CP v2

Blog

  • Vilkaviškio rajono planas 2027–2033: kokia vizija turi sulaikyti žmones ir auginti rajoną iki 2033 metų

    Vilkaviškio rajono planas 2027–2033: kokia vizija turi sulaikyti žmones ir auginti rajoną iki 2033 metų

    Birželio 2 dieną Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengta strateginė vadovų sesija, skirta 2027–2033 metų strateginio plėtros plano rengimui. Daugiau kaip dvi valandas trukusioje diskusijoje savivaldybės vadovai, administracijos atstovai ir planavimo ekspertai ieškojo atsakymo, koks Vilkaviškio rajonas turėtų būti 2033 metais.

    Susitikime įvardyta, kad naujasis plėtros planas turi tapti ne formaliu dokumentu, o aiškia kryptimi, kurią suprastų ir palaikytų bendruomenė. Pagrindinis tikslas – suformuoti viziją, kuri vienytų skirtingas rajono grupes ir padėtų priimti nuoseklius sprendimus dėl investicijų bei paslaugų.

    Analizuojant dabartinę situaciją daugiausia dėmesio skirta demografijai, darbo rinkai ir paslaugų prieinamumui. Tarp svarbiausių iššūkių minėtas gyventojų senėjimas, jaunų žmonių mažėjimas ir poreikis kurti patrauklias sąlygas šeimoms bei specialistams, kad jie rinktųsi pasilikti ar grįžti.

    Diskusijoje pabrėžta, kad demografinės tendencijos tiesiogiai veikia savivaldybės finansus ir paslaugų tinklą, todėl būtina stiprinti ekonominį patrauklumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Kalbėta apie darbo vietų kūrimą, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimą, taip pat apie infrastruktūrą, kuri lemia kasdienį patogumą.

    Kūrybinės dalies metu dalyviai generavo idėjas, kurios galėtų tapti būsimos vizijos pagrindu, o daugiausia palaikymo sulaukė kryptys, susijusios su patogiu gyvenimu visus metus. Dažnai kartotos formuluotės siejosi su noru kurti rajoną, kuriame gyventojai jaustųsi saugiai, gautų kokybiškas paslaugas ir matytų aiškią savo ateitį vietoje.

    Vienas dažniausiai aptartų akcentų – teisė pasilikti, suprantama kaip reali galimybė vietoje rasti švietimo, sveikatos, kultūros ir socialines paslaugas, o kartu turėti pasirinkimų dirbti ar kurti verslą. Tai įvardyta kaip svarbi prielaida, kad rajonas išliktų gyvybingas ir patrauklus ne tik senbuviams, bet ir naujakuriams.

    Atskirai diskutuota apie Vilkaviškio rajono išskirtinumą ir potencialias stiprybes, kurias būtų galima paversti ilgalaikiais pranašumais. Tarp aptartų temų buvo vandens telkiniai, gamtinis kraštovaizdis, kultūros paveldas, taip pat geoterminių išteklių panaudojimo galimybės, kurios galėtų prisidėti prie sveikatingumo ir rekreacijos paslaugų plėtros.

    Sesijoje akcentuota, kad turizmo ir laisvalaikio plėtra būtų tvariausia tuomet, jei veiktų visus metus ir kurtų pridėtinę vertę vietos verslams. Todėl kalbėta apie aktyvaus poilsio infrastruktūrą, sveikatinimo paslaugas, žaliojo kurso kryptį, atsinaujinančią energetiką ir didesnį dėmesį ekologiškam ūkininkavimui.

    Birželio 2 dienos sesija įvardyta kaip pirmasis etapas, po kurio darbą tęs tematinės darbo grupės. Jose planuojama detalizuoti prioritetus, strateginius tikslus ir priemones, o į procesą kviečiami įsitraukti savivaldybės tarybos nariai, įstaigų, verslo, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Galutinė 2027–2033 metų strateginio plėtros plano vizija turėtų tapti bendru susitarimu dėl to, kokį rajoną siekiama kurti per ateinantį dešimtmetį. Savivaldybė pabrėžia, kad dokumento sėkmę lems ne tik gražios formuluotės, bet ir nuoseklus įgyvendinimas, matuojami rezultatai ir bendruomenės įsitraukimas.

