CP v2

Blog

  • Egipte iš naujo įvertinta 45 mln. metų krokodilo kaukolė: detalė priminė Didįjį Sfinksą

    Egipte iš naujo įvertinta 45 mln. metų krokodilo kaukolė: detalė priminė Didįjį Sfinksą

    Mokslininkai, pasitelkę kompiuterinės tomografijos tyrimus, iš naujo ištyrė beveik prieš šimtmetį Egipte rastą krokodilo kaukolę ir nustatė, kad ji priklauso iki šiol neaprašytai genčiai. Fosilija datuojama maždaug 45 milijonų metų senumu ir padėjo pakoreguoti dalį krokodilų evoliucinio medžio.

    Radavietė siejama su Mokattam geologine formacija – tuo pačiu kalkakmeniu, iš kurio išskobtas Didysis Sfinksas Gizoje. Tyrėjų dėmesį patraukė simboliška detalė: kaip ir Sfinkso atveju, kaukolei trūksta snukio galo, todėl atradimas įgavo ir kultūrinį atspalvį.

    Naujoji gentis ir rūšis pavadinta Herugavialis cairensis, taip pagerbiant egiptiečių dievą Heru ir išryškinant ryšį su Kairu. Tyrimo autoriai – mokslininkai iš Egipto, Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Vokietijos – rezultatus paskelbė žurnale Royal Society Open Science.

    Kaukolė dar 1927 metais buvo priskirta genčiai Tomistoma, į kurią įtraukiamas ir šiandien gyvenantis netikrasis gharialas, pasižymintis ilgu, siauru snukiu. Vis dėlto nauji vaizdiniai duomenys atskleidė aiškius anatominius skirtumus, kurių anksčiau nebuvo įmanoma tiksliai įvertinti.

    Tarp išskirtinių bruožų mokslininkai nurodė pakilusias ir labiau išsikišusias akiduobes bei kitus kaukolės sandaros požymius, rodančius kitokius giminystės ryšius. Dėl to rūšis perkelta į naują gentį, o beveik šimtmetį galiojusi klasifikacija iš esmės pakeista.

    Tyrimo bendraautoriai pabrėžė, kad panašumas tarp pradingusio fosilijos snukio galo ir Sfinkso nosies tapo viena iš idėjų, inspiravusių naują pavadinimą. „Būtent ši sąsaja padėjo pasirinkti pavadinimą, kuris nurodo ir į vietą, ir į Egipto kultūrinį kontekstą“, – sakė vienas iš tyrimo vadovų.

    Mokslininkų vertinimu, prieš maždaug 45 milijonus metų didelė šiandieninio Egipto ir aplinkinių teritorijų dalis buvo užlieta sekliais vandenimis. Herugavialis, kaip spėjama, gyveno greta mažiausiai dar dviejų ilgasnukių krokodilų rūšių, o tai rodo, kad regione egzistavo turtinga ir įvairi pusiau vandens roplių fauna.

    Naujoji rūšis priskiriama grupei, kurios šiais laikais yra išlikę tik keli atstovai, tarp jų Indijos gharialas ir netikrasis gharialas. Fosilijų duomenys leidžia manyti, kad jų giminaičiai kadaise buvo paplitę kur kas plačiau, o mokslinėje literatūroje aprašyta daugiau nei 40 susijusių rūšių.

    Tyrėjai taip pat aptarė, kad Viduržemio jūros regione tinkamas buveines galėjo sumažinti klimato vėsimas ir krintantis jūros lygis, o vėlesni šiltesni laikotarpiai kai kuriose vietovėse galėjo skatinti biologinės įvairovės atsigavimą. Vis dėlto norint tiksliau atsakyti, kaip šie krokodilų giminaičiai plito ir kodėl vėliau regione išnyko, būtini papildomi radiniai ir platesnė fosilijų analizė.

  • Europos Parlamentas ragina griežtinti veiksmus prieš Kiniją: svarstomas Antiprievartos instrumentas

    Europos Parlamentas ragina griežtinti veiksmus prieš Kiniją: svarstomas Antiprievartos instrumentas

    Europos Parlamentas paragino Europos Sąjungą ryžtingiau reaguoti į Kinijos ekonominį spaudimą ir Pekino vaidmenį remiant Rusiją, perspėdamas, kad ES ir Kinijos santykiai pasiekė kritinį tašką. Parlamentarai akcentuoja, kad įtampa jau peržengė vien prekybos ginčus ir persimetė į strateginių priklausomybių bei saugumo sritį.

    Rezoliucijai pritarė 454 europarlamentarai, 86 balsavo prieš, 110 susilaikė. Dokumente pabrėžiama, kad ES institucijos ir valstybės narės turėtų būti pasirengusios pasitelkti griežtesnes priemones, jei Kinija bandytų išnaudoti Europos priklausomybę nuo kritinių žaliavų ar kitų svarbių tiekimo grandinių.

