CP v2

Blog

  • NŽT paskelbė konkursą: žemėtvarkos įmonėms siūlo darbus 4 savivaldybėse iki spalio 30 dienos

    Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė viešąjį pirkimą žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo bei įgyvendinimo paslaugoms. Darbai planuojami Elektrėnų, Vilniaus rajono, Vilniaus miesto ir Širvintų rajono savivaldybių teritorijose.

    Į konkursą kviečiamos įmonės, teikiančios geodezijos, žemėtvarkos ir projektavimo paslaugas, įskaitant teritorijų planavimo darbus. NŽT nurodo, kad tiekėjai gali teikti pasiūlymus pagal juos dominančią teritoriją, nes pirkimas suskirstytas į atskiras dalis.

    Tarnybos teigimu, dalyvauti gali visi tiekėjai, turintys reikiamus specialistus, patirties ir pajėgumų dirbti konkrečioje teritorijoje. Praktikoje tai reiškia, kad vertinant pasiūlymus paprastai akcentuojama kvalifikacija, įvykdyti panašūs darbai, komandos sudėtis ir terminų užtikrinimas.

    NŽT duomenimis, Lietuvoje veikia apie 50 įmonių, kurios užsiima geodezijos, kadastriniais matavimais, žemėtvarka, sklypų projektavimu ir teritorijų planavimu. Skelbdama pirkimą tarnyba siekia pritraukti kuo platesnį dalyvių ratą ir užtikrinti didesnę konkurenciją.

    Tokio pobūdžio paslaugos tiesiogiai susijusios su žemės reformos procedūromis ir sklypų formavimu bei pertvarkymu, todėl jos aktualios ir gyventojams, ir verslui. Kokybiškai parengti žemėtvarkos sprendiniai dažnai lemia, kaip greitai vėliau vyksta derinimai, registravimas ir kiti administraciniai veiksmai.

    Pasiūlymus konkursui galima teikti iki spalio 30 dienos. Išsami informacija apie pirkimo sąlygas, reikalavimus tiekėjams ir dokumentus pateikiama viešųjų pirkimų sistemoje.

  • Mažiau biurokratijos dėl valstybinės žemės: ką Vyriausybė pakeitė aukcionuose ir nuomoje

    Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms pataisoms, kurios keičia valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką. Sprendimu siekiama supaprastinti procedūras, paspartinti procesus ir aiškiau paskirstyti atsakomybes tarp institucijų bei savivaldybių.

    Kaip nurodoma, pakeitimai parengti derinant tvarkas su Seimo patvirtintais Vietos savivaldos, Žemės bei Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymų pakeitimais. Tai reiškia, kad atnaujintos taisyklės turi veikti kaip viena sistema, kad būtų mažiau interpretacijų ir ginčų.

    „Valstybinės žemės valdymas turi būti aiškus, skaidrus ir paprastas, o tuo pačiu ir patogus tiek žmonėms, tiek verslui, tiek institucijoms“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Kas keičiasi aukcionuose

    Nustatyta, kad valstybinės žemės pardavimo aukcionus organizuos Nacionalinė žemės tarnyba. Tuo metu nuomos aukcionus galės organizuoti tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės, priklausomai nuo situacijos ir kompetencijų pasidalijimo.

    Taip pat suvienodinami reikalavimai uždariems ir atviriems aukcionams: pakaks vieno dalyvio, kad aukcionas būtų laikomas įvykusiu ir baigtu. Tikimasi, kad tai sumažins atvejų, kai procedūros stringa vien dėl formalių priežasčių.

    Nuoma, vertės perskaičiavimas ir sutikimai

    Pagal atnaujintą tvarką nuomotojas kas 3 metus perskaičiuos valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Tokiu būdu siekiama, kad mokestis labiau atitiktų aktualią sklypo vertę ir mažėtų ilgalaikiai neatitikimai.

    Patikslinta ir sutikimų išdavimo tvarka: savivaldybių merai ir Nacionalinė žemės tarnyba išduos sutikimus dėl žemės nuomos perleidimo ar įkeitimo. Tai turėtų aiškiau apibrėžti, kur kreiptis konkrečiais atvejais ir sutrumpinti derinimų grandinę.

