CP v2

Blog

  • Daug sėdite per dieną? Šie paprasti pratimai gali greitai nuimti įtampą ir sustingimą

    Daug sėdite per dieną? Šie paprasti pratimai gali greitai nuimti įtampą ir sustingimą

    Ilgos valandos prie kompiuterio daugeliui baigiasi tais pačiais simptomais: sustingusiu kaklu, įtampa tarp menčių, apsunkusiomis kojomis ar maudžiančia juosmens sritimi. Tai dažnai susiję ne su vienu netaisyklingu judesiu, o su tuo, kad kūnas pernieg ilgai išlieka beveik nejudrioje padėtyje.

    Sėdint didelės raumenų grupės, ypač sėdmenys ir kojos, dirba gerokai mažiau, o klubai ilgą laiką būna sulenkti. Tuo pat metu pečiai neretai slenka į priekį, galva artėja link ekrano, todėl didėja apkrova kaklui ir viršutinei nugaros daliai.

    Svarbiausia problema dažnai yra ne pats sėdėjimas, o pozicijos nekeičiamas valandų valandas. Net patogi kėdė ir gerai sureguliuotas darbo stalas nepakeičia judesio, todėl veiksmingiausia strategija yra reguliariai pertraukti sėdėjimą.

    Keli pratimai šalia stalo

    Norint pajudėti, nebūtina sportinė apranga ar kilimėlis: dalį pratimų galima atlikti per kelias minutes šalia darbo vietos. Tikslas paprastas: atverti krūtinės ląstą, pajudinti klubus, suaktyvinti kojų raumenis ir sumažinti įtampą kaklo srityje.

    Vienas naudingiausių judesių sėdimą darbą dirbantiems yra klubų lenkiamųjų raumenų tempimas, kartais vadinamas tempimu prie kėdės. Atsiklaupkite ant vieno kelio, tos kojos pėdą už savęs padėkite ant kėdės, o kitą koją pastatykite priekyje maždaug stačiu kampu.

    Išlaikykite tiesų liemenį, švelniai įtempkite sėdmenis ir lėtai stumkite klubus į priekį. Tempimas turėtų jaustis šlaunies priekyje ir klubo srityje, tačiau neturėtų sukelti skausmo.

    Palaikykite keliolika ar keliasdešimt sekundžių ir pakeiskite pusę. Judėkite ramiai, be spyruokliavimo, nes staigūs judesiai gali padidinti dirginimą, ypač jei sritis jau įsitempusi.

    Nugarai ir pečiams, kai sėdite

    Ne visada įmanoma atsistoti, tačiau net ir sėdint galima pajudinti stuburą. Atsisėskite ant kėdės krašto, delnus padėkite ant kelių ir su iškvėpimu apvalinkite nugarą, smakrą leiskite link krūtinės, pečiams leiskite šiek tiek pasislinkti į priekį.

    Tuomet su įkvėpimu ištieskite nugarą, atverkite krūtinės ląstą ir žvilgsnį nukreipkite šiek tiek aukštyn. Kartokite kelis kartus lėtai, siekdami ne maksimalaus išsitiesimo, o sklandaus perėjimo tarp padėčių.

    Tipinė laikysena prie kompiuterio skatina pečius ir galvą slinkti į priekį, todėl verta daryti judesius, kurie veikia priešinga kryptimi. Atsistokite arba atsisėskite tiesiai, sunerkite pirštus už nugaros, ištieskite rankas ir švelniai traukite mentes atgal.

    Krūtinę nukreipkite į priekį, bet neperlenkite juosmens. Palaikykite keliolika sekundžių ir atpalaiduokite, o pratimą galima derinti su keliais lėtais, gilesniais įkvėpimais.

    Stiprinimas ir kraujotaka kojoms

    Vienas paprasčiausių stiprinimo pratimų yra atsistojimas nuo kėdės, kurį vis tiek atliekame kasdien. Atsisėskite, pėdas pastatykite klubų plotyje, rankas sukryžiuokite ant krūtinės arba laikykite priešais save ir atsistokite nesiremdami delnais.

    Tuomet lėtai vėl atsisėskite ir pakartokite 10–15 kartų, jei leidžia savijauta ir fizinis pasirengimas. Šis judesys suaktyvina šlaunis ir sėdmenis, kurie per ilgą sėdėjimą linkę tarsi išsijungti.

    Pečių juostai praverčia keli platesni lėti rankų sukimai atgal. Kelkite pečius aukštyn, darykite didelius ratus ir sąmoningai nuleiskite pečius žemyn bei atitraukite atgal, kad kaklas neperimtų krūvio.

    Kojų sunkumo jausmui sumažinti verta trumpai suaktyvinti blauzdas. Atsistokite prie stalo ar kėdės atlošo, lengvai prilaikykite pusiausvyrą ir kilkite ant pirštų, tuomet lėtai leiskitės žemyn, pakartodami apie 15–20 kartų.

