CP v2

Blog

  • Turistų antplūdis Ispanijoje brangina būstą: tyrimas skaičiuoja 3 800 eurų smūgį kiekvienam

    Turistų antplūdis Ispanijoje brangina būstą: tyrimas skaičiuoja 3 800 eurų smūgį kiekvienam

    Augantis turizmas, ypač kelionės lėktuvais, prisideda prie nuomos ir būsto kainų kilimo Europoje, o ryškiausiai tai matyti Ispanijoje, teigiama naujoje analizėje. Tyrimą parengė New Economics Foundation, o jį užsakė Europos transporto ir aplinkos federacija Transport and Environment.

    Analizėje vertintas 2019–2025 metų laikotarpis ir ieškota sąsajų tarp atvykstančių turistų skaičiaus bei nekilnojamojo turto kainų pokyčių. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra vienintelė būsto krizės priežastis, tačiau faktorius, kuris kai kuriose šalyse gali pastebimai didinti spaudimą rinkai.

    3 800 eurų kainos efektas

    Skaičiuojama, kad Ispanijoje per septynerius metus 12,8 proc. išaugęs lėktuvais atvykstančių turistų srautas vidutiniškai siejamas su maždaug 3 800 eurų didesne būsto įsigijimo kaina. Nuomos kainoms poveikis taip pat fiksuojamas: vidutiniškai jos galėjo būti iki 236 eurų didesnės, tai sudaro apie 1,7 proc.

    Tyrime taip pat modeliuojama, kad, jei tendencijos nesikeis, iki 2031 metų nuoma dėl šio veiksnio galėtų pabrangti dar apie 217 eurų. Kartu pabrėžiama, kad skirtinguose regionuose poveikis nevienodas ir labai priklauso nuo vietinės turistinės paklausos.

    Lyginamoji analizė apima ir kitas kryptis: didesnės sąsajos įžvelgiamos Portugalijoje, Italijoje ir Graikijoje. Tuo metu šalyse, kuriose tokio tipo turizmas mažėjo, pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje, būsto kainos taip pat fiksavo nuosaikesnį kritimą.

    Kodėl turizmas veikia rinką?

    Ekonomistai aiškina, kad intensyvus turizmas gali mažinti ilgalaikės nuomos pasiūlą, kai būstai nukreipiami į trumpalaikę nuomą, sezoninius nuomos modelius ar naudojami kaip antrieji namai. Tokia dinamika ypač stipriai pasireiškia pakrančių regionuose ir didžiuosiuose miestuose, kur turistų srautas yra pastovus.

    Ispanijos centrinis bankas savo vertinimuose taip pat yra atkreipęs dėmesį į reikšmingą būstų dalį, naudojamą turizmo ir sezoninei nuomai, bei į paklausą, susijusią su antraisiais namais. Tačiau pabrėžiama, kad šie veiksniai nepaaiškina viso kainų šuolio masto.

    Prie kainų augimo, ekspertų vertinimu, prisideda ir struktūrinės problemos: ribota naujų būstų pasiūla, ilgi leidimų procesai, skirtingų valdžios lygmenų reguliavimo persidengimas, urbanistinio planavimo spragos ir darbo jėgos trūkumas statybų sektoriuje. Dėl to paklausos šokai, kuriuos sukelia turizmas ar migracija, rinkoje įsirašo greičiau nei spėjama padidinti pasiūlą.

    Augantys srautai, bet ne atlyginimai

    Tyrime atskirai akcentuojamas ir kitas aspektas: turizmui augant, ne visur auga produktyvumas ir atlyginimai. Pavyzdžiui, Ispanijoje apgyvendinimo ir maitinimo sektorius sudaro reikšmingą darbo valandų dalį, tačiau sukuria santykinai mažesnę bendrosios pridėtinės vertės dalį, o tai signalizuoja apie žemesnį našumą.

    Analizėje taip pat keliama platesnė diskusija apie turizmo plėtros kainą klimatui. Nurodoma, kad kai kuriose pietų Europos šalyse aviacijos išmetimai jau yra viršiję iki pandemijos buvusius lygius, o turizmo sektorius išlieka reikšmingu pasaulinių emisijų šaltiniu.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien turizmo ribojimai būsto prieinamumo problemos neišspręs, jei nebus sprendžiama pasiūlos pusė. Efektyviausiomis kryptimis įvardijamos greitesnės statybų procedūros, aiškesnis trumpalaikės nuomos reguliavimas, investicijos į socialinį ir prieinamą būstą bei priemonės, skatinančios ilgalaikę nuomą miestuose, kuriuos labiausiai spaudžia paklausa.

  • ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    Europos Sąjunga iki 2026 metų spalio sieks su Kinija pasiekti apčiuopiamų rezultatų, kurie padėtų mažinti prekybos disbalansą ir įtampą dėl sparčiai augančio kiniškų prekių srauto į Europą. Tai Briuselyje pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius, susitikęs su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Pasak Šefčovičiaus, abi pusės sutarė intensyvinti derybas, o rudenį jis vyks į Pekiną įvertinti pažangos. Europos Komisija pabrėžia, kad dialogui suteiktas aiškus mandatas ir trumpas grafikas, nes ES prekybos deficitas su Kinija, Briuselio skaičiavimu, pasiekė rekordinį mastą ir siekia apie 1 mlrd. eurų per dieną.

