CP v2

Blog

  • Zelenskis siūlo sustabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms: sąlyga Maskvai

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina būtų pasirengusi sustabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, jei Rusija liautųsi atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Pasak jo, bet koks deeskalacijos žingsnis privalo būti abipusis ir paremtas realiomis garantijomis.

    „Ukraina bus pasirengusi sustabdyti smūgius Rusijos perdirbimo gamykloms, jei Rusija nustos atakuoti mūsų energetikos infrastruktūrą. Deeskalacija turi būti abipusė ir su tikromis garantijomis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Šis pareiškimas nuskambėjo tęsiantis intensyviems Rusijos smūgiams prieš Ukrainos miestus ir energetikos objektus. Zelenskio teigimu, Zaporižioje po atakos žuvo 23 žmonės, tarp jų keturi vaikai, o paieškos ir gelbėjimo darbai ten baigėsi tik ryte.

    Pasak prezidento, smūgiai tęsėsi ir kituose regionuose: Charkive buvo apgadinta medicinos įstaiga, naktį atakuota civilinė infrastruktūra, gyvenamieji namai ir energetikos objektai. Taip pat pranešta apie smūgį į penkiaaukštį gyvenamąjį namą Slovjanske, kur viena laiptinė buvo visiškai sugriauta, o po griuvėsiais galėjo likti žmonių.

    Zelenskis nurodė, kad vien per šią savaitę Rusija panaudojo apie 1 450 valdomų aviacinių bombų, 75 įvairių tipų raketas ir daugiau nei 1 640 smogiamųjų dronų. Jo teigimu, maždaug 60 proc. dronų buvo reaktyviniai, o tai rodo Rusijos pastangas didinti atakų greitį ir apsunkinti oro gynybos darbą.

    Ukrainai siūlant abipusį smūgių prieš energetiką mažinimą, tema išlieka jautri ir tarptautiniu mastu. Zelenskis pranešė sekmadienį planuojantis telefoninius pokalbius su Europos lyderiais, su kuriais, anot jo, beveik kasdien derinami sprendimai dėl papildomų gynybos paramos paketų.

    „Tikroji karo Europoje priežastis yra Rusija ir tik ji. Jau šiandien galima realiai sustabdyti atakas prieš energetiką, tačiau Putinas to daryti nenori“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tekste taip pat minima, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragino Kyjivą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai. Tokie smūgiai Rusijai yra skausmingi, nes gali riboti kuro gamybą ir logistiką, o kartu veikia ir karo finansavimo galimybes.

  • Po atakų prieš Rijado oro uostą von der Leyen įspėja: tai pavojinga eskalacija Artimuosiuose Rytuose

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad hučių smūgis Rijado oro uostui yra pavojinga konflikto Artimuosiuose Rytuose eskalacija. Ji pabrėžė solidarumą su Saudo Arabija, o aukoms ir jų artimiesiems pareiškė užuojautą.

    Pasak EK vadovės, Irano remiamų grupuočių veiksmai stumia regioną į smurto spiralę ir didina riziką civiliams. Ji akcentavo, kad atakos prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant oro uostus, turi būti nedelsiant nutrauktos.

    „Šie nusikalstami išpuoliai prieš civilius turi baigtis nedelsiant“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ataką pasmerkė ir ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas. Ji teigė, kad masiniai smūgiai į civilius ir civilinę infrastruktūrą negali būti pateisinami jokiomis aplinkybėmis, bei patvirtino ES paramą Saudo Arabijai.

    „Niekas nepateisina masinių atakų prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą“, – sakė Kaja Kallas.

    Kaja Kallas nurodė palaikanti ryšį su Saudo Arabijos užsienio reikalų ministru Faisalu bin Farhanu. Ji taip pat pranešė, kad regiono saugumo situacija ir įtampos didėjimas bus aptarti artimiausiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Liuksemburge.

    Kas žinoma apie smūgį

    Skelbiama, kad per raketų ataką prieš tarptautinį Karaliaus Chaledo oro uostą Rijade žuvo mažiausiai 12 žmonių, o 309 buvo sužeisti. Po sprogimų dalis keleivių buvo evakuota, o oro eismas laikinai sutrikdytas.

