Blog

  • Keistas užkandis „Biedronkoje“: tarp kumpio ir pašteto guli žalia metka – kas ją dar perka?

    Lenkijos diskontų tinkle „Biedronka“ šalia įprastų kumpių ir paštetų galima rasti produktą, kuris daugeliui kelia klausimų: vadinamąją svogūninę metką. Tai žalias kiaulienos gaminys, tradiciškai valgomas ne termiškai apdorotas, o tepamas ant duonos.

    Ant pakuotės paprastai nurodoma, kad tai žalias, vidutiniškai smulkintas kiaulienos gaminys nevalgomame apvalkale. Tokią metką žmonės dažniausiai paskleidžia ant šviežios riekės, pagardina raugintu agurku, svogūnu ar aštresnėmis garstyčiomis.

    Nors pavadinime minimas svogūnas, sudėtyje jo dažniausiai būna labai mažai. Gamintojų etiketėse įprastai dominuoja kiauliena, o svogūnas veikia labiau kaip skonio akcentas, greta druskos, prieskonių ekstraktų ir kitų technologinių priedų.

    Tokie gaminiai neretai turi nemažai riebalų ir druskos, todėl mitybos specialistai rekomenduoja juos vertinti kaip retkarčiais pasirenkamą užkandį, o ne kasdienį pusryčių pagrindą. Per didelis druskos kiekis siejamas su padidėjusia kraujospūdžio rizika, todėl ypač svarbus saikas.

    Kaina „Biedronkoje“ už 170 gramų pakuotę siekia apie 1,20 euro, o perskaičiavus kilogramui – maždaug 7,10 euro. Tai nėra pigiausias pasirinkimas, tačiau pats faktas, kad produktas laikosi asortimente, rodo stabilų pirkėjų ratą.

    Kadangi metka yra žalia, svarbiausia laikytis šaldymo grandinės ir galiojimo termino. Valstybinės maisto saugos institucijos Europoje ne kartą yra skelbusios atskirų žalių mėsos gaminių partijų atšaukimus dėl galimos bakterinės taršos, todėl namuose būtina kuo greičiau dėti produktą į šaldytuvą ir atidarius suvartoti tą pačią dieną.

  • Pigu, gardu ir pigu: ši keptuvėje kepama jūrinė žuvis pajūryje dažnai tampa pasirinkimu Nr. 1

    Flandra laikoma liesa jūrine žuvimi, todėl ji dažnai pasirenkama ieškant lengvesnės vakarienės ar pietų. Joje gausu lengvai įsisavinamų baltymų, o kalorijų paprastai mažiau nei riebesnėse žuvyse, todėl patiekalai iš flandros tinka ir subalansuotai mitybai.

    Mitybos požiūriu flandroje yra svarbių mikroelementų, tarp jų seleno, kuris prisideda prie normalios skydliaukės veiklos, taip pat vitamino B12 ir fosforo. Kaip ir daugelyje jūrinių žuvų, joje aptinkama omega-3 riebalų rūgščių, siejamų su širdies ir kraujagyslių sveikata.

    Dar vienas flandros privalumas yra tai, kad ji paprastai sukaupia mažiau gyvsidabrio nei stambios plėšrios žuvys, tokios kaip kardžuvės ar didieji tunai. Dėl to, laikantis bendrų mitybos rekomendacijų ir saiko, flandra dažnai įvardijama kaip saugesnis pasirinkimas šeimoms, taip pat nėščiosioms ir vaikams.

    Kur jos ieškoti ir kiek kainuoja

    Flandrą dažniausiai galima rasti didesnių prekybos tinklų žuvies skyriuose arba šaldytų produktų vitrinoje. Lenkijoje ji reguliariai minima kaip prekė, pasiekiama „Auchan“, „Carrefour“, „Kaufland“ ir „E.Leclerc“ parduotuvėse, o kai kuriuose diskontuose pasirodo rečiau, dažniausiai teminių akcijų metu.

    Kainos priklauso nuo to, ar perkate visą žuvį, skrostą skerdeną ar filė, taip pat nuo to, ar ji šviežia, ar šaldyta. Lenkijos rinkoje minėtos kainos siekė apie 4–6 eurus už kilogramą šaldytos žuvies, maždaug 4–7 eurus už kilogramą šaldytos filė ir apie 8–12 eurų už kilogramą šviežios filė.

    Kaip iškepti keptuvėje, kad neišdžiūtų

    Flandros mėsa yra švelni, todėl ją lengva perkepti ir išsausinti. Prieš kepimą žuvį verta gerai nusausinti, lengvai pasūdyti, įberti pipirų ir labai plonai apvolioti miltuose arba bulvių krakmole, kad susidarytų plona, traški plutelė.

