CP v2

Blog

  • Gynybos technologijos keliasi į civilį sektorių: ekspertai prognozuoja paklausą mažiausiai 5 metus

    Didelės investicijos į gynybą ir vadinamąsias dvejopos paskirties technologijas Europoje atveria langą, kuris, ekspertų vertinimu, pasitaiko kartą per kelis dešimtmečius. Katovicuose vykusioje konferencijoje Pramonė gynybai daugiausia kalbėta apie tai, kad sektoriui reikia kapitalo, nuspėjamų užsakymų ir stabilių investavimo taisyklių.

    Diskusijų dalyviai pabrėžė, jog gynybos pramonė artimiausiais metais bus priversta sparčiai didinti gamybos ir aptarnavimo pajėgumus, kurti naujas kompetencijas bei stiprinti tiekimo grandines. Tai reiškia ne tik naujas gamyklas ar linijas, bet ir ilgalaikius sprendimus dėl žaliavų, komponentų, sertifikavimo bei eksporto kontrolės.

    Kas yra dvejopa paskirtis?

    Lenkijos Dvejopos paskirties rūmų atstovas Aleksanderis Kłakas atkreipė dėmesį, kad pati dvejopos paskirties sąvoka skamba aiškiai, tačiau praktikoje kyla daug neapibrėžtumo. Pasak jo, ginčų sukelia kai kurių gaminių priskyrimas kategorijai, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių baterijos ar įvairios slėptuvių sistemos, kurios gali būti naudojamos ir civilinėje infrastruktūroje.

    Jo teigimu, tokiose šalyse kaip Lenkija jau egzistuoja stipri pramoninė bazė, kuri anksčiau dirbo aviacijos ar automobilių sektoriams, todėl gali greičiau įsilieti į gynybos tiekimo grandines. Tai ypač aktualu, kai ES ir NATO valstybės siekia daugiau gamybos perkelti arčiau regiono, mažinti priklausomybę nuo importo ir užtikrinti atsparumą krizinėms situacijoms.

    „Didelės investicijos į gynybą, pirkimus ir aptarnavimo pajėgumų plėtrą yra proga, pasitaikanti kartą per kelis dešimtmečius. Dėl jos galime išplėsti technologijų bazę taip, kad sprendimai veiktų ir galimo konflikto metu, ir po jo“, – sakė Aleksanderis Kłakas.

    Paklausa, kuri greitai nesibaigs

    A. Kłako vertinimu, pasaulinė paklausa saugumo sistemoms ir dvejopos paskirties sprendimams turėtų išlikti santykinai stabili bent 5 metus. Jis taip pat prognozavo, kad dalis gynybai kurtų technologijų natūraliai persikels į civilinį sektorių, kur jų pritaikymas gali apimti kritinės infrastruktūros apsaugą, logistiką, energetiką, ryšių sprendimus ar gelbėjimo tarnybų darbą.

    Kitoje diskusijos pusėje skambėjo ir verslo praktikos signalai. Biržoje kotiruojamos grupės Niewiadów vadovas Adamas Januszko teigė matantis tvirtą tarptautinį susidomėjimą ir už Europos ribų, įskaitant Artimuosius Rytus, todėl, jo manymu, užsakymų srautas artimiausiu metu neturėtų išsekti.

    „Sulaukiame daug užklausų iš užsienio, taip pat iš Artimųjų Rytų. Kalbamės globaliai su NATO narėmis ir matome, kad gynybos produktų paklausa greitai neišnyks“, – sakė Adamas Januszko.

    Ekspertai akcentavo, kad ilgalaikei plėtrai vien deklaracijų nepakanka: esminiai veiksniai yra aiškūs, daugiametę perspektyvą turintys kontraktai, prieinamas finansavimas ir reguliacinis stabilumas. Būtent tai lemtų, ar gynybos technologijų banga taps tvariu pramonės šuoliu, ar tik trumpalaikiu ciklu.

  • Mokslininkai rado itin „minimalų“ mikrobą: jo genomas toks mažas, kad verčia perrašyti gyvybės ribas

    Mokslininkai rado itin „minimalų“ mikrobą: jo genomas toks mažas, kad verčia perrašyti gyvybės ribas

    Mokslininkai, tirdami jūrų planktoną prie Šimodos krantų Japonijoje, aptiko itin neįprastą mikroorganizmą, kurio genomas yra vienas mažiausių, kada nors rastų. Radinys verčia iš naujo kelti klausimą, kur baigiasi ląstelinė gyvybė ir prasideda į virusus panašios būsenos.

    Naujai aprašyta archėja pavadinta Sukunaarchaeum mirabile. Ji buvo nustatyta ne iš karto mikroskopu, o iš genetinės medžiagos analizės, kai tyrėjai rinko vienaląstį jūrų planktoną Citharistes regius ir nagrinėjo su juo susijusius mikrobus.