    Papildomos nuostatos dėl sklypų ir statinių

    Atsisakoma prievolės nuomojamuose sklypuose išskirti valstybinės žemės sklypo dalis kiekvienam statiniui tais atvejais, kai taikomos Žemės įstatyme numatytos išimtys. Praktikoje tokie reikalavimai neretai ilgindavo dokumentų rengimą ir derinimus.

    Numatyta galimybė Žemės įstatyme nustatytais atvejais be aukciono išnuomoti valstybinę žemę apleistiems statiniams eksploatuoti, kai jų sutvarkymui būtinas remontas ar rekonstravimas. Taip pat detalizuota tvarka, kada ir kaip asmenims gali būti mažinama parduodamos valstybinės žemės kaina.

    Be to, panaikinama prievolė valstybei išpirkti statinius, jei nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą. Vyriausybė tikisi, kad visuma pakeitimų sumažins administracinę naštą ir sudarys prielaidas efektyviau valdyti valstybinę žemę.

  • Pragaro nasruose Nikaragvoje – mokslininkai fiksuoja, kad Masajos ugnikalnis vėl pildosi magma

    Pragaro nasruose Nikaragvoje – mokslininkai fiksuoja, kad Masajos ugnikalnis vėl pildosi magma

    Kas vyksta Masajos gelmėse

    Masajos ugnikalnis Nikaragvoje, turistams žinomas kaip Pragaro nasrai dėl aktyvaus lavos ežero Santjago krateryje, gali vėl kaupti magmą. Nauja analizė rodo, kad ugnikalnio gelmėse vienu metu veikia bent du magmos telkiniai, o tai leidžia tiksliau vertinti rizikas aplinkinėms bendruomenėms.

    Mokslininkai pabrėžia, kad pats lavos ežeras yra tik matoma daug didesnės sistemos dalis. Dėl to stebėjimai orientuojami ne vien į kraterį, bet ir į platesnį ugnikalnio kompleksą bei jo deformacijas.

    Palydoviniai duomenys atskleidė dvi sistemas

    Tyrėjų komanda iš Pensilvanijos valstijos universiteto išanalizavo „Sentinel-1“ palydovo radaro vaizdus, fiksuotus maždaug kas 12 dienų, apimdama 2018–2024 metų laikotarpį. Šie duomenys leidžia matyti milimetrų ir centimetrų masto žemės paviršiaus kilimą ar sėdimą.

    Nustatyta, kad 2018–2022 metų viduryje šiauriau Santjago kraterio esantis centrinis magmos telkinys, sprendžiant iš paviršiaus deformacijų, slopo: žemė nusėdo, tarsi magma būtų pasitraukusi. Nuo 2022 metų vidurio iki 2024 metų fiksuotas priešingas signalas, rodantis, kad telkinys vėl gali pildytis.

    Lygiagrečiai teritorija aplink patį Santjago kraterį visą stebėjimų laiką demonstravo sėdimą, nepriklausomai nuo pokyčių centriniame telkinyje. Tyrėjai tai aiškina galimai veikiančiu antru, sekliau esančiu magmos telkiniu, kuris gali būti maždaug 200 metrų gylyje.

    Ką tai reiškia gyventojams ir turistams

    Masaja laikomas pavojingu ne vien dėl galimų išsiveržimų, bet ir dėl nuolatinio dujų išsiskyrimo. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad ugnikalnis dažnai išmeta dideles sieros dioksido koncentracijas, kurios gali lemti rūgščius kritulius ir sukelti sveikatos problemų, ypač jautresnėms grupėms.

    Per pastaruosius kelis dešimtmečius Masajoje fiksuota ir sprogstamųjų epizodų, nors rimtų sužalojimų pavyko išvengti. Vis dėlto ugnikalnio artuma tankiai apgyvendintoms teritorijoms išlieka esminis veiksnys, todėl nuolatinė stebėsena laikoma kritiškai svarbia.

    Apie 2 000 000 žmonių gyvena palyginti netoli šio ugnikalnio, o Nikaragvos sostinė Managva nuo Masajos nutolusi maždaug 20 kilometrų. Tyrėjai pabrėžia, kad jų rezultatai nerodo neišvengiamos artėjančios krizės, tačiau atskleidžia sudėtingesnę ugnikalnio magmos tiekimo sistemą.