    „Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo aiškus: pradėti subalansuoti Europos Sąjungos ir Kinijos prekybos santykius“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino sustiprėjo Kinijai vis dažniau signalizuojant apie galimus atsakomųjų priemonių veiksmus. ES tuo metu ieško būdų, kaip apsaugoti vidaus rinką nuo perteklinės pasiūlos ir, anot Europos institucijų, nesąžiningos konkurencijos, kai produkcija įvežama dempingo kainomis arba remiama subsidijomis.

    Vienu ryškiausių naujų politikos akcentų tapo Europos Komisijos kovą pristatytas teisės aktų paketas, kuriuo viešuosiuose pirkimuose labiau būtų skatinami Europoje pagaminti produktai. Kinijai tai reiškia riziką prarasti dalį prieigos prie pelningų ES viešųjų pirkimų, o Europos verslui tai turėtų tapti atsvara, nes, kaip teigiama Briuselyje, patekti į Kinijos rinką daugeliui sektorių darosi vis sudėtingiau.

    ES ir Kinija taip pat aptarė galimybę sukurti bendrą prekybos srautų stebėsenos mechanizmą. Šefčovičius aiškino, kad toks modelis remtųsi tais pačiais duomenimis abiejose pusėse, o tai leistų greičiau identifikuoti disbalanso šaltinius ir ginčus spręsti ne vien politinėmis deklaracijomis.

    Vokietija siunčia signalą Pekinui

    Tą pačią dieną Briuselyje su Wang Wentao susitiko ir Vokietijos federalinė ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche. Vokietijos ministerija pabrėžė, kad atviri rinkų santykiai įmanomi tik tada, kai užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos, patikimos tiekimo grandinės ir labiau subalansuoti prekybos srautai.

    Vokietijai ši tema ypač jautri: praėjusį rudenį paskelbti duomenys rodė rekordinį 87 mlrd. eurų Vokietijos prekybos deficitą su Kinija. Berlyne tai įvardijama kaip rimtas įspėjimas, nes ilgą laiką Vokietija vengė griežtesnio tono Pekino atžvilgiu, siekdama išlaikyti prieigą prie Kinijos rinkos savo eksportuotojams.

    Kur slypi didžiausia rizika Europai

    Europa, formuodama atsaką Kinijai, balansuoja tarp dviejų tikslų: norima apsaugoti pramonę nuo pigesnio importo ir galimų nesąžiningų praktikų, bet kartu bijoma Pekino atsakomųjų priemonių. Viena iš jautriausių sričių yra retųjų žemių ir kitų strateginių žaliavų eksportas, nes jos itin svarbios žaliosioms technologijoms, baterijų grandinėms ir gynybos pramonei.

    Ši priklausomybė verčia ES ieškoti ne tik tarifinių ar antidempingo priemonių, bet ir platesnių sprendimų tiekimo grandinėms. ES vadovai prašė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen peržiūrėti prekybos gynybos instrumentus ir apsvarstyti naujus, o Briuselyje lygiagrečiai brandinami mechanizmai, kurie skatintų įmones diversifikuoti tiekėjus ir padėtų labiausiai paveiktoms šalims.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad ES ir Kinijos prekybos ginčai vis dažniau persikelia į strateginių sektorių lygmenį, kur svarbios ne tik kainos, bet ir technologinė priklausomybė. Todėl iki spalio numatyta derybų riba Briuseliui tampa testu, ar įmanoma pasiekti praktinių susitarimų, neperžengiant ribos, kuri galėtų išprovokuoti platesnį prekybos konfliktą.

  • Pasaulio banko žingsnis Madride: ką naujas biuras duos Ispanijos verslui ir investuotojams?

    Pasaulio banko žingsnis Madride: ką naujas biuras duos Ispanijos verslui ir investuotojams?

    Pasaulio banko grupė 2026 metų birželio 29 dieną pranešė atidaranti biurą Madride. Šis žingsnis skirtas stiprinti bendradarbiavimą su Ispanija ir palengvinti privačiojo kapitalo pritraukimą vystymo projektams Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir kitose besivystančiose rinkose.

    Naujasis biuras pirmą kartą vienoje vietoje Ispanijoje sujungs skirtingas Pasaulio banko grupės institucijas. Jis taps kontaktiniu tašku valdžios institucijoms, verslui, investuotojams, universitetams ir nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms dirbti tarptautinės plėtros srityje.

    Pagrindinė praktinė nauda, kurią akcentuoja bankas ir Ispanijos pareigūnai, yra lengvesnis priėjimas prie finansavimo, garantijų ir rizikos mažinimo priemonių. Tokie instrumentai ypač svarbūs įmonėms, planuojančioms projektus rinkose, kuriose politinė ar valiutų rizika didesnė nei Europos Sąjungoje.

    Ispanijai atveriamos naujos galimybės

    Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo teigė, kad biuras turėtų atverti papildomų galimybių šalies įmonėms ir sustiprinti Ispanijos, kaip svarbios daugiašalių institucijų partnerės, vaidmenį. Madride veikiantis centras taip pat siejamas su platesne ambicija stiprinti miesto, kaip tarptautinių organizacijų traukos taško, statusą.

    Tarptautinės finansų korporacijos IFC vadovas Makhtaras Diopas pabrėžė, kad biuras palengvins darbą su Ispanijos įmonėmis ir investuotojais, siekiant didinti privačias investicijas besiformuojančiose rinkose.