    Kodėl šis genomas toks svarbus?

    Tyrėjai aptiko DNR žiedą, sudarytą maždaug iš 238 000 bazių porų. Toks skaičius yra neįprastai mažas net mikroorganizmų pasaulyje, o kai kurių virusų genomai, paradoksalu, būna didesni.

    Genomo dydis pats savaime dar nepasako visko, tačiau šiuo atveju svarbiausia tai, ko jame trūksta. Analizė rodo beveik visišką atpažįstamų metabolinių kelių stoką, vadinasi, organizmas greičiausiai negali savarankiškai pasigaminti energijos ir būtinų junginių.

    Gyvybė ar viruso analogas?

    Mokslininkai pabrėžia, kad klasikinėje biologijoje esminis kriterijus yra gebėjimas daugintis ir išlaikyti genetinę informaciją, tačiau taip pat svarbus savarankiškumas. Šis organizmas, sprendžiant iš genomo, išlaikė daug mechanizmų, reikalingų kopijuoti savo DNR ir gaminti baltymus, bet prarado daugelį funkcijų, susijusių su medžiagų apykaita.

    „Beveik visiškas atpažįstamų metabolinių kelių nebuvimas rodo, kad jis negali išgyventi savarankiškai ir nesuteikia akivaizdžios metabolinės naudos šeimininkui“, – teigiama tyrėjų išvadose.

    Tokie požymiai primena kraštutinę priklausomybę nuo šeimininko, kuri būdinga kai kurioms simbiozėms. Vis dėlto šiuo atveju tyrėjai svarsto ir parazitizmo scenarijų, nes dalis genomo, kaip nurodoma publikacijoje, skirta dideliems membraniniams baltymams, galintiems padėti prisitvirtinti ar įsiskverbti į šeimininko ląsteles.

    Ką tai gali reikšti evoliucijai?

    Biologijoje žinoma, kad ilgalaikė gyvenimo kartu raida dažnai lemia genomo mažėjimą: organizmas praranda genus, jei jų funkcijas gali „pasiskolinti“ iš šeimininko. Panašūs procesai aptariami ir aiškinant, kaip atsirado mitochondrijos, kurios kadaise buvo laisvai gyvenusios bakterijos, o vėliau tapo neatsiejama sudėtingų ląstelių dalimi.

    Sukunaarchaeum mirabile iškelia papildomą klausimą, kiek toli gali nueiti toks supaprastėjimas, kad ląstelė vis dar būtų laikoma savarankišku organizmu. Jei hipotezė apie parazitinį gyvenimo būdą pasitvirtintų, tai būtų itin retas atvejis archėjų pasaulyje, kur tokių pavyzdžių iki šiol beveik nefiksuota.

    Tyrimas publikuotas žurnale Current Biology. Mokslininkai pabrėžia, kad tolesni žingsniai bus nukreipti į tiesioginį organizmo stebėjimą ir ryšio su šeimininku patikslinimą, nes vien genomo duomenų neužtenka galutinėms išvadoms apie jo gyvenimo būdą ir poveikį ekosistemai.

  • Karvio paplūdimyje rasti karinio drono fragmentai: Gynybos ministerija aiškina, iš kur jie atsirado

    Lenkijos pajūryje, Karvio paplūdimyje Pamario vaivadijoje, antradienio vakarą rasti skraidančio objekto fragmentai sukėlė tarnybų reakciją ir paskatino viešus paaiškinimus. Radinį apžiūrai ir tyrimui paėmė karinė žandarmerija bei prokuratūra.

    Lenkijos gynybos ministerijos vadovas Władysławas Kosiniakas-Kamyszas trečiadienį pranešė, kad tai yra Lenkijai priklausiusio karinio drono liekanos. Pasak jo, dronas buvo numuštas per karines pratybas, vykusias pakrantės poligone Ustkoje prieš kelias savaites, o jūra vėliau fragmentus išmetė į krantą.

    Kas žinoma apie radinį?

    Apie įtartiną objektą tarnyboms pranešė pašalinis asmuo, o pranešimas per Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė pareigūnus maždaug 18.30 valandą. Į vietą atvykę pareigūnai aptvėrė teritoriją, informavo prokuratūrą ir iškvietė atsakingas tarnybas, kad būtų užtikrintas saugumas ir surinkti įrodymai.

    Žiniasklaidos teigimu, rastas įrenginys ar jo dalys galėjo būti maždaug dviejų metrų ilgio. Neoficiali informacija, paskelbta dar prieš ministerijos komentarą, taip pat rodė, kad tai greičiausiai testinio lenkiško drono fragmentai iš pratybų.

    Kodėl dronų tema jautri?