  • Vilkaviškio rajonas įsitraukia į pirmąjį garbės ambasadorių suvažiavimą: ką žada diasporos ryšiai?

    Vilkaviškio rajonas įsitraukia į pirmąjį garbės ambasadorių suvažiavimą: ką žada diasporos ryšiai?

    Birželio 4 dieną–6 dieną Lietuvoje vyksta pirmasis savivaldybių paskirtų garbės ambasadorių suvažiavimas, subūręs užsienyje gyvenančius lietuvius, diasporos organizacijų atstovus bei valstybės ir savivaldos institucijas. Renginio ašis – praktiškas savivaldybių ir diasporos bendradarbiavimas, kuris gali virsti investicijomis, partnerystėmis ir ryškesniu regionų matomumu.

    Šiandien Seime vykstančiose diskusijose Vilkaviškio rajono savivaldybei atstovauja vicemerė Daiva Riklienė. Ji pristatė rajono patirtis palaikant ryšį su užsienyje gyvenančiais kraštiečiais ir tais, kurie grįžo į Lietuvą, taip pat pasidalijo iniciatyvomis, skirtomis nuoseklesniam dialogui ir bendriems projektams.

    Garbės ambasadoriai ir regionų tikslai

    Suvažiavime aptariama, kokį vaidmenį garbės ambasadoriai gali atlikti telkiant pasaulio lietuvius ir atveriant duris tarptautinėms partnerystėms. Praktikoje tai apima pagalbą mezgant kontaktus su verslo bendruomenėmis, mokslo įstaigomis ir kultūros organizacijomis, taip pat prisidedant prie investicijų ir talentų pritraukimo.

    Diskusijose taip pat keliama regionų komunikacijos tema: kaip aiškiai pristatyti savivaldybių stiprybes, prioritetinius projektus ir konkrečius pasiūlymus diasporai. Savivaldybėms tai reiškia poreikį turėti parengtus projektų „paketus“, aiškius atsakingus kontaktus ir tęstinį darbą, o ne vienkartines iniciatyvas.

    Akcentas Seime: ryšiai kaip ilgalaikė investicija

    Renginį sveikinęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad garbės ambasadorių tinklas tampa jungtimi tarp Lietuvos regionų ir pasaulio lietuvių. Jo teigimu, tarptautiniai kontaktai, partnerystės ir bendros iniciatyvos ilgainiui stiprina regionų augimą ir jų matomumą.

    „Kiekvienas užmegztas ryšys ar partnerystė prisideda prie regionų matomumo pasaulyje ir naujų galimybių vietos bendruomenėms“, – sakė Kęstutis Budrys.

    Tikimasi, kad pirmasis suvažiavimas taps periodiniu forumu, padedančiu savivaldybėms ir diasporai susitarti dėl apčiuopiamų darbų. Tęstinumas čia yra esminis: nuo kontaktų užmezgimo pereinama prie bendrų projektų, investicinių planų, grįžtančiųjų integracijos sprendimų ir ilgalaikių partnerystės modelių.

    Organizatoriai pabrėžia, kad savivaldybių ir diasporos ryšiai svarbūs ne tik ekonomikai ar kultūrai, bet ir platesniam Lietuvos atsparumui. Regionams tai tampa galimybe greičiau pasiekti tarptautines rinkas, pritraukti kompetencijų ir sustiprinti bendruomenių ryšį su išvykusiais kraštiečiais.

    Renginio akimirkos fiksuojamos Užsienio reikalų ministerijos nuotraukose.

  • Paskutinis skambutis Visagino Draugystės progimnazijoje: aštuntokams įteiktos padėkos

    Paskutinis skambutis Visagino Draugystės progimnazijoje: aštuntokams įteiktos padėkos

    Birželio 4 dieną Visagino Draugystės progimnazijoje nuaidėjo paskutinis skambutis, simboliškai užbaigęs progimnazijos etapą ir pažymėjęs naujo kelio pradžią aštuntokams. Šventė subūrė mokinius, mokytojus ir tėvus, o dėmesio centre atsidūrė bendruomenės padėkos bei palinkėjimai artėjančiam pokyčių laikotarpiui.

