CP v2

Blog

  • Vokietijos rinkimų apklausos: CDU smunka dviejose žemėse, AfD stiprėja, Merzas žada likti

    Vokietijos rinkimų apklausos: CDU smunka dviejose žemėse, AfD stiprėja, Merzas žada likti

    Vokietijoje sekmadienį paskelbtos rinkimų dienos apklausos parodė skausmingus kanclerio Friedricho Merzo vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) praradimus dviejose žemių rinkimuose. Rezultatai sustiprino diskusijas apie valdžios stabilumą ir išryškino kraštutinių politinių jėgų augimą.

    Mecklenburgo-Pomeranijos žemėje CDU, remiantis apklausomis, turėtų surinkti apie 5,5 proc. balsų. Toks rezultatas būtų prasčiausias šioje žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir signalizuotų, kad partija sunkiai randa atramą rytinėje, labiau kaimiškoje Vokietijos dalyje.

    Berlyne, kaip skelbia visuomeninio transliuotojo ARD užsakymu atlikta apklausa, CDU prognozuojama antra vieta su maždaug 20 proc., nusileidžiant Kairiųjų partijai, kuriai priskiriama apie 24,5 proc. Toks išsidėstymas rodo, kad sostinėje rinkėjų nuotaikas formuoja ne tik tradicinių partijų konkurencija, bet ir ryškesnis ideologinis poliarizavimas.

    AfD augimas ir spaudimas kancleriui

    Alternatyva Vokietijai (AfD) abiejuose balsavimuose fiksuoja reikšmingą augimą, o tai papildo pastarųjų savaičių tendenciją rytinėse žemėse. Šie signalai ypač jautrūs po to, kai AfD anksčiau priartėjo prie daugumos Saksonijos-Anhalto žemėje ir sustiprino lūkesčius, kad partija gali realiai pretenduoti į regioninę valdžią.

    F. Merzas kancleriu tapo prieš maždaug 16 mėnesių, žadėdamas pagyvinti stagnuojančią ekonomiką ir grąžinti pasitikėjimą valstybės kryptimi. Vis dėlto apklausos ir rinkimų signalai rodo, kad visuomenės nuotaikos išlieka prislėgtos, o pats kancleris susiduria su augančiu nepopuliarumu.

    Po naujausių rezultatų vėl pasigirdo raginimų iš CDU vidaus kelti klausimą dėl lyderystės, nors viešai aukščiausio rango bendražygiai atsistatydinimo reikalauti neskubėjo. Partijos vadovybė tokius svarstymus dažnai vadina personalijų debatų žala, nes jie gali dar labiau susilpninti mobilizaciją prieš svarbius politinius sprendimus.

    Merzo pozicija ir artimiausi žingsniai

    F. Merzas, reaguodamas į paskelbtas apklausas, pareiškė ketinantis likti CDU lyderiu ir kancleriu iki kadencijos pabaigos. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Berlyne tikėtinas bandymas stabilizuoti politinę darbotvarkę ir perorientuoti dėmesį į ekonomikos, migracijos bei saugumo temas.

    Žiniasklaida taip pat pranešė, kad kancleris atsisakė planuotos kelionės į Niujorką į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, siekdamas daugiau laiko skirti vidaus politikos valdymui po rinkimų. Tikėtina, kad artimiausios dienos parodys, ar CDU pavyks sutelkti partiją ir užkirsti kelią tolesniam paramos nutekėjimui į protesto balsus.

    Nors rinkimų dienos apklausos nėra galutinis rezultatas, jos dažnai tiksliai atspindi bendrą kryptį ir tampa politinių sprendimų katalizatoriumi. Vokietijos politinėje sistemoje, kur itin svarbios koalicijos ir kompromisai, tokie signalai gali paveikti ir žemių valdžių formavimą, ir federalinio lygmens diskusijas dėl lyderystės bei prioritetų.

  • Pavojingi medžiai kieme: jų šaknys ardo pamatus ir vamzdžius – sodindami padaro šią klaidą

    Pavojus slypi po žeme

    Didelis medis prie terasos ar įvažiavimo daugeliui atrodo kaip greitas būdas susikurti pavėsį ir privatumą. Tačiau net ir nedidelis sodinukas per 10–20 metų gali tapti brangiai kainuojančiu galvos skausmu, jei jo šaknys auga agresyviai.

    Didžiausia problema ta, kad žala dažnai prasideda nepastebimai. Pirmiausia pakyla trinkelės ar šaligatvio plytelės, vėliau atsiranda smulkūs įtrūkimai mūre, o galiausiai gali nukentėti ir požeminės komunikacijos.

    Kaip šaknys ardo namą

    Šaknys plečiasi ieškodamos vandens ir maisto medžiagų, o dalies rūšių šaknų sistema yra sekli ir labai plati. Storėdamos šaknys kelia dangas, laužo bortus ir deformuoja įvažiavimus, ypač kai danga įrengta ant nepakankamai sutankinto pagrindo.

    Kita rizika susijusi su vamzdžiais ir drenažu. Šaknys „jaučia“ drėgmę ir menkiausius nesandarumus, todėl gali įaugti į sujungimus, ilgainiui užkimšti nuotekų ar drenažo trasas ir sukelti užliejimus.

