CP v2

Blog

  • Rudaminoje vyks „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“: 12 edukacijų ir vaišės šeimai

    Rudaminoje vyks „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“: 12 edukacijų ir vaišės šeimai

    Rudaminos turgavietė liepos 4 dieną nuo 10 iki 14 valandos taps vietos ūkių, skonių ir praktinių patirčių erdve. Čia pirmą kartą rengiamas Vilniaus rajono savivaldybės renginys „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“, į kurį kviečiami gyventojai ir svečiai.

    Renginio idėja paprasta: parodyti, kaip gimsta vietinė produkcija ir kuo šiandien gyvena šiuolaikiniai ūkiai. Organizatoriai žada, kad tai bus ne tik mugės tipo susitikimas, bet ir gyva pažintis su žemdirbystės tradicijomis bei naujovėmis.

    „Vilniaus rajonas visada garsėjo giliomis ūkininkavimo tradicijomis ir darbščiais žmonėmis, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti naują renginį, kuriame gali dalyvauti visi“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Pasak renginio organizatorių, programa sudėliota taip, kad veiklų rastų skirtingo amžiaus lankytojai. Dalis užsiėmimų skirti degustacijoms ir kulinariniam paveldui, kiti orientuoti į praktinį dalyvavimą, kad žmonės galėtų ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti.

    „Tai gyva ir skani pamoka po atviru dangumi visai šeimai. Norime, kad mūsų vaikai ne tik matytų uogas ar sūrį prekybos centrų lentynose, bet ir patys suprastų, iš kur jie atkeliauja“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Danuta Narbut.

    Skoniai, amatai ir vietos ūkiai

    Renginyje numatyta 12 nemokamų edukacijų, kurios apima tris kryptis: paragauti, patirti ir pažinti. Lankytojai galės susipažinti su ožkų pieno sūriais, stebėti šakočio kepimo procesą, paragauti totorių virtuvės gaminių ir medžiotojų gaminamo žvėrienos troškinio.

    Norintiems daugiau praktikos žadamos veiklos, kuriose bus galima dekoruoti meduolius, susipažinti su bitininkyste ir iš natūralaus vaško nusilieti žvakę. Taip pat planuojama pažintis su vaistinėmis žolelėmis ir vietoje verdama žolynų arbata.

    Pažintinėje dalyje bus pristatomi ir šiuolaikinio ūkio pavyzdžiai: vynuogynai, egzotiniai grybai, modernizuotas bulvių auginimas, uogų ir grūdų ūkiai. Numatyta ir edukacija apie vaismedžių priežiūrą, o Valstybinių miškų urėdija pakvies į užsiėmimą apie miško auginimo ciklą.

    Technikos ekspozicija ir programa

    Renginio metu planuojama technikos ekspozicija, kurioje lankytojai galės apžiūrėti žemės ūkio, miško, sodo ir vejos priežiūrai skirtą įrangą. Organizatoriai skelbia, kad bus pristatoma ir laisvalaikiui bei aktyviam poilsiui skirta technika.

    Taip pat dalyvaus asociacija Kurianti visuomenė, kuri žada įvairias užimtumo veiklas ir konsultacijas gyventojams. Šventinę nuotaiką palaikys kultūrinė programa su vietos kolektyvų pasirodymais.

    Kada ir kur vyks renginys?

    „Lauko diena. Paragauk, patirk, pažink“ vyks liepos 4 dieną nuo 10 iki 14 valandos. Vieta: Rudaminos turgavietė, Gamyklos g. 16, Rudamina.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas renginyje ir visose edukacijose yra nemokamas. Atvykstantiems patariama planuoti laiką taip, kad užtektų ir degustacijoms, ir praktinėms veikloms.

  • EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    EBPO ekspertai Vilniaus rajone: kokius projektus pamatė ir ką savivaldybė nori parodyti Lietuvai

    Birželio 5 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje lankėsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų delegacija, rengianti naują ekonominę apžvalgą Lietuvai. Savivaldybė vizitą išnaudojo pristatyti savo viešojo valdymo praktiką ir įgyvendinamus projektus.