    Renginio metu sveikinimo žodžius tarė progimnazijos direktorius Rimantas Petravičius, pabrėžęs mokinių augimą ir per aštuonerius metus nueitą kelią. Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja Monika Gutė perdavė ir Visagino savivaldybės mero Erlando Galaguz sveikinimą, akcentuodama švietimo bendruomenės svarbą mieste.

    Šventėje skambėjo padėkos mokytojams už kantrybę, kasdienį darbą ir gebėjimą motyvuoti, o tėvams už palaikymą, kuris dažnai tampa tylia, bet lemiančia sėkmės dalimi. Mokiniai buvo sveikinami už pastangas, pasiekimus ir brandą, kuri atsiskleidžia ne tik pažymiuose, bet ir gebėjime priimti sprendimus bei prisiimti atsakomybę.

    Renginio nuotaiką kūrė prisiminimai ir linkėjimai, kviečiantys išsaugoti mokykloje užmegztas draugystes ir drąsiai žengti toliau. Paskutinis skambutis progimnazijoje dažnai tampa riba, po kurios prasideda naujas etapas: daliai mokinių tai bus perėjimas į gimnaziją, kiti rinksis profesinio mokymo kryptį ar kitą ugdymo kelią.

    Visagino Draugystės progimnazijos bendruomenė aštuntokams linkėjo pasitikėjimo savimi ir aiškių tikslų, primindama, kad svarbiausia ne vien pasirinktas kelias, o nuoseklus ėjimas pirmyn. Šventė tapo jaukiu atsisveikinimu su progimnazijos kasdienybe ir šiltu palydėjimu į naujus iššūkius.

    Informacija ir nuotraukos: Visagino savivaldybės administracija.

  • Visagino edukacijų centras skelbia registraciją į vaikų stovyklas: vietų nedaug, svarbios taisyklės

    Visagino edukacijų centras skelbia registraciją į vaikų stovyklas: vietų nedaug, svarbios taisyklės

    Visagino edukacijų centras pradėjo vaikų registraciją į vasaros stovyklas, kurias finansuoja Visagino savivaldybės administracija. Šiemet siūlomos dvi skirtingo amžiaus grupėms pritaikytos programos, o vietų skaičius ribotas.

    Pirmoji stovykla „Patirk nuotykius“ skirta 9–11 metų vaikams ir vyks 2026 metų birželio 22–27 dienomis, o birželio 24 dieną numatyta poilsio diena. Dalyvio mokestis siekia 50 eurų vienam vaikui.

    Antroji stovykla „Žaidimų genijai 2026“ skirta 10–12 metų vaikams ir vyks 2026 metų rugpjūčio 17–21 dienomis. Ši stovykla dalyviams yra nemokama.

    Registruojant vaiką svarbu įvertinti savivaldybės nustatytą tvarką: pagal Vaikų vasaros poilsio ir užimtumo stovyklų konkurso organizavimo Visagino savivaldybėje tvarkos aprašą vaikas gali dalyvauti ne daugiau nei vienoje savivaldybės finansuojamoje stovykloje. Taip pat kviečiama registruoti vaikus, kurie lanko Visagino savivaldybės ugdymo įstaigas.

    Registracija vyksta iki 2026 metų birželio 11 dienos, dėl registracijos galima kreiptis telefonu +370 644 88739. Organizatoriai primena, kad vietų skaičius ribotas, todėl rekomenduojama registruotis nelaukiant paskutinės dienos.

  • Visagino kiemų šienavimo grafikas birželio 8–12 dienomis: atnaujinti adresai ir prašymas vairuotojams

    Visagino kiemų šienavimo grafikas birželio 8–12 dienomis: atnaujinti adresai ir prašymas vairuotojams

    Visagino savivaldybė paskelbė atnaujintą daugiabučių kiemų ir žaliųjų zonų šienavimo grafiką birželio 8–12 dienomis. Darbai vyks pagal numatytą maršrutą, tačiau savivaldybė pabrėžia, kad planai gali kisti dėl oro sąlygų.

