CP v2

Blog

  • „Microsoft“ planas stebina: po atleidimų „Xbox“ taikosi į milijardines serijas ir naują įrenginių šeimą

    „Microsoft“ planas stebina: po atleidimų „Xbox“ taikosi į milijardines serijas ir naują įrenginių šeimą

    „Microsoft“ žaidimų padalinys „Microsoft Gaming“ tęsia restruktūrizaciją, kuri pastaraisiais mėnesiais palietė ir „Xbox“ komandą. Bendrovė siekia mažinti kaštus, supaprastinti valdymą ir didinti pelningumą, o tai dažnai reiškia ir etatų mažinimą bei projektų peržiūrą.

    Tokiame kontekste „Xbox“ strategijoje vis daugiau dėmesio skiriama ne pačiam konsolės pardavimų mastui, o turiniui ir paslaugoms. Rinkoje ryškėja tendencija, kad didžiausią vertę kuria ilgalaikės franšizės, kurios generuoja pajamas per kelis kanalus: žaidimus, papildomą turinį, prenumeratas ir licencijas.

    Akcentas – didieji prekių ženklai

    „Microsoft Gaming“ valdo stiprių serijų portfelį, tarp jų „Halo“, „Gears of War“, „Forza Horizon“, „Minecraft“ ir „Fable“. Po „Activision Blizzard“ įsigijimo šį sąrašą papildė tokie vardai kaip „Call of Duty“, „Diablo“ ir „World of Warcraft“, dar labiau sustiprinę bendrovės pozicijas.

    Naujoji „Microsoft Gaming“ vadovė Asha Sharma darbuotojams pabrėžė, kad šios franšizės ir toliau liks veiklos pamatas. Kartu ji nurodė tikslą esamus prekių ženklus paversti globaliomis serijomis, kurių vertė matuojama milijardais eurų, o ne vien vienkartiniais pardavimais.

    Kodėl būtinos naujos serijos?

    Pasak A. Sharma, vien remtis praeities sėkme neužtenka, todėl būtina kurti ir visiškai naujus intelektinės nuosavybės projektus. Tai atspindi platesnę industrijos realybę: auditorijos įpročiai keičiasi, auga konkurencija, o dideli biudžetai verčia leidėjus ieškoti ilgalaikio augimo, o ne trumpalaikio efekto.

    „Neišliksime, jei tik atkursime praeitį. Turime rasti naujų būdų ir turėti drąsos su naujomis serijomis pasiekti naujas auditorijas“, – sakė Asha Sharma.

    Projektas „Helix“ ir nauja karta

    Vadovė taip pat išskyrė projekto „Helix“ svarbą, kuris įvardijamas kaip nauja įrenginių šeima, turinti žymėti kitą etapą po „Xbox Series X“ ir „Xbox Series S“. Anot jos, naujos kartos programinė platforma jau atrodo brandžiai, o komanda yra nusiteikusi optimistiškai.

    „Operacinė sistema jau atrodo tikrai gerai, ir mes dėl to labai džiaugiamės“, – teigė Asha Sharma.

    Kol kas neatskleidžiama, kokius konkrečius įrenginius apimtų „Helix“, tačiau rinkoje vis garsiau kalbama apie platesnę „Xbox“ aparatinės įrangos kryptį. Šalia tradicinės konsolės vis dažniau minima ir nešiojamo įrenginio idėja, kuri leistų „Microsoft“ labiau konkuruoti dėl mobiliai žaidžiančių vartotojų laiko.

  • GTA 6 versija kompiuteriams gali pasirodyti gerokai greičiau: nutekėjo naujos detalės

    GTA 6 versija kompiuteriams gali pasirodyti gerokai greičiau: nutekėjo naujos detalės

    „Grand Theft Auto VI“ laikoma viena didžiausių pastarųjų metų žaidimų industrijos premjerų, o susidomėjimas ypač didelis tarp kompiuterių žaidėjų. Nors „Rockstar Games“ oficialiai daugiausia kalba apie konsoles, internete pasirodė naujų ženklų, kad kompiuterinė versija gali neužtrukti taip ilgai, kaip anksčiau.

    Pastaraisiais mėnesiais bendruomenę kaitina nutekėjimai ir užuominos apie projekto planus, o diskusijas dar labiau sustiprino kalbos apie atskirą internetinį režimą. Tokie gandai paprastai atsiranda ne šiaip sau, nes dideli leidėjai kompiuterių rinką vertina kaip reikšmingą ilgalaikių pardavimų ir modifikacijų ekosistemos variklį.