    „Džiaugiuosi būdamas Ispanijoje, kur Pasaulio banko grupė atidaro biurą Madride, dar labiau sustiprindama partnerystę su šalimi“, – sakė Makhtaras Diopas.

    Kur kryps dėmesys ir kapitalas?

    Pasaulio banko grupė nurodo, kad biuras padės kurti partnerystes sektoriuose, kuriuose Ispanija turi stiprias kompetencijas ir tarptautinį svorį. Tarp jų minimos finansinės paslaugos, vandens išteklių valdymas, tvarus turizmas ir atspari infrastruktūra.

    Šios kryptys atitinka platesnes pasaulines tendencijas: daugėja investicijų į atsparumą klimato kaitai, vandens saugą, energetikos ir transporto infrastruktūros modernizavimą bei projektus, kurie sukuria ilgalaikes darbo vietas. Daugiašalių institucijų tikslas vis dažniau yra ne tik skirti paskolas, bet ir padėti „įjungti“ privačius pinigus per garantijas, draudimą ir mišraus finansavimo modelius.

    Skelbiama, kad IFC ir Daugiašalė investicijų garantijų agentūra MIGA jau valdo portfelius, artimus 4 375 000 000 eurų, susijusius su Ispanijos bendrovėmis besivystančiose rinkose. Biuro Madride tikslas yra šį bendradarbiavimą plėsti, pasitelkiant Ispanijos ryšius su Lotynų Amerika ir augantį įmonių aktyvumą Afrikoje.

    Ispanija taip pat dalyvauja Pasaulio banko grupės veikloje kaip akcininkė ir bendradarbiauja programose, susijusiose su tvariu finansavimu, prisitaikymu prie klimato kaitos, sveikatos apsauga, migracija, infrastruktūra ir parama itin įsiskolinusioms valstybėms. Tokia darbotvarkė rodo, kad Madrido biuras turėtų tapti ne tik formaline atstovybe, bet ir platforma projektų generavimui bei privačių investuotojų pritraukimui.

  • Uzbekistanas užsimojo iki 2030-ųjų DI eksportui: kaip 4,3 mlrd. eurų planas keičia regioną

    Uzbekistanas užsimojo iki 2030-ųjų DI eksportui: kaip 4,3 mlrd. eurų planas keičia regioną

    Uzbekistanas iki 2030 metų siekia pasiekti ne mažiau kaip 4,3 mlrd. eurų informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto paslaugų eksporto. Šis tikslas žymi ambiciją DI paversti ne vien skaitmeninės politikos prioritetu, bet ir atskiru ekonomikos sektoriumi, orientuotu į užsienio rinkas.

    Šalies skaitmeninių technologijų ministras Sherzodas Shermatovas teigia, kad IT eksporto šuolis per kelerius metus buvo itin ryškus: nuo mažiau nei 850 000 eurų 2017 metais iki maždaug 850 mln. eurų per metus. Pasak jo, tolesnį augimą lems kvalifikacija, investicijos ir tai, kaip greitai DI sprendimai bus pritaikomi versle bei viešajame sektoriuje.

    Nuo užsakomosios veiklos į aukštesnę vertę

    Uzbekistanas bando peržengti tradicinės užsakomosios IT veiklos ribas ir kurti daugiau pridėtinės vertės paslaugų, susijusių su DI sprendimais, duomenų infrastruktūra ir debesijos paslaugomis. Šalies pareigūnai pabrėžia, kad svarbus veiksnys yra jauna ir vis labiau prisijungianti visuomenė, kuri leidžia greičiau plėsti skaitmeninius įgūdžius vidaus rinkoje.

    Oficiali statistika rodo, kad 2025 metų pradžioje Uzbekistanas turėjo apie 9,6 mln. 14–30 metų žmonių, o interneto skvarba 2025 metų pabaigoje siekė apie 89 proc. Tai sudaro prielaidas masiškesniam skaitmeniniam švietimui, tačiau eksporto tikslas iš esmės reiškia konkurenciją globalioje talentų ir paslaugų rinkoje.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį IT Park dalyvių paslaugų eksportas pasiekė apie 169 mln. eurų. Vyriausybė nurodo, kad siekia pritraukti įmones, kurios ieško talentų, pristatymo centrų ir daugiakalbių komandų aptarnauti užsienio klientus iš Uzbekistano.

    Energija kaip kelias į duomenų centrus

    Duomenų centrai įvardijami kaip kertinė grandis, būtina DI paslaugoms ir skaitmeniniam eksportui didinti, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra galutinis tikslas. Strategija grindžiama tuo, kad DI sprendimams reikia skaičiavimo galios, o skaičiavimo galia priklauso nuo stabilios ir konkurencingos energijos pasiūlos.

    „Naudojant dirbtinį intelektą reikia skaičiavimo galios, o jai reikia energijos. Norime energiją parduoti ne vien kaip žaliavą, o kaip DI duomenų centrų paslaugas“, – sakė Sherzodas Shermatovas.

    Ministras taip pat nurodė, kad duomenų centrų investuotojams siūlomos paskatos, tarp jų mažesnės elektros kainos, IT Park rezidento režimas, neapmokestinama aplinka ir muitų lengvatos DI įrangai. Tokie instrumentai pastaraisiais metais tapo plačiai taikomu būdu konkuruojant dėl didžiųjų technologijų projektų, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikio tvarumo ir energetikos sistemos pajėgumų.