    Gynybos ministerijos vadovas pabrėžė, kad šis atvejis nėra susijęs su provokacija ar išorės grėsme, o veikiau yra pratybų pasekmė. Pastaraisiais metais Baltijos jūros regione daugiau dėmesio skiriama tiek bepiločių sistemų panaudojimui, tiek jų neutralizavimo sprendimams, todėl bet koks panašus radinys automatiškai vertinamas atsargiai.

    Ministerijos teigimu, pratybose buvo testuojami Lenkijos kuriami dronai ir antidroninės priemonės, o jų plėtra siejama su šalies karinių pajėgumų stiprinimu. Tokie bandymai paprastai apima realias situacijas, įskaitant taikinių numušimą, o dėl oro ir jūros sąlygų nuolaužos gali būti nuneštos ir vėliau aptiktos civilinėse teritorijose.

    Ankstesni atvejai pajūryje

    Šis incidentas priminė ir ankstesnį atvejį, kai Baltijos jūra išmetė droną netoli Rusinovo, šalia Jarosławco. Tuomet viešai skelbta, kad tai buvo rusiškas kovinis bepiločio tipo aparatas, o aplinkybes tyrė prokuratūra ir specialiosios tarnybos.

    Dėl tokių precedentų kiekvienas panašus radinys pakrantėje vertinamas rimtai, net jei vėliau paaiškėja, kad jis susijęs su nacionalinėmis pratybomis. Tarnybos primena, kad radus įtartinų daiktų pakrantėje svarbu jų neliesti ir nedelsiant informuoti atsakingas institucijas.

    „Užtikrinu, tai ne provokacija, o pratybų poligone Ustkoje pasekmė“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

  • Mokslininkai nustebo: šunys, kaip ir žmonės, girdi skirtumą tarp apvalios Bouba ir aštrios Kiki

    Mokslininkai nustebo: šunys, kaip ir žmonės, girdi skirtumą tarp apvalios Bouba ir aštrios Kiki

    Žmonėms jau beveik šimtmetį žinomas keistas reiškinys: dauguma, išgirdę išgalvotus žodžius Bouba ir Kiki, intuityviai susieja juos su skirtingomis formomis. Bouba dažniau atrodo apvali ir minkšta, o Kiki siejama su kampuotumu bei spygliškumu, nepriklausomai nuo gimtosios kalbos.

    Naujas tyrimas rodo, kad panašią sąsają gali turėti ir šunys. Italijos Parmos universiteto gyvūnų elgsenos tyrėja Eleonora Biffi su komanda patikrino, ar šunys, girdėdami žmogaus tariamus skiemenis, linkę dažniau žiūrėti į tam tikrą formą.

    Tyrime dalyvavo 70 naminių šunų, o bandymas buvo atliktas dviem etapais. Šunys su šeimininkais buvo įvedami į patalpą, kur kairėje ir dešinėje pusėse buvo ekranai ir garsiakalbiai, o gyvūnams paeiliui rodytos apvalios ir spygliuotos figūros.

    Per maždaug 15 minučių garsiakalbiuose skambėjo žmogaus balsu tariami Bouba arba Kiki, o formos ekranuose keitėsi vietomis. Šunų elgsena buvo filmuojama, o vėliau įrašai analizuoti naudojant DI sprendimą, kuris įvertino, kuria kryptimi gyvūnai dažniau pasuka galvą ir į ką žiūri.

    Antroje bandymo dalyje procedūra buvo tokia pati, tačiau šeimininkai dėvėjo ausines, kuriose grojo muzika. Taip siekta sumažinti tikimybę, kad šuo pasikliaus žmogaus nevalingais signalais, o ne pačiu garsu ir vaizdu.

    Rezultatai parodė aiškią tendenciją: šunys statistiškai reikšmingai dažniau žiūrėjo į apvalią formą, kai girdėjo Bouba, ir daugiau dėmesio skyrė spygliuotai, kai skambėjo Kiki. Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar nėra galutinis įrodymas, bet signalas, jog garsų ir formų ryšys gali būti ne vien žmonių ypatybė.

    „Šunys reikšmingai dažniau žiūrėjo į apvalią figūrą, kai buvo tariama Bouba, o į spygliuotą, kai skambėjo Kiki“, – teigiama tyrėjų išvadose.

    Mokslininkai taip pat pastebėjo niuansą: pirmajame etape dalis šunų apskritai buvo linkę daugiau žiūrėti į spygliuotą formą, tačiau šis šališkumas išnyko etape su ausinėmis. Tai sustiprino prielaidą, kad žmonių buvimas šalia, net ir be tiesioginių komandų, gali subtiliai paveikti gyvūnų pasirinkimus.

    Pasak autorių, aiškinant tokį efektą verta atsižvelgti ir į šunų jutiminę bei evoliucinę patirtį. Viena vertus, šunys jautriai reaguoja į žmogaus kalbos intonaciją ir emocines užuominas, kita vertus, jų pačių snukio ir dantų kontūrai labiau kampuoti, todėl aštresnių formų dominavimas kai kuriuose bandymuose galėtų turėti biologinį pagrindą.