    Savivaldybėje susirinkusius mero vardu pasveikino vicemeras Algis Vaitkevičius, pabrėžęs, kad tokie susitikimai leidžia ne tik pristatyti pasiekimus, bet ir konstruktyviai įsivertinti tobulintinas sritis. Pasak jo, EBPO dėmesys yra galimybė parodyti, kaip savivaldos lygmeniu sprendžiami praktiniai gyventojams svarbūs klausimai.

    Susitikime savivaldybės administracijoje aptarti viešojo administravimo procesai, viešieji pirkimai, investicijų pritraukimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos. Tokios temos EBPO apžvalgose paprastai siejamos su šalies konkurencingumu, paslaugų kokybe ir viešųjų finansų tvarumu, todėl savivaldybių patirtis čia tampa reikšminga bendrame Lietuvos vertinime.

    „EBPO vizitas Vilniaus rajone yra reikšmingas įvertinimas mūsų savivaldybės darbui. Tai proga parodyti, kad esame aktyvūs viešojo sektoriaus sprendimų kūrėjai, gebantys įgyvendinti projektus, spręsti iššūkius ir diegti pažangius sprendimus“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Nemenčinėje pristatyti konkretūs pavyzdžiai

    Po susitikimo delegacija, lydima mero patarėjos Vidos Montvydaite, vyko į Nemenčinę, kur susipažino su keliais savivaldybėje įgyvendintais ir vykdomais projektais. Tokia praktika leidžia ekspertams įvertinti ne tik planus, bet ir realų paslaugų organizavimą vietoje.

    Svečiai apsilankė Nemenčinės poliklinikoje ir jos padaliniuose, tarp jų Medicininės reabilitacijos centre bei Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Įstaigos vadovas Rimgaudas Vincevičius pristatė paslaugų spektrą ir veiklos organizavimą, taip pat aptarti finansiniai aspektai, susiję su veiklos finansavimu ir darbuotojų darbo užmokesčio formavimo principais.

    Delegacija taip pat lankėsi bendrovėje „Nemenčinės komunalininkas“, kur įmonės vadovas Leonard Pavliun pristatė teikiamas paslaugas ir jų finansinius aspektus. Vizito metu aptarti vykdomi atsinaujinančios energijos projektai bei įmonės planai, kurie savivaldybėms dažnai tampa svarbia priemone mažinant sąnaudas ir didinant energetinį savarankiškumą.

    Nemenčinės Gedimino gimnazijoje svečiai susipažino su ugdymo aplinka ir tvarumo iniciatyvomis. Savivaldybė pabrėžė, kad mokykloje naudojamas pirmasis Vilniaus rajone elektrinis mokyklinis autobusas, siekiant tvaresnio mokinių pavėžėjimo.

    Kuo svarbus EBPO vizitas?

    EBPO rengiamos ekonominės apžvalgos yra vienas iš tarptautinių vertinimų, kuriuose nagrinėjami valstybės viešosios politikos sprendimai, produktyvumas, investicijų aplinka ir viešojo sektoriaus efektyvumas. Savivaldybių praktika tokiose diskusijose svarbi todėl, kad būtent vietos lygmeniu gyventojai dažniausiai tiesiogiai patiria viešųjų paslaugų kokybę.

    Pasak savivaldybės, vizitas suteikė galimybę pasidalyti patirtimi, įvardinti iššūkius ir pristatyti sprendimus, kurie jau veikia praktikoje. Tikimasi, kad tokie susitikimai padeda geriau įvertinti, kokių priemonių Lietuvai reikia stiprinant savivaldą, gerinant viešąjį administravimą ir didinant investicinį patrauklumą.

