Blog

  • Du butai tapo vienu: kaip trims sesėms įrengė 150 kv. m erdvę senoje Vroclavo kamienicoje

    Vroclave, netoli Universiteto tilto esančios prieškarinės kamienicos jau seniai vilioja pirkėjus aukštomis lubomis, storomis sienomis ir išlikusiomis istorinėmis detalėmis. Viename tokių namų du atskiri butai buvo sujungti į maždaug 150 kvadratinių metrų būstą trims sesėms, studijuojančioms mieste.

    Iš pradžių planuota, kad čia gyvens dvi seserys, tačiau remonto metu paaiškėjo, jog prisijungs ir trečioji. Dėl to teko iš naujo pergalvoti funkcines zonas, kad kiekviena turėtų privatumo, o bendros erdvės išliktų patogios kasdieniam gyvenimui.

    Interjero architektė Karolina Rutka‑Głogocka iš studijos „Kwadraton“ suplanavo tris atskirus miegamuosius, virtuvę su valgomuoju, svetainę, du vonios kambarius ir atskirą skalbyklos bei pagalbinių patalpų zoną. Toks sprendimas leido suderinti bendrą seserų gyvenimo ritmą su skirtingais studijų ir poilsio grafikai.

    Projektą apsunkino tai, kad pastatas yra saugomas kaip kultūros paveldas, todėl darbams reikėjo derinimų ir papildomų konsultacijų. Tokiais atvejais dažniausiai ribojami konstrukciniai keitimai, o pirmenybė teikiama autentiškų elementų išsaugojimui ir atkūrimui, kad būtų išlaikyta istorinė vertė.

    „Norėjome sukurti interjerą, kuris gerbtų pastato istoriją, bet kartu atitiktų šiuolaikinius jaunų gyventojų poreikius“, – sakė Karolina Rutka‑Głogocka.

    Vienu pagrindinių sprendimų tapo autentiškų detalių išryškinimas: tvarkyta lipdyba, palikti senų dujinių lempų vamzdelių fragmentai, o kai kuriose vietose atidengta plytų mūro faktūra. Ten, kur paviršiai buvo prastos būklės ar vizualiai trikdė, jie vėl užtinkuoti, tačiau istoriniai „pėdsakai“ palikti kaip interjero pasakojimo dalis.

    Būsto charakterį architektė apibūdina kaip loftiškai industrinį, tačiau ne šaltą. Prie atviros plytos ir metalo detalių derinti šiltesni akcentai, ryškesnės spalvos ir minkšti audiniai, kad didelė erdvė būtų jauki kasdieniam gyvenimui, o ne tik efektinga nuotraukose.

    Svetainėje pagrindiniu traukos centru tapo didelė poilsio zona, pritaikyta bendram laikui ir draugų susibūrimams. Aukštos, kamienicoms būdingos lubos leido parinkti išraiškingą šviestuvą, o erkerio tipo niša panaudota ramesnei sėdėjimo vietai.

    Viename miegamųjų plytų siena nudažyta juodai, taip suteikiant kambariui gylio ir kontrasto. Dizaino logika aiški: tamsus fonas išryškina šviesą, dekoro detales ir pasirinktus šiltus metalų atspalvius, o patalpa atrodo solidesnė net ir be sudėtingų apdailos sprendimų.

    Didesnis vonios kambarys projektuotas kaip namų poilsio zona: čia plyta derinta su sodriais žalios spalvos tonais ir sendinto metalo detalėmis. Kartu pasirinkta labiau klasikinė apdaila, kad modernūs sprendimai organiškai įsilietų į istorinio pastato nuotaiką.

    Galutinis rezultatas atspindi šiandien vyraujančią tendenciją istoriniuose būstuose ne viską „užmaskuoti“, o atsakingai parodyti autentiškumą ir jį papildyti patogiu, šiuolaikišku planu. Tokia kryptis ypač svarbi dideliuose miesto butuose, kuriuose reikia suderinti paveldą, funkcionalumą ir ilgalaikį komfortą.

  • Egiptietiška cukinijų užkepėlė su malta mėsa: sotus receptas, kuris išgelbės šeimos pietus

    Cukinija Lietuvoje dažniausiai atsiduria troškiniuose, blyneliuose ar ant grilio, tačiau Artimųjų Rytų virtuvė siūlo kur kas sotesnę jos versiją. Egipte populiari užkepėlė, kurioje cukinijos sluoksniuojamos su malta mėsa pomidorų padaže ir užpilamos klasikiniu bešameliu.

