Padėkos dienos vakarienė dažnai virsta maratonu virtuvėje, tačiau ją galima suplanuoti taip, kad didžioji dalis darbų būtų padaryta iš anksto, o šventės dieną liktų tik laiku viską pašauti į orkaitę ir patiekti.
Tokį „virėjo principu“ paremtą grafiką siūlo kulinarinės patirties turinti autorė, kurios tekstą publikuoja „Serious Eats“ – jis padeda išskaidyti užduotis per kelias savaites ir išvengti paskutinės minutės streso.
Pagrindinė mintis paprasta: restoranų virtuvėse viskas prasideda nuo plano, produktų patikros ir pasiruošimo (mise en place). Namų virtuvėje tas pats veikia ne ką prasčiau – ypač kai reikia suderinti orkaitę, puodus ir keliolika patiekalų.
Grafikas apima viską – nuo meniu planavimo ir pirkinių sąrašų iki kalakuto atšildymo, įdaro paruošimo, pyragų kepimo ir net serviravimo indų „inventorizacijos“, kad šventės rytą nereikėtų improvizuoti.
Dvi–trys savaitės iki šventės
Pirmasis etapas – susidėlioti meniu ir neperkrauti jo patiekalais, kurie visi reikalauja orkaitės. Siūloma derinti „orkaitės užkariautojus“ (apkepus, kepsnius) su ant viryklės gaminamais garnyrais, salotomis ar patiekalais, kurie skanūs ir kambario temperatūros.
Taip pat verta iš anksto pasiskirstyti užduotis su svečiais. Užuot palikus „atsineškite ką norite“, geriau konkrečiai sutarti, kas atneš desertą, kas – garnyrą, kad netektų spręsti situacijos, kai pyragų per daug, o bulvių košės – nė vienos.
Šiame etape rekomenduojama iš anksto užsisakyti kalakutą, ypač jei planuojamas šviežias ar aukštesnės kokybės paukštis. Taip pat pravartu patikrinti virtuvės įrangą – ar veikia momentinis termometras, ar turite tinkamą kepimo indą, skardas, pyragų formas.
Dar vienas svarbus darbas – peržiūrėti prieskonius ir kepiniams reikalingus produktus: patikrinti galiojimą, ar prieskoniai dar kvapnūs, ar kepimo milteliai ir soda nėra pasenę. Galiausiai siūloma atlikti virtuvės „generalinę“ – atsikratyti nereikalingų daiktų ir atlaisvinti vietos šaldytuve.
Viena–dvi savaitės iki šventės
Šiuo laikotarpiu patariama susidaryti kelis pirkinių sąrašus pagal produktų kategorijas: ilgiau išsilaikantys (miltai, cukrus, folija, sultiniai, konservai), „tarpiniai“ (bulvės, svogūnai, moliūgai) ir greitai gendantys (žolelės, žalumynai, dalis pieno produktų), kuriuos geriau pirkti arčiau šventės.
Taip pat siūloma pasiruošti ir užšaldyti pyragų tešlą – sandariai suvynioti, pažymėti ir laikyti šaldiklyje. Kai kuriuos pyragus (pavyzdžiui, obuolių ar pekano) taip pat galima užšaldyti, tačiau kreminiams, plaktinės ar varškės tipo įdarams tai netinka.
Dar viena idėja – iš anksto pasigaminti padažą (gravy) ir jį užšaldyti, kad šventės dieną nereikėtų skubėti. Duonos gaminių rekomendacija panaši: bandeles išsikepti ir užšaldyti, o prieš patiekimą atšildyti šaldytuve ir greitai pašildyti orkaitėje ar karšto oro gruzdintuvėje.
Savaitgalis prieš Padėkos dieną
Svarbiausias darbas – atlaisvinti šaldytuvą. Reikės vietos pirkiniams, atšildomam kalakutui ir patiekalams, kuriuos reikės laikyti atvėsintus.
