CP v2

Blog

  • Virtuvės įprotis, kuris tyliai kemša kriauklę: plautuvės smulkintuve – ne visos daržovės

    Lėtai nubėgantis vanduo kriauklėje dažnai atrodo kaip smulkmena, tačiau priežastis gali slėptis visai kasdieniame įprotyje – maisto likučių metime į plautuvės smulkintuvą.

    Kaip rašo „Food Republic“, net ir sveiki, daug skaidulų turintys produktai virtuvės vamzdynui gali tapti rimtu išbandymu – ypač jei jų likučius reguliariai nuleidžiate per kriauklę.

    Didžiausi „kaltininkai“ – skaidulingos daržovės, pavyzdžiui, morkos ar brokoliai. Jų pluoštai gali įstrigti pačiame smulkintuve, o patekę toliau – kabintis vamzdžiuose ir „gaudyti“ kitas nuoplovas.

    Rezultatas – augantis kamštis ir kriauklė, kurioje vanduo užsistovi gerokai ilgiau, nei norėtųsi. Paprasčiausias sprendimas: daržovių likučius verčiau kaupti ir panaudoti, kompostuoti arba mesti į šiukšliadėžę.

    Ką dar geriau laikyti atokiau nuo kriauklės

    Jei vanduo vis tiek bėga lėtai, problema gali būti ne vien skaidulingos daržovės. Tokį pat pavojų kelia vaisių ir daržovių lupenos – jos taip pat linkusios strigti ir kauptis.

    Vengtini ir krakmolingi produktai: sugerdami vandenį jie brinksta ir gali suformuoti tirštą, „išsipūtusį“ kamštį. Prie lėto nubėgimo prisideda ir kiti virtuvės „klasikai“ – kiaušinių lukštai, jūrų gėrybės, riebalai bei aliejus, kavos tirščiai.

    Keli paprasti būdai atkimšti, jei jau užsikimšo

    Jei klaida jau padaryta, pirmiausia galima išbandyti virtuvėje dažniausiai turimas priemones. Į nubėgimo angą suberkite sodos, po to supilkite acto ir palikite reakcijai šiek tiek laiko, tada perplaukite vandeniu.

    Soda gali būti maišoma ir su druska, tačiau tokiu atveju reikės palaukti ilgiau – kelias valandas, prieš nuleidžiant vandenį.

    Jei kliūtis nėra giliai, gali padėti išlankstytas metalinis drabužių pakabos vielos gabalas: viename gale suformuokite kabliuką, atsargiai įleiskite į nutekėjimą, pasukinėkite ir ištraukite susikaupusias šiukšles.

    Dar vienas variantas – naudoti plunžerį, tik svarbu pasirinkti tokį, kuris skirtas būtent kriauklei.

  • Virtuvės šiukšliadėžę plaunate neteisingai: kaip ją iššveisti ir sumažinti kvapus

    Virtuvės šiukšliadėžė – vienas greičiausiai nešvarumus ir kvapus kaupiantis namų daiktas, tačiau daugelis ją valo per retai arba tik paviršutiniškai. Kad ji iš tiesų būtų higieniška, verta skirti laiko ne tik pakeisti maišą, bet ir reguliariai išplauti pačią dėžę.

    Siūloma bent kartą per mėnesį šiukšliadėžę išmuilinti ir gerai iššveisti. Tam nereikia brangių priemonių – pakaks indų ploviklio ir šepetėlio su ilgesne rankena (tiks ir paprastas, tik tuomet teks labiau pasilenkti ir pasiekti vidų).

    Jei turite galimybę, patogu šiukšliadėžę valyti lauke: prieš šveitimą ją galima perlieti vandeniu, kad apdžiūvę nešvarumai atmirkėtų ir lengviau nusivalytų. Į dėžės dugną įspauskite kelis indų ploviklio paspaudimus, įpilkite šiek tiek vandens ir palikite mirkti iki 10 minučių.

    Vėliau vandenį išpilkite, o šepetėlio šerius patepkite indų plovikliu ir kruopščiai iššveiskite dėžę iš vidaus ir išorės, nepamiršdami kraštų. Baigę gerai nuskalaukite ir palikite visiškai išdžiūti tik tada dėkite naują maišą.