  • Didžiojoje Riešėje atidarytas Dienos užimtumo centras: 32 vietos žmonėms su negalia

    Didžiojoje Riešėje atidarytas Dienos užimtumo centras: 32 vietos žmonėms su negalia

    Didžiojoje Riešėje duris atvėrė naujas Paberžės socialinės globos namų Dienos užimtumo centras ir socialinės dirbtuvės, skirtos asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia. Čia sudarytos sąlygos 32 žmonėms kryptingai ugdyti socialinius, darbinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius.

    Naujasis centras įsikūrė Alyvų gatvėje ir veiks kaip bendruomenėje teikiama paslauga, orientuota į kasdienį užimtumą bei įtrauktį. Tokie sprendimai siejami su deinstitucionalizacijos kryptimi, kai daugiau paslaugų perkeliama iš didelių įstaigų į gyvenamąją aplinką.

    Atidaryme Vilniaus rajono savivaldybės vadovybės vardu kalbėjęs vicemeras Algis Vaitkevičius pabrėžė, kad bendruomeninių paslaugų tinklas rajone toliau plečiamas. Pasak jo, suplanuota statyti dar tris grupinio gyvenimo namus, kurie turėtų sustiprinti pagalbą arčiau žmogaus kasdienybės.

    „Matome aiškius rezultatus, tačiau tai yra tęstinis procesas – planuojame pastatyti dar tris grupinio gyvenimo namus Vilniaus rajone, kurie dar labiau sustiprins bendruomeninių paslaugų tinklą“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Vicemerė Edita Tamošiūnaitė akcentavo, kad tokie projektai priklauso ne tik nuo investicijų, bet ir nuo komandos kasdienio darbo su paslaugų gavėjais. Ji dėkojo darbuotojams už profesionalumą, empatiją ir kantrybę, reikalingą dirbant su žmonėmis, patiriančiais kompleksinių sunkumų.

    „Darbas su paslaugų gavėjais reikalauja ne tik profesinių žinių, bet ir ypatingos empatijos bei kantrybės“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Maždaug 212 kvadratinių metrų ploto moderniame pastate įrengtos erdvės kasdienėms veikloms, individualiems ir grupiniams užsiėmimams. Centras aprūpintas baldais, įranga ir darbo priemonėmis, kad paslaugos būtų teikiamos saugiai ir kokybiškai.

    Numatyta, kad lankytojai galės užsiimti vaistažolių, prieskoninių žolelių, gėlių ir vaismedžių auginimu. Socialinėse dirbtuvėse planuojamos veiklos, orientuotos į praktinius įgūdžius ir darbo rutinos formavimą, pavyzdžiui, džiovintų žolelių pakavimą, gėlių puokščių komponavimą, verbų pynimą bei suvenyrų gamybą.

    Šis objektas yra projekto Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia plėtra Vilniaus rajone dalis. Projekto tikslas – tvariai pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų apgyvendinimo ir užimtumo paslaugų, stiprinant žmonių savarankiškumą ir galimybes dalyvauti bendruomenės gyvenime.

    Vilniaus rajone jau veikia du grupinio gyvenimo namai Didžiojoje Riešėje ir Pikeliškėse, o naujai atidarytas Dienos užimtumo centras papildo šių paslaugų grandį. Savivaldybė tikisi, kad tokia infrastruktūra padės šeimoms lengviau derinti kasdienius įsipareigojimus, o paslaugų gavėjams suteiks daugiau stabilumo, prasmingo užimtumo ir socialinių ryšių.

  • Vilkijos PSPC slaugytoja Beatričė Pareigienė sulaukė pacientų padėkos projekte Ačiū medikams 2026

    Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytoja Beatričė Pareigienė sulaukė ryškaus pacientų ir jų artimųjų įvertinimo naujienų portalo „Lrytas“ projekte Ačiū medikams 2026. Šioje iniciatyvoje žmonės kviečiami viešai padėkoti sveikatos priežiūros specialistams už profesionalumą, rūpestį ir kasdienį darbą.