    Ar pasikartos GTA V scenarijus?

    Ankstesnė serijos dalis „Grand Theft Auto V“ į kompiuterius atkeliavo gerokai vėliau nei į konsoles, todėl dalis žaidėjų tikisi panašaus modelio ir šį kartą. Vis dėlto rinka pasikeitė: skaitmeninė distribucija tapo dominuojanti, o didžiausi žaidimai vis dažniau planuojami taip, kad kuo greičiau pasiektų platesnę auditoriją.

    Kompiuterinė versija leidėjams svarbi ir dėl to, kad ji gali ilgiau išlaikyti žaidimo aktualumą per atnaujinimus, bendruomenės kuriamą turinį ir transliacijų kultūrą. Dėl šios priežasties vis dažniau spėliojama, jog šįkart laukimas gali būti trumpesnis nei ankstesnį kartą.

    Internetinis režimas ir transliacijų efektas

    Žaidimo ilgaamžiškumą dažniausiai lemia būtent internetinis režimas, nes jis kuria nuolatinį žaidėjų srautą ir turinio ciklą. Jei „Rockstar Games“ iš tiesų planuoja ankstyvesnį internetinio režimo startą, tai galėtų reikšti ir didesnį suinteresuotumą greičiau išplėsti platformų sąrašą.

    Prie to prisideda ir transliacijų platformos, kuriose atviri pasauliai bei vaidmenų serveriai generuoja milžinišką žiūrimumą. Kompiuterių ekosistema čia ypač svarbi, nes būtent joje lengviausia vystyti modifikacijas ir bendruomenės valdomus serverius, kurie ilgainiui tampa atskiru reiškiniu.

    Kol nėra aiškaus oficialaus pranešimo, visas kalbas apie kompiuterinę „Grand Theft Auto VI“ versiją reikėtų vertinti atsargiai. Vis dėlto ženklų, kad leidėjai siekia kuo platesnės auditorijos per trumpesnį laiką, daugėja, todėl kompiuterių žaidėjams vilčių atsiranda daugiau nei anksčiau.

  • 15 mln kopijų pardavęs „Steam“ hitas PEAK pagaliau keliasi į PlayStation 5: kas jau aišku?

    15 mln kopijų pardavęs „Steam“ hitas PEAK pagaliau keliasi į PlayStation 5: kas jau aišku?

    Kooperacinis nuotykių žaidimas „Steam“ platformoje greitai tapęs fenomenu, panašu, ruošiasi plėtrai į konsoles. Žaidimui PEAK jau suteiktas amžiaus reitingas PlayStation 5 sistemai, o tai dažnai laikoma vienu iš realių signalų, kad leidimas artėja.

    PEAK iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, animuotos stilistikos projektas, tačiau didžiausia jo stiprybė yra komandinė dinamika. Žaidėjai priversti nuolat koordinuotis, dalintis resursais ir padėti vieni kitiems įveikti pavojus skirtinguose biomuose, siekiant pasiekti viršūnę.

    Nuo debiuto 2025 metų birželį PEAK fiksavo įspūdingus skaičius „Steam“ ekosistemoje: vienu metu jį žaidė daugiau nei 170 000 žmonių, o pardavimai peržengė 15 milijonų kopijų ribą. Tokį šuolį padėjo pasiekti ir palyginti prieinama kaina, kuri Lenkijos rinkoje buvo apie 20 zlotų, tai yra maždaug 5 eurai.

    Iki šiol PEAK praktiškai buvo siejamas tik su „Steam“, tačiau situacija gali greitai pasikeisti. Po paskutinio didesnio atnaujinimo kūrėjų darbai nebuvo įvardyti kaip užbaigti, o žaidimo reitingavimas PlayStation 5 platformai rodo, kad projektas pereina į etapą, kuris dažniausiai reikalingas prieš oficialų išleidimą.

    Pagal viešai pateikiamą aprašymą reitingavimo medžiagoje, tai kooperacinis nuotykių žaidimas, kuriame žaidėjai valdo personažą paslaptingoje saloje ir, žvelgdami iš pirmojo asmens perspektyvos, kartu kopia į kalnus, renka įrankius bei daiktus ir padeda vieni kitiems išgyventi.

    „Tai kooperacinis nuotykių žaidimas, kuriame žaidėjai kartu kopia į kalnus, renka įrankius ir padeda vieni kitiems išgyventi“, – nurodoma reitingavimo aprašyme.

