CP v2

Blog

  • DI lenktynės bankuose: „UBS“ liko vienintelė Europoje top 10, „JPMorgan Chase“ tolsta

    DI lenktynės bankuose: „UBS“ liko vienintelė Europoje top 10, „JPMorgan Chase“ tolsta

    Europai top 10 liko tik „UBS“

    Šveicarijos bankas „UBS“ tapo vieninteliu Europos skolintoju, patekusiu į dešimtuką pagal DI diegimo brandą, rodo „Evident“ sudaromas „Evident AI Index“. Naujausiame reitinge „UBS“ pakilo į 6 vietą, o anksčiau aštuntuke buvęs Londone įsikūręs „HSBC“ nusmuko į 11 poziciją.

    Indeksas vertina 50 didžiųjų bankų Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione, remdamasis vien viešai prieinamais duomenimis. Vertinami keturi blokai: DI talentai, inovacijos, vadovybės dėmesys ir atsakingo naudojimo skaidrumas.

    Ką bankai daro su DI?

    Pasak indekso autorių, bankai DI jau naudoja ne tik klientų aptarnavimo pokalbių sprendimams. Dažniausiai minimos sritys yra sukčiavimo prevencija, programavimo darbų automatizavimas, paskolų paraiškų vertinimo pagalba ir konsultantų darbo spartinimas.

    Skaičiuojama, kad nuo 2021 metų šie 50 bankų viešai pristatė daugiau nei 1 100 skirtingų DI panaudojimo atvejų. Tai rodo, kad eksperimentų fazė sparčiai virsta sisteminiu diegimu visoje organizacijoje.

    Šiaurės Amerika stiprina dominavimą

    Pirmąją vietą išlaikė „JPMorgan Chase“, o jos pranašumas prieš antroje vietoje esantį „Capital One“ padidėjo. Trečia reitinge įvardyta „Royal Bank of Canada“, ketvirta vieta atiteko Australijos „CommBank“, o dešimtuke dominuoja JAV ir Kanados bankai.

    „Evident“ taip pat nustatė, kad per pastaruosius metus bankų DI gebėjimai augo beveik tris kartus greičiau nei vidutiniškai per trejus ankstesnius metus. Tai greičiausias progresas nuo tada, kai indeksas pradėtas skelbti 2023 metais.

    „Tai buvo metai, kai DI bankininkystėje tapo industriniu reiškiniu“, – sakė „Evident“ bendraįkūrėja ir bendra vadovė Alexandra Mousavizadeh.

    Darbuotojų mažinimas ne visur yra prioritetas

    Tyrimo autoriai ginčija paplitusią prielaidą, kad DI neišvengiamai smarkiai mažins bankų darbuotojų skaičių. Indekso lyderiai, anot jų, toliau aktyviai samdo DI specialistus, o prioritetą dažniau teikia augimui, o ne masinėms atleidimų programoms.

    Tuo pat metu rinkoje išlieka ir priešingų pavyzdžių. Londone įsikūręs bankas „Standard Chartered“ yra pranešęs ketinantis iki 2030 metų mažinti apie 7 800 administracinių darbo vietų, daugiau atsiremdamas į DI ir automatizavimą.

    „Evident“ duomenimis, programinės įrangos diegimo vaidmenų apimtis per metus tarp 50 bankų išaugo 4,3 proc. Tuo tarpu „Morgan Stanley“ teigia iš naujo panaudojantis daugiau nei 1 000 000 programuotojų valandų, kurias išlaisvino jo vidinė platforma, o „UBS“ nurodo, kad konsultantams skirta priemonė per savaitę sutaupo apie 1 200 valandų.

    Grąžos paieškos ir saugikliai

    Indeksas fiksuoja ir didėjantį spaudimą pagrįsti investicijų į DI naudą skaičiais. Dvylika bankų jau skelbia apie pasiektą arba prognozuojamą investicijų grąžą, kai anksčiau tokių buvo mažiau.

    Tarp pavyzdžių minimas „Lloyds Banking Group“, teigęs, kad generatyvusis DI 2025 metais sukūrė apie 59 000 000 eurų vertės naudą, o 2026 metais tikimasi viršyti maždaug 118 000 000 eurų ribą. Analitikų vertinimu, būtent gebėjimas įrodyti grąžą lems, kuriems projektams bus skiriami rekordinių mastų DI biudžetai.

    Didėjant susirūpinimui dėl vis galingesnių modelių kontrolės, indeksas išskiria ir atsakingo DI priemones. Skaičiuojama, kad apie 80 proc. lyderių yra įdiegę pažangesnius saugiklius, įskaitant modelių naudojamų duomenų patikras ir atsakymų kontrolės mechanizmus, kai tarp likusių indekso dalyvių tai esą būdinga maždaug 40 proc.

    Europos Sąjungoje DI, naudojamas žmonių kreditingumui vertinti, priskiriamas didelės rizikos kategorijai pagal DI aktą. Ši reguliacinė kryptis stiprina reikalavimą bankams ne tik diegti technologiją, bet ir užtikrinti jos skaidrumą, auditą bei atitiktį.