    Pranešimuose teigiama, kad tarp žuvusių ir sužeistųjų buvo įvairių valstybių piliečių. Tai buvo jau trečias smūgis Rijado oro uostui per savaitę, o hučiai perspėjo dėl galimų naujų atakų bei ragino oro linijas vengti Saudo Arabijos oro erdvės.

    Kodėl tai svarbu Europai

    ES diplomatijos vadovė atkreipė dėmesį į poreikį stiprinti jūrinio saugumo koordinavimą regione. Jos vertinimu, veiksmingesnis bendradarbiavimas tarp ES jūrinės operacijos Aspides Raudonojoje jūroje ir daugianacionalinių partnerių prisidėtų prie laivybos apsaugos.

    Ši kryptis laikoma strategiškai jautria, nes Raudonoji jūra ir Bab al Mandebo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio laivybos koridorių. Ilgiau trunkantis nestabilumas gali didinti rizikas tiek energijos tiekimui, tiek tarptautinei prekybai.

    Platesnis konflikto kontekstas

    Pastaruoju metu atakos suintensyvėjo po to, kai Jemeno vyriausybės pajėgos, remiamos Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos, pradėjo puolimą prieš hučius. Kovos vyksta ir prie Raudonosios jūros, todėl kiekviena nauja ataka į infrastruktūrą vertinama kaip ženklas, kad konfliktas plečiasi.

    Tarptautinė bendruomenė vis dažniau pabrėžia civilinės infrastruktūros apsaugos svarbą, o ES signalizuoja, kad klausimas bus keliamas politiniu lygiu. Artimiausiomis dienomis laukiama papildomų regiono valstybių ir ES institucijų pareiškimų dėl atsako priemonių ir saugumo užtikrinimo.

  • Žvalgyba įspėja gynybos pramonę: Rusija gali taikytis į Europos koncernų vadovus

    Europos žvalgybos ir saugumo tarnybos pastaraisiais mėnesiais perspėjo gynybos pramonės įmones dėl augančios rizikos jų vadovybei. Kaip skelbia „Financial Times“, kai kurių bendrovių vadovai jau ėmėsi griežtinti asmeninę apsaugą ir kelionių saugumo procedūras.

    Pasak su tema susipažinusių pareigūnų, rizika siejama su Rusijos stiprinamomis hibridinėmis operacijomis Europoje. Tikslas, jų vertinimu, yra ne vien konkretūs išpuoliai, bet ir psichologinis spaudimas, kuris galėtų mažinti Europos paramą Ukrainai.

    Taikiniai – ne tik didieji koncernai

    Žvalgybos vertinimuose akcentuojama, kad dėmesys gali būti nukreiptas tiek į stambius gynybos pramonės koncernus, tiek į mažesnes įmones. Ypač išskiriami verslai, susiję su bepiločių orlaivių gamyba ar jų komponentais, nes ši sritis tapo viena svarbiausių šiuolaikiniame kare.

    „Grėsmės lygis Europoje išaugo. Tai liečia ir turtą, ir žmones“, – sakė vienas Europos žvalgybos pareigūnas.

    Vokietijos vidaus žvalgybos institucija BfV viešai yra nurodžiusi, kad intensyvėjo veikla, nukreipta į gynybos sektoriaus darbuotojus ir vadovybę. Tarp rekomendacijų įvardijamos papildomos asmens apsaugos priemonės, įskaitant privačias apsaugos komandas, ypač vykstant į komandiruotes.

    GRU taktika ir psichologinis efektas

    Šaltinių teigimu, dalis atsakomybės dėl tokių planų siejama su Rusijos karine žvalgyba GRU. Pareigūnai pabrėžia, kad metodai kinta: daugiau dėmesio skiriama suskaidytoms operacijoms, kai atskiros grandys vykdo žvalgybą, logistiką ar planavimą, o vykdytojai gali būti parenkami per tarptautinius tarpininkų tinklus.

    „Iš Rusijos perspektyvos pagrindinis tikslas yra psichologinis poveikis. Kartais pakanka sukurti jausmą, kad žmogus gali tapti taikiniu“, – teigė vienas su vertinimais susipažinęs pareigūnas.

    Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien grėsmės eskalavimas gali paveikti sprendimus: nuo vadovų viešų pasirodymų ribojimo iki atsargesnių ryšių su Ukrainos projektais ar tiekimo grandinių peržiūros. Dėl to dalis įmonių renkasi tyliau komunikuoti apie saugumo priemones, nors jos ir stiprinamos.