    Tyrėjai ragina šiuos rezultatus vertinti kaip pradžią, o ne pabaigą. Tolesni bandymai turėtų patikrinti, ar efektas išlieka naudojant skirtingus balsus, kalbėjimo manierą, kitas dirbtines sąvokas ir įvairesnes formas, taip pat ar skiriasi šuniukų ir suaugusių šunų reakcijos.

    Toks darbas svarbus ne vien iš smalsumo. Jei šunys iš tiesų natūraliai sieja garsus su vizualinėmis savybėmis, tai galėtų paaiškinti, kodėl jie gana greitai perpranta žmonių žodžius, komandas ir net naujus pavadinimus, o dresūros metodikose atsirastų daugiau pagrindo remtis ne tik kartojimu, bet ir garsų parinkimu.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Proceedings of the Royal Society B: Biological Sciences.

  • Čilės vario rinka įkaista: užsitęsęs streikas Centinela ir grėsmė sustabdyti Escondida gavybą

    Vario rinka pastarosiomis savaitėmis išgyvena padidėjusios įtampos laikotarpį: Čilėje tęsiasi streikas Centinela kasykloje, o tuo pat metu kyla grėsmė protestams didžiausioje pasaulyje vario kasykloje Escondida. Šios dvi vietos yra svarbios ne tik vietos ekonomikai, bet ir pasaulinei žaliavų rinkai, todėl bet koks gamybos sutrikimas greitai atsispindi kainose ir tiekimo grandinėse.

    Centinela kasykloje, priklausančioje „Antofagasta“, streikas kilo dėl atlyginimų politikos: darbuotojai teigia, kad tose pačiose pareigose dirbančių žmonių atlygis skiriasi, todėl profsąjungos siekia suvienodinimo. Nors vyko derybos su įmonės vadovybe, susitarimo pasiekti nepavyko, o protestas tęsiasi ir jau dabar pradeda veikti kasdienius darbus.

    Darbuotojų atstovai įspėja, kad pasekmės gali pasimatyti artimiausiuose mėnesio gamybos rezultatuose, nes streikuojantys sudaro didelę dalį personalo, dirbančio su gręžimo įranga ir stambia technika. Lėtėjant sprogdinimo darbams, mažėja išgautos uolienos kiekiai, o tai reiškia, kad perdirbimo grandinėje netrukus gali atsirasti žaliavos trūkumas ir gavyba pastebimai kristi.

    Escondida streikas pakeistų rinką

    Didžiausią nerimą investuotojams ir pramonės įmonėms kelia galimas streikas Escondida kasykloje, priklausančioje „BHP“. Tai didžiausias vario gavybos objektas pasaulyje, kurio metinė produkcija viršija 1 000 000 tonų, todėl net trumpalaikis sustojimas būtų juntamas tarptautinėje rinkoje.

    Profsąjungos teigia, kad derybos dėl naujo kolektyvinio susitarimo įstrigo, o vienas iš ginčo taškų esą susijęs su darbuotojų socialinėmis garantijomis ir reikalavimais dėl jautrių asmens duomenų. Jei konfliktas peraugtų į streiką, rinkai tai reikštų didelį smūgį, nes Escondida vaidmuo Čilės vario gamyboje yra itin reikšmingas.

    „Dominuojantis veiksnys, formuojantis vario kainą, greičiausiai yra spekuliacinis ir finansinis“, – teigė vienos investicijų analizės institucijos atstovai.

    Čilė yra viena svarbiausių vario tiekėjų pasaulyje, todėl bet koks sutrikimas šioje šalyje ypač greitai išpučia rizikos priedą kainose. Vario rinka pastaraisiais metais yra jautri ne tik darbo ginčams, bet ir menkesnėms atsargoms: kai pasiūla ir paklausa balansuoja arti ribos, net nedidelis gamybos kritimas tampa kainų šuolio katalizatoriumi.

    Problemos gilėja dėl saugos ir oro

    Be darbo ginčų, Čilės vario sektorius susiduria ir su kitais iššūkiais. Pastaruoju metu pranešta apie nelaimingus atsitikimus kasybos pramonėje, o saugos klausimai vėl atsidūrė dėmesio centre, nes didelėse kasyklose bet kokie incidentai reiškia ir reputacines, ir veiklos rizikas.

    Situaciją apsunkina ir nepalankios oro sąlygos: gausesni krituliai kai kuriose vietovėse trikdo atvirų kasyklų darbus, didina nuošliaužų bei užtvindymų riziką. Kasybai tai svarbu ne mažiau nei streikai, nes prastovos dėl oro dažnai yra sunkiai prognozuojamos, o padariniai infrastruktūrai gali užsitęsti.