    DI įgūdžiai ne vien programuotojams

    Uzbekistanas pradėjo programą 5 Million AI Leaders, kuria siekiama DI raštingumą plėsti mokyklose, universitetuose, tarp mokytojų ir valstybės tarnautojų. Pasak ministro, programą jau baigė daugiau nei 1 mln. žmonių, o tai rodo orientaciją į masinį, o ne tik elitinį technologinį pasirengimą.

    Centrinės Azijos dirbtinio intelekto asociacijos vadovas Vladimiras Norovas pabrėžė, kad regionui svarbu ugdyti ne tik inžinierius, bet ir bazinį gebėjimą taikyti DI kasdienėse srityse. Jo vertinimu, didžiausia grąža gali atsirasti ten, kur DI padeda didinti našumą ir paslaugų kokybę, pavyzdžiui, švietime, sveikatos apsaugoje, žemės ūkyje ir logistikoje.

    Ekspertai taip pat akcentuoja praktinio įgyvendinimo barjerą: DI diegimas dažnai stringa ne dėl idėjų stokos, o dėl duomenų kokybės, procesų, atsakomybių ir institucinio gebėjimo sprendimus paversti veikiančiomis paslaugomis. Viešajame sektoriuje greičiausią naudą gali duoti rutininės, bet didelės apimties sritys, tokios kaip dokumentų tvarkymas, atitikties tikrinimas, mokesčių administravimas ar sukčiavimo prevencija.

    Kita kritinė sąlyga – pasitikėjimas. Kuo plačiau diegiami DI sprendimai, tuo didesnė reikšmė tenka kibernetiniam saugumui, duomenų apsaugai ir atsparumui sukčiavimui, nes incidentai gali greitai paveikti tiek visuomenės požiūrį, tiek užsienio klientų norą pirkti paslaugas iš regiono.

  • Vėjo jėgainių mentės laikomos žalios energijos simboliu, bet artėja jų perdirbimo krizė

    Vėjo jėgainių mentės laikomos žalios energijos simboliu, bet artėja jų perdirbimo krizė

    Vėjo jėgainės dažnai pristatomos kaip vienas švariausių būdų gaminti elektrą: jos neteršia oro deginant kurą, o veikdamos gali aprūpinti energija tūkstančius namų ūkių. Tačiau už šio įvaizdžio slypi mažiau matoma problema, kuri pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė – ką daryti su pasenusiomis vėjo jėgainių mentėmis.

    Pirmoji didesnė jėgainių banga, pastatyta dar 2000-aisiais, daugelyje šalių artėja prie įprastos 20–25 metų eksploatacijos pabaigos. Tai reiškia, kad mentės masiškai pradedamos nuiminėti dabar, o per artimiausią dešimtmetį šių atliekų srautas tik didės.

    Didžiulės mentės ir logistikos iššūkis

    Šiuolaikinių didelio galingumo vėjo jėgainių mentės siekia dešimtis metrų, o jūrinėse elektrinėse jos dar ilgesnės, nes didesnis sparnų plotas leidžia pagauti daugiau vėjo. Kuo mentė ilgesnė, tuo daugiau energijos galima pagaminti, o vienos kilovatvalandės kaina dažnai mažėja.

    Vis dėlto tas pats dydis tampa problema, kai mentę reikia išmontuoti ir išgabenti. Transportavimas keliais dažnai reikalauja specialios technikos, maršrutų planavimo ir kartais net infrastruktūros pritaikymo, o supjausčius mentę į dalis atsiranda papildomų sąnaudų ir dulkių bei atliekų tvarkymo klausimų.

    Kodėl mentes taip sunku perdirbti?

    Didelė dalis vėjo jėgainės konstrukcijos – metalai, varis, kai kurios elektronikos dalys – gali būti perdirbami palyginti įprastais pramoniniais metodais. Problemiškiausia dalis yra mentės, nes jos gaminamos iš kompozitų: stiklo pluošto, dervų, klijų ir įvairių užpildų, tokių kaip putos ar mediena.

    Kompozito privalumas – tvirtumas ir mažas svoris, leidžiantis mentei atlaikyti nuolatinį lenkimą, drėgmę ir audras. Tačiau būtent „sulipinta“ daugiasluoksnė struktūra apsunkina ardymą: atskirti dervą nuo pluošto nepažeidžiant medžiagų savybių yra sudėtinga ir brangu.

    Sąvartynai – paprasčiausias, bet brangstantis kelias

    Ilgą laiką dažniausias sprendimas buvo paprastas: pasenusias mentes supjaustyti ir utilizuoti sąvartynuose. Tai patogu, tačiau didėjant atliekų kiekiui ir griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams šis kelias tampa vis mažiau priimtinas, ypač ten, kur siekiama riboti sunkiai perdirbamų kompozitų šalinimą.

    Prognozės rodo, kad vien Jungtinėse Valstijose iki 2050 metų gali susidaryti apie 2,2 mln. tonų vėjo jėgainių menčių atliekų. Europoje taip pat įspėjama, kad nesiimant sprendimų reikšminga dalis išmontuotų menčių gali būti užkasama arba deginama, nors tai kertasi su žiedinės ekonomikos tikslais.

    Kokie sprendimai jau bandomi?

    Pramonė ir mokslininkai ieško kelių, kaip vertingą pluoštą ir kitas medžiagas sugrąžinti į gamybos ciklą. Viena kryptis – terminiai procesai, pavyzdžiui, pirolizė, kai kompozitas kaitinamas be deguonies, kad suirtų derva, o stiklo ar anglies pluoštas būtų atskirtas ir pritaikytas pakartotinai.