    Trečias mechanizmas svarbus ten, kur vyrauja molingi gruntai. Vandens daug iš dirvos ištraukiantys medžiai gali prisidėti prie grunto susitraukimo sausros metu, o tai didina netolygaus sėdimo ir įtrūkimų riziką, ypač jei pamatai seklūs.

    Rūšys, kurių geriau nesodinti arti

    Prie namo ir įvažiavimo dažniausiai nerekomenduojama sodinti gluosnių ir tuopų, nes jų šaknys linkusios plėstis plačiai ir aktyviai ieškoti vandens. Jos dažnai siejamos su trinkelių kilnojimu ir komunikacijų problemomis, ypač kai medis auga drėgnesnėje vietoje.

    Problemų gali kelti ir beržai bei kai kurie klevai, nes jų šaknys neretai formuoja tankų, seklų tinklą. Toks šaknynas konkuruoja dėl vandens, sausina dirvą, o arti dangų ar bortų gali sukelti pastebimą deformaciją.

    Dideli, ilgaamžiai medžiai, pavyzdžiui, ąžuolai, paprastai sodinami dėl vertės ir šešėlio, bet mažame sklype jie dažnai tampa per arti pastato. Tokie medžiai ilgainiui ima didelį plotą ne tik laja, bet ir šaknimis, todėl rizika infrastruktūrai didėja.

    Dar vienas aspektas – eglių ir kitų spygliuočių šaknų pobūdis. Kai kurių jų šaknys būna gana sekliai išsidėsčiusios, o tai gali reikšti ne tik dangų kilnojimą, bet ir didesnį virtimo pavojų per stiprius vėjus, jei gruntas permirksta.

    Kokio atstumo laikytis

    Praktikoje saugus atstumas priklauso nuo rūšies, dirvožemio ir to, ar šalia yra komunikacijos. Dažnai taikoma taisyklė – medį sodinti taip, kad suaugusio medžio aukštis būtų gera nuoroda minimaliam atstumui iki pastato.

    Dideliems medžiams dažnai prireikia maždaug 10–15 metrų nuo namo, įvažiavimo ir požeminių tinklų, vidutinio dydžio – apie 5–8 metrų. Mažiems sklypams praktiškesnės lėtai augančios, kompaktiškos veislės, formuojamos ant kamieno, nes jų šaknų sistema paprastai būna mažesnė.

    Jei vietos mažai, gali padėti šaknų barjerai – į žemę įkasamos tvirtos plastiko ar kitos medžiagos plokštės, nukreipiančios šaknų augimą gilyn. Vis dėlto tokį sprendimą verta planuoti dar prieš sodinant, kad vėliau netektų kovoti su jau išsikerojusia šaknų sistema.

    Specialistai taip pat pataria prieš sodinant įvertinti, kur eina vandentiekio, nuotekų ir drenažo trasos, ir pasitikrinti sklypo gruntą. Tai ypač aktualu pastaraisiais metais, kai dažnėja ir ilgesnės sausros, ir staigios liūtys, o tokie svyravimai didina dirvos judėjimą ir infrastruktūros jautrumą.

  • Genėjimas rugsėjį: 7 augalai, kuriuos būtina apkirpti dabar, kad žiemą neprarastumėte derliaus

    Rugsėjis sode ir darže dažnai tampa lemiamu mėnesiu: laiku atliktas genėjimas padeda augalams pasiruošti šalčiams, sumažina grybelinių ligų riziką ir pagerina kitų metų žydėjimą bei derlių. Tačiau per vėlai arba per stipriai nukirpus dalį augalų galima paskatinti naujų ūglių augimą, kurie iki pirmųjų šalnų nespėja sumedėti ir apšąla.

    Specialistai primena paprastą taisyklę: rudenį labiau tinka sanitarinis ir formuojamasis, bet ne agresyvus atjauninantis genėjimas. Svarbu stebėti orus, nes vėsesnėmis, drėgnomis dienomis žaizdos gyja lėčiau, o infekcijos plinta lengviau.

    Ką verta genėti rugsėjį?

    Rudeninių aviečių (pakartotinio derėjimo) priežiūra po derliaus dažniausiai prasideda nuo senų stiebų pašalinimo. Nupjovus derėjusius ūglius kuo arčiau žemės ir išretinus silpnus, krūmas geriau vėdinasi, o peržiemojančių ligų židiniai sumažėja.

    Rugsėjį dar galima formuoti siauralapę levandą, jei to nepadarėte anksčiau. Paprastai trumpinami tik žali, šių metų ar pernykščiai ūgliai, paliekant apvalesnę formą, o sumedėjusios dalies geriau neliesti, nes ji atsinaujina sunkiai.

    Viržiai ir erikos po žydėjimo kerpami tik tiek, kad būtų pašalinti nužydėję žiedynai ir šiek tiek sutrumpinti ūglių galiukai. Tai padeda augalui išlikti tankiam ir tvarkingam, o kitą sezoną suformuoti daugiau pumpurų.

    Daugiamečiams augalams, kurie vasaros pabaigoje dažnai serga miltlige, verta pašalinti nužydėjusius, apnašomis pasidengusius stiebus. Taip mažinama tikimybė, kad ligų sukėlėjai peržiemos augalų liekanose ir pavasarį infekcija atsinaujins.

    Obelims ir kriaušėms po derliaus nuėmimo dažnai taikomas lengvas lajos praretinimas. Pašalinus stačiai į viršų augančius, lają tankinančius ūglius pagerėja šviesos patekimas, o medžiui lengviau formuoti kitų metų vaisinius pumpurus.

