CP v2

Blog

  • Visagine Tarybų gatvė oficialiai tapo Atgimimo alėja: ką keičia įrašas Adresų registre gyventojams

    Visagine Tarybų gatvė oficialiai tapo Atgimimo alėja: ką keičia įrašas Adresų registre gyventojams

    Oficialus įregistravimas Adresų registre

    Visagine oficialiai įregistruotas naujas gatvės pavadinimas – Atgimimo alėja. Savivaldybė praneša, kad pavadinimas jau įtrauktas į Lietuvos Respublikos adresų registrą, todėl pakeitimas laikomas įsigaliojusiu valstybiniu mastu.

    Sprendimas reiškia, kad miesto adresų sistemoje Tarybų gatvė nebeegzistuoja ankstesniu pavadinimu, o naujasis vardas tampa pagrindiniu orientyru viešajame administravime ir paslaugų teikime. Tokie pakeitimai paprastai atsispindi registruose ir dokumentų tvarkyme, kai duomenys atnaujinami institucijų informacinėse sistemose.

    Kada ir kaip priimtas sprendimas

    Visagino savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną priėmė sprendimą pakeisti Tarybų gatvės pavadinimą ir gatvės tipą, suteikiant naują vardą – Atgimimo alėja. Savivaldybė nurodo, kad sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais.

    Rengiantis pakeitimui, po Konstitucinio Teismo sprendimo Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz sudarė darbo grupę. Jai buvo pavesta įvertinti galimus gatvės pavadinimo keitimo variantus ir parengti pasiūlymus sprendimų priėmimui.

    Gyventojų įsitraukimas ir vieša diskusija

    Savivaldybė pabrėžia, kad svarbi proceso dalis buvo gyventojų įsitraukimas. Visaginiečiai buvo kviečiami teikti siūlymus elektroniniu būdu ir gyvai, o viešoje erdvėje vyko diskusijos dėl tinkamiausio varianto.

    2026 metais kovo 17 dieną Visagino miesto muziejuje surengtas viešas susitikimas su darbo grupės atstovais. Jo metu gyventojai galėjo užduoti klausimus, išsakyti nuomonę ir aptarti planuojamą gatvės pavadinimo keitimą.

    Ką praktikoje reiškia pavadinimo pakeitimas

    Įrašas Adresų registre paprastai yra pagrindas, pagal kurį atnaujinami oficialūs adresų duomenys valstybės informacinėse sistemose. Dėl to gyventojams ir verslui gali aktualėti, kaip bus atnaujinami adresai sutartyse, korespondencijoje, paslaugų teikėjų duomenyse ar įvairiuose registruose.

    Savivaldybė dėkoja visiems gyventojams, dalyvavusiems procese, ir akcentuoja, kad sprendimas susijęs su miesto viešąja erdve bei jos tapatybe. Dėl konkrečių dokumentų keitimo terminų ir tvarkos gyventojai įprastai orientuojasi pagal institucijų ir paslaugų teikėjų pranešimus, kai šie atnaujina savo sistemas.

    Taip pat nurodoma, kad yra parengti su sprendimu susiję dokumentai, tarp jų įregistruotos gatvės išrašas, savivaldybės tarybos sprendimas ir vizualinė medžiaga. Šie dokumentai reikalingi, kai prireikia oficialiai patvirtinti, kad pavadinimas jau pakeistas ir įregistruotas.

  • Visagino „Verdenės“ gimnazijoje apdovanoti šauniausi mokiniai: olimpiadose ir konkursuose – 48 prizinės vietos

    Visagino „Verdenės“ gimnazijoje apdovanoti šauniausi mokiniai: olimpiadose ir konkursuose – 48 prizinės vietos

    Birželio 3 dieną Visagino „Verdenės“ gimnazijoje surengtas mokslo metų pabaigos renginys Čia gimsta sėkmės istorijos, skirtas pagerbti aktyviausius ir geriausių rezultatų pasiekusius mokinius. Šventė tapo proga viešai padėkoti tiems, kurie savo darbu ir iniciatyva garsino gimnazijos vardą.

    Per šiuos mokslo metus gimnazijos mokiniai dalyvavo Visagino savivaldybės organizuotose olimpiadose ir konkursuose. Susumavus rezultatus, pelnyta 15 pirmųjų vietų, 14 antrųjų vietų ir 19 trečiųjų vietų, iš viso 48 prizinės vietos, atspindinčios nuoseklų pasirengimą ir mokinių atkaklumą.