    Kita kryptis – mentės, kurių konstrukcija iš anksto kuriama taip, kad būtų lengviau išardoma eksploatacijos pabaigoje. Pavyzdžiui, „Siemens Gamesa“ yra pristačiusi „RecyclableBlade“ koncepciją, kurioje numatytas cheminis atskyrimas, leidžiantis išsaugoti medžiagų savybes ir jas panaudoti antrinėse rinkose.

    Taip pat plinta praktika menčių atliekas mechaniškai smulkinti ir naudoti kaip žaliavą statybinių gaminių ar infrastruktūros elementų gamyboje. Tai ne visada prilygsta tikram perdirbimui, nes dažnai medžiagos vertė sumažėja, tačiau tokie sprendimai bent jau mažina sąvartynų poreikį ir prailgina medžiagų gyvenimo ciklą.

    Kodėl artimiausias dešimtmetis bus lemiamas?

    Vėjo energetika sparčiai plečiasi, o tuo pat metu didelė dalis ankstyvųjų parkų pasieks eksploatacijos pabaigą beveik vienu metu. Jei perdirbimo pajėgumai ir reguliavimas nespės paskui šį tempą, atliekų tvarkymas taps viena pagrindinių sektoriaus reputacijos ir tvarumo rizikų.

    Dėl to vis dažniau kalbama ne tik apie naujų jėgainių statybą, bet ir apie atsakomybę už visą jų gyvavimo ciklą – nuo projektavimo iki išmontavimo. Kuo greičiau pramonė sugebės pereiti prie mastelio reikalavimus atitinkančių perdirbimo sprendimų, tuo labiau vėjo energija atitiks pažadą būti švaria ne tik gamybos, bet ir atliekų prasme.

  • ES smogia plieno importui: kvotos ir 50 proc. tarifai jau nuo liepos 1 dienos – kas laimės?

    ES smogia plieno importui: kvotos ir 50 proc. tarifai jau nuo liepos 1 dienos – kas laimės?

    Europos Sąjunga nuo liepos 1 dienos įveda naują plieno importo kvotų paskirstymo tvarką prekybos partneriams, siekdama pristabdyti į Bendrijos rinką plūstančius srautus ir apsaugoti vietos gamintojus. Priemonė siejama su augančiu pasauliniu plieno pertekliumi ir baimėmis, kad pigesnis importas gali spausti kainas bei darbo vietas Europos plieno pramonėje.

    Pagal anksčiau suderintą politinį sprendimą, į ES be muito galės patekti iki 18,3 mln. tonų plieno per metus, o viršijus šią ribą bus taikomi gerokai griežtesni muitai. Numatoma, kad tarifai už kvotų ribų didės iki 50 proc., taip signalizuojant rinkai, kad papildomi srautai taps ekonomiškai mažiau patrauklūs.

    Kas skatina sugriežtinimą?

    Sprendimas priimtas augant įtampai su Kinija, iš kurios, ES vertinimu, kyla didelė dalis pasaulinio plieno pertekliaus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad pasaulinė plieno perteklinė gamyba iki 2027 metų gali išaugti iki 721 mln. tonų, o tai didina spaudimą rinkoms ieškoti apsaugos priemonių.

    Papildomu veiksniu tapo Jungtinių Valstijų sprendimas praėjusiais metais smarkiai padidinti plieno importo tarifus, dėl ko dalis eksporto srautų, kurie anksčiau keliavo į JAV, galėjo būti nukreipti į Europą. ES pareigūnai tokį efektą apibūdina kaip prekybos nukreipimą, kai užsidarius vienai didelei rinkai, perteklius ieško alternatyvų kitur.

    Kam bus taikomos lengvatos?

    Su nauja kvotų sistema siejama ir politinė žinutė artimiausiems partneriams: pusė leidžiamo 18,3 mln. tonų metinio kiekio bus paskirstyta šalims, su kuriomis ES yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus. Tarp minimų partnerių yra Jungtinė Karalystė, Šveicarija ir Indija, kurios pastarosiomis savaitėmis aktyviai siekė palankesnių sąlygų.

    Dalies valstybių kvotos bus nustatomos pagal realius prekybos srautus 2022–2024 metais, kad paskirstymas būtų kuo artimesnis ankstesniems rinkos įpročiams. Atskirą statusą gauna Ukraina, kuriai numatytas specialus režimas, siekiant išlaikyti jos eksportą į ES karo sąlygomis.

    „Suteikiame rinkos dalyviams nuspėjamumą, nustatydami aiškias ir skaidrias kvotų paskirstymo taisykles ir taikydami sąžiningą bei objektyvią metodiką“, – sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Praktiškai kvotos ir aukštesni tarifai virš jų gali mažinti staigius importo šuolius, tačiau kartu kelti įtampą su tais tiekėjais, kuriems patekti į ES rinką taps sunkiau. Plieno kainų dinamika priklausys nuo to, ar tiekėjai persiorientuos į kitas rinkas, ar bandys išlaikyti pozicijas Europoje, prisiimdami papildomus kaštus.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tai nėra vienkartinė priemonė: ES jau taiko apie 80 prekybos gynybos priemonių, įskaitant antidempingo muitus, ir dalis jų nukreiptos į, Bendrijos vertinimu, nesąžiningai pigų importą. Artimiausiais mėnesiais verslui svarbiausia bus aiškumas, kaip kvotos veiks praktikoje, ir ar išimtys partneriams sumažins riziką tiekimo grandinėms.