    Ekspertų teigimu, ilgalaikiai geodeziniai matavimai, modeliavimas ir palydovinė stebėsena yra vienas patikimiausių būdų laiku identifikuoti pokyčius, kurie gali signalizuoti didesnę riziką. Tokie metodai vis plačiau taikomi ir kituose bazaltiniuose ugnikalniuose su lavos ežerais, kur staigūs sistemos pokyčiai gali įvykti greitai.

    Žemės mokslų specialistai primena, kad net ir be didelio išsiveržimo dujų tarša gali tapti pagrindine problema, todėl svarbu nuosekliai vertinti vėjo kryptis, dujų srautus ir gyventojų perspėjimo sistemas. Masajos atvejis dar kartą parodo, kad pavojus dažnai slypi ne tik ugnyje, bet ir nematomuose procesuose po žeme.

  • Giliausios pasaulio kasyklos: nuo 4 km Pietų Afrikoje iki giliausių anglies šachtų Lenkijoje

    Kodėl kasyklos vis gilėja

    Lengviausiai pasiekiamos naudingųjų iškasenų atsargos daugelyje regionų senka, todėl kasybos pramonė vis dažniau leidžiasi į didesnius gylius. Tai ypač matyti aukso kasyboje, kur kai kurios šachtos jau peržengė kelių kilometrų ribą po žeme.

    Gylį didinti leidžia pažangesnės gręžimo technologijos, tikslesnis geologinis žvalgymas ir gerokai patobulintos šachtų saugos sistemos. Kartu didėja ir kaštai, nes gilesnėse kasyklose reikia daugiau energijos vėdinimui, aušinimui ir transportui.

    Giliausios aukso kasyklos pasaulyje

    Tarp giliausių pasaulio kasyklų pirmauja Pietų Afrikos Respublika, kur istorinis aukso telkinių išnaudojimas paskatino plėtrą į itin sudėtingus gylius. Čia gylis skaičiuojamas ne šimtais, o tūkstančiais metrų.

    Ryškiausias pavyzdys – Mponeng aukso kasykla netoli Johanesburgo, kur darbai vykdomi maždaug nuo 2,4 iki apie 4 kilometrų po žeme. Tokiuose lygiuose aplinka tampa ekstremali: aukšta temperatūra ir geologinė įtampa reikalauja didelės apimties aušinimo, vėdinimo ir nuolatinio uolienų stabilumo stebėjimo.

    Kitas ilgus metus minėtas rekordininkas – TauTona kasykla, taip pat Pietų Afrikos Respublikoje, kur gylis siekė apie 3,9 kilometro. Dėl didžiulio požeminio tinklo darbuotojams vien kelionė iki darbo zonų gali užtrukti reikšmingą laiko dalį.

    Prie giliausių priskiriama ir Savuka kasykla, kur aukso gavyba pasiekė iki maždaug 3,7 kilometro gylį. Tokiose šachtose papildoma rizika yra su kasyba susiję seisminiai sukrėtimai, galintys lemti laikinus veiklos stabdymus ir brangiai kainuojančius saugos darbus.

    Kaip atrodo Lenkija gylio kontekste

    Lenkijoje giliausios šachtos dažniausiai siejamos su anglies kasyba, kuri paprastai nepasiekia aukso kasybai būdingų kelių kilometrų gylių. Vis dėlto kai kurie Lenkijos anglies telkiniai eksploatuojami daugiau nei kilometro gylyje.

    Vienas giliausių pavyzdžių yra anglies kasykla Budryk Silezijoje, kur vienas šachtos ruožų siekia apie 1 320 metrų gylį. Tarp gilių objektų taip pat minimos kasyklos, kur darbai vyksta apie 1 220 metrų ir apie 1 125 metrų lygiuose, o tai rodo sudėtingas geologines sąlygas ir aukštus infrastruktūros reikalavimus.