    Renginio metu sveikinimo žodžius mokiniams, jų mokytojams ir tėvams tarė gimnazijos vadovai, taip pat Visagino savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja M. Gutė bei jos pavaduotoja Ž. Miltina. Jie pabrėžė, kad aukšti pasiekimai gimsta iš kasdienio darbo, atsakomybės ir bendruomenės palaikymo.

    Pagerbti buvo ne tik mokiniai, bet ir juos parengę mokytojai, kurių indėlis dažnai lemia stabilų rezultatų augimą ir motyvaciją siekti daugiau. Už pasiekimus įteikti padėkos raštai, o akcentuota ir tai, kad dalyvavimas olimpiadose bei konkursuose ugdo kritinį mąstymą, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą atstovauti savo mokyklai platesniame kontekste.

    Šventinę atmosferą kūrė muzikiniai pasirodymai, bendruomenės linkėjimai ir mokinių palydėjimas į vasaros atostogas su aiškia žinute, kad nuoseklus darbas duoda apčiuopiamų rezultatų. Gimnazijos bendruomenė išreiškė viltį, jog šis įvertinimas taps paskata ir kitais metais dar drąsiau siekti aukštesnių tikslų.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad kiekviena pergalė yra ne vien asmeninis laimėjimas, bet ir visos mokyklos pastangų rezultatas. „Verdenės“ gimnazija pasidžiaugė mokinių sėkme ir palinkėjo, kad pasiekti laimėjimai įkvėptų kurti naujas, dar ambicingesnes sėkmės istorijas.

  • Sugrįžtančių į Lietuvą daugėja: pagal grįžusiųjų dalį vienam gyventojui išsiskiria Visaginas

    Sugrįžtančių į Lietuvą daugėja: pagal grįžusiųjų dalį vienam gyventojui išsiskiria Visaginas

    Į Lietuvą sugrįžtančių piliečių srautai išlieka didesni nei išvykstančių: konsultacijų centro „Grįžtu LT“ duomenimis, 2025 metais grįžo 19 310 Lietuvos piliečių, o išvyko 9 940. Tai reiškia, kad grįžtančiųjų buvo beveik dvigubai daugiau nei išvykstančių, o teigiamas balansas fiksuojamas jau šeštus metus iš eilės.

    Tokia kryptis paprastai siejama su gerėjančiomis darbo galimybėmis Lietuvoje, augančiais atlyginimais ir didesniu stabilumo jausmu. Reemigraciją taip pat skatina šeimos sprendimai, vaikų ugdymas, noras grįžti prie artimųjų ir paprastesnė integracija savo šalyje.

    Kur įsikuria daugiausia sugrįžusiųjų?

    Pagal absoliutų sugrįžusiųjų skaičių lyderystę ir toliau išlaiko didžiosios savivaldybės: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestai bei rajonai. Tai natūralu, nes šiose vietovėse sutelkta daugiau darbo vietų, švietimo įstaigų ir paslaugų, o būsto rinka yra didžiausia.

    Tačiau vertinant ne vien bendrą skaičių, o sugrįžusiųjų dalį, tenkančią vienam savivaldybės gyventojui, ryškėja kita tendencija. Pagal šį rodiklį dažniau pirmauja mažesnės savivaldybės, kur net ir mažesni absoliutūs srautai statistiškai sudaro didesnę dalį bendros populiacijos.

    Visaginas išsiskiria pagal santykinį rodiklį

    „Grįžtu LT“ pateiktais duomenimis, 2025 metais didžiausias sugrįžusių Lietuvos piliečių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, fiksuotas Visagino savivaldybėje. Tarp savivaldybių, kurios taip pat išsiskyrė pagal šį santykinį rodiklį, minimos Palangos, Akmenės, Pagėgių ir Joniškio rajono savivaldybės.

    Santykiniai rodikliai ypač svarbūs mažesnėms savivaldybėms, nes leidžia geriau įvertinti realų demografinį pokytį vietos mastu. Praktikoje tai gali reikšti didesnį spaudimą darželiams ir mokykloms, augantį būsto poreikį, taip pat didesnį darbo rinkos atsinaujinimą ir vietos verslų plėtros galimybes.

    Ką tai signalizuoja savivaldybėms?