    Norint sumažinti prilipimo riziką, galima pritaikyti kepimo popieriaus triuką. Ant įkaitintos keptuvės užtiesiamas pagal dugną iškirptas kepimo popieriaus lapas, įpilama šiek tiek aliejaus, o žuvis kepama tiesiai ant popieriaus, kad mažiau irti ir lengviau apversti.

    Dažniausiai pakanka 3–4 minučių iš kiekvienos pusės ant vidutinės kaitros, ypač jei kepama filė. Pačioje pabaigoje galima įdėti šaukštą šalto sviesto ir įspausti citrinos sulčių, kad keptuvėje greitai susiformuotų paprastas sviestinis padažas.

  • Ką Ursula von der Leyen žada metinėje kalboje: DI, klimatas, migracija ir gynybos planai

    Ką Ursula von der Leyen žada metinėje kalboje: DI, klimatas, migracija ir gynybos planai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen metinėje kalboje Europos Parlamente ketina dėlioti aiškų akcentą: didesnė Europos nepriklausomybė pasaulyje, kuriame daugėja krizių ir saugumo rizikų. Šis pasisakymas tradiciškai laikomas svarbiausiu jos metų politiniu pranešimu, iš kurio matyti, kur Komisija nukreips teisėkūros ir finansavimo prioritetus.

    Pastaraisiais metais ES darbotvarkę vienu metu spaudžia keli vektoriai: karas Ukrainoje, geopolitinė įtampa su Kinija, klimato ekstremalumai ir migracijos srautų svyravimai. Todėl kalboje tikimasi ne vien deklaracijų, bet ir konkrečių krypčių, kurios vėliau virsta teisės aktų paketais, strategijomis bei naujomis programomis valstybėms narėms.

    DI ir konkurencingumas

    Vienas ryškiausių kalbos leitmotyvų turėtų būti dirbtinis intelektas ir jo poveikis ekonomikai bei darbo rinkai. Europos Sąjunga jau turi DI aktą, tačiau didžiausias klausimas dabar yra įgyvendinimas: kaip paspartinti DI diegimą pramonėje ir viešajame sektoriuje, kartu apsaugant darbuotojus ir vartotojus.

    Komisijos tonu dažniau skamba mintis, kad Europa rizikuoja atsilikti nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos inovacijų tempu bei investicijų mastu. Todėl kalboje tikėtina daugiau dėmesio priemonėms, kurios didintų produktyvumą, mažintų biurokratiją ir padėtų įmonėms lengviau pritaikyti taisykles praktikoje.

    Klimatas: prisitaikymas ir atsparumas

    Klimato politika kalboje greičiausiai bus pateikta per prisitaikymo ir atsparumo prizmę. Po vasarų, kurias Europoje lydi karščio bangos, sausros ir miškų gaisrai, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik taršos mažinimui, bet ir pasirengimui neišvengiamiems pokyčiams infrastruktūroje, sveikatos sistemoje bei vandens valdyme.

    Komisija rengia atsparumo klimato kaitai priemonių paketą, kuriame numatomas sistemingesnis rizikų vertinimas ir bendresni scenarijai, pagal kuriuos šalys galėtų planuoti investicijas. Politinis fonas čia sudėtingas, nes dalis verslo ir kai kurios sostinės spaudžia mažinti perėjimo kaštus, o tuo pat metu išlieka ilgalaikiai ES emisijų mažinimo tikslai.

    Migracija, sienų apsauga ir saugumas

    Migracijos tema vėl grįžta į centrą po vasaros įvykių prie ES išorės sienų, kurie sukėlė politines diskusijas dėl reagavimo greičio ir priemonių masto. Kalboje laukiama raginimų stiprinti Frontex pajėgumus ir gerinti grąžinimų politiką, nes būtent šios sritys dažniausiai įvardijamos kaip didžiausios sistemos spragos.

    Vienas jautriausių klausimų yra tai, kiek toli Komisija būtų pasirengusi eiti, kalbėdama apie infrastruktūros finansavimą prie sienų ir apie modelius, kai dalis migracijos procedūrų ar grąžinimo sprendimų būtų organizuojami už ES ribų. Tokios idėjos kelia ginčus dėl teisėtumo, žmogaus teisių standartų ir atsakomybės pasidalijimo tarp šalių.

    Gynybos pramonė ir saugumas taip pat turėtų išlikti tarp prioritetų, ypač turint omenyje siekį didinti Europos gebėjimą apsirūpinti kritinėmis priemonėmis ir mažinti priklausomybes. Komisija pastaruoju metu vis dažniau kalba apie poreikį spartinti bendrus pirkimus, investicijas ir gamybos pajėgumus, kad ES galėtų reaguoti greičiau.

    Dar viena kryptis, kuri gali būti akcentuota, yra nepilnamečių apsauga internete ir galimi amžiaus ribojimai socialiniuose tinkluose. Ši diskusija Europoje stiprėja dėl priklausomybės nuo algoritmų, turinio žalos ir privatumo rizikų, o politinis klausimas išlieka paprastas, bet sunkiai išsprendžiamas: kokį minimalų amžių nustatyti ir kaip užtikrinti, kad taisyklės realiai veiktų.