    Diskusijos apie konsolinę PEAK versiją vyko jau kurį laiką, o dalis žaidėjų tikėjosi, kad PlayStation 5 gali tapti pirmąja stotele už „Steam“ ribų. Jei PS5 leidimas pasitvirtins, rinkoje dažnai pasitaiko scenarijus, kai vėliau seka ir kitos platformos, tačiau kol kas dėl „Xbox“ ar „Nintendo“ versijų oficialaus patvirtinimo nėra.

    Ekspertai pastebi, kad kooperacinių žaidimų banga šiuo metu išlieka viena stabiliausių industrijoje: žaidėjai vis dažniau renkasi trumpesnes, kartojamas sesijas su draugais, o ne vien tik ilgas vieno žaidėjo kampanijas. Tokiems projektams kaip PEAK papildomą postūmį suteikia ir transliacijų kultūra, kai žaidimo sėkmę stiprina turinio kūrėjai bei bendruomenės.

    Kol kas lieka laukti leidėjų ar kūrėjų žinios apie išleidimo datą, kainą ir tai, ar PlayStation 5 versija pasirodys kartu su papildomais patobulinimais. Vis dėlto pats reitingo faktas rodo, kad perėjimas į konsoles nebėra vien gerbėjų spėlionės.

  • Battlefield 6 startavo 5 sezonas: nauji Las Vegaso žemėlapiai, greitesnis „Royale“ ir „Dead Space“

    Battlefield 6 startavo 5 sezonas: nauji Las Vegaso žemėlapiai, greitesnis „Royale“ ir „Dead Space“

    „Battlefield 6“ žaidėjams prasidėjo 5 sezonas, atnešęs naują turinį tiek pagrindiniams mūšiams, tiek „Battle Royale“ režimui. Šį kartą kūrėjai akcentuoja greitesnį tempą, ryškias vietoves ir riboto laiko renginius, skirtus išlaikyti aktyvią bendruomenę.

    Pirmasis naujas žemėlapis „Vegas Strip“ perkelia kovą į Las Vegaso centro gatves, kur atpažįstama miesto aplinka tampa intensyvia mūšio zona. Kūrėjai tradiciškai remiasi tankia urbanistine struktūra, kuri dažniausiai reiškia daugiau artimų susidūrimų ir mažiau saugių pozicijų snaiperiams.

    Antrasis žemėlapis „Strefa 51“ nukelia už neoninių šviesų ribų, į teritoriją, siejamą su 51-ąja zona. Tokie teminiai žemėlapiai paprastai kuriami taip, kad derintų atviras erdves su uždarais kompleksais, todėl žaidėjams tenka dažniau prisitaikyti prie skirtingų distancijų kovos.

    Kartu su sezono startu į „Battlefield REDSEC“ įtrauktas „Szybki Royale“ režimas, kuriame mačai trumpesni, o žaidėjų skaičius mažesnis. Dėl to kova prasideda greičiau, o klaidų kaina išauga, nes komandos dažniau priverstos priimti sprendimus judėdamos ir kovodamos be ilgo pasiruošimo.

    Šiame režime eliminacijos leidžia uždirbti perdislokavimo žetonus, suteikiančius galimybę sugrįžti į kovą. Vis dėlto mačui einant į pabaigą, reikalavimai grįžimui griežtėja, nes kitam žetonui gauti reikia vis daugiau eliminacijų, o tai skatina rizikingesnį žaidimo stilių.

    Taip pat paskelbta apie riboto laiko renginį, skirtą „Dead Space“ gerbėjams, kuris vyks nuo spalio 20 dienos iki lapkričio 7 dienos. Jo metu žaidėjai gaus lokacijų, įkvėptų 2023 metais pasirodžiusio „Dead Space“ perdirbinio, bei kosmetinių apdovanojimų, kuriuos bus galima atrakinti vykdant renginio užduotis.

    Tokie teminiai bendradarbiavimai pastaraisiais metais tapo įprasta didžiųjų šaudyklių praktika, nes padeda trumpam atgaivinti susidomėjimą ir sukuria aiškią priežastį sugrįžti net tiems, kurie jau padarė pertrauką. Žaidėjams tai dažniausiai reiškia ribotą laiką prieinamus apdovanojimus ir naują, nuo įprasto sezono ritmo besiskiriantį turinį.