    Po 2024 metų įspėjimų – didesnis budrumas

    Didžiųjų Europos gynybos pramonės koncernų vadovybių budrumas, pasak „Financial Times“, ypač sustiprėjo nuo 2024 metų pradžios. Tuomet JAV ir Vokietijos žvalgybos tarnybos viešai minėjo grėsmę „Rheinmetall“ vadovui Arminui Pappergeriui.

    Remiantis viešai skelbta informacija, po šių perspėjimų jam pritaikytos sustiprintos apsaugos priemonės, įskaitant nuolatinę asmeninę apsaugą. Europos tarnybos šį atvejį vertina kaip signalą, kad gynybos pramonės vadovybė gali tapti platesnio spaudimo kampanijų taikiniu, ypač kai įmonės atvirai remia Ukrainos ginkluotės stiprinimą.

    Saugumo institucijos ragina įmones peržiūrėti vadovų maršrutus, viešų renginių planavimą, ryšių saugumą ir vidaus procedūras. Kartu pabrėžiama, kad didžiausią reikšmę turi prevencija ir rizikų valdymas, nes hibridinėse operacijose poveikis dažnai pasiekiamas dar iki realaus išpuolio.

  • Duomenų centrai auga sparčiai: energetikai atsiveria nauja rinka, bet DI diegimą stabdo kliūtys

    Skaitmenizacija keičia energetikos kasdienybę

    Duomenų centrų plėtra Europoje ir regione spartėja, o kartu auga ir elektros poreikis. Energetikos įmonės vis dažniau kalba ne tik apie būtinybę stiprinti tinklus, bet ir apie galimybę iš skaitmenizacijos uždirbti daugiau nei iki šiol.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad didžiausia greito efekto erdvė slypi ne naujose linijose, o geresniame esamo tinklo valdyme. Tam pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai, leidžiantys tiksliau planuoti pralaidumus, mažinti nuostolius ir greičiau aptikti gedimus.

    Esamas tinklas turi daugiau potencialo

    Diskusijose apie tinklų plėtrą vis dažniau akcentuojamas praktinis barjeras: dideli infrastruktūros projektai brangsta, o rangos pajėgumai ir reali statybų sparta tampa ribojančiu veiksniu. Dėl to pigiausiu sprendimu laikomas išmanesnis pralaidumų ir apkrovų valdymas.

    Energetikos bendrovės jau diegia skaitmenines paslaugas klientams, pavyzdžiui, elektroninius prašymus ir automatizuotus procesus. Tikslas aiškus: sutrumpinti aptarnavimo laiką, sumažinti žmogiškų klaidų riziką ir išlaisvinti specialistų laiką sudėtingesnėms užduotims.

    Kitas akcentas yra prognozavimo modeliai, padedantys numatyti avarijas ir planuoti remonto darbus. Praktikoje tai reiškia mažiau netikėtų atjungimų ir tikslesnį resursų paskirstymą, ypač kai tinkluose daugėja nepastovių atsinaujinančių išteklių.

    Dinaminiai tarifai dar neatskleidė potencialo

    Nors dinaminiai elektros tarifai turėtų skatinti vartotojus perkelti suvartojimą į pigesnes valandas, rinkoje jie vis dar naudojami palyginti retai. Ekspertai pažymi, kad tam įtakos turi informacijos trūkumas, įpročiai ir tai, kaip suformuotos vartotojams suprantamos pasiūlos.

    „Turime apie 20 mln. vartotojų arba elektros energijos paėmimo taškų, o sutarčių su dinaminiais tarifais yra tik apie 40 tūkst. Tai labai nedaug visos rinkos mastu“, – sakė Tomasz Kurdelski.

    Pasak rinkos dalyvių, proveržiui reikalingas aiškesnis vartotojų švietimas, patogios skaitmeninės priemonės ir technologijos, leidžiančios perkelti vartojimą. Čia svarbų vaidmenį gali atlikti energijos kaupikliai, išmanus namų valdymas ir tikslesnės tinklo balansavimo paslaugos.

