Blog

  • JK premjeras Andy Burnham: santykiai su ES nebetenkina – ko Londonas tikisi lapkričio viršūnių susitikime

    JK premjeras Andy Burnham: santykiai su ES nebetenkina – ko Londonas tikisi lapkričio viršūnių susitikime

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham pareiškė, kad dabartinis santykių su Europos Sąjunga modelis Londonui „nėra pakankamai geras“, ir prieš artėjantį JK–ES viršūnių susitikimą paragino atvirai kalbėtis dėl naujo bendradarbiavimo formato. Premjeras teigė, kad pokyčiai būtini, jei šalis rimtai siekia spartinti ekonomikos augimą, geriau valdyti migraciją ir stiprinti saugumą.

    Kalbėdamas parlamente, A. Burnham pabrėžė, kad vyriausybė neturėtų „nusisukti“ nuo galimybių priartinti JK prie ES, o svarbiausias artimiausias tikslas – pasiekti apčiuopiamą rezultatą lapkričio 20 dieną numatytame viršūnių susitikime. Jis taip pat akcentavo, kad dėl esminių sprendimų visuomenė turės lemiamą žodį kiekviename etape.

    Kas bus ant stalo?

    Premjero teigimu, derybų darbotvarkėje daugiausia dėmesio planuojama skirti ekonomikos augimui ir nelegalios migracijos kontrolei. Tarp konkrečių klausimų, kuriuos JK mato kaip realistiškus susitarimams, minimi maisto ir gėrimų prekybos palengvinimai, energetikos sistemų sujungimas, bendradarbiavimas dėl emisijų prekybos ir jaunimo mainų ar patirties įgijimo schema.

    A. Burnham pastaraisiais mėnesiais ne kartą signalizavo norą ilgainiui glaudinti ryšius su Bendrija, o viename iš pasisakymų buvo užsiminęs, kad tarp svarstomų krypčių gali būti ir platesnės integracijos scenarijai. Jo vertinimu, „Brexit“ padarė daugiau žalos nei naudos, o aiški ilgalaikė strategija dėl santykių su didžiausia JK rinka esą yra būtina.

    „Aiškaus kelio į šio amžiaus pabaigą neturėsime, kol neapsispręsime dėl ilgalaikių santykių su didžiausia mūsų rinka“, – sakė A. Burnham.

    Vidaus politika ir kritika

    Tuo pat metu JK viduje stiprėja politinė trintis: dešiniojo sparno politikai ir dalis opozicijos kaltina leiboristų vadovaujamą vyriausybę bandymu iš naujo atverti visuomenę skaldžiusias „Brexit“ diskusijas. Konservatorių lyderė Kemi Badenoch viešai teigė, kad premjeras esą ardo pasitraukimo susitarimo pamatus ir nesugebės išsiderėti geresnių sąlygų.

    Šis ginčas atspindi platesnę dilemą, su kuria JK susiduria po pasitraukimo iš ES: verslo bendruomenė ir dalis visuomenės tikisi mažiau biurokratijos prekyboje ir stabilesnių taisyklių, tačiau politiškai jautrūs klausimai, tokie kaip judėjimo laisvė ar teismų kompetencijos, išlieka raudonos linijos daliai rinkėjų.

    Incidentas RAF Fairford bazėje

    A. Burnham parlamente palietė ir saugumo temą, komentuodamas incidentą RAF Fairford oro bazėje, įvykusį rugsėjo pabaigoje. Premjeras sakė, kad šis atvejis „beveik neabejotinai“ buvo nukreiptas ir koordinuotas Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso, ir pabrėžė, kad JK netoleruos tokių grėsmių.

    Po įvykio buvo sulaikyti keli asmenys, įtariami veikla, susijusia su sprogmenimis, taip pat galimu teroro akto rengimu. Policija vėliau patvirtino, kad visi įtariamieji paleisti už užstatą, o specializuotos pajėgos tęsia tyrimą ir tikrina visas įmanomas versijas.

    RAF Fairford bazė yra reikšmingas JAV karinių oro pajėgų infrastruktūros taškas Europoje, siejamas su logistika ir sąjungininkų operaciniu pasirengimu. JAV šiuo metu iš bazės yra išvedusios bombonešius, o incidentas papildomai paaštrino Londono retoriką dėl priešiškų valstybių veiklos ir vidaus saugumo grėsmių.

    Artėjantis JK–ES viršūnių susitikimas, vyriausybės teigimu, bus bandymas vienu metu spręsti dvi jautrias darbotvarkes: atkurti pragmatiškesnę ekonominę sąveiką su Bendrija ir parodyti, kad saugumo bei migracijos klausimais Londonas sieks griežtesnio, o ne laisvesnio režimo.

  • ES misija Raudonojoje jūroje stringa: dėl hučių atakų Kaja Kallas prašo daugiau laivų

    ES misija Raudonojoje jūroje stringa: dėl hučių atakų Kaja Kallas prašo daugiau laivų

    Europos Sąjungos jūrinė misija „Aspides“, skirta apsaugoti laivybą Raudonojoje jūroje, susiduria su pajėgumų stygiumi, nors saugumo situacija regione prastėja. Prie papildomų pajėgų kol kas įsipareigojo prisidėti tik Nyderlandai ir Belgija, pažadėjusios po vieną laivą.