  • Prancūzijos valdžia sukritikavo Marine Le Pen biudžetą: apie 140 mlrd. eurų pažadai kelia abejonių

    Prancūzijos valdžia sukritikavo Marine Le Pen biudžetą: apie 140 mlrd. eurų pažadai kelia abejonių

    Prancūzijos ekonomikos ir viešųjų finansų ministrai aštriai sukritikavo kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen ir jos vadovaujamo Nacionalinio sambūrio pristatytą alternatyvų biudžeto planą. Vyriausybės atstovai teigia, kad siūlymai paremti pernelyg optimistinėmis prielaidomis ir gali būti sunkiai įgyvendinami teisiškai.

    „Jūs sapnuojate spalvotai“, – sakė ekonomikos ministras Rolandas Lescure, vertindamas opozicijos pateiktus skaičius. Viešųjų sąskaitų ministras Davidas Amiel pridūrė, kad tai esąs Potemkino biudžetas, labiau primenantis dekoraciją nei realų valstybės finansų planą.

    Pažadai dėl deficito ir skolų

    Nacionalinis sambūris skelbia siekiantis iki 2032 metų rasti apie 140 mlrd. eurų sutaupymų, o biudžeto deficitą iki 2030 metų sumažinti žemiau 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Taip pat žadama mažinti valstybės skolą nuo maždaug 119 proc. iki 112 proc. bendrojo vidaus produkto, kartu numatant apie 30 mlrd. eurų mokesčių mažinimą.

    Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad Prancūzijos fiskalinės taisyklės glaudžiai siejasi su Europos Sąjungos ekonominio valdymo sistema, o bet kokie dideli deficito mažinimo planai paprastai reikalauja aiškių, patikrinamų priemonių. Pastaraisiais metais Prancūzija nuolat susidūrė su iššūkiu suvaldyti deficitą, todėl rinkos ir institucijos ypač jautriai vertina pažadus, kurie remiasi neapibrėžtais taupymo šaltiniais.

    Kur siūloma rasti pinigų?

    Pasak Nacionalinio sambūrio, didelė sutaupymų dalis būtų pasiekta griežtinant imigracijos politiką, mažinant Prancūzijos įmokas į Europos Sąjungos biudžetą ir ribojant savivaldybių išlaidas. Ministrai teigia, kad dalis šių priemonių susidurtų su Konstitucijos, Europos Sąjungos teisės ir politinio įgyvendinimo barjerais.

    Ekonomikos ministras pabrėžė, kad skaičiavimai grindžiami 1,8 proc. ekonomikos augimo prielaida, kuri, anot jo, yra didesnė nei daugelio Prancūzijos ir tarptautinių institucijų prognozės. Vyriausybės logika paprasta: jei augimas bus lėtesnis, žadami sutaupymai ir deficito mažinimas automatiškai taps dar sunkiau pasiekiami.

    „Neužtenka įrašyti teksto į Konstituciją, kad sutaupymai atsirastų patys“, – sakė Rolandas Lescure, kalbėdamas apie siūlymą įtvirtinti vadinamąją auksinę taisyklę, kuri įpareigotų kasmet mažinti valstybės skolą. Vyriausybė taip pat priminė, kad bandymai mažinti įmokas į Europos Sąjungos biudžetą priklausytų nuo derybų su kitomis 26 valstybėmis narėmis.

    Pensinis amžius ir energetika

    Marine Le Pen taip pat siūlo grąžinti pensinį amžių iki 62 metų, o kai kuriais atvejais ir iki 60 metų, nors šiuo metu jis yra 64 metai. Politikė teigia, kad tai būtų įmanoma pertvarkius pensijų kaupimo modelius, tačiau kritikai pažymi, kad bet koks ankstesnio išėjimo į pensiją scenarijus paprastai didina ilgalaikius įsipareigojimus arba reikalauja papildomų įmokų.

    Energetikos ir klimato politikoje Nacionalinis sambūris žada atsisakyti nuostolingų subsidijų nepastovioms energijos gamybos technologijoms ir įgyvendinti didelę struktūrinę reformą, kartu deklaruojant tikslą pasiekti anglies neutralumą iki 2050 metų. Vyriausybė savo ruožtu pabrėžia, kad tokie tikslai reikalauja nuoseklaus finansavimo, o staigūs subsidijų pakeitimai gali sukelti papildomų kaštų tiek investicijoms, tiek vartotojams.

    Nacionalinio sambūrio atstovai atmeta kritiką ir tvirtina, kad siūlomas planas yra realistiškas, o vyriausybė esą gina status quo. Vis dėlto diskusija dėl skaičių patikimumo ir priemonių teisėtumo Prancūzijoje greičiausiai tik aštrės artėjant politiniam ciklui ir formuojant 2027 metų prezidento rinkimų darbotvarkę.