    Blauzdų raumenys veikia kaip natūralus siurblys, padedantis kraujui grįžti iš apatinių galūnių, todėl toks trumpas judesys gali būti ypač naudingas, kai po kelių valandų ima varginti apsunkusios kojos.

    Dažna klaida yra visą judėjimą atidėti dienos pabaigai. Vakarinis pasivaikščiojimas ar treniruotė yra vertingi, tačiau tai nereiškia, kad iki tol verta sėdėti be pertraukų kelias valandas iš eilės.

    Praktiška taisyklė, kurią lengva pritaikyti darbe, yra maždaug 50 minučių sėdėjimo ir 5 minutės judesio. Per pertrauką nebūtina daryti viso pratimų rinkinio: užtenka kelių atsistojimų nuo kėdės, kelių pakilimų ant pirštų ir trumpo krūtinės atvėrimo.

    Kad pertraukos netaptų pažadu sau, kuris vis nukeliamas, gali padėti priminimas telefone ar laikrodyje. Reguliarumas svarbesnis už tobulą programą, nes kūnas geriau toleruoja sėdimą dieną, kai judesys į ją įpinamas nuolat.

    „Svarbiausia yra dažnai keisti padėtį, o ne ieškoti vienos tobulos sėdėjimo pozos“, – pabrėžia kineziterapeutai, kalbėdami apie sėdimą darbą ir jo pasekmes.

  • Graikija smogia sąskaitoms: šildymo išmoka didinama 30 proc., žadama parama ir degalinėse

    Graikija smogia sąskaitoms: šildymo išmoka didinama 30 proc., žadama parama ir degalinėse

    Graikijos vyriausybė paskelbė apie priemones, kuriomis siekiama sušvelninti gyventojams tenkantį energijos kainų šoką artėjant šaltajam sezonui. Šalies finansų ministras ir Eurogrupės vadovas Kyriakos Pierrakakis pranešė, kad šildymo išmoka bus didinama 30 proc., palyginti su praėjusiais metais.

    Pasak ministro, pagalbos paketas apims ne tik didesnę išmoką, bet ir papildomą paramą perkant šildymo kurą. Priemonės, anot jo, turėtų pasiekti šimtus tūkstančių namų ūkių visoje šalyje, ypač tuos, kuriems energijos sąnaudos sudaro reikšmingą mėnesio išlaidų dalį.

    „Sudėtingoje ekonominėje aplinkoje, kai energijos krizė išbando šeimų atsparumą visame pasaulyje, mūsų prioritetas yra sumažinti spaudimą namų ūkiams. Todėl taikysime dvigubą paramą šildymo kurui: tiesioginę subsidiją degalinėse ir 30 proc. didesnę šildymo išmoką nei pernai“, – sakė Kyriakos Pierrakakis.

    Vyriausybė nurodė, kad už priemonių įgyvendinimą atsakingos ministerijos artimiausiomis dienomis turėtų pateikti detales: kam bus taikoma parama, kokie bus pajamų ir turto kriterijai, taip pat kokio dydžio subsidija numatoma perkant šildymo kurą. Tokie paramos modeliai paprastai siejami su deklaruotomis pajamomis, šeimos sudėtimi ir regiono klimato ypatumais.

    Sprendimas skelbiamas platesniame Europos kontekste, kai dalis šalių ieško būdų amortizuoti svyruojančias naftos ir energijos kainas, o kartu saugoti viešuosius finansus. Graikija taip pat ragina Europos Sąjungą suteikti daugiau lankstumo fiskalinėms taisyklėms, kad valstybės galėtų plačiau remti namų ūkius ir verslą.

    Panašias kryptis renkasi ir kitos Europos valstybės, kurios laikinai mažina mokesčius ar taiko kompensacijas degalams, kad sumažintų kainų poveikį. Ekonomistai pabrėžia, kad tikslinės, į pažeidžiamiausius gyventojus nukreiptos priemonės dažniausiai laikomos veiksmingiausiomis, nes mažiau išpučia biudžeto išlaidas ir geriau pasiekia tuos, kuriems pagalbos reikia labiausiai.

  • Kibernetinė ataka sustabdė šaldymą: „Intermarché“ ir „Coopérative U“ išmeta tonas maisto

    Kibernetinė ataka sustabdė šaldymą: „Intermarché“ ir „Coopérative U“ išmeta tonas maisto

    Prancūzijoje šimtai prekybos tinklų „Intermarché“ ir „Coopérative U“ parduotuvių patyrė kibernetinę ataką, nukreiptą į šaldymo ir šaldiklių valdymo sistemas. Dėl sutrikimų daliai parduotuvių teko skubiai nurašyti šviežius ir šaldytus produktus, o nuostoliai dar skaičiuojami.