  • Vėjo jėgainės šalia meteorologinio radaro sukėlė klaidą: ekranuose atsirado lietus, nors jo nebuvo

    Vėjo jėgainės šalia meteorologinio radaro sukėlė klaidą: ekranuose atsirado lietus, nors jo nebuvo

    JAV Viskonsino valstijos Dodžo apygardoje įrengtas 36 vėjo turbinų parkas turėjo sustiprinti švaresnės elektros gamybą, tačiau netikėtai išryškėjo kita problema. Turbinos pastatytos palyginti arti meteorologinio Doplerio radaro, todėl sinoptikų žemėlapiuose ėmė atsirasti signalai, panašūs į kritulius.

    Nacionalinės orų tarnybos valdomas KMKX radaras, esantis Sullivan vietovėje, naudojamas kasdieniam prognozavimui ir perspėjimams apie pavojingus reiškinius. Kai vėjo jėgainių mentės pradėjo suktis, radaras užfiksavo pastovų atspindį, kuris iš šono atrodė kaip besiformuojanti liūties zona.

    Kaip turbinos apgauna radarą?

    Doplerio radarai siunčia elektromagnetinių bangų impulsus į atmosferą ir fiksuoja atgal sugrįžusį signalą. Krituliai, tokie kaip lietus ar kruša, išsklaido spindulį, o dalis energijos atsispindi atgal ir pagal tai skaičiuojamas intensyvumas bei judėjimas.

    Problema atsiranda, kai šalia radaro spindulio kelio patenka dideli metaliniai objektai, o ypač greitai judančios detalės. Vėjo turbinų mentės sukasi dideliu greičiu, todėl sukelia Doplerio poslinkį, kurį sistemos gali interpretuoti kaip judančius kritulių masyvus.

    Be klaidingų „lietaus“ dėmių, vėjo jėgainės gali sukurti ir vadinamąjį radaro šešėlį. Tai reiškia, kad už turbinų esanti teritorija radaro spinduliui tampa prasčiau „matoma“, todėl tikri pavojingi reiškiniai gali būti įvertinti netiksliai arba pastebėti per vėlai.

    Kodėl tai svarbu gyventojų saugumui?

    Meteorologiniai radarai yra vienas svarbiausių įrankių, leidžiančių laiku įspėti apie smarkias perkūnijas, škvalą, staigius potvynius ar net tornadus. Jei dalį vaizdo uždengia trikdžiai, prognozės tikslumas prastėja, o perspėjimai gali vėluoti.

    Nacionalinė orų tarnyba yra ne kartą viešai pabrėžusi, kad lokalūs trukdžiai radarų duomenyse kelia realią riziką, nes gali paslėpti pavojingų reiškinių požymius. Tokie atvejai nėra vienetiniai: plečiantis vėjo energetikai, panašūs konfliktai tarp infrastruktūros ir meteorologinių stebėjimų fiksuojami skirtinguose regionuose.

    Kokie galimi sprendimai?

    Praktikoje sprendimai dažniausiai derinami keliais lygiais: nuo vėjo parkų planavimo, kai vertinamos radaro matomumo zonos, iki technologinių priemonių. Meteorologijos tarnybos ir vėjo energetikos sektorius ieško būdų geriau filtruoti turbinų sukeltus atspindžius, atnaujinti programinius algoritmus ir mažinti „triukšmą“ duomenyse.

    Vis dėlto paprasto ir universalaus sprendimo nėra: radarų jautrumas būtinas ankstyvam pavojų aptikimui, tačiau tas pats jautrumas lemia ir pažeidžiamumą trikdžiams. Todėl tokiose situacijose svarbiausia tampa išankstinis suderinamumo vertinimas, kad atsinaujinanti energetika ir prognozavimo sistemos galėtų veikti greta nekeldamos papildomos rizikos.

  • Japonijos jena sminga į 40 metų dugną: kas iš tiesų stumia valiutą ir ką darys Tokijas?

    Japonijos jena sminga į 40 metų dugną: kas iš tiesų stumia valiutą ir ką darys Tokijas?

    Japonijos jena birželio 30 dieną Azijos prekyboje nusirito iki žemiausio lygio JAV dolerio atžvilgiu per beveik keturis dešimtmečius. Rinkose tai vėl įžiebė kalbas apie galimą Tokijo įsikišimą į valiutų rinką, siekiant sustabdyti smukimą.

    Silpnėjanti jena kelia vis daugiau įtampos, nes pastarųjų mėnesių pastangos ją stabilizuoti rezultatų nedavė. Investuotojai stebi, ar Japonijos institucijos nesiims tiesioginių veiksmų, kaip tai jau darė pavasarį.

    „Esame pasirengę imtis tinkamų, o prireikus ir ryžtingų priemonių prieš pernelyg staigius valiutos svyravimus“, – sakė Japonijos finansų ministrė Satsuki Katayama.

    Pagrindinė jenos nuosmukio priežastis yra didelis Japonijos ir JAV palūkanų normų atotrūkis. Nors Japonijos centrinis bankas birželio viduryje pagrindinę palūkanų normą pakėlė iki 1 proc., pajamingumai Japonijoje vis dar gerokai mažesni nei JAV.

