CP v2

Blog

  • Ežeras dykumos viduryje keičia Uzbekistaną: žvejyba, kurortai ir naujas oro uostas

    Ežeras dykumos viduryje keičia Uzbekistaną: žvejyba, kurortai ir naujas oro uostas

    Uzbekistano Džizacho regione, kur dominuoja sausa stepė ir smėlynai, vis dažniau turistų akį patraukia netikėtas vaizdas – didelis Tuzkano ežeras. Jis yra Aydaro–Arnasajaus ežerų sistemos dalis, laikomos viena didžiausių vidaus vandens teritorijų šalyje.

    Ežeras driekiasi tarp vadinamosios Alkanosios stepės ir Kyzylkumo dykumos, todėl kontrastas čia tampa pagrindine traukos priežastimi. Vietos bendruomenėms Tuzkanas svarbus ne tik dėl kraštovaizdžio: jis padeda užsidirbti iš žvejybos, poilsio paslaugų ir augančio vietinio turizmo.

    Ežeras, išlaikantis bendruomenes

    Tuzkano pakrantėse žvejyba išlieka vienu pagrindinių pragyvenimo šaltinių, o turizmas kuria papildomas pajamas. Poilsiautojai atvyksta žvejoti, maudytis ir leisti laiką prie vandens, o dalis renkasi ramybės ir atokvėpio nuo miestų.

    Kai kurie lankytojai pabrėžia ir mineralais turtingą, sūresnį Tuzkano vandenį, kurį sieja su savijautos gerinimu. „Pagrindinė priežastis atvykti čia – gamta ir Tuzkano ežero teikiama nauda sveikatai“, – sakė turistas Ulugbekas Musulmonovas.

    Kurortai ir pramogos ant kranto

    Greta esančio Aydarkulo ežero pakrantėje vystomi kurortai, siūlantys apgyvendinimą ir vandens pramogas. Vienas didesnių objektų regione turi 225 kambarius ir gali priimti iki 600 svečių, o pasiūloje – restoranai, paplūdimio infrastruktūra ir pasiplaukiojimai.

    Pasak kurorto atstovų, vasaros sezonu daugėja atvykstančiųjų ne tik iš Uzbekistano, bet ir iš kaimyninių valstybių. Populiarėja savaitgalio renginiai, festivaliai ir koncertai, o daliai poilsiautojų vienos dienos išvyka virsta nakvyne prie ežero.

    Naujas oro uostas ir geležinkelis

    Turizmo plėtra keičia ir susisiekimą: šalia ežerų vystomas Arnasajaus oro uostas, o 2026 metais pradėta tiesti geležinkelio linija nuo Do‘stliko Aydaro–Arnasajaus ežerų sistemos kryptimi. Šie projektai turėtų palengvinti keliones tiek vietiniams, tiek užsienio lankytojams.

    Idėja paprasta: ežerų regioną paversti lengviau pasiekiama stotele tiems, kurie Uzbekistane jau lanko geriau žinomus istorinius maršrutus. „Tai vieta, kur galima būti tyloje ir pailsėti, todėl ją rekomenduočiau ir žmonėms iš savo šalies“, – sakė lankytojas Ahmadas Jabiras Abdullah Mohammedas Al Harbi.

    Saugumas augant srautams

    Didėjant poilsiautojų skaičiui, daugiau dėmesio skiriama tvarkai ir saugumui. Aydaro–Arnasajaus poilsio zona veikia nuo 2025 metų lapkričio, joje nuolat dirba saugaus turizmo pareigūnai.

    Turizmo policijos pareigūnų teigimu, savaitgaliais teritorija gali sulaukti 6 000–7 000 lankytojų per dieną. Dažniausios situacijos susijusios su pasimetusiais vaikais ar pamestais daiktais, o stebėjimo kameros padeda greičiau reaguoti į incidentus.

    Vandens suformuotas kraštovaizdis

    Nors Tuzkanas suvokiamas kaip gamtos traukos objektas, platesnį ežerų sistemos susiformavimą lėmė ir žmogaus veikla. Istoriškai regiono hidrologiją paveikė drėkinimo ir vandentvarkos projektai, dėl kurių susidarė neįprastas derinys – dideli vandens plotai sausos stepės ir dykumos apsuptyje.