    Kaip išplauti šiukšliadėžę namuose

    Ne visada patogu ar įmanoma šiukšliadėžę šveisti lauke, ypač jei gyvenate bute ar šaltuoju sezonu. Tokiu atveju procesą galima atlikti vonioje, o pravers nuimama dušo galvutė – ji palengvina nuskalavimą.

    Svarbiausia – neskubėti dėti naujo maišo, kol šiukšliadėžė dar drėgna. Drėgmė skatina kvapų atsiradimą ir nešvarumų prilipimą, todėl pilnas išdžiovinimas tampa esmine žingsnio dalimi.

    Kas padeda sumažinti kvapus tarp valymų

    Kasdienybėje kvapus dažnai sukelia ne pati šiukšliadėžė, o tai, kaip išmetamos atliekos. Pavyzdžiui, prieš išmetant skysčius (tarkime, surūgusio pieno likučius), verta juos nupilti – taip sumažinsite pratekėjimo riziką ir nemalonų kvapą.

    Taip pat svarbi maišų kokybė: prastesni maišai lengviau plyšta arba nuslysta į vidų, todėl šiukšliadėžė greičiau išsitepa. Kuo mažiau išsiliejimų, tuo rečiau teks kovoti su įsisenėjusiomis dėmėmis.

    Praverčia ir greitas „taškinis“ valymas: kaskart išėmus maišą verta trumpai apvalyti dangtį ar vietas, kur išsiliejo atliekos. Tokie maži įpročiai gerokai palengvina mėnesinį giluminį plovimą.

    Kvapams suvaldyti galima į šiukšliadėžės dugną (dar prieš įdedant maišą) pabarstyti šiek tiek valgomosios sodos. Kitas būdas – įmesti vatos gumulėlį, užlašinus patinkančio eterinio aliejaus, kad kvapas būtų malonesnis.

  • Orkaitę rekomenduojama valyti kas tris mėnesius: riebalų sankaupos gali tapti gaisro rizika

    Orkaitė – viena iš tų virtuvės vietų, kurią lengva pamiršti, nes purvas dažniausiai lieka už uždarytų durelių. Vis dėlto specialistai rekomenduoja jos valymą įtraukti į reguliarią rutiną: orkaitę verta kruopščiai išvalyti maždaug kas tris mėnesius.

    Apie tai rašoma portale „Food Republic“, pabrėžiant, kad per ilgas delsimasis gali turėti ne tik estetinių, bet ir praktinių bei saugumo pasekmių – nuo nemalonių kvapų iki padidėjusios gaisro rizikos.

    Kepant ir skrudinant, riebalai bei aliejai garuoja, vėliau nusėda ant orkaitės sienelių, dugno ir grotelių. Laikui bėgant šios apnašos kietėja, todėl jų pašalinimas tampa vis sudėtingesnis.

    Be to, įkaitus sukietėjusiems riebalams, orkaitė gali pradėti rūkti, o kvapas užsilaiko virtuvėje ir gali paveikti ruošiamo maisto skonį. Reguliarus valymas padeda išvengti tokių nemalonių „siurprizų“.

    Riebalai orkaitėje – ir saugumo klausimas

    Svarbiausia priežastis, kodėl nereikėtų atidėlioti orkaitės valymo, yra saugumas. Riebalų sankaupos yra degios, todėl jos laikomos rimtu gaisro rizikos veiksniu.

    Nors kasdien po kiekvieno naudojimo orkaitės šveisti daugeliui būtų nepraktiška, periodinis valymas leidžia suvaldyti riebalų kaupimąsi ir sumažinti riziką, kad virtuvėje kilusi nenumatyta situacija greitai taps sunkiai kontroliuojama.

    Kaip sumažinti nešvarumų kaupimąsi

    Prevencija gali padėti išvengti ilgų valymo darbų vėliau. Pavyzdžiui, orkaitės apačioje esantis karščiui atsparus įdėklas gali sulaikyti varvančius riebalus dar prieš jiems prikepant.