    Šis patiekalas dažnai lyginamas su graikiška musaka, tačiau egiptietiškas variantas išsiskiria prieskoniais ir tekstūra. Svarbiausia taisyklė paprasta: rinkitės mažesnes, tvirtesnes, tamsesne odele cukinijas, nes jos turi mažiau vandens ir kepant geriau išlaiko formą.

    Kuo ypatingas skonis?

    Patiekalo „širdis“ yra mėsos padažas, kuris verdamas iki tirštos, koncentruotos konsistencijos. Egipte jis dažnai gardinamas baharatu – aromatingu mišiniu, kuriame dominuoja juodieji pipirai, kuminas, kalendra, cinamonas ir gvazdikėliai.

    Dar vienas triukas, pasitaikantis namų virtuvėse, yra kietojo sūrio plutelės įdėjimas į pomidorų padažą. Verdant ji suteikia gilesnį umami skonį, o prieš sluoksniuojant užkepėlę plutelę galima tiesiog išimti.

    Kaip paruošti, kad nepaskystų?

    Didžiausias iššūkis gaminant cukinijų užkepėles – per didelis drėgmės kiekis, todėl padažą verta virti 20–25 minutes, kol jis sutirštėja. Cukinijų iš anksto kepti nebūtina, jei jos jaunos ir tvirtos: orkaitėje jos suminkštės, bet netaps tyre.

    Bešamelį svarbu gaminti kantriai, pieną pilant pamažu ir nuolat maišant, kad neliktų gumuliukų. Tirštas, vientisas padažas vėliau veikia kaip „klijai“, sutvirtinantys sluoksnius ir leidžiantys užkepėlei gražiai pjaustytis.

    Receptas: egiptietiška cukinijų užkepėlė

    Mėsos padažui reikės apie 1 kg cukinijų, 600 g maltos jautienos, 2 šaukštų aliejaus, 2 vidutinių svogūnų, 3 česnako skiltelių, 500 g trintų pomidorų, 30 g pomidorų pastos, prieskonių ir druskos su pipirais. Jei norisi sodresnio skonio, į padažą galima įdėti nedidelį gabalėlį kietojo sūrio plutelės.

    Bešameliui tiks 40 g sviesto, 40 g kvietinių miltų, 600 ml riebaus pieno, apie 80 g kreminio sūrio ir žiupsnelis muskato. Viršui dažnai naudojama apie 100 g tarkuotos „Mozzarella“ ir apie 30 g tarkuoto „Parmesan“.

    Cukinijas supjaustykite maždaug 1 cm griežinėliais. Keptuvėje apkepkite maltą mėsą su baharatu, sudėkite svogūną ir česnaką, tada supilkite pomidorus, įmaišykite pastą, pagardinkite ir virkite, kol padažas sutirštės.

    Atskirame puode ištirpinkite sviestą, suberkite miltus ir trumpai pakepinkite, tuomet pamažu supilkite pieną, nuolat maišydami, kol padažas sutirštės. Įmaišykite kreminį sūrį, muskato, pasūdykite ir pagardinkite pipirais.

    Į kepimo indą dėkite dalį mėsos padažo, išdėliokite cukinijas, užpilkite likusiu padažu, tuomet užtepkite bešamelį ir pabarstykite sūriais. Kepkite apie 35 minutes 190 laipsnių temperatūroje, pabaigoje dar 5 minutes be dangčio, kad viršus gražiai apskrustų.

    Prieš pjaustydami palaukite apie 15 minučių, kad sluoksniai sutvirtėtų. Užkepėlė tinka su lengvomis daržovių salotomis, ryžiais ar plonais makaronais, o kitą dieną skonis dažnai būna dar sodresnis.

  • Lengvesnis skrandžiui, bet yra niuansas: šį pieną vis dažniau pila į kavą kasryt

    Ožkų pienas, dar neseniai daugeliui sietas su ūkiu ir ryškiu aromatu, vis dažniau atsiranda prekybos centrų lentynose ir namų virtuvėse. Jį renkasi žmonės, ieškantys įvairesnio skonio, o dalis – tikėdamiesi lengvesnio virškinimo, ypač geriant kavą.

    Vis dėlto teiginys, kad ožkų pienas visada turi mažiau riebalų nei karvės, nėra tikslus. Pilno riebumo ožkų ir karvės pieno riebalų kiekis gali būti labai panašus, o kai kuriais atvejais ožkų pienas net būna riebesnis.

    Ar tikrai mažiau riebalų?

    Riebalų kiekis priklauso nuo gyvūno veislės, sezono, pašaro ir to, ar produktas yra standartizuotas gamintojo. Todėl renkantis verta ne pasikliauti bendra nuostata, o palyginti maistingumo lenteles ant pakuočių.