    Šiandien pakrantėse persipina tradicinė ekonomika ir naujos paslaugos: vieni žvejoja, kiti stato poilsiavietes, o šeimos savaitgaliais renkasi prie vandens. Užbaigus susisiekimo projektus, prognozuojama, kad Tuzkano apylinkės taps dar ryškesniu Uzbekistano vidaus turizmo traukos tašku.

  • Trumpas svarsto atleisti ambasadorę Graikijoje: nepasitenkinimą kursto etikos šešėliai

    Trumpas svarsto atleisti ambasadorę Graikijoje: nepasitenkinimą kursto etikos šešėliai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad svarsto atleisti JAV ambasadorę Graikijoje Kimberly Guilfoyle. Sprendimas, anot pranešimų JAV žiniasklaidoje, bręsta po virtinės kaltinimų dėl galimų etikos ir procedūrų pažeidimų, kurie sukėlė įtampą Vašingtone.

    Žurnalistams Baltuosiuose rūmuose Trumpas teigė, kad situacija vertinama, o pasitenkinimo ambasadorės darbu nėra. Jo sprendimo kryptį esą artimiausiu metu turėtų nulemti papildomos aplinkybės ir vidinės konsultacijos administracijoje.

    „Mes tai tikriname. Mes nesame patenkinti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Viešojoje erdvėje skelbiama, kad dėl Guilfoyle ateities šią savaitę gali tartis Trumpas ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Pasak su klausimu susipažinusių šaltinių, administracija ypač jautriai vertina bet kokias užuominas apie galimą interesų konfliktą, dovanų priėmimą ar diplomatinei tarnybai netinkamą elgesį.

    Istoriją paaštrino publikacijos, kuriose aprašomi kaltinimai dėl esą netinkamų paslaugų ar dovanų priėmimo, privataus skrydžio aplinkybių ir bandymų daryti įtaką. Taip pat minimi teiginiai apie galimą spaudimą pareigūnams bei tariamą siūlymą panaudoti ryšius administracijoje mainais į finansinių įsipareigojimų sureguliavimą.

    Pati Kimberly Guilfoyle kaltinimus kategoriškai neigia ir per teisininkus pateikė atsaką, kuriame teigiama, jog jai metami priekaištai neatitinka tikrovės. Ji nurodė, kad konfliktas susijęs su ginču su JAV verslininku Ericu Detersu dėl neapmokėtų paslaugų, kurios, pasak ambasadorės, siekia apie 134 000 eurų.

    Ambasadorės komanda taip pat tvirtina, kad dėl kelionių ar dovanų buvo laikytasi nustatytų Valstybės departamento prašymo ir derinimo procedūrų. Jos atstovai pabrėžia, kad bet kokie teiginiai apie etikos taisyklių pažeidimus yra nepagrįsti, o sprendimus turi lemti faktai ir oficialūs vertinimai.

    Diplomatinėje praktikoje ambasadorių skyrimai ir atšaukimai yra politinio pasitikėjimo klausimas, todėl net ir neįrodytos, bet plačiai aptariamos istorijos gali tapti pakankamu pagrindu keisti atstovą. Artimiausiomis dienomis tikimasi aiškesnių signalų, ar bus pradėtos formalios procedūros dėl Guilfoyle atšaukimo iš pareigų Atėnuose.

  • Europa ant lūžio: EAA įvardijo 6 žingsnius, kurie gali sustiprinti ekonomiką nepjaunant šakos

    Europa ant lūžio: EAA įvardijo 6 žingsnius, kurie gali sustiprinti ekonomiką nepjaunant šakos

    Geopolitinė įtampa, technologijų lūžiai ir klimato kaita vis dažniau verčia Europą rinktis tarp greito augimo ir ilgalaikio stabilumo. Europos aplinkos agentūra (EAA) naujoje analizėje teigia, kad konkurencingumą įmanoma stiprinti neatsisakant tvarumo.

    EAA ataskaitoje pabrėžiama, kad trumpalaikė nauda, grindžiama intensyviu išteklių vartojimu ir ekosistemų alinimu, didina pažeidžiamumą. Alternatyva vadinama no regret kryptis, kai investicijos į gamtą, žmones ir technologijas duoda naudą net ir pasikeitus ekonominėms ar politinėms sąlygoms.

    Ataskaita, pavadinta Competitive by nature: Europe’s long-term competitiveness through the lens of sustainability, paskelbta 2026 metų spalio 13 dieną. Joje išskiriami šeši sprendimai, galintys vienu metu mažinti rizikas ir kelti produktyvumą.