    „Mes neturime sutikti su vaikystėmis, kurias formuoja algoritmai“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Nors galutinė kalbos versija paprastai koreguojama iki paskutinės minutės, kryptys jau ryškėja: DI ir konkurencingumas, klimato atsparumas, migracijos valdymas ir saugumo bei gynybos stiprinimas. Tai sritys, kuriose sprendimai gali greitai virsti naujais teisės aktais, finansavimo programomis ir įpareigojimais valstybėms narėms.

  • Von der Leyen spaudžiama iš abiejų pusių: EPP ir S&D ragina aiškiai pasirinkti kryptį

    Von der Leyen spaudžiama iš abiejų pusių: EPP ir S&D ragina aiškiai pasirinkti kryptį

    Europos Parlamento dvi didžiausios frakcijos, Europos liaudies partija (EPP) ir Socialistų ir demokratų aljansas (S&D), prieš Ursulos von der Leyen metinę kalbą apie Sąjungos padėtį kelia jai skirtingus ir sunkiai suderinamus reikalavimus. Jei Europos Komisijos pirmininkei nepavyks išlaikyti pusiausvyros, tradicinių centristų partnerystė gali dar labiau skilti, o tai sustiprintų kraštutinių dešiniųjų įtaką parlamente.

    EPP nori, kad von der Leyen tęstų pastarųjų metų kursą, orientuotą į ES taisyklių supaprastinimą ir didesnį konkurencingumą. Taip pat centro dešinieji ragina griežtinti migracijos politiką ir ryškiau akcentuoti išorės sienų kontrolę, argumentuodami, kad tai išlieka vienas jautriausių klausimų daugelyje valstybių narių.

    Tuo pat metu S&D reikalauja sustabdyti tai, ką jie vadina žaliųjų ES politikų silpninimu ir pertekliniu reguliavimo „atlaisvinimu“. Centro kairė taip pat spaudžia Komisijos pirmininkę aiškiai pasakyti, ar EPP turėtų vengti priimti sprendimus remiantis kraštutinių dešiniųjų balsais, net jei tai kai kuriais atvejais palengvina daugumos surinkimą.

    „Tikimės aiškaus politinio įsipareigojimo, kad Europos žaliasis kursas nebus atsukamas atgal“, – sakė S&D frakcijos vadovė Iratxe García Pérez.

    Didžiausia įtampa kyla dėl dviejų krypčių, kurios šiuo metu konkuruoja tarpusavyje: verslui palankesnio taisyklių supaprastinimo ir ambicingų klimato bei aplinkosaugos tikslų išlaikymo. Pastaraisiais mėnesiais dalis teisės aktų, susijusių su žaliuoju kursu, sulaukė stipresnio pasipriešinimo, o EPP vis garsiau kalba apie būtinybę mažinti administracinę naštą, kad ES įmonės nepralaimėtų konkurencinėje kovoje JAV ir Kinijai.

    Migracija taip pat išlieka politinis lakmuso popierėlis: vieniems tai saugumo ir pasitikėjimo valstybės institucijomis klausimas, kitiems svarbiausia išlaikyti teisės viršenybės bei žmogaus teisių standartus ir nepasiduoti populistiniam spaudimui. Dėl šios priežasties von der Leyen kalboje tenka ieškoti formuluočių, kurios vienu metu signalizuotų ryžtą veikti, bet neperžengtų ribų, kurias jos sąjungininkai laikytų nepriimtinomis.

    Šis ginčas vyksta ir platesnių derybų dėl įtakos Europos Parlamente fone. Artėjant sprendimams dėl aukščiausių postų ir parlamento vadovybės, EPP ir S&D jau dabar matuoja jėgas, o kiekvienas balsavimas tampa argumentu, kas turi didesnę teisę diktuoti politines sąlygas.

    Praėjusiais metais po panašios kalbos parlamente kilo viešas konfliktas tarp frakcijų lyderių, atskleidęs, kiek įtemptas yra centristų aljanso vidinis balansas. Šiemet rizika kartotis tokiam scenarijui išlieka, ypač jei von der Leyen bandys patenkinti abi puses, bet nė vienai neduos aiškaus atsakymo dėl kompromisų ribų.

    Tikėtina, kad kalboje bus bandoma apjungti kelias žinutes: tęsti klimato politiką, bet kartu kalbėti apie jos įgyvendinimo kaštus ir pramonės konkurencingumą, taip pat akcentuoti migracijos valdymą ir išorės sienų stiprinimą. Nuo to, kaip tiksliai bus sudėlioti akcentai, priklausys, ar EPP ir S&D išlaikys darbinį susitarimą, ar skilimas taps nauja norma.

