Ekstremalioje situacijoje net ir ramiausi žmonės gali sutrikti, todėl iš anksto žinomos pirmosios pagalbos ir saugaus elgesio taisyklės padeda laimėti brangaus laiko. Vis dėlto jos nepakeičia medikų ar gelbėtojų darbo, tad kilus realiai grėsmei sveikatai ar gyvybei pirmiausia pasirūpinkite savo saugumu ir skambinkite telefonu 112.
Jei žmogus nekvėpuoja arba kvėpuoja nenormaliai, svarbiausia kuo greičiau įvertinti būklę ir pradėti gaivinimą. Skubios pagalbos dispečeris gali telefonu nurodyti veiksmų seką, todėl ryšį verta palaikyti įjungus garsiakalbį.
Stipriai kraujuojant svarbiausia yra nuolatinis spaudimas žaizdai, nes būtent kraujo netekimas per kelias minutes gali tapti kritinis. Jeigu tvarstis permirksta, jo nenuiminėkite, o dėkite papildomą sluoksnį ir toliau spauskite.
Jei žmogus praradęs sąmonę, bet kvėpuoja, jį reikėtų paguldyti į stabilią šoninę padėtį, kad kvėpavimo takai išliktų atviri ir žmogus neužspringtų. Išimtis yra situacijos, kai įtariama stuburo trauma, pavyzdžiui, po kritimo iš aukščio ar eismo įvykio.
Gaisro metu išeinant iš patalpų, jei tik įmanoma, duris už savęs verta uždaryti, nes tai lėtina ugnies ir dūmų plitimą. Jei patalpoje daug dūmų, judėkite kuo arčiau grindų, o liftu nesinaudokite.
Užuodus dujas negalima junginėti elektros prietaisų ir kurti kibirkšties, todėl šviesos jungiklių geriau neliesti. Saugiausia išeiti į lauką, perspėti aplinkinius ir skambinti 112 iš saugios vietos.
Perkaitimo ar šilumos smūgio atveju žmogų būtina kuo greičiau perkelti į pavėsį arba vėsią patalpą, atsegti veržiančius drabužius ir pradėti vėsinti. Jei būklė sunki, žmogus prastai reaguoja ar netenka sąmonės, būtina skubi medikų pagalba.
Įlūžus ledui svarbu nepanikuoti ir bandyti išsilaikyti paviršiuje remiantis krūtine į ledo kraštą. Patikimiausia ropoti į tą pusę, iš kurios atėjote, nes ten ledas jau buvo išlaikęs jūsų svorį, o išlipus būtina šliaužti ar ropoti toliau nuo eketės.
Jeigu automobilis atsidūrė vandenyje, nereikėtų laukti, kol salonas prisipildys, nes tuomet atidaryti duris bus daug sunkiau. Pirmiausia atsekite diržą, pabandykite atidaryti langą ir kuo greičiau evakuokitės, o vaikų atveju pirmiausia atsekite ir iškelkite juos.
Įkandus galimai nuodingai gyvatei, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo mažiau judinti įkandimo vietą, kad nuodai lėčiau plistų. Nerekomenduojama žaizdos pjauti ar siurbti, o geriausias sprendimas yra kuo skubiau kreiptis medicininės pagalbos.
Įtariant apsinuodijimą nežinoma medžiaga, savarankiškai sukelti vėmimo nereikėtų, nes tai gali pabloginti būklę. Skambinant 112 verta tiksliai pasakyti, kas ir kada galėjo būti suvartota, kiek sveria žmogus ir kokie simptomai pasireiškė.
Anglies monoksidas yra itin pavojingas, nes neturi kvapo ir gali greitai sukelti sąmonės netekimą. Įtariant apsinuodijimą smalkėmis būtina nedelsiant išeiti į gryną orą ir pagalbą kviesti jau iš lauko, negrįžtant atgal į patalpas.
Perkūnijos metu nesaugu slėptis po pavieniu medžiu ar būti atvirose vietose, ypač šalia vandens telkinių. Patikimiausia slėptuvė yra pastatas arba automobilis, o jei tokios galimybės nėra, reikėtų pritūpti žemiau ir vengti kontaktų su metaliniais daiktais.
Jei giliai įsmigo žvejybos kabliukas, jo negalima staigiai rauti, nes galima dar labiau sužaloti audinius. Žaizdą reikėtų pridengti ir kreiptis į medikus, ypač jei kabliukas yra veido, akies ar rankos sąnario srityje.
Patekus į atgalinę jūros srovę, plaukti tiesiai į krantą prieš srovę dažnai reiškia greitai išsekti. Saugiau plaukti lygiagrečiai krantui, kol išplauksite iš srovės, ir tik tada sukti kranto link.
Jei iš elektros lizdo ar kištuko sklinda svilėsių kvapas, jo liesti nereikėtų, nes gali kilti gaisras arba ištikti elektros smūgis. Jei tai galima padaryti saugiai, atjunkite elektrą skydelyje ir kvieskite kvalifikuotą specialistą.
Gelbėjimo tarnybos nuolat pabrėžia, kad kritiniais atvejais didžiausia klaida yra delsti ir bandyti viską išspręsti pačiam. Kuo tiksliau nurodyta vieta, aiškiai apibūdinti simptomai ir ramus veiksmų vykdymas pagal dispečerio instrukcijas dažnai lemia rezultatą.
