CP v2

Blog

  • Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą: sprendimas dėl Izraelio – iki spalio vidurio

    Ispanijos RTVE vadovas remia „Eurovizijos“ boikotą: sprendimas dėl Izraelio – iki spalio vidurio

    RTVE vadovas: dalyvauti „skaudžiai“

    Ispanijos visuomeninio transliuotojo RTVE prezidentas José Pablo López pareiškė palaikantis sprendimą tęsti „Eurovizijos“ dainų konkurso boikotą dėl Izraelio dalyvavimo. Jo teigimu, esant tebesitęsiančiai humanitarinei krizei Gazos Ruože, tokia situacija yra „giliai skausminga“.

    RTVE vadovas nurodė, kad artimiausiu metu kreipsis į transliuotojo valdybą, jog ši patvirtintų Ispanijos pasitraukimą ir šiemet. Galutinis sprendimas, pasak jo, turėtų paaiškėti iki spalio vidurio.

    „Giliai skaudu, kad Izraelio visuomeninis transliuotojas lieka tinkamas dalyvauti, kai Gazos Ruože tęsiasi humanitarinė krizė“, – sakė José Pablo López.

    Kodėl Ispanijos pasitraukimas svarbus?

    Ispanija yra viena iš vadinamojo „Didžiojo penketo“ valstybių, kurios į Europos transliuotojų sąjungą įneša didžiausius finansinius įnašus ir dėl to automatiškai patenka į finalą. Todėl Ispanijos boikotas konkurso organizatoriams būtų reikšmingesnis nei daugelio kitų šalių pasitraukimas.

    Šių metų konkurse, kuris vyko Austrijoje, Ispanija jau buvo tarp valstybių, nusprendusių nedalyvauti dėl Izraelio klausimo. Kartu su ja pasitraukė Nyderlandai, Islandija, Airija ir Slovėnija.

    Boikotas plečiasi ir į kitus metus

    Diskusija nesibaigia vienu sezonu: Airijos transliuotojas RTÉ ir Nyderlandų transliuotojas AvroTros jau yra pranešę, kad boikotuos „Euroviziją“ ir 2027 metais, kuri turėtų vykti Bulgarijoje. Abu transliuotojai viešai akcentavo, kad konkurso neutralumo ir vertybinio pagrindo klausimai jiems tapo esminiai.

    Tuo metu konkurso organizatoriai yra kartoję, kad gerbia atskirų transliuotojų sprendimus, tačiau siekia išlaikyti renginio tęstinumą ir apibrėžtas dalyvavimo taisykles. Praktikoje tai reiškia, kad politiniai konfliktai vis dažniau persikelia į kultūros renginius, o transliuotojams tenka spręsti, kaip suderinti auditorijų lūkesčius, reputaciją ir institucinius įsipareigojimus.

    „Airijos dalyvavimo pateisinti negalime, kai Gazoje tęsiasi baisi ir nesibaigianti žūčių bei humanitarinė krizė“, – teigiama RTÉ pareiškime.

    Kontekstas: Gazos krizė ir politinės įtampos

    RTVE vadovo pasisakymas skamba platesniame Europos politinių debatų fone, kai dalis valstybių ir visuomenių vis atviriau reikalauja griežtesnės reakcijos į įvykius Gazos Ruože. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez pastaraisiais metais taip pat buvo vienas ryškiausių Izraelio veiksmų kritikos balsų Europoje.

    Po 2023 metų spalio 7 dieną įvykdyto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį regione tęsiasi ilgalaikės karinės operacijos ir jų pasekmės civiliams. Jungtinės Tautos yra ne kartą nurodžiusios, kad Gazos sveikatos institucijų pateikiami žuvusiųjų skaičiai paprastai laikomi plačiai naudojamu atskaitos tašku, nors išsamus jų patikrinimas karo sąlygomis yra sudėtingas.

  • ES daugiametis biudžetas stringa: valstybės nesutaria dėl 2 000 000 000 000 eurų plano ir mokesčių

    ES daugiametis biudžetas stringa: valstybės nesutaria dėl 2 000 000 000 000 eurų plano ir mokesčių

    Europos Sąjungos reikalų ministrai Briuselyje tęsia derybas dėl kito septynerių metų ES biudžeto, tačiau proveržis kol kas nepasiektas. Nors deklaruojama ambicija susitarti iki metų pabaigos, valstybių pozicijos išlieka iš esmės sustingusios.

    Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas ministrams teigė, kad diskusijose jaučiasi pasikartojantis scenarijus, o dauguma argumentų nuspėjami iš ankstesnių ciklų. Jo vertinimu, dalis sostinių koncentruojasi į skaičiavimus, kurie turėtų parodyti, kad būtent jų įnašas didėja labiausiai, ir tai trukdo susitarti dėl bendro vaizdo.