    Prisitaikymas prie klimato

    EAA akcentuoja, kad Europa šyla sparčiausiai iš visų žemynų, todėl ekonominiai nuostoliai dėl karščio bangų, sausrų, potvynių ir gaisrų auga. Prisitaikymas prie klimato pokyčių, agentūros vertinimu, tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir konkurencingumo klausimu.

    Kaip praktiški sprendimai įvardijami gamta grįsti projektai, tokie kaip šlapynių, upių užliejamų teritorijų atkūrimas ar daugiau žaliųjų zonų miestuose. Tokios priemonės padeda sugerti potvynių vandenį, mažina karščio salų efektą ir ilgainiui gali sumažinti infrastruktūros remonto bei sveikatos išlaidas.

    Ištekliai, žiediškumas ir DI

    Kitas akcentas yra efektyvesnis išteklių naudojimas, nes Europa reikšmingą dalį žaliavų ir energijos importuoja, o tiekimo grandinės pastaraisiais metais patyrė ne vieną sukrėtimą. EAA siūlo spartinti žiedinės ekonomikos modelį, kai daugiau taisoma, pakartotinai naudojama ir perdirbama, taip mažinant priklausomybę nuo pirminių žaliavų.

    Ataskaitoje nurodoma, kad dirbtinis intelektas ir kiti skaitmeniniai įrankiai gali padėti sekti medžiagas tiekimo grandinėse, geriau valdyti kintančią atsinaujinančios energetikos gamybą elektros tinkle ir realiu laiku stebėti aplinkos žalą. Vis dėlto EAA atkreipia dėmesį ir į augantį duomenų centrų energijos bei vandens poreikį, kuris pats tampa nauju politikos galvosūkiu.

    Greta to aptariama ir naujos kartos biotechnologijų kryptis, kai medžiagos ar kuras gaminami iš biologinių žaliavų, o ne iš naftos ir dujų. Agentūra pabrėžia, kad ši kryptis gali mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau jos poveikis žemei ir vandeniui turi būti valdomas, kad nepersvertų naudos.

    Įgūdžiai, pasitikėjimas ir taisyklės

    EAA teigimu, perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos neįvyks be žmonių įgūdžių, todėl siūloma daugiau investuoti į švietimą, profesinį rengimą ir mokymąsi visą gyvenimą. Tai ypač aktualu energetikos pertvarkai, pramonei ir statyboms, kur dažnai pritrūksta parengtų specialistų.

    Ne mažiau svarbus, pasak agentūros, yra visuomenės pasitikėjimas. Kai klimato politika visuomenėje suvokiama kaip neteisinga ar pernelyg brangi, didėja rizika, kad sprendimai bus atidėliojami, švelninami arba visai stabdomi.

    Galiausiai EAA primena, kad Europos Sąjungos vidaus rinka leidžia formuoti tarptautinius aplinkosaugos ir socialinius standartus, o tai tampa ekonominiu svertu pasaulinėje konkurencijoje. Agentūra ragina siekti aiškių ir nuspėjamų taisyklių, kurios skatintų verslą investuoti, o gyventojams suteiktų daugiau tikrumo dėl permainų krypties.

    „Tvarumas neturi būti konkurencingumo kaina, jis gali tapti jo pagrindu“, – teigiama EAA ataskaitoje.

  • Kaunas pradeda šildymo sezoną: kas šiemet pasikeitė ir kam šiluma įsijungs automatiškai?

    Kaune dėl atvėsusių orų ir artimiausių dienų prognozių pradedamas šildymo sezonas. Šiluma artimiausiu metu pasieks mokyklas, darželius, sveikatos priežiūros įstaigas ir tuos daugiabučius, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti.

    Iki šiol sprendimus dėl šildymo sezono pradžios dažniausiai priimdavo savivaldybės, tačiau nuo spalio 1 dienos įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai. Pagal naują reguliavimą savivaldybė sprendžia dėl sezono tik savivaldybės įstaigoms ir vartotojams, kurių šilumos punktai nėra automatizuoti.

    Daugiabučiuose, kuriuose šilumos punktai modernizuoti ir automatizuoti, šildymo sezono tvarka labiau standartizuota. Tokiuose namuose, kaip numato teisės aktai, sezonas paprastai siejamas su laikotarpiu nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos, o šildymo režimą gali valdyti automatika pagal lauko temperatūrą.