    Didėjanti reemigracija rodo, kad konkurencija tarp savivaldybių dėl gyventojų stiprėja, o patrauklumas vis labiau priklauso nuo kasdienės infrastruktūros. Grįžtantiems dažniausiai svarbūs konkretūs dalykai: darbo vietos, būsto prieinamumas, ugdymo kokybė, sveikatos paslaugos ir administracinių procesų paprastumas.

    Jei teigiama sugrįžimo tendencija išliks, savivaldybėms gali tekti greičiau prisitaikyti prie augančio gyventojų mobilumo. Tai apima tiek paslaugų planavimą, tiek informacijos prieinamumą grįžtantiesiems, kad persikėlimas ir įsikūrimas vyktų sklandžiau.

  • Visaginas pasveikino Daugpilį su 751-uoju gimtadieniu: ką žada tęsti miestų partnerystė

    Visaginas pasveikino Daugpilį su 751-uoju gimtadieniu: ką žada tęsti miestų partnerystė

    Visagino savivaldybė Daugpilį pasveikino su 751-uoju gimtadieniu, pabrėždama ilgametę kaimyninių miestų partnerystę ir bendruomenių ryšį. Sveikinimą Daugpilio gyventojams perdavė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Pasak sveikinimo, daugiau nei septyni šimtmečiai miesto istorijos reiškia ištisas kartas žmonių, kūrusių Daugpilį, saugojusių jo tradicijas ir kartu plėtojusių miestą. Akcentuota, kad šiandien Daugpilis vertinamas kaip augantis ir regionui svarbus centras, stiprinantis vietos ekonomiką ir bendruomeninį gyvenimą.

    Miestus sieja ne tik formalumai

    Sveikinime pabrėžta, kad Visaginą ir Daugpilį jungia ne vien oficialūs dokumentai ar protokoliniai vizitai. Išskirti bendri projektai, kultūriniai mainai ir kasdieniai žmonių ryšiai, kurie realiai formuoja kaimynystės jausmą ir padeda bendruomenėms pažinti viena kitą.

    Tokio pobūdžio bendradarbiavimas paprastai apima švietimo, kultūros ir jaunimo iniciatyvas, taip pat savivaldybių patirties dalijimąsi viešųjų paslaugų, turizmo ar miesto aplinkos gerinimo srityse. Regionų praktikoje būtent tęstiniai kontaktai leidžia projektus paversti ne vienkartiniais renginiais, o ilgalaikėmis partnerystėmis.

    Akcentas investicijoms ir gyvenimo kokybei

    Visagino sveikinime Daugpiliui palinkėta išlaikyti ambicingą kryptį, siekti tvarios plėtros ir sprendimų, kurie pritrauktų investicijas bei leistų įgyvendinti svarbius infrastruktūros projektus. Taip pat pabrėžtas tikslas užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę kiekvienam gyventojui.

    „Tikime, kad mūsų miestų bendradarbiavimas ir ateityje išliks toks pat artimas, prasmingas ir įkvepiantis“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Sveikinimo pabaigoje Daugpiliui palinkėta stiprios bendruomenės, išmintingų sprendimų ir sėkmės įgyvendinant ateities planus. Visaginas taip pat pabrėžė norą tęsti gyvą bendravimą, kuris, savivaldybės vertinimu, yra svarbiausias miestų draugystės pagrindas.

  • Klaipėdos rajone rastas XIV amžiaus sidabro lydinių lobis: ką jis atskleidžia apie prekybą?

    Klaipėdos rajone rastas XIV amžiaus sidabro lydinių lobis: ką jis atskleidžia apie prekybą?

    Klaipėdos rajone, Daugulių vietovėje prie Danės upės kilpos, aptiktas išskirtinis XIV amžiaus sidabro lydinių lobis. Radinį laukuose surado gyventojas Saulius Rakauskis ir apie jį nedelsdamas pranešė Kultūros paveldo departamentui, pateikdamas tikslias radimo vietos koordinates.

    Specialistų teigimu, tokio pobūdžio radiniai Vakarų Lietuvoje itin reti, todėl lobis laikomas svarbiu šaltiniu tyrinėjant regiono ekonominius ryšius ir pinigų apyvartą vėlyvaisiais viduramžiais. Atradimo vieta siejama su istoriniu kontekstu, kai šios žemės priklausė Vokiečių ordino įtakos zonai, todėl kiekviena detalė gali padėti tiksliau suprasti to meto judėjimą ir prekybinius kontaktus.