    „Intermarché“ nurodė, kad paveikta maždaug 150–200 parduotuvių, o „Coopérative U“ teigimu, sutriko beveik 100 jų prekybos vietų. Ataka, kaip skelbiama, prasidėjo sekmadienio vakarą ir palietė būtent įrangą, reikalingą palaikyti saugią temperatūrą maisto produktams.

    Kas nutiko šaldymo įrangai?

    Žiniasklaida pranešė, kad atakuotojai galėjo nuotoliniu būdu inicijuoti šaldymo sistemų atitirpinimo ciklą, taip sukeldami temperatūros režimų pažeidimus. Tokiais atvejais, siekiant laikytis maisto saugos taisyklių, produktai dažnai turi būti utilizuojami, net jei vizualiai atrodo tinkami vartoti.

    „Intermarché“ atstovai teigė, kad kai kuriose parduotuvėse teks „išmesti visus produktus“ iš šviežių ir šaldytų prekių kategorijų. Bendrovė taip pat perspėjo, kad draudimo apsauga ne visada apima tokio pobūdžio incidentus, todėl finansinė rizika gali tekti pačioms įmonėms.

    Prokuratūra pradėjo tyrimą

    Paryžiaus prokuratūra patvirtino pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl didelio masto kibernetinės atakos, paveikusios kelių didžiųjų maisto mažmeninės prekybos tinklų šaldymo patalpas. Tyrimo tikslas – identifikuoti nukentėjusius, susieti techninius sutrikimus su deklaruojama žala ir įvertinti padarinius, įskaitant galimus signalizacijų suveikimus.

    „Coopérative U“ vadovas Dominique Schelcher ataką pavadino beprecedente, pabrėždamas, kad smūgis suduotas infrastruktūrai, būtina šviežių produktų išsaugojimui ir kasdieniam žmonių apsirūpinimui maistu.

    „Taikytis į įrangą, kuri būtina šviežių produktų išsaugojimui ir žmonių aprūpinimui maistu, yra itin rimta ir iki šiol neregėta. Tai nepriimtina“, – sakė Dominique Schelcher.

    Kodėl taikinys – šaldymo sistemos?

    Kibernetinio saugumo ekspertai jau kurį laiką perspėja, kad didžiausia rizika kyla ne tik biuro sistemoms, bet ir operacinei infrastruktūrai, kuri valdo realius procesus: temperatūrą, energiją, ventiliaciją, signalizaciją ir logistiką. Prekybos tinklams tai reiškia, kad viena ataka gali akimirksniu virsti prekių trūkumu lentynose, dideliu maisto švaistymu ir reputacine krize.

    Šis incidentas sutapo su platesniu Europos institucijų ir valstybių dėmesiu kritinės infrastruktūros apsaugai nuo vadinamųjų hibridinių atakų. Prancūzija pastaraisiais metais yra ne kartą įvardijusi būtinybę stiprinti tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus atsparumą, ypač ten, kur kibernetiniai sutrikimai gali turėti tiesioginių pasekmių visuomenės saugumui.

  • Prancūzija imasi drastiško žingsnio: degalai pigs iki 18 centų už litrą, žada 10 eurų sutaupymą

    Prancūzija imasi drastiško žingsnio: degalai pigs iki 18 centų už litrą, žada 10 eurų sutaupymą

    Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie planą mažinti degalų kainas, panaudojant strategines atsargas. Premjeras Sébastienas Lecornu teigia, kad nuo lapkričio 1 dienos dyzelinas galėtų pigti iki 18 centų už litrą, o pilnas bakas vairuotojui kainuotų maždaug 10 eurų mažiau.

    Apie sprendimą S. Lecornu pranešė po susitikimo su degalų platintojais. Priemonė numatyta taikyti iki sausio pabaigos, o valstybė ketina rinkai parduoti dyzelino iš sukauptų rezervų savikaina, taip tikėdamasi greitai nuspausti kainas degalinėse.

    „Susidūrę su krize, kurios nepasirinkome, valstybė prisiima savo atsakomybę“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Vyriausybės teigimu, laikinas atpigimas apims ne tik dyzeliną degalinėse, bet ir dyzeliną transporto sektoriui, žemės ūkio bei statybų technikai, taip pat namų ūkiams skirtą šildymo kurą. Šis aspektas ypač svarbus artėjant šaltajam sezonui, kai išlaidos energijai tradiciškai auga.

    Degalų kainų spaudimas Prancūzijoje pastaruoju metu yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Skelbiama, kad spalio pradžioje dyzelino litro kaina šalyje vidutiniškai siekė apie 2,355 euro ir viršijo Europos Sąjungos vidurkį, todėl politinis spaudimas imtis greitų priemonių tik stiprėjo.