    DI diegimui reikia aiškaus tikslo

    Energetikos bendrovės vis aktyviau testuoja DI, tačiau nuo bandomųjų projektų iki plataus masto diegimo pereina nedaugelis. Pagrindinė išvada, kuri kartojama skirtingose organizacijose, yra paprasta: DI turi spręsti konkretų, pamatuojamą verslo ar tinklo valdymo uždavinį.

    „Ne visi bandomieji projektai turi pasisekti. Tai inovatyvi technologija, todėl turime suteikti sau teisę į nesėkmę, kartu kontroliuodami kaštus“, – sakė Beata Mycer.

    Energetikoje papildomą svorį turi rizikos valdymas, nes klaidos gali turėti realių pasekmių infrastruktūrai ir tiekimo patikimumui. Dėl to vis dažniau akcentuojamas principas, kad algoritmas gali siūlyti scenarijus ir jų pasekmes, tačiau galutinė atsakomybė lieka žmogui.

    „Žingsnis po žingsnio turime nustatyti, kur automatizacija ir sprendimų perdavimas mašinoms yra įmanomas, o kur ne. Mūsų tikslas nėra atiduoti joms visų sprendimų“, – sakė Agata Dorożalska.

    Duomenys tampa verte tik sujungti

    Vienas dažniausių iššūkių, apie kurį kalba energetikos įmonės, yra duomenų fragmentacija. Išmaniųjų skaitiklių informacija pati savaime ne visuomet sukuria pakankamą vertę, kol ji nesujungiama su tinklo būkle, turto valdymu, klientų aptarnavimo duomenimis ir aiškiomis duomenų apibrėžtimis.

    Praktinis tikslas yra vienodas duomenų supratimas visoje organizacijoje, aiškios atsakomybės ir galimybė tuos pačius duomenis naudoti keliuose procesuose, jų nedubliuojant. Tai ypač aktualu diegiant DI, kai modelių kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų tvarkos ir procesų disciplinos.

    Duomenų centrai gali tapti nauju verslu

    Augant duomenų centrų skaičiui, energetikos įmonės mato dvi puses: viena vertus, tai didesnis poreikis tinklams ir generacijai, kita vertus, nauja galimybė kurti paslaugas, susijusias su skaičiavimo pajėgumais. Diskusijose keliama idėja, kad energetikos grupės galėtų tapti duomenų centrų ir skaičiavimo infrastruktūros investuotojomis.

    „Kodėl tokios įmonės kaip Tauron ar PGE negalėtų tapti investuotojomis į DI gigafabrikus ir parduoti skaičiavimo pajėgumus verslui, kartu naudodamos juos savo reikmėms?“ – sakė Mikołaj Budzanowski.

    Tokiai krypčiai būtina strateginė valstybės ir rinkos diskusija: kiek duomenų centrų šalis nori pritraukti, kaip tam paruošti elektros sistemą ir kokią ekonominę grąžą tai gali sukurti. Kartu tai kelia ir praktinius klausimus dėl prisijungimo sąlygų, tinklo plėtros terminų, rezervų bei vartojimo šuolių valdymo.

    Debesija ir kibernetinis saugumas

    Skaitmenizacija neišvengiamai didina ir kibernetines rizikas, todėl energetikos sektoriuje pabrėžiama tiekimo grandinės atsakomybė. Praktikoje tai reiškia, kad saugumas apima ne tik pačią energetikos įmonę, bet ir jos tiekėjus, partnerius, naudojamas platformas bei duomenų centrus.

    Rinkos dalyviai dažnai pasisako už debesijos naudojimą ten, kur tai pagrįsta, pavyzdžiui, testavimams ir simuliacijoms, tačiau kritinių sistemų atveju reikalaujama griežtesnės kontrolės. Akcentuojama ir priklausomybės nuo vieno tiekėjo rizika bei duomenų laikymo vietos svarba.

  • Suomijos oro gitaros pasaulio čempionatas grįžo 30-ą kartą: nugalėjo Aapo Rautio

    Suomijos oro gitaros pasaulio čempionatas grįžo 30-ą kartą: nugalėjo Aapo Rautio

    30 metų trunkanti tradicija

    Suomijoje surengtas 30-asis oro gitaros pasaulio čempionatas, kuris per tris dešimtmečius iš nišinio renginio virto tarptautine scena. Šių metų varžybos vyko Oulu mieste, sulaukusiame didelio kultūrinių renginių dėmesio ir vasaros festivalių lankytojų srautų.