    Lobį sudaro 46 sidabro lydiniai ir jų fragmentai, taip pat XIV amžiaus sidabrinis žiedas pinta priekine dalimi bei keli vario lydinio ir geležies dirbiniai. Numizmatikos ir archeologijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad didelę dalį sudaro smulkiai sukapoti sidabro gabalėliai, kurie tuo metu dažnai būdavo naudojami atsiskaitymams pagal svorį.

    Tokia sudėtis leidžia kelti versiją, jog tai galėjo būti ne didiko, o veikiau smulkaus pirklio ar su prekyba susijusio žmogaus sukauptos lėšos. Kai kurie lydiniai, anot specialistų, turi skirtingiems regionams būdingų požymių, o vienas iš sveikesnių lydinių gali būti iš platesnio Baltijos regiono prekybos tinklų, todėl tyrimai dar gali papildyti žinias apie kilmę ir ryšius.

    „Tokie radiniai leidžia ne tik įvardyti radinio vertę, bet ir geriau suprasti, kaip viduramžiais buvo kaupiamas ir naudojamas sidabras, kokie ryšiai siejo skirtingus kraštus ir kaip atrodė kasdienė prekyba“, – sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

    Radinio vertinimą atliko specialistų komisija, kurioje dirbo numizmatikos, archeologijos ir paveldo ekspertai. Nuspręsta, kad lobis turėtų likti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, kur jis bus saugomas, tiriamas ir, tikėtina, pristatomas visuomenei kaip vienas reikšmingesnių pastarųjų metų archeologinių atradimų regione.

    Archeologai pabrėžia ir kitą svarbų aspektą: atsakingas radėjo elgesys, kai apie radinį pranešama iš karto ir nepažeidžiamas kontekstas, leidžia išsaugoti didžiausią mokslinę vertę. Būtent radimvietės aplinkybės, sluoksniai ir tiksli lokacija neretai pasako daugiau nei pats metalas, todėl tikėtina, kad Daugulių apylinkėse dar bus atliekami papildomi tyrimai.

  • Miesto centre kertami žuvę medžiai: kur tiksliai vyks darbai ir kaip keisis K. Sirvydo skveras

    Artimiausiu metu miesto centre planuojama pašalinti žuvusius medžius K. Sirvydo skvere ir Vokiečių gatvėje. Šie darbai numatomi siekiant užtikrinti pėsčiųjų ir eismo dalyvių saugumą, ypač po audrų ar stipresnio vėjo, kai sausi kamienai ir šakos gali kelti didesnę riziką.

    K. Sirvydo skvere bus šalinamos trys žuvusios mažalapės liepos, kurių kamienų skersmuo siekia 40, 37 ir 58 centimetrus. Taip pat numatyta pašalinti išdžiūvusius totorinį ir paprastąjį klevus, kurių skersmenys yra 21 ir 40 centimetrų.

    Vokiečių gatvėje planuojama pašalinti dvi žuvusias liepas, kurių kamienų skersmenys yra 40 ir 21 centimetras. Tokie darbai dažniausiai atliekami tada, kai medžių būklė nebeleidžia jų išsaugoti, o laikinos priemonės, pavyzdžiui, papildomas genėjimas, nebesuteikia pakankamo saugumo.

    Numatomas genėjimas ir dirvožemio gerinimas

    Be šalinimo darbų, K. Sirvydo skvere numatytas ir stipriai apdžiūvusių medžių sanitarinis genėjimas. Jo metu bus pašalinamos sausos, pažeistos ar pavojingos šakos, kad likę medžiai būtų saugesni ir galėtų toliau augti.

    Skvere taip pat planuojama įgyvendinti dirvožemio gerinimo priemones, skirtas augančių medžių būklei ir gyvybingumui stiprinti. Tokios priemonės paprastai orientuotos į šaknų zonos sąlygų gerinimą, nes miesto centre medžius dažnai silpnina suslėgtas gruntas, druskos, sausros ir ribota vandens infiltracija.

    Ar bus atsodinami nauji medžiai?

    Skelbiama, kad bus vertinamos galimybės pašalintus medžius pakeisti naujais želdiniais, atsižvelgiant į konkrečios vietos sąlygas. Miesto aplinkoje atsodinimui svarbūs veiksniai yra požeminės komunikacijos, šaligatvių plotis, dirvožemio tūris šaknims ir pasirenkamų rūšių atsparumas sausrai bei ligoms.