    Paradoksalu, bet įtampą darbo santykiuose didina ir aukštesnės vario kainos. Kai metalas brangsta, darbuotojai dažniau siekia didesnės naudos iš įmonių pelno, o bendrovės, ypač spaudžiamos kaštų ir investicinių planų, ne visada linkusios greitai nusileisti, todėl derybos tampa kietesnės.

  • Mokslininkai nufilmavo bičių geluonį iš arti: paaiškėjo, kodėl skausmas tęsiasi ilgai

    Mokslininkai nufilmavo bičių geluonį iš arti: paaiškėjo, kodėl skausmas tęsiasi ilgai

    Kodėl geluonio skausmas nepraeina iškart?

    Bičių įgėlimas skauda ne vien dėl aštraus dūrio. Didžiausią ir ilgiau trunkančią reakciją sukelia nuodai, kurie patenka į audinius ir gali aktyviai dirginti organizmą dar kurį laiką po paties įgėlimo.

    Mokslininkai, naudodami didelės spartos filmavimą, pirmą kartą detaliai parodė, kaip medunešės bitės geluonis veikia tarsi savarankiška mikrosistema. Vaizduose matyti, kad net atsiskyręs geluonis kurį laiką toliau atlieka savo funkciją.

    Vienkartinis geluonis ir kaina bitei

    Medunešių bičių darbininkių geluonis dažnai būna vienkartinis, nes įsmigęs į elastingą žinduolių odą jis gali užsikabinti ir įstrigti. Bandydama atsiplėšti, bitė neretai netenka geluonio komplekso ir vėliau žūsta.

    Tyrėjų teigimu, geluonio aparatas nėra tik adata: kartu su juo gali likti ir nuodų maišelis bei struktūros, kurios užtikrina nuolatinį skysčio tiekimą. Dėl to žmogus gali jausti pulsuojantį skausmą net ir po to, kai bitė jau nuskrido.

    Kaip veikia dvigubas nuodų siurblys

    Eksperimento metu geluonis buvo nukreiptas į skaidrų gelį, imituojantį žmogaus odos savybes. Taip pavyko realiu laiku pamatyti vidinį mechanizmą, kuris iki šiol buvo daugiau spėjamas nei tiesiogiai stebėtas.

    Tyrimo autoriai geluonio veikimą apibūdino kaip dvigubo stūmoklio mikrosiurblį. Dvi smulkios, pakaitomis judančios geluonio dalys ne tik stumia geluonį gilyn, bet ir padeda nuosekliai pumpuoti nuodus į žaizdą.

    Anot entomologės Fiorellos Ramirez-Esquivel, ankstesni tyrimai rodė, kad nuodai keliauja per kamerą su vožtuvais, tačiau nebuvo aišku, kaip tiksliai jie sukuria pastovų srautą. Nauji vaizdai leido atsekti, kaip vožtuvai keičia formą ir palaiko slėgį.

    „Jei kada nors esate patyrę bičių įgėlimą, žinote, koks tai skausmingas procesas, tačiau dabar pavyko aiškiai pamatyti, kaip mažame geluonyje sutalpintos visos veikiančios dalys“, – sakė Fiorella Ramirez-Esquivel.

    Tyrėjų išvada paprasta: geluonis gali veikti autonomiškai, nes judesiai ir slėgio kaita sukuria tęstinį nuodų tiekimą. Toks principas primena žmogaus sukurtus švirkštus, tačiau bičių atveju sprendimas kompaktiškas ir leidžia palaikyti srautą be didelių atbulinių nuotėkių.

    Mokslininkai pažymi, kad šis biologinis „dvigubo stūmoklio“ sprendimas gali būti aktualus ir inžinerijai. Panašūs mikrodozavimo ar skysčių tiekimo mechanizmai galėtų būti pritaikomi medicinos ir laboratoriniuose įrenginiuose, kur svarbus stabilus, tiksliai valdomas srautas.

    Tyrimas publikuotas Proceedings of the National Academy of Sciences, o darbo metodika paremta tiesioginėmis biomechanikos stebėjimo technikomis. Autoriai tikisi, kad tokie vaizdai padės geriau suprasti ne tik bičių gynybą, bet ir bendresnius vabzdžių geluonio evoliucijos principus.

  • „Microsoft“ vadovas perspėja: dirbtinis intelektas reguliuojamas silpniau nei pienas ar skalbyklės

    „Microsoft“ prezidentas Bradas Smithas teigia, kad šiandien kasdieniai produktai, tokie kaip pienas ar buitinė technika, yra prižiūrimi griežčiau nei dirbtinis intelektas. Jo vertinimu, DI plėtra vyksta greitai, o aiškių, visuotinai taikomų saugos standartų ir priežiūros mechanizmų daug kur vis dar trūksta.