    „Tai jau ketvirtos mano daugiametės finansinės programos derybos, ir kai kurios diskusijos kelia stiprų deja vu jausmą“, – sakė Piotras Serafinas.

    Artimiausias politinis lūžio taškas numatomas spalio viduryje vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje. Iki jo Airija, šiuo metu koordinuojanti valstybių narių derybas, ketina pateikti kompromisinį tekstą, kuris būtų tarpinis žingsnis prieš galutinį gruodžio susitarimą.

    Dvi stovyklos ir ta pati įtampa

    Derybose aiškėja dvi pagrindinės stovyklos. Viena jų, vadinama sanglaudos draugais ir vienijanti 17 valstybių, siekia išsaugoti finansavimą žemės ūkiui ir regionų plėtrai, kurie tradiciškai sudaro didelę ES išlaidų dalį.

    Kita grupė, kuriai dažniausiai priskiriamos Vokietija, Austrija, Nyderlandai, Suomija, Švedija ir Danija, ragina biudžetą mažinti šimtais milijardų eurų ir daugiau lėšų nukreipti gynybai bei konkurencingumui. Šios šalys pabrėžia, kad kaip grynosios mokėtojos jos esą neproporcingai prisiima bendro biudžeto naštą.

    Kas stabdo susitarimą?

    Biudžeto ginčas nėra vien apie išlaidų prioritetus, bet ir apie tai, iš kur atsiras papildomos pajamos. Europos Komisija ir dalis valstybių narių kalba apie naujus ES nuosavus išteklius, tai yra papildomus pajamų šaltinius ES lygiu, kurie leistų finansuoti ambicingesnes programas nemažinant tradicinių sričių.

    Tuo metu skeptiškesnės šalys akcentuoja, kad didesnė ES biudžeto dalis ir nauji pajamų mechanizmai gali reikšti didesnius mokėjimus jų mokesčių mokėtojams. Praktikoje derybos sukasi apie tai, kokia dalis valstybių bendrųjų nacionalinių pajamų turėtų keliauti į ES biudžetą ir kokie nuosavi ištekliai galėtų padengti likusį finansavimo poreikį.

    Institucijų lūkesčiai ir 2 trilijonų planas

    Europos Komisijos siūlomas kito laikotarpio biudžeto rėmas siejamas su maždaug 2 000 000 000 000 eurų apimtimi ir stipresniu dėmesiu konkurencingumui, saugumui ir gynybai. Šį poslinkį institucijos grindžia augančiu geopolitiniu neapibrėžtumu, didesniais gynybos poreikiais ir poreikiu investuoti į strategines technologijas, įskaitant DI.

    Europos Parlamentas tuo pat metu signalizuoja, kad nepritaria giliems karpymams ir siekia didesnio finansavimo pagrindinėms biudžeto kryptims. Parlamentarai taip pat ragina atskirai spręsti ekonomikos gaivinimo plano paskolų grąžinimo klausimą, kad jis nesumažintų kasdienių ES programų finansavimo.

    „Jei mažinsime ES biudžetą, valstybės iššūkius spręs po vieną nacionaliniu lygiu ir greičiausiai tai kainuos brangiau“, – sakė europarlamentaras Siegfriedas Mureșanas.

    Galutinis susitarimas priklausys nuo vienbalsio 27 valstybių pritarimo ir vėlesnio Europos Parlamento sutikimo. Jei kompromisas būtų pasiektas tik gruodį, didžioji dalis realių sprendimų, kaip ir ankstesniuose cikluose, persikeltų į paskutines savaites, kai spaudimas susitarti būna didžiausias.

  • Trumpas pasirašė susitarimą dėl Grenlandijos: JAV galės plėsti bazes ir laisviau judėti saloje

    Trumpas pasirašė susitarimą dėl Grenlandijos: JAV galės plėsti bazes ir laisviau judėti saloje

    Kas pasirašyta Niujorke

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė naują susitarimą dėl Grenlandijos saugumo su Danija ir salos teritorijos vadovybe. Dokumentas pasirašytas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse Niujorke, dalyvaujant Danijos premjerei Mettei Frederiksen ir Grenlandijos premjerui Jensui-Frederikui Nielsenui.

    Pagal susitarimo sąlygas JAV leidžiama plėsti karinį buvimą Grenlandijoje modernizuojant ir plečiant esamą Pitufiko kosmoso bazę. Taip pat numatyta steigti naujas gynybos zonas Narsarsuake ir Mestersvige.

    Didesnės teisės judėti ir naudotis infrastruktūra

    Dokumente numatyta, kad JAV pajėgos galės turėti laisvesnę prieigą ir judėjimą tarp gynybos teritorijų visoje Grenlandijoje, įskaitant teritorinius vandenis. Judėjimas būtų galimas sausuma, oru ir jūra, o JAV orlaiviai galėtų skristi virš salos ir leistis jos teritorijoje.