  • TVF siunčia aiškų signalą: taupymas grįžta, o pasaulio skola artėja prie 100 proc. BVP

    TVF siunčia aiškų signalą: taupymas grįžta, o pasaulio skola artėja prie 100 proc. BVP

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva perspėja, kad laikai, kai valstybės galėjo skolą suvaldyti remdamosi pigiais pinigais ir spartesniu augimu, baigiasi. Pasak jos, vis daugiau šalių turės grįžti prie griežtesnės biudžeto drausmės ir aiškių vidutinės trukmės planų.

    Georgieva kalbėjo Singapūre, artėjant TVF ir Pasaulio banko metiniams susitikimams Bankoke. Ji pabrėžė, kad vien didesni augimo tempai nebebus patikimas būdas spręsti viešųjų finansų problemas, todėl reikės mažinti deficitą ir atsargiau planuoti išlaidas.

    Skola vėl tampa sistemine rizika

    TVF vadovė įspėjo, kad pasaulio viešoji skola priartėjo prie lygių, matytų po Antrojo pasaulinio karo, o iki 2030 metų gali viršyti 100 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Didžiausiais skolos augintojais ji įvardijo išsivysčiusias ekonomikas, kuriose, anot jos, trūksta ryžtingų sprendimų.

    „Nematyti lemiamų veiksmų didelę skolą turinčiose pažangiose ekonomikose, kur dabar labiausiai reikia patikimų vidutinės trukmės fiskalinio konsolidavimo planų“, – sakė Kristalina Georgieva.

    Ji atkreipė dėmesį, kad skolinimosi kaina jau kyla: 10 metų trukmės JAV, Vokietijos ir Japonijos vyriausybių obligacijų pajamingumai pasiekė aukščiausius lygius per ilgą laiką. Tai reiškia didesnes palūkanų išlaidas biudžetams ir mažesnę erdvę naujoms išlaidoms.

    Palūkanos, energija ir DI bumas

    Kalbėdama apie pinigų politiką, TVF vadovė teigiamai įvertino pastaruosius sprendimus didinti bazines palūkanų normas ir ragino daugelyje šalių išlaikyti atsargiai griežtesnį kursą. Jos vertinimu, infliacijos rizikos dar nėra išnykusios, o per anksti atsipalaiduoti būtų pavojinga.

    Georgieva akcentavo ir du priešingomis kryptimis veikiančius smūgius pasaulio ekonomikai: neigiamą energijos pasiūlos šoką dėl karo su Iranu bei teigiamą paklausos impulsą, kurį kuria investicijų banga į dirbtinį intelektą. Jos teigimu, šių veiksnių derinys skirtingus regionus veikia nevienodai, todėl vieno recepto visiems nebus.

    Naftos kainos, pasak jos, laikosi apie 100 JAV dolerių už barelį ribą, o tai yra aukščiau nei TVF prielaidose naudotas lygis rengiant ankstesnes prognozes. Perspėjama, kad net ir greitai pasibaigus konfliktui Persijos įlankoje, aukštų energijos kainų problema gali užsitęsti.

    „Patinka tai ar ne, DI jau čia“, – sakė Kristalina Georgieva.

    TVF skaičiavimais, tinkamai pritaikytas DI galėtų kasmet padidinti pasaulio ekonomikos augimą maždaug puse procentinio punkto. Tačiau Georgieva pabrėžė ir rizikas: spartus DI infrastruktūros kūrimas gali būti infliacinis, o investuotojų nusivylimas galėtų virsti plačiu finansiniu sukrėtimu.

    Ji taip pat išskyrė grėsmes darbo rinkai, kibernetiniam saugumui ir pažangių modelių valdymui, kai technologijų raida lenkia reguliavimą ir visuomenės pasirengimą. TVF artimiausiu metu ketina paskelbti atnaujintas pasaulio ekonomikos prognozes, kurios bus pristatytos per susitikimus Bankoke.

  • Rekordiniai statymai prieš eurą: Prancūzijos biudžetas ir energijos šokas gąsdina rinkas

    Rekordiniai statymai prieš eurą: Prancūzijos biudžetas ir energijos šokas gąsdina rinkas

    Investuotojų nuotaikos apsivertė

    Metų pradžioje euras buvo viena populiariausių pasaulio rinkų krypčių, nes investuotojai tikėjosi, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ilgiau laikys aukštas palūkanas. Tačiau rudenį bendra kryptis pasikeitė, o euras patyrė kelias savaites trunkantį spaudimą.

    Silpnėjimą sustiprino du vienu metu užgriuvę veiksniai: brangstanti energija ir didėjantis nerimas dėl Prancūzijos viešųjų finansų. Tai skatino rinkos dalyvius didinti statymus, kad euras dar pigs.

    Energijos kainos ir importo sąskaita

    Europai jautriausia grandis išlieka energetika, nes didelė dalis dujų ir naftos yra importuojama, o kainos tarptautinėse rinkose dažnai nustatomos JAV doleriais. Kai euras silpnėja, importas europiečiams pabrangsta, o tai dar labiau kelia infliacinį spaudimą.