    Gylio palyginimas išryškina esminį skirtumą: anglies kasyba Europoje gali peržengti 1 kilometro ribą, tačiau pasauliniai rekordai, ypač aukso gavyboje, artėja prie 4 kilometrų. Kuo giliau leidžiamasi, tuo labiau auga energetiniai poreikiai, įrangos nusidėvėjimas ir saugos rizikos, todėl tokios kasyklos tampa ne tik inžineriniu, bet ir ekonominiu iššūkiu.

  • Lenkijos valdžia ruošiasi vertinti TVN kontrolės perėmimą: laukiama „Paramount Skydance“ pranešimo

    Prasidėti gali administracinė patikra

    Lenkijos valstybės turto ministerija kol kas nėra gavusi oficialaus pranešimo dėl netiesioginės televizijos kanalo TVN kontrolės perėmimo, todėl formali procedūra dar nepradėta. Apie tai viešai kalbėjo ministerijai vadovaujantis Wojciechas Balczunas.

    Pasak jo, administracinis vertinimas startuotų tik gavus investuotojo pranešimą, numatytą šalies teisės aktuose. Tuomet būtų tikrinama, ar sandoris nekelia rizikų Lenkijos saugumui ar viešajai tvarkai.

    Ką numato 2015 metų įstatymas

    Lenkijoje galioja 2015 metais priimtas įstatymas, reglamentuojantis tam tikrų investicijų kontrolę, kai kalbama apie valstybės saugumui ar strateginiams sektoriams svarbias įmones. Jis įpareigoja subjektą, siekiantį įgyti dominuojančią įtaką saugomai bendrovei, pateikti pranešimą kontrolės institucijai.

    Ministerijos vadovas pabrėžė, kad, gavus pranešimą, bus vykdoma įstatymu apibrėžta procedūra, o sprendimai turės remtis faktais ir kriterijais. „Tai bus absoliučiai dalykinė ir objektyvi administracinė procedūra, kylanti iš įstatyminės pareigos, ir nieko daugiau“, – sakė W. Balczunas.

    TVN įtraukta į saugomų įmonių sąrašą

    TVN Lenkijoje yra įtraukta į subjektų, kuriems taikoma investicijų kontrolė, sąrašą nuo 2024 metų. Tai reiškia, kad bet koks kontrolės pasikeitimas gali būti vertinamas per nacionalinio saugumo prizmę.

    Ministerijos komunikacijos atstovai aiškina, kad sandoris, kuriuo „Paramount Skydance“ įsigijo „Warner Bros. Discovery“, reiškia ir netiesioginę dominuojančią įtaką TVN. Dėl to, pasak ministerijos, pranešimas ministrui gali būti reikalingas ex post forma, tai yra jau po sandorio užbaigimo.

    Administracinis tyrimas gali baigtis tiek teigiamu, tiek neigiamu sprendimu. Neigiamo sprendimo atveju ministras gali nurodyti per nustatytą laiką atsisakyti TVN akcijų, jei būtų nustatyta grėsmė saugumui ar viešajai tvarkai.

    Skelbiama, kad „Warner Bros. Discovery“ perėmimo sandoris buvo užbaigtas šią savaitę, o jo vertė siekė apie 100 milijardų eurų. Būtent ši transakcija ir tapo priežastimi, kodėl Lenkijos institucijos ruošiasi įvertinti galimas pasekmes TVN nuosavybės struktūrai.

  • Atsisakė dujinio šildymo ir įsirengė šilumos siurblį: po 3 metų tiksliai suskaičiavo sąnaudas

    Dujas pakeitė šilumos siurbliu

    Augančios energijos kainos vis daugiau gyventojų skatina svarstyti, ar dujinį šildymą verta keisti šilumos siurbliu. Nors toks sprendimas dažnai pristatomas kaip taupesnis ir modernesnis, galutinis rezultatas priklauso nuo konkrečių namo sąlygų ir pasirinktos įrangos.

    Vieno individualaus namo savininkės pavyzdys rodo, kad pokytis gali sumažinti metines išlaidas, tačiau pradinė investicija ir pasirengimo darbai neretai tampa didžiausiu iššūkiu. Skaičiai labiausiai išryškėja tada, kai sukaupiama bent kelių šildymo sezonų statistika.