    Praktikoje tai reiškia, kad daliai gyventojų šiluma gali būti pradėta tiekti sklandžiau ir be atskiro administracinio sprendimo, tačiau galutiniai nustatymai priklauso nuo konkretaus pastato įrangos ir jos sureguliavimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir įjungus šildymą, pirmosiomis dienomis radiatorių šiluma gali pasiskirstyti netolygiai, kol sistema stabilizuojasi.

    Už pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų parengimą, priežiūrą bei remontą atsako gyventojų pasirinktas pastato administratorius arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Gyventojams rekomenduojama įsitikinti, ar radiatoriai nėra užsukami, ar veikia termostatai, o pastebėjus gedimus ar orą sistemoje nedelsti kreiptis į namą prižiūrinčią įmonę.

    Pernai šildymo sezonas Kaune buvo pradėtas spalio 2 dieną. Šiemet savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai ir atsakomybės pasiskirstymas aiškiau priklauso nuo to, ar pastate šilumos punktas automatizuotas, todėl skirtinguose namuose šilumos pajutimo laikas gali skirtis.

  • Kaunas plečia priedangų finansavimą: paramą gaus ir privačios mokyklos bei darželiai

    Kaunas plečia priedangų įrengimo finansavimą ir į programą įtraukia nevalstybines švietimo įstaigas. Savivaldybė tikisi, kad tai padės greičiau didinti saugių vietų skaičių ten, kur kasdien būna daug vaikų ir darbuotojų.

    Kauno miesto taryba pritarė programos pakeitimams, kurie iki šiol buvo orientuoti į daugiabučius namus. Anksčiau finansavimu galėjo naudotis butų ir kitų patalpų savininkai, priėmę bendrą sprendimą dėl priedangos įrengimo.

    Kas gali gauti finansavimą

    Po pakeitimų savivaldybės parama bus prieinama ir Kaune veikiančioms nevalstybinėms ikimokyklinio bei bendrojo ugdymo įstaigoms, taip pat jų filialams ir padaliniams. Savivaldybė pabrėžia, kad taip siekiama vienodų civilinės saugos galimybių, nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės formos.

    Tokie sprendimai siejami su praktiniu poreikiu: ugdymo įstaigose vienu metu susitelkia daug žmonių, o ekstremaliųjų situacijų atveju evakuacija ne visada yra greičiausia ar saugiausia išeitis. Todėl prioritetu tampa aiškiai pažymėtos, techniškai pritaikytos ir realiai pasiekiamos priedangos.

    Ką galima įrengti už lėšas

    Finansavimas numatytas patalpų pritaikymo darbams, kurie didina žmonių saugumą. Tai gali būti konstrukcijų stiprinimas, avarinių išėjimų įrengimas, vėdinimo sprendimai, atsarginis elektros tiekimas, geriamojo vandens bei nuotekų sistemų sutvarkymas.

    Taip pat numatoma galimybė pritaikyti įėjimus riboto judumo žmonėms. Savivaldybė nurodo, kad pagal atnaujintas nuostatas patikslintas finansuojamų priemonių sąrašas, atsižvelgiant į įgyvendinimo praktiką ir rinkoje atsirandančius sprendimus.

    Kiek lėšų numatyta programai

    Kaunas skelbia, kad savivaldybės finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų išlaidų, įskaitant projektavimą ir techninę priežiūrą. Vienam projektui skiriama suma nėra fiksuota, ji priklauso nuo darbų apimties ir atitikimo reikalavimams.

    Kasmet programai iš miesto biudžeto numatoma po 100 000 eurų, o papildomų lėšų programos išplėtimui, pasak savivaldybės, neplanuojama. Siekiant aiškumo, keičiamas ir programos pavadinimas: nuo šiol ji vadinsis Kauno miesto savivaldybės priedangų įrengimo pastatuose programa.

    Pastaraisiais metais civilinės saugos tema Lietuvoje įgavo papildomą pagreitį, savivaldybėms peržiūrint turimą infrastruktūrą ir pritaikant pastatus gyventojų apsaugai. Kaunas tikisi, kad įtraukus švietimo įstaigas bus efektyviau panaudoti mieste esančius pastatus ir pagerinti realų pasirengimą galimoms grėsmėms.

  • Seimas pritarė: savivaldybių ugniagesiams ir urėdijoms nebereikės mokėti mokesčio už sunkvežimius

    Seimas po svarstymo pritarė Kelių įstatymo pataisoms, kurios numato savivaldybių priešgaisrines tarnybas ir miškų urėdijas atleisti nuo kasmetinio mokesčio už įregistruotas krovinines transporto priemones. Galutinis sprendimas dar laukia, nes projektą parlamentarai turės priimti dar kartą.