    Kinijos svertas dėl kritinių žaliavų

    Rezoliucijoje daug dėmesio skiriama kritinėms žaliavoms, kurios yra būtinos automobilių pramonei, gynybai ir švariųjų technologijų plėtrai. Europos Parlamentas primena, kad pastaraisiais metais Kinija ėmėsi eksporto ribojimų retųjų žemių ir kitų strateginių išteklių srityse, o tokie sprendimai išryškino Europos pažeidžiamumą.

    Briuselis pastaruoju metu vis labiau orientuojasi į rizikų mažinimą tiekimo grandinėse, o ne į visišką atsiskyrimą nuo Kinijos. Vis dėlto europarlamentarai pažymi, kad kai kurios priklausomybės tapo struktūrine problema, todėl būtina spartinti tiekėjų diversifikavimą ir didinti žaliavų perdirbimo pajėgumus Europoje.

    Raginimas naudoti Antiprievartos instrumentą

    Vienas svarbiausių akcentų rezoliucijoje yra raginimas svarstyti Antiprievartos instrumento taikymą, jei Kinija imtųsi ekonominės prievartos prieš ES. Šis mechanizmas leidžia Europos Sąjungai reaguoti priemonėmis, kurios gali apimti ribojimus licencijoms, viešiesiems pirkimams ar intelektinės nuosavybės teisių naudojimui.

    Europos Parlamentas nurodo, kad tokio instrumento stiprybė yra galimybė greitai pereiti nuo diplomatinio spaudimo prie apčiuopiamų atsakomųjų veiksmų. Kartu pabrėžiama, kad ES turi išlaikyti proporcingumą ir aiškius kriterijus, kad priemonė netaptų vien politiniu signalu be realaus poveikio.

    Ne tik prekyba, bet ir Ukraina

    Įtampa tarp Briuselio ir Pekino, europarlamentarų vertinimu, didėja ir dėl Kinijos santykių su Maskva. Rezoliucijoje teigiama, kad Kinija yra lemiamas Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintojas, nes jos diplomatinė laikysena ir materialinė parama padeda palaikyti Rusijos karinį pramoninį kompleksą.

    „Santykiai dabar pasiekė kritinį tašką, daugiausia dėl Kinijos nesąžiningų ekonominių praktikų ir jos pozicijos Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą“, – rašoma Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje.

    Rezoliucija priimta tuo metu, kai ES vadovai spaudžia Europos Komisiją derybose su Pekinu pasiekti apčiuopiamų rezultatų, o prekybos disbalansas išlieka opi problema daugumai valstybių narių. Tikimasi, kad artimiausiais mėnesiais ES pateiks daugiau sprendimų dėl strateginių sektorių apsaugos ir įmonių skatinimo mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

  • Trumpas apie nuolatinę JAV bazę Lietuvoje: svarstys pasiūlymą, Vyriausybė prašo įvertinti sąlygas

    Trumpas apie nuolatinę JAV bazę Lietuvoje: svarstys pasiūlymą, Vyriausybė prašo įvertinti sąlygas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstysiąs galimybę Lietuvoje įkurti nuolatinę JAV karių bazę. Jo komentaras nuskambėjo po to, kai Lietuvos Vyriausybė viešai signalizavo esanti pasirengusi priimti ilgalaikį amerikiečių karių dislokavimą NATO rytiniame flange.

    Apie tai Trumpas kalbėjo atsakydamas į Lietuvos nacionalinio transliuotojo LRT žurnalisto klausimą. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos pasiūlymą vertins ir neatmetė sprendimo dėl nuolatinio JAV karinio buvimo.

    „Jie yra mano draugai, puikūs žmonės. Todėl mes tikrai į tai pažiūrėsime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šie pasisakymai sutapo su Lietuvos premjero Mindaugo Sinkevičiaus žinute, kad Vilnius siekia nuolatinio JAV karių buvimo, atsižvelgiant į besitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje ir augantį hibridinių grėsmių foną regione. Lietuvos vadovai pastaraisiais metais ne kartą akcentavo, kad atgrasymas Baltijos šalyse turi būti ne epizodinis, o nuoseklus ir prognozuojamas.

    Premjeras nurodė Krašto apsaugos ministerijai įvertinti praktines galimybes ir pateikti konkrečias sąlygas, kurios būtų reikalingos nuolatinei JAV karių dislokacijai. Tokiose diskusijose paprastai vertinama infrastruktūra, priimančiosios šalies parama, mokymų poligonai, logistika, karių ir jų šeimų socialinės garantijos bei ilgalaikis finansavimas.

    JAV karių buvimas Lietuvoje šiuo metu daugiausia grindžiamas rotaciniu principu. Skelbiama, kad spalio pabaigoje į Lietuvą turėtų atvykti apie 1 000 JAV karių devynių mėnesių rotacijai, o panašios rotacijos vyksta ir kitose regiono valstybėse, įskaitant Estiją bei Lenkiją.