    Vis dėlto vien kainos degalinėse neparodo realios naštos gyventojams, nes ją lemia ir atlyginimų lygis. Vertinant perkamąją galią, skaičiuojama, kad už vienos dienos vidutinį uždarbį Prancūzijoje galima įsigyti apie 52,8 litro dyzelino, o pilnas bakas sudaro maždaug 4,4 proc. vidutinio mėnesio grynojo atlygio.

    Energetikos kainų šuoliai fiksuojami ir kaimyninėse valstybėse, todėl Prancūzijos sprendimas gali tapti precedentu, kaip trumpuoju laikotarpiu sušvelninti šoką vartotojams. Tokios intervencijos paprastai vertinamos kaip laikinas amortizatorius, nes ilgalaikes kainas daugiausia lemia naftos kaina, mokesčiai, logistika ir geopolitinė rizika.

    Ypatingas dėmesys krypsta į šildymo kurą, kurio kainos Prancūzijoje, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, išlieka gerokai didesnės. Europos Komisijos skelbiami duomenys rodo, kad 1 000 litrų šildymo kuro Prancūzijoje kainavo apie 1 907 eurus, o tai viršijo Europos Sąjungos vidurkį daugiau nei 160 eurų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės paprastai veikia greitai, bet trumpai, todėl gyventojams ir verslui svarbiausia stebėti, ar kainų kritimas realiai pasieks degalines. Rinkoje dažnai keliami klausimai, kaip bus užtikrinta kontrolė ir ar laikinas valstybės įsikišimas nepaskatins vėlesnio kainų atšokimo, kai priemonė baigsis.

  • Prabangaus milžino „LVMH“ pardavimai nuvylė: Kinija stabdo, akcijos smunka

    Prabangaus milžino „LVMH“ pardavimai nuvylė: Kinija stabdo, akcijos smunka

    By&nbspDoloresz Katanich&nbspwith&nbspAFP
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    LVMH, the world’s leading luxury group, said its sales edged higher in the third quarter despite a slowdown in demand in China hitting its fashion and leather goods segment.

    The fashion giant, once Europe’s most valuable listed company, reported revenue of €18.5 billion in the three months to the end of September.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The firm, whose brands include Louis Vuitton, Dior, Celine and drinks maker Hennessy, saw a revenue increase of 1.2% year on year in the third quarter, after a 0.1% rise in the second quarter and a 5.9% fall in the first.

    However, organic sales growth, which excludes currency movements and changes to the group’s business portfolio, fell short of expectations. Growth slowed to 1% in the third quarter from 3% in the second.

    Overall, in the first nine months, sales were €57.1 billion, with organic sales up 2%.

    The company praised its diverse business portfolio in a statement, saying it provided resilience in an uncertain geopolitical and economic environment.

    LVMH said sales growth was good in the United States, Europe and Japan, but it faced a less favourable environment in China.

    As a result, the fashion and leather goods segment saw sales drop 5% on an organic basis as weaker demand in the world’s second-largest economy weighed on the business. The decline was steeper than the roughly 2% fall expected by analysts, according to Deutsche Bank.

    Related

    Louis Vuitton also saw its public image take a hit in China after suing local tea company Molly Tea for copying its logo. While it won the case, the dispute provoked a wave of indignation on social media and calls to boycott the brand.

    Overall, the quarter proved to be a setback for the fashion and leather goods segment, as the drop in sales followed the division posting its first organic sales gain in two years in the previous quarter.

    But LVMH’s selective retailing division, which includes the Sephora perfume and cosmetics retail chain, posted an 8% organic sales increase, while the watches and jewellery and wines and spirits segments both managed 6% organic gains.

    Deutsche Bank analysts said the results could prompt further cuts to earnings forecasts for the second half of 2026 and 2027.

    “It is hard to see what could change investor sentiment in the short term,” they wrote, although they viewed the weakness as cyclical rather than structural.

    “Overall, recovery is taking longer due to the weaker Chinese demand, but the company do not see it as a structural issue. Brand initiatives are producing results and they expect these bottom-up measures to be more gradual,” they wrote.

    LVMH’s share price has dropped nearly 40% since the start of the year. In September, L’Oréal overtook the group as France’s most valuable listed company. LVMH’s share price was down more than 1.6% at around 10am CEST in Paris.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more


    Sorry, this content is not available in your country

  • Prancūzijos „Soitec“ akcijos šovė 570 proc.: „Bank of America“ prognozuoja dar 90 proc.

    Prancūzijos „Soitec“ akcijos šovė 570 proc.: „Bank of America“ prognozuoja dar 90 proc.