    Skiriasi ne tik riebalų procentas, bet ir jų struktūra. Ožkų piene riebalų lašeliai dažnai būna smulkesni, o tai gali lemti kitokį pojūtį virškinant, nors individuali organizmo reakcija vis tiek išlieka labai skirtinga.

    Laktozė: jos mažiau, bet ji yra

    Ožkų piene paprastai būna šiek tiek mažiau laktozės nei karvės piene, tačiau tai nėra pienas be laktozės. Dėl to žmonėms, turintiems laktozės netoleravimą, jis nebūtinai bus tinkamas pasirinkimas.

    Jei išgėrus pieno pasireiškia pilvo skausmas, pūtimas ar viduriavimas, praktiškesnis sprendimas dažnai būna produktai be laktozės arba simptomų aptarimas su sveikatos priežiūros specialistu. Savidiagnostika čia dažnai suklaidina, nes panašius požymius sukelia ir kitos virškinimo problemos.

    Skonis kavoje ir maistinė vertė

    Kavoje ožkų pienas dažniausiai geriausiai atsiskleidžia su intensyvesniu espresso, nes gali suteikti švelniai salstelėjusį, kartais primenantį riešutus poskonį. Pilant į gėrimą jis gali kiek suapvalinti kartumą, tačiau aromato visiškai neužgožia, jei dozė nedidelė.

    Maistiniu požiūriu tai nėra vien skoniui skirtas priedas: ožkų pienas yra baltymų ir kalcio šaltinis, svarbus raumenų funkcijai bei kaulų ir dantų mineralizacijai. Tačiau didžiausią reikšmę turi bendra mityba, o ne vienas produktas, net jei jis atrodo „sveikesnis“.

    Svarbu atskirti netoleravimą nuo alergijos: ožkų pienas nėra saugus pakaitalas alergiškiems karvės pieno baltymams. Baltymai yra panašūs, todėl gali sukelti kryžminę alerginę reakciją.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo ar dietologo konsultacijos. Jei simptomai kartojasi ar stiprėja, vertėtų įvertinti ne tik pieno pasirinkimą, bet ir bendrą mitybą bei sveikatos būklę.

  • Į sorų kruopas įmaišykite šią daržovę: kotletai tokie gardūs, kad niekas neprašo maltinukų

    Rudenį moliūgas dažniausiai keliauja į sriubas ar kepinius, tačiau jis puikiai tinka ir sotiesiems kotletams be mėsos. Iškeptas moliūgas tampa saldokas, vientisas ir neperdrėkina masės, todėl paplotėlius lengva formuoti ir apkepti. Sorų kruopos sušvelnina skonį, o prieskoniai suteikia ryškumo.

    Toks derinys dažnai pasiteisina tiems, kuriems įprasti daržovių kotletai būna per minkšti ir kepant subyra. Kepimas orkaitėje sumažina vandens kiekį daržovėje, todėl masė natūraliai sutvirtėja ir geriau laikosi keptuvėje. Be to, moliūgo kepimas išryškina karamelizuotas natas ir lengvą riešutinį aromatą.

    Sorų kruopos suteikia kompleksinių angliavandenių, kurie padeda ilgiau išlikti sotiems. Moliūgas yra beta karoteno šaltinis, iš kurio organizmas gamina vitaminą A, svarbų regėjimui ir odos būklei. Jei į masę įmaišysite pupelių, padidės baltymų ir skaidulų kiekis.

    Kodėl verta kepti moliūgą

    Virinant moliūgą vandenyje jis lengvai praranda skonį ir prisigeria drėgmės, o tai apsunkina kotletų formavimą. Kepant dalis vandens išgaruoja, o minkštimas tampa tirštesnis, todėl užtenka mažiau miltų ar kruopų rišimui. Tai aktualu ir tiems, kurie nori lengvesnio, bet vis tiek stabilaus rezultato.

    Praktinis triukas paprastas: moliūgą supjaustykite gabalais, pašlakstykite aliejumi ir kepkite iki suminkštėjimo bei lengvo apskrudimo. Atvėsusį minkštimą sutrinkite šakute, kad liktų šiek tiek tekstūros, o ne visiška tyrė. Taip kotletai bus malonesni kąsti.

    Skonis ir sotumas vienoje lėkštėje

    Į masę tinka juodosios ar raudonosios konservuotos pupelės, taip pat špinatai, kurie subalansuoja moliūgo saldumą. Kiaušinis padeda surišti, o avižiniai dribsniai ar avižiniai miltai sugeria likusią drėgmę. Prieskoniams tinka saldžioji paprika, kuminas, česnakas, druska ir pipirai.