    Gyventojų ir ypač automobilių savininkų prašoma nurodytomis dienomis nepalikti transporto priemonių prie pat vejų ir kitų žaliųjų plotų. Tai svarbu tiek sklandžiai darbų eigai, tiek siekiant sumažinti galimų pažeidimų riziką, kai šienaujant gali pakilti akmenukai ar žolės nuopjovos.

    Pasak savivaldybės, šienavimo grafikas yra orientacinis ir taikomas tik esant palankioms meteorologinėms sąlygoms. Esant lietui ar įmirkus dirvai, darbų laikas gali nesutapti su iš anksto numatytomis dienomis, todėl gyventojų prašoma sekti naujausius pranešimus.

    Aplinkos tvarkymo skyrius primena, kad reguliarus šienavimas padeda palaikyti tvarkingą viešąją aplinką, mažina erkių ir kitų kenkėjų plitimo tikimybę bei gerina bendrą kiemų estetiką. Gyventojų bendradarbiavimas, ypač laiku patraukiant automobilius, leidžia darbus atlikti greičiau ir saugiau.

    Šienavimo grafike nurodyti konkretūs adresai ir planuojamos darbų dienos, todėl gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, kada darbai numatomi jų kieme. Savivaldybė dėkoja už supratingumą ir ragina prisidėti prie tvarkingos aplinkos kūrimo.

  • Tėvo diena birželio 7 dieną: kada ji minima ir kodėl pirmasis birželio sekmadienis svarbus šeimoms

    Tėvo diena birželio 7 dieną: kada ji minima ir kodėl pirmasis birželio sekmadienis svarbus šeimoms

    Birželio 7 dieną minima Tėvo diena primena apie tėčių vaidmenį šeimoje ir kasdienę atsakomybę, kuri dažnai lieka nepastebėta. Ši proga daugeliui siejasi su paprastu, bet ypatingu žodžiu „tėti“, kuris vaikui tampa saugumo ir artumo ženklu.

    Tėvo dienos sveikinimuose dažniausiai akcentuojami rūpestis, kantrybė, stiprybė ir besąlygiška meilė. Tai diena, kai šeimos dėkoja tėčiams už laiką su vaikais, įsiklausymą, palaikymą ir už tai, kad jie būna šalia ne tik švenčių metu, bet ir kasdienybėje.

    „Nėra nieko stebuklingesnio už akimirką, kai pirmą kartą išgirsti žodį „tėti““, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Pasak jo, kartu su tėvystės džiaugsmu ateina ir atsakomybė, o didžiausia dovana tėčiams dažnai tampa ne daiktai, o vaikų dėmesys ir pagarba. Todėl ši diena neretai minima ramiai, skiriant daugiau laiko šeimai, bendroms veikloms ir pokalbiams.

    Lietuvoje Tėvo diena tradiciškai siejama su pirmuoju birželio sekmadieniu, todėl kiekvienais metais tiksli data gali skirtis. Nepaisant to, pagrindinė žinutė išlieka ta pati: tėčio buvimas šalia, jo įsitraukimas ir emocinis ryšys su vaikais yra esminė šeimos gerovės dalis.

    Tėvo dienos proga savivaldybės ir bendruomenės dažnai viešai dėkoja tėčiams, pabrėždamos, kad net paprasčiausios dienos gali būti kupinos prasmės. Šventinis linkėjimas paprastai sutelktas į sveikatą, ramybę, artimųjų palaikymą ir daugiau laiko tam, kas svarbiausia.

    Šiemet sveikinimą Tėvo dienos proga visaginiečiams ir miesto svečiams palydėjo ir padėka visiems tėčiams. Prie sveikinimo taip pat paminėta nuotraukos autorė Ksenija Salimdžanova.

  • Vilnius ieško NVŠ programų vertinimo ekspertų: kas gali kandidatuoti ir koks atlygis siūlomas

    Vilniaus miesto savivaldybė atnaujina neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programų paraiškų vertinimo ekspertų grupę ir kviečia teikti kandidatūras. Savivaldybė pabrėžia siekį stiprinti kokybišką neformalųjį vaikų ir jaunimo ugdymą, todėl ieškoma įvairių sričių profesionalų, galinčių objektyviai įvertinti programas.

