Europos Sąjungos jūrinė misija „Aspides“, skirta apsaugoti laivybą Raudonojoje jūroje, susiduria su pajėgumų stygiumi, nors saugumo situacija regione prastėja. Prie papildomų pajėgų kol kas įsipareigojo prisidėti tik Nyderlandai ir Belgija, pažadėjusios po vieną laivą.
Misija pradėta 2024 metais, kai po karo tarp Izraelio ir „Hamas“ išaugo išpuolių prieš prekybinius laivus rizika. Pagrindinis „Aspides“ tikslas – užtikrinti saugią laivybą strategiškai svarbiose atkarpose, ypač Bab el Mandebo sąsiauryje, kuriuo juda reikšminga pasaulinės prekybos ir energijos tiekimo dalis.
Po ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio Bendrijos vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pripažino, kad misijai trūksta laivų, kad ji galėtų veikti patikimai ir nuolat. Pasak jos, norint išlaikyti nuolatinę apsaugą ir eskorto pajėgumus, reikėtų mažiausiai dešimties karo laivų, tačiau realus skaičius iki šiol atsilieka nuo šio poreikio.
„Mums reikia bent dešimties laivų, ir šiandien jų neturime. Tačiau girdėjome, kad kai kuriose valstybėse narėse diskusijos tęsiasi“, – sakė Kaja Kallas.
„Tikiuosi, kad misijai iš tiesų reikalingi laivai atsiras, nes jei norime būti patikimi saugumo užtikrintojai regione, turime turėti patikimą misiją“, – pridūrė ji.
Raginimai stiprinti „Aspides“ suaktyvėjo po to, kai Italijos fregatai teko lydėti italų prekybinį laivą prie Jemeno krantų. Italija laikoma viena pagrindinių šios operacijos varomųjų jėgų, tačiau Roma signalizuoja, kad didinti indėlį yra pasirengusi tik tuomet, jei panašų ryžtą parodys ir kitos ES šalys.
Įtampa auga ir dėl hučių, Irano remiamos ginkluotos grupuotės Jemene, veiksmų. Pastarosiomis dienomis jie surengė virtinę smūgių Saudo Arabijoje, tarp jų – ataką prieš Rijado tarptautinį oro uostą. Pranešama apie 14 žuvusiųjų ir daugiau kaip 300 sužeistųjų, o tai didina spaudimą europiečiams greičiau sutelkti papildomus pajėgumus.
Šiuo metu pagrindinius misijos laivus tiekia Italija ir Graikija, o Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Nyderlandai ir Belgija prisideda rotacijos principu, todėl operacijoje vienu metu veikiančių karo laivų skaičius nuolat kinta. Nyderlandai žada skirti fregatą asocijuotu vaidmeniu, orientuotą į situacijos stebėseną ir informacijos rinkimą, o Belgijos fregata „Leopold I“ dėl techninių problemų į misiją, tikėtina, įsijungs tik kitais metais.
Dalis valstybių narių savo laivus renkasi laikyti arčiau Europos, Baltijos ir Juodosios jūrų regione, kur daugėja Rusijos hibridinių veiksmų ir infrastruktūros saugumo iššūkių. Tai atskleidžia, kaip plačiai ištempti Europos gynybos pajėgumai, kai tuo pačiu metu tenka reaguoti į kelis skirtingus židinius.
ES institucijose taip pat pripažįstama, kad jūrinių pajėgumų spragos yra struktūrinės. Konfidencialioje 2026 metų metinėje gynybos parengties ataskaitoje, su kuria susipažino žiniasklaida, teigiama, kad kritinių jūrinių pajėgumų trūkumai realiai gali būti užpildyti tik po 2030 metų, net jei investicijos didėtų.
Kaja Kallas pabrėžė, kad Raudonosios jūros maršrutų saugumas yra tiesioginis Europos strateginis interesas, susijęs ir su energijos tiekimo stabilumu, ir su prekių srautais. Pasak jos, papildomi laivai būtų būtini tam, kad misija galėtų ne tik reaguoti į incidentus, bet ir iš anksto mažinti riziką bei užtikrinti prekybinių laivų palydą.
Leave a Reply