    Nuolatinė bazė reikštų kitą politinį ir karinį lygmenį: pastovesnę vadovavimo struktūrą, iš anksto planuojamas investicijas ir aiškesnį signalą atgrasymui. NATO po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą sustiprino rytinio flango laikyseną, tačiau atskirų valstybių sprendimai dėl nuolatinio sąjungininkų buvimo dažnai priklauso ir nuo dvišalių susitarimų.

    Lenkijos precedentas regione

    Lietuvos siekis derinamas ir platesniame regioniniame kontekste, nes panašias ambicijas jau anksčiau buvo kėlusi Lenkija. Pastarosiomis savaitėmis Varšuvoje viešai teigta, kad Baltųjų rūmų signalai dėl nuolatinės JAV bazės Lenkijoje yra palankūs, o tai kuria precedentą ir kitoms NATO rytinio flango valstybėms.

    Jei Lenkijoje būtų įtvirtintas nuolatinis JAV bazės modelis, tai galėtų tapti praktiniu pavyzdžiu, kaip greičiau spręsti infrastruktūros, finansavimo ir priimančiosios šalies paramos klausimus. Kartu tai didintų JAV karinės architektūros tankį regione ir stiprintų sąveiką su NATO gynybos planais.

    Vokietijos brigados faktorius

    Lygiagrečiai Lietuva ruošiasi priimti ir Vokietijos brigadą, kurios dydis siektų apie 5 000 karių, o pilnas kovinis pajėgumas turėtų būti pasiektas iki 2027 metų pabaigos. Lietuvos institucijos pabrėžia, kad šis projektas reikalauja spartaus karinės infrastruktūros plėtros, įskaitant bazes, poligonus ir logistikos sprendimus.

    Vokietijai viešai pripažįstant personalo komplektavimo iššūkius, Lietuvos valdžia tvirtina laikysis įsipareigojimų pagal sutartus terminus. Tokie projektai gali tapti papildomu argumentu JAV, nes infrastruktūra, kuriama sąjungininkams, paprastai didina ir bendrą Lietuvos priimančiosios šalies pajėgumą.

    Nors sprendimas dėl nuolatinės JAV bazės būtų politiniu požiūriu reikšmingas, jis paprastai nėra vieno pareiškimo klausimas. Tolimesni žingsniai priklausys nuo Lietuvos pateiktų sąlygų, dvišalių JAV ir Lietuvos susitarimų, Pentagonui aktualių pajėgumų poreikio ir platesnių NATO planavimo prioritetų.

  • Mirtinos dronų atakos Juodojoje jūroje: ar Europos gynybos planai spėja su grėsmėmis?

    Mirtinos dronų atakos Juodojoje jūroje: ar Europos gynybos planai spėja su grėsmėmis?

    Atakos prie Rumunijos ir Bulgarijos

    Jodojoje jūroje per kelias dienas užfiksuotos dronų atakos prieš komercinius laivus išryškino Europos pažeidžiamumą viename jautriausių jūrinių regionų. Pranešama apie nuskendusius ar apgadintus laivus, gaisrus ir žuvusius civilius.

    Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas vieną iš incidentų, įvykusį maždaug 130 kilometrų nuo šalies pakrantės, pavadino „visiškai nepriimtinu“, pabrėždamas, kad tyrimas dar vyksta. Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana-Silvia Țoiu atskirą atvejį įvardijo kaip tarptautinės teisės pažeidimą.

    Viename iš epizodų prie Rumunijos krantų užsidegė krovininis laivas, gabenęs Ukrainos grūdus, vėliau jis nuskendo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad laivą atakavo Rusijos dronai, o per incidentą žuvo du įgulos nariai.

    ES strategija ir realūs pajėgumai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasmerkė išpuolius ir pabrėžė, kad civilinei laivybai nukreiptos atakos yra nepriimtinos. Pastarųjų dienų įvykiai vėl kelia klausimą, kiek veiksminga yra Europos Sąjungos Juodosios jūros saugumo darbotvarkė ir ar ji turi pakankamai praktinių priemonių.

    Europos Sąjunga 2025 metais paskelbė Juodosios jūros saugumo strategiją, kuri orientuota į laivybos koridorių apsaugą, kritinės infrastruktūros saugumą ir atsparumą hibridinėms grėsmėms. Tuomet ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas akcentavo, kad regionas patiria karo Ukrainoje pasekmes, įskaitant kibernetines atakas, dezinformaciją ir spaudimą jūroje.

    „Juodosios jūros padėtis darosi vis labiau kelianti nerimą. Išpuoliai prieš civilinę laivybą yra nepriimtini“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Strategijoje numatyta stiprinti pakrančių apsaugos bendradarbiavimą, gerinti situacijos stebėseną ir saugoti objektus, kurių reikšmė per pastaruosius metus ypač išaugo. Tokie objektai apima povandeninius kabelius, jūrinę energetikos infrastruktūrą ir uostų veiklos tęstinumą.