    Formuojamiems gyvatvorių augalams rugsėjis dažnai yra paskutinis laikas korekciniam kirpimui. Paprastai trumpinami tik šių metų prieaugiai, o darbą geriausia atlikti sausą, nekarštą dieną, kad pjūviai greičiau apdžiūtų.

    Vynuogėms rugsėjį dažniau taikomas ne gilus genėjimas, o lapų praretinimas aplink kekes. Geresnė saulės šviesa ir oro cirkuliacija gali pagreitinti nokimą ir sumažinti puvinio riziką, ypač drėgnesniais metais.

    Šių augalų rugsėjį geriau neliesti

    Rugsėjį lengva suklysti su augalais, kurie į genėjimą reaguoja nauju augimu. Rožių smarkiai trumpinti nerekomenduojama, nes nauji ūgliai dažnai nukenčia nuo šalnų, todėl paprastai apsiribojama tik peržydėjusių žiedų ir pažeistų šakelių pašalinimu.

    Taip pat atsargiai reikėtų elgtis su didžialapėmis hortenzijomis, kurios kitų metų žiedinius pumpurus dažnai suformuoja ant pernykščių ūglių. Netinkamas rudeninis kirpimas gali reikšti, kad kitą vasarą žiedų bus gerokai mažiau.

    Anksti pavasarį žydinčių krūmų, pavyzdžiui, forsitijų, rudeninis genėjimas neretai pašalina būsimus žiedinius pumpurus. Dėl to tokie augalai dažniau kerpami po žydėjimo, o ne prieš žiemą.

    Kaip genėti saugiai?

    Prieš pradedant darbus verta pagaląsti ir dezinfekuoti sekatorių, ypač jei genite kelis skirtingus augalus. Tai sumažina riziką pernešti bakterines ar grybelines ligas nuo vieno krūmo prie kito.

    Jei tenka pjauti storesnes šakas, pjūviai turėtų būti lygūs, be suplėšytos žievės, o didesnes žaizdas verta apsaugoti sodo tepalu. Tinkamai prižiūrėti augalai rudenį lengviau peržiemoja, o pavasarį startuoja greičiau ir būna atsparesni.

  • Kalorijų deginimo mitas griūva: ne bėgimas pirmauja – štai kas per 30 min. sudegina daugiau

    Kalorijų deginimo mitas griūva: ne bėgimas pirmauja – štai kas per 30 min. sudegina daugiau

    Norint mažinti kūno svorį, būtinas energijos deficitas – situacija, kai organizmas per dieną sunaudoja daugiau energijos, nei gauna su maistu. Fizinė veikla padeda šį deficitą sukurti, tačiau vien treniruotės dažniausiai nenulemia rezultato: didžiausią įtaką turi bendras suvartojamų kalorijų kiekis ir kasdieniai įpročiai.

    Skaičiuojant, kiek energijos kainuoja skirtingos veiklos, dažnai remiamasi MET rodikliu – metaboliniu ekvivalentu. Apytikriai 1 MET atitinka energijos sąnaudas ramiai sėdint, o kuo MET didesnis, tuo intensyvesnis krūvis. Dėl to tas pats sportas gali „kainuoti“ labai skirtingai: lėtas važiavimas dviračiu ir intensyvi treniruotė į kalną nėra tas pats.

    Kas iš tiesų sudegina daugiausia?

    Bėgimas dažnai laikomas „karaliumi“, tačiau tai tik dalis tiesos. Pavyzdžiui, bėgimas maždaug 5 min. per kilometrą tempu yra apie 11,8 MET, o 70 kilogramų sveriančiam žmogui per 30 minučių tai gali reikšti daugiau nei 400 kilokalorijų. Visgi panašų ar net didesnį krūvį suteikia ir kitos veiklos.

    Šokdynė vertinama apie 11 MET, intensyvus irklavimo treniruoklis gali siekti apie 11 MET, o labai didelio intensyvumo režimu – iki 14 MET. Boksas ringe siekia apie 12,3 MET, greitas plaukimas laisvu stiliumi – apie 10,5 MET, o intensyvus važiavimas kalnų dviračiu į įkalnę taip pat gali priartėti prie 14 MET.

    Svarbiausia detalė – žodis „intensyvus“. Šios reikšmės nereiškia, kad kiekvienas, nuėjęs į baseiną ar užlipęs ant dviračio, automatiškai sudegins tiek pat. Lentelės aprašo konkrečią spartą ir krūvio lygį, o reali treniruotė gali būti su pertraukomis, skirtingu tempu ar net nevienoda technika.

    Kodėl vien kalorijų skaičiaus neužtenka?

    Sporto medicina pabrėžia, kad nėra vienos „geriausios“ treniruotės svorio mažinimui. Didelio intensyvumo intervalinės treniruotės ne visada automatiškai pranašesnės už kitą vidutinio ar didelio intensyvumo fizinę veiklą – svarbiausia yra bendra judėjimo dozė per savaitę ir bendros energijos sąnaudos.

    Praktikoje tai reiškia, kad rezultatus dažnai lemia ne tai, kokį sportą pasirinksite „idealiausiu“, o tai, ar sugebėsite jį daryti reguliariai. Rakečių sportai, komandiniai žaidimai ar kovos menai daugeliui žmonių būna psichologiškai lengviau „išlaikomi“: daugiau azarto, daugiau kaitos, mažiau monotonijos.