    Gaminant patiekalus, kurie linkę taškytis (pavyzdžiui, vištieną ar šoninę), gali praversti kepimo indo dangtis arba aliuminio folija. Taip pat naudinga rinktis tinkamą kepimo ar skrudinimo indą, kuris geriau sulaiko riebalus.

    Jei riebalai jau prikepę

    Jei orkaitės valymas buvo atidėtas ir riebalai jau sukietėję, vien muilo ir vandens gali nepakakti. Tokiu atveju siūloma pasitelkti sodą – įprastą produktą, kurį daugelis turi namuose.

    Vienas iš minimų būdų – pasigaminti pastą sumaišius sodą su actu: ši kombinacija sukelia putojančią reakciją, kuri gali padėti pakelti ir atlaisvinti riebalų sluoksnį. Mišinį patariama palaikyti iki 30 minučių (ar ilgiau, priklausomai nuo apnašų kiekio), o tuomet nuvalyti nailonine šveitimo kempinėle.

  • Išsivirėte kavą „Keurig“ aparatu? Nepalikite kapsulės laikiklyje – tai gali užkimšti adatą

    Vienkartinių kapsulių kavos aparatai „Keurig“ daugeliui tapo greitu būdu pasidaryti kavos puodelį, tačiau po virimo svarbi viena smulkmena, kurią žmonės dažnai pamiršta.

    Kaip rašoma „Food Republic“, pasibaigus virimo ciklui verta kuo greičiau išimti panaudotą K-Cup kapsulę iš laikiklio. Tai gali turėti įtakos tiek aparato veikimui, tiek švarai.

    Palikta kapsulė ilgiau stovi drėgnoje aplinkoje, o šlapi kavos tirščiai laikui bėgant gali patekti į pradūrimo adatos plyšelius. Dėl to adata ima nešvarėti ir gali užsikimšti.

    Užsikimšusi adata – nemaloni problema: aparatas gali pradėti veikti netinkamai, o adatos valymas tampa papildomu darbu, ypač ryte, kai skubama.

    Kaip kapsulė prisideda prie gedimų

    Adata, kuri virimo metu praduria kapsulę, yra viena jautriausių vietų. Jei panaudotos kapsulės nuolat paliekamos laikiklyje, drėgnos kavos liekanos gali pamažu kauptis ir apsunkinti vandens pratekėjimą.

    Tokiu atveju gali tekti imtis adatos atkimšimo ir kruopštesnio valymo, o tai, kaip pabrėžiama, nėra pats paprasčiausias procesas.

    Jei turite įprotį kapsulę palikti per naktį ar dar ilgiau, siūloma nusistatyti priminimą telefone ar išmaniajame laikrodyje iškart, kai pasidedate puodelį.

    Ne tik patogumo, bet ir higienos klausimas

    Straipsnyje atkreipiamas dėmesys ir į higieną: uždarytas kapsulės laikiklis su panaudota kapsule sudaro tamsią, drėgną ir trumpam šiltą terpę, kurioje gali daugintis bakterijos.

    Teigiama, kad nešvarus kavos aparatas gali tapti potencialiai kenksmingų bakterijų, pavyzdžiui, E. coli ar stafilokokų, veisimosi vieta. Nors jos dažnai būna nepavojingos, palankiomis sąlygomis ir didesniais kiekiais gali sukelti rimtus negalavimus.

    Ypač svarbu laikytis šios taisyklės, jei aparatu naudojasi keli žmonės, pavyzdžiui, darbovietėje – tuomet švara tampa ne tik patogumo, bet ir bendros atsakomybės klausimu.

  • Duona oro gruzdintuvės dugne vietoj valymo? Triukas gali virsti gaisro rizika

    Socialiniuose tinkluose plinta įvairūs oro gruzdintuvių valymo triukai, tačiau ne visi jie yra saugūs. Vienas populiarių patarimų – po krepšeliu patiesti kelias duonos riekes, kad jos sugertų varvantį riebalų perteklių.

    Iš pirmo žvilgsnio idėja atrodo logiška: vienkartinis „padėkliukas“ turėtų sumažinti nešvarumus, o kai kam net kyla mintis, kad pabaigoje pavyks gauti gardų, riebalais persisunkusį skrebutį. Visgi realybėje dažniau gaunamas arba permirkęs gabalas, kuris riebalus vis tiek išleidžia, arba apanglėjusi „anglis“, pripildanti virtuvę nemaloniu kvapu.