    Pataisų iniciatorė Seimo narė Violeta Turauskaitė teigia, kad dabartinis reguliavimas yra nenuoseklus, nes daliai priešgaisrinės paskirties transporto jau taikomos vienos lengvatos, tačiau išlieka kita finansinė prievolė. Anot jos, pakeitimu siekiama suvienodinti praktiką ir mažinti viešųjų įstaigų finansinę naštą.

    „Siūlomu pakeitimu siekiama suvienodinti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir miškų urėdijų priešgaisrinėms transporto priemonėms taikomas mokestines lengvatas“, – sakė V. Turauskaitė.

    Parlamentarės pateiktais duomenimis, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos šiuo metu valdo apie 720 priešgaisrinių automobilių, o miškų urėdijos – apie 45. Vidutinis metinis mokestis už tokio tipo krovinines transporto priemones siekia 144 eurus, todėl atsisakius įmokos į biudžetą, preliminariai būtų surenkama maždaug 100 000 eurų mažiau.

    Įstatymo aiškinamajame kontekste pabrėžiama, kad dalis institucijų jau dabar nuo šio mokesčio atleidžiamos. Tarp jų yra Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje veikiančios įstaigos, krašto apsaugos sistemos transporto priemonės, taip pat specialiai asmenims su negalia pritaikyti krovininiai automobiliai, priklausantys savivaldybių administracijoms ir asmenų su negalia organizacijoms.

    Po svarstymo už pataisas balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo 1, susilaikė 10 parlamentarų. Jei Seimas galutiniame balsavime pritars, savivaldybių ugniagesių ir miškų urėdijų naudojamoms priešgaisrinės paskirties krovininėms transporto priemonėms būtų taikoma platesnė mokestinė lengvata, o sutaupytos lėšos galėtų būti nukreiptos transporto parko priežiūrai ir atnaujinimui.

  • Kaunas smogia apleistiems pastatams: sąrašas pildosi, mokestis šokteli iki 5,2 proc.

    Kauno miesto taryba patvirtino atnaujintą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą ir nusprendė tokių objektų savininkams taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Savivaldybė teigia, kad tikslas aiškus: paskatinti kuo greičiau sutvarkyti apleistus statinius, kurie darko miesto vaizdą ir gali kelti pavojų.

    Miesto sprendimu apleistam ar neprižiūrimam turtui taikomas 5,2 proc. tarifas, skaičiuojamas nuo mokestinės vertės. Ši našta daliai savininkų gali didėti ir dėl to, kad Registrų centras atnaujino mokestines vertes, o jos pastaraisiais metais daug kur augo.

    „Kasmet matome pozityvių pokyčių, kai seni pastatai, pasitelkus miesto paramą, yra atnaujinami ir vėl puošia Kauną. Tačiau vis dar turime tokių, kuriems trūksta atsakingo požiūrio ir supratingumo“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Šiemet į sąrašą pirmuoju etapu įtraukta 100 objektų, priklausančių 70 fizinių ir juridinių asmenų. Tokie statiniai fiksuojami įvairiose seniūnijose, tarp jų Aleksote, Dainavoje, Eiguliuose, Panemunėje, Šančiuose, Petrašiūnuose, Gričiupyje, Šilainiuose ir Vilijampolėje.

    Savivaldybė pažymi, kad kai kurie adresai sąraše kartojasi ne pirmus metus, o tai signalizuoja apie užsitęsusį neveiklumą. Tarp minimų objektų nurodomi pastatai Partizanų gatvėje, Ašigalio gatvėje, Didžiojoje gatvėje, R. Kalantos gatvėje ir A. Juozapavičiaus gatvėje.

    Procedūra paprastai prasideda seniūnijose, kur specialistai apžiūri turtą, įvertina jo būklę ir teikia siūlymą pripažinti jį apleistu ar neprižiūrimu. Galutinį sprendimą priima miesto taryba, o patvirtintas sąrašas tampa pagrindu taikyti padidintą mokesčio tarifą.

    Pagal šiemet patvirtintą tvarką, metų pabaigoje planuojama tvirtinti ir papildomą sąrašą. Skaičiuojama, kad į jį gali būti įtrauktas dar bent šimtas objektų, todėl savininkams, atidedantiems remontą ar teritorijos sutvarkymą, rizika susidurti su didesniais kaštais išlieka auganti.