    Susitarimas viešai pristatomas kaip priemonė stiprinti salos gynybą, tačiau jis neišsprendžia politinio jautrumo dėl suvereniteto. Pastaraisiais metais Grenlandija tapo vienu svarbiausių Arkties geopolitinių taškų, kur susikerta JAV, Europos ir Rusijos saugumo interesai.

    Trumpo retorika ir Danijos atsakas

    Donaldas Trumpas anksčiau teigė, kad susitarimas reikštų Vašingtono „nuolatinę kontrolę“ Grenlandijos saugumo srityje. Ši formuluotė sukėlė papildomų klausimų, kiek realiai išplečiamos JAV teisės ir kaip tai derės su Danijos Karalystės bei Grenlandijos institucijų sprendimų galia.

    „Nuo šiol joks JAV priešininkas negalės turėti bazės Grenlandijoje ar daryti jautrių investicijų be aiškaus rašytinio mūsų pritarimo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Danijos premjerė pabrėžė, kad susitarimu pripažįstamas Danijos Karalystės suverenitetas ir teritorinis vientisumas, o Grenlandijos žmonių teisė apsispręsti išlieka esminė. Grenlandijos premjeras teigė, kad susitarimas turėtų sustiprinti salos saugumą, ypač augant įtampoms Arktyje.

    Strateginė Pitufiko bazės reikšmė

    Istoriškai JAV karinis pėdsakas Grenlandijoje buvo gerokai didesnis Šaltojo karo laikotarpiu, kai saloje veikė kelios dešimtys objektų ir buvo dislokuota daugiau kaip 10 000 karių. Šiuo metu pagrindinis JAV objektas yra Pitufiko kosmoso bazė, laikoma šiauriausia JAV Gynybos departamento baze.

    Pitufiko bazė svarbi ankstyvajam perspėjimui apie raketų paleidimus, priešraketinei gynybai ir kosmoso stebėjimo užduotims. Būtent tokios funkcijos Arkties regione tampa vis aktualesnės, nes didėja karinis aktyvumas ir konkurencija dėl logistikos, ryšių bei stebėsenos infrastruktūros.

  • Ne tik alkis: pavojingai krintantis cukrus gali staiga pakeisti žmogaus elgesį

    Ne tik alkis: pavojingai krintantis cukrus gali staiga pakeisti žmogaus elgesį

    Kodėl taip nutinka?

    Gliukozė yra vienas svarbiausių organizmo energijos šaltinių, ypač smegenims, kurios sukaupia jos labai mažai. Kai gliukozės kiekis kraujyje ima kristi, organizmas aktyvina apsauginius mechanizmus ir bando perspėti apie pavojų.

    Dažniausiai pasireiškia vadinamieji autonominiai simptomai: drebulys, prakaitavimas, širdies plakimas, nerimas ar staigus alkis. Tačiau hipoglikemija ne visada prasideda nuo gurgiančio pilvo, todėl pirmi požymiai gali būti visiškai netikėti.

    Kai trūksta gliukozės smegenims

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai gliukozės sumažėja tiek, kad smegenys negauna pakankamai energijos. Tokiu atveju gali pasireikšti neuroglikopeniniai simptomai: sutrikusi koncentracija, dezorientacija, nerišli kalba, koordinacijos problemos.

    Žmogus gali elgtis neadekvačiai situacijai, atsakinėti nelogiškai, staiga tapti irzlus ar apatiškas. Aplinkiniams tai kartais primena neurologinį sutrikimą arba apsvaigimą nuo alkoholio, o būtent dėl to reali pagalba gali vėluoti.

    „Staigi elgesio ar kalbos kaita ne visada reiškia alkoholį ar psichologinę krizę – tai gali būti pavojingai nukritęs cukraus kiekis“, – pabrėžia medikai, kalbantys apie pirmosios pagalbos svarbą.

    Kur riba laikoma pavojinga?

    Diabeto priežiūros rekomendacijose hipoglikemija dažniausiai apibrėžiama, kai gliukozė nukrenta žemiau 3,9 mmol/l. Kliniškai reikšminga hipoglikemija laikoma, kai gliukozė nukrenta žemiau 3,0 mmol/l, nes tada ryškėja smegenų funkcijos sutrikimo rizika.

    Svarbu tai, kad simptomai ne visiems vienodi ir gali nepasireikšti visi iš karto. Kai kuriems žmonėms pirmas signalas būna ne alkis ar drebulys, o keistas elgesys, nerišli kalba arba staigus pasimetimas.

    Kam hipoglikemija gresia dažniausiai?