    Problema ta, kad oro gruzdintuvėje patiekalams reikia tikslių laikų ir temperatūrų, o duonai tokios sąlygos dažnai netinka. Bandant suderinti skirtingus gaminimo poreikius, duona gali per ilgai kepti ir pridegti, o riebalai – išsilieti ar pradėti svilti.

    Be to, tikėtina, kad toks triukas nepadės ir su pačiu valymu: duona gali palikti trupinių, todėl vidų vis tiek teks kruopščiai nuvalyti. Blogiausiu atveju, jei prietaisas dirba ilgai, pridegęs „valymo sluoksnis“ gali tapti ir gaisro rizika – oro gruzdintuvė iš esmės yra mažas, galingas konvekcinis „orkaitės“ tipo įrenginys.

    Ką rinktis vietoj duonos

    Kadangi oro gruzdintuvės valymui nerekomenduojama naudoti šiurkščių šveitimo priemonių ar abrazyvinių ploviklių, patogiau nešvarumus mažinti iš anksto. Tam tinka sprendimai, kurie nesuyra nuo karščio ir netrukdo oro cirkuliacijai.

    Jei norisi pigaus ir lengvai išmetamo varianto riebalams sugerti, siūloma rinktis kavos filtrą. Jis sugeria riebalus ir yra pakankamai tvirtas, tačiau būtina sąlyga – filtras turi būti gerai prispaustas maistu, kad ventiliatorius jo nenupūstų prie kaitinimo elemento.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį į gaminimo trukmę: ilgesnio kepimo metu lengvas filtras neturėtų liestis prie prietaiso sienelių, nes dėl ribotos oro tėkmės kraštai gali apdegti, o maistas iškepti netolygiai.

    Kai problema – ne riebalai, o lipnūs, cukringi padažai, patikimesnis pasirinkimas gali būti aliuminio folija. Ji padeda išvengti pridegusių, sunkiai nuvalomų apnašų ir šiek tiek geriau sulaiko drėgmę, kad padažas neišdžiūtų.

    Kaip ir su kavos filtru, folija neturi liestis su kaitinimo elementu ir turi būti pakankamai prispausta, kad viduje nejudėtų. Tai padeda išlaikyti saugumą ir nesugadinti oro gruzdintuvės veikimo.

  • Kaip saugiai nuvalyti medinę pjaustymo lentą po žalios vištienos: keli paprasti žingsniai

    Žalia vištiena ant pjaustymo lentos daugeliui sukelia nerimą – ir ne be pagrindo. Ant jos gali būti bakterijų, tokių kaip salmonelės ar kampilobakterijos, todėl po gaminimo svarbiausia yra kruopšti higiena.

    Medinės pjaustymo lentos dažnai laikomos pranašesnėmis už plastikines: jos tvirtos, estetiškos ir, tinkamai prižiūrimos, gali tarnauti labai ilgai. Be to, mediena yra porėta, todėl drėgmė ir bakterijos nėra paliekamos vien paviršiuje.

    Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti blogai, tačiau idėja paprasta: bakterijos labiau „įtraukiamos“ į vidines medienos skaidulas, kur joms trūksta drėgmės išgyventi. Vis dėlto tai nereiškia, kad lentą galima plauti atmestinai – priešingai, valymas po žalios mėsos yra būtinas.

    Pagrindinis tikslas – kuo greičiau pašalinti ant lentos likusius maisto likučius ir mėsos sultis, kad sumažėtų kryžminės taršos rizika ir virtuvėje bakterijos nepatektų ant kitų paviršių.

    Kasdienis plovimas po žalios vištienos

    Iškart po naudojimo medinę lentą reikėtų nuplauti karštu vandeniu su muilu. Kuo ilgiau atidėsite, tuo didesnė tikimybė, kad likučiai prilips, o valymas taps sudėtingesnis.

    Valant rekomenduojama naudoti neabrazyvinę kempinę ar šveistuką – taip lengviau pakelsite likusius nešvarumus, bet nepažeisite lentos paviršiaus.