  • ES šalys Briuselyje derins DI taisykles: Trumpas perspėjimus dėl saugumo vadina apgaule

    ES šalys Briuselyje derins DI taisykles: Trumpas perspėjimus dėl saugumo vadina apgaule

    Europos Sąjungos šalių atstovai šią savaitę Briuselyje renkasi aptarti, kaip suderinti bendras taisykles, skirtas mažinti naujų dirbtinio intelekto modelių keliamas rizikas. Diplomatų teigimu, susitikime bus kalbama ne tik apie ES praktiką, bet ir apie tarptautinį bendradarbiavimą kuriant platesnes, globaliai veikiančias nuostatas.

    Darbotvarkėje numatyta Europos Komisijos informacija apie ES ir tarptautinę DI politiką, taip pat techninis pranešimas apie pastarojo meto incidentus, susijusius su DI sistemomis. Tokie aptarimai vyksta dirbant pagal Dirbtinio intelekto aktą, kuris nustato pareigas kūrėjams ir diegėjams, ypač tais atvejais, kai sistemos gali turėti didelį poveikį žmonių teisėms ar saugumui.

    Kas svarstoma susitikime?

    Susitikimas vyksta augant raginimams pristabdyti spartų pažangiausių DI modelių diegimą ir griežčiau vertinti jų keliamą riziką. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau skamba technologijų sektoriaus lyderių įspėjimai, kad kai kurios sistemos gali būti diegiamos greičiau, nei spėjama įvertinti jų patikimumą ir valdymo priemones.

    Tuo pat metu ES siekia, kad reguliavimas būtų suderinamas su kitų didžiųjų ekonomikų požiūriu. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad dėmesys kryps į G7, G20 ir Jungtinių Tautų formatuose vykstantį darbą, nes be platesnio sutarimo taisyklės gali likti fragmentuotos, o rizikų valdymas nevienodas.

    JAV reakcija: aštri retorika

    Diskusijas Europoje papildo ir JAV politinė reakcija į raginimus labiau akcentuoti DI saugą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai atmetė perspėjimus ir tvirtino, kad kalbos apie DI saugumo grėsmes esą yra apgaulė, o bet koks reikšmingesnis lėtinimas suteiktų konkurencinį pranašumą Kinijai.

    „Jei mes sulėtinsime, pranašumą gaus Kinija“, – sakė Donaldas Trumpas, kritikuodamas DI saugos įspėjimus.

    Europos Komisijos kryptis: daugiau tarptautinio derinimo

    Europos Komisijos atstovai pastaruoju metu pabrėžia, kad ES jau turi teisinę bazę, įpareigojančią dalį bendrovių vertinti ir mažinti riziką, įskaitant scenarijus, kai gali būti prarandama DI sistemos kontrolė. Tačiau Komisija kartu akcentuoja, kad už ES ribų panašaus lygio reikalavimai taikomi ne visur, todėl tarptautinis suderinimas tampa esminiu prioritetu.

    Europos Parlamente taip pat stiprėja spaudimas, kad DI tema būtų keliama aukščiausiu politiniu lygiu ir kad ES aktyviau siektų partnerių įsipareigojimų. Europos įstatymų leidėjai pabrėžia, jog tik suderintos taisyklės gali padėti vienu metu užtikrinti inovacijas ir patikimą rizikų kontrolę.

  • „Zama“ plečia konfidencialius „Morpho“ vaultus po 40 mln. eurų šuolio ir startuoja su privačiais apsikeitimais „Ethereum“

    „Zama“ plečia konfidencialius „Morpho“ vaultus po 40 mln. eurų šuolio ir startuoja su privačiais apsikeitimais „Ethereum“

    Konfidencialumo sprendimus blokų grandinėje kuriantis protokolas „Zama“ plečia savo „Morpho“ platformoje siūlomų konfidencialių investavimo vaultų liniją ir rugsėjo 15 dieną atveria indėlius į 16 naujų vaultų. Jie apims kelis pagrindinius skaitmeninius aktyvus, o įdiegimo tikslas aiškus: suteikti galimybę uždirbti pajamingumą neatskleidžiant pozicijų ir strategijų viešoje grandinėje.

    Pletra skelbiama po pirmojo produkto sėkmės: birželį startavęs pirmasis konfidencialus vaultas, sukurtas su „Morpho“ ir „Steakhouse Financial“, per maždaug septynias savaites pasiekė apie 40 mln. eurų valdomo turto ribą. Tai signalas, kad privatumas decentralizuotuose finansuose tampa ne tik nišine funkcija, bet ir praktiniu poreikiu didesniems rinkos dalyviams.

