CP v2

Blog

  • Pigesnės dujos „Grupai Azoty“? „Solidarumas“ ragina gelbėti chemijos ir trąšų sektorių

    Šventokšysko regiono profesinė sąjunga „Solidarumas“ paragino valstybės institucijas imtis skubių sprendimų, kurie, anot jos, sustiprintų strateginį žaliavų bei trąšų ir chemijos pramonės sektorių. Pagrindinis akcentas – sisteminės priemonės, galinčios sumažinti gamtinių dujų sąnaudas „Grupos Azoty“ įmonėms.

    Profesinės sąjungos teigimu, būtent dujų kaina yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių trąšų ir chemijos gamybos pelningumą, konkurencingumą ir įmonių finansinį stabilumą. Dujos šiame sektoriuje naudojamos ne tik kaip energijos šaltinis, bet ir kaip žaliava, todėl kainų šuoliai ypač greitai atsispindi produkcijos savikainoje.

    Dėl dujų kainos – siūlymas specialiam reguliavimui

    „Solidarumo“ regiono valdyba pritarė „Grupos Azoty“ grupėje veikiančios profesinės organizacijos postulatams ir paragino svarstyti specialų teisinį reguliavimą. Tokios priemonės, pasak profesinės sąjungos, galėtų pagerinti įmonių likvidumą, sustiprinti jų konkurencingumą tarptautinėse rinkose ir sumažinti spaudimą darbo vietoms.

    Profesinė sąjunga taip pat kritikuoja, jos vertinimu, įmones silpninančius finansinius mechanizmus, kurie riboja galimybes finansuoti kasdienę veiklą ir investicijas. Kartu akcentuojamas siekis apsaugoti vietos trąšų rinką ir su ja susijusį žemės ūkį nuo perteklinio importo, kuris gali iškraipyti kainodarą ir mažinti vietos gamintojų dalį rinkoje.

    Sieros telkinys „Rudniki“ – sprendimų laukia metų metus

    Be dujų kainos klausimo, „Solidarumas“ ragina priimti sprendimus, kurie leistų pradėti sieros telkinio „Rudniki“ eksploatavimą. Profesinės sąjungos vertinimu, tai būtų reikšminga investicija tiek darbo vietų išlaikymo, tiek žaliavų saugumo požiūriu, ypač kai Europoje didėja dėmesys kritinių ir strategiškai svarbių išteklių prieinamumui.

    „Siarkopol“ vadovas Pawełas Danekas anksčiau yra viešai pabrėžęs, kad didžiausia projekto rizika – ne sieros kaina, o administraciniai barjerai. Jo teigimu, leidimų ir koncesijų gavimo procesai Lenkijoje gali trukti nuo 12 iki 20 metų, o tai apsunkina investicijų planavimą ir didina neapibrėžtumą.

    „Be šios koncesijos mes negalime pajudėti iš vietos. Tai mums gali baigtis dramatiškai dėl popierių, o ne dėl sieros kainos“, – sakė P. Danekas.

    Skelbiama, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros dėl naujų sieros išteklių naudojimo tebevyksta: atnaujintas anksčiau sustabdytas procesas, o iš investuotojo paprašyta papildyti poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Profesinės sąjungos vertinimu, sprendimų delsimas didina riziką, kad įmonė praras plėtros tempą ir konkurencinį pranašumą.

    „Solidarumo“ pareiškimas pasirodė netrukus po to, kai „Siarkopol“ buvo užbaigtas kolektyvinis ginčas dėl atlyginimų ir pasirašytas susitarimas. Tuo pat metu profesinė sąjunga pabrėžia, kad ilgalaikė įmonės ateitis neturėtų būti vertinama vien per trumpalaikius finansinius rodiklius, jei kalbama apie strateginę pramonę ir žaliavų saugumą.

  • „Budimex“ arčiau beveik 67 mln eurų tramvajaus projekto Katovicuose: ką reiškia geriausias įvertinimas

    Lenkijos statybų bendrovė „Budimex“ pranešė, kad jos pasiūlymas dėl kelių infrastruktūros plėtros ir naujos tramvajaus linijos Katovicuose sulaukė geriausio įvertinimo konkurse. Projektas apima trasą nuo Brynów kilpos iki planuojamos Kostuchna kilpos ir persėdimo mazgo Kostuchna įrengimą.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, pasiūlymo vertė siekia apie 67 000 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Suma perskaičiuota iš 290 000 000 Lenkijos zlotų, taikant apytikrį valiutos kursą.

    Vis dėlto „Budimex“ pabrėžia, kad aukščiausias įvertinimas dar nereiškia galutinio laimėjimo. Viešųjų pirkimų procedūra dar nėra užbaigta, todėl sprendimas gali keistis, kol perkančioji organizacija oficialiai patvirtins rezultatą ir bus pasirašyta sutartis.