    Pacientų paliktose padėkose slaugytojai dažniausiai akcentuojamas dėmesingumas, kantrybė ir aiškus bendravimas, ypač tada, kai žmogui reikia ne tik medicininės pagalbos, bet ir žmogiško palaikymo. Tokie atsiliepimai sveikatos sistemoje tampa svarbiu pasitikėjimo ženklu, nes slaugytojai neretai yra pirmasis kontaktas, nuo kurio priklauso paciento patirtis ir ramybė.

    Šis pripažinimas svarbus ne vien asmeniškai, bet ir visai Vilkijos PSPC komandai, nes atspindi bendrą paslaugų kokybę ir pacientų patiriamą saugumo jausmą. Pirminėje sveikatos priežiūroje, kur daug dėmesio skiriama lėtinių ligų stebėsenai, prevencijai ir pacientų edukacijai, slaugytojo vaidmuo dažnai tampa esminiu grandies stabilumui.

    Projektai, kuriuose žmonės gali viešai išreikšti padėką medikams, prisideda prie pozityvesnio sveikatos priežiūros įvaizdžio ir primena, kad kasdieniai, dažnai nepastebimi darbai turi realų poveikį pacientų savijautai. Vilkijos PSPC bendruomenė džiaugiasi, kad pacientų pasitikėjimas ir pagarba atiteko jų kolegei.

    Beatričės Pareigienės pavyzdys rodo, kad profesionalumas slaugoje matuojamas ne tik atliktomis procedūromis, bet ir gebėjimu išgirsti, paaiškinti ir lydėti pacientą per sudėtingas situacijas. Tokia padėka tampa vienu aiškiausių ženklų, jog pastangos yra pastebimos.

  • Kauno rajono moksleiviai išvyko į „Buzelis Cup“: beveik 270 dalyvių su vėliavomis ir simbolika

    Penktadienio rytą prie Kauno rajono savivaldybės susibūrė moksleiviai ir mokytojai, pasirengę vykti į Vilniuje vykstantį tarptautinį renginį „Buzelis Cup“. Į vieną didžiausių Baltijos šalyse moksleivių krepšinio švenčių išvyko beveik 270 Kauno rajono mokinių ir 27 juos lydintys mokytojai iš 18 ugdymo įstaigų.

    Prieš kelionę jauniesiems dalyviams įteikti marškinėliai su užrašu Kauno rajonas – Lietuvos krepšinio sostinė 2026, o mokyklų bendruomenėms perduotos savivaldybės vėliavos. Moksleivius į renginį išlydėjo Kauno rajono savivaldybės vadovai, linkėję drąsos ir sportinio ryžto.

    „Krepšinio žvaigždės užauga ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir nedideliuose miesteliuose, kaimuose. Tą puikiai įrodo Kauno rajono vardą garsinę krepšininkai, kurių kelias prasidėjo ten, kur šiandien savo svajonių siekiate jūs“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad 2026 metais Kauno rajonui suteiktas Lietuvos krepšinio sostinės vardas įprasminamas visus metus vykstančiomis iniciatyvomis. Vienas tikslų – stiprinti krepšinio bendruomenę, sudaryti daugiau galimybių vaikams ir paaugliams įsitraukti į sportą bei patirti varžybinę atmosferą.

    Dalyvavimas „Buzelis Cup“ įvardijamas kaip viena programos veiklų, leidžianti šimtams moksleivių pamatyti krepšinio renginį iš arčiau ir pasisemti motyvacijos. Savivaldybė taip pat praneša, kad vasarą planuojamas nemokamų stovyklų ciklas „Vasara su oranžiniu kamuoliu“, taip pat turnyrai, treniruotės ir susitikimai su žinomais krepšininkais.

  • Atvirų durų diena Mastaičiuose: kaip Lietuvos policijos mokykla ruošia būsimus pareigūnus

    Mastaičiuose surengtoje Lietuvos policijos mokyklos Atvirų durų dienoje lankytojai galėjo iš arti pamatyti, kaip rengiami būsimi policijos pareigūnai, kokios jų mokymosi sąlygos ir kokios karjeros kryptys atsiveria baigus mokyklą. Renginyje dalyvavo ne tik besidomintys profesija moksleiviai ir jų artimieji, bet ir policijos bendruomenės partneriai.

    Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos policijos mokyklos vadovai, Policijos departamento bei Kauno rajono savivaldybės atstovai. Kauno rajono mero Valerijaus Makūno vardu sveikinimo žodį tarė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Jankauskienė, pabrėžusi, kad pareigūno darbas yra atsakingas pasirinkimas ir svarbi visuomeninė misija.

    „Policijos pareigūno profesija yra ne tik darbas, bet ir tarnystė visuomenei, kuri reikalauja tvirtų vertybių, pasirengimo ir nuolatinio tobulėjimo“, – sakė Jolanta Jankauskienė.

    Viena ryškiausių programos dalių tapo policijos kinologų pasirodymas, leidęs pamatyti šunų ir pareigūnų komandinį darbą realioms situacijoms artimomis sąlygomis. Lankytojai taip pat stebėjo kursantų rikiuotę bei profesinės taktikos demonstracijas, kurios atskleidė, kiek disciplinos, ištvermės ir praktinių įgūdžių reikalauja tarnyba.

    Renginio metu pristatytas skirtingų policijos padalinių darbas ir kasdienės užduotys, kurias pareigūnai sprendžia patruliuodami, reaguodami į iškvietimus ar tirdami nusikaltimus. Norintieji galėjo praktiškai išbandyti veiklas, susijusias su kriminalistika ir pareigūnų taktiniu pasirengimu, kad geriau suprastų, ką reiškia darbas realioje situacijoje.

    Kauno rajono savivaldybės ir Lietuvos policijos mokyklos bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2014 metais, kai mokykla įsikūrė Mastaičiuose. Šiuo metu pagal Policininko modulinę profesinio mokymo programą mokosi 140 kursantų, o laida studijas turėtų baigti liepos 17 dieną.

    Mokykla pabrėžia, kad mokymo turinys nuolat atnaujinamas, reaguojant į šiuolaikinius viešojo saugumo iššūkius. Pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama situacijoms, kuriose pareigūnams reikia ne tik teisinių žinių, bet ir gebėjimo tinkamai komunikuoti, suvaldyti konfliktą bei priimti sprendimus didelės įtampos sąlygomis.

    Kas keičiasi pareigūnų rengime

    Šiais metais kursantams pradėti taikyti kompleksiniai mokymai smurto artimoje aplinkoje tematika, kai teorija derinama su bendravimo, psichologinio pasirengimo ir taktinių veiksmų pratybomis. Tokia kryptis atspindi bendrą tendenciją Europoje, kai pareigūnų parengime vis svarbesnės tampa deeskalacijos ir krizinių situacijų valdymo kompetencijos.

    Praktinės užduotys rengiamos taip, kad kursantai mokytųsi veikti pagal aiškias procedūras, tačiau kartu gebėtų vertinti situacijos rizikas ir žmonių saugumą. Mokyklos bendruomenė akcentuoja, kad pareigūno profesijoje svarbus ne vien fizinis pasirengimas, bet ir atsparumas stresui bei gebėjimas dirbti komandoje.

    Tarptautiškumas ir karjeros galimybės

    Lietuvos policijos mokykla taip pat akcentuoja tarptautiškumą: kursantai gali dalyvauti „Erasmus+“ mobilumo programose ir semtis patirties kitose Europos šalyse. Tokios stažuotės padeda susipažinti su kitų valstybių policijos darbo metodais ir pritaikyti gerąją praktiką Lietuvoje.

    Renginyje kalbėta ir apie karjeros kelią policijoje, kai po bazinio parengimo atsiveria galimybės specializuotis skirtingose srityse, priklausomai nuo poreikių ir asmeninių gebėjimų. Savivaldybės ir mokyklos partnerystė tęsiama per bendras iniciatyvas, kurios stiprina bendruomeniškumą ir prisideda prie saugesnės aplinkos kūrimo.