    Kas keičiasi „Morpho“ vaultuose

    Pasak projekto, dalį iš 16 vaultų kuruos „Steakhouse Financial“, o prie kuravimo prisijungs ir kitos rinkos įmonės bei komandos, tarp jų „Armitage by Wintermute“, „Flowdesk“, „RockawayX“ ir „Bitwise“. Kuratoriai šiuo atveju svarbūs, nes jie padeda parinkti strategijas, rizikos parametrus ir užtikrinti, kad produktas būtų suprantamas profesionaliems dalyviams.

    Iš visų naujų vaultų 12 bus konfidencialios prieigos versijos jau egzistuojantiems „Morpho“ vaultams, kurie turi ir įprastus, nekonfidencialius analogus. Likę 4 bus sukurti specialiai konfidencialiems indėliams, taip išplečiant pasirinkimą tiems, kurie nori privatumo ne tik dėl patogumo, bet ir dėl konkurencinių priežasčių.

    Kodėl konfidencialumas tampa lemiamas

    Viešose blokų grandinėse sandoriai, balansai ir pozicijos pagal nutylėjimą yra matomi, todėl aktyvūs dalyviai gali tapti taikiniais stebėtojams, strategijų kopijuotojams ar vadinamiesiems front-runneriams. Tokia aplinka ypač jautri institucijoms, įmonių iždo valdytojams ir didesniems rinkos formuotojams, kuriems viešumas gali reikšti didesnius kaštus ir riziką.

    „Zama“ akcentuoja, kad konfidencialūs vaultai leidžia siekti diversifikuoto pajamingumo grandinėje neatveriant informacijos apie turimų pozicijų dydį ar taikomas taktikas. Tai gali būti svarbu ne tik dėl konkurencijos, bet ir dėl vidinių taisyklių bei atitikties reikalavimų, kai reikia riboti strateginės informacijos sklaidą.

    Startuoja ir privatūs apsikeitimai „Ethereum“

    Kartu su vaultų plėtra projektas pristato „Zama Swap Protocol“, kuris leis apsikeisti konfidencialiais aktyvais „Ethereum“ tinkle. Sprendimas apims konfidencialias kelių pagrindinių stabilios vertės aktyvų versijas, taip pat ir konfidencialių vaultų dalis, o tikslas toks pats: sumažinti matomumą apie sandorio dydį ir dalyvio ketinimus.

    „Institucijos vis aktyviau ieško, kaip kapitalo paskirstymą blokų grandinėje padaryti labiau konfidencialų, kad tai atitiktų jų reikalavimus“, – sakė „Morpho“ bendraįkūrėjas Merlin Egalite.

    Nauji sprendimai pirmiausia bus pasiekiami per pačios „Zama“ programėlę, o vėliau juos planuoja integruoti ir kitos ekosistemos priemonės, tarp jų „Utila“, „Zerion Wallet“ ir „Yield.xyz“. Tai rodo kryptį į platesnį pritaikymą, kai konfidencialumas tampa funkcija, integruojama į įprastus vartotojo srautus.

  • „Ark Invest“ pardavė „Circle“ akcijų už 12,5 mln. eurų ir mažino „Coinbase“ poziciją rinkai kylant

    „Ark Invest“ pardavė „Circle“ akcijų už 12,5 mln. eurų ir mažino „Coinbase“ poziciją rinkai kylant

    Investicijų bendrovė „Ark Invest“, valdoma Cathie Wood, pirmadienį mažino dalį su kriptovaliutų sektoriumi susijusių pozicijų, kai šio segmento akcijos kilo. Tarp pardavimų pateko „Coinbase“, „Circle“, „Bullish“, „Bitmine Immersion Technologies“ ir pačios bendrovės valdoma biržoje prekiaujama „bitcoin“ fondo pozicija.

    Remiantis viešai skelbiamais prekybos atskleidimais, „Ark Invest“ pardavė 36 628 „Coinbase“ akcijas. Pagal dienos uždarymo kainą sandorio vertė siekė apie 6,3 mln. eurų, o „Coinbase“ akcija tądien brango daugiau nei 9 proc.

    Didžiausias atskiras pardavimas buvo susijęs su „Circle“: per du fondus realizuota 142 350 akcijų, kurių vertė pagal uždarymo kainą sudarė apie 12,5 mln. eurų. „Circle“ akcija prekybos sesiją baigė pakilusi daugiau nei 7 proc.

    Portfelyje taip pat apkarpytos 153 881 „Bitmine Immersion Technologies“ akcijos, kurių vertė sudarė apie 3,6 mln. eurų, o „Bullish“ atveju parduota 18 280 akcijų už maždaug 620 000 eurų. Abi bendrovės tądien taip pat fiksavo teigiamą kainų judėjimą.

    Didžiausia kriptovaliutų tematikos pozicijos realizacija buvo susijusi su ARK 21Shares Bitcoin ETF: parduota 1 528 953 fondo akcijos už maždaug 36,3 mln. eurų. Fondo kaina tądien augo kiek daugiau nei 2 proc., atspindėdama kilusį „bitcoin“ kursą.

