą tris su puse dienos buvau laukinėje vietovėje be maisto ir vandens. Pasirodo, žmogus gali tai ištverti“, – sakė keliautojas.

    Planai Amerikoje ir Gineso rekordas

    Artimiausias jo tikslas susijęs su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis: 2027 metais jis planuoja pėsčiomis kirsti aštuonias valstijas, keliaudamas nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno pakrantės. Tokia kelionė paprastai reikalauja išankstinių leidimų, apgyvendinimo planavimo ir maršruto derinimo pagal sezoną.

    Dar didesnė ambicija yra Gineso pasaulio rekordų knyga. S. Kotyrashovas tikisi po 75-erių pėsčiomis sukaupti daugiau nei 40 000 kilometrų ir taip patekti į rekordų istoriją.

    „Aš savęs nelaikau senu. Kol neįgyvendinsiu šio plano ir nepateksiu į Gineso rekordus, savęs senu nelaikysiu“, – sakė jis.

    Pastaraisiais metais ilgieji žygiai pėsčiomis vis dažniau siejami ne vien su sportu, bet ir su asmeninėmis istorijomis bei motyvacija keisti gyvenimą. S. Kotyrashovo pavyzdys išsiskiria tuo, kad didžiausių distancijų jis ėmėsi vėlyvame amžiuje, o kelionę pavertė aiškiai apibrėžtu tikslu.

  • Infliacija JAV šoktelėjo iki 3,7 proc.: brangstantys degalai kelia nerimą ir dėl palūkanų

    Infliacija JAV šoktelėjo iki 3,7 proc.: brangstantys degalai kelia nerimą ir dėl palūkanų

    JAV metinė infliacija rugsėjį paspartėjo iki 3,7 proc., rodo JAV Darbo departamento paskelbti vartotojų kainų indekso duomenys. Rugpjūtį metinis kainų augimas siekė 3,4 proc., o per mėnesį kainos pakilo 0,6 proc. po 0,4 proc. mėnesinio augimo ankstesnį mėnesį.

    Rodiklis buvo kiek aukštesnis, nei tikėjosi dalis ekonomistų, todėl sustiprino rinkų nervingumą dėl tolesnių Federalinio rezervo sprendimų. Finansų rinkose tokie duomenys paprastai reiškia didesnę tikimybę, kad skolinimasis ilgiau išliks brangesnis.

    Didžiausią įtaką bendram kainų šuoliui darė brangę degalai, taip pat augusios kelionių išlaidos, įskaitant skrydžių kainas. Kylant degalų kainoms, brangsta ir logistikos grandinė, todėl dalį papildomų sąnaudų verslai neretai perkelia galutiniams vartotojams.

    Atmetus maisto ir energijos kainas, vadinamoji bazinė infliacija per metus siekė 2,6 proc. ir buvo didesnė nei rugpjūtį, kai sudarė 2,4 proc. Per mėnesį bazinis kainų augimas išliko 0,3 proc., o tai rodo, kad kainų spaudimas ekonomikoje nėra visiškai išnykęs.

    Situaciją komplikuoja geopolitiniai veiksniai: naftos ir degalų rinkos jautriai reaguoja į tiekimo sutrikimus, todėl kainų svyravimai greitai persiduoda transporto, pramonės ir paslaugų sektoriams. Dėl to infliacijos mažėjimas gali būti banguotas net ir tuomet, kai paklausa pamažu vėsta.

    Federalinio rezervo tikslas išlieka 2 proc. infliacija, todėl pareigūnai atidžiai stebi, ar energijos kainų šuolis neįsišaknys kitose prekių ir paslaugų kategorijose. Aukštesnės palūkanų normos mažina vartojimą ir investicijas, tačiau tiekimo šokų jos tiesiogiai neišsprendžia, todėl sprendimai dažnai tampa kompromisu tarp infliacijos ir ekonomikos augimo.

    Infliacijos duomenys itin jautrūs politiniame kontekste, nes kainų augimas tiesiogiai veikia gyventojų perkamąją galią. Apklausos JAV nuolat rodo, kad pragyvenimo išlaidų tema išlieka viena svarbiausių rinkėjams, o energijos kainų šuoliai greitai keičia visuomenės nuotaikas.