    Trūkumai jūrų gynyboje ir kas toliau

    Europos Komisijos atstovai teigia, kad pagal strategiją regione pradėti dešimtys projektų, o investicijos siekia apie 200 000 000 eurų. Po atakų Rumunija ir Bulgarija prašė palydovinių vaizdų, kad pagerintų situacijos suvokimą jūroje, o Europos jūrų saugumo agentūra pasiūlė pagalbą pagal savo mandatą.

    Kartu planuojamas Juodosios jūros jūrinio saugumo centras, kurį vysto Rumunija ir Bulgarija, turėtų veikti per pagrindinius uostus Konstancoje ir Varnoje. Numatyta, kad centras koordinuotų stebėseną, keitimąsi informacija ir perspėjimus apie galimas grėsmes, įskaitant kritinės infrastruktūros rizikas.

    Vis dėlto Europos gynybos pasirengimo vertinimuose pabrėžiama, kad jūrinėje srityje išlieka spragų. Dažniausiai minimi trūkumai apima laivyno oro ir raketinės gynybos pajėgumus, tolimojo nuotolio smogiamąsias galimybes, amunicijos atsargas bei povandeninės infrastruktūros apsaugą.

    Regiono ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien strategijų nepakanka, jei jos neparemtos praktiniais pajėgumais, tokiais kaip radarai, jūriniai jutikliai, žvalgybinė informacija ir greita reagavimo grandinė. Taip pat vis dažniau keliama idėja, kad NATO galėtų turėti aiškesnį, į atgrasymą ir jūrų kontrolę orientuotą Juodosios jūros saugumo planą.

    Rumunija, Bulgarija ir Turkija skelbia koordinuojančios veiksmus, tačiau pastarieji incidentai rodo, kad grėsmės kinta greitai, o jų spektras plečiasi nuo dronų iki hibridinių atakų prieš infrastruktūrą. Europos atsakui vis labiau reikės ne tik finansavimo, bet ir aiškaus pajėgumų didinimo tempo bei suderinto veikimo jūroje.

  • Rusija atmeta raginimus atskleisti duomenis apie maro atvejį Sibire: kalbama ir apie antrą užsikrėtimą

    Rusija atmeta raginimus atskleisti duomenis apie maro atvejį Sibire: kalbama ir apie antrą užsikrėtimą

    Kas nutiko Irkutsko srityje

    Rusijos valdžios institucijos trečiadienį atmetė raginimus skaidriai pateikti informaciją apie galimą maro atvejį Sibire, kai pranešta apie laboratorijos darbuotojos mirtį ir galimą antrą užsikrėtimą. Situacija siejama su Irkutsko sritimi, kur veikia priešmarinių tyrimų institucija, dirbanti su pavojingais patogenais.

    Rusijos visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba Rospotrebnadzor tvirtino nematanti epideminės rizikos ir nurodė, kad atlikti beveik 5 000 laboratorinių tyrimų esą neparodė pavojingų patogenų. Taip pat skelbta, kad didžioji dalis su mirusia darbuotoja kontaktavusių asmenų jau baigė medicininę stebėseną.

    Oficiali versija ir prieštaringi signalai

    Rusijos pareigūnai viešai laikėsi pozicijos, kad mirusi 28 metų darbuotoja galėjo sirgti plaučių uždegimu, o tiksli mirties priežastis dar nenustatyta. Tuo pat metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie antrą galimą atvejį, taip pat siejamą su kvėpavimo takų liga neaiškios kilmės.

    Kremlius šiuos pranešimus atmetė ir ragino visuomenę remtis tik oficialiais Rospotrebnadzor pranešimais.

    „Žiniasklaida dabar praneša labai daug, ir didžioji dalis šios informacijos apie situaciją yra klaidinga“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

    Tarptautinis spaudimas ir PSO vaidmuo

    Didėjant neapibrėžtumui, tarptautinės institucijos ragino Maskvą pateikti aiškius duomenis apie užsikrėtimų aplinkybes, atliktus tyrimus ir taikomas kontrolės priemones. Šis klausimas aktualus ne tik dėl paties incidento, bet ir dėl tarptautinių įsipareigojimų teikti savalaikę informaciją pagal Tarptautines sveikatos taisykles.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas paragino Rusiją išsklaidyti abejones dėl pranešimų apie galimą antrą atvejį. PSO taip pat yra pabrėžusi, kad skaidrus ir operatyvus duomenų dalijimasis yra esminė priemonė valdant užkrečiamųjų ligų grėsmes.

    Jungtinės Amerikos Valstijos tuo metu pranešė oficialiai paprašiusios papildomos informacijos iš Rusijos valdžios. Kremlius teigė neturintis duomenų, kad būtų gavęs tokį oficialų kreipimąsi.

    Kuo pavojingas plaučių maras

    Plaučių maras laikomas pavojingiausia maro forma, nes pažeidžia plaučius ir, skirtingai nei buboninis maras, gali plisti nuo žmogaus žmogui per kvėpavimo takų lašelius. Inkubacinis laikotarpis gali būti trumpas, o laiku nepradėjus gydymo liga gali baigtis mirtimi, tačiau anksti nustačius ir skyrus antibiotikus pasveikimo tikimybė yra didelė.