  • Lenkija ir Latvija stiprina kibernetinį saugumą: sutarta dėl greitesnės reakcijos į incidentus

    Lenkija ir Latvija pasirašė naują susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas, viešėjęs Rygoje.

    Susitarimas numato greitesnę informacijos apsikeitimo tvarką ir labiau suderintą reagavimą į kibernetinius incidentus. Praktikoje tai reiškia ankstesnį grėsmių aptikimą, spartesnį perspėjimą partneriams ir aiškesnes procedūras, kai ataka paliečia kelias sistemas ar valstybes vienu metu.

    Kas numatyta susitarime?

    Anot Cezary Tomczyko, šalių incidentų valdymo komandų bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2021 metais, tačiau dabar jam suteikiamas naujas mastas. Po kelių mėnesių derybų suderinta, kaip operatyviau keistis duomenimis apie grėsmes ir koordinuoti veiksmus incidentų metu.

    Numatytos ir bendros mokymų bei pratybų programos, taip pat bendri projektai, susiję su tyrimais ir naujų kibernetinio saugumo sprendimų taikymu. Tokios priemonės dažniausiai orientuotos į realių scenarijų treniruotes, kai vienu metu tenka stabdyti atakas, atkurti paslaugas ir komunikuoti su visuomene.

    „Mūsų incidentų reagavimo komandų bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2021 metais. Šiandien, po mėnesių derybų, suteikiame jam naują dimensiją“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Kodėl tai svarbu regionui?

    Latvijos naujienų agentūra LETA, remdamasi Latvijos gynybos ministerija, nurodė, kad susitarimas apima ir švietimą, mokymą bei gebėjimų stiprinimą kibernetinio saugumo srityje. Taip pat kalbama apie keitimąsi informacija apie naudojamus įrankius ir atliekamus tyrimus, bei bendrą planavimą vykdant koordinuotas operacijas.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau akcentuoja, kad kibernetinės atakos gali turėti tiesioginį poveikį kritinei infrastruktūrai ir kasdienėms viešosioms paslaugoms. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ne vien prevencijai, bet ir pasirengimui greitai atkurti veiklą po incidento, kai sutrinka ryšiai, energetika ar valstybiniai registrai.

    LETA taip pat priminė, kad Latvija ir Lenkija yra strateginės sąjungininkės, turinčios ilgą gynybinio bendradarbiavimo istoriją. Lenkijos kariai prisideda prie NATO daugianacionalinės brigados Latvijoje, kuriai vadovauja Kanada, o Lenkijos karinės oro pajėgos ne kartą dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse.

  • Ukrainos žvalgyba: Rusija svarsto konfliktą su Lenkija ir Baltijos šalimis, Europoje – apie 400 agentų

    Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnyba pranešė vertinanti, kad Kremlius, greta hibridinių veiksmų, modeliuoja ir tiesioginio ginkluoto konflikto su Europa scenarijus. Tarp minimų krypčių įvardijamos Lenkija, Baltijos šalys ir Šiaurės Europa.

    Anot ukrainiečių žvalgybos, Rusija tokį susidūrimą laiko realiu variantu ilgesnėje perspektyvoje, o trumpuoju laikotarpiu gali siekti kontroliuojamo regioninio krizės eskalavimo NATO rytiniame flange. Tokios krizės tikslas, kaip teigiama, būtų ne karinė pergalė, o Aljanso reakcijos greičio ir kolektyvinės gynybos patikimumo išbandymas.

    Ko siekiama NATO rytiniame flange?

    Ukrainos žvalgyba pabrėžia, kad Maskva gali mėginti veikti žemiau tiesioginio karo slenksčio, derindama spaudimą pasienio ruožuose, informacines operacijas ir provokacijas. Tokiu būdu siekiama sukurti situaciją, kurioje sąjungininkėms būtų sunkiau greitai sutarti dėl vieningos reakcijos.

    „Tikslas nėra nugalėti NATO karine prasme, o pademonstruoti tariamą jo nesugebėjimą greitai reaguoti ir ginti narių“, – teigiama ukrainiečių žvalgybos vertinime.

    Tokios strategijos logika remiasi prielaida, kad krizė, kuri atrodo „ribinė“ ar dviprasmiška, suteikia daugiau erdvės neigti atsakomybę, vilkinti sprendimus ir skaldyti visuomenių nuotaikas. Būtent todėl didelis dėmesys skiriamas ne tik kariniams pajėgumams, bet ir informacinei aplinkai bei vidaus politikos jautrumams.