    Kainavo brangiai, bet atsipirko dalimi

    Maždaug 140 kvadratinių metrų ploto name dujinis katilas buvo pakeistas oras–vanduo tipo šilumos siurbliu. Iki pokyčio vieno šildymo sezono metu šildymas ir karšto vandens ruošimas kainavo daugiau kaip 1 800 eurų.

    Pats įrenginys su montavimu kainavo apie 8 400 eurų, o papildomai prireikė pritaikyti šildymo sistemą ir pakeisti dalį radiatorių. Gavus paramą, bendra savininkės mokėta suma sumažėjo iki maždaug 5 700 eurų.

    Realių sąskaitų pokytis po trijų sezonų

    Po trijų šildymo sezonų savininkė suskaičiavo faktines eksploatacijos išlaidas: šildymas ir karšto vandens ruošimas dabar per metus atsieina apie 900–1 000 eurų. Lyginant su ankstesniu dujiniu šildymu, metinis skirtumas sudaro kelis šimtus eurų ir gali siekti apie 800–900 eurų, priklausomai nuo sezono.

    Toks rezultatas reiškia, kad vien šilumos siurblio ekonomika nėra vien sąskaitų palyginimas prieš ir po. Svarbu įvertinti ir tai, kiek kainavo paruošiamieji darbai, kokia gauta parama bei kokios elektros kainos taikomos konkrečiam ūkiui.

    Kas labiausiai lemia, ar apsimokės?

    Didžiausią įtaką šilumos siurblio atsiperkamumui turi pastato šiluminė būklė ir teisingai parinkta įrenginio galia. Prastai apšiltintuose namuose energijos poreikis išlieka didelis, todėl elektros sąnaudos gali smarkiai išaugti, o investicijos grąža nusikelti į tolimesnę ateitį.

    Šiame pavyz reikšmingą vaidmenį suvaidino ir ankstesnė pastato renovacija, taip pat saulės elektrinė, kuri sumažino dalį suvartojamos elektros kainos. Tokia kombinacija dažnai tampa esminiu veiksniu, kodėl galutinės sąskaitos krenta labiau, nei pakeitus tik šilumos šaltinį.

    „Ar šilumos siurblys bus finansiškai naudingas, dažniausiai lemia namo izoliacija ir tai, ar įrenginys parinktas bei sureguliuotas teisingai“, – sakė energetikos sprendimus vertinantis specialistas.

    Ekspertai pabrėžia, kad prieš priimant sprendimą verta pasidaryti šilumos nuostolių vertinimą, įsivertinti esamą šildymo sistemą ir numatyti, ar reikės žematemperatūrio šildymo sprendimų. Tuomet aiškiau matyti, ar šilumos siurblys bus reali priemonė mažinti sąskaitas, ar tik brangi modernizacija su ilgu atsipirkimu.

  • Anglies trūkumas Lenkijoje prieš šildymo sezoną: įspėjimai dėl kainų šuolių ir importo rizikų

    Rinka įkaitusi dar neprasidėjus šalčiams

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie anglies prieinamumo problemą, nors šildymo sezonas tik įsibėgėja. Profsąjungos ir dalis politikų tvirtina, kad kasyklų aikštelėse sukauptos atsargos yra menkos, o anglis gyventojams kai kur jau tapo sunkiai randama.

    Viešojoje erdvėje keliama ir kita rizika: jei žiema būtų atšiauri, o vidaus gavyba neatsistatytų pakankamai greitai, trūkumas gali paliesti ne tik namų ūkius, bet ir energetikos bei šilumos gamybos įmones. Tokiame scenarijuje kainų spaudimas tik didėtų.

    Įspėjimai: atsargos ištirpo, gavybos greitai nepadidinsi

    Buvęs už kasybą atsakingas Lenkijos pareigūnas ir parlamento narys Marekas Wesoły viešai įspėjo, kad anglies atsargos, sukauptos ankstesniais laikotarpiais, jau buvo sunaudotos. Jo teigimu, staigiai padidinti gavybos praktiškai neįmanoma, jei anksčiau ji buvo mažinama, nes tam reikia žmonių, technikos ir laiko.