    Ekspertų darbas apmokamas viešųjų pirkimų įstatyme numatyta tvarka, o už vienos NVŠ programos vertinimą numatytas 15 eurų atlygis. Galutinis atsiskaitymas, kaip nurodoma kvietime, turėtų įvykti ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos.

    Kas gali tapti ekspertu?

    Kandidatai turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę nei 2 metų profesinės, mokslinės ar ekspertinio vertinimo patirties. Patirtis gali būti sukaupta keliose srityse, susijusiose su neformaliuoju švietimu, darbu su jaunimu, pilietiniu ugdymu, kūrybiškumo ir visuomeniškumo skatinimu.

    Taip pat reikalaujama būti susipažinus su NVŠ koncepcija ir atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Prieš pradedant darbą pasirašomas konfidencialumo pasižadėjimas, kuris aktualus vertinant paraiškose pateikiamą informaciją ir užtikrinant interesų apsaugą.

    Kam dalyvauti negalima?

    Ekspertais negali būti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nariai, taip pat Jaunimo reikalų tarybos prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nariai. Tarp apribojimų minimi ir Savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriui pavaldžių įstaigų bei jaunimo organizacijas administruojančių įstaigų nariai.

    Šie ribojimai taikomi siekiant išvengti interesų konflikto ir užtikrinti, kad NVŠ programų vertinimas būtų nepriklausomas. Savivaldybė praktikoje remiasi skaidrumo principais, kurie svarbūs tiek viešajame sektoriuje, tiek skirstant lėšas neformaliajam ugdymui.

    Numatomi vertinimo terminai

    NVŠ programų vertinimas planuojamas dviem etapais. Pirmasis etapas numatomas nuo 2026 metų birželio 10 dienos iki liepos 15 dienos, antrasis nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 15 dienos, nurodant, kad terminai yra preliminarūs.

    Norintys dalyvauti kviečiami pateikti patvirtinimą dėl dalyvavimo iki 2026 metų birželio 10 dienos imtinai. Savivaldybė informuos tik atrinktus kandidatus, todėl kandidatams rekomenduojama aiškiai pagrįsti savo patirtį ir kompetencijas NVŠ srityje.

    Patvirtinimą dėl dalyvavimo galima siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriaus vyresniajai specialistei Evelinai Petrovskajai, laiško temoje nurodant, kad kreipiamasi dėl neformalaus vaikų švietimo ekspertų darbo grupės.

  • Į faršą įberkite žiupsnį šio prieskonio: mėsa paruduos gražiau ir liks sultinga

    Maltos jautienos patiekalai dažnai nuvilia: mėsa greitai išsausėja, o keptuvėje vietoj rusvų, kvapnių trupinių gaunasi pilkšva masė. Virtuvės praktikoje tam yra paprastas paaiškinimas: per ilgas kepimas ir per pilna keptuvė lemia, kad mėsa ne apskrunda, o verda savo sultyse.

    Vienas patikimiausių triukų, kurį naudoja ir profesionalai, yra žiupsnis sodos. Ji pakeičia mėsos paviršiaus rūgštingumą, todėl baltymai kepant taip stipriai nesusitraukia ir išspaudžia mažiau drėgmės.

    Dėl to faršas išlieka sultingesnis, o skonis tampa sodresnis. Be to, aukštesnis pH pagreitina vadinamąją Mailardo reakciją, kuri suteikia mėsai gilesnę spalvą ir skrudinimo aromatą.

    Praktiškai tai daroma paprastai: nedidelį kiekį sodos ištirpinkite vandenyje ir įmaišykite į faršą, tuomet palikite pastovėti. Dažniausiai pakanka apie 15 minučių, o jei pasiruošimas užtrunka, iki valandos laikymas paprastai nekenkia rezultatui.

    Šis būdas ypač praverčia, kai naudojate liesesnę maltą jautieną, kuri labiau linkusi išsausėti. Jis taip pat tinka greitiems patiekalams, kur norisi ryškaus apskrudimo, pavyzdžiui, takams, čili ar greitiems padažams, tačiau ilgai troškinant poveikis gali būti mažiau pastebimas.