    Tokie „Ark Invest“ veiksmai atitinka įprastą aktyvų portfelio perbalansavimą, kai pozicijos didinamos ar mažinamos priklausomai nuo rinkos sąlygų. Bendrovės ETF valdymo taisyklės paprastai riboja vienos pozicijos dalį portfelyje, kad būtų palaikoma diversifikacija ir mažinama vieno emitento rizika.

    Kriptovaliutų akcijų ralį papildomai kaitino atsinaujinusios politinės ir reguliacinės viltys JAV, investuotojams laukiant aiškesnių taisyklių skaitmeninio turto rinkai. Diskusijos dėl rinkos struktūros ir priežiūros modelio neretai tiesiogiai veikia tokių įmonių kaip „Coinbase“ ar su stabiliosiomis monetomis susijusių bendrovių vertinimus, nes reguliavimo kryptis gali pakeisti jų veiklos kaštus, augimo galimybes ir kapitalo pritraukimo sąlygas.

    Rinkoje taip pat juntamas padidėjęs jautrumas balsavimams ir procedūrinėms stadijoms, kurios gali lemti, ar teisės aktų paketas pajudės į priekį. Dėl to trumpuoju laikotarpiu dažnai stiprėja kainų svyravimai, o aktyviai valdomi fondai pasinaudoja kilimu pelnui fiksuoti arba rizikai sumažinti.

  • Nyderlandų lustų startuolis EUCLYD pritraukė per 200 mln. eurų: valdybai vadovaus buvęs ASML vadovas

    Nyderlandų lustų startuolis EUCLYD pritraukė per 200 mln. eurų: valdybai vadovaus buvęs ASML vadovas

    Eindhovene įsikūręs puslaidininkių sistemų startuolis EUCLYD užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė daugiau nei 200 mln. eurų. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos kurti itin efektyvią infrastruktūrą dirbtinio intelekto pagrindiniams modeliams, mažinant energijos sąnaudas ir vieneto kainą.

    Investicijų etapą kartu vedė „Samsung“, Somerset Capital Partners, EQT valdoma Scaleup Europe Fund ir Innovation Industries. Prie finansavimo taip pat prisidėjo EIFO, imec.xpand, Brabant Development Agency (BOM) ir Quadri, o tai rodo platų pramonės ir institucinių investuotojų interesą Europos DI aparatinės įrangos krypčiai.

    Su finansavimu EUCLYD paskelbė ir apie reikšmingą valdybos stiprinimą: įmonės pirmininku tapo Peteris Wenninkas, buvęs lustų gamybos įrangos milžinės ASML prezidentas ir generalinis direktorius. Tokia lyderystė signalizuoja ambiciją konkuruoti globalioje kovoje dėl energijos požiūriu efektyvesnių skaičiavimo platformų.

    Kas yra EUCLYD ir ką ji kuria

    EUCLYD įkurta 2024 metais High Tech Campus Eindhoven erdvėje, o įkūrėjai yra Bernardo Kastrupas ir Atul Sinha. Bendrovė orientuojasi į skaičiavimo ir atminties „butelio kakliuką“: didėjant DI modelių apimtims, didėja ne tik skaičiavimo poreikis, bet ir atminties pralaidumo, duomenų perdavimo bei duomenų centrų elektros galios paklausa.

    Įmonė teigia, kad šias problemas spręs kurdama pilną technologinę grandinę: specializuotą skaičiavimo silicį, naują atminties architektūrą ir duomenų centrų sistemų sprendimus. Tokia kryptis atitinka visoje rinkoje ryškėjančią tendenciją, kai DI pažangą vis dažniau riboja ne algoritmai, o infrastruktūros kaštai ir energijos prieinamumas.

    „Dirbtinis intelektas tampa ekonomikos augimo, mokslo atradimų ir šalių konkurencingumo pagrindu, tačiau jo potencialas liks ribotas, jei iš esmės nepakeisime jį laikančios infrastruktūros“, – sakė EUCLYD įkūrėjas ir vadovas Bernardo Kastrupas.

    Produktai ir pažadai: mažiau energijos, daugiau mastelio

    EUCLYD architektūros centre – du produktai: „craftwerk“, apibūdinamas kaip agentiniam DI skirtas silicis, ir „craftwerk station CWS“, pristatoma kaip itin mažos galios eksaskalės klasės DI „fabrikas“. Įmonė akcentuoja programuojamų ASIC sprendimų, procesoriaus ir atminties bendro projektavimo bei sisteminio optimizavimo derinį.

    Tokios koncepcijos siejasi su platesne rinkos logika: duomenų centrams tampant didžiausia DI sąnaudų dalimi, investuotojai vis dažniau remia sprendimus, kurie mažina energijos suvartojimą, gerina našumo ir galios santykį bei sumažina infrastruktūros plėtros kapitalo poreikį. Praktikoje tai reiškia, kad naujos kartos DI lustai ir jų ekosistemos vis dažniau kuriamos kaip integruoti sprendimai, o ne pavieniai komponentai.