    Kotletus galima kepti keptuvėje, kol gražiai apskrus, arba užbaigti orkaitėje, jei norisi mažiau riebalų. Patiekiant dažniausiai tinka jogurtinis česnakinis padažas, pomidorų salotos ar orkaitėje keptos bulvės. Šiuos kotletus patogu dėti ir į bandelę, taip paruošiant sotų naminį burgerį be mėsos.

  • Keistas užkandis „Biedronkoje“: tarp kumpio ir pašteto guli žalia metka – kas ją dar perka?

    Lenkijos diskontų tinkle „Biedronka“ šalia įprastų kumpių ir paštetų galima rasti produktą, kuris daugeliui kelia klausimų: vadinamąją svogūninę metką. Tai žalias kiaulienos gaminys, tradiciškai valgomas ne termiškai apdorotas, o tepamas ant duonos.

    Ant pakuotės paprastai nurodoma, kad tai žalias, vidutiniškai smulkintas kiaulienos gaminys nevalgomame apvalkale. Tokią metką žmonės dažniausiai paskleidžia ant šviežios riekės, pagardina raugintu agurku, svogūnu ar aštresnėmis garstyčiomis.

    Nors pavadinime minimas svogūnas, sudėtyje jo dažniausiai būna labai mažai. Gamintojų etiketėse įprastai dominuoja kiauliena, o svogūnas veikia labiau kaip skonio akcentas, greta druskos, prieskonių ekstraktų ir kitų technologinių priedų.

    Tokie gaminiai neretai turi nemažai riebalų ir druskos, todėl mitybos specialistai rekomenduoja juos vertinti kaip retkarčiais pasirenkamą užkandį, o ne kasdienį pusryčių pagrindą. Per didelis druskos kiekis siejamas su padidėjusia kraujospūdžio rizika, todėl ypač svarbus saikas.

    Kaina „Biedronkoje“ už 170 gramų pakuotę siekia apie 1,20 euro, o perskaičiavus kilogramui – maždaug 7,10 euro. Tai nėra pigiausias pasirinkimas, tačiau pats faktas, kad produktas laikosi asortimente, rodo stabilų pirkėjų ratą.

    Kadangi metka yra žalia, svarbiausia laikytis šaldymo grandinės ir galiojimo termino. Valstybinės maisto saugos institucijos Europoje ne kartą yra skelbusios atskirų žalių mėsos gaminių partijų atšaukimus dėl galimos bakterinės taršos, todėl namuose būtina kuo greičiau dėti produktą į šaldytuvą ir atidarius suvartoti tą pačią dieną.

  • Pigu, gardu ir pigu: ši keptuvėje kepama jūrinė žuvis pajūryje dažnai tampa pasirinkimu Nr. 1

    Flandra laikoma liesa jūrine žuvimi, todėl ji dažnai pasirenkama ieškant lengvesnės vakarienės ar pietų. Joje gausu lengvai įsisavinamų baltymų, o kalorijų paprastai mažiau nei riebesnėse žuvyse, todėl patiekalai iš flandros tinka ir subalansuotai mitybai.

    Mitybos požiūriu flandroje yra svarbių mikroelementų, tarp jų seleno, kuris prisideda prie normalios skydliaukės veiklos, taip pat vitamino B12 ir fosforo. Kaip ir daugelyje jūrinių žuvų, joje aptinkama omega-3 riebalų rūgščių, siejamų su širdies ir kraujagyslių sveikata.

    Dar vienas flandros privalumas yra tai, kad ji paprastai sukaupia mažiau gyvsidabrio nei stambios plėšrios žuvys, tokios kaip kardžuvės ar didieji tunai. Dėl to, laikantis bendrų mitybos rekomendacijų ir saiko, flandra dažnai įvardijama kaip saugesnis pasirinkimas šeimoms, taip pat nėščiosioms ir vaikams.

    Kur jos ieškoti ir kiek kainuoja

    Flandrą dažniausiai galima rasti didesnių prekybos tinklų žuvies skyriuose arba šaldytų produktų vitrinoje. Lenkijoje ji reguliariai minima kaip prekė, pasiekiama „Auchan“, „Carrefour“, „Kaufland“ ir „E.Leclerc“ parduotuvėse, o kai kuriuose diskontuose pasirodo rečiau, dažniausiai teminių akcijų metu.