    Misija pradėta 2024 metais, kai po karo tarp Izraelio ir „Hamas“ išaugo išpuolių prieš prekybinius laivus rizika. Pagrindinis „Aspides“ tikslas – užtikrinti saugią laivybą strategiškai svarbiose atkarpose, ypač Bab el Mandebo sąsiauryje, kuriuo juda reikšminga pasaulinės prekybos ir energijos tiekimo dalis.

    Po ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio Bendrijos vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pripažino, kad misijai trūksta laivų, kad ji galėtų veikti patikimai ir nuolat. Pasak jos, norint išlaikyti nuolatinę apsaugą ir eskorto pajėgumus, reikėtų mažiausiai dešimties karo laivų, tačiau realus skaičius iki šiol atsilieka nuo šio poreikio.

    „Mums reikia bent dešimties laivų, ir šiandien jų neturime. Tačiau girdėjome, kad kai kuriose valstybėse narėse diskusijos tęsiasi“, – sakė Kaja Kallas.

    „Tikiuosi, kad misijai iš tiesų reikalingi laivai atsiras, nes jei norime būti patikimi saugumo užtikrintojai regione, turime turėti patikimą misiją“, – pridūrė ji.

    Raginimai stiprinti „Aspides“ suaktyvėjo po to, kai Italijos fregatai teko lydėti italų prekybinį laivą prie Jemeno krantų. Italija laikoma viena pagrindinių šios operacijos varomųjų jėgų, tačiau Roma signalizuoja, kad didinti indėlį yra pasirengusi tik tuomet, jei panašų ryžtą parodys ir kitos ES šalys.

    Įtampa auga ir dėl hučių, Irano remiamos ginkluotos grupuotės Jemene, veiksmų. Pastarosiomis dienomis jie surengė virtinę smūgių Saudo Arabijoje, tarp jų – ataką prieš Rijado tarptautinį oro uostą. Pranešama apie 14 žuvusiųjų ir daugiau kaip 300 sužeistųjų, o tai didina spaudimą europiečiams greičiau sutelkti papildomus pajėgumus.

    Šiuo metu pagrindinius misijos laivus tiekia Italija ir Graikija, o Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Nyderlandai ir Belgija prisideda rotacijos principu, todėl operacijoje vienu metu veikiančių karo laivų skaičius nuolat kinta. Nyderlandai žada skirti fregatą asocijuotu vaidmeniu, orientuotą į situacijos stebėseną ir informacijos rinkimą, o Belgijos fregata „Leopold I“ dėl techninių problemų į misiją, tikėtina, įsijungs tik kitais metais.

    Dalis valstybių narių savo laivus renkasi laikyti arčiau Europos, Baltijos ir Juodosios jūrų regione, kur daugėja Rusijos hibridinių veiksmų ir infrastruktūros saugumo iššūkių. Tai atskleidžia, kaip plačiai ištempti Europos gynybos pajėgumai, kai tuo pačiu metu tenka reaguoti į kelis skirtingus židinius.

    ES institucijose taip pat pripažįstama, kad jūrinių pajėgumų spragos yra struktūrinės. Konfidencialioje 2026 metų metinėje gynybos parengties ataskaitoje, su kuria susipažino žiniasklaida, teigiama, kad kritinių jūrinių pajėgumų trūkumai realiai gali būti užpildyti tik po 2030 metų, net jei investicijos didėtų.

    Kaja Kallas pabrėžė, kad Raudonosios jūros maršrutų saugumas yra tiesioginis Europos strateginis interesas, susijęs ir su energijos tiekimo stabilumu, ir su prekių srautais. Pasak jos, papildomi laivai būtų būtini tam, kad misija galėtų ne tik reaguoti į incidentus, bet ir iš anksto mažinti riziką bei užtikrinti prekybinių laivų palydą.

  • Dvi saulės vos už 16 šviesmečių: mokslininkai skaičiuoja, kad ten galėtų išsilaikyti Žemė

    Dvi saulės vos už 16 šviesmečių: mokslininkai skaičiuoja, kad ten galėtų išsilaikyti Žemė

    Naujas tyrimas rodo, kad potencialiai gyvybei tinkama, į Žemę panašios masės planeta galėtų ilgai išlikti stabilioje orbitoje dvejetainėje žvaigždžių sistemoje. Astronomai tokias sistemas vertina atsargiai, nes antroji žvaigždė gali išbalansuoti planetų orbitas.

    Tyrimo centre atsidūrė 70 Ophiuchi (70 Oph AB) sistema, esanti maždaug už 16 šviesmečių. Joje skrieja dvi K tipo nykštukės, kurios yra vėsesnės ir blankesnės už Saulę, tačiau, pagal dabartinius modelius, gali būti ilgaamžiškesnės ir stabilesnės nei aktyvios raudonosios nykštukės.

    Kaip ieškota planetų pėdsakų

    Mokslininkai sujungė istorinius ir šiuolaikinius radialinio greičio matavimus, sukauptus per labai ilgą laikotarpį ir gautus keliais instrumentais. Šis metodas fiksuoja menkus žvaigždės judėjimo pokyčius, kuriuos sukelia ją „timptelinti“ galintis palydovas, pavyzdžiui, planeta.

    Komanda skelbia pasiekusi mažesnę nei 1 metro per sekundę matavimo paklaidą, kuri yra kritiškai svarbi ieškant mažesnių, uolinių planetų signalų. Vis dėlto net ir toks tikslumas ne visada leidžia aiškiai atskirti planetos poveikį nuo pačios žvaigždės aktyvumo.