    Pasak B. Smitho, dėl to būtina spartinti tarptautinių taisyklių kūrimą, kad būtų aišku, kokie saugumo reikalavimai taikomi DI sistemoms, kada jos privalo būti testuojamos ir kas atsako už žalą. Jo akcentuojama problema yra ne tik technologijos galia, bet ir tai, kad klaidos ar piktnaudžiavimas gali paveikti labai plačias visuomenės grupes.

    Ko, pasak „Microsoft“, trūksta dabar?

    Vadovas pabrėžia, kad įmonėms reikia vadinamųjų avarinio stabdymo priemonių, leidžiančių sustabdyti arba sulėtinti DI veikimą, jei sistema ima elgtis neprognozuojamai. Tokios priemonės, jo teigimu, turėtų būti suprantamos kaip bazinis saugos standartas, panašiai kaip avariniai mygtukai pramonėje ar griežti reikalavimai vartotojų prekėms.

    Kitas siūlymas – įtvirtinti prievolę rengti incidentų ataskaitas ir informuoti nukentėjusius, jeigu DI sukelia žalą ar veikia pavojingai. Tai reikštų aiškesnę praktiką, kada įmonės privalo viešinti problemą, ką turi pateikti reguliuotojams ir kaip greitai vartotojai turi sužinoti apie riziką.

    B. Smithas taip pat pasisako už nepriklausomą naujų DI sprendimų vertinimą, kurį atliktų valstybės paskirti ekspertai. Idėja – turėti patikrą prieš platesnį diegimą, ypač ten, kur DI naudojamas jautriose srityse, pavyzdžiui, švietime, sveikatos apsaugoje, finansuose ar kritinėje infrastruktūroje.

    Diskusija vyksta ir politiniame lygmenyje

    DI reguliavimo kryptys tampa politinių diskusijų objektu, ypač kalbant apie konkurenciją tarp JAV, Europos ir Kinijos technologijų ekosistemų. Viena stovyklos dalis pabrėžia, kad per griežtos taisyklės gali sulėtinti inovacijas, o kita akcentuoja, kad aiškios prievolės yra būtinos pasitikėjimui ir saugumui užtikrinti.

    Šioje diskusijoje B. Smitho pozicija – griežtesnė priežiūra ir globalios taisyklės – kertasi su požiūriu, jog DI sektorius turėtų labiau reguliuotis pats, kad įmonės neprarastų tempo tarptautinėse lenktynėse. Praktikoje vis dažniau kalbama apie kompromisą: inovacijų skatinimą derinti su aiškia atsakomybe, skaidrumu ir rizikų valdymu.

    Kodėl minima Jungtinė Karalystė?

    „Microsoft“ vadovas išskiria Jungtinę Karalystę kaip šalį, kuri, jo vertinimu, yra gerai pasirengusi prisidėti prie tarptautinių DI saugos taisyklių formavimo. Argumentas siejamas su pastaraisiais metais stiprinta kompetencija ir specializuotomis institucijomis, skirtomis DI saugumo klausimams.

    Diskusijas dėl reguliavimo taip pat kursto vis dažniau pasigirstantys ekspertų perspėjimai apie galimas DI grėsmes, pradedant klaidinančiu turiniu ir sukčiavimu, baigiant sisteminėmis rizikomis, kai pažangios sistemos naudojamos be pakankamos kontrolės. Dėl to rinkoje auga spaudimas turėti taisykles, kurios būtų suprantamos tiek kūrėjams, tiek vartotojams.

    „Šiandien skalbyklė dažnai turi daugiau saugos reikalavimų nei dirbtinis intelektas, o pieno pakuotė parduotuvėje praeina griežtesnes patikras“, – sakė Bradas Smithas.

  • Nvidia žada apie 2 mlrd. eurų investicijų Europoje: DI lenktynėse žemynui siūlo atviruosius modelius

    JAV lustų gamintoja Nvidia planuoja Europoje paskelbti apie maždaug 2 mlrd. eurų vertės investicijas, viešėdamas žemyne teigė bendrovės vadovas Jensenas Huangas. Jo žinutė aiški: Europa, pasak jo, turi aktyviau įsitraukti į dirbtinis intelektas plėtrą ir infrastruktūrą, jei nenori atsilikti nuo JAV.

    Šios lėšos, skaičiuojant kartu su per pastaruosius metus Europoje jau nukreiptomis investicijomis, sudarytų apie 8 mlrd. eurų. Nvidia investicijas sieja su sparčiai augančia DI paklausa, ypač duomenų centruose, kuriems reikia galingų grafinių procesorių ir specializuotų akceleratorių.

    Kur keliaus pinigai?