    Kad triukas suveiktų maksimaliai, svarbu ir kepimo technika: gerai įkaitinta keptuvė ir neperkrautas paviršius padeda mėsai kepti, o ne garuoti. Jei reikia, mėsą geriau kepti dalimis, o tik pabaigoje viską sujungti.

  • Socialinė kortelė Vilniuje: kas gali gauti paramą ir kada 2026 metais bus pervedami pinigai

    Vilniuje pagal projektą „Materialinio nepritekliaus mažinimas Lietuvoje“ nepasiturintiems gyventojams skiriama parama socialine kortele. Ji suteikia galimybę patiems pasirinkti, kur ir kokias būtiniausias prekes įsigyti iš dalyvaujančių prekybos tinklų.

    Socialine kortele Vilniaus mieste galima atsiskaityti prekybos tinkluose „IKI“, „Rimi“, „Maxima“, „Lidl“, taip pat „Grūstė“ ir „Aibė“. Vienai šeimai išduodama viena kortelė, o apie atsiėmimo laiką ir vietą gyventojai informuojami trumpąja sms žinute.

    Kiek laiko galioja parama?

    Teisę į paramą gavusiems asmenims ji paprastai skiriama vieneriems metams, iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Jei pasikeičia pajamos ar materialinė padėtis, apie tai reikia pranešti ne vėliau kaip per vieną mėnesį, nes tai gali turėti įtakos teisei gauti paramą.

    Dėl kortelės atsiėmimo gyventojai kreipiasi į labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“. Kortelė skirta tam, kad žmogus galėtų planuoti pirkinius pagal realius poreikius, o ne gautų iš anksto sukomplektuotą krepšelį.

    Ką galima pirkti, o ko ne?

    Kortele galima įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių, pavyzdžiui, asmens higienos, buities, namų švaros priemonių, kūdikių prekių, drabužių ar avalynės. Toks modelis vis dažniau taikomas Europoje, nes leidžia lanksčiau reaguoti į skirtingus namų ūkių poreikius.

    Tačiau yra aiškių ribojimų: kortele negalima pirkti alkoholinių gėrimų, tabako, loterijos bilietų. Taip pat ja negalima apmokėti trečiųjų šalių paslaugų, pavyzdžiui, sąskaitų, ar įsigyti telefono papildymo kortelių.

    Kas gali gauti socialinę kortelę?

    Vilniaus miesto gyventojai gali pretenduoti į paramą, jei vidutinės mėnesinės pajamos vienam asmeniui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 349,50 euro per mėnesį, kai 1 VRP siekia 233 eurus. Vertinant pajamas, atsižvelgiama į namų ūkio sudėtį ir gaunamų pajamų šaltinius.

    Išimtiniais atvejais parama gali būti skiriama ir tada, kai pajamos viršija 1,5 VRP, bet neviršija 2,5 VRP, tai yra 582,50 euro per mėnesį, pateikus tai pagrindžiančius dokumentus. Tokios situacijos dažniausiai siejamos su negalia, vienišu vaikų auginimu, daugiavaikėmis šeimomis ar staigiu finansinės padėties pablogėjimu dėl ligos ar kitų aplinkybių.

    Kai kuriais atvejais parama gali būti skiriama ir nevertinant pajamų, pavyzdžiui, po gaisro ar stichinės nelaimės, jei dėl jos kreipiamasi per nustatytą laiką. Taip pat numatytos sąlygos šeimoms, netekusioms maitintojo, kai kreipiamasi per ribotą mėnesių skaičių.

    Paramą gali gauti ir dalis užsieniečių, susijusių su prieglobsčio procedūromis Lietuvoje, kai taikomos teisės aktuose numatytos sąlygos. Kiekvienu atveju sprendimas priimamas įvertinus pateiktus duomenis ir dokumentus.

    „Socialinė kortelė leidžia žmonėms patiems pasirinkti, kas jiems svarbiausia, ir sumažina stigmos jausmą“, – teigiama programos įgyvendinimo aprašuose.

    Kaip pateikti prašymą ir kada pervedami pinigai?