    Nekilnojamojo turto mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o surinktos lėšos patenka į savivaldybės biudžetą. Kaunas taip pat primena, kad daliai savininkų gali būti aktualios paveldotvarkos ir įvaizdžiui svarbių pastatų tvarkymo finansavimo priemonės, tačiau sprendimo esmė išlieka ta pati: apleistas turtas mieste neturi tapti norma.

  • LLRI įspėja: gynybai neužteks milijonų – stabdo biurokratija ir neįveiklintas turtas

    Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), įvertinęs Vyriausybės planuojamą 2027 metų valstybės biudžetą, ragina diskusiją sukti ne vien apie papildomas sumas, bet ir apie sprendimų greitį. Institutas pabrėžia, kad vien planuojami 100 mln. eurų sutaupymai neatsako į esminį klausimą, kaip pinigai kuo greičiau virsta realiais pajėgumais.

    LLRI prezidentė Elena Leontjeva akcentuoja, kad prioritetai negali būti deklaruojami visoms sritims vienu metu. Institutas teigia, kad didinant finansavimą gynybai turi būti aiškiai įvardijama, kurių mažesnio prioriteto išlaidų atsisakoma kitose srityse, kitaip biudžetas tampa kompromisų rinkiniu be realaus perskirstymo.

    „Jeigu gynyba yra prioritetas, visos kitos sritys negali būti prioritetinės tuo pačiu metu“, – sakė Elena Leontjeva.

    LLRI vertinimu, saugumo politikoje kritiškai svarbus valstybės gebėjimas greitai priimti sprendimus, sutrumpinti viešuosius pirkimus ir mažinti administracinę naštą. Institutas pažymi, kad vilkinamos procedūros gali reikšti prarastą laiką, o tai ypač jautru, kai regiono saugumo situacija išlieka įtempta ir NATO šalys didina gynybos pramonės apsukas.

    Institutas taip pat kelia ilgalaikio tvarumo klausimą ir primena, kad šiandienos išlaidos turi kainą ateityje. LLRI siūlo griežčiau vertinti, ar naujos ar plečiamos programos nedidina struktūrinių įsipareigojimų, kurie vėliau virsta didesniu deficitu, skola ir palūkanų našta.

    „Spaudimas mažinti išlaidas yra ne nelaimė, o unikali proga optimizuoti valstybės valdymą ir spartinti sprendimus“, – sakė Elena Leontjeva.

    Neįregistruota žemė ir neįveiklintas turtas

    Vienu iš greičiausiai išnaudojamų rezervų LLRI įvardija valstybės turto ir žemės įveiklinimą. Instituto skaičiavimu, valstybės turto vertė siekia 90,87 mlrd. eurų, o 28,5 mlrd. eurų sudaro laisva valstybinė žemė ir sklypai.

    LLRI atkreipia dėmesį, kad 2025 metais 581 tūkst. hektarų valstybinės žemės vis dar buvo neįregistruota, todėl negalėjo būti nuomojama ar parduodama. Institutas siūlo spartinti registravimą, parduoti valstybės funkcijoms nereikalingą turtą ir svarstyti dalies valstybės valdomų įmonių akcijų realizavimą, o lėšas nukreipti prioritetams ir skolos mažinimui.

    Skaitmenizacija auga, pareigybių daugėja

    Kitas LLRI išskiriamas rezervas yra skaitmenizacijos potencialas, kuris, instituto vertinimu, iki šiol neatsispindi darbuotojų skaičiaus mažėjime. Nurodoma, kad nuo 2019 metų viešojo valdymo pareigybių padaugėjo 7 208, nors elektroninės paslaugos ir procesų automatizavimas turėtų mažinti rankinio administravimo poreikį.

    LLRI skaičiuoja, kad vien grįžus prie 2019 metų pareigybių lygio darbo užmokesčiui būtų galima sutaupyti apie 246,7 mln. eurų per metus. Institutas taip pat lygina tarnautojų ir gyventojų santykį, teigdamas, kad Lietuvoje jis siekia 21,2 proc., kai Vokietijoje yra apie 11,5 proc., o Lenkijoje 16,7 proc.