    Kainos priklauso nuo to, ar perkate visą žuvį, skrostą skerdeną ar filė, taip pat nuo to, ar ji šviežia, ar šaldyta. Lenkijos rinkoje minėtos kainos siekė apie 4–6 eurus už kilogramą šaldytos žuvies, maždaug 4–7 eurus už kilogramą šaldytos filė ir apie 8–12 eurų už kilogramą šviežios filė.

    Kaip iškepti keptuvėje, kad neišdžiūtų

    Flandros mėsa yra švelni, todėl ją lengva perkepti ir išsausinti. Prieš kepimą žuvį verta gerai nusausinti, lengvai pasūdyti, įberti pipirų ir labai plonai apvolioti miltuose arba bulvių krakmole, kad susidarytų plona, traški plutelė.

    Norint sumažinti prilipimo riziką, galima pritaikyti kepimo popieriaus triuką. Ant įkaitintos keptuvės užtiesiamas pagal dugną iškirptas kepimo popieriaus lapas, įpilama šiek tiek aliejaus, o žuvis kepama tiesiai ant popieriaus, kad mažiau irti ir lengviau apversti.

    Dažniausiai pakanka 3–4 minučių iš kiekvienos pusės ant vidutinės kaitros, ypač jei kepama filė. Pačioje pabaigoje galima įdėti šaukštą šalto sviesto ir įspausti citrinos sulčių, kad keptuvėje greitai susiformuotų paprastas sviestinis padažas.

  • Ką Ursula von der Leyen žada metinėje kalboje: DI, klimatas, migracija ir gynybos planai

    Ką Ursula von der Leyen žada metinėje kalboje: DI, klimatas, migracija ir gynybos planai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen metinėje kalboje Europos Parlamente ketina dėlioti aiškų akcentą: didesnė Europos nepriklausomybė pasaulyje, kuriame daugėja krizių ir saugumo rizikų. Šis pasisakymas tradiciškai laikomas svarbiausiu jos metų politiniu pranešimu, iš kurio matyti, kur Komisija nukreips teisėkūros ir finansavimo prioritetus.

    Pastaraisiais metais ES darbotvarkę vienu metu spaudžia keli vektoriai: karas Ukrainoje, geopolitinė įtampa su Kinija, klimato ekstremalumai ir migracijos srautų svyravimai. Todėl kalboje tikimasi ne vien deklaracijų, bet ir konkrečių krypčių, kurios vėliau virsta teisės aktų paketais, strategijomis bei naujomis programomis valstybėms narėms.

    DI ir konkurencingumas

    Vienas ryškiausių kalbos leitmotyvų turėtų būti dirbtinis intelektas ir jo poveikis ekonomikai bei darbo rinkai. Europos Sąjunga jau turi DI aktą, tačiau didžiausias klausimas dabar yra įgyvendinimas: kaip paspartinti DI diegimą pramonėje ir viešajame sektoriuje, kartu apsaugant darbuotojus ir vartotojus.

    Komisijos tonu dažniau skamba mintis, kad Europa rizikuoja atsilikti nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos inovacijų tempu bei investicijų mastu. Todėl kalboje tikėtina daugiau dėmesio priemonėms, kurios didintų produktyvumą, mažintų biurokratiją ir padėtų įmonėms lengviau pritaikyti taisykles praktikoje.

    Klimatas: prisitaikymas ir atsparumas

    Klimato politika kalboje greičiausiai bus pateikta per prisitaikymo ir atsparumo prizmę. Po vasarų, kurias Europoje lydi karščio bangos, sausros ir miškų gaisrai, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik taršos mažinimui, bet ir pasirengimui neišvengiamiems pokyčiams infrastruktūroje, sveikatos sistemoje bei vandens valdyme.

    Komisija rengia atsparumo klimato kaitai priemonių paketą, kuriame numatomas sistemingesnis rizikų vertinimas ir bendresni scenarijai, pagal kuriuos šalys galėtų planuoti investicijas. Politinis fonas čia sudėtingas, nes dalis verslo ir kai kurios sostinės spaudžia mažinti perėjimo kaštus, o tuo pat metu išlieka ilgalaikiai ES emisijų mažinimo tikslai.

    Migracija, sienų apsauga ir saugumas

    Migracijos tema vėl grįžta į centrą po vasaros įvykių prie ES išorės sienų, kurie sukėlė politines diskusijas dėl reagavimo greičio ir priemonių masto. Kalboje laukiama raginimų stiprinti Frontex pajėgumus ir gerinti grąžinimų politiką, nes būtent šios sritys dažniausiai įvardijamos kaip didžiausios sistemos spragos.