    Kas numatyta projekte?

    Katovicų projektas jungia kelis darbus į vieną paketą: tramvajaus infrastruktūrą, susisiekimo mazgą ir kelių tinklo pertvarką. Tokie kompleksiniai konkursai miestams leidžia vienu metu spręsti spūsčių, viešojo transporto patrauklumo ir persėdimų patogumo klausimus.

    Tramvajaus linijų plėtra Silezijos regione dažnai siejama ir su platesniu tikslu mažinti automobilių srautus bei taršą didmiesčiuose. Didesnis pralaidumas ir patikimesni maršrutai įprastai laikomi viena svarbiausių priežasčių, kodėl savivaldybės renkasi investuoti būtent į bėginį transportą.

    „Budimex“ rezultatai ir rinkos fonas

    „Budimex“ taip pat pateikė naujausius grupės rezultatus: 2026 metų pirmąjį pusmetį pardavimo pajamos viršijo 969 000 000 eurų ir, bendrovės skaičiavimu, augo 7,17 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo metu grynasis pelnas sumažėjo iki maždaug 58 000 000 eurų, kai metais anksčiau siekė apie 62 000 000 eurų.

    Bendrovė pabrėžia esanti viena didžiausių statybų rinkos žaidėjų Lenkijoje ir veikianti keliuose Vidurio ir Rytų Europos rinkose. „Budimex“ dirba infrastruktūros projektuose, įskaitant kelius, geležinkelius, oro uostų ir komercinių pastatų statybas, taip pat energetikos, pramonės ir aplinkosaugos segmentuose.

  • Lenkijos regioniniai vežėjai ruošiasi dviaukščiams traukiniams: vieninga specifikacija ir nauji pirkimai

    Lenkijos regioniniai geležinkelio vežėjai vis rimčiau svarsto grįžti prie dviaukščių traukinių idėjos, siekdami sutalpinti augantį keleivių srautą neplečiant infrastruktūros. Pasak savivaldybių vežėjus vienijančių organizacijų atstovų, geležinkelio stočių ir bėgių pralaidumas turi ribas, todėl vienas greičiausių būdų didinti talpą yra daugiau vietų viename sąstate.

    Koleje Śląskie vadovas Krzysztofas Klimoszas, taip pat Savivaldybių geležinkelio vežėjų sąjungos valdybos narys, viešai akcentavo, kad po 2030 metų vien infrastruktūros apribojimai gali tapti kliūtimi aptarnauti keleivių augimą. Tai reiškia, kad sprendimų ieškoma ne tik tvarkaraščiuose, bet ir pačiame riedmenų tipe.

    „Po 2030 metų galime nebepajėgti aptarnauti tokio keleivių kiekio dėl infrastruktūros ribų, nes stotys ir bėgiai turi savo pralaidumą“, – sakė Krzysztofas Klimoszas.

    Vieninga specifikacija dviaukščiams

    Pagrindinis regioninių vežėjų planas – iš anksto parengti vieningą dviaukščių traukinių specifikaciją, kad gamintojai aiškiai žinotų, kokio produkto tikisi rinka. Taip tikimasi išvengti situacijos, kai kiekviena bendrovė suformuluoja skirtingus reikalavimus, o gamintojams tenka kurti skirtingas versijas ir gaišti laiką sertifikavimui.

    „Norime iš anksto parengti specifikaciją regioniniam dviaukščiui traukiniui, kad gamintojai galėtų pasiruošti ir pristatyti tokį produktą arba jau pradėti jo homologaciją Lenkijoje“, – teigė Krzysztofas Klimoszas.

    Dviaukščiai vagonai Lenkijoje nėra naujiena: praeityje jų buvo daug, tačiau po politinių ir ekonominių pokyčių didesni tokių sąstatų pirkimai praktiškai sustojo, o senas parkas pamažu išnyko. Šiuo metu dviaukščius sąstatus labiausiai siejama su Mazovijos regiono maršrutais, o kitų regionų vežėjų parkuose tokių sprendimų beveik nėra.

    Impulsas iš PKP Intercity

    Diskusijas apie dviaukščius sprendimus sustiprino ir nacionalinio vežėjo PKP Intercity kryptis – bendrovė yra paskelbusi apie didesnio pajėgumo dviaukščių traukinių plėtrą. Regioniniai vežėjai tai vertina kaip signalą, kad didesnės talpos riedmenys vėl tampa realiu atsaku į paklausos augimą ir kad rinkoje verta ruoštis naujai paklausos bangai.

    Praktinis argumentas paprastas: dviaukštė schema leidžia vienu reisu vežti daugiau keleivių, ypač piko metu, kai papildomų traukinių įterpimas į grafiką tampa sudėtingas dėl ribotos bėgių pralaidos ir stočių galimybių priimti daugiau sąstatų.