    Dažniausiai hipoglikemija siejama su cukriniu diabetu, ypač gydant insulinu ar kai kuriais gliukozę mažinančiais vaistais. Riziką didina per didelė vaistų dozė, praleistas valgis, netikėtai padidėjęs fizinis krūvis, taip pat alkoholis.

    Vis dėlto hipoglikemija gali pasireikšti ir žmonėms, kurie diabetu neserga, pavyzdžiui, esant vadinamajai reaktyviajai hipoglikemijai, kai cukrus sumažėja praėjus kelioms valandoms po valgio. Jei tokie epizodai kartojasi, verta juos aptarti su gydytoju, o ne nurašyti paprastam nuovargiui.

    Ką daryti, jei įtariate hipoglikemiją?

    Jei žmogus yra sąmoningas ir gali saugiai nuryti, dažnai taikoma praktika yra greitai pasisavinami angliavandeniai, o po maždaug 15 minučių gliukozę rekomenduojama patikrinti pakartotinai. Jei rodikliai išlieka maži, veiksmai kartojami.

    Jei žmogus prarado sąmonę, jam prasidėjo traukuliai arba jis negali saugiai ryti, negalima duoti nei maisto, nei gėrimų, nei cukraus dėl užspringimo rizikos. Tokiu atveju būtina nedelsiant skambinti 112, o jei yra paskirtas gliukagonas ir šalia esantys moka jį panaudoti, galima vadovautis gydytojo instrukcijomis.

    Hipoglikemija nėra tik žemas cukrus. Kai gliukozės ima trūkti smegenims, kinta mąstymas, kalba ir elgesys, o delsimas gali baigtis traukuliais, koma ar kitomis pavojingomis komplikacijomis.

  • Aukštas kraujospūdis smogia ir 20-mečiams: specialistai įspėja, kodėl delsti pavojinga

    Aukštas kraujospūdis smogia ir 20-mečiams: specialistai įspėja, kodėl delsti pavojinga

    Problema jaunėja, bet dažnai nepastebima

    Padidėjęs kraujospūdis vis dažniau nustatomas ne tik vyresniems, bet ir 20–30 metų žmonėms. Europos kardiologų 2024 metais atnaujintose rekomendacijose 18–40 metų asmenys išskiriami kaip atskira grupė, nes šio amžiaus pacientų sergamumas auga.

    Kartu pabrėžiama, kad jaunų suaugusiųjų ligos atpažinimas, gydymas ir kraujospūdžio kontrolė paprastai yra prastesni nei vyresnių. Viena priežasčių paprasta: padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų.

    Kada laikoma, kad kraujospūdis per aukštas?

    Pagal Europoje taikomą apibrėžimą arterinė hipertenzija įtariama, kai gydymo įstaigoje užfiksuojamas bent 140/90 mm Hg kraujospūdis. Vis dėlto vieno matavimo diagnozei nepakanka, ypač jei žmogus patyrė stresą ar skubėjo į vizitą.

    Dėl to jauniems žmonėms ypač rekomenduojami pakartotiniai matavimai namuose arba 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas. Tai padeda tiksliau įvertinti situaciją ir atmesti vadinamąjį balto chalato efektą, kai rodikliai pakyla vien dėl vizito pas medikus.

    Tyrimai rodo aiškų ryšį su ateities rizika

    Ilgalaikiuose stebėjimuose matyti, kad aukštesnis kraujospūdis iki 40 metų siejasi su didesne vėlesnių širdies ir kraujagyslių įvykių rizika. JAV CARDIA tyrime, kuriame dalyvavo 4 851 asmuo, vertinta, kaip jauname amžiuje fiksuoti rodikliai susiję su ligomis ateityje.

    Po beveik 19 metų stebėjimo nustatyta, kad kylant kraujospūdžiui didėjo ir koronarinės širdies ligos, insulto bei širdies nepakankamumo rizika. Tarp tų, kurių rodikliai atitiko bent 140/90 mm Hg, rizika buvo maždaug 3,5 karto didesnė nei išlaikiusių normalų kraujospūdį.

    Dar platesnė, 2020 metais paskelbta analizė apėmė apie 6,4 mln. 20–39 metų žmonių, kurie stebėjimo pradžioje nevartojo vaistų nuo hipertenzijos. Per daugiau nei 13 metų užfiksuota per 44 000 širdies ir kraujagyslių įvykių, o rizika nuosekliai didėjo kylant kraujospūdžio kategorijoms.

    Kodėl jauniems svarbi ir apatinė reikšmė?

    Jaunų suaugusiųjų grupėje gana dažnai pasitaiko situacija, kai labiau padidėja būtent diastolinis, vadinamasis apatinis, kraujospūdis. Europos kardiologų rekomendacijos taip pat pažymi, kad izoliuota diastolinė hipertenzija dažniau stebima jaunesniems žmonėms.