    Buboninis maras dažniau siejamas su užkrėstų blusų įkandimais ir paprastai pasireiškia skausmingais limfmazgių uždegimais. PSO ir kitos sveikatos institucijos pabrėžia, kad svarbiausi veiksniai tokiose situacijose yra greita diagnostika, kontaktų nustatymas, stebėsena ir aiškus rizikos komunikavimas.

    Jei Sibire fiksuotas atvejis būtų oficialiai patvirtintas kaip maras, tai būtų pirmas patvirtintas maro užsikrėtimas Rusijoje nuo 2016 metų. Kol kas tarptautinė bendruomenė laukia detalesnių laboratorinių išvadų ir aiškesnių atsakymų dėl galimo antro susirgimo.

  • Jei naudojatės „Spotify“, greičiausiai to nežinojote: 10 faktų, kurie nustebins net senbuvius

    „Spotify“ šiandien yra vienas įtakingiausių garso transliavimo servisų pasaulyje, tačiau net aktyvūs klausytojai dažnai nežino, kaip ir kodėl ši platforma tapo tokia dominuojanti. Už įprasto grojaraščių ir rekomendacijų lango slypi istorijos apie kovą su piratavimu, rekordus ir vis labiau besikeičiančius klausymo įpročius.

    Paslauga buvo įkurta 2006 metais Švedijoje, o oficialiai vartotojams startavo 2008 metų spalį. Pirmuosiuose etapuose „Spotify“ plėtra Europoje vyko etapais, o vėliau servisas tapo globalus, iš esmės pakeitęs tai, kaip muzika pasiekia klausytoją.

    Kaip „Spotify“ pakeitė rinką

    Vienas pagrindinių kūrėjų tikslų nuo pat pradžių buvo pasiūlyti patogią ir legalią alternatyvą nelegaliam muzikos siuntimuisi. Būtent paprastas naudojimas ir platus katalogas tapo argumentu, dėl kurio dalis klausytojų perėjo nuo piratavimo prie prenumeratos modelio.

    Augimo tempai buvo įspūdingi: 2010 metų rugsėjį „Spotify“ peržengė 10 mln. vartotojų ribą. 2011 metais platforma įžengė į JAV rinką, o tai tapo vienu svarbiausių tarptautinės plėtros žingsnių ir atvėrė kelią pasaulinei konkurencijai su kitais garso transliavimo žaidėjais.

    „Wrapped“ ir rekordų era

    Metų klausymo suvestinės, kurios dabar daugeliui tapo tradicija, pradžią gavo 2015 metais, kai buvo pristatytas formatas „Year in Music“. 2016 metais jis pervadintas į „Wrapped“, o šiandien tai jau ne vien statistika, bet ir socialinių tinklų reiškinys, skatinantis vartotojus dalintis savo rezultatais.

    Platforma garsėja ir klausymo rekordais. Pirmoji daina, pasiekusi 1 mlrd. perklausų ribą, buvo Drake, Wizkid ir Kyla kūrinys „One Dance“, o tai įvyko 2016 metų gruodžio 16 dieną.

    Vėlesniais metais kartelė kilo dar aukščiau, o milijardas perklausų tapo nauju populiarumo standartu. Skaičiai svarbūs ne tik kaip prestižo ženklas, bet ir kaip realus rodiklis, lemiantis pajamas atlikėjams bei leidybos kompanijoms.

    Ne vien muzika: kas slypi už klausymo įpročių

    „Spotify“ jau seniai nebėra tik muzikos grotuvas. Platformoje aktyviai vystomi tinklalaidžių ir garso knygų segmentai, o tai rodo platesnę kryptį į visą garso pramogų ekosistemą, kur vartotojo laikas ir dėmesys tampa pagrindiniu konkurencijos objektu.

    Įdomu ir tai, kad senesnė muzika platformoje sėkmingai konkuruoja su naujais hitais. Pavyzdžiui, Fleetwood Mac albumas „Rumours“, išleistas 1977 metais, surinko milijardinius perklausų skaičius ir tapo vienu ryškiausių įrodymų, kad algoritmai ir grojaraščiai atgaivina klasiką naujoms kartoms.

    Per beveik du dešimtmečius „Spotify“ tapo infrastruktūra, nuo kurios priklauso ir atlikėjų matomumas, ir reklamos rinka, ir klausymo kultūra. Todėl suprasti šios platformos raidą reiškia suprasti, kaip šiandien veikia visa skaitmeninė muzikos industrija.