    Prašymą dėl socialinės kortelės gyventojai gali pateikti keliais būdais: elektroniniu būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą, kreipdamiesi į seniūnijų gyventojus aptarnaujančius socialinius darbuotojus sutartu laiku, pateikdami dokumentus nuotoliniu būdu su kvalifikuotu elektroniniu parašu arba atvykę į savivaldybės klientų aptarnavimo centrą.

    Dažniausiai prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir duomenis apie pajamas per pastaruosius 3 mėnesius iki kreipimosi, o pasikeitus aplinkybėms – ir papildomus teisę į paramą patvirtinančius dokumentus. Jei dalies informacijos neįmanoma gauti iš informacinių sistemų, dokumentus tenka pateikti pačiam pareiškėjui.

    2026 metais vienam asmeniui numatyta 25 eurų suma per ketvirtį, o lėšos į korteles pervedamos 4 kartus per metus. Preliminarūs pervedimų terminai: kovo 20 dieną, birželio 15 dieną, rugsėjo 15 dieną ir gruodžio 15 dieną.

    Gyventojams svarbu nepamiršti, kad į kortelę pervestas lėšas būtina panaudoti iki kitų metų kovo 14 dienos. Nepanaudotos sumos vėliau anuliuojamos ir grąžinamos į bendrą projekto sąskaitą.

    Be socialinės kortelės, dalis vilniečių gali gauti ir maisto donacijų, surinktų iš prekybos vietų, gamintojų ar paramos akcijų. Nurodoma, kad vienam paramos gavėjui per ketvirtį skiriama ne mažiau kaip 5 kilogramai maisto donacijų, o jų kiekis gali priklausyti nuo šeimos narių skaičiaus.

  • Šis paprastas triukas gali pratęsti daržo derlių iki šalnų: reikia tik vieno dalyko

    Daržininkystės sezonas skirtinguose regionuose labai nevienodas, o rudenį derlių dažnai „nukerta“ pirmosios šalnos. Vis dėlto derliaus laiką galima realiai pratęsti keliomis savaitėmis, jei augalams sukuriama šiltesnė mikroaplinka ir sumažinamas vėjo poveikis.

    Vienas paprasčiausių ir efektyviausių sprendimų yra daržo augalų uždengimas. Tam dažniausiai naudojamos plėvelės ar agrodangos tipo eilučių dangos, kurios sulaiko šilumą ir padeda augalams lėčiau atvėsti naktį.

    Tyrimai ir praktika rodo, kad tokios dangos gali pakelti temperatūrą aplink augalus keliais laipsniais, todėl sumažėja šalnų žalos rizika. Svarbu dangą šiltesnėmis dienomis pravėdinti, kad nesikauptų drėgmė ir augalai neperkaistų.

    Jei norisi patikimesnės apsaugos, tinka šaltasis inspektas arba paprastas mini šiltnamis. Tokiose konstrukcijose verta turėti termometrą, nes saulėtą dieną temperatūra gali greitai pakilti, o naktį staigiai nukristi.

    Alternatyva, kai dangų neturite, yra storas mulčio sluoksnis, kuris izoliuoja dirvą ir šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų. Praktikoje dažnai rekomenduojama apie 25–30 centimetrų sluoksnį formuoti iš šiaudų, lapų ar kitos švarios organinės medžiagos, tačiau būtina vengti sergančių augalų likučių.

    Dar vienas būdas pratęsti derlių yra išnaudoti šiltesnes sklypo vietas, pavyzdžiui, prie pietinės sienos, užuovėjoje ar terasoje, kur dieną susikaupia daugiau šilumos. Vazonuose auginamas daržoves tokiu atveju paprasčiau pernešti į labiau apsaugotą vietą, o šlaito viršuje augalai dažnai nukenčia mažiau, nes šaltas oras linkęs kauptis žemumose.

    Rudenį labiausiai atsiperka dėmesys lapinėms daržovėms ir šaltesnį orą pakeliančioms kultūroms, nes jos dažniau išlaiko kokybę net atvėsus orams. Tuo pačiu verta stebėti prognozes ir pasiruošti dangas iš anksto, nes staigi šalna dažniausiai nustebina per vieną naktį.