    Dar viena detalė, kurią verta įvertinti – išmanieji laikrodžiai ir apyrankės. Tyrimų apžvalgos rodo, kad energijos sąnaudų vertinimas vartotojiškuose įrenginiuose vis dar yra vienas mažiau tikslių rodiklių, todėl skaičius ekrane geriau traktuoti kaip orientyrą, o ne tikslų balansą.

    Jėgos treniruotės – ne tik raumenims

    Žiūrint vien į vienos treniruotės „kalorijas“, jėgos treniruotės dažnai nusileidžia bėgimui, šokdynei ar intensyviam irklavimui. Tačiau svorio mažinimo metu jos atlieka kitą svarbų vaidmenį: padeda mažinti riziką prarasti liesąją kūno masę, kai krenta svoris.

    Naujesnės mokslinės apžvalgos rodo, kad žmonėms, turintiems antsvorio ar nutukimą, prie mitybos plano prijungus pasipriešinimo pratimus, galima geriau išsaugoti liesąją masę ir kartu efektyviau mažinti riebalinį audinį. Dėl to vien ištvermės treniruotėmis paremta rutina ne visada yra optimalus pasirinkimas.

    Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos arba 75–150 minučių intensyvios veiklos. Taip pat patariama bent 2 kartus per savaitę atlikti pagrindines raumenų grupes stiprinančius pratimus.

    Galutinis atsakymas paprastas: bėgimas yra veiksmingas būdas didinti energijos sąnaudas, tačiau jis neturi monopolio. Dviratis, plaukimas, šokdynė, irklavimo treniruoklis, kovos sportai ar rakečių žaidimai gali būti ne mažiau reiklūs, o didžiausią naudą atneša ta veikla, kurią realiai įmanoma tęsti ilgą laiką.

  • Kūdikio kraitelis Europoje: kur tėvai permoka labiausiai ir kodėl Lietuva – tarp brangiausių?

    Kūdikio kraitelis Europoje: kur tėvai permoka labiausiai ir kodėl Lietuva – tarp brangiausių?

    Kūdikio gimimas daugeliui šeimų yra džiaugsminga žinia, tačiau pirmieji metai dažnai tampa ir rimtu finansiniu išbandymu. Vien sauskelnių, maitinimo priemonių, vežimėlio, automobilinės kėdutės ir drabužėlių sąrašas gali kainuoti daugiau, nei tėvai tikisi planuodami biudžetą.

    Nauja „Remitly“ analizė, sudaryta pagal 2026 metų liepos mėnesio kainas, palygino 14 būtiniausių prekių kūdikiui pirmųjų metų laikotarpiu 38 Europos šalyse. Skaičiuota šešiose kategorijose, nuo sauskelnių ir drėgnų servetėlių iki lovytės, vežimėlio bei kasdienių drabužių.

    Skaičiavimai rodo, kad pirmaisiais metais būtinos kūdikio prekės Europoje vidutiniškai atsieina apie 4 727 eurus. Pigiausiai, nominalia suma, tai kainuoja Jungtinėje Karalystėje – apie 2 813 eurų, o brangiausiai Ispanijoje – apie 6 294 eurus.

    Tarp šalių, kuriose išlaidos viršija 6 000 eurų ribą, minimos Nyderlandai, Suomija, Švedija ir Šveicarija. Į 5 000–6 000 eurų intervalą patenka ir Lietuva – tyrimas jai priskiria maždaug 5 563 eurų sumą, taip iškeliant šalį į brangesnių Europos valstybių grupę.

    Kur dingsta didžioji biudžeto dalis?

    Pagal vidutinį Europos krepšelį didžiausią pirmųjų metų išlaidų dalį sudaro drabužiai, kūdikių mišiniai ir sauskelnės. Šios trys kategorijos bendrai sudaro apie 81 proc. viso krepšelio, todėl net nedidelis kainų šuolis jose greitai išpučia galutinę sumą.

    Vidutiniškai drabužiams skiriama apie 1 465 eurai, kūdikių mišiniams – apie 1 187 eurai, sauskelnėms ir susijusioms higienos priemonėms – apie 1 152 eurai. Skirtingose šalyse proporcijos smarkiai skiriasi, nes kainas veikia PVM, rinkos konkurencija, prekių ženklų dominavimas ir gyventojų vartojimo įpročiai.

    Pavyzdžiui, vienur drabužių dalis sudaro palyginti mažą krepšelio gabalą, o kitur ji tampa didžiausia eilute. Tuo pačiu kūdikių mišinių svoris kai kuriose rinkose išauga, ypač jei dominuoja importas ir mažiau alternatyvų tarp skirtingų gamintojų.

    Ne tik kainos, bet ir atlyginimai

    Vien nominalios sumos neatsako į klausimą, ar kūdikio kraitelis konkrečioje šalyje yra lengvai „pakeliamas“. Dėl didelių atlyginimų skirtumų Europoje tas pats krepšelis vienur prilygsta kelių savaičių pajamoms, o kitur gali „suvalgyti“ reikšmingą metų uždarbio dalį.