    Numatomi darbai pristatomi kaip priemonės, padėsiančios užtikrinti želdinių saugumą ir kartu išsaugoti vertingus skvero želdinius. Gyventojams pokyčiai labiausiai bus matomi ten, kur medžiai šalinami dėl visiško nudžiūvimo, tačiau dalyje teritorijų akcentuojamas tikslas stiprinti ir išlaikyti dar gyvybingus medžius.

  • Ekspertai atskleidė, kaip parduotuvėje išsirinkti gerą kepsnį ir nepermokėti

    Jautienos kainoms išliekant aukštoms, vis daugiau pirkėjų ieško, kaip namuose pasigaminti gerą kepsnį neišleidžiant per daug. Mėsos specialistai pabrėžia, kad didžiausią skirtumą daro ne vien kaina, o pjūvis, riebalų išsidėstymas, brandinimas ir pakuotė.

    Renkantis kepsnį pirmiausia verta apsispręsti, ko tikitės lėkštėje: ryškaus skonio ir sultingumo ar maksimalios minkštumo garantijos. Riebesni pjūviai dažniau atleidžia gaminimo klaidas, o liesesni reikalauja tikslesnės temperatūros ir trumpesnio kepimo.

    Kurie pjūviai dažniausiai nuvilia?

    Populiariausi, bet neretai brangiausi pjūviai yra antrekotas, nugarinė ir išpjova. Antrekotas vertinamas dėl vidinių riebalų, kurie tirpsta kepant ir suteikia aromatą, nugarinė dažnai siūlo balansą tarp skonio ir minkštumo, o išpjova paprastai būna liesesnė ir švelnesnio skonio.

    Liesą kepsnį lengviausia perkepti, todėl išpjovą verta rinktis tik tuomet, jei tiksliai žinote, kaip ją ruošite. Jei norite taupyti, ne visada protinga imti prastesnį riebaus pjūvio variantą, nes be vidinių riebalų toks kepsnys dažnai būna sausesnis.

    Ką iš tiesų rodo riebalų gyslelės?

    Ekspertai pataria žiūrėti ne į didelę riebalų kepurę krašte, o į tolygias, smulkias riebalų gysleles pačiame raumenyje. Tokios gyslelės kepant pasiskirsto po visą gabalą ir padeda išlaikyti sultingumą, o dideli išoriniai riebalai dažnai virsta tiesiog nupjaunama, apmokėta atlieką.

    Praktiška taisyklė paprasta: vidiniai riebalai yra vertė, o išoriniai riebalai dažnai reiškia permokėjimą už svorį. Jei matote, kad didelę dalį gabalo sudaro storas riebalų sluoksnis, verta ieškoti kito pjūvio arba paprašyti mėsininko apipjaustyti.

    Pakuotė ir spalva: kodėl raudonumas gali klaidinti?

    Mėsos spalvą stipriai veikia pakuotė. Dėkluose su plėvele kepsnys dažnai atrodo ryškiai raudonas, nes kontaktas su deguonimi sukuria vizualiai patrauklų atspalvį, tačiau tai savaime nereiškia aukštesnės kokybės.

    Vakuumuota mėsa gali būti tamsesnė, bet tai dažnai yra privalumas, nes be deguonies ji lėčiau oksiduojasi ir ilgiau išlaiko stabilias savybes. Atidarius vakuuminę pakuotę mėsa paprastai per kelias minutes atgauna ryškesnę spalvą.

    Šviežumą geriausia vertinti kompleksiškai: mėsa turi būti stangri, be pilkų ar rudų plotų, o pakuotėje neturėtų kauptis gausios išskyros. Nemalonus, aitrus kvapas dažniausiai signalizuoja, kad gabalas nėra tinkamas, tačiau brandinta mėsa gali turėti intensyvesnį, specifinį aromatą.

    Perkant verta pasikalbėti su mėsininku ir paklausti, kiek dienų mėsa buvo brandinta. Ilgesnis brandinimas dažniausiai reiškia didesnį minkštumą, o darbuotojai neretai gali pasiūlyti geresnės vertės pjūvių, kurių vitrinoje nepastebėtumėte.

    Norint sutaupyti, naudinga derinti pasirinkimą su patiekalu: kepsniui ant keptuvės ar grilio dažniau tinka riebesni gabalai, o sumuštiniams ar patiekalams su marinatu galima rinktis ir paprastesnį variantą. Galiausiai svarbiausia ne nusipirkti brangiausią gabalą, o žinoti, už ką mokate.