    Apie 400 žvalgybos pareigūnų Europoje

    Ukrainos tarnyba taip pat nurodo, kad Europoje gali būti beveik 400 Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnų. Jų užduotys, kaip skelbiama, apima šnipinėjimą, diversijas ir kibernetines atakas.

    Žvalgybos teigimu, tokie tinklai reikalingi ne tik informacijos rinkimui, bet ir pasirengimui veiksmams, kurie gali būti aktyvuojami krizės metu. Kibernetinės atakos prieš infrastruktūrą, bandymai trikdyti logistiką ar sklaidyti dezinformaciją laikomi priemonėmis, galinčiomis paveikti visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir apsunkinti operatyvius sprendimus.

    Kodėl ši žinutė svarbi Lietuvai?

    Nors vertinime tiesiogiai akcentuojamos Lenkija ir Baltijos šalys, kontekstas apima visą NATO rytinį flangą, kuriame saugumo situacija priklauso nuo atgrasymo, ankstyvojo perspėjimo ir sąjungininkų karinio buvimo. Lietuvos atveju tai reiškia, kad hibridinių grėsmių atpažinimas, infrastruktūros apsauga ir visuomenės atsparumas informacinėms atakoms tampa ne mažiau svarbūs nei tradiciniai gynybos pajėgumai.

    Ukrainos žvalgyba pabrėžia, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai, todėl parama Ukrainai ir NATO rytinės sienos stiprinimas, jos vertinimu, yra sudedamoji atgrasymo strategijos dalis. Tokios išvados sutampa su platesnėmis Europos saugumo diskusijomis, kuriose vis dažniau kalbama apie ilgalaikį pasirengimą, o ne vien trumpalaikes priemones.

  • Europos pramonės konkurencingumas: ką parodė Katovicų forumas ir kodėl laimi ne pigumas, o kokybė

    Europos pramonė, siekdama išlikti konkurencinga pasaulinėje rinkoje, neturi tikslo pasigaminti viską pati. Katovicuose vykusiame Naujosios pramonės forumo atidarymo debatos dalyviai pabrėžė, kad svarbiausia yra stiprinti tas grandinės dalis, kur Europa jau turi aiškių pranašumų.

    Diskusijoje akcentuota, kad konkurencingumą dažnai lemia ne vien energijos kaina, o gebėjimas kurti didesnės pridėtinės vertės produktus. Tarp pagrindinių Europos kozirių įvardyti specializacija, aukšta kokybė, gamybos lankstumas ir artumas galutiniam pirkėjui, mažinantis tiekimo grandinių rizikas.

    Augimas per įsigijimus ir technologijas

    Forume aptarti pavyzdžiai rodė, kad Vidurio Europos įmonės vis aktyviau plečiasi už savo rinkų ribų, siekdamos paspartinti technologijų perėmimą. Tokia strategija leidžia greičiau įgyti kompetencijų, nei jas auginti nuo nulio, o gamybos išskaidymas skirtingose šalyse didina atsparumą.

    Kalbėta ir apie tai, kad geografinė diversifikacija tampa ne tik finansine, bet ir saugumo priemone. Gamybos pajėgumų paskirstymas skirtinguose regionuose padeda amortizuoti šoką, kai kyla prekybos, logistikos ar reguliavimo trikdžiai.

    Suverenumas nereiškia gaminti viską

    Debatoje daug dėmesio skirta technologiniam suverenumui, tačiau pabrėžta, kad tai nėra sinonimas visiškam savarankiškumui. Praktinis tikslas – būti reikšmingu žaidėju pasirinktose vertės grandinės vietose ir išlaikyti gebėjimą veikti kritinėse srityse, o ne kopijuoti visą gamybos spektrą.

    Šis požiūris ypač svarbus puslaidininkių ir kitų sudėtingų komponentų sektoriuose, kur galutinį rezultatą dažnai lemia ne žaliavų kilmė, o investicijos į projektavimą, testavimą, pakavimą, gamybos automatizaciją ir kvalifikuotą darbo jėgą. Forumo dalyviai akcentavo, kad atskirų valstybių pastangos čia ribotos, todėl didesnį efektą duoda sprendimai, priimami Europos mastu.

    Energija svarbi, bet ne vienintelė problema

    Europos pramonė jaučia spaudimą dėl aukštų energijos sąnaudų, ypač ten, kur energija sudaro didelę bendrųjų kaštų dalį. Forume kalbėta, kad stabilios ir prognozuojamos energijos kainos ilgesniam laikotarpiui gali tapti konkurenciniu pranašumu, nors tai reiškia atsisakymą bandymo uždirbti iš trumpalaikių kainų svyravimų.