Didžiausia namų virėjų klaida – per vėlai pradėtas kalakuto atšildymas. Tekste primenama taisyklė: didesniam paukščiui šaldytuve gali prireikti iki kelių dienų, todėl pradėti reikia gerokai iš anksto, kad jis būtų visiškai atitirpęs likus bent porai dienų iki kepimo.
Taip pat siūloma šiame etape atlikti didįjį apsipirkimą (šakninės daržovės, svogūnai, bulvės, ilgesnio galiojimo pieno produktai), o jautrias žoleles ir žalumynus palikti paskutinėms dienoms. Prie darbų, kuriuos verta padaryti savaitgalį, priskiriamas ir spanguolių padažas – jis gerai laikosi bent savaitę, o skonis, pasak autorės, su laiku tik gerėja.
Jeigu šventei planuojama sriuba, rekomenduojama iš anksto išvirti ir užšaldyti trintas sriubas – jos šaldiklyje laikosi gerai ir nuima dar vieną užduotį nuo paskutinės dienos sąrašo.
Dvi dienos iki šventės ir išvakarės
Likus dviem dienoms, siūloma pasigaminti padažus, užtepėles, padažines ar relishes – daugeliui jų laikas šaldytuve išeina į naudą. Taip pat metas iš šaldiklio į šaldytuvą perkelti pyragų tešlą ar šaldytus kepinius.
Šiuo metu patogu surinkti apkepus: saldžių bulvių apkepą, moliūgų gratiną ar makaronų apkepą galima iškepti iš anksto arba pilnai paruošti ir laikyti atvėsintą iki kepimo.
Tą pačią dieną siūloma nupirkti ir nuplauti žalumynus bei žoleles, gerai nusausinti ir tinkamai supakuoti, kad išliktų švieži. Dar vienas darbas – pasūdyti kalakutą ir palikti jį šaldytuve neuždengtą bent parai (o dar geriau – dviem), kad odelė vėliau geriau apskrustų.
Išvakarėse rekomenduojama paruošti įdarą, bet jo dar nekepti – laikyti šaldytuve ir kepti, kai kalakutas bus ištrauktas iš orkaitės. Tą pačią dieną patariama išsikepti kreminius pyragus (pavyzdžiui, moliūgų) ir juos atvėsinti, o taip pat pasiruošti bulves košei – nulupti ir laikyti šaltame vandenyje šaldytuve.
Dar vienas praktiškas patarimas – iš anksto susidėlioti serviravimo indus ir įrankius, netgi pažymėti lipniais lapeliais, kam kas skirta. Stalą siūloma padengti dar vakare – ryte tai leidžia pradėti dieną „jau laimėjus“.
Šventės diena: laimi tas, kas pradeda anksčiau
Šventės dieną siūloma kelios valandos prieš patiekimą ištraukti garnyrus iš šaldytuvo, kad jie „sušiltų“ iki saugios, ne ledinės temperatūros – tuomet trumpėja pašildymo laikas ir lengviau suvaldyti orkaitę.
Pagrindinis patarimas – pradėti nuo kalakuto ir kepti jį anksčiau, nei atrodo būtina. Taip atsiranda laiko „pagalvei“, jei kepimas užtruktų, o vėliau orkaitę galima skirti įdarui, apkepams ir kitiems patiekalams pašildyti.
Galiausiai primenama pasitelkti kitus prietaisus: karšto oro gruzdintuvė gali greitai pašildyti bandeles, lėtaeigė viryklė tinka košei ar įdarui palaikyti šiltai, o kiti mažesni prietaisai padeda išlaisvinti viryklę ir orkaitę svarbiausiems darbams.
Idėja paprasta: kuo daugiau suplanuota ir paruošta iš anksto, tuo mažiau „gesinimo“ šventės dieną – ir tuo didesnė tikimybė, kad prie stalo sėsite kartu su svečiais, o ne su prijuoste prie puodų.
