Česnakai dažnai pirmieji parodo, kad dirvoje kažko trūksta: lapai praranda sodrią spalvą, ima gelsti ar džiūti. Tokie požymiai nėra vien kosmetinė problema, nes maisto medžiagų stygius gali sulėtinti augimą ir sumažinti galvučių dydį.
Svarbu atskirti, ar gelsta senesni, apatiniai lapai, ar džiūsta jų galiukai, nes tai gali rodyti skirtingus trūkumus. Praktikoje česnakams dažniausiai pritrūksta azoto, fosforo arba kalio, ypač lengvesnėse, greitai išsiplaunančiose dirvose.
Dažniausiai kaltas azotas
Jeigu pirmiausia gelsta apatiniai, seniausi lapai, o vėliau spalva blunka visame lape, dažnas kaltininkas yra azoto trūkumas. Augalas perkelia turimus išteklius į jaunesnius lapus, todėl „nukenčia“ senoji lapija.
Ilgiau užsitęsęs azoto stygius paprastai reiškia lėtesnį augimą ir mažesnes česnako galvutes. Lapai gali tapti standesni, gelsvai žalsvi, kartais šiek tiek susisukę, o visas kerelis atrodo silpnesnis.
Kai augimas sulėtėja
Fosforo trūkumas dažniau pasireiškia ne staigiu geltimu, o bendru augimo sulėtėjimu ir išblukusia, mažiau intensyvia žaluma. Tokie požymiai lengvai praleidžiami pro akis, nes pokytis vyksta palaipsniui.
Trūkstant fosforo, nukenčia šaknų sistema ir galvučių formavimasis, todėl augalai gali vėliau bręsti, o derlius būna prastesnės kokybės. Praktinis signalas po derliaus nuėmimo – silpniau susiformavusios apsauginės sausos luobelės, dėl ko laikymas sandėliuojant tampa sudėtingesnis.
Apdegę galiukai ir džiūvimas
Jeigu pirmiausia džiūsta lapų galiukai, tarsi būtų lengvai „apsvilę“, o vėliau senesni lapai gelsta ir nunyksta, dažnai tai susiję su kalio trūkumu. Kalis svarbus vandens apykaitai ir atsparumui karščiui bei laikiniems sausros periodams.
Tokiu atveju jaunesni lapai dar gali išlikti tamsiai žali, tačiau bendra augalo būklė blogėja, o derlius mažėja. Ilgėjant karštiems ir sausesniems periodams, kalio svarba ypač išryškėja, nes česnakai jautriau reaguoja į drėgmės svyravimus.
Norint tiksliau nustatyti priežastį, patikimiausia remtis dirvožemio tyrimais ir tręšimo planu, o ne vien vizualiais požymiais. Taip galima išvengti situacijos, kai trąšos panaudojamos netinkamai, o problema lieka, nes augalui trūko visai kito elemento arba trukdė dirvos pH ir maisto medžiagų pasisavinimas.
Leave a Reply