    Jo vertinimu, tai reiškia dvigubą spaudimą: energetikai gali kilti tiekimo rizikų, o gyventojams anglis gali brangti iki lygio, kuris taps sunkiai pakeliamas daliai namų ūkių. Toks vaizdas, pasak jo, būtų ypač tikėtinas, jei šalčiai užsitęstų.

    „Įspėju: bus absoliutus anglies prieinamumo keblumas. Visos atsargos, kurias turėjome, jau sudegintos. Jei žiema bus aštri, turėsime bėdų“, – sakė Marekas Wesoły.

    Profsąjunga: sandėliuose arba nėra, arba brangsta kasdien

    Panašiai situaciją apibūdina ir profsąjungos Sierpień 80 vadovas Bogusławas Zięteka. Jis teigia, kad mažmeninėje rinkoje, kuri svarbiausia individualiam šildymui, problema jau matoma praktiškai: dalyje vietų anglies trūksta, o ten, kur ji yra, kainos esą kyla labai greitai.

    Jo kritika nukreipta ir į valstybės reakciją: esą importo mastai didėja, o dalis rinkos dalyvių tuo naudojasi siekdami didesnių maržų. Pasak jo, tokia padėtis gali lemti, kad šilumos ir elektros gamintojai mokėtų daugiau, o tai vėliau atsispindėtų sąskaitose.

    „Gyventojų rinkoje anglies sandėliuose arba trūksta, arba ji brangsta diena iš dienos“, – sakė Bogusławas Zięteka.

    Importas kaip sprendimas ir kaip rizika

    Tekste minimas pavyzdys – valstybinės ar valstybės kontroliuojamos įmonės, įtrauktos į anglies importą. Tarp jų įvardijama Węglokoks, kuri, kaip teigiama, jau organizavo kelis anglies krovinius energetikos poreikiams ir planuoja tolesnius pirkimus užsienyje.

    Vis dėlto importas čia pateikiamas ne vien kaip išeitis, bet ir kaip priklausomybės šaltinis. Akcentuojama, kad bet kokie logistikos trikdžiai ar geopolitiniai sprendimai tranzito maršrutuose gali greitai sukelti papildomų problemų, ypač jei dėl žiemos piko išaugtų visos Europos paklausa.

    Diskusijose taip pat keliama dilema, kaip turėtų būti paskirstomi valstybės resursai: ar juos nukreipti į brangesnį importą, ar labiau remti vietinę anglies sektoriaus ir su juo susijusių pramonės šakų stabilizaciją. Aiškesnių atsakymų, kaip teigiama, kritikai iš valdžios pasigenda.

  • Europos Komisija pervedė 1,24 mlrd. eurų Ukrainai: lėšos dronams, raketoms ir vietinei gamybai

    1,24 mlrd. eurų – gynybos pirkiniams Ukrainoje

    Europos Komisija pranešė pervedusi Ukrainai 1,24 mlrd. eurų, skirtų šalyje pagamintiems dronams, amunicijai ir raketoms įsigyti. Finansavimas nukreipiamas ir į priemones, padedančias kovoti su bepilotėmis grėsmėmis, įskaitant dronų perėmėjus.

    Šios lėšos yra platesnio Europos Sąjungos finansinio paketo dalis ir orientuotos į tai, kad kuo didesnė paramos dalis tiesiogiai stiprintų Ukrainos gynybos pramonę. Tokia kryptis pastaraisiais metais tampa vis svarbesnė, nes karas reikalauja greitų ir nuolatinių tiekimo grandinių sprendimų.

    Von der Leyen: parama stiprina apsaugą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad Rusija tęsia tikslingą spaudimo ir teroro strategiją, todėl parama turi padėti Ukrainai apsaugoti žmones ir kritinę infrastruktūrą. Pasak jos, išmoka prisidės prie Ukrainos gebėjimų gintis ir didins vietos pramonės pajėgumus.

    „Šiandienos išmoka padės sustiprinti Ukrainos gynybos pramonę ir šalies galimybes gintis bei saugoti žmones ir infrastruktūrą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Didesnio paketo dalis ir sąlygos

    Europos Komisijos teigimu, 1,24 mlrd. eurų išmoka finansuojama iš Europos Sąjungos paskolos Ukrainai, kurios bendra vertė siekia 90 mlrd. eurų ir numatyta 2026–2027 metais. Iš šios sumos 60 mlrd. eurų planuojama nukreipti gynybai, o 30 mlrd. eurų – Ukrainos biudžeto stabilumui ir valstybės funkcijoms užtikrinti.