    Gamintojų eilės ir ilgi terminai

    Kita problema – traukinių gamybos eilės. Regioninių vežėjų atstovai pripažįsta, kad rinkoje trūksta laisvų gamybos pajėgumų, o naujų sąstatų tenka laukti kelerius metus. Dėl to specifikaciją ir pasiruošimą norima pradėti kuo anksčiau, kad pirkimai neatsiremtų į gamintojų užimtumą.

    Pasak vežėjų, per dabartinį Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį savivaldybių valdomos bendrovės Lenkijoje įsigijo šimtus naujų traukinių, reikšminga jų dalis – elektriniai traukiniai. Tuo pat metu didėjanti paklausa reiškia, kad atnaujinimas ir talpos didinimas nesibaigia, o nauji pirkimai planuojami ir toliau.

  • Didžioji operacija socialiniuose tinkluose: pašalinta 3,7 mln. paskyrų, išlaisvinta 117 aukų

    Tarptautinė teisėsaugos ir technologijų bendrovių operacija, nukreipta prieš internetinių apgavysčių tinklus Vakarų Afrikoje, baigėsi masiniu paskyrų šalinimu ir sulaikymais. Didžiausią dalį veiksmų socialiniuose tinkluose įgyvendino „Meta“, pranešusi, kad iš „Facebook“ ir „Instagram“ pašalino daugiau kaip 3,7 mln. paskyrų, puslapių ir grupių.

    Operacijoje dalyvavo Jungtinės Karalystės National Crime Agency, JAV Teisingumo departamentas ir kitos institucijos, taip pat keliolika privačių partnerių. Tarp jų minimos „Google“, „Microsoft“, „OpenAI“, „Coinbase“, „Adobe“ ir „Starlink“, kurios teikė analitines įžvalgas, padėjo identifikuoti infrastruktūrą ir įtartinus veiklos modelius.

    Mastelis: sulaikymai ir išlaisvintos aukos

    Skelbiama, kad teisėsauga nustatė daugiau kaip 30 vadinamųjų skamų centrų, siejamų su organizuotu sukčiavimu. Per veiksmus sulaikyti 28 įtariamieji, o Ganoje išlaisvinta 117 prekybos žmonėmis aukų, kurios, kaip teigiama, buvo verčiamos dirbti apgavikų naudai.

    Institucijų pateikta informacija rodo, kad dalis aukų buvo laikomos prievarta ir patyrė psichologinį bei fizinį smurtą. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie centrai dažnai veikia kaip gerai organizuotos struktūros, kuriose iš anksto suplanuojami scenarijai, darbo grafikai ir apmokymai, kaip įtikinti taikinius.

    Kaip veikė sukčiai ir kas buvo taikiniai

    Operacijos dalyviai nurodo, kad tinklai daugiausia vertėsi investicinėmis apgavystėmis, romantiniais susirašinėjimo scenarijais, fiktyviomis darbo pasiūlymų schemomis ir apsimetinėjimu pareigūnais ar kariškiais. Taip pat fiksuotos pakartotinio išviliojimo schemos, kai po pirmo sukčiavimo aukai siūloma „padėti susigrąžinti pinigus“ ir taip išgaunama dar daugiau lėšų.

    Taikiniais dažniausiai buvo JAV ir Jungtinės Karalystės gyventojai, tačiau pranešama, kad bandymų pasiekti vartotojus būta ir kitose šalyse, įskaitant Lenkiją. Tai reiškia, kad su panašiais kontaktavimo bandymais gali susidurti ir Lietuvos gyventojai, ypač socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo programėlėse.

    „Per šią operaciją pašalinome daugiau kaip 3,7 mln. paskyrų, puslapių ir grupių, naudotų atakuojant žmones JAV, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse. Taip pat perdavėme informaciją apie daugiau kaip 30 įtariamų sukčiavimo centrų, o tai prisidėjo prie sulaikymų ir prekybos žmonėmis aukų išlaisvinimo“, – sakė „Meta“ atstovas Chrisas Sonderby.

    Kodėl tai svarbu vartotojams

    Tokio masto paskyrų šalinimas parodo, kad sukčiavimas socialiniuose tinkluose nebėra pavieniai atvejai, o tarptautinis verslo modelis, paremtas masiniu profilių kūrimu ir nuolatiniu „įrankių“ atnaujinimu. Net ir uždarius milijonus paskyrų, nusikaltėliai dažnai mėgina grįžti su naujais profiliais, kitais domenais ar alternatyviomis platformomis.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tada, kai pokalbis greitai nukreipiamas į investavimą, kriptoturtą, skubius mokėjimus ar „patikrinimus“ per nuorodas. Praktikoje tokios schemos vis dažniau pasitelkia ir DI generuojamą turinį, leidžiantį greičiau kurti įtikinamas žinutes, profilių aprašymus bei tariamai realistiškas nuotraukas.