    Ką parodė simuliacijos ir kas buvo paneigta

    Norėdami įvertinti, kokios planetos galėtų išlikti, tyrėjai modeliuose tikrino Žemės masės planetų orbitų stabilumą įvairiais atstumais nuo pagrindinės žvaigždės. Skaičiavimai apėmė ilgą laiką astronomine prasme, kad būtų aišku, ar orbita nesuyra dėl antrosios žvaigždės traukos.

    Rezultatai rodo, kad vadinamojoje gyvenamojoje zonoje aplink pagrindinę žvaigždę stabilios orbitos yra įmanomos. Kitaip tariant, antroji žvaigždė nebūtinai „nušluoja“ visus šansus uolinei planetai išlikti ten, kur teoriškai galėtų egzistuoti skystas vanduo.

    Kartu tyrėjai nurodo, kad duomenys leidžia atmesti didelių, Jupiterio masės ar dar masyvesnių dujinių milžinių egzistavimą tam tikruose atstumuose nuo žvaigždžių. Tai svarbu ir istoriniame kontekste: 70 Ophiuchi kadaise buvo minėta kaip viena iš ankstyviausių sistemų, kur galėjo būti įtarta planeta, tačiau vėliau tokie signalai dažnai paaiškėdavo esantys žvaigždžių aktyvumo pasekmė.

    Kodėl tai svarbu ateities paieškoms

    Radialinio greičio matavimus dažnai komplikuoja dėmės, magnetiniai ciklai ir kiti žvaigždžių aktyvumo procesai, galintys imituoti planetų sukeliamą signalą. Dėl to dalis „atradimų“ laikui bėgant pervertinami, o tyrėjai vis daugiau dėmesio skiria tam, kaip patikimai atskirti planetas nuo žvaigždžių triukšmo.

    NASA pabrėžia, kad daugialypės žvaigždžių sistemos danguje yra dažnos, todėl klausimas, ar jose gali išlikti į Žemę panašios planetos, tiesiogiai plečia potencialių taikinių sąrašą. Autorių teigimu, 70 Ophiuchi gali būti viena perspektyviausių artimų sistemų, kur verta ieškoti mažų uolinių planetų, kai atsiras dar jautresni stebėjimai.

    „Galima tikėtis, kad antroji žvaigždė suardys orbitas, tačiau simuliacijos rodo, kad taip būna ne visada“, – sakė vienas iš tyrimo autorių.

    „Tai ir nusivylimas, ir jaudulys: nematome Jupiterio tipo planetos, bet atverčiame naują šios istorinės sistemos skyrių“, – teigė pagrindinis darbo autorius.

  • Iš Visatos jaunystės atkeliavo signalas: „James Webb“ atskleidė netikėtą jo namų galaktiką

    Iš Visatos jaunystės atkeliavo signalas: „James Webb“ atskleidė netikėtą jo namų galaktiką

    Seniausias iki šiol radijo pliūpsnis

    Astronomai pranešė aptikę iki šiol tolimiausią greitąjį radijo pliūpsnį (FRB) – itin trumpą, bet galingą radijo bangų blyksnį, trukusį maždaug tūkstantąją sekundės dalį. Signalas, pavadintas FRB 20240304B, pasiekė Žemę po kelionės per didžiąją dalį Visatos istorijos.

    Toks aptikimas ypač svarbus todėl, kad FRB prigimtis iki šiol nėra galutinai įrodyta. Nors egzistuoja dešimtys hipotezių, mokslininkai dažniau atmeta netinkančius modelius, nei gali vienareikšmiškai patvirtinti vieną kilmės scenarijų.

    Kaip signalas buvo susektas

    FRB 20240304B pirmiausia užfiksuotas 2024 metų kovą Pietų Afrikoje veikiančiu radijo teleskopu MeerKAT, kuris sudarytas iš 64 antenų. Tokie prietaisai gali greitai identifikuoti pliūpsnį, tačiau jo šaltinio galaktiką rasti gerokai sunkiau.

    Po pirminio aptikimo tyrėjai bandė dangaus sritį ištirti itin jautriais antžeminiais optiniais teleskopais, tačiau nematė nieko, kas patikimai išduotų signalą pasiuntusią galaktiką. Tuomet į pagalbą pasitelktas James Webb kosminis teleskopas, kurio infraraudonųjų spindulių jautrumas leidžia aptikti labai tolimus ir blankius objektus.

    Netikėta kilmė: mažytė, bet aktyvi galaktika

    James Webb duomenys atskleidė, kad FRB šaltinis slypi ne didelėje, masyvioje galaktikoje, kaip tikėtasi, o mažoje nykštukinėje galaktikoje, kuri aktyviai formuoja žvaigždes. Tyrėjų vertinimu, ši galaktika yra apie 1 000 kartų mažesnės masės, nei buvo prognozuota pagal ankstesnius lūkesčius.

    Dar viena detalė nustebino ne mažiau: galaktika labai jauna, o didžioji dalis jos žvaigždžių masės susiformavo palyginti neseniai kosminiais mastais. Toks fonas stiprina prielaidą, kad FRB galėjo sukelti magnetaras – itin stiprų magnetinį lauką turinti neutroninė žvaigždė, galinti susiformuoti per milijonus metų.