    Dujų ir naftos kainų šuoliai paprastai greitai persiduoda į šildymo, elektros ir transporto sąnaudas, todėl smunka vartotojų perkamoji galia. Dėl to finansų rinkos pradeda abejoti, ar ECB gali agresyviai kelti palūkanas, jei ekonomika jau lėtėja.

    Kodėl infliacija nebepadeda eurui?

    Įprastai didesnė infliacija didina tikimybę, kad centrinis bankas griežtins pinigų politiką, o aukštesnės palūkanos palaiko valiutą. Vis dėlto šį kartą rinkos vis dažniau vertina, kad per didelės skolinimosi sąnaudos gali smarkiai pristabdyti euro zonos augimą.

    Todėl net ir kylant vartotojų kainoms investuotojai nebūtinai perkelia lūkesčius į didesnes ECB palūkanas. Valiutai tai reiškia nepalankų derinį: infliacijos kaina jaučiama, o palūkanų pranašumas prieš JAV dolerį gali nebeaugti.

    Prancūzijos biudžetas ir obligacijų rinkos įtampa

    Antrą smūgį eurui sudavė politinis ir fiskalinis neapibrėžtumas Prancūzijoje, kai biudžeto priėmimas tapo komplikuotas, o rinkos ėmė reikalauti didesnės grąžos už skolinimą. Kai didelės euro zonos valstybės rizika vertinama prasčiau, dalis investuotojų mažina eurais denominuotų aktyvų dalį.

    Tokia įtampa obligacijų rinkoje svarbi ir netiesiogiai: kuo labiau kyla skolinimosi kaštai, tuo mažiau erdvės ECB griežtinti politiką, kad nepadidintų finansinio nestabilumo. Dėl to palūkanų lūkesčiai gali slopti, o euras praranda papildomą atramą.

    Rekordiniai trumpieji statymai ir kiek dar gali kristi

    Vienas aiškiausių nuotaikų pokyčio signalų yra JAV ateities sandorių duomenys, rodantys rekordiškai didelius trumpuosius statymus prieš eurą. Tokia pozicija reiškia, kad dalis spekuliantų uždirba tikėdamiesi euro pigimo JAV dolerio atžvilgiu.

    Analitikų vertinimai išsiskiria: vieni mato erdvės tolesniam smukimui, jei Prancūzijos skolos rinkose įtampa atsinaujintų ir energijos kainos liktų aukštos, kiti įspėja, kad pardavimas gali būti per stiprus. Vis dėlto didelė trumpųjų pozicijų apimtis reiškia ir kitą scenarijų: bet koks palankesnis signalas gali sukelti staigų atšokimą, kai statę prieš eurą skuba uždaryti sandorius.

    Tvaresniam euro atsigavimui, rinkos požiūriu, reikėtų kelių sąlygų vienu metu: aiškesnio Prancūzijos fiskalinio plano, ramesnių obligacijų rinkų ir mažesnio energijos kainų spaudimo. Kol šie veiksniai išlieka neapibrėžti, euras gali išlikti jautrus net ir nedidelėms neigiamoms naujienoms.

  • Baku sprogo: Koga iškovojo trūkstamą auksą, Yusifov atsiliko, bet tapo pasaulio čempionu

    Baku sprogo: Koga iškovojo trūkstamą auksą, Yusifov atsiliko, bet tapo pasaulio čempionu

    Pirmoji diena Baku: du nauji čempionai

    2026 metų pasaulio dziudo čempionatas Baku prasidėjo emocingai: pirmąsias aukso medalių kovas laimėjo japonė Wakana Koga ir šeimininkų atstovas Ahmadas Yusifovas. Abu sportininkai triumfavo savo svorio kategorijose ir įrašė ryškų startą čempionato metraštyje.

    Moterų iki 48 kilogramų finale Koga įveikė italę Assuntą Scutto, o vyrų iki 60 kilogramų finale Yusifovas po dramatiško lūžio palaužė Kazachstano sportininką Šerzodą Davlatovą. Tarptautinė dziudo federacija pabrėžė, kad tokie finalai nuo pirmųjų dienų kelia viso turnyro įtampą.

    Koga pagaliau pasiekė trūkstamą viršūnę

    Assunta Scutto į pasaulio čempionato finalą pateko trečią kartą iš eilės, tačiau šįkart jai pritrūko lemiamo momento. Koga visos dienos kovose atrodė užtikrinta ir finale kantriai ieškojo progos, kol perėmė iniciatyvą parteryje.

    Lemiamu epizodu tapo Kogos veiksmas ant žemės, kai ji ramiai ir tiksliai užbaigė ataką, nepalikdama varžovei erdvės išsigelbėti. Taip japonė pridėjo pasaulio čempionės titulą prie ankstesnių laimėjimų ir užpildė svarbiausią spragą savo kolekcijoje.

    „Iš tribūnų sklindanti energija mane tiesiog užvedė, ir dėl sirgalių palaikymo arenoje sugebėjau pasirodyti dar geriau“, – sakė Wakana Koga.