    Vienas jautriausių klausimų yra tai, kiek toli Komisija būtų pasirengusi eiti, kalbėdama apie infrastruktūros finansavimą prie sienų ir apie modelius, kai dalis migracijos procedūrų ar grąžinimo sprendimų būtų organizuojami už ES ribų. Tokios idėjos kelia ginčus dėl teisėtumo, žmogaus teisių standartų ir atsakomybės pasidalijimo tarp šalių.

    Gynybos pramonė ir saugumas taip pat turėtų išlikti tarp prioritetų, ypač turint omenyje siekį didinti Europos gebėjimą apsirūpinti kritinėmis priemonėmis ir mažinti priklausomybes. Komisija pastaruoju metu vis dažniau kalba apie poreikį spartinti bendrus pirkimus, investicijas ir gamybos pajėgumus, kad ES galėtų reaguoti greičiau.

    Dar viena kryptis, kuri gali būti akcentuota, yra nepilnamečių apsauga internete ir galimi amžiaus ribojimai socialiniuose tinkluose. Ši diskusija Europoje stiprėja dėl priklausomybės nuo algoritmų, turinio žalos ir privatumo rizikų, o politinis klausimas išlieka paprastas, bet sunkiai išsprendžiamas: kokį minimalų amžių nustatyti ir kaip užtikrinti, kad taisyklės realiai veiktų.

    „Mes neturime sutikti su vaikystėmis, kurias formuoja algoritmai“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Nors galutinė kalbos versija paprastai koreguojama iki paskutinės minutės, kryptys jau ryškėja: DI ir konkurencingumas, klimato atsparumas, migracijos valdymas ir saugumo bei gynybos stiprinimas. Tai sritys, kuriose sprendimai gali greitai virsti naujais teisės aktais, finansavimo programomis ir įpareigojimais valstybėms narėms.

  • Von der Leyen spaudžiama iš abiejų pusių: EPP ir S&D ragina aiškiai pasirinkti kryptį

    Von der Leyen spaudžiama iš abiejų pusių: EPP ir S&D ragina aiškiai pasirinkti kryptį

    Europos Parlamento dvi didžiausios frakcijos, Europos liaudies partija (EPP) ir Socialistų ir demokratų aljansas (S&D), prieš Ursulos von der Leyen metinę kalbą apie Sąjungos padėtį kelia jai skirtingus ir sunkiai suderinamus reikalavimus. Jei Europos Komisijos pirmininkei nepavyks išlaikyti pusiausvyros, tradicinių centristų partnerystė gali dar labiau skilti, o tai sustiprintų kraštutinių dešiniųjų įtaką parlamente.

    EPP nori, kad von der Leyen tęstų pastarųjų metų kursą, orientuotą į ES taisyklių supaprastinimą ir didesnį konkurencingumą. Taip pat centro dešinieji ragina griežtinti migracijos politiką ir ryškiau akcentuoti išorės sienų kontrolę, argumentuodami, kad tai išlieka vienas jautriausių klausimų daugelyje valstybių narių.

    Tuo pat metu S&D reikalauja sustabdyti tai, ką jie vadina žaliųjų ES politikų silpninimu ir pertekliniu reguliavimo „atlaisvinimu“. Centro kairė taip pat spaudžia Komisijos pirmininkę aiškiai pasakyti, ar EPP turėtų vengti priimti sprendimus remiantis kraštutinių dešiniųjų balsais, net jei tai kai kuriais atvejais palengvina daugumos surinkimą.

    „Tikimės aiškaus politinio įsipareigojimo, kad Europos žaliasis kursas nebus atsukamas atgal“, – sakė S&D frakcijos vadovė Iratxe García Pérez.

    Didžiausia įtampa kyla dėl dviejų krypčių, kurios šiuo metu konkuruoja tarpusavyje: verslui palankesnio taisyklių supaprastinimo ir ambicingų klimato bei aplinkosaugos tikslų išlaikymo. Pastaraisiais mėnesiais dalis teisės aktų, susijusių su žaliuoju kursu, sulaukė stipresnio pasipriešinimo, o EPP vis garsiau kalba apie būtinybę mažinti administracinę naštą, kad ES įmonės nepralaimėtų konkurencinėje kovoje JAV ir Kinijai.

    Migracija taip pat išlieka politinis lakmuso popierėlis: vieniems tai saugumo ir pasitikėjimo valstybės institucijomis klausimas, kitiems svarbiausia išlaikyti teisės viršenybės bei žmogaus teisių standartus ir nepasiduoti populistiniam spaudimui. Dėl šios priežasties von der Leyen kalboje tenka ieškoti formuluočių, kurios vienu metu signalizuotų ryžtą veikti, bet neperžengtų ribų, kurias jos sąjungininkai laikytų nepriimtinomis.