    „Greitieji radijo pliūpsniai įdomūs tuo, kad vis dar nežinome, kas tiksliai juos sukuria. Turime teorijų, bet neturime galutinio įrodymo“, – sakė Sidnėjaus universiteto mokslininkė Manisha Caleb.

    Kodėl tai svarbu ne tik FRB paslapčiai

    Be kilmės paieškų, FRB tampa ir praktiniu kosmologijos įrankiu. Keliaudamas per tarpgalaktines dujas signalas patiria sklaidą: žemesnio dažnio bangos sulėtėja labiau nei aukštesnio, todėl atkeliauja kiek vėliau, o tai leidžia įvertinti, kiek jonizuotos medžiagos buvo pakeliui.

    Šio pliūpsnio kelionė suteikė informacijos ir apie didelio masto struktūras tarp mūsų ir šaltinio, nes signalą veikė skirtingų regionų dujos bei turbulencija. Tai leidžia FRB naudoti kaip savotišką kosminį matuoklį, padedantį tiksliau „pasverti“ medžiagą tarp galaktikų ir tikslinti Visatos raidos vaizdą.

    Tyrėjai pabrėžia, kad patikimai susietų FRB su jų šeimininkėmis galaktikomis kol kas yra palyginti nedaug, todėl tokie aptikimai išlieka reti ir ypač vertingi. Kuo daugiau bus užfiksuota tolimų pliūpsnių, tuo geriau bus galima patikrinti magnetarų hipotezę ir kitus modelius, ypač ankstyvosios Visatos sąlygomis.

  • Šis pratimas ypač „dega“ vidinei šlaunų pusei: pakanka suoliuko ar sofos namuose

    Šis pratimas ypač „dega“ vidinei šlaunų pusei: pakanka suoliuko ar sofos namuose

    Kopenhagos pritraukimas: kas tai?

    Kopenhagos pritraukimas yra šoninio atramos pratimo variacija, skirta klubo pritraukiamiesiems raumenims, esantiems vidinėje šlaunų pusėje. Atliekant pratimą viena koja remiama į suoliuką ar sofą, o dilbis laikomas ant grindų, tuomet keliami klubai siekiant išlaikyti kūną vienoje linijoje.

    Nors judesys primena įprastą šoninę lentą, krūvis pasiskirsto kitaip: čia ypač intensyviai dirba klubo pritraukiamieji. Apatinė koja gali likti pakelta ore arba būti keliama pritraukiant link ant atramos esančios kojos.

    Kaip atlikti saugiai?

    Svarbiausia sąlyga yra stabilus atramos paviršius. Sporto salėje tam dažniausiai naudojamas treniruočių suoliukas, o namuose tinka tvirta sofa ar sunkesnė kėdė, kuri nejudėtų atliekant judesį.

    Šiame pratime svarbiau ne pakartojimų skaičius, o kontrolė ir taisyklinga kūno padėtis. Rekomenduojama išlaikyti lėtą tempą, neleistį dubeniui suktis ir neįkristi per klubus.

    Pilna versija, kai atrama tenka pėdos ar čiurnos srityje, daugeliui gali būti per sunki pradžioje. Pradedantiesiems paprastesnė alternatyva yra remtis sulenktu keliu, taip sutrumpinant svertą ir sumažinant krūvį.

    Ką rodo tyrimai ir ko nesitikėti?

    Tyrimuose, kuriuose vertintas raumenų aktyvumas, Kopenhagos pritraukimas siejamas su didele klubo pritraukiamųjų įtampa. Būtent todėl šis pratimas dažnai įtraukiamas į sportininkų fizinio rengimo programas, ypač ten, kur daug staigių krypties keitimų.

    Viename tyrime su jaunais futbolininkais aštuonių savaičių programa, kurioje taikytas šis pratimas, buvo siejama su daugiau nei 35 proc. išaugusia ekscentrine pritraukiamųjų jėga. Kiti darbai taip pat rodo, kad reguliarus įtraukimas į treniruotes gali gerinti šios raumenų grupės jėgą.

    Yra duomenų, kad pritraukiamuosius stiprinančios programos gali būti susijusios su mažesniu kirkšnies srities problemų dažniu sportininkams, tačiau vieno pratimo nereikėtų laikyti universalia apsauga nuo traumų. Apžvalginiai tyrimai pabrėžia, kad traumų prevencijos rezultatai nėra vienareikšmiai ir priklauso nuo visos treniruočių sistemos.

    Taip pat svarbu suprasti, kad šis pratimas neleidžia pasirinktinai mažinti riebalų būtent nuo vidinės šlaunų pusės. Jis stiprina raumenis ir gerina stabilumą, tačiau kūno sudėties pokyčiai pirmiausia priklauso nuo bendro fizinio krūvio ir mitybos.

    Jei atliekant judesį atsiranda aštrus kirkšnies ar klubo skausmas, pratimą reikėtų nutraukti. Jei nemalonūs pojūčiai kartojasi, verta pasitarti su kineziterapeutu ar gydytoju, ypač jei anksčiau buvo kirkšnies ar klubo srities traumų.

  • Macronas Paryžiuje meta iššūkį Kinijai: Europa raginama rinktis savus automobilius

    Macronas Paryžiuje meta iššūkį Kinijai: Europa raginama rinktis savus automobilius

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiaus automobilių parodoje ragina Europos Sąjungą ryžtingiau ginti savo gamintojus ir valstybės paramą labiau sieti su realia gamyba Europoje. Paryžiuje jis akcentuoja, kad konkurencija iš Kinijos jau tapo sisteminiu iššūkiu, o Europos pramonė turi išmokti remti tai, ką pati pagamina.