    Mažai žinoma Prancūzijos puslaidininkių bendrovė „Soitec“ 2026 metais tapo viena ryškiausių Europos DI bangos laimėtojų biržoje. Įmonės akcijos nuo metų pradžios pabrango beveik septynis kartus, nors pernai jos metinės pajamos smuko.

    Investuotojų dėmesį šįkart patraukė ne klasikiniai DI lustų gamintojai, o kritinė grandinės dalis, be kurios sunkiai įsivaizduojamas modernių duomenų centrų augimas. „Soitec“ gamina specialius inžinerinius silicio padėklus, ant kurių kitos puslaidininkių įmonės kuria pažangius lustus.

    Ką iš tikrųjų gamina „Soitec“?

    „Soitec“ nėra procesorių, skirtų DI modeliams mokyti, gamintoja. Ji specializuojasi vadinamuosiuose silicio padėkluose, kurių struktūra sudaryta iš ypač plonų sluoksnių ir leidžia pasiekti geresnį energijos efektyvumą bei našumą.

    Bendrovė įkurta 1992 metais, išaugus iš Prancūzijos mokslinių tyrimų ekosistemos, ir veikia netoli Grenoblio, Bernino mieste. „Soitec“ skelbia turinti daugiau kaip 2 000 darbuotojų ir daugiau kaip 4 700 patentų, o tai pabrėžia ilgalaikę specializaciją nišinėse technologijose.

    Silicio fotonika ir DI duomenų centrai

    Vienas svarbiausių šios istorijos raktažodžių yra silicio fotonika, kai duomenims perduoti naudojama šviesa, o ne elektriniai signalai variniuose laiduose. Toks sprendimas laikomas patraukliu, nes dideliuose duomenų centruose didžiausią spaudimą kelia duomenų srautai tarp skaičiavimo mazgų ir energijos sąnaudos.

    „Soitec“ tiekia specialius padėklus, reikalingus fotoniniams lustams, naudojamiems optiniuose ryšiuose tarp procesorių. Būtent ši niša, plečiantis DI infrastruktūrai, rinkoje pradėta vertinti kaip potencialus ilgalaikio augimo variklis.

    „Mūsų darbas yra bėgti greičiau už konkurentus“, – sakė „Soitec“ technologijų vadovas Christophe Maleville.

    Kodėl „Bank of America“ kalba apie beveik monopolį?

    „Bank of America“ analitikai ėmėsi ryžtingo vertinimo: bankas pagerino „Soitec“ rekomendaciją iki pirkimo ir reikšmingai pakėlė tikslinę akcijos kainą. Tokia prognozė rinkoje interpretuojama kaip signalas, kad dabartinis kainos šuolis, analitikų nuomone, dar nėra pabaiga.

    Pasak analitikų, „Soitec“ gali užimti dominuojančią dalį specializuotų fotonikai skirtų padėklų rinkoje, o konkurentai, įskaitant „GlobalWafers“, tik bando į ją įžengti. Bankas taip pat pabrėžia, kad paklausa fotoniniams sprendimams gali augti greičiau nei vien procesorių kiekis, nes duomenų centrams reikia vis daugiau ryšio kanalų.

    Augimo pažadai ir rizikos

    Nepaisant įspūdingo akcijų ralio, fundamentiniai rodikliai išlieka dvilypiai. „Soitec“ per fiskalinius metus fiksavo maždaug 34 proc. pajamų kritimą, o išmaniųjų telefonų segmentas, ilgai buvęs pagrindinis pajamų šaltinis, susitraukė dar labiau.

    Kita medalio pusė yra DI ir duomenų centrų paklausa, kuri gali pakeisti pajamų struktūrą. Analitikų skaičiavimai rodo, kad fotonikos produktai gali pasiūlyti didesnį pelningumą nei tradiciniai segmentai, tačiau tam prireiks reikšmingų investicijų į gamybos pajėgumus.

    Rizikų sąraše išlieka ir vertinimas biržoje: po šuolio akcija prekiaujama su aukštais pelno daugikliais, todėl bet koks DI infrastruktūros investicijų sulėtėjimas ar technologijų krypties pasikeitimas gali greitai pakeisti nuotaikas. Artimiausi įmonės finansiniai rezultatai bus vienas svarbiausių testų, ar rinkos lūkesčiai pagrįsti.

  • Legenda grįžta: „Citroën“ 2CV atgimsta elektrinis ir žada kainą nuo 15 000 eurų

    Legenda grįžta: „Citroën“ 2CV atgimsta elektrinis ir žada kainą nuo 15 000 eurų

    Praėjus beveik 40 metų po gamybos pabaigos, „Citroën“ Paryžiaus automobilių parodoje pristatė legendinio 2CV sugrįžimą – šįkart kaip visiškai elektrinį miesto automobilį. Gamintojas žada išlaikyti atpažįstamą siluetą su apvaliais žibintais ir minimalistinę filosofiją, dėl kurios modelis kadaise tapo masiniu reiškiniu.