    Šis ginčas vyksta ir platesnių derybų dėl įtakos Europos Parlamente fone. Artėjant sprendimams dėl aukščiausių postų ir parlamento vadovybės, EPP ir S&D jau dabar matuoja jėgas, o kiekvienas balsavimas tampa argumentu, kas turi didesnę teisę diktuoti politines sąlygas.

    Praėjusiais metais po panašios kalbos parlamente kilo viešas konfliktas tarp frakcijų lyderių, atskleidęs, kiek įtemptas yra centristų aljanso vidinis balansas. Šiemet rizika kartotis tokiam scenarijui išlieka, ypač jei von der Leyen bandys patenkinti abi puses, bet nė vienai neduos aiškaus atsakymo dėl kompromisų ribų.

    Tikėtina, kad kalboje bus bandoma apjungti kelias žinutes: tęsti klimato politiką, bet kartu kalbėti apie jos įgyvendinimo kaštus ir pramonės konkurencingumą, taip pat akcentuoti migracijos valdymą ir išorės sienų stiprinimą. Nuo to, kaip tiksliai bus sudėlioti akcentai, priklausys, ar EPP ir S&D išlaikys darbinį susitarimą, ar skilimas taps nauja norma.

  • ES šalys Briuselyje derins DI taisykles: Trumpas perspėjimus dėl saugumo vadina apgaule

    ES šalys Briuselyje derins DI taisykles: Trumpas perspėjimus dėl saugumo vadina apgaule

    Europos Sąjungos šalių atstovai šią savaitę Briuselyje renkasi aptarti, kaip suderinti bendras taisykles, skirtas mažinti naujų dirbtinio intelekto modelių keliamas rizikas. Diplomatų teigimu, susitikime bus kalbama ne tik apie ES praktiką, bet ir apie tarptautinį bendradarbiavimą kuriant platesnes, globaliai veikiančias nuostatas.

    Darbotvarkėje numatyta Europos Komisijos informacija apie ES ir tarptautinę DI politiką, taip pat techninis pranešimas apie pastarojo meto incidentus, susijusius su DI sistemomis. Tokie aptarimai vyksta dirbant pagal Dirbtinio intelekto aktą, kuris nustato pareigas kūrėjams ir diegėjams, ypač tais atvejais, kai sistemos gali turėti didelį poveikį žmonių teisėms ar saugumui.

    Kas svarstoma susitikime?

    Susitikimas vyksta augant raginimams pristabdyti spartų pažangiausių DI modelių diegimą ir griežčiau vertinti jų keliamą riziką. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau skamba technologijų sektoriaus lyderių įspėjimai, kad kai kurios sistemos gali būti diegiamos greičiau, nei spėjama įvertinti jų patikimumą ir valdymo priemones.

    Tuo pat metu ES siekia, kad reguliavimas būtų suderinamas su kitų didžiųjų ekonomikų požiūriu. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad dėmesys kryps į G7, G20 ir Jungtinių Tautų formatuose vykstantį darbą, nes be platesnio sutarimo taisyklės gali likti fragmentuotos, o rizikų valdymas nevienodas.

    JAV reakcija: aštri retorika

    Diskusijas Europoje papildo ir JAV politinė reakcija į raginimus labiau akcentuoti DI saugą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai atmetė perspėjimus ir tvirtino, kad kalbos apie DI saugumo grėsmes esą yra apgaulė, o bet koks reikšmingesnis lėtinimas suteiktų konkurencinį pranašumą Kinijai.

    „Jei mes sulėtinsime, pranašumą gaus Kinija“, – sakė Donaldas Trumpas, kritikuodamas DI saugos įspėjimus.

    Europos Komisijos kryptis: daugiau tarptautinio derinimo

    Europos Komisijos atstovai pastaruoju metu pabrėžia, kad ES jau turi teisinę bazę, įpareigojančią dalį bendrovių vertinti ir mažinti riziką, įskaitant scenarijus, kai gali būti prarandama DI sistemos kontrolė. Tačiau Komisija kartu akcentuoja, kad už ES ribų panašaus lygio reikalavimai taikomi ne visur, todėl tarptautinis suderinimas tampa esminiu prioritetu.