    Nuplautą lentą geriausia džiovinti pastatytą vertikaliai, kad oras laisvai cirkuliuotų ir ji greičiau išdžiūtų. Toks laikymas tinka ir kasdien – jis mažina drėgmės kaupimąsi.

    Atskira lenta žaliai mėsai – paprastas būdas sumažinti riziką

    Norint dar labiau sumažinti kryžminės taršos tikimybę, verta turėti atskirą pjaustymo lentą žaliai mėsai. Tai ypač patogu, jei toje pačioje virtuvėje dažnai pjaustote ir daržoves ar kitus produktus, kurie nebus termiškai apdorojami.

    Kokia mediena ir konstrukcija praktiškiausia?

    Jei ieškote lentos, kuri labiau tiktų darbui su žalia paukštiena ar kita neapdorota mėsa, svarbios ir medienos savybės. Pavyzdžiui, klevas ar baltasis ąžuolas laikomi atsparesniais drėgmei, todėl bakterijoms tai mažiau palanki terpė.

    Skirtumą daro ir lentos konstrukcija. Palyginti su įprastomis lentomis, galiniais medienos rievėmis (end-grain) pagamintos lentos geriau „atsistato“ po peilio įpjovimų, tad gali susidaryti mažiau griovelių, kur kauptųsi sultys ir nešvarumai.

    Net ir turint paprastesnę lentą, švarą padeda palaikyti tinkamas jos „užsandarinimas“. Apdorojus lentą maistui saugiu mineraliniu aliejumi ar bičių vašku, susidaro apsauginis sluoksnis, kuris mažina drėgmės ir sulčių įsigėrimą.

    Tokia priežiūra naudinga ne tik higienai: ji taip pat gali padėti išvengti deformacijų, dėmių ir prailginti lentos tarnavimo laiką.

  • Kodėl virtuvėje verta turėti antrą šiukšliadėžę: patogesnis kompostavimas ir mažiau kvapų

    Antroji šiukšliadėžė virtuvėje gali atrodyti kaip nereikalinga prabanga, tačiau ji suteikia labai konkrečią naudą – palengvina maisto atliekų rūšiavimą kompostui ir padeda palaikyti tvarką.

    Idėja paprasta: šalia įprastos šiukšliadėžės pastatoma mažesnė, į kurią keliauja kompostuojamos atliekos. Kaip rašoma „Food Republic“, tokia sistema taupo laiką, nes nereikia nuolat nešioti dubens ar maišelio į lauką kaskart gaminant.

    Maža, vonios kambariui skirta šiukšliadėžė užima nedaug vietos – ją galima pastatyti nenaudojamame virtuvės kampe. Be to, ji prisipildo greičiau, todėl atliekos paprastai nespėja pradėti irti ir skleisti nemalonaus kvapo.

    Visgi kai kurie likučiai, pavyzdžiui, svogūnai, dvokia stipriau, todėl praverčia papildomi triukai. Straipsnyje primenama, kad kvapus gali padėti slopinti ir tokie sprendimai kaip kavos tirščių panaudojimas komposte.

    Kaip tai gali sutaupyti pinigų

    Ilgainiui namų kompostavimas gali sumažinti išlaidas sodui ar daržui – mažiau reikia pirkti trąšų, parduotuvinio komposto ar dirvožemio priedų. Tokia nauda labiausiai pasijunta tiems, kurie augina augalus ir nuolat ieško, kuo pagerinti žemę.

    Papildomos šiukšliadėžės kaina dažniausiai yra vienintelė didesnė investicija, o pats procesas gali būti beveik nemokamas. Pavyzdžiui, vietoje specialių mažų maišelių galima naudoti paprastus plonus parduotuvinius maišelius kaip įdėklus.

    Jei namuose turite daug popierinių maišelių, kai kuriais atvejais galima mesti į kompostą ir visą maišelį kartu su atliekomis – taip dar labiau supaprastinamas tvarkymas.

    Ką mesti į kompostą, o ko vengti

    Nors dauguma natūralių maisto atliekų gamtoje suyra, namų komposte ne viskas tinka. Netinkamos atliekos gali pritraukti kenkėjus, sukelti nemalonius kvapus ir vėliau pakenkti augalams, todėl dalį dalykų saugiau išmesti į bendras šiukšles.