    Pasak J. Huango, dalis naujo finansavimo turėtų pasiekti Prancūzijos startuolius, tarp jų „Doctolib“, „Genesis AI“, „Pigment“ ir „Entalpic“. Tai signalas, kad Nvidia Europoje mato ne tik infrastruktūros, bet ir programinės įrangos bei taikomųjų DI sprendimų augimo potencialą.

    Europoje DI ekosistemai itin svarbūs ne vien pinigai, bet ir skaičiavimo pajėgumai, prieiga prie modernių lustų bei kompetencijų telkimas. Būtent todėl Nvidia strategija dažnai remiasi partnerystėmis su vietos įmonėmis ir tyrimų centrais, o ne tik tiesioginėmis investicijomis.

    DI plėtra susiduria su pasipriešinimu

    Nvidia vadovo vizitas vyksta tuo metu, kai dirbtinis intelektas Europoje sulaukia vis daugiau klausimų dėl saugumo ir poveikio aplinkai. Kritikai atkreipia dėmesį į nepakankamai kontroliuojamus modelius, galimą piktnaudžiavimą ir didelį energijos poreikį, kurį sukuria duomenų centrai.

    Šiame kontekste vis garsiau skamba raginimai lėtinti DI diegimą arba griežtinti priežiūrą, kad technologijų plėtra neaplenktų saugumo standartų. Europa ir Jungtinė Karalystė bando rasti balansą tarp inovacijų skatinimo ir rizikų valdymo, o reguliavimo kryptį jau ženklina Europos Sąjungos DI taisyklės.

    Atvirieji modeliai kaip Europos šansas

    J. Huangas nepritaria siūlymams stabdyti DI plėtrą ir akcentuoja ekonominę naudą, kurią, jo teigimu, atneš spartesnis technologijos diegimas. Jis taip pat išskiria atviruosius modelius kaip galimą kelią Europai greičiau vytis lyderius, nes tokie sprendimai gali būti pigesni naudoti ir lengviau pritaikomi.

    „Europa turi įsitraukti į lenktynes“, – sakė Jensenas Huangas.

    Nvidia Europoje jau turi svarbių partnerių, o ryškiausias pavyzdys yra Prancūzijos bendrovė „Mistral AI“, kuri kuria atvirus DI sprendimus. Nvidia yra viena iš jos partnerių: investuoja ir tiekia akceleratorius, reikalingus dideliems modeliams mokyti bei diegti.

    „Atvirieji modeliai svarbūs, nes juos galima pritaikyti kalboms, programavimo aplinkoms ir savo suverenitetui“, – sakė Jensenas Huangas.

    Ekspertai pabrėžia, kad Europos konkurencingumui lemiami keli veiksniai: energijos ir tinklų infrastruktūra, duomenų centrų plėtra, kvalifikuotų specialistų trūkumo mažinimas ir aiškios taisyklės, kurios užtikrina pasitikėjimą DI. Nvidia investicijų planai šias temas iškelia į pirmą planą ir gali tapti postūmiu regiono technologijų rinkai.

  • Automatyzacija ir dirbtinis intelektas gamyboje: kodėl daugelis diegimų neduoda laukto rezultato

    Automatyzacija ir dirbtinis intelektas gamybos įmonėms dažnai žada didesnį našumą, mažesnes sąnaudas ir tikslesnį planavimą. Tačiau praktika rodo, kad dalis diegimų ne tik neatsiperka, bet ir sukuria naujų rizikų: nuo duomenų chaoso iki neteisingai parinktų technologinių sprendimų.

    Ši tema aptarta diskusijoje apie ateities fabriką pramonės konferencijoje, kur gamybos vadovai pabrėžė paprastą taisyklę: technologija veikia tik tada, kai aiškiai įvardyta problema, paruošti duomenys ir organizacija turi kompetencijų pokyčiui suvaldyti. Priešingu atveju automatizacija gali tapti papildoma našta, o ne konkurenciniu pranašumu.

    Kur prasideda nesėkmės?

    Viena dažniausių klaidų – pradėti nuo įrankio, o ne nuo uždavinio. Įmonės neretai perka sprendimus, kurie gražiai atrodo prezentacijose, bet realiame ceche nesprendžia pagrindinių kliūčių: įrangos gedimų, prastovų, kokybės svyravimų ar tiekimo grandinės netolygumų.

    Kita problema – duomenų kokybė ir prieinamumas. Dirbtinis intelektas, robotizacija ir skaitmeninimas paprastai reiškia dar daugiau jutiklių, sistemų ir ataskaitų, tačiau be aiškios duomenų architektūros organizacija greitai paskęsta informacijoje ir nebemato, kurie rodikliai iš tiesų svarbūs.

    Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad kai kuriose įmonėse pereinama nuo vėlyvos analizės prie sprendimų realiu laiku. Tai leidžia greičiau reaguoti į broką, energijos vartojimo šuolius ar įrangos nuokrypius, tačiau reikalauja disciplinos: renkami ne visi, o tik sprendimams būtini duomenys.