    „Remitly“ tyrime išlaidos lygintos su vidutiniu metiniu darbo užmokesčiu, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos skelbiamais vidutinių mėnesinių darbuotojų uždarbių duomenimis, pakoreguotais dėl infliacijos. Vidutiniškai būtinos prekės kūdikiui sudaro apie 20,9 proc. metinio uždarbio.

    Skirtumai – itin ryškūs: Belgijoje šis santykis siekia apie 5,4 proc., o Moldovoje – apie 88,8 proc. Tai reiškia, kad kai kuriose šalyse pirmieji kūdikio metai pagal būtiniausių prekių krepšelį priartėja prie beveik visų vidutinių metinių pajamų.

    Kartu pabrėžiama, kad realų šeimos „atsparumą“ išlaidoms lemia ir tai, ar dirba abu tėvai, kokia mokesčių našta, bei kokios šeimos išmokos ir kompensacijos taikomos konkrečioje valstybėje. Šie veiksniai gali smarkiai pakeisti galutinę finansinę naštą net ir esant panašioms prekių kainoms.

    Darželiai į skaičiavimus nepateko

    Tyrimas apima tik būtinas prekes kūdikiui, tačiau neįtraukia vienos didžiausių eilutės daugeliui šeimų – vaikų priežiūros paslaugų. Lopšeliai ir darželiai Europoje kainuoja labai nevienodai, o mokesčius dažnai lemia savivaldybių politika ir valstybės kompensacijų dydis.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, kai kuriose šalyse vaikų priežiūros mokesčiai gali siekti dešimtis tūkstančių eurų per metus, o kitur – būti simboliniai. Net ir tuomet, kai taikomos subsidijos, galutinė suma šeimai gali smarkiai skirtis priklausomai nuo pajamų, vaikų skaičiaus ir to, ar šeimoje dirba vienas, ar abu tėvai.

    Ekspertai pabrėžia, kad planuojant šeimos biudžetą verta vertinti ne tik pradinį kraitelį, bet ir tęstines išlaidas: sauskelnių bei mišinių poreikis, sezoniniai drabužiai, augantys transporto ir sveikatos kaštai, o vėliau – vaikų priežiūros paslaugos. Būtent šių eilučių dinamika dažniausiai ir lemia, ar pirmaisiais metais šeimos finansai išliks stabilūs.

  • Kanada gali tapti ES asocijuota nare: Marko Carney žinutė Vašingtonui ir Briuseliui sukėlė audrą

    Kanada gali tapti ES asocijuota nare: Marko Carney žinutė Vašingtonui ir Briuseliui sukėlė audrą

    Europos Sąjungoje vis garsiau svarstoma idėja dėl asocijuotos narystės Kanadui – politinio formato, kuris sustiprintų ryšius su artima partnere, bet nevestų į pilną narystę. Diskusijas pakurstė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, Strasbūre kalbėjęs Europos Parlamente apie geopolitikos lūžį ir būtinybę telkti demokratines valstybes.

    Carney kalboje akcentavo, kad svarbiausia yra ne naujo formato pavadinimas, o politinis signalas: Kanada ir ES siektų gilesnio bendradarbiavimo prekyboje, saugume, technologijose, švietime ir strateginėse tiekimo grandinėse. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai Vakarų valstybės ieško patikimesnių partnerystės modelių pasaulyje, kuriame daugėja ekonominio spaudimo ir saugumo rizikų.

    „Šiandien ne pavadinimas lemia ateitį, o ryžtas ginti laisvę ir savo pasirinkimą“, – sakė Markas Carney.

    Europos politikams ši idėja patraukli dėl kelių priežasčių. Pirma, Kanada yra viena artimiausių ES partnerių pagal vertybinį ir institucinį suderinamumą, o abipusė prekyba jau remiasi sutartu pagrindu per ES ir Kanados ekonomikos ir prekybos susitarimą CETA, nors jo ratifikavimas kai kuriose valstybėse iki šiol kelia politinių ginčų, ypač žemės ūkio sektoriuje.

    Antra, diskusija vyksta tuo metu, kai Europoje stiprėja siekis mažinti priklausomybes ir didinti strateginį atsparumą. Ši kryptis apima pramonės konkurencingumą, žaliavų ir energetikos saugumą, gynybos pajėgumų stiprinimą bei didesnes investicijas į inovacijas ir infrastruktūrą. Viena dažniausiai cituojamų gairių yra Mario Draghi iškelta mintis, kad Europos konkurencingumo stiprinimui gali prireikti apie 800 milijardų eurų investicijų kasmet, todėl finansavimo klausimas tampa kertinis.

    Trečia, didėja politinė įtampa transatlantiniuose santykiuose, o prekybos priemonės, įskaitant grasinimus tarifais, išlieka realiu spaudimo instrumentu. Dėl to ES ieško būdų plėsti partnerių ratą ir kurti platesnes koalicijas su valstybėmis, kurios gali prisidėti tiek ekonomiškai, tiek politiškai, ypač tais atvejais, kai sprendimai turi būti priimami greitai ir koordinuotai.

    Europos Parlamente reakcijos buvo dvejopos: dalis europarlamentarų teigė dar iki galo nesuprantantys, kaip praktiškai atrodytų asocijuota narystė ir kokias teises ar įsipareigojimus ji suteiktų. Tačiau pats siūlymas sutiktas palankiai kaip ženklas, kad ES gali kurti lankstesnius partnerystės modelius su panašiai mąstančiomis demokratijomis, o ateityje tai teoriškai galėtų būti pritaikoma ir kitoms valstybėms, pavyzdžiui, Australijai ar Naujajai Zelandijai.