    Operacijos dalyviai akcentuoja, kad bendradarbiavimas tarp teisėsaugos ir technologijų sektoriaus leidžia greičiau susieti skirtingus signalus į vieną vaizdą: nuo paskyrų elgsenos ir reklamos pėdsakų iki mokėjimų kelių. Vis dėlto institucijos ragina vartotojus išlikti budrius, nes sukčiavimo schemos keičiasi greičiau, nei spėjama jas viešai aprašyti.

  • Mirė Breaking Bad žvaigždė RJ Mitte: aktoriui ir negalios teisių aktyvistui buvo 34 metai

    Mirė Breaking Bad žvaigždė RJ Mitte: aktoriui ir negalios teisių aktyvistui buvo 34 metai

    JAV mirė aktorius ir negalios teisių advokatas RJ Mitte, plačiai išgarsėjęs seriale Breaking Bad suvaidinęs Walterį White’ą jaunesnįjį. Jam buvo 34 metai, apie mirtį pranešė vietos pareigūnai ir aktoriaus atstovai.

    Pasak Camerono apygardos taikos teisėjos Cyndi Hinojosos, RJ Mitte mirusiu paskelbtas apie 13.30 vietos laiku Brownsvilyje, Teksaso valstijoje, kaip teigiama, jo namuose. Mirties priežastis kol kas nenurodoma, planuojama atlikti skrodimą.

    Vaidmuo, tapęs karjeros ašimi

    RJ Mitte beveik visuose penkių sezonų Breaking Bad epizoduose įkūnijo Walterį White’ą jaunesnįjį, pagrindinio veikėjo Walterio White’o sūnų. Serialas, rodytas 2008–2013 metais, laikomas vienu svarbiausių XXI amžiaus televizijos kūrinių ir iki šiol daro įtaką populiariajai kultūrai.

    Aktoriaus kolega Bryanas Cranstonas socialiniuose tinkluose rašė išgyvenantis gilų sielvartą dėl netekties. Jis prisiminė, kad RJ Mitte buvo vos 14 metų, kai buvo pakviestas į vaidmenį, ir pabrėžė jo ryžtą atlaikyti intensyvų filmavimo grafiką.

    „Gimęs su cerebriniu paralyžiumi, jis niekada neleido, kad tai taptų pasiteisinimu. Jis stojo akistaton su filmavimo tempu su didžiuliu ryžtu“, – sakė Bryanas Cranstonas.

    Asmeninė patirtis tapo stiprybe

    RJ Mitte sirgo cerebriniu paralyžiumi ir ne kartą yra pabrėžęs, kad ši patirtis padėjo tiksliau perteikti personažo bei šeimos iššūkius ekrane. Anot jo, ilgametė reabilitacija, kasdieniai apribojimai ir su tuo susijusios socialinės kliūtys suformavo kitokį požiūrį į pasaulį ir suteikė papildomų įrankių aktoriniam darbui.

    Aktoriaus atstovai teigė, kad jis į vaidmenį atnešė autentiškumo, o po serialo sėkmės sąmoningai naudojo savo žinomumą kalbėdamas apie įtrauktį, stereotipų laužymą ir didesnę žmonių su negalia reprezentaciją kine bei televizijoje.

    Kita veikla ir darbas su organizacijomis

    RJ Mitte gimė ir augo Džeksone, Misisipės valstijoje, o 2006 metais persikėlė į Los Andželą siekti aktoriaus karjeros. Iki Breaking Bad jis pasirodė keliuose epizodiniuose vaidmenyse, o vėliau jo filmografijoje atsirado ir kiti projektai, tarp jų serialai Switched at Birth ir Guardians of Justice.

    Be aktorystės, jis prodiusavo nepriklausomus filmus ir dirbo su organizacijomis, remiančiomis žmones su cerebriniu paralyžiumi bei vaikų sveikatos iniciatyvas. Taip pat buvo siejamas su savo įkurtais filantropiniais projektais, skirtais bendruomenės veikloms ir paramai negalios temose.

    Kol kas artimieji ir atstovai nepateikė detalesnės informacijos apie atsisveikinimą. Pareigūnai nurodo, kad daugiau aiškumo turėtų suteikti skrodimo rezultatai.

  • Mo Abudu Londone atidarė „EbonyLife Place“: naujas Afrikos kino ir juodaodžių kultūros centras

    Mo Abudu Londone atidarė „EbonyLife Place“: naujas Afrikos kino ir juodaodžių kultūros centras

    Londone duris atvėrė naujas kultūros centras, skirtas Afrikos kinui ir juodaodžių kūrybai. Jį įkūrė Nigerijos žiniasklaidos verslininkė ir prodiuserė Mo Abudu, siekianti, kad Afrikos istorijos ir diasporos patirtys būtų lengviau pasiekiamos plačiai auditorijai.