    Eliziejaus rūmai pabrėžia, kad automobilių pramonė Prancūzijoje išlieka strateginė ir, valdžios teigimu, suteikia apie 400 000 tiesioginių darbo vietų. Prezidentūra kaip vieną svarbiausių pastarųjų metų pasiekimų įvardija elektromobilių gamybos augimą ir nacionalinės baterijų pramonės kūrimą.

    Vis dėlto Prancūzijos rinka vis dar labiau vartotoja nei gamintoja. INSEE duomenimis, 2025 metais šalyje buvo įregistruota apie 331 000 naujų elektrinių lengvųjų automobilių, kai tuo metu Prancūzijos gamyklose pagaminta apie 216 000 tokių automobilių.

    Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad didelė dalis Prancūzijoje pagamintų elektromobilių iškeliauja į eksportą. Dėl šios priežasties, remiantis viešai skelbiamais skaičiavimais, tik maždaug ketvirtadalis naujų Prancūzijoje perkamų elektromobilių yra pagaminti šalies teritorijoje, o likusią paklausą padengia importas.

    Kas yra europinė preferencija?

    Paryžius siekia, kad ES subsidijos ir kitos viešosios paskatos aiškiau prioritetizuotų automobilius, pagamintus Bendrijoje, įskaitant visą tiekimo grandinę. Prancūzijos pozicija tokia, kad neužtenka galutinio surinkimo Europoje, jeigu baterijos, pagrindiniai komponentai ar didžioji pridėtinės vertės dalis sukuriama už ES ribų.

    Eliziejaus rūmai pabrėžia, kad Prancūzija iš principo neatmeta kokybiškų investicijų iš Kinijos, ypač kai jos apima technologijų perdavimą ir realų gamybos perkėlimą į Europą. Tačiau kartu perspėjama dėl rizikos kurti vadinamąsias atsuktuvų gamyklas, kai Europoje atliekamas tik paskutinis surinkimo etapas.

    Derybos su Vokietija tęsiasi

    Vienas jautriausių šio klausimo taškų yra Prancūzijos ir Vokietijos interesų skirtumai. Eliziejaus rūmai atkreipia dėmesį, kad Vokietija eksportuoja gerokai daugiau automobilių nei Prancūzija, todėl ir požiūris į galimas atsakomąsias priemones bei prekybos rizikas su Kinija skiriasi.

    Vokietijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie tariamą kompromisą, kuriuo Prancūzija esą sutiktų su lankstesniais CO2 mažinimo tikslais naujiems automobiliams, o Vokietija paremtų griežtesnes Made in Europe nuostatas. Vis dėlto Eliziejaus rūmai tai paneigė ir nurodė, kad jokio galutinio susitarimo nėra, nors derybos dėl europinės preferencijos vyksta.

    Paryžiaus automobilių parodoje prezidento vizitas tradiciškai derinamas su susitikimais su sektoriaus atstovais, o darbotvarkėje numatyti sustojimai prie „Stellantis“, „Renault“ ir „Valeo“ stendų. Vizito pabaigoje planuojama diskusija apie autonominius automobilius, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Europos technologinės konkurencijos laukų.

    Pati paroda, laikoma viena seniausių ir geriausiai lankomų pasaulyje, šįkart Paryžiuje vyksta Porte de Versailles parodų centre. Organizatoriai skelbia, kad po dienos, skirtos žiniasklaidai ir oficialiems vizitams, lankytojams ji atveriama spalio 13–18 dienomis.

  • Nobelio ekonomikos premija JAV mokslininkams: jų modeliai keičia, kaip valstybės gesina krizes

    Nobelio ekonomikos premija JAV mokslininkams: jų modeliai keičia, kaip valstybės gesina krizes

    JAV ekonomistai Robertas Hallas ir Michaelas Woodfordas pelnė Nobelio ekonomikos mokslų premiją už tyrimus, paaiškinančius, kaip pinigų ir fiskalinė politika gali stabilizuoti ekonomikos svyravimus. Karališkoji Švedijos mokslų akademija pabrėžė, kad jų idėjos tapo pagrindu modeliams, kuriais šiandien remiasi centriniai bankai ir vyriausybės.

    Premijos komiteto pirmininkas Johnas Hassleris akcentavo, kad tokie įrankiai padeda geriau reaguoti į staigius sukrėtimus, pavyzdžiui, energetikos krizes ar netikėtus vartojimo pokyčius. Praktikoje tai reiškia tikslesnes prognozes ir aiškesnius sprendimus, kai reikia rinktis tarp palūkanų normų, biudžeto išlaidų ar mokesčių korekcijų.

    Iki šių darbų daugelyje šalių dominavo makroekonominiai, vadinamieji keinsistiniai modeliai, kurie ypač susidūrė su ribotumais 1970-ųjų naftos krizių laikotarpiu. Tuomet tapo akivaizdu, kad vien statistinių ryšių tarp infliacijos, gamybos ir vartojimo nepakanka norint suprasti, kodėl ekonomika elgiasi taip, kaip elgiasi.