    Kol kas aišku viena: debatai dėl asocijuotos narystės tapo platesnės diskusijos dalimi apie ES vietą pasaulyje ir jos gebėjimą veikti kaip savarankiška geopolitinė jėga. Jei iniciatyva virs konkrečiais pasiūlymais, Briuselyje teks atsakyti į esminius klausimus – kokio gylio integracijos siekiama, kaip tai dera su esamomis sutartimis ir kas už tai mokės.

  • Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Maskvą naktį sudrebino, kaip teigiama, didžiausio masto bepiločių atakos nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Apie tai pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas, pabrėžęs, kad oro gynyba esą numušė šimtus į sostinę skridusių taikinių.

    Pasak mero, per parą visoje Rusijoje buvo sunaikinta daugiau nei 1 600 dronų, o 450 jų, jo teigimu, buvo nukreipti į Maskvos kryptį. Jis nurodė, kad dalis dronų pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą.

    „Keli dronai pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą. Žuvusiųjų nebuvo“, – sakė Sergejus Sobianinas.

    Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas pranešė, kad platesniame regione per atakas žuvo du žmonės. Nepriklausomų detalių apie žuvusiųjų aplinkybes ir galutinį sužeistųjų skaičių kol kas pateikiama nedaug, o pranešimai dėl žalos masto gali kisti.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina naktį smogė Maskvos regionui. Jo teigimu, buvo pataikyta į svarbų naftos pramonės objektą ir logistikos infrastruktūrą, o atakose panaudotos įvairios tolimojo nuotolio priemonės.

    „Mūsų tolimojo nuotolio atsakas naktį Maskvos regione turėjo labai reikšmingą poveikį“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Šis epizodas išryškina pastaruoju metu dažnėjančią tendenciją, kai Ukraina, stiprindama tolimojo nuotolio pajėgumus, taikosi į infrastruktūrą, susijusią su degalų tiekimu ir karine logistika. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas silpninti Rusijos galimybes aprūpinti pajėgas ir finansuoti karo veiksmus iš energetikos sektoriaus.

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nesiliauja

    Tuo pat metu Ukraina pranešė apie naujas Rusijos atakas. Kyjivo srityje po smūgio ligoninėje mirė vaikas, todėl šios atakos aukų skaičius, vietos pareigūnų duomenimis, išaugo iki keturių.

    Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Timuras Tkačenka nurodė, kad vaikas buvo sužeistas per smūgį Vyšhorodo rajone ir vėliau neišgyveno. Jo teigimu, per daugiau nei parą trukusias atakas penkiuose rajonuose apgadintas 31 statinys.

    Pietų Ukrainoje, Chersono srityje, vietos valdžia pranešė apie per drono ataką žuvusį 71 metų dvasininką, o dar keturi žmonės esą buvo sužeisti. V. Zelenskis taip pat teigė, kad vien per šią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 2 000 atakos dronų, 1 700 valdomų aviacinių bombų ir 19 raketų.

    Abi pusės skelbia skirtingus duomenis apie numuštus taikinius ir padarytą žalą, o dalies informacijos nepriklausomai patvirtinti iš karto neįmanoma. Vis dėlto intensyvėjant tolimojo nuotolio atakoms, didėja rizika civilinei infrastruktūrai ir spaudimas oro gynybos sistemoms tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.

  • Vokietija balsuoja Berlyne ir Meklenburge: AfD šuolis ir „CDU“ riba kelia nerimą Merzui

    Vokietija balsuoja Berlyne ir Meklenburge: AfD šuolis ir „CDU“ riba kelia nerimą Merzui

    Vokietijoje sekmadienį vyksta dveji svarbūs žemių rinkimai, kurie gali tapti rimtu politiniu testu kancleriui Friedrichui Merzui. Balsavimas vyksta Berlyne ir Meklenburge–Pomeranijoje, o apklausos rodo įtemptą kovą ir augantį rinkėjų nepasitenkinimą.

    Berlyne valdančioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) susiduria su itin artima dvikova su partija Die Linke. Pastaroji rinkėjų paramą grindžia pažadais aktyviau spręsti būsto krizę, kuri Vokietijos sostinėje išlieka viena jautriausių temų.

    Šiaurės rytų Vokietijoje esančioje Meklenburgo–Pomeranijos žemėje pagrindinė kova vyksta tarp Socialdemokratų partijos (SPD) ir kraštutinių dešiniųjų, antiimigracinės partijos Alternative für Deutschland (AfD). AfD į šiuos rinkimus ateina sustiprėjusi po neseniai pasiektos sėkmės Saksonijoje-Anhalte ir tikisi pratęsti augimo tendenciją.

    Vis dėlto AfD šioje žemėje susiduria su stipriu varžovu: SPD lydere Manuela Schwesig, kuri žemės ministre pirmininke dirba nuo 2017 metų. Vietos politikoje jos atpažįstamumas ir socialinės politikos darbotvarkė laikomi vienais svarbiausių SPD argumentų prieš AfD mobilizuojamą protesto balsą.

    Naujausios apklausos rodo, kad Berlyne Die Linke šiek tiek lenkia CDU, o Meklenburge–Pomeranijoje AfD pirmauja prieš SPD. Tuo pat metu CDU šiame regione balansuoja ties 5 proc. barjeru, kuris būtinas norint išlaikyti vietas žemės parlamente.