  • Verifactu atidėtas iki 2028: ką privalės padaryti Ispanijos smulkus verslas ir savarankiškai dirbantys

    Verifactu atidėtas iki 2028: ką privalės padaryti Ispanijos smulkus verslas ir savarankiškai dirbantys

    Ispanijos Vyriausybė atidėjo elektroninių sąskaitų ir fiskalinės kontrolės sistemą Verifactu, kuri turėjo startuoti 2026 metais. Pagal atnaujintą grafiką reikalavimai bus taikomi vėliau: pirmiausia kalbėta apie 2027 metus, o vėliau terminas nukeltas dar kartą, iki 2028 metų.

    Sprendimas reiškia papildomą laiką įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims pasirengti naujai tvarkai. Kartu verslo bendruomenėje daugėja klausimų, nes dalis techninių reikalavimų ir praktinio įgyvendinimo detalių vis dar kelia neapibrėžtumo.

    Kas yra Verifactu ir kam ji skirta?

    Verifactu – tai skaitmeninės apskaitos ir sąskaitų faktūrų išrašymo sistema, siejama su Ispanijos mokesčių administratoriaus tikslais didinti skaidrumą ir mažinti šešėlį. Esminė idėja ta, kad sąskaitos būtų išrašomos per sertifikuotą programinę įrangą, kuri užtikrina duomenų autentiškumą, vientisumą ir įrašų atsekamumą.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonės turės peržiūrėti, kokias apskaitos ir sąskaitų išrašymo programas naudoja, ir įsitikinti, jog jos atitinka reikalavimus. Tokia kryptis dera su platesnėmis Europos skaitmenizavimo ir fiskalinės kontrolės tendencijomis, kai vis dažniau pereinama prie standartizuotų elektroninių sąskaitų procesų.

    Nauji terminai: kam ir kada

    Pagal paskelbtą planą juridiniai asmenys, kuriems taikomas pelno mokestis, prie Verifactu turės prisitaikyti nuo 2028 metų. Savarankiškai dirbantys asmenys ir smulkios bei vidutinės įmonės papildomą laiką turės iki 2028 metų liepos 1 dienos.

    Nors atidėjimas sumažina trumpalaikį spaudimą, jis neatšaukia pačios reformos. Verslui svarbu atsižvelgti, kad kuo arčiau įsigaliojimo datos, tuo didesnė tikimybė susidurti su tiekėjų apkrova, diegimo eilėmis ir staigiai kylančiomis konsultacijų bei integracijų kainomis.

    Daugiau laiko, bet ir daugiau neaiškumo

    Verslo atstovai atidėjimą vertina dvejopai: viena vertus, lengviau planuoti IT atnaujinimus ir vidaus procesus, kita vertus, neapibrėžti reikalavimai apsunkina sprendimus, ką tiksliai diegti jau dabar. Dalis organizacijų, atstovaujančių savarankiškai dirbantiems, viešai ragino suteikti daugiau laiko, argumentuodamos informacijos trūkumu ir sudėtingu pasirengimu.

    Tuo pat metu Ispanijos finansų ministerijos technikams atstovaujanti profesinė organizacija Gestha pabrėžė, kad sistema gali tapti reikšminga priemone, kuri ilgainiui supaprastintų kontrolę ir sumažintų sukčiavimo galimybes. Tokios pozicijos atskleidžia įtampą tarp administracinės naudos valstybei ir realių kaštų bei rizikų smulkiam verslui.

    Skaitmenizavimo atotrūkis išlieka

    Verifactu reforma vyksta platesniame kontekste, kuriame Europos Sąjunga spaudžia spartinti smulkių ir vidutinių įmonių skaitmenizavimą. Eurostato duomenys rodo, kad bazinį skaitmeninių paslaugų lygį pasiekia tik apie 58 proc. ES smulkių ir vidutinių įmonių, nors 2030 metų tikslas yra 90 proc.

    Ispanijos statistikos instituto duomenimis, dalis verslų jau naudoja debesų kompiuterijos sprendimus, o dirbtinis intelektas įmonėse taip pat pamažu įsitvirtina. Vis dėlto pažangesnių technologijų įsisavinimas išlieka netolygus, o būtent mažesnės įmonės dažniau susiduria su kompetencijų ir biudžeto ribojimais.

    Ekspertai rekomenduoja nelaukti paskutinio momento: įsivertinti naudojamas programas, pasitikrinti, ar tiekėjai planuoja sertifikavimą, ir pasirengti procesų pokyčiams, įskaitant darbuotojų apmokymą. Nors terminai nukelti, reforma laikoma struktūriniu pokyčiu, todėl įsigaliojus reikalavimams tikėtinos ir sankcijos už nesilaikymą.

  • ES prekybos komisaras vyksta į Pekiną: rekordinis deficitas ir grasinimai griežtomis priemonėmis

    ES prekybos komisaras vyksta į Pekiną: rekordinis deficitas ir grasinimai griežtomis priemonėmis

    Bruselio spaudimas Pekinui auga

    Europos Sąjungos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius trečiadienį vyksta į Pekiną dviejų dienų derybų, kuriomis siekiama perbalansuoti prekybos santykius, Briuselio vertinamus kaip palankius Kinijai. Vizitas vyksta didėjant įtampai dėl pigaus importo srautų, kurie, ES teigimu, daro spaudimą Europos gamintojams.