    Europos Sąjunga taip pat nurodo, kad tolesni pervedimai priklausys nuo suderintų reformų įgyvendinimo. Tai įprasta praktika dideliuose daugiametės paramos paketuose, siekiant užtikrinti skaidrumą, atsakomybę ir efektyvų lėšų panaudojimą.

    Kodėl akcentuojama vietinė gamyba?

    Sprendimas nukreipti pinigus būtent į Ukrainoje pagamintą ginkluotę atspindi bendrą tendenciją: karo metu kritiškai svarbu, kad gamyba būtų kuo arčiau fronto poreikių ir galėtų greitai prisitaikyti. Dronai ir jų naikinimo sistemos tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio mūšio lauko elementų, o intensyvus jų naudojimas reiškia ir nuolatinį atsargų papildymo poreikį.

    Europos Komisija pabrėžia, kad toks finansavimo modelis vienu metu sprendžia dvi užduotis: didina Ukrainos gynybinius pajėgumus ir padeda augti šalies pramonės bazei. Ilgainiui tai siejama ir su artimesne Ukrainos gynybos sektoriaus integracija į europines tiekimo grandines.

    Bendra parama nuo 2022 metų

    Europos Komisijos duomenimis, nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios 2022 metais Europos Sąjunga ir jos valstybės narės Ukrainai skyrė iš viso 228,7 mlrd. eurų paramos. Į šią sumą įtraukiamos įvairios formos priemonės – nuo finansinės pagalbos ir makrofinansinio stabilizavimo iki karinės, humanitarinės ir atstatymo paramos.

    Komisija taip pat yra nurodžiusi, kad dalis paramos finansuojama pajamomis, gautomis iš įšaldyto Rusijos turto, o tai tampa reikšmingu diskusijų objektu Europos lygiu. Tikimasi, kad artimiausiomis savaitėmis bus skelbiama ir apie naujas išmokas iš gynybai skirtos paketo dalies.

  • „Bumech Defense“ sudarė sutartį su Kanados dronų gamintoju: taikosi į gamybą Lenkijoje

    Lenkijos bendrovė „Bumech Defense“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kanadoje įsikūrusia bepiločių orlaivių gamintoja „Custom Prototypes“. Pagal susitarimą „Bumech Defense“ taps produktų platintoja Europoje, o vėlesniame etape sieks perkelti dalį gamybos į Lenkiją.

    Įmonė nurodo, kad projektas orientuotas į dualios paskirties technologijas, kurios gali būti naudojamos tiek civilinėms, tiek gynybos reikmėms. Tokia kryptis pastaraisiais metais Europoje įgauna pagreitį, nes didėja dėmesys tiekimo grandinių saugumui ir vietinei pramoninei bazei.

    Platinimas dabar, gamyba vėliau

    Pirmajame etape „Bumech Defense“ planuoja kurti platinimo tinklą ir užtikrinti techninį aptarnavimą bei servisą Europos rinkoms. Bendrovė taip pat skelbia pradėsianti darbus, susijusius su infrastruktūros parengimu, kad ateityje būtų galima organizuoti bepiločių orlaivių gamybą Lenkijoje.

    Tokie sprendimai dera su bendra Europos kryptimi stiprinti vietos gamybos pajėgumus, ypač srityse, kurios svarbios kritinei infrastruktūrai ir saugumui. Dronų rinka auga ne tik dėl gynybos poreikių, bet ir dėl civilinių taikymų, pavyzdžiui, stebėsenos, žemėlapių sudarymo, energetikos objektų patikrų ar paieškos ir gelbėjimo darbų.

    Numatomas ir operatorių mokymo centras

    Dar vienas susitarimo elementas – planas Lenkijoje įkurti bepiločių orlaivių operatorių mokymo centrą. Jame būtų rengiami tiek baziniai, tiek specializuoti mokymai, kuriuos prižiūrėtų tarptautinė instruktorių komanda.