    Originalus 2CV debiutavo 1948 metais ir buvo gaminamas iki 1990 metų, o įvairių versijų iš viso pagaminta daugiau nei 5 milijonai. Automobilis tapo pokario Prancūzijos atsigavimo ir prieinamo mobilumo simboliu, o jo paprastumas ilgus dešimtmečius buvo laikomas stiprybe, o ne trūkumu.

    Paprastumas ir kaina

    Naujasis 2CV, pasak gamintojo, kuriamas vadovaujantis tais pačiais principais: paprasta konstrukcija, universalumas ir prieinama kaina. Skelbiama, kad orientacinė startinė kaina turėtų siekti apie 15 000 eurų, o tai jį statytų į konkurencingą mažųjų elektromobilių segmentą.

    „2CV tapo ikona ne dėl to, ką turėjo, o dėl to, ką leido žmonėms daryti. Ši dvasia šiandien sugrįžta“, – sakė „Citroën“ generalinis direktorius Xavieras Chardonas.

    Kada pasirodys ir ką žada technika

    Šiuo metu automobilis dar yra koncepcijos stadijoje, o prekybos startas prognozuojamas 2028 metų pabaigoje, kai sukaks 80 metų nuo pirmojo 2CV pasirodymo. „Stellantis“ akcentuoja, kad kaštus padėti suvaldyti turėtų mažesnis nei 1 tonos svoris ir nedidelė baterija, pritaikyta kasdienėms miesto kelionėms.

    Gamintojas neatmeta, kad ateityje modelis galėtų būti siūlomas ir kaip mažas komercinis furgonas. Toks sprendimas atitiktų augančią paklausą kompaktiškiems elektriniams automobiliams, skirtiems miestų logistikai ir smulkiajam verslui.

    Rinka kaista: Europa ieško pigių elektromobilių

    „Citroën“ sugrįžimas į prieinamų elektromobilių kategoriją vyksta tuo metu, kai Europos gamintojai vis aktyviau ieško būdų pasiūlyti pigesnių elektrinių modelių. Rinkoje stiprėja konkurencija, ypač dėl Kinijos gamintojų, kurie plečia asortimentą ir agresyviau kovoja kainomis.

    Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad Prancūzijoje elektromobilių plėtrą skatina pirkimo paskatos ir valstybės remiamos programos: rugsėjį baterijomis varomi automobiliai pasiekė rekordinę 42 proc. naujų registracijų dalį. Būtent mažesni, įperkami modeliai ir finansavimo schemos tampa pagrindiniu augimo varikliu, todėl 2CV atgaivinimas gali būti bandymas „pagauti“ šią bangą.

  • „Stellantis“ gelbėja gamyklas Europoje: atsigręžia į Kiniją ir ruošia naują „Peugeot“ platformą

    „Stellantis“ gelbėja gamyklas Europoje: atsigręžia į Kiniją ir ruošia naują „Peugeot“ platformą

    Automobilių koncernas „Stellantis“ ieško būdų, kaip Europoje išvengti gamyklų uždarymo, ir vis atviriau remiasi partnerystėmis su Kinijos gamintojais. Paryžiuje vykusiame automobilių pramonės susitikime bendrovės vadovas Antonio Filosa pripažino, kad problema opi: Europoje susikaupė pertekliniai gamybos pajėgumai.

    Anot jo, sprendimas matomas dalijantis gamyklų pajėgumais su partneriais, tarp kurių minimos Kinijos įmonės „Leapmotor“ ir „Dongfeng“. Taip „Stellantis“ tikisi geriau išnaudoti turimą infrastruktūrą ir pritaikyti gamybos apimtis realiai paklausai, neatsisakant veikiančių gamyklų.

    „Turime perteklinių gamybos pajėgumų, ypač Europoje, bet nenorime uždaryti gamyklų“, – sakė Antonio Filosa.

    „Stellantis“ pabrėžia, kad bendradarbiavimas neturi reikšti tiesioginės konkurencijos su pačios grupės ženklais. Idėja paprasta: pasitelkti partnerių technologijas, o grupės pusėje išnaudoti gamybos kompetenciją, tiekimo grandines ir pardavimo tinklą, kad nauji modeliai rinką pasiektų greičiau.

    Partnerystės ir pigesni elektromobiliai

    Bendradarbiavimas su „Leapmotor“, pasak „Stellantis“, leidžia sujungti kiniškas technologijas su europine gamyba ir priėjimu prie rinkų. Gamyba Europoje galėtų padėti greičiau patenkinti vietos pirkėjų poreikius, ypač ieškant prieinamesnių elektrinių automobilių.