    Renginio organizatoriai kartoja savo pagrindinę idėją: oro gitara turi vienyti žmones ir priminti, kad kūrybiškumas bei humoras gali mažinti įtampą. Nors tai skamba kaip šūkis, būtent ši nuotaika ir išskiria čempionatą iš kitų pramoginių varžybų.

    Taisyklės paprastos, vertinimas griežtas

    Varžybų formatas nesikeičia: dalyviai per maždaug 60 sekundžių scenoje turi įtikinamai sukurti gitaros grojimo iliuziją be instrumento. Komisija, sudaryta iš scenos menų ir performanso profesionalų, vertina pasirodymo techniką, artistiškumą ir įtaigą.

    Šiemet į Oulu susirinko daugiau nei 50 dalyvių iš 13 šalių, o čempionatas tapo dalimi platesnio vasaros renginių ciklo. Varžybos taip pat buvo transliuojamos internetu, todėl auditorija išaugo gerokai už Suomijos ribų.

    Namų publika išvydo pergalę

    Čempionu antrus metus iš eilės tapo suomis Aapo Rautio, scenoje žinomas slapyvardžiu The Angus. Jo pasirodymas teisėjų buvo įvertintas 34,8 balo, o pergalė namų arenoje tapo vienu ryškiausių jubiliejinio renginio akcentų.

    „Oro gitara man yra performansas, kuriame svarbiausia ne instrumentas, o energija ir istorija scenoje“, – sakė Aapo Rautio.

    Antrąją vietą užėmė japonė Nanami Nagura, pasirodanti vardu Seven Seas, o trečias liko Saladin Thomas, žinomas kaip Six String Sal. Organizatoriai pabrėžė, kad aukšto lygio pasirodymų šiemet netrūko, o konkurencija buvo pastebimai didesnė nei dalyviai tikėjosi prieš finalą.

    Nors čempionato šūkis apie taiką pasaulyje dažnai skamba su ironija, renginio fenomenas išlieka stabilus: publika grįžta dėl gyvo humoro, scenos laisvės ir netikėto profesionalumo. Oulu jubiliejinis čempionatas dar kartą parodė, kad oro gitara gali būti ne tik pokštas, bet ir rimtai parengtas sceninis menas.

  • Vokietijos žiniasklaida apie Lenkijos sėkmę: transformacija be turtingo brolio tapo pranašumu

    Vokietijos dienraštis „Berliner Zeitung“ atkreipė dėmesį, kad Rytų Vokietijos gyventojai šiandien vis dažniau lygina savo regiono raidą su Vidurio ir Rytų Europa, o kai kuriais aspektais net pavydi. Leidinys kaip pavyzdžius mini Lenkiją, Čekiją ir Lietuvą, kurios po 1990 metų pertvarkas vykdė neturėdamos vadinamojo turtingo brolio.

    Pasak publikacijos, Rytų Vokietija po suvienijimo gavo didžiulę Vakarų paramą: greitai perkeltą teisinę ir administracinę sistemą, institucijų modelį, investicijas ir kapitalą. Tačiau kartu, anot autoriaus, dalis gyventojų prarado jausmą, kad patys kontroliuoja savo ateitį, nes sprendimų priėmime dominavo Vakarų Vokietijos elitas.

    Tuo metu Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos kelias buvęs kitoks: valstybės turėjo kurti rinkos ekonomiką ir demokratines institucijas pačios, dažnai esant ribotiems ištekliams. „Berliner Zeitung“ pabrėžia, kad būtent ši atsakomybė ir būtinybė greitai prisitaikyti ilgainiui tapo šių šalių stiprybe, nes leido greičiau išsiugdyti konkurencingumą ir lankstesnį ekonomikos modelį.

    Kas lėmė spartesnį augimą?

    Leidinys primena ir politinius sprendimus, kurie, vertinant iš šiandienos perspektyvos, padėjo sumažinti visuomenės susipriešinimą pereinamuoju laikotarpiu. Kaip vienas pavyzdžių pateikiamas pirmojo nekomunistinio Lenkijos ministro pirmininko Tadeuszo Mazowieckio pasirinktas kursas, siejęs demokratijos kūrimą su žvilgsniu į priekį, o ne su kerštu ar plataus masto politinėmis represijomis.