  • Senasis „Betty Crocker“ troškinys vėl ant bangos: pupelės su obuoliais skamba keistai, bet veikia

    Septintojo ir aštuntojo dešimtmečių receptų dėžutės daugeliui tapo pirmąja kulinarijos mokykla, o vienas ryškiausių vardų jose buvo „Betty Crocker“. Tarp patogių, iš pusgaminių ir šviežių produktų sudėtų vakarienių slypėjo ir šiandien netikėtai skambantis receptas, kurį prisimena vyresnė karta.

    Vienas tokių patiekalų vadintas obuolių sodo pupelių apkepu. Idėja paprasta: keptos pupelės derinamos su apkepintu aštresniu dešros faršu, o viršuje kepa obuoliai ir rudasis cukrus, sukuriant saldumo ir sūrumo kontrastą.

    Iš pirmo žvilgsnio obuoliai ant pupelių gali atrodyti keistas sprendimas, tačiau toks skonių derinys turi aiškų istorinį pagrindą. Naujosios Anglijos virtuvėje keptų pupelių saldinimas yra sena tradicija, o obuoliai čia veikia kaip natūrali rūgšties ir aromato priešprieša riebesnei mėsai.

    Kaip tai veikia skoniuose

    Kepant obuoliai išskiria sultis, dalis jų susigeria į padažą, o dalis išlieka lengvai traški, todėl patiekalas įgauna tekstūrą. Pupelės suteikia sotumo ir baltymų, o mėsa sukuria dūmo ir prieskonių foną, kurį saldumas tik paryškina.

    Nors vizualiai toks apkepas dažnai nebūna įspūdingas, jis vertinamas dėl kvapo ir aiškaus, naminio komforto pojūčio. Tokie receptai šiandien grįžta į madą, nes žmonės vis dažniau ieško paprastų, iš anksto paruošiamų ir lengvai pritaikomų patiekalų.

    Šiuolaikinės variacijos namams

    Vietoje aštrios dešros kai kas renkasi šoninę, plėšytą jautieną ar net dešreles, priklausomai nuo to, ką turi šaldytuve. Obuolius galima pjaustyti smulkiai, kad jie beveik ištirptų padaže, arba palikti stambiau, jei norisi ryškesnio vaisiaus kąsnio.

    Saldumą dalis virtuvės entuziastų keičia obuolių tyre ar obuolių pyrago įdaru, kad gautų daugiau sirupo ir mažiau darbo. Jei norisi daugiau balanso, dažnai dedama svogūnų, paprikos, šiek tiek garstyčių ar Vorčesterio padažo, o cukrų keičia barbekiu padažas.

    Kodėl retro receptai sugrįžta

    Maisto tendencijose ryškėja nostalgijos banga: žmonės atgaivina šeimos sąsiuvinius, perkuria klasiką ir ieško skonių, kurie primena vaikystę. Be to, pupelės vertinamos dėl maistinės vertės ir kainos, o apkepai patogūs, nes dažnai tinka ir pietums kitą dieną.

    Šis patiekalas yra geras pavyzdys, kaip senas receptas gali atitikti šiandienos lūkesčius, jei drąsiai koreguojami saldumo, prieskonių ir mėsos pasirinkimai. Galutinis rezultatas beveik visada būna sotus, šildantis ir netikėtai įsimenantis.

  • Bendrojo naudojimo objektų administratorius: ką turi žinoti Architektų g. 101 ir A. Jakšto g. 16 gyventojai

    Daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas reiškia, kad už namo priežiūrą, remontų organizavimą ir atsiskaitymus atsakinga bus savivaldybės paskirta įmonė ar administratorius. Tokiais atvejais gyventojams aktualiausia, kokioms namo dalims tai taikoma ir kaip bus priimami sprendimai dėl darbų bei išlaidų.

    Paprastai administratoriaus paskyrimas taikomas bendrosioms konstrukcijoms ir inžinerinėms sistemoms: laiptinėms, stogui, fasadui, vamzdynams, šildymo ir vandens sistemoms, elektros instaliacijai bendrose erdvėse. Administratorius taip pat organizuoja avarinių situacijų šalinimą, rangovų parinkimą ir užtikrina privalomų patikrų atlikimą.