    Yusifovo sugrįžimas sukėlė arenos audrą

    Vyrų iki 60 kilogramų kategorijoje finalas Baku turėjo papildomą įtampą, nes Yusifovas kovojo namuose ir pirmą kartą pasiekė pasaulio čempionato finalą. Jo varžovas Šerzodas Davlatovas taip pat debiutavo tokio lygio finale, o tai tik sustiprino neprognozuojamumo jausmą.

    Dvikova klostėsi Yusifovui nepalankiai, tačiau jis sugebėjo atsitiesti, pakeisti kovos ritmą ir išplėšti pergalę. Baku publika šį lūžį pasitiko audringai, o finalas tapo vienu ryškiausių čempionato atidarymo akcentų.

    „Mano galvoje visada buvo tik geri dalykai: aš tiesiog negalėjau pralaimėti prieš šią publiką, o dabar jaučiuosi puikiai“, – sakė Ahmadas Yusifovas.

    Tarptautinė dziudo federacija primena, kad pasaulio čempionatas yra vienas svarbiausių sezono startų, lemiantis ne tik prestižą, bet ir reitingo taškus, kurie ilgainiui daro įtaką atrankoms į didžiuosius turnyrus. Baku čempionatas tęsiasi, o pirmosios dienos intriga rodo, kad net favoritams čia nebus lengvų kovų.

  • UNESCO pripažino Kazachstano uolose iškaltas mečetes: atskleidė, kas laukia Mangystau

    UNESCO pripažino Kazachstano uolose iškaltas mečetes: atskleidė, kas laukia Mangystau

    UNESCO sprendimas ir jo reikšmė

    Penki Kazachstano Mangystau regione uolose iškirstų mečečių kompleksai su susijusiomis šventvietėmis įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Sprendimas priimtas Pasaulio paveldo komiteto 48-ojoje sesijoje, vykusioje Pietų Korėjos Busane.

    Naujasis įrašas apima Beket-Ata, Shopan-Ata, Karaman-Ata, Shakpak-Ata ir Sultan-Epe šventoves, datuojamas maždaug nuo 12 iki 18 amžiaus. UNESCO vertinimu, jos atspindi išskirtinę dvasinę tradiciją, susiformavusią prisitaikant prie vietos gamtos ir kraštovaizdžio.

    Mangystau dvasinė tradicija

    Mangystau dažnai vadinamas klajoklių kultūros ir dvasinių praktikų sankirta: čia sufi islamo tradicijos ilgainiui persipynė su senesniais protėvių kulto ir kraštovaizdžio šventumo įsivaizdavimais. Ši sintezė, pasak UNESCO, matoma tiek ritualuose, tiek architektūroje.

    Sufizmo kontekste priesaga Ata reiškia pagarbinį kreipinį į gerbiamą dvasinį autoritetą ar protėvį. Dalis Mangystau šventovių siejamos su dvasine linija, kildinama iš garsaus sufi mokytojo Khoja Ahmed Yasawi, kurio mokymas prisidėjo prie islamo plitimo tarp tiurkų tautų Vidurinėje Azijoje.

    Kas išskirtinio uolų mečetėse?

    Šios šventovės vietinių dažnai vadinamos požeminėmis mečetėmis, nors jų formos įvairios: vienos įrengtos natūraliuose urvuose, kitos iškaltos stačiose uolų sienose ar iškastos grunte. Tokia architektūra buvo praktiška pusdykumių sąlygomis, nes suteikdavo pastogę nuo karščio ir vėjų.

    Kompleksuose paprastai yra maldos erdvės, mihrabai, patalpos susikaupimui ir apmąstymams, taip pat su dvasiniais mokytojais siejami kapai. Kai kur įrengtos atskiros celės tyliai meditacijai, o šalia neretai driekiasi senos kapinės, datuojamos net nuo 10 iki 20 amžiaus.

    Sufijų mokytojai ir legendos

    Pasakojimuose apie šventoves susipina istoriniai faktai ir vietos tradicijos. Pavyzdžiui, Karaman-Ata siejamas su ankstyvuoju islamo sklaidos laikotarpiu regione, o šalia esantis nekropolis laikomas vienu seniausių Mangystau teritorijoje.

    Beket-Ata tradiciškai apibūdinamas kaip mokslininkas, gydytojas ir architektas, o liaudies pasakojimuose jam priskiriami neįprasti gebėjimai. Tokios istorijos sustiprina piligrimystės tradiciją ir paaiškina, kodėl dalis vietų iki šiol laikomos ypatingomis ne tik religiniu, bet ir tapatybės požiūriu.

    Piligrimai, turizmas ir ateities planai

    Mangystau šventovės šimtmečius traukė piligrimus, o UNESCO statusas paprastai dar labiau padidina tarptautinį susidomėjimą. Lankytojams pabrėžiamos pagarbos taisyklės, ypač kukli apranga, o moterims kai kur rekomenduojama prisidengti galvą prieš įžengiant į požemines erdves.