  • Kauno sprendimai pėsčiųjų perėjose duoda rezultatą: nereguliuojamose – nė vienos žūties

    Kaune pastaraisiais metais nuosekliai diegiamos eismo saugumo priemonės, skirtos mažinti nelaimių riziką pėsčiųjų perėjose. Savivaldybė akcentuoja kryptinį perėjų apšvietimą, ryškesnį ženklinimą, atitvarus bei papildomus įspėjamuosius sprendimus, kurie turi skatinti vairuotojus laiku sumažinti greitį.

    Miesto pateikiami duomenys rodo išskirtinį rezultatą: nuo 2019 metų birželio iki 2025 metų gruodžio Kaune, tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų, neužfiksuota nė vieno žuvusiojo nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Tuo pat metu fiksuojama ir bendra tendencija, kad sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius trejus metus iš eilės mažėja.

    „Rombai“ ir kitos priemonės

    Viena labiausiai pastebimų priemonių Kauno gatvėse – prieš pėsčiųjų perėjas ant važiuojamosios dalies žymimi rombo formos ženklai, vairuotojams primenantys apie artėjančią perėją. Šis ženklinimas Kaune pradėtas taikyti 2018 metais, o savivaldybė nurodo, kad per pirmuosius dvejus metus jis prisidėjo prie skaudžių nelaimių skaičiaus mažėjimo.

    Rombai įrengiami likus maždaug 30 ir 15 metrų iki perėjos. Idėja paprasta: jei automobilis pravažiuoja rombus nemažindamas greičio, pėsčiajam lengviau suprasti, kad transporto priemonė gali nespėti sustoti, todėl sprendimą žengti į perėją verta atidėti.

    „Statistika rodo, kad Kauno investicijos į infrastruktūros gerinimą ir saugumo priemones pasiteisina“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Be šio ženklinimo, mieste naudojami padidinto atspindžio kelio ženklai, perėjose diegiamas kryptinis apšvietimas, o sankryžose pritaikomi sprendimai, gerinantys matomumą ir pėsčiųjų judėjimo aiškumą. Kai kur įrengtos įstrižinės perėjos, leidžiančios pėstiesiems pereiti sankryžą viena faze, kai transporto srautams dega raudonas signalas.

    Kur daugiausia rizikos?

    Nors infrastruktūra gali reikšmingai sumažinti nelaimių tikimybę, avaringumo statistikoje dažnai kartojasi tas pats veiksnys: pernelyg didelis greitis ir neatsargus vairavimas. Savivaldybė pabrėžia, kad net ir efektyviausios priemonės veikia tik tada, kai eismo dalyviai laikosi taisyklių ir reaguoja į ženklinimą.

    Kaunas taip pat taiko vadinamųjų juodųjų dėmių mažinimo principą, kai prioritetas teikiamas sankryžoms ir gatvių atkarpoms, kuriose per kelerius metus pasikartoja įskaitiniai eismo įvykiai. Tokiose vietose sprendimai paprastai būna kompleksiniai: nuo šviesoforų įrengimo iki eismo srautų perplanavimo.

    Eismo valdymas ir stebėsena

    Mieste eismas vis dažniau valdomas remiantis realiais srautų duomenimis: vaizdo stebėjimo kameros ir eismo valdymo centras padeda koreguoti šviesoforų ciklus bei greičiau reaguoti į spūstis ar incidentus. Praktikoje tai leidžia mažinti staigių manevrų ir konfliktinių situacijų tikimybę, ypač intensyvaus judėjimo zonose.

    Kauno savivaldybė teigia esanti pasirengusi dalintis patirtimi su kitais miestais, svarstančiais panašius sprendimus. Pasak miesto atstovų, tikslas išlieka aiškus: kad saugesnės pėsčiųjų perėjos būtų ne pavienės išimtys, o nuoseklus standartas visame mieste.