    Toks skirtumas skatina vadinamąjį „carry trade“: investuotojai skolinasi pigiai jenomis ir perka didesnę grąžą siūlantį turtą kitose rinkose. Dėl to jenos pardavimų spaudimas išlieka nuolatinis ir gali stiprėti, kai rinkos tikisi dar griežtesnės JAV Federalinio rezervo politikos.

    Situaciją apsunkina ir stipresnis JAV doleris, kurį palaiko geopolitinė įtampa bei saugaus prieglobsčio paieškos. Prie papildomos dolerio paklausos prisideda ir Japonijos priklausomybė nuo importuojamos energijos, kuri brangsta, kai aukštos naftos kainos didina importo sąskaitas.

    Brangi gynyba ir ribotas efektas

    Japonija jau anksčiau bandė stabdyti valiutos kritimą, tačiau poveikis buvo trumpalaikis. Balandžio ir gegužės mėnesiais šalis valiutų rinkoje intervenavo rekordinėmis apimtimis, tam skirdama apie 63 300 000 000 eurų, tačiau jena ir toliau silpo.

    Analitikų vertinimu, vien intervencijos gali tik laikinai sumažinti svyravimų amplitudę, bet ne pakeisti krypties, kol išlieka esminiai veiksniai. Didžiausias jų yra palūkanų normų skirtumas, kuris ir toliau verčia kapitalą rinktis JAV dolerį.

    Rinkos taip pat atidžiai seka spekuliacinių pozicijų dinamiką, nes statymai prieš jeną yra išaugę iki aukštų lygių. Tokiais momentais naujas daugiametis dugnas dažnai padidina politinį spaudimą Tokijui imtis greitų sprendimų.

    Kas toliau: akys į Japonijos centrą

    Daug dėmesio krypsta į artimiausią Japonijos centrinio banko sprendimą, numatytą liepos 31 dieną. Rinkos svarsto, ar bus signalizuojama apie tolesnį palūkanų kėlimą, kuris, skirtingai nei intervencijos, galėtų turėti tvaresnį poveikį valiutos kursui.

    Vis dėlto sprendimų erdvė nėra paprasta: per greitas griežtinimas gali didinti skolinimosi kainą ir slopinti ekonomikos augimą. Todėl artimiausiu metu jena gali išlikti jautri tiek JAV palūkanų lūkesčiams, tiek geopolitiniams sukrėtimams ir investuotojų rizikos apetitui.

  • Saulės elektrinės projektą Anglijoje sustabdė netikėtas radinys: po lauku aptiktas 1 800 metų kelias

    Saulės elektrinės projektą Anglijoje sustabdė netikėtas radinys: po lauku aptiktas 1 800 metų kelias

    Anglijos šiaurės rytuose, Daremo grafystėje, suplanuotas didelis saulės elektrinės projektas netikėtai įstrigo dar iki statybų pradžios. Žemės tyrimai parodė anomalijas grunte, todėl į aikštelę buvo iškviesti archeologai.

    Numatyta elektrinė turėjo iškilti maždaug 52 hektarų plote, o projekte planuota įrengti apie 93 132 saulės modulius. Vystytojai skaičiavo, kad elektrinės įrengtoji galia siektų apie 49,9 megavato, tačiau prieš darbus teko keisti planus.

    Ką parodė grunto skenavimas?

    Prieš pradedant tokius projektus Jungtinėje Karalystėje įprasta atlikti dokumentinį vertinimą ir geofizinius tyrimus, kad būtų galima įvertinti archeologinę riziką. Šįkart būtent geofizinis skenavimas išryškino aiškias geometrines struktūras po dirvožemiu.

    Po to buvo nuspręsta atlikti bandomuosius kasinėjimus. Archeologų komandos iškasė 36 žvalgomąsias perkasas ir patvirtino, kad po lauku slypi žmogaus suformuota infrastruktūra.

    Po lauku aptiko senovinį kelią

    Kasinėjimų metu aptiktas maždaug 230 metrų ilgio gerai išlikęs, inžineriškai suformuotas kelio ruožas. Archeologai fiksavo būdingą pylimą ir abipuses griovas, kurios rodo, kad kelias buvo sąmoningai suprojektuotas ir pritaikytas intensyvesniam judėjimui.

    Kartu rasta papildomų veiklos pėdsakų: suanglėjusių grūdų, šlako ir kitų liekanų, leidžiančių manyti, kad netoliese vyko maisto apdorojimas ir amatinė veikla. Tokie radiniai padeda atkurti ne tik kelio trasą, bet ir platesnį gyvenvietės vaizdą.

    Vieta svarbi buvo ir prieš 1 800 metų

    Archeologų vertinimu, ši vieta prieš maždaug 1 800 metų buvo aktyviai apgyvendinta romėnų laikotarpio Britanijoje, o dar seniau čia galėjo veikti geležies amžiaus ūkis. Aptiktos struktūros, tarp jų grioviai ir gyvenvietės planą primenantys kontūrai, rodo, kad teritorija buvo naudojama keliais istorijos tarpsniais.

    Tokie atradimai Jungtinėje Karalystėje nėra retenybė, nes infrastruktūros ir atsinaujinančios energetikos projektai vis dažniau vyksta užmiestyje, kur išlieka mažiau ištirtų kultūrinių sluoksnių. Praktikoje tai reiškia, kad vystytojams tenka derinti terminus su archeologiniais tyrimais, o projektų grafikai kartais koreguojami mėnesiais.