    Europos Parlamente taip pat stiprėja spaudimas, kad DI tema būtų keliama aukščiausiu politiniu lygiu ir kad ES aktyviau siektų partnerių įsipareigojimų. Europos įstatymų leidėjai pabrėžia, jog tik suderintos taisyklės gali padėti vienu metu užtikrinti inovacijas ir patikimą rizikų kontrolę.

  • „Zama“ plečia konfidencialius „Morpho“ vaultus po 40 mln. eurų šuolio ir startuoja su privačiais apsikeitimais „Ethereum“

    „Zama“ plečia konfidencialius „Morpho“ vaultus po 40 mln. eurų šuolio ir startuoja su privačiais apsikeitimais „Ethereum“

    Konfidencialumo sprendimus blokų grandinėje kuriantis protokolas „Zama“ plečia savo „Morpho“ platformoje siūlomų konfidencialių investavimo vaultų liniją ir rugsėjo 15 dieną atveria indėlius į 16 naujų vaultų. Jie apims kelis pagrindinius skaitmeninius aktyvus, o įdiegimo tikslas aiškus: suteikti galimybę uždirbti pajamingumą neatskleidžiant pozicijų ir strategijų viešoje grandinėje.

    Pletra skelbiama po pirmojo produkto sėkmės: birželį startavęs pirmasis konfidencialus vaultas, sukurtas su „Morpho“ ir „Steakhouse Financial“, per maždaug septynias savaites pasiekė apie 40 mln. eurų valdomo turto ribą. Tai signalas, kad privatumas decentralizuotuose finansuose tampa ne tik nišine funkcija, bet ir praktiniu poreikiu didesniems rinkos dalyviams.

    Kas keičiasi „Morpho“ vaultuose

    Pasak projekto, dalį iš 16 vaultų kuruos „Steakhouse Financial“, o prie kuravimo prisijungs ir kitos rinkos įmonės bei komandos, tarp jų „Armitage by Wintermute“, „Flowdesk“, „RockawayX“ ir „Bitwise“. Kuratoriai šiuo atveju svarbūs, nes jie padeda parinkti strategijas, rizikos parametrus ir užtikrinti, kad produktas būtų suprantamas profesionaliems dalyviams.

    Iš visų naujų vaultų 12 bus konfidencialios prieigos versijos jau egzistuojantiems „Morpho“ vaultams, kurie turi ir įprastus, nekonfidencialius analogus. Likę 4 bus sukurti specialiai konfidencialiems indėliams, taip išplečiant pasirinkimą tiems, kurie nori privatumo ne tik dėl patogumo, bet ir dėl konkurencinių priežasčių.

    Kodėl konfidencialumas tampa lemiamas

    Viešose blokų grandinėse sandoriai, balansai ir pozicijos pagal nutylėjimą yra matomi, todėl aktyvūs dalyviai gali tapti taikiniais stebėtojams, strategijų kopijuotojams ar vadinamiesiems front-runneriams. Tokia aplinka ypač jautri institucijoms, įmonių iždo valdytojams ir didesniems rinkos formuotojams, kuriems viešumas gali reikšti didesnius kaštus ir riziką.

    „Zama“ akcentuoja, kad konfidencialūs vaultai leidžia siekti diversifikuoto pajamingumo grandinėje neatveriant informacijos apie turimų pozicijų dydį ar taikomas taktikas. Tai gali būti svarbu ne tik dėl konkurencijos, bet ir dėl vidinių taisyklių bei atitikties reikalavimų, kai reikia riboti strateginės informacijos sklaidą.

    Startuoja ir privatūs apsikeitimai „Ethereum“

    Kartu su vaultų plėtra projektas pristato „Zama Swap Protocol“, kuris leis apsikeisti konfidencialiais aktyvais „Ethereum“ tinkle. Sprendimas apims konfidencialias kelių pagrindinių stabilios vertės aktyvų versijas, taip pat ir konfidencialių vaultų dalis, o tikslas toks pats: sumažinti matomumą apie sandorio dydį ir dalyvio ketinimus.

    „Institucijos vis aktyviau ieško, kaip kapitalo paskirstymą blokų grandinėje padaryti labiau konfidencialų, kad tai atitiktų jų reikalavimus“, – sakė „Morpho“ bendraįkūrėjas Merlin Egalite.

    Nauji sprendimai pirmiausia bus pasiekiami per pačios „Zama“ programėlę, o vėliau juos planuoja integruoti ir kitos ekosistemos priemonės, tarp jų „Utila“, „Zerion Wallet“ ir „Yield.xyz“. Tai rodo kryptį į platesnį pritaikymą, kai konfidencialumas tampa funkcija, integruojama į įprastus vartotojo srautus.