    „Kitas dirbtinio intelekto etapas bus apibrėžtas ne tik modelių inovacijomis, bet ir infrastruktūros efektyvumu bei masteliu“, – sakė „Samsung“ Electronics vyresnysis viceprezidentas Dede Goldschmidtas.

    Kur bus panaudotos investicijos

    EUCLYD nurodo, kad pritrauktą kapitalą skirs inžinerinei komandai plėsti, silicio ir sistemų kelrodžiui paspartinti bei partnerystėms pramonėje gilinti. Įmonė taip pat taikosi į verslo, viešojo sektoriaus ir hiperskalės DI rinkas, kuriose pirkėjams svarbūs ne vien našumo rekordai, bet ir patikimas tiekimas bei energijos sąnaudų kontrolė.

    Europos kontekste tai išskirtinai didelė A serijos investicija puslaidininkių startuoliui, o buvusio ASML vadovo įsitraukimas gali padėti pritraukti talentus, atverti tiekimo grandinės ryšius ir sustiprinti patikimumą prieš pradedant komercializaciją. Vis dėlto tokio tipo projektų sėkmę lems gebėjimas per artimiausius metus pademonstruoti realius prototipų ir sistemų našumo rodiklius bei ekonomiškai pagrįstą gamybos kelią.

  • Tonkeeper persivadino į Keeper ir išplėtė kriptovaliutų piniginę: palaikys ir Bitcoin bei Ethereum

    Tonkeeper persivadino į Keeper ir išplėtė kriptovaliutų piniginę: palaikys ir Bitcoin bei Ethereum

    Viena didžiausių savarankiško valdymo kriptovaliutų piniginių TON ekosistemoje Tonkeeper pakeitė pavadinimą į Keeper ir paskelbė apie reikšmingą plėtrą. Nuo šiol piniginė taps kelių tinklų sprendimu ir vienoje programėlėje leis valdyti turtą skirtingose blokų grandinėse.

    Bendrovė nurodo, kad piniginė palaikys septynis tinklus: TON, Bitcoin, Ethereum, TRON, BNB Smart Chain, Arbitrum ir Base. Tai reiškia, kad Keeper taikosi į platesnę auditoriją nei iki šiol, kai Tonkeeper pirmiausia buvo orientuota į TON grandinę ir su ja susijusias paslaugas.

    Komandos teigimu, pavadinimo ir krypties pokytis atspindi siekį išlaikyti stiprią integraciją su TON, bet kartu pasiūlyti universalesnę patirtį tiems, kurie naudoja kelias ekosistemas. Tokia strategija atitinka rinkos tendenciją, kai vartotojai vis dažniau nori vieno įrankio, skirto laikyti, keisti ir naudoti skaitmeninį turtą skirtingose grandinėse.

    „Keeper yra kitas etapas: paprastumą, dėl kurio esame žinomi, perkeliame už TON ribų į platesnę kriptovaliutų ekonomiką“, – sakė The Open Platform įkūrėjas ir vadovas Andrew Rogozov.

    Jis pabrėžė, kad tikslas yra ambicingas, bet aiškus: sukurti numatytąją savarankiško valdymo piniginę kelių tinklų pasaulyje, kur žmonės gali laikyti, prekiauti ir atsiskaityti nepriklausomai nuo pasirinktos blokų grandinės. Savarankiško valdymo modelis reiškia, kad vartotojas pats valdo savo raktus, o tai laikoma svarbiu privalumu tiems, kurie nori mažesnės priklausomybės nuo centralizuotų paslaugų.

    Persivadinojęs projektas taip pat akcentuoja Battery infrastruktūrą, kuri leidžia atlikti vadinamąsias be dujų operacijas. Praktikoje tai reiškia, kad vartotojai gali apmokėti tinklo mokesčius neturėdami kiekvieno tinklo gimtojo mokesčių žetono, o tai dažnai yra viena didžiausių kliūčių naujiems naudotojams atliekant pirmuosius pervedimus.

    Plėtros planuose per artimiausius metus numatoma Battery pritaikyti visiems palaikomiems tinklams, taip pat plėsti vietines decentralizuotų finansų paslaugas, kasdienio naudojimo atsiskaitymo įrankius, tarpgrandinius keitimus ir integruotą naršyklę decentralizuotoms programėlėms. Komanda taip pat užsimena apie papildomus finansinius produktus, tarp jų ir nuolatinių ateities sandorių prekybą.

    Pokyčiai vyksta po naujo valdymo etapo: anksčiau buvo pranešta, kad The Open Platform perėmė operacinę piniginės veiklos kontrolę. Tuo metu nurodyta, kad vieni iš įkūrėjų Oleg Andreev ir Oleg Illarionov liko akcininkais, o perėjimą koordinavo Andrew Rogozov.