    Komisaro susitikimai su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao rengiami tuo metu, kai ES prekybos deficitas su Kinija, kaip nurodoma, pasiekė apie 1 mlrd. eurų per dieną. Artėjant spalio terminui, ES vadovai tikisi iš Pekino išgirsti konkrečius įsipareigojimus, kurie sumažintų disbalansą.

    Terminai ir kvotos: ko siekia ES

    Europos Komisija dar birželio mėnesį pradėjo derybas, skirtas spręsti tai, ką pareigūnai vadina prekybą iškraipančiu eksportu iš Kinijos, ir Pekinui iškėlė spalio terminą apčiuopiamai pažangai. Pagrindinis klausimas – prieiga prie ES vidaus rinkos ir priemonės, galinčios pristabdyti tam tikrų prekių importo šuolius.

    Briuselis spaudžia svarstyti konkrečioms produktų grupėms taikomas importo kvotas, tačiau iki šiol jam nepavyko įtikinti Pekino riboti eksporto. Kinija atmetė ES siūlymą dėl savanoriškų eksporto apribojimų elektromobiliams, o tai dar labiau paryškino skirtingus šalių požiūrius į problemos sprendimą.

    Galimos griežtesnės priemonės ir atsakomieji žingsniai

    Rugsėjo pradžioje M. Šefčovičius perspėjo, kad, jei per šį mėnesį nebus pasiekta apčiuopiamos pažangos, tarp ES lyderių gali sustiprėti politinis judėjimas už griežtesnes priemones. Pasak jo, derybomis siekiama sprendimo, tačiau ES tikisi labai konkrečių rezultatų.

    „Bandau tai padaryti per derybas, bet jie turi pateikti mums labai konkrečius rezultatus“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa didėjo ir dėl abipusių tyrimų: Europos Komisija inicijavo kelis patikrinimus dėl nesąžiningos praktikos ir taikė antidempingo muitus Kinijos bendrovėms. Tuo pat metu Kinija pradėjo tyrimą dėl ES chemijos produktų, o tai Briuselyje vertinama kaip galimas atsakas į europinius tyrimus Kinijos chemijos gamintojams.

    Kitą savaitę Briuselyje vyksiančio ES vadovų susitikimo išvakarėse iš M. Šefčovičiaus laukiama aiškios krypties ir priemonių kontūrų, kurie leistų greitai reaguoti į ekonomines grėsmes. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat ragino turėti instrumentą, kuris prireikus leistų imtis itin greitų veiksmų dėl prieigos prie vidaus rinkos.

  • Italijoje baigėsi akcizų nuolaida: degalai brangsta, o Roma laukia ES sprendimų

    Italijoje baigėsi akcizų nuolaida: degalai brangsta, o Roma laukia ES sprendimų

    Spalio 7 dieną Italijos vairuotojai degalinėse sulaukė nemalonios staigmenos: Vyriausybė nepratęsė degalų akcizo lengvatos, todėl kainos iš karto ėmė kilti. Iki tol ši priemonė dalinai amortizavo dyzelino ir benzino brangimą, tačiau jos galiojimas baigėsi vidurnaktį.

    Italijos valdžia anksčiau buvo užsiminusi apie galimą mokesčių grąžinimo modelį, kuris esą neturėtų didinti biudžeto išlaidų. Vis dėlto naujas sprendimas kol kas nepatvirtintas, o rinkoje vyrauja neapibrėžtumas dėl to, kokių kompensavimo priemonių gali sulaukti gyventojai ir verslas.

    „Eni“ lubos prarado poveikį

    Iki priemonės pabaigos akcizo nuolaidos vertė buvo smarkiai sumažėjusi ir siekė apie 0,061 euro už litrą. Tuo pat metu degalų kainas laikinai bandė riboti „Eni“, tačiau bendrovė pripažino, kad nebeatnaujinta akcizo lengvata praktiškai panaikino tokios iniciatyvos efektą.

    „Eni“ yra strategiškai svarbi energetikos grupė, kurios dalį akcijų valdo Italijos valstybė, todėl jos veiksmai rinkoje dažnai tampa politinių diskusijų objektu. Visgi kainų formavimą lemia ne tik mažmeninės maržos, bet ir naftos biržos, perdirbimo bei logistikos kaštai ir mokesčiai.

    ES laukia spalio viršūnių susitikimo

    Dėl priemonių degalų ir energijos kainų šokui suvaldyti dėmesys krypsta į spalio 15 ir 16 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pastarosiomis dienomis viešai svarstė bendrų pirkimų idėją, kuri turėtų sumažinti kainų spaudimą ir riboti sektorių infliaciją.

    Taip pat aptariamas didesnis lankstumas kai kurioms klimato reguliavimo nuostatoms, ypač susijusioms su tiekėjų pareiga deklaruoti su gamyba siejamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Skelbiama, kad įpareigojimų taikymas tam tikrais atvejais galėtų būti atidėtas iki 2028 metų.