    „Buvo siekiama kurti ateitį, o demokratiją pasiūlyti visiems visuomenės sluoksniams, net ir buvusiems komunistų partijos nariams“, – rašoma apibendrinant leidinio pateikiamą argumentą.

    Kalbėdamas apie dabartį, „Berliner Zeitung“ akcentuoja, kad Lenkija šiandien laikoma viena didžiausių Europos Sąjungos ekonomikų. Leidinys taip pat teigia, kad po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais šalies ekonomikos augimo tempas buvo gerokai spartesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, o nedarbo rodikliai kai kuriais laikotarpiais buvę mažesni nei Vokietijoje.

    Publikacijoje Lenkijos raida apibūdinama kaip plačiau Europoje matoma sėkmės istorija, pabrėžiant ryškų gyvenimo lygio ir ekonomikos modernizacijos šuolį per kelis dešimtmečius. Kartu išvada aiški: ilgainiui svarbus ne vien išorinis finansinis užnugaris, bet ir tai, kiek visuomenė jaučia galinti pati priimti sprendimus ir prisitaikyti prie pokyčių.

  • Dolly Parton mirties akivaizdoje svarstė eksperimentinį vėžio gydymą: sesers atvira istorija

    Dolly Parton mirties akivaizdoje svarstė eksperimentinį vėžio gydymą: sesers atvira istorija

    JAV kantri muzikos legenda Dolly Parton, mirusi 80 metų, iki pat gyvenimo pabaigos svarstė, kaip dar galėtų padėti kitiems. Apie tai socialiniuose tinkluose parašė jos jaunesnė sesuo Stella Parton, pasidalijusi asmenišku prisiminimu ir šeimos išgyvenimais.

    Pasak sesers, dainininkė buvo pasiryžusi leisti medikams išbandyti eksperimentinį vėžio gydymą, jei jos pačios pasveikimo viltys būtų menkos. Tokia laikysena, anot Stellos, atspindėjo visą Dolly gyvenimą lydėjusį norą padėti kitiems ir palikti prasmingą pėdsaką.

    Sesers pasakojimas apie sprendimą

    Stella Parton rašė, kad jos sesuo buvo viena dosniausių ir rūpestingiausių žmonių, kuriuos jai teko pažinoti. Ji teigė, kad viešai matytas Dolly įvaizdis atitiko tai, kokia ji buvo kasdienybėje šeimos rate.

    „Ji neseniai man pasakė, kad jei jai nebebus vilties, vis tiek leistų gydytojams išbandyti eksperimentinius vaistus, kad tai galėtų padėti kitiems ateityje“, – sakė Stella Parton.

    Eksperimentinis gydymas onkologijoje paprastai reiškia dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose, kai vertinamas naujų vaistų ar jų derinių veiksmingumas ir saugumas. Tokie tyrimai yra griežtai reglamentuojami: pacientai sutinka dalyvauti informuoto sutikimo principu, o sprendimas visuomet priimamas įvertinus rizikas ir galimą naudą.

    Ką žinoma apie Parton ligą

    Stella Parton teigimu, Dolly Parton po trumpos kovos su vėžiu buvo gydoma specializuotame vėžio centre Nešvilyje. Šeima taip pat minėjo, kad dainininkė anksčiau turėjo sveikatos problemų, susijusių su inkstais ir autoimuniniais sutrikimais.

    Pasak sesers, mirties akimirką Dolly buvo apsupta artimųjų. Šeima pabrėžė, kad tai buvo ramus atsisveikinimas, o artimieji dar ilgai prisimins jos šilumą ir gebėjimą palaikyti net sunkiausiomis aplinkybėmis.

    Atsisveikinimas ir pagarba visame pasaulyje

    Po Dolly Parton mirties užuojautos ir pagerbimo žinutės plūdo iš muzikos, kino ir politikos pasaulio. Jos kūryba laikoma vienu ryškiausių kantri muzikos reiškinių, o pati atlikėja ilgus metus buvo vertinama ir dėl filantropinės veiklos.

    Stella Parton taip pat pasidalijo, kad su seserimi turėjo tradiciją kartą per savaitę susiskambinti anksti ryte ir kartu išgerti kavos, nors ir per atstumą. Ji teigė, kad šis antradienio ritualas dabar įgaus kitą prasmę, tačiau Dolly paliktas gerumas, pagarba žmonėms ir gyvenimo pavyzdys, jos manymu, išliks.