    Kartu pabrėžta, jog vien tik energijos atpigimas problemos neišspręs, jei pramonę ribos kiti veiksniai. Debatos dalyviai kaip ilgalaikę kryptį išskyrė didesnę gamybos saviaprūpą energija, pavyzdžiui, investicijas į kogeneraciją ir atsinaujinančius šaltinius, taip pat platesnį Europos energijos rinkos sujungimą.

    Kur Europa gali laimėti prieš Aziją

    Konkurencija su Azijos gamintojais, ypač masinės gamybos segmentuose, įvardyta kaip struktūrinis iššūkis: Europa vargu ar taps pigiausios gamybos vieta. Tačiau, pasak diskusijos dalyvių, Europa gali laimėti ten, kur svarbu patikimumas, prekės ženklo reputacija, ilga patirtis ir griežti kokybės standartai.

    Viena ryškiausių temų tapo produktų pritaikymas konkretiems užsakymams ir greita inžinerinė reakcija, kai klientas nori nestandartinio sprendimo. Tokia gamyba reikalauja kompetencijų ir organizacinio lankstumo, o tai gali būti sunkiau atkartojama masinės, didelio masto produkcijos modeliu paremtose ekosistemose.

    Reguliavimas kaip konkurencingumo stabdis

    Forume skambėjo kritika dėl perteklinio Europos ekonomikos reguliavimo, kuris, anot dalyvių, dažnai virsta administraciniu barjeru investicijoms ir gamybos plėtrai. Akcentuota, kad net ir gerų tikslų siekiančios priemonės gali sukelti šalutinių pasekmių, kai didina sąnaudas tiems sektoriams, kurie yra aukščiau vertės grandinėse.

    Skirtumai tarp JAV, Kinijos ir Europos pramonės rėmimo modelių taip pat aptarti kaip realybė, su kuria verslas turi konkuruoti. Bendras debatos leitmotyvas – jei Europa nori greičiau atkurti pramonės konkurencingumą, vien deklaracijų nepakaks: reikės mažiau trukdančių taisyklių, daugiau nuoseklaus įgyvendinimo ir aiškesnio prioritetų pasirinkimo.

    Katovicų forumo diskusija išryškino, kad Europos pramonės stiprybė slypi ne bandyme aplenkti pasaulį kaina, o gebėjime kurti aukštesnės vertės, patikimus ir klientui pritaikomus produktus. Tačiau tam būtina ir politinė valia: sprendimai dėl rinkos integracijos, energijos sistemos ir reguliavimo aplinkos gali nulemti, ar šis pranašumas virs ilgalaike konkurencine strategija.

  • Brangi elektra smaugia Lenkijos pramonę: Vyriausybė žada subsidijas energijai jau artimiausiomis savaitėmis

    Lenkijos Vyriausybė tikisi artimiausiomis savaitėmis sulaukti Europos Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos schemos, skirtos daug energijos naudojančioms įmonėms. Apie tai pranešė energetikos viceministras Wojciechas Wrochna, kalbėdamas verslo atstovams, pabrėždamas, kad brangios elektros sąnaudos vis stipriau spaudžia pramonę.

    Pagal jau parengtą įstatymo projektą numatoma sukurti subsidijų sistemą, kuri kompensuotų dalį energijos kaštų įmonėms 2027–2030 metais. Projektas šiuo metu svarstomas Seime, o jo įgyvendinimui suplanuota apie 1,1 milijardo eurų suma.

    „Prieš mažiau nei mėnesį pradėjome pokalbius su Europos Komisija dėl šio projekto notifikavimo“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Viceministro teigimu, Varšuva tikisi, kad Europos Komisija sprendimą priims per kelias artimiausias savaites, o iki metų pabaigos gali įsigalioti ir pats įstatymas, ir su juo susijusi Europos Sąjungos institucijų pozicija. Praktikoje tai reikštų, kad valstybės pagalba galėtų startuoti iš karto, kai tik bus baigtos procedūros.

    Kartu pabrėžiama, kad subsidijos laikomos laikinu sprendimu, nes ilgalaikis pramonės konkurencingumas tiesiogiai priklausys nuo elektros kainų mažėjimo. Pasak viceministro, būtina pertvarkyti energetikos transformacijos modelį taip, kad vidutiniu laikotarpiu jis leistų užtikrinti mažesnes elektros kainas, o ne vien trumpam „užgesinti gaisrą“ kompensacijomis.