  • Helsinkio „Zero“ pritraukė 8,93 mln. eurų: DI varoma GTM sistema siekia pakeisti CRM įpročius

    Helsinkio „Zero“ pritraukė 8,93 mln. eurų: DI varoma GTM sistema siekia pakeisti CRM įpročius

    8,93 mln. eurų investicija ir vardai

    Helsinkyje įkurta startuolė „Zero“ paskelbė pritraukusi 8,93 mln. eurų pradinio etapo investiciją ir nuo šiol savo produktą atverianti plačiajai rinkai. Bendrovė kuria vadinamąją GTM operacinę sistemą DI erai, kuri apima pardavimų, rinkodaros ir klientų sėkmės procesus vienoje platformoje.

    Investicijų raundui vadovavo „Primary Venture Partners“, dalyvavo „Inception Fund“, „Defiant“, „Greens“ bei keli žinomi technologijų verslininkai, tarp jų „Lovable“ ir „Supercell“ įkūrėjai. „Zero“ nurodo, kad ankstesniuose etapuose ją taip pat rėmė „20VC“ ir pavieniai investuotojai iš technologijų sektoriaus.

    2024 metais bendrovė buvo pritraukusi 2,34 mln. eurų ikisėklinių investicijų, o naujas finansavimas skirtas produkto plėtrai ir komandos augimui. Startuolis pabrėžia, kad rinka greitai juda link automatizuotų pajamų valdymo sprendimų, todėl laikas išeiti iš uždaros bandomosios versijos pasirinktas sąmoningai.

    Kuo „Zero“ žada skirtis nuo CRM

    „Zero“ teigimu, jos tikslas yra ne pagerinti tradicinį CRM, o sumažinti jo poreikį, kai didžiąją dalį rutininių darbų atlieka DI agentai. Sistema sukurta taip, kad vienas universalus GTM specialistas galėtų valdyti visą kliento kelią nuo pirmo kontakto iki pratęsimo, o pasikartojančius veiksmus atliktų automatika.

    Platforma, pasak bendrovės, gali sudaryti potencialių klientų sąrašus, inicijuoti kontaktą el. laiškais, o po įdiegimo stebėti kliento „sveikatą“ ir rizikos signalus. Tokiu būdu pardavimų ir klientų aptarnavimo komandos daugiau laiko skirtų pokalbiams su klientais, o ne duomenų pildymui ir įrašų atnaujinimui keliuose įrankiuose.

    „Žinių darbas tampa vis labiau autonomiškas, o su senosiomis sistemomis dar teks grumtis ilgai. „Zero“ kuria GTM operacinę sistemą, kuri pagal nutylėjimą veikia autonomiškai“, – sakė „Lovable“ vienas įkūrėjų ir technologijų vadovas Fabian Hedin.

    Kodėl ši kryptis svarbi rinkai

    Pastaraisiais metais vis daugiau įmonių ieško būdų, kaip sumažinti skirtingų pardavimų įrankių krūvį ir panaikinti duomenų dubliavimą tarp CRM, potencialių klientų paieškos, komunikacijos ir klientų sėkmės sistemų. Tokia fragmentacija dažnai reiškia ne tik licencijų išlaidas, bet ir didelę „nematomą“ kainą, kai darbuotojai laiką skiria administravimui.

    „Zero“ idėja atitinka platesnę tendenciją: DI įrankiai vis dažniau perima ne vien turinio generavimą, bet ir procesinį darbą, kai reikia surinkti informaciją, suplanuoti veiksmus, atlikti kontaktavimo žingsnius ir fiksuoti rezultatą. GTM komandose tai ypač aktualu, nes jų darbas tradiciškai remiasi daugybe rankinių veiksmų ir perdavimų tarp funkcijų.

    „DI palengvino produktų kūrimą, bet nepalengvino verslo kūrimo. Pardavimų ir klientų sėkmės komandos vis dar per daug laiko praleidžia šokinėdamos tarp įrankių ir atnaujindamos duomenis“, – sakė vienas iš „Zero“ įkūrėjų Tuomo Riekki.

    Bendrovė nurodo, kad uždaros bandomosios versijos metu klientai atsisakė dalies iki tol naudotų CRM, paieškos ir komunikacijos sprendimų, viską perkeldami į „Zero“. Viena iš ją išbandžiusių įmonių „Teamspective“ teigia, kad perėjus prie šios sistemos pavyko uždaryti maždaug du kartus daugiau naujo verslo.

    „Per daug darbo buvo skirta tam, kad žmonės atnaujintų įrašus, jog vadovybė matytų situaciją, užuot leidus tą laiką skirti klientams. Šis modelis baigtas“, – sakė vienas iš „Zero“ įkūrėjų Santtu Koivumäki.