    Priežasčių paprastai būna ne viena: genetiniai veiksniai, didesnė kūno masė, mažas fizinis aktyvumas, per didelis druskos kiekis maiste, alkoholis. Specialistai akcentuoja, kad druskos mažinimas, reguliarus judėjimas ir normalios kūno masės palaikymas yra vieni veiksmingiausių pirmųjų žingsnių.

    Kai kraujospūdis aukštas, verta ieškoti priežasties

    Jei kraujospūdis padidėjęs labai jauname amžiuje, gydytojai dažniau vertina ir antrinės hipertenzijos tikimybę, kai padidėjimas yra kitos būklės ar medžiagų poveikio pasekmė. Specializuotuose centruose antrinės priežastys nustatomos reikšmingai daliai jaunų pacientų, kai kuriais duomenimis, net 15–30 proc. atvejų.

    Tarp galimų priežasčių minimos inkstų ligos, pirminis hiperaldosteronizmas, miego apnėja. Taip pat įvertinami vartojami vaistai ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, kai kurie preparatai nuo peršalimo, sudėtinė hormoninė kontracepcija, psichoaktyvios medžiagos, papildai bei energiniai gėrimai.

    Nors 20-mečio artimiausių metų absoliuti infarkto ar insulto rizika paprastai nedidelė, problema slypi kitur. Jei kraujospūdis per aukštas nuo ankstyvos pilnametystės, organizmas žalingam poveikiui gali būti veikiamas dešimtmečius, todėl rizika ilgainiui kaupiasi.

    Dėl to specialistai ragina neignoruoti pasikartojančių aukštų rodiklių vien todėl, kad žmogus jaunas ir jaučiasi gerai. Pirmas žingsnis yra taisyklingas, pakartotinis kraujospūdžio matavimas ir, jei reikia, išsamesnis ištyrimas bei gyvenimo būdo korekcijos.

  • Norite savo graikinio riešutmedžio? Rudenį padarykite tai ir pavasarį sulauksite daigų

    Ruduo yra vienas palankiausių laikotarpių graikinį riešutmedį dauginti sėklomis, tai yra šviežiai surinktais, prinokusiais riešutais. Toks būdas leidžia užsiauginti tvirtus daigus be papildomų išlaidų medelynų sodinukams. Vis dėlto sėkmę dažniausiai lemia ne pats sėjimas, o tinkamas riešutų parinkimas ir kantrybė.

    Graikinio riešutmedžio sėkloms būtina stratifikacija, kitaip tariant, natūralus šaltasis periodas drėgnoje terpėje. Gamtoje riešutai per žiemą išbūna atvėsusioje žemėje, o pavasarį, atšilus orams, pradeda dygti. Dėl to rudeninė sėja į dirvą dažnai laikoma paprasčiausiu keliu, nes leidžia augalui pereiti visą ciklą natūraliomis sąlygomis.

    Didžiausia klaida yra sėti parduotuvėje pirktus riešutus, nes jie neretai būna perdžiovinti ar kitaip apdoroti, todėl gali nebedygti. Patikimiausi yra ką tik rudenį surinkti prinokę riešutai su nepažeistu branduoliu. Prieš sėjant verta atsirinkti tik sveikus, nesutrūkinėjusius ir nepajuodusius riešutus.

    Sėjai tinka laikotarpis nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio vidurio, kol dirva dar nėra giliai įšalusi. Rekomenduojama rinktis saulėtą vietą su laidžia, vidutiniškai drėgna dirva, o užmirkstančių plotų vengti, nes per didelė drėgmė didina puvimo riziką. Praktikoje svarbu riešutų neužkasti per giliai, kad pavasarį daigui pakaktų jėgų iškilti į paviršių.

    Dar vienas svarbus aspektas yra apsauga nuo graužikų, nes rudenį pasėti riešutai jiems tampa lengvu grobiu. Jei sėjos vieta neapsaugoma, dalis sėklų gali būti išnešiota ar suėsta dar iki pavasario. Todėl sodininkai dažnai renkasi mechanines apsaugos priemones arba sėja keliais etapais, kad padidintų tikimybę sulaukti daigų.

    Jei riešutai sėkmingai peržiemoja, pirmųjų dygimo požymių dažniausiai laukiama pavasarį, kai dirva pakankamai įšyla. Jauniems daigams svarbiausia stabilus drėgmės režimas ir vieta be konkurencijos su agresyvia žoline augalija. Tinkamai prižiūrimas daigas po kelerių metų virsta tvirtu medeliu, o vaisių paprastai tenka palaukti ilgiau, tačiau rezultatas dažnai atperka laiką.