    Specialistai pabrėžia, kad radiniai nebūtinai reiškia projekto pabaigą. Dažniausiai sprendžiama, ar teritoriją galima išsaugoti vietoje, ar radinius būtina detaliai ištirti ir dokumentuoti, o tada leisti tęsti darbus pakeitus išdėstymą ar pasirinkus kitus inžinerinius sprendimus.

    Šis atvejis dar kartą primena, kad energetikos transformacija neretai susiduria su visai kitokiais iššūkiais nei technologijos ar tinklų pajėgumai. Kartais didžiausia kliūtis būna tiesiog tai, kas šimtmečius ramiai gulėjo po žeme.

  • Irano kainos šauna į viršų: rialis sminga, maistas brangsta labiausiai – kas laukia toliau

    Irano kainos šauna į viršų: rialis sminga, maistas brangsta labiausiai – kas laukia toliau

    Irane įsibėgėja infliacijos spiralė: naujausi Irano statistikos centro duomenys rodo, kad vartotojų kainų indeksas 2026 metų gegužės 22–birželio 21 dienos laikotarpiu buvo 88,6 proc. didesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad tam pačiam prekių ir paslaugų krepšeliui, kuriam pernai užteko 100 piniginių vienetų, dabar reikėtų maždaug 189.

    Ekonomistai sparčiai augančias kainas sieja su seniai besitęsiančiomis struktūrinėmis problemomis ir pastarojo meto sukrėtimais. Prie jų priskiriami fiskaliniai ir pinigų politikos disbalansai, silpnas augimas, sankcijų poveikis, didėjantis biudžeto deficitas bei išaugusi rizika verslui, kurią dar labiau sustiprino karinė eskalacija regione.

    Skirtingi skaičiai, ta pati kryptis

    Infliaciją Irane skaičiuoja ir centrinis bankas, tačiau jo vertinimai skiriasi nuo statistikos centro. Centrinio banko duomenimis, metinė infliacija minėto laikotarpio pabaigoje siekė 83,1 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 57,7 proc.

    Tuo metu statistikos centras skelbė 62,0 proc. metinę infliaciją ir 88,6 proc. metinį kainų šuolį. Skirtumai aiškinami metodika: skiriasi vartojimo krepšelio sudėtis, prekių ir paslaugų svoriai, duomenų rinkimo ir imčių principai, tačiau bendra tendencija išlieka vienareikšmė.

    Rialis smunka, kainos įsisuka

    Kainų šuolis glaudžiai susijęs su nacionalinės valiutos nuvertėjimu: rialis mažina perkamąją galią, o tuo pat metu valiutos kritimas brangina importą ir didina infliacijos lūkesčius. Tokia grandininė reakcija verčia verslą ir gyventojus vis dažniau kainas ir santaupas sieti su užsienio valiutomis, o tai dar labiau stiprina spaudimą kainoms.

    Pagal atviroje rinkoje fiksuotus kursus, metų pradžioje už vieną JAV dolerį buvo mokama apie 1,35 mln. rialių, o po karinių smūgių ir vėlesnių įtampų kursas šoktelėjo iki rekordinių lygių, trumpam grįždamas atgal po paliaubų, bet vėl silpnėdamas atsinaujinus neapibrėžtumui. Tokie staigūs svyravimai kuria papildomą nepasitikėjimą ir apsunkina kainų stabilizavimą.

    Skaudžiausia smogia maistas ir regionai

    Infliacija nevienodai paliečia skirtingas visuomenės grupes: kaimo vietovėse metinis kainų augimas siekė 108,1 proc., kai miestuose fiksuota 85,2 proc. Kaimo gyventojų padėtį blogina tai, kad didesnę pajamų dalį jie skiria būtinosioms prekėms, ypač maistui.

    Didžiausi brangimai fiksuoti būtent kasdieniams pirkiniams. Oficialūs duomenys rodo, kad maisto kainos per metus šoktelėjo daugiau nei dvigubai, o kai kuriose kategorijose augimas tapo ekstremalus: smarkiai brango mėsa ir paukštiena, pieno produktai, kiaušiniai, duona ir grūdai.

    Brangimas apima ne tik maistą: baldai ir buities įranga pabrango daugiau nei 111 proc., transporto išlaidos – per 103 proc. Tai rodo, kad spaudimas persikelia į plačią vartojimo grandinę ir mažina namų ūkių galimybes kompensuoti kainų šuolius mažinant nebūtiną vartojimą.

    Dar vienas ryškus krizės ženklas – atlyginimų atsilikimas nuo pragyvenimo. Irano darbo naujienų agentūros minimais skaičiavimais, oficialus minimalus mėnesinis atlyginimas šiemet siekė apie 85 eurus, o minimalus namų ūkio pragyvenimo krepšelis buvo vertinamas maždaug 225 eurais per mėnesį, todėl minimalios pajamos padengia tik apie 37 proc. būtiniausių išlaidų.

    Tarptautinės prognozės taip pat niūrios: Tarptautinis valiutos fondas 2026 metais Iranui prognozuoja aukštą, apie 68,9 proc. vidutinę metinę infliaciją ir maždaug 6,1 proc. realaus BVP smukimą. Toks derinys reiškia, kad valdžiai teks spręsti vienu metu kelias problemas: kainų kontrolę, valiutos stabilumą, biudžeto tvarumą ir gyventojų perkamąją galią.