    R. Hallas ir M. Woodfordas siūlė modelius grįsti mikroekonominiais pagrindais, t. y. aiškinant, kaip sprendimus priima namų ūkiai ir įmonės, kaip formuojasi lūkesčiai ir kaip jų suma galiausiai sukuria bendrą ekonomikos rezultatą. Toks požiūris leido tiksliau įvertinti, kada ekonomikoje veikia paklausos šokai, o kada problemas sukelia pasiūlos ribojimai, pavyzdžiui, energijos ar žaliavų brangimas.

    Akademijos vertinimu, laureatų indėlis suteikė tvirtesnį teorinį pamatą šiuolaikiniams stabilizavimo modeliams, kurie naudojami politikos sprendimams pagrįsti. Pastaraisiais metais, kai daugelyje valstybių vienu metu teko spręsti infliacijos, energetikos kainų ir augimo sulėtėjimo dilemą, tokie modeliai tapo ypač aktualūs.

    Kas tai per Nobelio premija?

    Nobelio ekonomikos mokslų premija skiriasi nuo originalių Nobelio premijų, numatytų Alfredo Nobelio testamente. Ji įsteigta 1968 metais, kai Švedijos centrinis bankas skyrė tam lėšų, o apdovanojimą administruoja ir laureatus renka Karališkoji Švedijos mokslų akademija pagal panašias procedūras kaip ir fizikos ar chemijos premijų atveju.

    Dėl šios kilmės premija kartais kritikuojama, tačiau jos statusas mokslo bendruomenėje išlieka labai aukštas, o laureatų darbai dažnai daro tiesioginę įtaką ekonominei politikai. Premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir piniginis prizas, kuris šiemet siekia apie 1 000 000 eurų.

    Apdovanojimai tradiciškai įteikiami gruodžio 10 dieną, minint Alfredo Nobelio mirties metines. Ceremonijos Stokholme metu pagerbiami laureatai, kurių idėjos, kaip tikimasi, padeda ne tik aiškinti ekonomikos svyravimus, bet ir mažinti realias krizių pasekmes gyventojams bei verslui.

  • Vokietijos milžinai Baku braižo planus: žalia energija, dujos ir Vidurinio koridoriaus šuolis

    Vokietijos milžinai Baku braižo planus: žalia energija, dujos ir Vidurinio koridoriaus šuolis

    Vokietijos energetikos ir infrastruktūros bendrovės Baku pristatė planus, kaip galėtų prisidėti prie Azerbaidžano energetikos pertvarkos ir logistikos plėtros. Dėmesio centre atsidūrė atsinaujinančios energetikos projektai, elektros tinklų modernizavimas ir dujų tiekimo sandoriai, svarbūs Europai mažinant priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro.

    Apie tai kalbėta Vokietijos ir Azerbaidžano junglumo konferencijoje, kurią Baku surengė Vokietijos ir Azerbaidžano prekybos rūmai AHK Azerbaijan. Renginyje dalyvavo daugiau nei 250 dalyvių, tarp jų per 35 svečius iš Vokietijos ir Azerbaidžano sprendimų priėmėjai.

    Naujas bendradarbiavimo ramstis

    AHK Azerbaijan vykdomoji direktorė Nargis Wieck pabrėžė, kad dvišaliai prekybos ryšiai turi virsti konkrečiais investiciniais projektais. Jos teigimu, rūmų vaidmuo apima praktinę pagalbą Vokietijos įmonėms įsitvirtinant Azerbaidžano rinkoje ir vietos verslui integruojantis į Europos vertės grandines.

    Vokietijos ambasadorius Dirk Lölke akcentavo, kad po Azerbaidžano prezidento Ilham Aliyev vizito Berlyne regioninis junglumas gali tapti antruoju ekonominių santykių ramsčiu greta energetikos. Tai susieta su platesniais Europos siekiais diversifikuoti tiekimo ir transporto maršrutus tarp Europos ir Azijos.

    Žalios energetikos pagreitis

    „Siemens Energy“ pranešė esanti pasirengusi tiekti technologijas ir kompetencijas Azerbaidžano atsinaujinančiai energetikai bei planuojamam Kaspijos–Juodosios jūros–Europos žaliajam energetikos koridoriui. Bendrovė mato perspektyvą ne tik elektros gamyboje, bet ir tinklų skaitmeninime, balansavime bei sistemų patikimumo didinime.

    „Azerbaidžanas turi didelį jūrinio vėjo potencialą, kuris gali tapti svarbia jungtimi tarp Europos, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos“, – sakė „Siemens Energy“ vyresnysis viceprezidentas Europai Frederik Doye.

    Azerbaidžano energetikos viceministras Elnur Soltanov nurodė, kad šalis planuoja iki 2032 metų išvystyti 8 GW vėjo ir saulės projektų. Kartu siekiama, kad iki 2030 metų atsinaujinančios energetikos dalis įrengtoje elektros gamybos galioje pasiektų 30 proc., o tai reikštų didesnį poreikį moderniems tinklams ir energijos kaupimo sprendimams.

    Konferencijoje taip pat akcentuota baterijų energijos kaupimo sistemų, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros ir energijos vartojimo efektyvumo svarba. Tai atitinka bendrą Europos kryptį, kur didėjant nepastovios gamybos daliai vis didesnę reikšmę įgauna lankstumas, kaupimas ir tinklų pralaidumas.