    Biudžetas turi būti grindžiamas rezultatais

    LLRI pabrėžia, kad ankstesnių metų finansavimas neturėtų automatiškai tapti kitų metų biudžeto baze. Instituto cituojami Valstybės kontrolės vertinimai rodo, kad iš 28 analizuotų finansavimo priemonių tik 6 buvo pagrįstos poreikio analize ir turėjo aiškų ryšį su rezultatais, todėl LLRI ragina nutraukti ar mažinti neveiksmingų priemonių finansavimą.

    Institutas siūlo taikyti principą, kad kiekviena programa turi būti pagrindžiama nuo pirmojo išlaidų euro, o reikšmingi nukrypimai nuo daugiamečių planų būtų išimtiniai ir aiškiai argumentuoti. LLRI teigimu, prioritetų finansavimas pirmiausia turėtų remtis perskirstymu, perteklinio turto realizavimu ir administravimo sąnaudų mažinimu, o ne didesniu deficitu.

    „Biudžetas negali likti vieninteliu inertiškai formuojamu dalyku, kai visuomenės poreikiai taip greitai keičiasi“, – sakė Elena Leontjeva.

  • Veprių kalvos paslaptis griūva: tyrėjai atidengia rezidencinės pilies bokštą ir netikėtus radinius

    Veprių centre ant kalvos ilgą laiką buvo manoma stovėjus dvaro rūmams, tačiau naujausi tyrimai rodo kitokį vaizdą. 2025 metais, vietos bendruomenės iniciatyva ir bendradarbiaujant su Ukmergės rajono savivaldybe, pradėti archeologiniai darbai atskleidė, kad tai galėjo būti rezidencinė pilis.

    Pirmieji duomenys gauti atlikus neinvazinius žvalgymus georadaru, kai buvusios dvarvietės teritorijoje užfiksuotos aiškios mūrinių konstrukcijų anomalijos. Tyrėjai teigia, kad rūmų pastatas galėjo turėti du gynybinius bokštus, o 2026 metais tęsiant darbus jau atidengiamas šiaurinis bokštas.

    „Iki šiol Vepriuose kalbėjome apie dvarą, tačiau tyrimų duomenys leidžia vis garsiau sakyti, kad čia buvo rezidencinė pilis“, – sakė tyrimuose dalyvaujantys iniciatoriai.

    Georadaras parodė tai, ko nesimatė

    Georadaro duomenys ir pirmieji kasinėjimai leidžia spėti, kad pirminis pastatas buvo stačiakampio plano, o bokštai galėjo būti pristatyti vėliau. Tokia raida būdinga Lietuvos didikų rezidencijoms, kurios laikui bėgant buvo pritaikomos ir reprezentacijai, ir gynybai.

    Atidengti pamatai mūryti iš akmenų ir raudonų molio plytų, naudojant kalkinį skiedinį. Fiksuojamas 1,4–2,1 metro storis, o kai kur konstrukcijos įgilintos iki 3,2 metro, tai rodo didelės apimties ir ambicingą statybą.

    Vidinėje korpuso pusėje aptiktas rūsys bei į jį vedantys laiptai, o pats rūsys, sprendžiant iš užpildo, buvo užverstas griuvėsiais jau likviduojant statinį. Tarp griuvėsių rasta koklių, čerpių ir plytų fragmentų, leidžiančių tikslinti perstatymų laikotarpius.

    Šemetų ir Tyzenhauzų pėdsakai

    Istoriniuose šaltiniuose Veprių valdos aiškiai minimos 1542 metais, kai jos priklausė Kęsgailoms. Vėliau, XVI amžiaus antroje pusėje, dvarą perėmė Šemetų giminė, su kuria siejamos ir galimos renesansinės rekonstrukcijos.

    Tyrėjai kontekstą sieja su to meto tendencija Lietuvoje didikų valdas stiprinti ir puošti renesanso stilistika, kai kūrėsi ar buvo perstatomos tokios rezidencinės pilys kaip Siesikų, Raudonės, Raudondvario ar Panemunės. Vepriai šiame žemėlapyje galėtų tapti dar vienu, iki šiol mažai žinotu, tokios architektūros tašku.

    Vėlesniais amžiais valdos, tikėtina, perėjo kitoms giminėms, o XVIII amžiaus pradžioje objektas galėjo smarkiai nukentėti per Šiaurės karą. Tai atitiktų ir radinių pobūdį, ir faktą, kad XIX amžiaus dokumentuose jau minimi kitoje vietoje pastatyti dvaro rūmai.