    Politologai tokias tendencijas sieja su platesnėmis nuotaikomis Vokietijoje: kylantis protesto balsas dažniau tenka politiniams pakraščiams, o tradicinėms partijoms tenka aiškiau atsakyti į gyvenimo brangimo, migracijos ir būsto prieinamumo klausimus. Didesni kraštutinių jėgų laimėjimai dar labiau didintų spaudimą F. Merzui, kuris kanclerio pareigas eina nuo 2025 metų gegužės ir, kaip rodo viešosios nuomonės tyrimai, susiduria su krentančiu populiarumu.

    „Bijau, kad šie rinkimai gali būti naudingi AfD, bet tikiuosi, kad CDU bus nubausta“, – sakė Moritzas Lembke-Oezeris.

    Jis pridūrė, kad ketina balsuoti už Die Linke dėl jos pažadų ryžtingiau spręsti būsto problemą.

    „Aš būčiau už tai, kad laimėtų AfD, nes tada jiems reikės įrodyti, ką sugeba: arba kažkas pasikeis, arba tai bus paskutinis kartas, kai jie gaus balsų“, – sakė Peteris Sommeris.

    Rinkimų rezultatai bus stebimi ne tik žemių sostinėse, bet ir federaliniu lygiu, nes Berlynas turi išskirtinį politinį svorį, o AfD sėkmė rytiniuose ir šiaurės rytų regionuose jau kurį laiką laikoma vienu ryškiausių Vokietijos politikos pokyčių. Galutiniai skaičiai parodys, ar ši banga tęsiasi, ir kiek tai kainuos kanclerio stovyklai.

  • UEFA masinio futbolo savaitė grįžta: renginiai Lietuvoje ir tikslas, kuris jungia bendruomenes

    Rugsėjo 21–30 dienomis Europoje vyks UEFA masinio futbolo savaitė, dar žinoma kaip „Grassroots Week“. Kampanija sutampa su Europos sporto savaite ir primena, kad futbolas prasideda ne stadionuose, o mokyklose, bendruomenėse ir vietos klubuose.

    UEFA akcentuoja, kad masinis futbolas yra visos sistemos pamatas: jis įtraukia vaikus, tėvus, trenerius, savanorius, teisėjus ir mokytojus. Tokios iniciatyvos padeda mažinti fizinio pasyvumo problemą ir skatina reguliariai judėti, ypač tarp jaunimo.

    Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama prieinamumui ir įtraukčiai: kuriamos programos mergaitėms, žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus dalyviams, populiarėja futbolas vaikščiojant. Tai atliepia bendrą sporto politikos kryptį, kur svarbiausia ne rezultatas, o galimybė dalyvauti.

    UEFA tikslas: daugiau galimybių

    UEFA pabrėžia, kad didžioji dalis organizacijos pajamų grąžinama futbolui, o reikšminga investicijų dalis skiriama būtent masinio futbolo projektams. Šių programų esmė – sukurti aiškų kelią nuo pirmųjų treniruočių iki ilgalaikio sportavimo įpročio, nesvarbu, ar žmogus sieks profesionalo karjeros.

    „UEFA masinio futbolo savaitė suteikia progą pagerbti žmones, kurių dėka futbolas gyvuoja kasdien. Trenerių, savanorių, mokytojų ir klubų atsidavimas užtikrina, kad žaidimas išliktų atviras, įtraukus ir prieinamas visiems“, – sakė UEFA futbolo vystymo vadovas Olivieris Doglia.

    Partnerystės su verslu taip pat tampa svarbia kampanijos dalimi, nes jos leidžia finansuoti renginius, inventorių, edukacines veiklas ir komunikaciją. UEFA nurodo, kad kampanijos tikslas – ne vien vienkartiniai renginiai, o ilgalaikis bendruomenių įsitraukimas.

    Kas vyks Lietuvoje?

    Lietuvoje prie iniciatyvos jungiasi Lietuvos masinio futbolo asociacija ir Lietuvos futbolo federacija, o renginiai planuojami keliuose miestuose ir miesteliuose. Organizuojami integraciniai turnyrai, mokyklų ir vaikų varžybos, taip pat futbolo vaikščiojant renginiai, kurie ypač tinka vyresniems ar rečiau sportuojantiems žmonėms.

    „Rugsėjo pabaigoje visi kartu Europoje minime tradicija tapusią masinio futbolo savaitę. Futbolo renginiai keliaus į skirtingus Lietuvos miestus ir miestelius, kviesdami fiziškai aktyviai praleisti laiką ir įtraukti kuo daugiau žmonių“, – sakė masinio futbolo projektų koordinatorius Lietuvoje Martynas Karpavičius.

    Organizatoriai ragina bendruomenes ir pačius futbolo entuziastus neapsiriboti oficialiu kalendoriumi ir inicijuoti savo veiklas: treniruotes, šeimų turnyrus, mokyklų rungtynes ar draugiškus susitikimus. Esminė idėja – sukurti progą judėti, bendrauti ir stiprinti ryšius per sportą.