    Dujos, vandenilis ir vietinė gamyba

    Lygiagrečiai žaliajai darbotvarkei vokiečių įmonės domisi ir dujų tiekimu. Vokietijos dujų importuotoja „VNG AG“ pranešė svarstanti ilgalaikę 15–20 metų tiekimo sutartį su Azerbaidžano valstybine naftos bendrove „SOCAR“, siekiant stabilizuoti tiekimą pereinamuoju laikotarpiu.

    Įmonė taip pat įvardijo kryptis, kurios turėtų tapti svarbios vėlesniame etape: biodujos, vandenilis ir mažiau anglies dioksido išskiriantys degalai. Europoje tokie sprendimai vis dažniau siejami su pramonės dekarbonizacija, ypač ten, kur elektrifikacija yra sudėtinga arba labai brangi.

    Vėjo turbinų gamintoja „Enercon“ svarsto galimybę Azerbaidžane kurti vietinės gamybos pajėgumus, pasitelkiant vokišką finansavimą ir technologijas. Įmonės atstovas Tayfun Bayraktar teigė, kad galutinis sprendimas priklausytų nuo paklausos, o viena 7 MW turbina kainuoja apie 7–8 milijonus eurų.

    Vidurinio koridoriaus skaitmeninimas

    Be energetikos, konferencijoje daug dėmesio skirta logistikai ir skaitmeninei infrastruktūrai. Azerbaidžanas siekia sustiprinti vaidmenį vadinamajame Viduriniame koridoriuje, jungiančiame Europos ir Azijos rinkas, ir prognozuoja, kad tranzitinių krovinių srautas iki 2030 metų gali pasiekti 30 milijonų tonų.

    Ekonomikos viceministras Samad Bashirli pristatė Alato laisvąją ekonominę zoną kaip platformą eksportui orientuotai gamybai. Skaitmeninės plėtros ir transporto viceministras Rashad Hasanov pabrėžė, kad procesų skaitmeninimas turėtų didinti maršruto pralaidumą ir patikimumą, o tai tampa vienu svarbiausių veiksnių konkuruojant su alternatyviais tranzito keliais.

  • ESA vadovas meta iššūkį NASA: Europai siūlo 10 mlrd. eurų planą saviems astronautams

    ESA vadovas meta iššūkį NASA: Europai siūlo 10 mlrd. eurų planą saviems astronautams

    Europos kosmoso agentūra (ESA) svarsto ambicingą kryptį: per maždaug dešimtmetį sukurti pajėgumus savarankiškai iškelti astronautus į kosmosą ir juos saugiai pargabenti atgal į Žemę. Apie tai viešai kalbėjo ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris, siūlantis tam numatyti apie 10 mlrd. eurų.

    Idėja gimsta tuo metu, kai kosmoso sektorius sparčiai auga: ESA vadovas vertina, kad pasaulinė rinka siekia apie 600 mlrd. eurų ir gali didėti maždaug 10 proc. per metus. Tokiose rinkose valstybės dažnai siekia ne tik mokslo laimėjimų, bet ir strateginės autonomijos, kad kritinės technologijos būtų kuriamos ir gaminamos pačioje Europoje.

    ESA teigimu, 2025 metais ministrų taryboje valstybės narės įsipareigojo agentūrai skirti daugiau nei 22 mlrd. eurų biudžetą, tai yra apie 32 proc. daugiau nei 2022 metais. Kartu suteiktas mandatas kosmoso technologijas naudoti neagresyviai saugumo ir gynybos sričiai, įskaitant išorės sienų stebėjimo sprendimus.

    Kodėl Europai to reikia?

    Nuo įkūrimo 1975 metais ESA pilotuojamoms misijoms rėmėsi tarptautiniais partneriais, pirmiausia NASA, o anksčiau dalį skrydžių užtikrino ir Rusija. Pastaraisiais metais Europos astronautai į orbitą dažniausiai skrenda JAV laivais, o NASA pilotuojamuose skrydžiuose itin svarbią vietą užėmė „SpaceX“.

    Josefas Aschbacheris atkreipė dėmesį, kad „SpaceX“ yra minėjusi planus apie šio dešimtmečio pabaigą keisti dabartinius sprendimus, todėl Europai kyla klausimas, kaip užsitikrinti patikimą prieigą prie pilotuojamų skrydžių ateityje. Geopolitinė įtampa ir ribotas šalių, galinčių savarankiškai leisti astronautus, skaičius didina neapibrėžtumą dėl vietų prieinamumo ir kainos.

    „Kodėl to nepadarius patiems?“, – sakė Josefas Aschbacheris.

    Ką reikėtų sukurti Europoje?

    ESA pabrėžia, kad Europa nėra tuščioje vietoje: veikia „Copernicus“ Žemės stebėsenos programa ir „Galileo“ palydovinės navigacijos sistema, o pramonė turi patirties raketų, palydovų ir mokslinių misijų srityse. Tačiau esminė spraga yra pilotuojamas erdvėlaivis, įgulos gelbėjimo ir sugrąžinimo infrastruktūra bei visa sertifikavimo grandinė, reikalinga žmonių skrydžiams.

    Pagal pristatomą viziją, maždaug 10 mlrd. eurų investicija per dešimt metų leistų sukurti europinį įgulos modulį ir jo eksploatavimo ekosistemą. Toks projektas reikštų ilgalaikes darbo vietas, užsakymus Europos tiekėjams ir kompetencijų auginimą, tačiau kartu reikalautų politinio pritarimo ir aiškaus valstybių narių finansavimo plano.