  • Trumpas skelbia energetinį paliaubų susitarimą: Zelenskis sako, kad Kyjivui tai buvo netikėta

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija ir Ukraina sutiko nedelsiant stabdyti smūgius į energetikos infrastruktūrą. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, tačiau detalių, kaip ir kada įsigaliotų toks susitarimas, nenurodė.

    Trumpas savo įraše teigė, jog abi pusės pritarė vadinamajam energetiniam ugnies nutraukimui. Tai reikštų įsipareigojimą nesiimti atakų prieš elektrines, skirstomuosius tinklus, naftos perdirbimo gamyklas ir kitą kritinę energetikos infrastruktūrą, kuri karo metu ne kartą tapo taikiniu.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad toks pranešimas Kyjivui buvo netikėtas, tačiau Ukraina būtų pasirengusi sutikti su paliaubomis, jei jos iš tiesų suderintos ir būtų aiškūs jų parametrai. Jo teigimu, esminė sąlyga yra simetriškumas ir realus Rusijos įsipareigojimas nebetęsti smūgių prieš Ukrainos energetiką.

    „Man tai buvo naujiena. Jei rusai sutinka su energetiniu paliaubų režimu, Ukraina taip pat sutiks. Tik pasakykite, kada jis prasideda“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pastaraisiais mėnesiais energetikos infrastruktūra tapo viena jautriausių karo ašių: Ukraina atakavo Rusijos naftos perdirbimo objektus, o Rusija tęsė smūgius prieš Ukrainos elektrines ir tinklus. Tokie smūgiai daro tiesioginę įtaką civilių gyvenimui, pramonės pajėgumams ir kariuomenės logistikai, todėl bet koks ribotas susitarimas dėl energetikos dažnai vertinamas kaip tarpinis žingsnis prieš platesnes paliaubas.

    Pasak anksčiau viešai skelbtų Ukrainos pozicijų, Kyjivas yra signalizavęs, kad galėtų riboti smūgius į Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą, jeigu Maskva liautųsi atakuoti Ukrainos energetikos objektus. Zelenskis taip pat yra nurodęs ketinantis šiuos klausimus aptarti su Europos lyderiais platesniame gynybos ir saugumo kontekste.

    Kol kas neaišku, ar Trumpas kalba apie formalų abiejų pusių patvirtintą mechanizmą, ar apie politinį pareiškimą, kuriam dar trūktų įgyvendinimo detalių. Tokių susitarimų praktikoje kritinis elementas yra patikimas stebėjimas, aiški pradžios data ir apibrėžta, kas laikoma energetikos infrastruktūros taikiniais.

  • Zelenskis: jei Putinas sutiks su 60 dienų paliaubomis, Ukraina per tą laiką surengs rinkimus

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina būtų pasirengusi surengti prezidento rinkimus, jei Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sutiktų su 60 dienų visišku ugnies nutraukimu. Šią poziciją jis išdėstė interviu JAV televizijai ABC.

    Pasak V. Zelenskio, dviejų mėnesių paliaubos, kurios būtų realiai įgyvendinamos ir patikrinamos, leistų stabilizuoti saugumo situaciją ir sudaryti sąlygas politiniams procesams. Ukraina nuo plataus masto invazijos pradžios gyvena karo sąlygomis, o rinkimų organizavimas tokiu metu kelia tiek logistinių, tiek teisinių, tiek saugumo iššūkių.

    „Pasakykite Putinui: duokite mums du mėnesius, 60 dienų visiškų paliaubų, ir mes surengsime rinkimus“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Interviu kontekste nuskambėjo ir JAV vidaus politikos atspalvis. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis kritikavo Ukrainą dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai ir užsiminė, kad atėjo metas Ukrainai rinktis naują prezidentą.

    V. Zelenskis pakartojo, kad Ukraina yra pasirengusi abipusiams ribojimams energetikos taikinių atžvilgiu. Jo teigimu, Kyjivas galėtų stabdyti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo objektus, jei Maskva nutrauktų smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, nuo kurios priklauso civiliai gyventojai ir šalies ekonomika.