    Geriausia mažojoje virtuvės šiukšliadėžėje kaupti daržovių likučius. Jie turi daug azoto – augalams svarbios medžiagos, padedančios formuotis lapams ir stiebams.

    Kad kompostas susidarytų tinkamai, vien „žalių“ atliekų neužtenka: paprastai reikia pridėti ir „rudųjų“ – pavyzdžiui, popieriaus, medienos, sausų lapų. Vis dėlto daržovių likučius patogu kaupti mažame kibirėlyje ir išnešti į kompostą kartą ar du per savaitę.

    Prieš metant maisto likučius, verta nuskalauti cheminių medžiagų pėdsakus ir nuimti lipdukus – tada kompostuoti galima nuo avokadų kauliukų iki morkų lupenų.

    Gyvūninės kilmės produktų rekomenduojama vengti, nes jie skyla ilgai ir pritraukia įvairius kenkėjus, taip pat gali tapti ligų plitimo šaltiniu. Išimtis – kiaušinių lukštai: tai geras kalcio šaltinis, tik juos patariama sutraiškyti, kad greičiau suirtų.

  • 10 nebrangiai kainuojančių „Dollar Tree“ radinių, kurie padės greitai sutvarkyti nešvarią virtuvę

    Jei norite sutaupyti, virtuvės valymo priemones nebūtinai tenka pirkti tik iš brangių prekės ženklų – dalį jų galima rasti ir pigesnėse parduotuvėse. Pavyzdys – „Dollar Tree“, kur, pasak pirkėjų atsiliepimų, netrūksta praktiškų priemonių kasdieniam tvarkymuisi.

    Kaip rašo „Food Republic“, parduotuvėje galima aptikti ir universalių valiklių, ir dezinfekcinių servetėlių, ir smulkių pagalbinių priemonių, kurios praverčia, kai norisi greitai susitvarkyti po maisto gaminimo.

    Svarbu nepamiršti, kad skirtingiems paviršiams ir skirtingiems nešvarumams reikalingos nevienodos priemonės: vienos labiau tinka riebalams, kitos – kalkių apnašoms, dar kitos – tik greitam paviršių nuvalymui.

    Taip pat verta laikytis saugumo: dirbant su stipresniais valikliais naudoti pirštines, vėdinti patalpas ir atidžiai perskaityti instrukcijas, ypač jei sudėtyje yra baliklio ar kitų aktyvių medžiagų.

    Universalūs valikliai ir dezinfekcija

    Viena minimų priemonių – „LA’s Totally Awesome“ universalus valiklis. Jis apibūdinamas kaip tinkamas įvairiems paviršiams, be amoniako ir agresyvių chemikalų, o naudojant galima tiek purkšti tiesiai, tiek skiesti pagal poreikį.

    Ieškantiems greito sprendimo kasdieniams nešvarumams siūlomos „Disinfex“ dezinfekuojančios servetėlės. Jos gali praversti virtuvėje, bet taip pat ir nuvalant dažnai liečiamus daiktus, pavyzdžiui, telefoną ar klaviatūrą.

    Tarp paminėtų produktų yra ir „Pine Glo“ daugiafunkcis dezinfekuojantis valiklis, skirtas kietiems, neporėtiems paviršiams. Nurodoma, kad jo sudėtyje esantis amonio chloridas padeda kovoti su bakterijomis, virusais ir grybeliais, tačiau naudojant būtina laikytis instrukcijų ir saugotis patekimo į akis ar burną.

    Priemonės su balikliu: kada praverčia, o kada reikia atsargumo

    Jei reikalingas stipresnis valymas, sąraše minimi milteliniai valikliai su balikliu – „Ajax Powder Cleanser with Bleach“ ir „Comet Classic Kitchen Cleaner with Bleach“. Tokios priemonės gali būti naudingos norint išvalyti ir pašviesinti paviršius, tačiau svarbu saugoti drabužius ir po naudojimo gerai nuplauti nuvalytą vietą.