    Toks modelis atspindi platesnę Europos rinkos tendenciją: gamintojai spaudžiami vienu metu mažinti kaštus, elektrifikuoti gamą ir konkuruoti su sparčiai įsitvirtinančiais Kinijos prekių ženklais. Partnerystės tampa būdu trumpinti kūrimo ciklus ir mažinti investicijų naštą, ypač kai paklausa svyruoja.

    Europoje reikės daugiau baterijų gamyklų

    Pereinant prie elektromobilių, „Stellantis“ akcentuoja ir kitą silpnąją vietą: baterijų gamybos apimtis Europoje. Bendrovė jau turi gigagamyklų projektų Europoje su partneriais, tačiau A. Filosa teigė, kad jų nepakaks augančiai paklausai ir vietinės gamybos reikalavimams.

    Jo teigimu, norint išlaikyti konkurencingumą, būtina užsitikrinti baterijų tiekimą regione ir turėti aiškias, stabilias taisykles, kurios leistų planuoti investicijas. Tai aktualu ir dėl kainos: baterijos išlieka brangiausia elektromobilio dalis, todėl gamyba arčiau surinkimo linijų gali sumažinti logistikos ir tiekimo rizikas.

    Nauja STLA One platforma

    „Stellantis“ taip pat ruošiasi pradėti naudoti naują pasaulinę STLA One platformą. Pirmasis ją turėtų gauti „Peugeot“ Prancūzijoje, o vėliau platforma būtų diegiama kituose grupės prekių ženkluose Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

    Šis projektas įtrauktas į „Stellantis“ strateginį planą FaSTLAne 2030, kuriame numatytos didelės investicijos į bendras platformas, jėgos agregatus ir technologijas. Grupė siekia standartizuoti daugiau komponentų, kad sumažintų dubliuojamas išlaidas ir pasiektų masto ekonomiją, kartu išlaikydama atskirų prekių ženklų savitumą.

    Be to, A. Filosa ragino greičiau susitarti dėl Europos Sąjungos CO2 emisijų taisyklių pakeitimų ir priemonių, kurios padėtų išlaikyti gamybą Europoje. Jo teigimu, dėl didžiosios dalies tikslų pramonė sutaria, tačiau likusioms detalėms reikalingas greitas politinis sprendimas, kad įmonės galėtų tiksliai planuoti gamybą ir investicijas.

  • TVF pakėlė 2026 metų prognozę: DI investicijos kelia augimą, bet energijos kainos gelia

    TVF pakėlė 2026 metų prognozę: DI investicijos kelia augimą, bet energijos kainos gelia

    Pasaulio ekonomika atsparesnė, nei manyta

    Tarptautinis valiutos fondas antradienį paskelbė atnaujintas 2026 metų pasaulio ekonomikos prognozes ir padidino numatomą augimą iki 3,1 proc. TVF teigimu, į priekį stumia pažangių ekonomikų atsparumas ir spartesnės investicijos į DI.

    Vis dėlto fondas pabrėžia, kad augimas 2026 metais turėtų sulėtėti, palyginti su 2025 metais, kai, prognozuojama, pasaulio ūkis paaugs 3,5 proc. Didžiausia rizika įvardijamos brangstančios energijos žaliavos ir geopolitiniai sukrėtimai.

    Eurozonai – lėtesnis tempas ir infliacijos rizikos

    TVF vertinimu, eurozonos ekonomika 2026 metais turėtų augti 1,1 proc., o aukštos energijos sąnaudos ir silpnas vartotojų pasitikėjimas toliau slopins paklausą. Nors kai kuriose šalyse fiksuojami atsigavimo ženklai, bendras vaizdas išlieka trapus.

    Fondas atkreipia dėmesį, kad infliacijos rizikos euro zonoje gali išlikti ir 2027 metais, o kainų augimas vis dar būtų virš Europos Centrinio Banko 2 proc. tikslo. Tai reikštų, kad palūkanų normos gali ilgiau išlikti ribojančios vartojimą ir investicijas.

    TVF prognozuoja, kad euro zonos bendrojo vidaus produkto augimas 2027 metais galėtų siekti apie 1,2 proc. Tačiau galutinis rezultatas labai priklausys nuo energijos kainų, tiekimo grandinių stabilumo ir vartotojų nuotaikų.

    Karai ir energijos šokas keičia prognozes

    Ataskaitoje teigiama, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą didina naftos bei gamtinių dujų kainas. Dėl to labiausiai pažeidžiamos tampa energiją importuojančios ekonomikos, ypač tos, kurios neturi tiesioginės naudos iš DI investicijų bangos.

    TVF įspėja, kad kai kuriose Europos dalyse dujų atsargos išlieka mažesnės nei įprasta šiam sezonui, todėl rinka jautriau reaguoja į nepalankius orus prieš šildymo sezoną. Tokia situacija gali vėl pakurstyti infliaciją ir sumažinti namų ūkių perkamąją galią.