    Kazachstanas skelbia planuojantis gerinti susisiekimą su atokiomis vietomis ir plėtoti infrastruktūrą, kartu saugant paveldą. Tarp minimų krypčių yra restauravimo darbai, lankytojų centrų plėtra ir praktiniai sprendimai, tokie kaip patogesni keliai bei ryšio gerinimas, kad augant srautams būtų išlaikytas vietų autentiškumas.

    UNESCO įrašas Mangystau šventovėms reiškia ne tik tarptautinį pripažinimą, bet ir aiškesnį įsipareigojimą jas saugoti. Tai gali tapti postūmiu tiek regiono kultūriniam turizmui, tiek nuoseklesniam paveldosaugos finansavimui ir ilgalaikiam lankytojų srautų valdymui.

  • „Mercedes-Benz“ pardavimai smuko 6 proc., bet elektromobiliai iššovė į rekordą: kas vyksta?

    „Mercedes-Benz“ pardavimai smuko 6 proc., bet elektromobiliai iššovė į rekordą: kas vyksta?

    Akcijos reagavo iškart

    „Mercedes-Benz“ akcijos spalio 7 dieną smuktelėjo po to, kai gamintojas pranešė apie 2026 metų trečiojo ketvirčio rezultatus: pasauliniai automobilių ir furgonų pardavimai siekė 491 700 vienetų, tai yra 6 proc. mažiau nei prieš metus.

    Rinkas neramino signalas, kad augimas Europoje ir Šiaurės Amerikoje nekompensavo kritimo Azijoje, ypač Kinijoje, kuri išlieka vienu svarbiausių gamintojo regionų.

    Kinija tempė rezultatą žemyn

    Vien lengvųjų automobilių segmente „Mercedes-Benz“ pardavimai krito 8 proc. iki 407 200 automobilių. Azijoje bendrovė pardavė 132 300 automobilių, tai yra 25 proc. mažiau nei prieš metus.

    Didžiausias smūgis fiksuotas Kinijoje: ten pardavimai, gamintojo teigimu, susitraukė 31 proc. Priežastimis įvardijama itin arši konkurencija, sudėtingos rinkos sąlygos ir svyruojanti paklausa.

    „Už Kinijos ribų automobilių pardavimai 2026 metais augo jau trečią ketvirtį iš eilės“, – sakė „Mercedes-Benz“ valdybos narys Mathias Geisen, atsakingas už pardavimus ir klientų patirtį.

    Bendrovė pažymi, kad Kinijoje geriausiai sekėsi GLC ir E klasės modeliams, o jų pardavimai sudarė beveik du trečdalius visų „Mercedes-Benz Cars“ pardavimų šioje rinkoje.

    Elektromobilių pardavimai pasiekė rekordą

    Nepaisant bendro nuosmukio, bendrovė fiksavo istorinį baterijomis varomų elektromobilių pardavimų ketvirtį. 2026 metų trečiąjį ketvirtį visiškai elektrinių automobilių pardavimai išaugo 61 proc. iki 68 400 vienetų.

    Gamintojas nurodo, kad visiškai elektriniai modeliai sudarė rekordinę 16,8 proc. pasaulinių lengvųjų automobilių pardavimų dalį, tai yra 7,2 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

    „Tai buvo didžiausi ketvirčio elektromobilių pardavimai bendrovės istorijoje, o didžiausią postūmį suteikė elektrinis GLC, kurio pardavimai, palyginti su antru ketvirčiu, išaugo daugiau nei tris kartus“, – sakė Mathias Geisen.

    Europoje bendri „Mercedes-Benz“ pardavimai augo 5 proc. iki 168 700 automobilių, o Šiaurės Amerikoje didėjo 4 proc. iki 83 200 vienetų. Gamintojas teigia, kad nauji elektriniai modeliai kai kuriose rinkose sulaukė itin didelio susidomėjimo, o užsakymų portfeliai dalyje Europos rinkų nusitęsia ir į 2027 metus.

    Per pirmus devynis 2026 metų mėnesius „Mercedes-Benz“ pardavė 1 244 400 automobilius, tai yra 7 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo pat metu visiškai elektrinių automobilių pardavimai per šį laikotarpį, bendrovės duomenimis, padidėjo 40 proc. iki 165 500 vienetų.

  • Iranas smogia žiniasklaidai: už interviu „priešiškai“ užsienio medijai siūlo kalėjimą

    Iranas smogia žiniasklaidai: už interviu „priešiškai“ užsienio medijai siūlo kalėjimą

    Kas nuspręsta Irano parlamente

    Irano parlamentas pritarė įstatymo projekto nuostatai, kuri numato baudžiamąją atsakomybę Irano piliečiams už interviu ar dalyvavimą diskusijose su žiniasklaidos priemonėmis, kurias Žvalgybos ministerija priskiria prie priešiškų. Už nuostatos priėmimą balsavo 174 parlamentarai, prieš buvo 6.

    Pagal projekte įrašytą 22 straipsnį numatomos bausmės apima laisvės atėmimą nuo daugiau nei 6 mėnesių iki 2 metų, pinigines baudas, taip pat fizines bausmes ir papildomus suvaržymus. Įstatymo projektas dar nėra galutinai įsigaliojęs, nes laukia tolesnių procedūrų.