    Tuo pačiu ryškėja ir platesnės tendencijos: augančios investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą ir dirbtinis intelektas didina kai kurių technologinių komponentų ir įrangos paklausą, o tai gali kelti kainų spaudimą atskirose tiekimo grandinėse. Ekonomistai pabrėžia, kad tokie struktūriniai pokyčiai, kartu su geopolitiniais sukrėtimais, gali išlaikyti infliaciją labiau nepastovią nei laikotarpiu iki 2020 metų.

  • Ūkininkams skiriami 19,6 mln. eurų kelia klausimų: ŽŪR reikalauja ministro skaidrumo

    Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) oficialiu raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą, prašydami daugiau aiškumo, kaip bus paskirstoma beveik 20 mln. eurų parama ūkininkams. Kreipimosi kopija taip pat pateikta Ministrui Pirmininkui, nes, ŽŪR vertinimu, kalbama apie reikšmingas viešąsias lėšas.

    ŽŪR pabrėžia palaikantys sprendimą ūkininkams skirti papildomą finansinę pagalbą, tačiau kritikuoja siūlomą skirstymo modelį. Organizacija teigia, kad prieš priimant galutinį sprendimą trūksta viešai pateiktų skaičiavimų ir ekonominio pagrindimo.

    Kas sudaro beveik 20 mln. eurų?

    ŽŪR nurodo, kad Lietuvai iš Europos Komisijos skubios pagalbos paketo numatyta 9,788 mln. eurų. Šią sumą planuojama padvigubinti nacionalinio biudžeto lėšomis, todėl bendra parama siektų 19,576 mln. eurų.

    Anot ŽŪR, Europos Komisijos nustatyta logika reikalauja, kad tokia pagalba būtų skiriama remiantis objektyviais, nediskriminaciniais kriterijais ir realiais ekonominiais sunkumais. Dėl to, organizacijos teigimu, ypač svarbu, kad kriterijų parinkimas būtų patikrinamas ir aiškiai paaiškintas.

    300 hektarų ir 300 karvių ribos

    Didžiausią klausimų dalį, pasak ŽŪR, kelia siūlomos ribos, siejamos su ūkio dydžiu, pavyzdžiui, 300 hektarų ar 300 pieninių karvių. ŽŪR tvirtina, kad Europos Komisija nereikalauja paramą dalyti būtent pagal deklaruotų hektarų ar gyvulių skaičių, todėl tokie slenksčiai turi būti pagrįsti konkrečiais ekonominiais skaičiavimais.

    ŽŪR atkreipia dėmesį, kad skirtingų sektorių ūkiai patiria nevienodas sąnaudas ir skirtingą rinkos spaudimą, todėl vienodi „mechaniniai“ kriterijai gali iškreipti paramos proporcijas. Organizacijos teigimu, be poveikio vertinimo kyla rizika, kad pagalba nepasieks tų ūkių, kuriems jos labiausiai reikia.

    Prašo viešumo ir tikro dialogo

    ŽŪR prašo ministerijos pateikti ir viešai paskelbti Europos Komisijai pateiktą paramos paskirstymo mechanizmą, metodiką ir ekonominį pagrindimą. Taip pat siekiama aiškumo, kiek ūkių realiai galėtų pretenduoti į paramą ir kaip lėšos pasiskirstytų tarp sektorių bei skirtingo ekonominio dydžio ūkių.

    ŽŪR teigia, kad anksčiau buvo teikę alternatyvių pasiūlymų, pavyzdžiui, vertinti ūkio ekonominį dydį ar žemės ūkio veikloje sunaudojamo gazolio apimtis, tačiau iki šiol neaišku, kaip šie pasiūlymai buvo įvertinti. Organizacija taip pat kelia klausimą, ar buvo analizuota kitų Europos Sąjungos šalių praktika.

    „Papildoma parama ūkininkams reikalinga, tačiau viešosios lėšos turi būti skirstomos skaidriai, patikrinamai ir ekonomiškai pagrįstai“, – rašte teigia ŽŪR.