    Diskusijose itin daug dėmesio skiriama ir anglies dvideginio emisijų kainos įtakai elektros tarifams. W. Wrochnos teigimu, Lenkijoje emisijų leidimų kaštų dalis elektros kainoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau pasitraukimas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) nelaikomas išeitimi.

    „Pasitraukimas iš ETS nėra sprendimas“, – pabrėžė Wojciechas Wrochna.

    Lenkijos pozicija – siekti derybų su Europos Komisija dėl ETS reformos, užuot bandžius ieškoti vienpusių kelių. Ši kryptis atspindi platesnę Europos pramonės diskusiją: kaip sumažinti energijos kainų spaudimą, kartu išlaikant klimato tikslus ir išvengiant gamybos perkėlimo į regionus, kur energija pigesnė, o reguliavimas švelnesnis.

  • „PKO BP“ didina rezervus dėl valiutinių hipotekų: teisinės rizikos kaštai šoktelėjo iki 86 mln. eurų

    Didžiausias Lenkijos bankas „PKO Bank Polski“ pranešė, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį apskaičiuotos, dar neaudituotos teisinės rizikos sąnaudos, susijusios su valiutomis denominuotomis ir indeksuotomis būsto paskolomis, siekė apie 86 mln. eurų. Tai yra daugiau nei ankstesnį ketvirtį, kai bankas tokioms rizikoms buvo numatęs maždaug 69 mln. eurų.

    Banko teigimu, sąnaudų augimą daugiausia lėmė papildomų atidėjinių suformavimas po rizikos vertinimo modelio parametrų atnaujinimo. Kartu, pasak banko, didėjo ir numanoma susitarimų su klientais kaina, o tai keičia bendrą valiutinių paskolų portfelio valdymo finansinį paveikslą.

    „Sąnaudų dydį pirmiausia nulėmė rezervų suformavimas, atsiradęs atnaujinus teisinės rizikos vertinimo modelio parametrus ir padidėjus prognozuojamai susitarimų kainai“, – teigiama banko pranešime.

    Valiutinės būsto paskolos Lenkijoje jau ne vienerius metus išlieka viena didžiausių bankų sektoriaus teisinės rizikos temų. Ginčai dažniausiai susiję su sutarčių sąlygomis, indeksavimo mechanizmais ir tuo, kaip bankai istoriniu laikotarpiu informavo klientus apie valiutos kurso svyravimo riziką.

    Rekordinis pelnas, bet rizika išlieka

    Nepaisant išaugusių atidėjinių, „PKO BP“ pastaraisiais metais demonstravo stiprius rezultatus. Banko grupė 2025 metais uždirbo rekordinį grynąjį pelną – apie 2,5 mlrd. eurų, taip pirmą kartą Lenkijos bankų sektoriaus istorijoje perkopdama 2,3 mlrd. eurų ribą per metus.

    Bankas taip pat nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo apie 588 mln. eurų grynojo pelno, tai yra šiek tiek daugiau nei prieš metus. Vis dėlto rinkos dalyviai dažnai pabrėžia, kad teisinės rizikos kaštų dinamika gali reikšmingai veikti ketvirtinius rezultatus, ypač jei sparčiau didėja susitarimų apimtys.

    Ką tai reiškia klientams?

    Praktikoje didesni atidėjiniai signalizuoja, kad bankas tikisi didesnių išlaidų sprendžiant ginčus ir sudarant taikius susitarimus. Tai nebūtinai reiškia staigų posūkį banko strategijoje, tačiau rodo, kad rizikos vertinimas griežtinamas, o galimų įsipareigojimų suma perskaičiuojama pagal naujausias prielaidas.

    „PKO BP“ yra didžiausias universalus bankas Lenkijoje, aptarnaujantis daugiau nei 12 mln. klientų. Valstybės iždas valdo apie 29,43 proc. banko akcijų, todėl banko finansiniai sprendimai ir rizikų valdymas Lenkijoje dažnai vertinami ne tik rinkos, bet ir viešosios politikos kontekste.

  • Milijardai viešuosiuose pirkimuose, vietos gamintojai už borto: kas stabdo pramonės augimą?

    Viešieji pirkimai Lenkijoje kasmet paskirsto milžiniškas sumas, tačiau vietos pramonė ne visada iš to laimi. Katovicuose vykusiame Forum Nowego Przemysłu dalyviai kėlė klausimą, ar valstybė geba savo užsakymus paversti ilgalaikiu pramonės stiprinimo įrankiu, o ne vien mažiausios kainos varžybomis.