    „Ajax“ aprašomas kaip miltelinis valiklis, kuris, sumaišytas su vandeniu, virsta pasta ir gali būti naudojamas, pavyzdžiui, kriauklėms, puodams ar stalviršiams valyti. Tuo metu „Comet“ įvardijamas kaip stipresnis sprendimas, tinkamas ir virtuvei, ir voniai.

    Smulkūs, bet naudingi pagalbininkai kasdien

    Ne vien cheminės priemonės padeda palaikyti švarą – kartais didžiausią efektą duoda paprasti įrankiai. Pavyzdžiui, minimos daugkartinės lateksinės pirštinės „Scrub Buddies Long-Cuff Reusable Latex Gloves“, kurios dengia ne tik riešą, bet ir dalį dilbio.

    Greitam trupinių ar smulkių šiukšlių surinkimui praverčia kompaktiškas šepetėlio ir semtuvėlio rinkinys „The Home Store Mini Nesting Dustpan and Brush Set“. Dėl mažo dydžio jį patogu naudoti kampuose ar siauresnėse vietose, kur su įprasta šluota neprieisite.

    Indams ir jautresniems paviršiams valyti sąraše minimos „Brillo Basics No-Scratch Estracell Scrub Sponges“ kempinėlės. Jos skirtos švelnesniam šveitimui, tačiau net ir patvarias kempinėles svarbu laiku pakeisti naujomis, kad jos netaptų bakterijų židiniu.

    Grindims ar greitam prabėgimui po virtuvę gali praversti drėgnos šluostės „Scrub Buddies Wet Sweeper Cloths Refills“. Tiesa, pažymima, kad jos labiau tinka lengvam valymui ir gali būti mažesnės kai kurioms šluotoms, todėl dalis pirkėjų jas tvirtina papildomai.

    Tarp paminėtų priemonių yra ir „Fabuloso Original Multi-Purpose Cleaner“ – daugiafunkcis valiklis, kurį galima naudoti tiek vietiniam valymui, tiek skiedžiant vandeniu, pavyzdžiui, plaunant grindis. Nurodoma, kad jis nepalieka likučių, tačiau kvapas gali būti intensyvus, tad jautresniems žmonėms gali prireikti vėdinimo.

  • Karštas grilis ir valymas: kada galima šveisti dar neataušusias groteles, o kada geriau palaukti

    Lauko grilio valymas nėra vien estetika – reguliari priežiūra padeda išvengti rūdžių, pelėsio ir prailgina grotelių bei kitų detalių tarnavimo laiką. Tačiau daugelis po kepimo suabejoja: ar groteles galima valyti dar karštas, ar būtina palaukti, kol jos visiškai atvės?

    Vienareikšmio atsakymo čia nėra – viskas priklauso nuo to, kuo ir kaip ketinate valyti. Karštis gali padėti lengviau pašalinti pridegusius likučius, bet netinkamos priemonės gali ne tik sugadinti grilį, bet ir sukelti papildomų problemų.

    Svarbiausia taisyklė – atsargiai rinktis įrankius. Tekste pabrėžiama, kad grotelių niekada nereikėtų šveisti metaliniu vieliniu šepečiu, o karštas paviršius netinka vandeniui, chemijai ar plastikiniams šepetėliams.

    Jei grilis naudojamas dažnai, groteles verta giliau išvalyti prieš sezoną, jo viduryje ir pasibaigus kepimų laikotarpiui. Taip sumažinsite riziką, kad teks keisti dalis ar ieškoti specifinių grotelių dydžių iš gamintojo.

    Kada karštas grilis gali padėti

    Kol po grotelėmis dar rusena ugnis, pridegęs maistas ir anglies nuosėdos dažnai nusiima lengviau. Karštis veikia kaip natūralus „pagalbininkas“: apdegę likučiai labiau karbonizuojasi ir tampa paprasčiau nugramdomi.

    Tokiu atveju galima naudoti tvirtą abrazyvą, kuris nesilydo ir neužsidega – pavyzdžiui, suglamžytą aliuminio folijos rutuliuką ir juo nubraukti nešvarumus nuo grotelių.

    Taip pat minimas būdas karštas groteles patrinti svogūnu ar kitu „vienkartiniu“ produktu, jei neprieštaraujate, kad jis šiek tiek apdegs. Svarbu, kad tokios priemonės būtų saugios sąlyčiui su maistu.