  • Produktyvumo dirbtuvės Alytuje: „Spiečius“ kviečia įmones rasti, kur kasdien prarandami resursai

    Kas įmonėje šiandien labiausiai eikvoja laiką, pinigus ir komandos energiją? Dažniausiai tai ne vienas didelis sprendimas, o kasdieniai procesai, kuriuose kaupiasi smulkūs nuostoliai: pasikartojantys derinimai, neaiškios atsakomybės, rankinis duomenų suvedimas ir sprendimų vilkinimas.

    Alytaus „Spiečius“ kviečia į dviejų dalių tęstines verslo produktyvumo dirbtuves, kuriose dalyviai dirbs su savo įmonės procesais, duomenimis ir realiomis situacijomis. Mokymų esmė – ne teorija, o praktinis darbas, padedantis aiškiai pamatyti, kur dingsta pajėgumai ir kaip juos susigrąžinti.

    Kaip vyks darbas dirbtuvėse?

    Dirbtuvių metu dalyviai kartu su ekspertais analizuos veiklą, braižys vertės srauto žemėlapį ir ieškos didžiausių nuostolių vietų. Tai metodas, plačiai taikomas procesų tobulinime, kai vertinama, kurios veiklos kuria vertę klientui, o kurios tik užima laiką ir didina sąnaudas.

    Didžiausias rezultatas paprastai pasiekiamas tada, kai į procesus pažvelgiama „iš šalies“ ir remiamasi skaičiais, o ne nuojauta. Dirbtuvėse planuojama susidėlioti konkretų veiksmų planą pokyčiams, kad po renginio jis būtų pritaikomas kasdienėje veikloje, o ne liktų tik idėjų sąrašu.

    Kam tai aktualu labiausiai?

    Dirbtuvės skirtos įmonių vadovams, padalinių lyderiams ir žmonėms, kurie atsakingi už veiklos efektyvumą, procesus ar klientų aptarnavimą. Tokie praktiniai formatai ypač naudingi augančioms organizacijoms, kuriose procesai vystėsi organiškai ir pradeda „nebetilpti“ į didėjantį užsakymų, projektų ar komandos mastą.

    Renginį inicijuoja Inovacijų agentūra ir „Spiečius“, o įgyvendina „Nortus“, dirbanti su organizacijų procesų tobulinimu ir veiklos efektyvumo sprendimais. Dirbtuvės vyks Alytaus „Spiečiuje“, numatytos dvi dalys: pirmoji birželio 26 dieną, antroji liepos 14 dieną.

  • Po paskutinio skambučio Alytuje – brandos egzaminų maratonas: kada ir ką laikys abiturientai

    Po paskutinio skambučio šventės Alytuje 440 abiturientų šventinę nuotaiką greitai pakeitė susikaupimas – startavo intensyviausias brandos egzaminų laikotarpis. Netrukus po atsisveikinimo su mokykla dvyliktokai tęsė valstybinių brandos egzaminų sesiją ir laikė lietuvių kalbos bei literatūros egzamino II dalį.

    Šių metų egzaminų sesija Alytuje apima ne tik gimnazijų dvyliktokus, bet ir kitus kandidatus, tarp jų profesinio rengimo įstaigose besimokančius jaunuolius, buvusius mokinius bei eksternus. I dalies egzaminuose dalyvavo arba dar dalyvaus 577 kandidatai, o II dalies egzaminams registruota 590 kandidatų.

    Artimiausi egzaminai birželį

    Iškart po lietuvių kalbos ir literatūros egzamino abiturientų laukia kiti pagrindiniai atsiskaitymai. Birželio 2 dieną jie laikys ekonomikos ir verslumo egzamino užduotis, o birželio 3 dieną rinksis istorijos arba geografijos egzaminą.

    Birželio 5 dieną numatytas matematikos egzaminas A ir B kursų kandidatams. Birželio 8 dieną abiturientai laikys biologijos, filosofijos arba inžinerinių technologijų egzaminą, priklausomai nuo pasirinkto dalyko.