  • Pirmą kartą pagautas radijo signalas iš egzoplanetos: mokslininkai atskleidė, kas jį sukelia

    Pirmą kartą pagautas radijo signalas iš egzoplanetos: mokslininkai atskleidė, kas jį sukelia

    Signalas – iš planetos, ne žvaigždės

    Astronomai pirmą kartą užfiksavo radijo signalą, kurio kilmę pavyko patikimai susieti su egzoplaneta, o ne su ja susijusia žvaigžde. Tyrimą atliko Harvardo ir Smithsonian astrofizikos centro bei Oregono universiteto komanda.

    Iki šiol radijo spinduliuotė planetų sistemose buvo aptinkama, tačiau ją buvo sunku vienareikšmiškai „pririšti“ prie pačios planetos. Šįkart signalas lokalizuotas taip, kad pagrindiniu šaltiniu laikoma Beta Pictoris b.

    Ką išdavė trumpi radijo blyksniai?

    Stebėjimams pasitelktas Pietų Afrikoje esantis radijo teleskopų masyvas „MeerKAT“. Per kelias stebėjimų sesijas 2025 ir 2026 metais aptikti trumpi, pasikartojantys ir stipriai žiediškai poliarizuoti radijo blyksniai, fiksuoti maždaug 0,85–3,5 GHz ruože.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra jokie bandymai susisiekti ar technologinės kilmės signalai. Tokia „parašo“ forma būdinga pašvaistėms, kurios susidaro įkrautoms dalelėms sąveikaujant su atmosferos ir magnetinio lauko sąlygomis.

    „Nė vienas žinomas fizikinis mechanizmas, galintis sukelti radijo spinduliuotę ankstyvo tipo žvaigždėse, nepaaiškina to, ką stebime“, – teigiama tyrėjų darbe.

    Magnetinis laukas gali būti milžiniškas

    Tyrėjai signalą sieja su procesu, vadinamu elektronų ciklotroniniu mazeriu, kuris Saulės sistemoje susijęs ir su Žemės pašvaistėmis, ir su Jupiterio radijo spinduliuote. Toks aptikimas leidžia spręsti ir apie planetos magnetinį lauką.

    Skaičiavimai rodo, kad Beta Pictoris b magnetinis laukas gali būti itin stiprus, galimai tūkstančius kartų didesnis nei Žemės. Prie energijos „maitinimo“ galėtų prisidėti ir greita planetos rotacija, nes ji apsisuka per maždaug 8–9 valandas.

    Beta Pictoris b – jauna, masyvi dujinė milžinė, pirmą kartą aptikta 2008 metais, o jos masė siejama su maždaug 10 Jupiterio masių. Tyrėjų teigimu, tai yra pirmasis atvejis, kai egzoplanetos magnetinio lauko stiprumą pavyko įvertinti tiesiogiai, remiantis radijo stebėjimais.

    Kodėl tai svarbu ateities paieškoms?

    Toks metodas atveria naują kelią tyrinėti egzoplanetų magnetinius laukus, o kartu ir jų gebėjimą „atsilaikyti“ prieš žvaigždžių vėją bei spinduliuotę. Nors magnetinis laukas dar negarantuoja tinkamumo gyvybei, jis laikomas vienu svarbių veiksnių planetos aplinkos stabilumui.

    Mokslininkai nurodo, kad panašiai galima taikytis į dar kelias netolimų sistemų masyvias egzoplanetas. Tikimasi, kad naujos kartos radijo observatorijos, pasižyminčios kelis kartus didesniu jautrumu, leis tokius signalus aptikti dažniau ir patikimiau.

    Tyrimo rankraštis paskelbtas arXiv platformoje ir dar laukia recenzavimo moksliniame žurnale.

  • Ispanijoje buto nuoma tapo prabanga: „Fotocasa“ skelbia, kodėl žmonės masiškai renkasi kambarius

    Ispanijoje buto nuoma tapo prabanga: „Fotocasa“ skelbia, kodėl žmonės masiškai renkasi kambarius

    Ispanijoje sparčiai auga žmonių, nuomojančių arba ieškančių nuomotis kambarį bendrame būste, dalis. Nekilnojamojo turto platformos „Fotocasa“ tyrimas rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį tokių gyventojų buvo 3,2 proc., kai prieš metus – 2,8 proc.

    Pasak tyrimo autorių, šį pokytį labiausiai lemia ne gyvenimo būdo pasirinkimas, o finansinės galimybės. Augant viso būsto nuomos kainoms ir esant ribotai pasiūlai, daliai nuomininkų kambario nuoma tampa praktiškai vienintele išeitimi, leidžiančia likti nuomos rinkoje.

    „Nuomininkai nesirenka dalintis būstu kaip pirmo pasirinkimo – rinka verčia juos prisitaikyti prie to, ką jie gali sau leisti“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė ir platformos atstovė María Matos.