    „Mes prašome prezidento Trumpo duoti jiems signalą nebeatakoti Ukrainos energetikos infrastruktūros“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos prezidentas taip pat komentavo kritiką, sklindančią iš dalies JAV politinės aplinkos, įskaitant kai kuriuos D. Trumpo rėmėjus. V. Zelenskio vertinimu, spaudimas Ukrainai dažnai kyla iš noro rasti greitą sprendimą, tačiau realus karo stabdymo svertas yra Maskvos sprendimas nutraukti agresiją.

    Tuo pat metu situaciją apsunkina prieštaringi signalai dėl galimų susitarimų. V. Zelenskis yra sakęs, kad dalis viešai paskelbtų žinučių apie tariamus abiejų pusių susitarimus dėl energetikos taikinių jam buvo netikėtos, o tai rodo, jog derybų kanalai ir komunikacija išlieka fragmentuoti.

    Dar viena įtampa kilo po to, kai Vašingtonas pranešė apie susitarimą su Maskva dėl sankcijų režimo korekcijų, susijusių su rusišku dyzelinu. Po šios žinios Ukrainos delegacija, kaip skelbta, nutraukė dalyvavimą derybose JAV ir grįžo į Kyjivą, signalizuodama, kad bet kokie sprendimai, galintys sustiprinti Rusijos karo ekonomiką, Ukrainai yra itin jautrūs.

    V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainos tikslas išlieka kuo greitesnė karo pabaiga, tačiau tik su realiomis saugumo garantijomis ir tokiomis paliaubomis, kurios nebūtų panaudotos Rusijos persigrupavimui. Jo teigimu, būtent todėl kalbant apie 60 dienų ugnies nutraukimą esminis klausimas yra ne tik politinis pareiškimas, bet ir patikimas įgyvendinimo mechanizmas.

  • Rugpjūčio pilnatis Graikijoje: 126 muziejai ir paminklai atveria duris nemokamai iki vidurnakčio

    Rugpjūčio pilnatis Graikijoje: 126 muziejai ir paminklai atveria duris nemokamai iki vidurnakčio

    Rugpjūčio pilnaties vakarą Graikijoje vėl rengiama tradicinė Kultūros ministerijos iniciatyva, kai naktį atsiveria archeologinės vietovės, istorinių objektų teritorijos ir muziejai. Šiemet tai jau 27-asis renginio ciklas, tapęs vienu ryškiausių vasaros kultūros kalendoriaus akcentų šalyje.

    Didžiausias lankytojų srautas prognozuojamas rugpjūčio 28 dieną, kai pilnatis pasiekia piką ir dauguma erdvių kviečia į vakarinius apsilankymus. Programoje numatyta ne tik laisvas pasivaikščiojimas po ekspozicijas, bet ir specialiai naktiniam laikui pritaikyta kultūrinė dalis.

    Kultūros ministerijos duomenimis, šiemet iniciatyvoje dalyvauja 126 objektai visoje Graikijoje, o pilnaties naktį juose taikomas nemokamas įėjimas. Iš viso 61 vietoje suplanuoti kultūriniai renginiai, dar 65 objektai tiesiog dirbs be bilietų, sudarydami galimybę aplankyti erdves kitu, rečiau patiriamu formatu.

    Lankymo laikas priklauso nuo konkrečios vietos, tačiau dažniausiai durys atveriamos apie 19.30 arba 20.00 valandą ir uždaromos apie 23.00 valandą ar vidurnaktį. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad renginiai nėra apriboti vien pilnaties naktimi ir tęsiami iki rugpjūčio 30 dienos.

    Šių metų programoje numatyti koncertai, teatro ir šokio pasirodymai, parodos bei organizuotos ekskursijos su gidais. Veiklas koordinuoja už senienas ir kultūros paveldą atsakingi ministerijos padaliniai, o dalyje vietovių prisideda savivaldybės, regionų institucijos ir kultūros organizacijos.

    Tokie pilnaties vakarai Graikijoje pastaraisiais metais įgauna papildomą svarbą ir dėl turizmo tendencijų, kai keliautojai vis dažniau ieško patirčių po įprastų darbo valandų ir renkasi renginius atvirose erdvėse. Nemokamas įėjimas ir vėlyvas darbo laikas leidžia planuoti apsilankymą net ir tiems, kurie dieną keliauja ar vengia karščiausių valandų.