    Radiniai prabyla apie gyvenimą pilyje

    Kasinėjimų metu surinkta XVI amžiaus pabaigos–XVIII amžiaus pradžios medžiaga, kuri laikoma vertinga moksliniam pažinimui. Didžiausią dalį sudaro kokliai, priskiriami kelioms krosnims, taip pat buitinė keramika, langų stiklo fragmentai ir metalinės detalės.

    Dalis koklių dekoruota heraldiniais motyvais, tarp jų minimas Buivolas, siejamas su Tyzenhauzų giminės heraldika. Tokie radiniai ne tik padeda datuoti sluoksnius, bet ir leidžia tikslinti, kas ir kada valdė rezidenciją, kai rašytinių duomenų stinga arba jie fragmentiški.

    Šiaurinio bokšto tyrimai kol kas atskleidžia šešiakampio plano pamatus, o tokia forma dažnai siejama su ankstesnių laikotarpių gynybinėmis tradicijomis. Tyrėjai pabrėžia, kad bokšto sienos galėjo būti tinkuotos, puoštos architektūrinėmis detalėmis, o rastas strėlgalis sustiprina prielaidą apie gynybinę funkciją.

    Tyrimai Vepriuose tęsiami, o archeologai tikisi, kad tolesni kasinėjimai leis tiksliau nustatyti statybos etapus, rekonstrukcijų laiką ir tai, kaip dvaro rūmai virto rezidencine pilimi. Jei hipotezė pasitvirtins, Vepriai taps retu pavyzdžiu, papildančiu Lietuvos rezidencinių pilių istoriją.

  • Gargžduose kyla 6 mln. eurų darželis: 225 vietos vaikams ir ambicingi savivaldybės planai

    Klaipėdos rajono savivaldybė tęsia ugdymo infrastruktūros plėtrą ir Gargžduose pradeda visiškai naujo lopšelio-darželio statybas. Pasirašyta rangos sutartis, statybvietė jau aptverta, artimiausiu metu bus pradedami sklypo paruošiamieji darbai.

    Naujasis darželis bus statomas Karaliaus Mindaugo gatvėje, šalia daugiafunkcio sporto centro. Projekte numatyta 225 vietos vaikams, o statybos darbų vertė viršija 6 mln. eurų, darbus vykdys UAB „SKANTO“.

    225 vietos ir šiuolaikinės erdvės

    Planuojama, kad vieno aukšto pastatas užims kiek daugiau nei 2 500 kvadratinių metrų. Jame bus įrengtos 9 darželio grupės ir 3 lopšelio grupės, o kiekviena grupė turės tiesioginį išėjimą į lauką.

    Numatytos šviesios ir erdvios patalpos, sensorinis kambarys vaikų poreikiams bei universali sporto salė. Sprendiniai parinkti taip, kad vienu metu veiklas galėtų vykdyti dvi vaikų grupės.

    Akcentas ir darbuotojams, ir infrastruktūrai

    Šalia ugdymo erdvių bus suplanuoti kabinetai administracijai ir specialistams, kad paslaugos būtų teikiamos vietoje. Savivaldybė pabrėžia, kad nauja įstaiga padės spręsti vietų trūkumą ir sudarys sąlygas kurti naujas darbo vietas.

    Kartu bus įrengta susisiekimo infrastruktūra ir automobilių stovėjimo aikštelė. Tokie sprendimai dažniausiai tampa esminiai sparčiai augančiuose priemiesčiuose, kur į darželius vaikai dažnai atvežami automobiliais.

    Platesnė plėtra visame rajone

    Klaipėdos rajono vadovai akcentuoja, kad darželio Gargžduose projektas yra platesnio ugdymo tinklo stiprinimo dalis. Pastaraisiais metais rajone atidarytos ir plečiamos ugdymo įstaigos, o dalyje jų pasirenkami ir moduliniai sprendimai, leidžiantys greičiau padidinti vietų skaičių.

    Pasak savivaldybės, lygiagrečiai vykdomi ir kiti projektai, susiję su darželių ir mokyklų plėtra, kad vaikams būtų sudarytos galimybės mokytis arčiau namų. Gargžduose planuojamas darželis įvardijamas kaip vienas labiausiai laukiamų projektų mieste.

    „Ugdymo įstaigų plėtra – vienas iš mūsų, kaip Savivaldybės, prioritetų, kuriam skiriame didelį dėmesį ir investicijas“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    „Naujojo darželio Gargžduose statybos – labai lauktas ir reikalingas projektas“, – sakė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.