    „Kambario nuoma daugeliui tapo planu B, kai įprastos nuomos sutarties gauti nebeįmanoma“, – pridūrė ji.

    Du segmentai, bet skirtingos kryptys

    Tyrimas išryškina, kad kambarių ir visų butų nuomos segmentai persidengia nevienodai. Iš tų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių nuomojosi ar ieškojo kambario, 34 proc. taip pat domėjosi viso būsto nuoma, vadinasi, maždaug kas trečias siekia pereiti į didesnį būstą.

    Tuo metu tarp ieškojusių ar nuomojusių visą butą tik 11 proc. svarstė ir kambario nuomą. Šie skaičiai rodo, kad kambario nuoma dažniau suvokiama kaip laikinas sprendimas, o ne lygiavertė alternatyva visam būstui.

    Nuomos spaudimas plinta visoje rinkoje

    „Fotocasa“ duomenimis, viso būsto nuomos paklausa išlieka palyginti stabili ir siekia apie 10 proc. aktyvių gyventojų. Tačiau sudėjus abu segmentus, bendra nuomos paklausa pasiekia 12 proc. gyventojų ir, lyginant su 2025 metais, yra ūgtelėjusi beveik puse procentinio punkto.

    Tyrėjai tai vertina kaip nuoseklų spaudimo didėjimą: daugiau žmonių priversti nuomotis, o pasiūlai nespėjant paskui paklausą, rinkoje lengviau įsitvirtina kompromisiniai sprendimai. Kambarių nuoma tokiomis sąlygomis tampa amortizatoriumi, leidžiančiu sumažinti mėnesio išlaidas, bet kartu signalizuoja apie prastėjančias būsto įperkamumo galimybes.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks modelis dažniausiai plečiasi didmiesčiuose ir teritorijose, kur aktyviausia darbo rinka, didesni studentų srautai ir ribotos galimybės greitai padidinti nuomai tinkamo būsto fondą. Tai reiškia, kad kambarių nuomos bumas gali tapti ilgalaike tendencija, jei kainų augimas ir pasiūlos trūkumas neslops.

  • Londonas siunčia signalą Taškentui: naujas finansų centras su angliškomis taisyklėmis

    Londonas siunčia signalą Taškentui: naujas finansų centras su angliškomis taisyklėmis

    Uzbekistanas siekia glaudesnių ryšių su Londono finansų bendruomene ir kuria Taškento tarptautinį finansų centrą, kuris veiktų pagal atskirą teisinį režimą. Pagrindinis tikslas – pritraukti daugiau užsienio kapitalo, sustiprinti investuotojų apsaugą ir padidinti tarptautinio verslo pasitikėjimą šalies rinka.

    Naujasis centras numato komercinius santykius grįsti anglosaksinės bendrosios teisės principais ir turėti atskirą tarptautinį komercinį teismą bei arbitražo mechanizmus. Toks modelis pasaulyje vertinamas kaip investuotojams labiau pažįstama ir prognozuojama aplinka, ypač kai kalbama apie ginčų sprendimą ir sutarčių vykdymą.

    Angliškos teisės modelis Taškente

    Centras įkurtas prezidento dekretu 2026 metais kovą, o 2026 metais rugsėjo 10 dieną patvirtintos organizacinės priemonės jo startui. Pabrėžiama, kad šis teisinis režimas nepakeis visos Uzbekistano civilinės teisės sistemos – jis būtų taikomas komercinei veiklai pačiame centre.

    Tarptautinėje praktikoje tokie finansų centrai dažnai siekia sukurti greitesnes procedūras, aiškesnį reguliavimą ir patrauklesnes sąlygas tarptautinėms įmonėms. Taškentas tikisi, kad tai padės pritraukti investuotojus ne tik į finansų sektorių, bet ir į platesnius ekonomikos modernizavimo projektus.

    Nuo politinio dialogo iki kapitalo

    Apie didesnį politinį impulsą kalbama ir regione: 2026 metais vasarį Londone įvyko pirmasis CA5+JK užsienio reikalų ministrų susitikimas, sukūręs naują bendradarbiavimo formatą. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien politiniai susitarimai automatiškai nevirsta investicijomis – tam reikia parengtų projektų ir aiškių taisyklių.

    „Turime rasti mechanizmus, kurie šias galimybes paverstų komerciškai gyvybingais projektais“, – sakė ODI Global atstovė Rebecca Nadin.

    Diskusijose akcentuojama, kad investuotojai itin jautriai vertina patikros procedūras, pinigų plovimo prevenciją, viešųjų pirkimų skaidrumą, sankcijų laikymąsi ir reputacijos rizikas. Todėl Londono patirtis, susijusi su atitikties standartais, arbitražu ir finansų teise, Uzbekistanui atrodo kaip praktinis kelias greičiau pasiekti tarptautinėse rinkose įprastą kokybės kartelę.