    Dirbtinis intelektas nėra universalus vaistas

    Pramonėje DI geriausiai pasiteisina ten, kur galima aiškiai išmatuoti rezultatą ir turėti pakankamai patikimų duomenų, pavyzdžiui, prognozuojant įrangos gedimus ar optimizuojant kokybės kontrolę. Vis dėlto biuro procesų ar bendrų pagalbinių funkcijų srityje investicijų grąža ne visada akivaizdi ir dažnai paaiškėja tik po ilgesnio laiko.

    „Pirmiausia turime tiksliai įvardyti problemą ir pasirinkti tinkamą technologiją – DI daugeliu atvejų nėra geriausias sprendimas. Reikia įvertinti, kokią konkrečią vertę tai sukurs: ar bus sutaupyta, ar klientas gaus geresnę paslaugą“, – sakė vienas diskusijos dalyvių.

    Dar vienas iššūkis – lūkesčių valdymas. Įmonės neretai tikisi greito efekto, tačiau realybėje didžiausią naudą sukuria ne vien algoritmas, o visas pokyčių paketas: procesų standartizavimas, darbuotojų mokymai, atsakomybių perskirstymas ir aiškūs rodikliai, pagal kuriuos vertinamas rezultatas.

    Kaip didinti tikimybę, kad diegimas atsipirks?

    Praktinis kelias dažnai prasideda nuo mažesnių pilotų, kurie leidžia patikrinti prielaidas ir įvertinti tikrąją naudą dar prieš mastelio didinimą. Tokie bandymai taip pat parodo, ar organizacija turi pakankamai kompetencijų prižiūrėti sprendimą po įdiegimo, kai prasideda kasdienė eksploatacija.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik duomenų kaupimas „vėlesniam laikui“ nėra tikslas, tačiau sukaupti duomenys gali būti naudingi modelių mokymui ir gamybos krypčių koregavimui. Vis dėlto svarbiausia išlieka paprastas principas: jei nėra aiškaus verslo tikslo, automatizacija ir DI gali sukurti daugiau triukšmo nei realios vertės.

    Galiausiai, pereinant į naują pramonės raidos etapą vis dažniau akcentuojamas žmogaus vaidmuo. Technologijos turi stiprinti operatorių ir inžinierių sprendimus, o ne pakeisti atsakomybę už procesą, nes net pažangiausi modeliai klysta ir reikalauja nuolatinės priežiūros.

  • Prie Černobylio užfiksuota reta Prževalskio arklių banda: kuo užsiėmė rudens pievose

    Rezervato specialistai paviešino nuotrauką, kurioje matyti mažiausiai 7 gyvūnai. Viena iš arklių pakėlusi galvą tarsi stebi aplinką, kol kiti ramiai ganosi.

    „Rudenį žolė jau ne tokia sultinga kaip vasarą, bet arkliams veiklos netrūksta: reikia pasisotinti, sukaupti jėgų ir ruoštis šalčiams“, – sakė rezervato tyrėjai.

    Pasak jų, dalis bandos ieško skaniausių žolės kuokštų, kiti laikosi arčiau grupės, o budresni individai periodiškai tikrina, ar aplink ramu. Toks elgesys būdingas bandiniams gyvūnams, ypač atvirose erdvėse, kur saugumas priklauso nuo kelių akylių stebėtojų.

    Prževalskio arkliai išsiskiria tuo, kad nėra tiesiog sulaukėję naminiai arkliai. XX amžiuje jų populiacija gamtoje buvo išnykusi, o išsaugojimas tapo viena ryškiausių rūšies atkūrimo istorijų, paremta veisimu nelaisvėje ir vėlesniu grąžinimu į natūralią aplinką.

    Černobylio zona, kurioje žmonių veikla ribojama dešimtmečius, tapo savotišku prieglobsčiu daugeliui gyvūnų rūšių. Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad čia laukiniai gyvūnai gali išnaudoti apleistas teritorijas, miškų ir pievų mozaiką bei palyginti mažą žmogaus trikdymą.

    Rezervato specialistai primena, kad panašios bandos šioje teritorijoje fiksuojamos ne pirmą kartą. Anksčiau fotospąstai ir lauko stebėjimai jau buvo užfiksavę tiek suaugusius individus, tiek jauniklius, o tai leidžia manyti, kad dalis gyvūnų čia sėkmingai laikosi ir veisiasi.

    Ekspertų teigimu, tokie vaizdai svarbūs ne vien dėl retų gyvūnų: jie papildo duomenis apie bandos struktūrą, elgseną bei sezoninius pokyčius. Rudenį svarbiausias tikslas – sukaupti energijos atsargas, todėl gyvūnai didelę dienos dalį praleidžia ganydamiesi ir judėdami tarp maistingesnių plotų.