    Kada būtina palaukti, kol atvės

    Jei planuojate naudoti vandenį, chemines valymo priemones ar plastikinius šepetėlius, groteles pirmiausia reikėtų atvėsinti. Ant karšto metalo šios priemonės gali lydytis, užsidegti arba sukurti dar didesnę netvarką.

    Dar viena rizika – cheminės priemonės ant įkaitusių dalių gali pradėti garuoti ir skleisti aitrų kvapą ar kenksmingus garus. Be to, naudojant stipresnius valiklius detalės paprastai turi pamirkti, o ant karšto metalo tai tiesiog neveikia taip, kaip turėtų.

    Skirtingos grotelės – skirtinga priežiūra

    Nerūdijančio plieno groteles galima pamirkyti muiluotame vandenyje valandą ar dvi, o tada nušveisti, kol taps švarios. Tam nereikia brangių specialių valiklių – dažniausiai pakanka įprasto indų ploviklio.

    Ketaus grotelių mirkyti nerekomenduojama, nes tai gali paspartinti rūdijimą. Vietoje to siūloma jas nušveisti esant vidutinei kaitrai, o kai groteles jau saugu liesti – papildomai nuvalyti drėgna šluoste.

    Po valymo ketaus groteles svarbu „užkonservuoti“: padengti plonu aukštą temperatūrą atlaikančio aliejaus sluoksniu ir gerai įkaitinti, kad susidarytų apsauginis paviršius. Tai ypač aktualu prieš žiemą, kai grilis ilgiau nenaudojamas.

  • PKP Intercity gavo 512 mln zlotų: už juos pirks 70 vagonų ir 10 lokomotyvų

    Lenkijos tolimojo susisiekimo vežėja PKP Intercity iš ES fondų gaus 512 mln zlotų (apie 120 mln eurų) naujam riedmenų pirkimui. Už šias lėšas bendrovė planuoja įsigyti 70 vagonų ir 10 lokomotyvų.

    Apie pasirašytą finansavimo sutartį su Transporto ES projektų centru (CUPT) pirmadienį pranešė Lenkijos fondų ir regioninės politikos viceministras Jacekas Karnowskis. Pinigai skiriami iš programos FEnIKS (Europos fondai infrastruktūrai, klimatui ir aplinkai).

    Pasak J. Karnowskio, per dabartinę ES finansinę perspektyvą Lenkijos geležinkelių sektorius iš FEnIKS fondo iš viso turėtų pritraukti 24,2 mlrd. zlotų. PKP Intercity jau yra gavusi finansavimą ir iš Lenkijos KPO (Nacionalinio ekonomikos atkūrimo plano) – daugiau kaip 2,6 mlrd. zlotų, be kita ko, vagonų modernizavimui ir naujų lokomotyvų įsigijimui.

    Augantis finansavimas siejamas ir su sparčiai didėjančia keleivių paklausa. PKP Intercity vadovas Januszas Malinowskis teigia, kad bendrovė šiemet tikisi pervežti 97 mln keleivių.

    Kas bus perkama už ES lėšas?

    PKP Intercity vadovas J. Malinowskis patikslino, kad iš 70 vagonų 50 būtų antros klasės, 10 – pirmos klasės, dar 10 – gastronominiai vagonai.

    Bendrovės duomenimis, per pirmuosius 10 šių metų mėnesių PKP Intercity paslaugomis pasinaudojo 81 mln keleivių. Skaičiuojama, kad iki metų pabaigos šis skaičius pasieks 97 mln.

    Planuoja 600 reisų per dieną

    PKP Intercity taip pat paskelbė, kad nuo gruodžio 13 dienos, įsigaliojus naujam traukinių tvarkaraščiui, kasdien vykdys po 600 tolimųjų reisų.

    Įmonė yra didžiausia Lenkijos tarpregioninio susisiekimo operatorė, jungianti didžiuosius miestus bei populiarius turizmo centrus, taip pat siūlanti keliones į kitas Europos šalis. Pernai PKP Intercity pervežė 89,2 mln keleivių.