    „EbonyLife Place“ Londone vienoje vietoje sujungia kino salę, restoraną ir butiką, kuriame pristatomi dizaineriai iš Afrikos bei jos diasporos. Pasak projekto kūrėjų, idėja paprasta: lankytojai gali patirti skirtingas kultūros formas neišvykdami iš Jungtinės Karalystės.

    Mo Abudu pabrėžia, kad tai yra ilgai brandinta ambicija Londone sukurti nuolatinį tašką Afrikos pasakojimams. Pasak jos, kultūrai svarbu keliauti, o tokie centrai padeda mažinti atstumą tarp kūrėjų ir publikos.

    „Ši mintis ilgai gyveno mano pasąmonėje. Žinau, kaip svarbu, kad istorijos ir kultūra keliautų, todėl norėjau sukurti vietą, į kurią ši kultūra galėtų atvykti“, – sakė Mo Abudu.

    Kas bus rodoma kino salėje?

    Centro šerdis – kino salė, kurioje planuojama rodyti Afrikos filmus ir juodaodžių kūrėjų darbus. Programoje numatomi ir Nigerijos kino industrijos Nolivudo filmai, ir tarptautiniai kūriniai, nagrinėjantys juodaodžių patirtis įvairiose šalyse.

    Mo Abudu teigimu, repertuaras apims ir didžiuosius JAV filmus, kuriuose svarbų vaidmenį turi juodaodžiai aktoriai bei kūrėjai. Tokia kryptis atliepia rinkos tendencijas, kai auditorijos vis dažniau ieško autentiškų, įvairias patirtis atspindinčių istorijų, o platformos ir kino teatrai plečia turinio geografiją.

    „Mes tiek daug vartojome pasaulio kultūros. O kiek pasaulis vartojo mūsų? Aš nebenoriu laukti, kol kas nors važiuos šešias valandas iš Londono, kad suprastų Nigerijos filmą ar pamatytų Nigerijos madą. Visa tai yra čia, Londone“, – sakė Mo Abudu.

    Tikslas – ne niša, o norma

    Verslininkė atvirai kalba ir apie asmeninį motyvą: ji gimė Anglijoje ir prisimena, kad jaunystėje neturėjo vietos, kur būtų galima žiūrėti juodaodžių kiną. Todėl, jos žodžiais, jei ji pati nesukurtų tokios erdvės, ji tiesiog neegzistuotų.

    Ilgalaikis tikslas – kad Afrikos ir juodaodžių kinas būtų vertinamas kaip įprasta kultūrinio gyvenimo dalis, o ne išskirtinė retenybė. Mo Abudu viliasi, kad po kelerių metų klausimas „pirmasis juodaodžių kinas“ išnyks, o miestuose atsiras daugiau panašių vietų, kurios jungtų kiną, maistą, madą ir meną.

    „Po dešimties metų neturėtume sakyti, kad tai pirmasis juodaodžių kinas. Tada tai turėtų skambėti paprastai: štai dar vienas kinas“, – sakė Mo Abudu.

    „EbonyLife Place“ Londone atsiradimas rodo platesnę kryptį Europos kultūros rinkoje: didmiesčiai vis aktyviau konkuruoja dėl turinio ir auditorijų, o kultūros centrai ieško formatų, kurie apjungtų patirtį, bendruomenę ir komerciją. Šiuo požiūriu naujasis hubas siekia tapti ne vien kino teatru, bet ir nuolat veikiančiu Afrikos kūrybos vitrina.

  • Kataro emyras apie karo padarinius: pajamų smukimas, Hormuzo rizika ir planas plėsti SGD

    Kataro emyras apie karo padarinius: pajamų smukimas, Hormuzo rizika ir planas plėsti SGD

    Krizė po atakų ir jūrų kelių rizika

    Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani, kalbėdamas Dohos Šuros tarybos sesijos pradžioje, pareiškė, kad šalis iš dabartinės krizės išeis atsparesnė ir geriau pasirengusi prisitaikyti prie pasaulinių pokyčių. Jo teigimu, per karą Kataro teritorija buvo atakuota Irano, o tai, pasak emyro, pažeidė suverenitetą ir tarptautinę teisę.

    Kartu emyras pabrėžė, kad Kataras pirmenybę teikia diplomatinėms priemonėms ir deryboms, tačiau tai nereiškia atsisakymo ginti valstybę. Regionui svarbiu klausimu jis įvardijo laivybos saugumą Persijos įlankoje ir Hormuzo sąsiauryje, taip pat energetikos, vandens ir civilinės infrastruktūros apsaugą.

    „Mūsų įsipareigojimas dialogui ir taikiems sprendimams nereiškia abejingumo ginant savo šalį“, – sakė šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani.