    Listinguojamos įmonės ir nauji standartai

    Vienu iš signalų rinkoms tapo 2026 metais gegužę Londone startavęs Uzbekistano nacionalinio investicijų fondo listinguojamas instrumentas, kurį valdo „Franklin Templeton“. Šis žingsnis Uzbekistano institucijoms svarbus kaip precedentas, rodantis, kad šalies projektai gali siekti tarptautinės kapitalo rinkų disciplinos.

    Toliau ruošiamos ir kitos su valstybe susijusios įmonės, kurios galėtų svarstyti tarptautinius listinguojamus instrumentus. Kartu tai reiškia spaudimą diegti griežtesnius finansinės atskaitomybės, audito ir korporatyvinio valdymo reikalavimus, nes be jų pritraukti ilgalaikį privatų kapitalą tampa gerokai sunkiau.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į platesnį kontekstą: kritinių žaliavų, logistikos ir perdirbimo grandinių stiprinimas Centrinėje Azijoje tampa vis svarbesnis Europai ir Jungtinei Karalystei. Tačiau investicijų srautai priklausys nuo to, ar Taškentas užtikrins teisinį apibrėžtumą, skaidrumą ir realų ginčų sprendimo efektyvumą, o ne vien deklaruojamas reformas.

  • ES ir Filipinų prekybos sandoris: 113 mln. rinka ir 94 proc. muitų „nukirpta“ – ką laimi Europa?

    ES ir Filipinų prekybos sandoris: 113 mln. rinka ir 94 proc. muitų „nukirpta“ – ką laimi Europa?

    Sandoris, nukreiptas į Indo Ramųjį vandenyną

    Europos Komisija antradienį paskelbė pasiekusi prekybos susitarimą su Filipinais, siekdama stiprinti ES ekonominį svorį Indo Ramiojo vandenyno regione. Sprendimas siejamas su pastarųjų metų geopolitiniais ir prekybos sukrėtimais, kai pasaulinėje rinkoje didėjo tarifų ir atsakomųjų priemonių rizika.

    Europos Komisija akcentuoja, kad nauji susitarimai yra dalis platesnės strategijos diversifikuoti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo kelių dominuojančių partnerių. Pastaruoju metu ES sparčiau ieško prekybos ryšių su didelėmis augančiomis rinkomis Azijoje.

    „Šis susitarimas siunčia aiškų signalą, kad ES stiprina įsitraukimą Indo Ramiojo vandenyno regione“, – sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius.

    Ką numato susitarimas

    Pagal Europos Komisijos pateikiamą informaciją, susitarimas atvertų ES verslui prieigą prie maždaug 113 milijonų vartotojų rinkos ir panaikintų daugiau kaip 94 proc. muitų. Teigiama, kad susitarimas apimtų per 97 proc. dvišalės prekybos srautų.

    Tarp sričių, kurios turėtų gauti daugiau naudos, minimi ES eksportai, susiję su mašinomis, vaistais ir medicinos įranga, taip pat žemės ūkio produktais. Filipinų eksporte, kaip nurodo Europos Komisija, dominuoja puslaidininkiai, integriniai grandynai ir pramoninė įranga.

    Žaliavos, lustai ir tiekimo grandinių spaudimas

    Susitarimas taip pat siejamas su ES pastangomis mažinti rizikas kritinių žaliavų ir technologijų grandinėse. Briuselis viešai ne kartą pabrėžė, kad priklausomybė nuo riboto tiekėjų skaičiaus, ypač strateginiuose sektoriuose, gali tapti pažeidžiamumu tiek pramonei, tiek gynybai.

    Europos Komisija nurodo, kad derybos turėtų palengvinti ES investicijas į žaliavas Filipinuose. Tokia kryptis vertinama kaip viena iš alternatyvų, kai ES siekia diversifikuoti kritinių medžiagų tiekimą ir sumažinti koncentracijos riziką pasaulinėse rinkose.

    „Yra abipusis interesas kartu spręsti dabartinį pasaulinį nerimą ir spaudimą tiekimo grandinėms“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Skaičiai ir kas laukia toliau

    Europos Komisijos duomenimis, ES ir Filipinų prekių prekyba 2025 metais siekė 17,6 milijardo eurų, o paslaugų prekyba 2024 metais sudarė 10,3 milijardo eurų. ES tiesioginių užsienio investicijų portfelis Filipinuose vertintas 15,4 milijardo eurų.

    Komisija taip pat signalizuoja, kad Indo Ramiojo vandenyno kryptis išliks prioritetinė: tarp kitų derybų etapų minimi galimi susitarimai su Tailandu ir Malaizija. Briuselis nurodo, kad susitarimas su Bankoku galėtų būti pasiektas dar iki metų pabaigos.