    Gyventojams svarbu suprasti, kad administravimas nereiškia automatinio didelio remonto. Tačiau atsiranda pareiga apmokėti faktiškai suteiktas paslaugas, patvirtintus darbus ir administravimo išlaidas pagal nustatytą tvarką, o sprendimai dėl didesnių projektų paprastai derinami su butų ir kitų patalpų savininkais.

    Praktikoje daugiausia klausimų kyla dėl skaidrumo: kaip bus skaičiuojami mokesčiai, kaip gyventojai gaus ataskaitas ir kaip galės teikti pastabas. Dėl to verta iš karto pasitikslinti, kur bus skelbiami planuojami darbai, kaip teikiami pasiūlymai ir per kiek laiko administratorius privalo atsakyti į paklausimus.

    Jeigu gyventojai nesutinka su paskyrimu arba nori pasirinkti kitą administravimo modelį, dažniausiai yra galimybė inicijuoti savininkų sprendimą dėl bendrijos steigimo ar kito administratoriaus pasirinkimo. Tam reikalinga laikytis nustatytų procedūrų ir terminų, todėl svarbiausia nedelsti ir kreiptis į savivaldybę ar namo atstovus dėl tikslių veiksmų.

    Konkrečiu atveju, susijusiu su Architektų gatvės 101 ir A. Jakšto gatvės 16 adresais, gyventojams rekomenduojama įsivertinti, ar namo dokumentai ir techninė būklė yra sutvarkyti, ar yra susikaupusių defektų, ir kokie darbai galėtų būti įtraukti į artimiausią planą. Tai leidžia išvengti netikėtų sąskaitų ir užtikrina, kad prioritetas būtų skiriamas saugai bei būtiniems remontams.

  • Vilniaus rajono kvietimas skinti lubinus: gražios puokštės idėja, kuri realiai stabdo invaziją

    Vilniaus rajono kvietimas skinti lubinus: gražios puokštės idėja, kuri realiai stabdo invaziją

    Vilniaus rajono savivaldybė šiemet ragina gyventojus skinti pakelėse ir pievose gausiai žydinčius gausialapius lubinus, tačiau ne vien dėl grožio namams. Pasak savivaldybės, tai paprastas būdas prisidėti prie invazinės rūšies plitimo mažinimo, kol augalai dar nespėjo subrandinti sėklų.

    Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius pabrėžė, kad net vienas nuskintas žiedynas gali turėti praktinę naudą. „Kviečiame suderinti estetinį malonumą su naudinga misija – skindami lubinų žiedus, apribojame šio augalo plitimą sėklomis ir stabdome jo invaziją“, – sakė V. Vansavičius.

    Kartu savivaldybė prašo elgtis atsakingai ir nenešti nužydėjusių stiebų su susiformavusiomis sėklomis į kitas vietas, kad invazija nebūtų netyčia paskleidžiama dar plačiau. Skinti rekomenduojama taip, kad būtų kuo mažiau mindomi kiti lauko augalai, taip pat svarbu gerbti privačios nuosavybės ribas.

    Kodėl lubinai laikomi problema

    Nors mėlyni ar violetiniai lubinų sąžalynai daugeliui atrodo įspūdingi, gausialapis lubinas Lietuvoje priskiriamas invazinėms rūšims. Jis sparčiai plinta pakelėse, pamiškėse ir apleistose pievose, sudarydamas tankius sąžalynus, kurie išstumia vietines pievų bei smėlynų augalų rūšis.

    Viena priežasčių, kodėl lubinai greitai užkariauja teritorijas, yra jų biologinės savybės. Šie augalai gyvena simbiozėje su azotą fiksuojančiomis bakterijomis, todėl dirvožemis praturtinamas azotu, o tai keičia natūralių buveinių sąlygas ir sudaro pranašumą sparčiai augančioms, konkurencingoms rūšims.

    Kas veikia geriausiai

    Specialistai akcentuoja, kad efektyviausia priemonė yra reguliarus augalų naikinimas iki sėklų subrandinimo. Skynimas ir šienavimas žydėjimo metu padeda sumažinti sėklų kiekį, o tai ilgainiui silpnina populiaciją ir riboja plitimą į naujas teritorijas.

    Savivaldybė primena, kad kova su invazinėmis rūšimis dažniausiai duoda rezultatą tik tada, kai įsitraukia daug žmonių ir veiksmai kartojami ne vieną sezoną. Todėl, parsinešant lubinų puokštę, siūloma tai daryti atsakingai ir suvokiant tikslą: kuo mažiau sėklų turi patekti atgal į gamtą.