    Diskusijoje apie vadinamąjį vietos komponentą akcentuota, kad vien įmonės registracijos šalis ar „vietinis“ logotipas dar neatsako į esminį klausimą, kur sukuriama reali vertė. Verslo atstovai kalbėjo apie atvejus, kai pažangi vietos gamyba pralaimi konkursus dėl formalių reikalavimų, sertifikatų ar taip suformuluotų kriterijų, kurie neįvertina tikrosios kilmės ir tiekimo grandinės.

    Kur „vietos komponentas“ dingsta

    Įmonių atstovai pabrėžė, kad viešuosiuose pirkimuose vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai formalūs kriterijai leidžia laimėti bendrovėms, kurių realus tiekimo ir nuosavybės modelis mažai susijęs su vietos ekonomika. Skambėjo argumentas, kad vien formaliai atitikus galutinio naudos gavėjo reikalavimus dar nereiškia, jog produktas ar kritiniai komponentai sukurti europinėje tiekimo grandinėje.

    Taip pat atkreiptas dėmesys į praktiką, kai vietos komponentas vertinamas tik pagrindinio rangovo lygmeniu, tačiau beveik nekontroliuojama, kas vyksta subrangovų grandinėje. Verslo požiūriu tai reiškia, kad valstybė gali mokėti už projektus, kuriuose dalis pridėtinės vertės, mokesčių ir darbo vietų „išteka“ į užsienį.

    „Valstybei turėtų rūpėti, kad mokesčiai liktų Lenkijoje ir kad žmonės būtų įdarbinami čia“, – sakė TELE-FONIKA Kable atstovė Katarzyna Derecka.

    Konsultacijos su rinka – vis dar retenybė

    Urząd Zamówień Publicznych vadovė Agnieszka Olszewska teigė, kad viešieji pirkimai vis labiau vertinami kaip priemonė stiprinti konkurencingumą ir valstybės atsparumą, o ne tik formaliai išleisti biudžeto lėšas. Vienas iš būdų tam pasiekti yra išankstinės rinkos konsultacijos, kai dar prieš konkursą tikrinama, kokie sprendimai realiai prieinami ir kaip suformuluoti reikalavimus.

    Jos pateiktais duomenimis, 2025 metais įvyko 187 000 viešųjų pirkimų procedūrų, iš jų apie 140 000 buvo nacionalinės. Vis dėlto išankstinės rinkos konsultacijos surengtos tik 960 atvejais, tai sudaro apie 0,65 proc. visų procedūrų.

    Diskusijoje skambėjo ir skeptiškas verslo vertinimas: jei konsultacijų metu pateikti argumentai vėliau neatsispindi konkurso sąlygose, įmonės praranda motyvaciją skirti laiką procesui. Tai ypač juntama sektoriuose, kuriuose investicijų ciklai ilgi, o reikalavimų „smulkmenos“ gali lemti, ar vietos gamintojas apskritai turės galimybę pateikti pasiūlymą.

    Daugiau svertų prieš trečiųjų šalių dalyvius

    Dar viena aptarta tema – galimybė viešuosiuose pirkimuose taikyti kitokias sąlygas tiekėjams iš trečiųjų šalių, kurios neturi su Europos Sąjunga susitarimų dėl abipusės prieigos prie pirkimų rinkos. Pasak UZP vadovės, nuo 2025 metų rugsėjo 9 dienos perkančiosios organizacijos tam tikrais atvejais gali riboti tokių tiekėjų dalyvavimą arba nustatyti mažiau palankias sąlygas, įskaitant tiekimo pasiūlymus.

    Tačiau pabrėžta, kad tai nėra automatinė pirmenybė vietos bendrovėms. Sprendimas paliekamas perkančiajai organizacijai, todėl realus poveikis priklausys nuo to, kaip dažnai ir kokiose pirkimų kategorijose ši priemonė bus naudojama.

    Forumo diskusijos išvada buvo aiški: norint, kad viešieji pirkimai realiai augintų vietos pramonę, neužtenka deklaracijų apie vietos komponentą. Reikia skaidresnės kilmės ir tiekimo grandinių patikros, kriterijų, kurie vertina ne tik kainą, ir praktikos, užtikrinančios, kad investicijų vertė būtų kuriama vietos ekonomikoje.