    Kaina ar investicija?

    ESA argumentas remiasi ir ekonomika: net ir neturint savo erdvėlaivio, Europa artimiausią dešimtmetį vis tiek turėtų skirti milijardus eurų dalyvavimui pilotuojamose programose. Agentūros vadovas skaičiuoja, kad vietų pirkimas JAV erdvėlaiviuose ir prieiga prie komercinių orbitinių stočių galėtų kainuoti apie 5 mlrd. eurų per dešimt metų, o šios lėšos daugiausia atitektų ne Europos pramonei.

    Papildomą spaudimą didina ir Tarptautinės kosminės stoties ateitis: po planuojamo eksploatacijos pabaigos laikotarpio šios funkcijos, tikėtina, persikels į komercines stotis. Tai reikštų, kad moksliniams tyrimams orbitinėje laboratorijoje Europa turėtų ne tik susitarti dėl infrastruktūros, bet ir garantuoti, kad apskritai gali nusiųsti įgulas bei eksperimentus tada, kai to reikia.

    „Verčiau šį finansavimą investuočiau Europoje, kad stiprintume pramonę ir didintume autonomiją, o ne tiesiog išleistume lėšas už Europos ribų“, – sakė Josefas Aschbacheris.

    ESA vadovas taip pat pabrėžia, kad autonomija nebūtų izoliacija: Europa galėtų išlaikyti partnerystes ir net siūlyti vietas sąjungininkams, pavyzdžiui, Japonijai ar Australijai. Tačiau pagrindinis tikslas būtų turėti patikimą europinį sprendimą, kuris sumažintų priklausomybę nuo kitų valstybių sprendimų ir politinių svyravimų.

    Artimiausias etapas priklausys nuo to, ar ESA valstybės narės politiniu lygiu sutars dėl tokio masto pilotuojamos programos ir jos finansavimo. Jei sprendimas bus teigiamas, tai gali tapti vienu reikšmingiausių Europos kosmoso politikos posūkių nuo „Galileo“ ir „Copernicus“ programų sukūrimo.

  • „BYD“ taikosi į Prancūziją: po gamyklos Vengrijoje svarsto ir antrą, ir trečią Europoje

    „BYD“ taikosi į Prancūziją: po gamyklos Vengrijoje svarsto ir antrą, ir trečią Europoje

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ svarsto galimybę atidaryti gamyklą Prancūzijoje. Apie tai Paryžiaus automobilių parodos metu kalbėjo bendrovės viceprezidentė Stella Li, pabrėžusi, kad Prancūzija yra tarp realiausių variantų.

    Pasak jos, tikslas neapsiriboja vien pardavimais: „BYD“ nori, kad vietos vairuotojai prekės ženklą imtų suvokti kaip artimą ir įsitvirtinusį Europoje. Ši žinutė ypač svarbi tuo metu, kai Europos Sąjungoje griežtėja diskusijos dėl konkurencijos ir importo sąlygų automobilių rinkoje.

    „Prancūzija yra trumpajame sąraše. Labai atidžiai vertiname galimybę čia įkurti gamyklą“, – sakė Stella Li.

    „Noriu, kad žmonės Prancūzijoje manytų, jog „BYD“ yra vietinė įmonė, ir kad ji jiems patiktų“, – pridūrė ji.

    Bendrovė tuo pat metu ruošiasi iki šių metų pabaigos paleisti gamybą Vengrijoje, o tai būtų vienas svarbiausių „BYD“ žingsnių lokalizuojant gamybą Europoje. Pasak Stellos Li, tai tik pradžia: įmonė svarsto atidaryti ir antrą bei trečią gamyklas skirtingose Europos šalyse, kad sumažintų logistikos kaštus ir greičiau reaguotų į paklausą.

    Gamybos plėtra sutampa su jautriu laikotarpiu tarptautinėje prekyboje. Europos Komisija pastaraisiais metais vis aktyviau vertina, kaip subsidijos ir kainodara veikia sąžiningą konkurenciją, o europinė automobilių pramonė ieško būdų apsaugoti tiekimo grandines ir darbo vietas.

    „BYD“ salonai plečiasi Prancūzijoje

    Prancūzijoje „BYD“ jau remiasi sparčiai augančiu pardavėjų ir aptarnavimo partnerių tinklu. Bendrovė bendradarbiauja su didelėmis vietos automobilių grupėmis, kurios užtikrina ne tik pardavimus, bet ir garantinį bei pogarantinį servisą pagrindiniuose šalies miestuose.

    „BYD“ yra skelbusi, kad vasarą Prancūzijoje turėjo apie 115 prekybos vietų, o tinklas toliau plečiamas per vietos rinkoje įsitvirtinusius atstovus. Bendrovės duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį Prancūzijoje buvo įregistruoti 13 935 „BYD“ lengvieji automobiliai, tai yra 136 proc. daugiau nei prieš metus.

    Elektromobilių paklausą Europoje didina ne vien nauji modeliai, bet ir ekonominiai veiksniai: degalų kainų svyravimai, griežtėjantys taršos reikalavimai bei valstybių taikomos paskatos nulinės ar mažos taršos transportui. Dėl to gamintojams vis dažniau tenka spręsti, kaip greitai perkelti dalį gamybos ar tiekimo arčiau galutinės rinkos.