    Kaip apibrėžiamos priešiškos valstybės ir medijos

    Projekte užsienio valstybės skirstomos į dvi kategorijas. Pirmos kategorijos valstybė apibrėžiama kaip formaliai priešiška, taip nusprendus pagal Irano teisę arba Aukščiausiajai nacionalinio saugumo tarybai priėmus sprendimą.

    Antros kategorijos valstybė apibūdinama plačiau: tai valstybė, kuri, Irano institucijų vertinimu, planavo ar vykdė veiksmus, galinčius pakenkti Teherano politiniams, gynybos, saugumo, ekonominiams, socialiniams ar kultūriniams interesams. Šių valstybių sąrašą parengtų Žvalgybos ministerija kartu su Islamo revoliucijos sargybinių korpuso žvalgyba, o galutinį pritarimą suteiktų Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba.

    Vyriausybės kritika ir išimtys pareigūnams

    Irano prezidento Masoudo Pezeshkiano vyriausybė projektui oficialiai nepritarė ir įspėjo, kad jis turi rimtų trūkumų. Kabinetas argumentavo, jog tokie ribojimai gali kenkti mokslinei veiklai, spartinti specialistų emigraciją ir turėti neigiamų vidaus bei tarptautinių pasekmių.

    Parlamento posėdyje taip pat pritarta siūlymui, kuriuo valstybės pareigūnams numatoma išimtis dėl 22 straipsnio taikymo. Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokia nuostata gali sukurti dvigubus standartus, kai griežčiausi ribojimai labiausiai paliestų ne valdžios atstovus, o visuomenę, akademinę bendruomenę ir nepriklausomus pašnekovus.

    Kitos nuostatos ir teisėkūros kelias

    Parlamentas tame pačiame pakete pritarė ir 20 straipsniui, kuris griežtina atsakomybę už nepublikuotos oficialios informacijos perdavimą užsienio subjektams be leidimo. Už tokį pažeidimą projekte numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 4 iki 10 metų ir nuolatinis draudimas eiti pareigas, per kurias informacija buvo gauta.

    Kad projektas taptų įstatymu, parlamentas turi užbaigti likusių nuostatų svarstymą ir perduoti tekstą Sargų tarybai, kuri tikrina suderinamumą su šariatu ir konstitucija. Jei Sargų taryba pareikštų pastabų, o parlamentas jų nepriimtų, galutinį sprendimą priimtų Tikslingumo taryba.

    Platesnis kontekstas: spaudimas persiškai transliuojančioms redakcijoms

    Ši iniciatyva pasirodė didėjant griežtai retorikai prieš už Irano ribų veikiančias persų kalba transliuojančias redakcijas. Pastaraisiais mėnesiais Irano pareigūnai viešai kaltino kai kurias užsienyje veikiančias žiniasklaidos priemones ryšiais su priešiškomis žvalgybomis.

    Toks reguliavimo griežtinimas, žmogaus teisių gynėjų vertinimu, dar labiau siaurintų saviraiškos laisvę ir didintų savicenzūros riziką, nes priešiškumo kriterijai apibrėžiami plačiai ir gali būti taikomi selektyviai. Tai taip pat gali apsunkinti tarptautinių redakcijų darbą, kai informacijos šaltiniams Irane kyla didesnė baudžiamosios atsakomybės grėsmė.

  • Panevėžys suskaičiavo efektą: pakeitus 4 095 šviestuvus elektros poreikis krito 40 proc.

    Panevėžyje užbaigtas daugiau kaip 5 mln. eurų vertės gatvių apšvietimo modernizavimo projektas, po kurio miestas prognozuoja bent 40 proc. mažesnį elektros energijos suvartojimą. Atnaujinus infrastruktūrą, kasmet planuojama sutaupyti apie 1,11 GWh elektros energijos.

    Pasak savivaldybės ir projektą administruojančių institucijų, pagrindinis pokytis – pakeista beveik pusė miesto šviestuvų. Iš viso modernizuoti 4 095 šviestuvai, o dalis iki tol naudotos įrangos buvo fiziškai nusidėvėjusi ir nebeatitiko šiuolaikinių apšvietimo reikalavimų.

    Panevėžio miesto gatvių apšvietimo tinklas apima 291 gatvę ir turi daugiau kaip 8 000 šviestuvų bei daugiau kaip 8 000 atramų. Atnaujinimas siejamas ne tik su mažesnėmis elektros sąnaudomis, bet ir su stabilesne paslaugos kokybe, nes naujesnė įranga paprastai reikalauja mažiau priežiūros.

    Projektas įgyvendintas per maždaug dvejus metus, o jo finansavimas buvo mišrus. Daugiau kaip 3 mln. eurų sudarė Europos regioninės plėtros fondo subsidija, likusi dalis padengta Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis, o pradiniam biudžetui vėliau prireikė papildymo.