    SGD tiekimas, Ras Laffano žala ir pajamų kritimas

    Emyras atkreipė dėmesį į Kataro vaidmenį pasaulinėje energetikos grandinėje: šalis yra viena svarbiausių suskystintųjų gamtinių dujų tiekėjų, todėl bet koks sutrikimas greitai atsispindi kainose ir tiekime. Jo teigimu, Hormuzo sąsiaurio uždarymas ir dalies objektų apgadinimas Ras Laffano pramonės mieste sutrikdė reikšmingą eksporto dalį.

    Kalbėdamas apie viešuosius finansus, emyras nurodė, kad bendros pajamos pirmąjį pusmetį krito 42 proc., o viešosios išlaidos mažėjo 14 proc., tačiau esminės paslaugos ir plėtros prioritetai, anot jo, nebuvo aukojami. Pasak emyro, sprendimai remti stabilumą buvo paremti ankstesniu pasirengimu: rezervų stiprinimu, skolos mažinimu ir atsargesnėmis prielaidomis planuojant biudžetą.

    Diversifikacija ir nauji projektai

    Viena ryškiausių emyro kalbos akcentų buvo ekonomikos diversifikacija, didesnį dėmesį skiriant ne angliavandenilių sektoriams. Jis teigė, kad šie sektoriai tęsė augimą, o jų indėlis, emyro vertinimu, priartėjo prie maždaug 80 proc. realaus bendrojo vidaus produkto.

    Energetikoje Kataras planuoja didinti SGD gamybos pajėgumus per Šiaurinio telkinio plėtros projektą, taip pat tęsia tarptautines investicijas ir partnerystes per QatarEnergy. Be to, tarp prioritetų įvardyti naftos chemijos plėtra, saulės energetikos projektai bei priemonės vandens saugumui stiprinti.

    Emyras taip pat išskyrė maisto saugumą, žemės ūkio stiprinimą, technologijų plėtrą, institucijų efektyvumą, investicijas į švietimą ir skaitmeninę transformaciją. Jo teigimu, tikslas yra ne grįžti į prieškrizinę situaciją, o pasinaudoti atsigavimu kaip tramplinu spartesnei ekonomikos pertvarkai.

    „Mūsų tikslas nėra sugrįžti į padėtį iki krizės, o paspartinti diversifikaciją ir stiprinti nacionalinius gebėjimus“, – sakė šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani.

    Kalboje emyras taip pat akcentavo regioninį saugumą ir Persijos įlankos valstybių bendradarbiavimą, pabrėždamas, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narių saugumas ir suverenitetas yra nediskutuotinas. Tarp platesnių regiono temų jis aptarė Kataro diplomatines pastangas ir tarpininkavimą sprendžiant konfliktus, taip pat pakartojo Kataro poziciją dėl karo Gazos Ruože.

  • ES palydovų suverenitetas ties lūžio tašku: baigiasi kosmoso biudžetas, sprendžia spektras ir investicijos

    ES palydovų suverenitetas ties lūžio tašku: baigiasi kosmoso biudžetas, sprendžia spektras ir investicijos

    Biudžeto ciklo pabaiga – naujas išbandymas

    Europos Parlamento diskusijoje Briuselyje nacionaliniai ryšių reguliuotojai, ES pareigūnai ir Barselonoje įsikūrusi palydovų bendrovė „Sateliot“ aptarė, kaip radijo dažniai ir investicijos lems Europos ryšių kontrolę orbitoje. Pokalbio fonas aiškus: dabartinis ES kosmoso finansavimo laikotarpis baigiasi 2027 metais, o kartu artėja ir naujų prioritetų derybos.

    2021–2027 metų ES kosmoso programa siekia 14,8 milijardo eurų ir finansuoja tokias kertines sistemas kaip „Galileo“ ir „Copernicus“. Artėjant naujam daugiametės finansinės programos etapui, kosmoso politika vis labiau siejama su saugumu, technologiniu atsparumu ir kritinės infrastruktūros apsauga.

    Europos Komisija yra pasiūliusi 2028–2034 metų laikotarpiu kosmoso ir gynybos kryptis finansuoti per planuojamą Europos konkurencingumo fondą. Pagal pateiktą sumanymą gynybai ir kosmosui būtų numatoma 131 milijardas eurų, tačiau galutinės sumos ir prioritetai priklausys nuo valstybių narių derybų.

    Spektras tampa strateginiu ištekliumi

    Diskusijos centre atsidūrė radijo dažnių spektras, be kurio neįmanomi nei palydoviniai ryšiai, nei mobilusis ryšys. Europos Komisija 2026 metais pasiūlė bendrą ES licenciją mobiliosioms palydovinėms paslaugoms 2 GHz ruože, kurio dabartinės teisės baigia galioti 2027 metų gegužę.