  • Po Antarktidos ledu – Himalajų dydžio kalnų pėdsakai? Mokslininkai sieja su gyvybės sprogimu

    Po Antarktidos ledu – Himalajų dydžio kalnų pėdsakai? Mokslininkai sieja su gyvybės sprogimu

    Antarktida dažniausiai įsivaizduojama kaip ledu sukaustytas žemynas, tačiau po storu ledo skydu gali slypėti gerokai dramatiškesnė istorija. Naujas tyrimas rodo, kad po Antarktidos ledu gali būti užkastos senovinių kalnų grandinių „šaknys“, kadaise prilygusios šiandienos Himalajams.

    Mokslininkų teigimu, šie milžiniški kalnai galėjo prisidėti prie sąlygų, kurios vėliau leido suklestėti sudėtingai gyvybei vandenynuose. Idėja paremta ne tiesioginiais gręžiniais, o itin patvarių mineralų, cirkonų, analize.

    Kas išdavė senovinius superkalnus

    Cirkonai yra itin atsparūs kristalai, išsaugantys uolienų „parašą“ net tada, kai pačios uolienos seniai suirusios. Jų cheminė sudėtis ir urano bei švino izotopų santykiai leidžia datuoti, kada ir kokiomis sąlygomis susiformavo uolienos, iš kurių šie grūdeliai kilo.

    Kadangi daugiau nei 99,5 proc. Antarktidos dengia ledas, tiesiogiai tirti žemyno geologiją sunku. Todėl tyrėjai rėmėsi cirkonais, kurie iš Antarktidos buvo pernešti į vandenynų nuosėdas, ir sujungė 1 712 naujai ištirtų grūdelių duomenis su ankstesniais Antarktidos cirkonų tyrimais.

    Analizė atskleidė ypač ryškų amžiaus „piką“ laikotarpiu maždaug prieš 650–450 milijonų metų, kai formavosi superžemynas Gondvana. Įtraukus Antarktidos duomenis į pasaulinę duomenų bazę, Gondvanos kalnodaros signalas tapo vienu didžiausių tokio tipo pėdsakų visame rinkinyje.

    Nuo kalnų erozijos iki deguonies

    Vienas svarbiausių tyrimo akcentų – dalis cirkonų rodo susidarymą sąlygomis, būdingomis itin aukštų kalnų giluminėms „šaknims“, kur uolienas veikia didžiulis slėgis. Tai sustiprina hipotezę, kad susidūrus dabartinės Antarktidos, Indijos, Australijos ir Kalahario kratonų masyvams galėjo iškilti Himalajų masto kalnų juostos.

    Tokie kalnai kyla ne vien tam, kad vėliau būtų nušlifuoti erozijos. Ardant kalnams, į aplinkinius vandenynus patenka didžiuliai kiekiai nuosėdų ir cheminių elementų, ypač fosforo ir geležies, kurie skatina pirminę produkciją – dumblių ir cianobakterijų augimą.

    Didesnė pirminė produkcija reiškia daugiau organinės medžiagos ir daugiau fotosintezės metu pagaminamo deguonies. Tačiau vien gamybos nepakanka: kad deguonies lygis atmosferoje augtų, dalis organinės anglies turi būti greitai palaidota nuosėdose, kitaip ji suyra ir deguonis vėl „sunaudojamas“ cheminėse reakcijose.

    Tyrėjai teigia, kad Gondvanos kalnų erozija galėjo sukurti būtent tokį mechanizmą: didžiuliai nuosėdų srautai greitai užklojo organine anglimi ir sulfidu turtingas nuogulas, padėdami ilgesniam laikui „užrakinti“ anglį ir taip palengvindami deguonies kaupimąsi.

    Ar tai paaiškina gyvūnų įvairovės šuolį?

    Mokslininkai pabrėžia, kad nenori tiesiogiai teigti, jog Antarktidos superkalnai sukėlė kambro sprogimą – laikotarpį, kai ankstyvajame paleozojuje sparčiai išaugo gyvūnų įvairovė. Greičiau kalbama apie palankias aplinkos sąlygas: daugiau maisto jūrų ekosistemose, daugiau deguonies ir daugiau cheminių „statybinių blokų“, reikalingų, pavyzdžiui, mineralizuotiems skeletams.

    Vis dėlto lieka neapibrėžtumų. Tyrėjai pripažįsta, kad atmosferos deguonies kilimo laikas ir mastas nėra pakankamai tiksliai rekonstruoti, o jų skaičiavimai patys savaime dar neįrodo priežastinio ryšio.

    Taip pat minimi ir ankstesni, maždaug prieš 800 milijonų metų fiksuojami deguonies chemijos pokyčiai, kurių šis modelis iki galo nepaaiškina. Nepaisant to, nauji cirkonų duomenys sustiprina bendrą scenarijų: žemynams susidūrus kyla kalnai, jie ardomi, maistinės medžiagos užlieja vandenynus, o nuosėdos padeda palaidoti anglį – ir po ilgo geologinio „grandininio“ proceso gyvybei atsiveria naujos galimybės.

    Jei po Antarktidos ledu iš tiesų slypi senųjų kalnų „šaknys“ ir dalis milžiniškų nuosėdinių kūnų, ateities tyrimai – nuo geofizinių matavimų iki kryptingesnių gręžinių – galėtų pateikti dar tvirtesnių įrodymų. Kol kas cirkonai primena, kad net ledo tyloje gali būti užkoduota istorija, pakeitusi visos planetos biologinę raidą.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Earth and Planetary Science Letters“.