    Mokymo infrastruktūra tampa vis svarbesnė, nes daugelyje Europos šalių didėja sertifikuotų operatorių poreikis, o kartu griežtėja reikalavimai saugiam skrydžių planavimui, rizikų valdymui ir techninei priežiūrai. Verslui tai taip pat reiškia greitesnį diegimą ir mažesnę eksploatacinių klaidų riziką.

    Sutartis trejiems metams

    „Bumech Defense“ skelbia, kad sutartis sudaryta pradiniam trejų metų laikotarpiui. Jei per šį laiką bus pasiekti sutarti rodikliai, pratęsimas numatytas automatiškai.

    „Custom Prototypes“ pristatoma kaip gamintoja, turinti ilgametę patirtį, kilusią iš automobilių pramonės. Bendrovė teigia siūlanti kelias bepiločių orlaivių versijas, kurios galėtų būti pritaikomos skirtingiems užsakymų scenarijams ir eksploatavimo sąlygoms.

  • Kuo pigiausia šildyti 150 kv. m namą: palygino granules, dujas, anglį ir šilumos siurblį

    Kainos skiriasi tūkstančiais

    Metinės šildymo sąnaudos vienodo dydžio name gali skirtis keliais tūkstančiais eurų – viską lemia ne tik kuro kaina, bet ir įrenginių efektyvumas bei pastato šiluminė varža. Tai ypač jaučiama artėjant šildymo sezonui, kai gyventojai lygina granules, dujas, skystą kurą, anglį ar vis dažniau svarstomą šilumos siurblį.

    Lenkijoje veikianti organizacija „Polski Alarm Smogowy“ palygino kelių populiarių šildymo būdų kainas, remdamasi tuo metu rinkoje buvusiomis kuro kainomis. Skaičiavimuose naudotas vidutiniškai apšiltintas 150 kv. m individualus namas, kuriame gyvena keturių asmenų šeima.

    Granulės ir skystas kuras – brangiausi

    Vertinant pagal pateiktą metodiką, šildymas granulėmis priskirtas prie brangesnių sprendimų: metams jis įvertintas apie 2 850 eurų. Organizacijos pateikimu, tai reikšmingai daugiau nei prieš metus, o kainų šuolius dažniausiai lemia žaliavos, logistikos ir paklausos svyravimai.

    Dar didesnės sąnaudos skaičiavimuose tenka šildymui skystu kuru: apie 3 300 eurų per metus. Šis variantas paprastai jautriai reaguoja į naftos produktų kainas, o taip pat gali pareikalauti papildomų išlaidų sandėliavimui ir įrangos priežiūrai.

    Dujos – vidurys, šilumos siurblys – pigiausias

    Šildymas dujomis įvertintas kaip vidutinės kainos pasirinkimas – apie 1 930 eurų per metus. Nors daliai gyventojų dujos vis dar atrodo brangios, praktikoje galutinę sąskaitą smarkiai lemia katilo naudingumas, namo sandarumas ir temperatūros režimas.

    Mažiausios metinės sąnaudos, pagal pateiktą palyginimą, tenka šilumos siurbliui: nuo maždaug 1 050 iki 1 600 eurų per metus. Pigiausias scenarijus siejamas su grunto šilumos siurbliu ir žematemperatūre sistema, pavyzdžiui, grindiniu šildymu, nes tuomet pasiekiamas didžiausias sistemos efektyvumas.

    „Skirtumai tarp šildymo būdų gali siekti ne šimtus, o tūkstančius eurų per metus, todėl prieš renkantis verta vertinti ne tik kuro kainą, bet ir visos sistemos efektyvumą“, – sakė „Polski Alarm Smogowy“ atstovas Piotras Siergiejus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie palyginimai nėra universalus atsakymas kiekvienam namui: realias sąnaudas lemia izoliacija, vėdinimas, šilumos paskirstymas, gyventojų įpročiai ir elektros ar kuro tarifai konkrečioje vietoje. Vis dėlto tendencija aiški – kuo efektyvesnė sistema ir kuo žemesnės temperatūros šildymas, tuo didesnė tikimybė sumažinti metines išlaidas.