    APVA teigia, kad tokie projektai aktualūs ir kitoms savivaldybėms, todėl 2026 metais spalio 8 dieną planuojamas 10 mln. eurų kvietimas gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti. Pagal kvietimą numatoma finansuoti iki 50 proc. tinkamų išlaidų, o vienam pareiškėjui subsidija negalės viršyti 1 mln. eurų.

    „Gatvių apšvietimo modernizavimas – vienas iš būdų savivaldybėms mažinti energijos vartojimą ir kartu atnaujinti gyventojams kasdien reikalingą infrastruktūrą“, – sakė APVA Žaliosios transformacijos departamento Energinio taupumo projektų skyriaus programos vadovė Jūratė Ramoškienė.

    Ekspertai pabrėžia, kad LED technologijos ir išmanesnis apšvietimo valdymas leidžia taupyti ne vien dėl mažesnės galios, bet ir dėl tikslesnio režimų parinkimo skirtingu paros metu. Savivaldybėms tai svarbu ir dėl ilgalaikio biudžeto planavimo, nes apšvietimo sąskaitos yra viena pastovių miesto ūkio išlaidų eilučių.

  • Klaipėdos rajone apdovanoti Metų mokytojai: kas pelnė premijas ir kuo išsiskyrė?

    Įteiktos savivaldybės premijos

    Minint Tarptautinę mokytojų dieną, Klaipėdos rajono švietimo bendruomenė susirinko į iškilmingą renginį Gargžduose, kuriame padėkota pedagogams už jų kasdienį darbą. Šventės metu jau vienuoliktą kartą įteiktos trys Metų mokytojo Bronislavos Aldonos Gedvilaitės-Treijos premijos.

    Šiemet įvertintos Gargždų muzikos mokyklos mokytoja ekspertė Danguolė Gerdauskienė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė Jurgita Gerulskienė ir Gargždų „Minijos“ progimnazijos dorinio ugdymo (tikybos) vyresnioji mokytoja Neringa Žemgulienė.

    „Mokytojo profesija yra kur kas daugiau nei žinių perdavimas. Tai gebėjimas įkvėpti, palaikyti ir palikti šviesią žymę kiekvieno vaiko širdyje“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Muzika, mokslas ir vertybės

    D. Gerdauskienė Gargždų muzikos mokykloje dirba apie tris dešimtmečius: moko solfedžio, vadovauja mokyklos chorui, ruošia vaikus konkursams ir pasirodymams. Pedagogė pabrėžia, kad muzikinis ugdymas prisideda ne tik prie klausos ar ritmo pajautos, bet ir prie emocinės savijautos bei bendrųjų gebėjimų.

    Ji taip pat nuosekliai ruošia mokinius Dainų šventėms ir dalijasi patirtimi profesiniuose renginiuose, todėl jos darbas matomas ne tik mokykloje, bet ir platesnėje muzikos pedagogų bendruomenėje. Metų mokytojos vardą ji sieja su bendru komandos darbu ir administracijos palaikymu.

    J. Gerulskienė chemijos moko daugiau nei dešimtmetį, o jos mokiniai pasižymi aukštais pasiekimais olimpiadose, konkursuose ir brandos egzaminuose. Mokytoja kuria metodines priemones, skatina tiriamuosius darbus ir bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, kad mokiniai turėtų aiškesnį ryšį tarp teorijos ir praktikos.

    Pedagogė akcentuoja, kad šiuolaikinėje mokykloje svarbu ugdyti ne tik žinias, bet ir gebėjimą mąstyti kritiškai, dirbti komandoje ir nebijoti klaidų. Tokios nuostatos ypač aktualios gamtos mokslų ugdyme, kur mokymasis dažnai vyksta per bandymus ir atradimus.

    N. Žemgulienė Gargždų „Minijos“ progimnazijoje dirba 14 metų ir kasdien moko didelį mokinių skaičių. Ji siekia, kad tikybos pamokos būtų ne vien teorinės, bet taptų dialogo, asmeninio augimo ir bendrystės erdve, kurioje vaikai gali saugiai kelti klausimus.

    Mokytoja savo darbe taiko skaitmenines mokymo priemones ir patirtimi dalijasi su kolegomis, atliepdama vis labiau mokyklose ryškėjančią tendenciją stiprinti skaitmeninį raštingumą. Pasak pedagogės, didžiausia motyvacija ateina iš mokinių grįžtamojo ryšio ir jų noro laukti pamokų.

    Pagerbtos ir kitos pedagogės

    Renginio metu pasveikintos ir nacionalinių Metų mokytojų premijų laureatės: Gargždų „Minijos“ progimnazijos geografijos mokytoja ekspertė Angelė Pakamorienė bei Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja Ilona Tulabienė. Abi pedagogės anksčiau taip pat buvo įvertintos Klaipėdos rajono savivaldybės premijomis.

    Šventėje įteiktas ir Pradedančiojo mokytojo paskatinamasis prizas, kuris atiteko Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai Erikai Paulikienei. Savivaldybėje pabrėžiama, kad tokie įvertinimai padeda stiprinti mokytojo profesijos prestižą ir skatina dalintis gerąja patirtimi.