    Siūlyme numatyta dalį šio ruožo rezervuoti Europos operatoriams bei saugiam ryšio sprendimui, siejamam su IRIS² programa. Tokia kryptis atspindi augantį ES siekį, kad ryšio tinklai ir duomenų srautai būtų valdomi kuo mažiau priklausant nuo išorinių tiekėjų.

    Europos Parlamento vicepirmininkas Javieras López renginyje pabrėžė, kad laikas diskusijai parinktas taikliai dėl geopolitinės įtampos ir technologinės konkurencijos.

    „Europa, kuri kontroliuoja savo tinklą ir duomenis, gali veikti savarankiškai ir pati priimti sprendimus“, – sakė Javieras López.

    Nuo „SpaceX“ priklausomybės iki europietiškų raketų

    „Sateliot“ modelis remiasi ryšiu iš kosmoso su daiktų internetu, kai palydovai veikia tarsi mobiliojo ryšio bokštai orbitoje ir jungia jutiklius bei sekimo įrenginius vietovėse, kur nėra antžeminio ryšio. Bendrovė praneša, kad 2026 metų spalio 1 dieną į orbitą iškėlė penkis palydovus, taip padidindama praskridimų virš konkrečių vietų dažnį.

    Vis dėlto kelias į orbitą Europoje vis dar dažnai priklauso nuo neeuropietiškų paleidimo paslaugų. „Sateliot“ vadovas Jaume Sanpera teigė matantis potencialą Europai užsiauginti daugiau savų paleidimo pajėgumų, tačiau pripažino, kad realybėje tai yra kelių įmonių lenktynės, reikalaujančios ir laiko, ir kapitalo.

    „Turime kurti ir remti Europos čempionus, galinčius konkuruoti pasaulinėje kosmoso rinkoje“, – sakė „Sateliot“ vadovas Jaume Sanpera.

    Bendrovė nurodo, kad kitas jos palydovų paleidimas planuojamas 2027 metų liepą, o vėliau numatomas ir skrydis su Ispanijos įmone PLD Space, kuri rengia mažosios orbitinės raketos „Miura 5“ debiutą. PLD Space pagal Europos kosmoso agentūros iniciatyvą yra gavusi sąlyginę 158,9 milijono eurų sutartį, skirtą europietiškų raketų vystymui.

    Lygiagrečiai „Sateliot“ skelbia pritraukianti iki 150 milijonų eurų investicijų, iš kurių 100 milijonų eurų sudarytų nuosavas kapitalas, o iki 50 milijonų eurų – skola. Tikslas ambicingas: iki 2028 metų išplėsti žvaigždyną iki daugiau nei 500 palydovų ir pasiūlyti ryšį, artėjantį prie 5G tiesiogiai į įrenginius.

  • Portas – svetingiausias Europos miestas 2026 metais: „Condé Nast Traveller“ reitinge lenkia Amsterdamą

    Portas – svetingiausias Europos miestas 2026 metais: „Condé Nast Traveller“ reitinge lenkia Amsterdamą

    Portas pripažintas svetingiausiu Europos miestu 2026 metais – taip nusprendė „Condé Nast Traveller“ skaitytojai, balsavę kasmetiniuose „Readers’ Choice Awards“. Reitinge antrą vietą užėmė Lisabona, o Portugalija dar kartą sustiprino reputaciją kaip keliautojams itin draugiška kryptis.

    Leidinio vertinime akcentuojama ne tik bendroji atmosfera, bet ir labai praktiški kasdieniai patyrimai: ar vietiniai noriai padeda susigaudyti viešajame transporte, ar kantriai paaiškina meniu, ar turistai jaučiasi laukiami už pagrindinių lankytinų objektų ribų. Tokie signalai dažnai tampa lemiami renkantis, kur sugrįžti antrą kartą.

    Kas nulėmė Porto pirmą vietą

    „Condé Nast Traveller“ Portą išskiria kaip miestą, tinkantį trumpoms išvykoms, kuriose dera gastronomija, kultūra ir autentiška kasdienybė. Pasak leidinio, miestas išlaiko atsipalaidavusį ritmą ir „tikrumo“ jausmą, kuris keliautojams tampa vis svarbesnis planuojant miestų savaitgalius.

    Portui prideda vertės ir vietinės patirtys: azulejų plytelėmis dekoruotos aikštės, mažos kaimynystės kavinės ir tradicinės užkandinės, kur populiarūs petiscos – dalijimuisi skirti nedideli patiekalai. Tokios detalės, pasak reitingo sudarytojų, kuria ryšį su miestu ir skatina grįžti.

    Lisabona – antra, bet su išskirtiniu privalumu

    Lisabona reitinge liko antra, tačiau apibūdinama kaip viena fotogeniškiausių Europos sostinių: miestas išsidėstęs ant septynių kalvų prie Težo upės. „Condé Nast Traveller“ išskiria siauromis gatvelėmis vingiuojančius rajonus, fado tradiciją ir pastéis de nata – kremu įdarytus pyragėlius.