    Italijos spaudimas dėl ETS ir ETS2

    Italijos premjerė Giorgia Meloni ragina Europos institucijas pateikti aiškias politines gaires, kaip mažinti energijos kainas ir saugoti pramonės konkurencingumą. Tarp Romos akcentuojamų krypčių yra siūlymai švelninti su ETS sistema susijusius kaštus ir atidėti ETS2 taikymą, kuris turėtų apimti papildomus sektorius.

    ETS yra Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kurioje nustatoma bendra emisijų riba, o įmonės taršos leidimus gali pirkti ar parduoti pagal poreikį. Praktikoje tai reiškia, kad anglies dioksido kaina tampa reikšmingu veiksniu elektros ir dalies pramonės produkcijos savikainoje.

    Europos šalys juda skirtingai

    Kol ES mastu ieškoma bendro sprendimo, valstybės narės imasi skirtingų, ne visuomet suderintų priemonių. Prancūzija pratęsė paramą gyventojams, kurie dėl darbo priversti važinėti ilgesnius atstumus, o bendra priemonių paketo kaina šalies biudžetui siekia apie 450 milijonų eurų.

    Vokietijoje nuo spalio 1 dienos įvesta laikina akcizo mažinimo priemonė, kuri sumažino mokestinę dedamąją maždaug 0,17 euro už litrą ir galios iki metų pabaigos. Ispanija degalų nuolaidą pratęsė, tačiau numatė, kad ji palaipsniui mažės iki gruodžio pabaigos.

    Belgijoje jau dešimtmečius veikia mechanizmas, leidžiantis taikyti maksimalias kainų lubas, tačiau net ir esant šiam režimui dyzelino kaina pasiekė istorines aukštumas. Jungtinėje Karalystėje galioja laikinas akcizo sumažinimas, tačiau kainų rekordai rodo, kad mokesčių korekcijos ne visada pajėgia atsverti pasaulinių rinkų svyravimus.

  • Indija netikėtai pakėlė palūkanas po 3 metų: Irano karas kelia kainas, rupija slysta

    Indija netikėtai pakėlė palūkanas po 3 metų: Irano karas kelia kainas, rupija slysta

    Indijos centrinis bankas Reserve Bank of India pirmą kartą per daugiau nei trejus metus padidino bazines palūkanas, argumentuodamas atsinaujinusiu infliacijos spaudimu ir spaudžiama nacionaline valiuta. Sprendimas priimtas geopolitinei įtampai Artimuosiuose Rytuose keliant energijos ir žaliavų kainas.

    Repo norma, kurią centrinis bankas taiko komerciniams bankams, padidinta 0,25 procentinio punkto iki 5,50 proc. Už tokį žingsnį balsavo visi šeši pinigų politikos komiteto nariai, taip pabrėždami vieningą rizikų vertinimą.

    Naujausi duomenys rodo, kad kainų augimas Indijoje vėl įgauna pagreitį: vartotojų kainų indeksas rugpjūtį pasiekė 4,82 proc. ir trečią mėnesį iš eilės viršijo banko vidutinio laikotarpio 4 proc. tikslą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad spaudimas nebeapsiriboja vien maistu ar transportu, o plinta į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį.

    Nafta ir rupija tapo silpna vieta

    Indija yra viena didžiausių naftos importuotojų pasaulyje, todėl bet koks kainų šuolis tarptautinėse rinkose greitai persiduoda į infliaciją ir einamosios sąskaitos balansą. Papildoma rizika kyla dėl tiekimo grandinių sutrikimų regione, per kurį tradiciškai keliauja reikšminga dalis naftos srautų į Aziją.

    Tuo pat metu rupija pastaruoju metu laikėsi arti rekordinių žemumų, o tai brangina importą ir dar labiau kaitina kainas vidaus rinkoje. Centrinis bankas akcentuoja, kad valiutos stabilumas yra svarbi prielaida suvaldyti infliaciją, ypač kai brangsta energija ir trąšos.

    Ką daro centrinis bankas ir ko tikisi rinkos

    Siekiant paremti rupiją, buvo taikytos priemonės užsienio valiutos srautams pritraukti, įskaitant specialią indėlių schemą Indijos diasporai. Pranešta, kad per ją pritraukta apie 113 000 000 000 eurų, tačiau investuotojų nuotaikas vėl apsunkino kapitalo pasitraukimas iš akcijų rinkos ir išliekantis spaudimas energijos kainoms.

    Palūkanų kėlimas Indiją priartina prie kitų centrinių bankų, kurie griežtina pinigų politiką, kai infliacija ima viršų arba silpnėja valiuta. Rinkos dabar lauks signalų, ar tai vienkartinis žingsnis, ar naujo griežtinimo ciklo pradžia, ypač jei maisto kainas toliau kels silpnesnis musonas.