    Kreipimesi keliama ir socialinio dialogo tema. ŽŪR tvirtina, kad ministerijos kolegijos posėdyje formalaus balsavimo dėl siūlomo modelio nebuvo, o dalis organizacijų išsakė kritinių pastabų, todėl viešojoje erdvėje minimas vienbalsis pritarimas, jų vertinimu, neatitinka realios situacijos.

    ŽŪR taip pat ragina ministrą susitikti su organizaciją sudarančiomis žemdirbių bendruomenėmis ir aptarti ne tik paramos skirstymą, bet ir platesnius sektoriaus iššūkius. Tarp jų minimi ūkių konkurencingumas, šeimos ūkių gyvybingumas, kartų kaita ir apsirūpinimo maistu saugumas.

    Organizacijos teigimu, sprendimai dėl paramos turi būti priimami atvirai, pateikiant argumentus ir aiškius skaičiavimus, kad visuomenei nekiltų abejonių dėl teisingumo. ŽŪR prašo atsakymų į pateiktus klausimus ir konkrečių siūlymų dėl tolesnio dialogo.

  • „Taikos duona“ estafetė keliauja į Lietuvą: ko Europoje reikalauja ūkininkai ir jaunimas

    Spalio 6–9 dienomis Bulgarijoje surengta XII tarptautinė konferencija Taika ir žemės ūkis subūrė žemės ūkio organizacijų atstovus, jaunuosius ūkininkus, socialinius partnerius ir kaimo plėtros iniciatyvas iš įvairių Europos šalių. Diskusijų ašyje atsidūrė žemės ūkio ateitis, klimato rizikos, inovacijos ir administracinės naštos mažinimas.

    Lietuvai renginyje atstovavo Žemės ūkio rūmų deleguoti Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Monika Sadauskaitė Pocė ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos tarybos narys Jonas Ivanauskas. Jie dalijosi Lietuvos patirtimi ir mezgė ryšius, kurie gali virsti bendromis iniciatyvomis ateityje.

    Svarbiausiu konferencijos akcentu tapo simbolinis tarptautinės iniciatyvos „Taikos duona“ estafetės perdavimas Lietuvai. Tai reiškia, kad 2027 metais iniciatyvos renginys numatytas mūsų šalyje, o kartu atsiveria proga Lietuvoje suburti europinį dialogą apie kaimo ateitį.

    Ūkininkų lūkesčiai ir spaudimas

    Konferencijoje daug kalbėta apie tai, kaip suderinti konkurencingumą su tvarumo reikalavimais, kai ūkiams tenka prisitaikyti prie dažnėjančių sausrų, liūčių ir kitų ekstremalių reiškinių. Ne mažiau aktuali tema buvo ūkių modernizavimas, skaitmeniniai sprendimai ir investicijų prieinamumas.

    Kitas dažnai kartotas motyvas – biurokratijos mažinimas. Dalis ūkininkų organizacijų pabrėžė, kad taisyklės ir ataskaitos turi būti proporcingos, o sprendimai priimami taip, kad ūkininkai ne tik vykdytų reikalavimus, bet ir matytų aiškią ekonominę prasmę.

    „Skirtingos šalys, bet iššūkiai labai panašūs. Labiausiai įsiminė paprasta mintis: nieko apie ūkininkus be pačių ūkininkų“, – sakė Monika Sadauskaitė Pocė.

    Jaunimas kaime: kas stabdo kartų kaitą?

    Didelė dalis diskusijų buvo skirta jaunųjų ūkininkų įsitraukimui ir kartų kaitai, kuri daugelyje Europos valstybių tampa kritiška. Praktikoje jaunimą dažnai stabdo žemės įsigijimo kaina, pradinio kapitalo trūkumas, ilgi leidimų procesai ir neapibrėžtumas dėl taisyklių pokyčių.

    Jonas Ivanauskas akcentavo, kad tiesioginis bendravimas su bendraamžiais iš kitų šalių padeda greičiau rasti veikiančius sprendimus. Anot jo, net ir labai skirtingomis sąlygomis dirbantys jauni ūkininkai susiduria su panašiomis problemomis, todėl bendradarbiavimas tampa praktine investicija į ateitį.