    Leidinys pabrėžia, kad svarbiausias Lisabonos traukos elementas – žmonės ir gyva, įtrauki bendruomeniškumo kultūra. Kaip pavyzdys minimas kavinių gyvenimas ir Šv. Antano festivalis, kai miesto gatvės prisipildo lauko švenčių bei vietinių ir turistų susitikimų.

    Kaip atrodo svetingiausiųjų penketukas

    Į svetingiausių Europos miestų penketuką kartu su Portu ir Lisabona pateko Amsterdamas, Stokholmas ir Valeta. Reitingas rodo, kad keliautojams vis svarbesnė tampa ne vien infrastruktūra ar įžymybės, bet ir socialinė patirtis – bendravimo paprastumas, saugumo jausmas ir vietinių nusiteikimas.

    Turizmo ekspertai pastebi, kad tokie sąrašai daro apčiuopiamą įtaką: augant trumpų kelionių skaičiui, miestai konkuruoja ne tik kainomis ar skrydžių tinklu, bet ir reputacija. Svetingumas čia tampa savotiška „minkštąja galia“, kuri lemia tiek paklausą, tiek pakartotinių kelionių tikimybę.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl vieniems matematika sekasi lengvai, o kitiems ji tampa kančia

    Matematiką lemia ne vien formulės

    Gebėjimas spręsti matematikos uždavinius priklauso ne tik nuo to, ar mokinys atsimena formules ir taisykles. Naujesni švietimo psichologijos tyrimai rodo, kad didelę įtaką daro kalbos supratimas, žodynas, loginis mąstymas ir gebėjimas perprasti skaičių tarpusavio ryšius.

    Teksaso A&M universiteto tyrėjai, apžvelgę įvairių kognityvinių testų rezultatus, siekė nustatyti, kurios protinės funkcijos labiausiai susijusios su matematiniu pasiekimu. Vertinta ir bazinė aritmetika, ir sudėtingesnis problemų sprendimas, taip pat darbo greitis.

    Kodėl kalba svarbi matematikai?

    Viena ryškiausių išvadų yra ta, kad matematikos sėkmę stipriai prognozuoja kalbos supratimo gebėjimai. Tai apima ne vien žodžių reikšmių žinojimą, bet ir gebėjimą apdoroti informaciją, pasiremti turimomis žiniomis bei daryti išvadas.

    Dėl to mokiniai, kurie lėčiau suvokia teksto prasmę ar sunkiau perpranta sąlygos formuluotę, dažnai stringa net tada, kai skaičiuoti moka gerai. Praktikoje tai ypač matyti sprendžiant tekstinius uždavinius, kuriuose svarbiausia tampa ne veiksmas, o situacijos supratimas.

    „Matome, kad įgūdžiai, kurie būtini skaitant ir rašant, yra svarbūs ir matematikoje“, – sakė tyrimui vadovavęs švietimo psichologijos docentas Danielis Gajovskis.

    Loginis mąstymas ir skaičių pajauta

    Kitas svarbus veiksnys yra vadinamasis lankstus mąstymas, kai žmogus geba daryti indukcines ir dedukcines išvadas net tuomet, kai nėra aiškaus sprendimo algoritmo. Tai padeda atskirti, kas uždavinyje svarbiausia, ir rasti kelią į sprendimą nepažįstamoje situacijoje.

    Vis dėlto vien bendrų kognityvinių gebėjimų nepakanka. Tyrėjai pabrėžia ir skaičių pajautos reikšmę, tai yra gebėjimą suprasti, kaip skaičiai siejasi tarpusavyje, ką reiškia dydžių santykiai ir kaip veikia pagrindinės matematinės dėsningybės.

    Šiuos gebėjimus galima ugdyti

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie įgūdžiai nėra nekintami ir gali būti lavinami kryptingu mokymusi bei praktika. Kadangi naujos temos dažnai remiasi ankstesnėmis, ypač svarbu laiku pastebėti spragas ir suteikti tikslinę pagalbą, kol jos nevirto ilgalaikėmis problemomis.

    Ekspertai akcentuoja, kad pedagogams verta vertinti ne tik galutinį pažymį, bet ir mokinio klaidų pobūdį. Klaidų analizė padeda suprasti, ar mokinys stringa dėl sąvokų nesupratimo, silpnesnių kalbos įgūdžių, loginių žingsnių trūkumo, ar tiesiog dėl lėtesnio darbo tempo.

    Tokia diagnostika leidžia pritaikyti mokymą konkrečiam vaikui, pavyzdžiui, daugiau dėmesio skiriant sąlygų skaitymui, sąvokų aiškinimui, sprendimo strategijoms ar automatizavimui. Ilgainiui tai didina tikimybę, kad matematika taps ne baime, o įveikiamu iššūkiu.