    Užsienio kalbos ir sesijų pabaiga

    Birželio 9 dieną vyks užsienio kalbų egzaminai: vokiečių kalbos I dalis, prancūzų kalbos I dalis ir anglų kalbos egzaminas. Likusiomis birželio dienomis tvarkaraštis toliau išlieka įtemptas, o pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija baigsis birželio 19 dieną chemijos egzaminu.

    Pakartotinė sesija prasidės birželio 22 dieną užsienio (anglų) kalbos kalbėjimo II dalies egzaminu. Ji baigsis liepos 1 dieną, kai kandidatai laikys ekonomikos ir verslumo egzaminą.

    Ką svarbu žinoti kandidatams

    Brandos egzaminų laikotarpiu didžiausią reikšmę turi aiškus pasirengimo planas ir poilsio režimas, nes keli egzaminai vyksta iš eilės per trumpą laiką. Mokyklos ir savivaldybės paprastai primena kandidatams pasitikrinti tvarkaraštį, atvykimo laiką bei turimus dokumentus dar prieš egzaminų dieną.

    Egzaminų rezultatai ir jų reikšmė stojant į aukštąsias mokyklas išlieka vienas svarbiausių veiksnių abiturientams, planuojantiems studijas Lietuvoje. Dėl to birželio maratonas daugeliui tampa ne tik paskutiniu mokykliniu išbandymu, bet ir praktiniu žingsniu į tolesnį pasirinkimą po mokyklos.

  • Alytaus Sakalėlio pradinėje mokykloje pristatyta 10 projektinių darbų: nuo STEAM iki etnokultūros

    Alytaus Sakalėlio pradinėje mokykloje birželio 2 dieną bendruomenei pristatyta 10 ilgalaikių projektinių darbų, kuriuos parengė 2–4 klasių mokiniai. Tokia veikla leidžia vaikams ne tik apibendrinti per metus sukauptas žinias, bet ir parodyti, kaip geba jas pritaikyti praktikoje, tyrimuose ar kūrybiniuose sprendimuose.

    Ilgalaikiai projektai apėmė įvairias sritis: etnokultūrą, STEAM krypties inžinerines technologijas, gamtos mokslus, sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą ir kūrybiškumą. Mokiniai pristatė darbus apie augalų priežiūrą ir augimo sąlygas, taiklumo gerinimą per treniruotes, viešojo kalbėjimo baimės įveikimą, taip pat analizavo kasdienius pasirinkimus, pavyzdžiui, saldintų gėrimų poveikį.

    Projektiniai darbai buvo rengiami kaip integruotas ugdymas, kai vienoje temoje susijungia keli dalykai ir kompetencijos: informacijos paieška, duomenų stebėjimas, išvadų formulavimas, kūrybinis pateikimas. Mokytojai akcentuoja, kad tokia forma ypač stiprina kritinį mąstymą, savarankiškumą ir atsakomybę už galutinį rezultatą.

    Svarbi dalis buvo ir pats pristatymas: mokiniai mokėsi aiškiai dėstyti mintis, atsakyti į klausimus, argumentuoti sprendimus ir reflektuoti procesą. Viešojo kalbėjimo praktika, ypač pradiniame ugdyme, tampa reikšminga nuoseklaus įgūdžių auginimo dalimi, nes drąsa kalbėti viešai tiesiogiai susijusi su pasitikėjimu savimi ir gebėjimu bendradarbiauti.

    Mokinius projektinei veiklai rengė pradinių klasių mokytojos Veneta Baliukonienė, Irena Matulevičiūtė, Vilma Žilionienė, Gintarė Andriejauskienė ir Lijana Gudaitienė. Pasak mokyklos atstovų, projektų sėkmei didelę reikšmę turėjo ir bendradarbiavimas su tėvais bei visa mokyklos bendruomene, nes ilgalaikis darbas dažnai reikalauja nuoseklumo ir palaikymo ne tik pamokų metu.

    Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Tarasevičienė