    Skirtingi regionų tempai ir Kinijos lėtėjimas

    Pažangios ekonomikos, TVF vertinimu, 2026 metais vidutiniškai augs 2,1 proc., tačiau didesnį pagreitį gali demonstruoti DI tiekimo grandinėse dalyvaujančios šalys. Tuo pat metu daliai besivystančių valstybių išlieka rizika atsilikti dėl brangesnės energijos ir riboto kapitalo.

    Kinijai prognozuojamas augimo lėtėjimas iki 4,5 proc., o pagrindine priežastimi įvardijama silpnesnė vidaus paklausa. TVF vertinimu, pasaulinė infliacija 2026 metais gali paspartėti iki 4,7 proc., prie to prisidedant ir energijos šokams, ir investicijų bumui.

    TVF ragina veikti: tikslinė parama ir kainų stabilumas

    TVF vyriausioji ekonomistė Silvana Tenreyro perspėjo, kad reikia skubių veiksmų, nes neigiamų scenarijų rizika išlieka didelė. Fondo nuomone, valdžios institucijos turėtų rinktis laikiną ir tikslinę paramą gyventojams, kad būtų mažinama aukštų energijos kainų našta.

    „Ekonomika buvo atspari, tačiau šis atsparumas artėja prie ribų“, – sakė Silvana Tenreyro.

    TVF pabrėžia, kad pinigų politika turi išlikti orientuota į kainų stabilumą, o fiskalinės priemonės neturėtų tapti nuolatinėmis. Pasak fondo, užduotis artimiausiais metais yra pereiti nuo krizių valdymo prie atkūrimo, didinant ekonomikos atsparumą ir atlaisvinant viešųjų finansų erdvę.

  • Dohoje – prabanga, kuri nustebino: paroda, sukvietusi 500 prekės ženklų, atskleidė paslaptis

    Dohoje – prabanga, kuri nustebino: paroda, sukvietusi 500 prekės ženklų, atskleidė paslaptis

    Dohoje surengta Doha Jewellery and Watches Exhibition šiemet pasiekė 22-ąjį leidimą ir į vieną vietą subūrė daugiau kaip 500 prekės ženklų iš 30 šalių. Renginys išlieka vienu svarbiausių prabangos industrijos susitikimų Persijos įlankoje, kur greta pardavimų vis daugiau dėmesio skiriama istorijoms ir meistrystei.

    Nors parodos vitrinos pilnos deimantų, aukso ir perlų, organizatoriai akcentuoja ne vien kainą, o kūrinio kilmę ir jo kelią iki pirkėjo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad prabangos rinka vis dažniau vertina kilmės skaidrumą, o pirkėjai klausia ne tik apie dizainą, bet ir apie žaliavų atsakomybę bei autentiškumą.

    Reportaže iš parodos kalbintas Kataro verslininkas ir juvelyras Hussainas Alfardanas, vaikystėje augęs šalia perlų prekybos tradicijų. Vienas jo pristatytų dirbinių, pasak kūrėjo, buvo gaminamas septynerius metus, o tokie terminai prabangos segmente neretai tampa kokybės ir išskirtinumo ženklu.

    Indų mados dizaineris Manishas Malhotra pabrėžė, kad tradiciniai papuošalai atranda naują auditoriją, kai perkeliami į šiuolaikinės mados kontekstą. Jo teigimu, jaunėjant prabangos pirkėjų kartai, auga paklausa papuošalams, kuriuos lengviau derinti kasdien, tačiau jie išlaiko kultūrinius motyvus.

    Kataro dizainerė Noora Al-Ansari įkvėpimo ieško vietoje, remdamasi šalies spalvomis, architektūra ir perlų paveldu. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją regione, kai vietos kūrėjai siekia išskirtinumo ne kopijuodami globalius stilius, o permąstydami savo identitetą.

    Atskirą parodos dalį užima technologijos, padedančios atskirti natūralius ir laboratorijoje užaugintus deimantus. Ši tema pastaraisiais metais tapo itin aktuali, nes laboratorinių akmenų pasiūla didėja, o rinka vis labiau remiasi sertifikavimu, spektriniais matavimais ir kilmės patikra, kad pirkėjas aiškiai suprastų, ką įsigyja.

    Parodoje kartojama mintis, kad papuošalo vertė ne visada sutelpa į jo kainą. Juvelyrikos dirbinys neretai tampa šeimos istorijos dalimi, perduodama iš kartos į kartą, o prestižo renginiai, tokie kaip Doha Jewellery and Watches Exhibition, šią emocinę dimensiją vis dažniau iškelia į pirmą planą.