    „Nors dirbame skirtingomis sąlygomis, susiduriame su labai panašiais iššūkiais – nuo biurokratijos iki ūkių modernizavimo ir kartų kaitos. Tiesioginis bendravimas leidžia dalytis sprendimais ir kurti ryšius, kurie gali virsti bendromis iniciatyvomis“, – sakė Jonas Ivanauskas.

    Ką Lietuvai reiškia „Taikos duona“?

    „Taikos duona“ Europoje vertinama kaip simbolinė iniciatyva, jungianti žemdirbių bendruomenes per bendrystės, solidarumo ir istorinės atminties idėją. Duona čia tampa ženklu, primenančiu, kad maisto gamyba ir kaimo gyvybingumas yra tiesiogiai susiję su visuomenės stabilumu ir atsparumu.

    Lietuvoje 2027 metais numatomas renginys galėtų tapti platforma kalbėti ne tik apie žemės ūkio politiką, bet ir apie regionų patrauklumą jaunoms šeimoms, kaimo paslaugų prieinamumą bei smulkiojo verslo galimybes. Organizatoriai tikisi, kad tarptautinis dėmesys leis aiškiau parodyti Lietuvos kaimo stiprybes ir realius iššūkius.

    „Estafetės perdavimas Lietuvai buvo ypatinga akimirka. Tai ne tik garbė, bet ir galimybė 2027 metais mūsų šalyje suburti Europos partnerius prasmingam dialogui apie taiką, žemės ūkį ir kaimo ateitį“, – sakė Monika Sadauskaitė Pocė.

  • Klaipėdos rajone neliks popierinių sąskaitų: „Klaipėdos vanduo“ įveda kliento kortelę atsiskaitymui

    Klaipėdos rajono gyventojus kartu su rugsėjo mėnesio sąskaitomis pasiekė naujovė – bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kliento kortelės. Jos skirtos patogiau atsiskaityti už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas tiems, kurie nesinaudoja internetu.

    Bendrovė primena, kad nuo lapkričio mėnesio Klaipėdos rajone popierinės sąskaitos nebebus siunčiamos. Kliento kortelė turėtų padėti išlaikyti aiškų atsiskaitymo būdą ir sumažinti riziką praleisti mokėjimo terminus gyventojams, įpratusiems prie įprasto atsiskaitymo ne internetu.

    Spalis – pereinamasis laikotarpis

    Spalio mėnesį numatytas pereinamasis laikotarpis, kai gyventojai gaus ir popierinę sąskaitą, ir kliento kortelę. Tai reiškia, kad už rugsėjo mėnesį suteiktas paslaugas dar bus galima atsiskaityti įprastu būdu, o tuo pat metu priprasti prie naujos tvarkos.

    Naudojantis kliento kortele atsiskaityti bus galima prekybos centrų kasose, „Perlo“ terminaluose arba Lietuvos pašto skyriuose. Ta pačia kortele taip pat bus galima deklaruoti vandens skaitiklių rodmenis.

    Apie mokėtiną sumą gyventojai bus informuojami SMS žinute. Toks pranešimas turėtų pakeisti popierinėje sąskaitoje įprastai matomą informaciją ir padėti greičiau sužinoti, kiek reikia sumokėti už konkretų mėnesį.

    Naudojantiems e. savitarną – pokyčių nėra

    Gyventojams, kurie rodmenis deklaruoja ir už paslaugas atsiskaito per elektroninę savitarną, tvarka nesikeičia. Jie ir toliau galės naudotis įprastomis e. paslaugomis, kurios daugeliui išlieka greičiausias būdas administruoti mokėjimus ir rodmenis.

    Gavus kliento kortelę, ja galima naudotis ir prisijungiant prie e. savitarnos. Ten galima ne tik apmokėti sąskaitas ir deklaruoti rodmenis, bet ir peržiūrėti suvartojimo istoriją, sąskaitų bei mokėjimų archyvą, užsisakyti papildomas paslaugas.

    Kilus klausimų dėl kortelės naudojimo ar atsiskaitymo tvarkos, gyventojai gali kreiptis į „Klaipėdos vanduo“ klientų aptarnavimo centrą telefonu 0 46 220 220.