CP v2

Blog

  • Nematomas rūpestis Lietuvoje: ukrainietės, slaugančios artimuosius su negalia, stringa sistemoje

    Nuo plataus masto karo pradžios milijonai ukrainiečių pasitraukė į Europos šalis, o daliai jų kasdienybę apibrėžia ne tik integracija, bet ir nuolatinė artimojo su negalia priežiūra. Tyrimai rodo, kad reikšmingoje dalyje nuo karo pasitraukusių šeimų yra bent vienas žmogus su negalia, o priežiūros našta dažniausiai gula ant šeimos narių pečių.

    Tokiose šeimose priežiūra neretai užima didžiąją dienos dalį, riboja galimybes dirbti, mokytis ar dalyvauti bendruomenės veiklose. Pasekmės juntamos greitai: socialinė izoliacija, finansinis nestabilumas, išaugęs nerimas ir perdegimas, o pagalbos paieškos tampa papildomu darbu.

    Didžiausia kliūtis – statusas ir kelias

    Lietuvoje ukrainiečių šeimos, prižiūrinčios artimuosius su negalia, dažnai susiduria su tuo, kad jų vaidmuo sistemoje lieka neapibrėžtas. Kai neįtvirtinamas neformalaus globėjo statusas, prarandama dalis socialinių garantijų, o pagalbos priemonės tampa sunkiau pasiekiamos arba nepritaikytos realiam šeimos poreikiui.

    Praktikoje tai reiškia ilgus derinimus, skirtingas institucijų taisykles ir situacijas, kai žmogus nežino, kur kreiptis pirmiausia. Kalbos barjeras ir ribotas laikas, kai namuose nuolat reikia priežiūros, dar labiau susiaurina galimybes susigaudyti sistemoje.

    „Atvykę į Lietuvą žmonės vienu metu turi spręsti saugumo, integracijos ir kasdienės priežiūros klausimus, todėl pagalbos kelias privalo būti aiškus ir pasiekiamas“, – sakė Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų koordinatorė Marija Bočiarovaitė.

    Kodėl vieno langelio principas tampa būtinybe

    Diskusijose su socialinių paslaugų ir integracijos srityje dirbančiais specialistais akcentuojama, kad savivaldybės yra pagrindinė vieta, kur žmogus turėtų gauti realią pagalbą. Tačiau skirtingose savivaldybėse paslaugų prieinamumas, informacijos sklaida ir koordinavimas gali skirtis, todėl šeimos patiria nelygybę pagal gyvenamąją vietą.

    Sprendimu įvardijamas vieno langelio principas, kai šeima vienoje vietoje gautų ir informaciją, ir nukreipimą, ir realų paslaugų planą. Tai ypač svarbu tada, kai žmogus neturi jėgų ar galimybių kelis kartus aiškintis skirtingose įstaigose ir kartoti savo situaciją iš naujo.

    „Siekiame, kad ne žmogus ieškotų paslaugos, o paslauga pasiektų žmogų, mažinant informacinį triukšmą ir atskiras sistemas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės užsienio kilmės gyventojų integracijos koordinatorė Inga Tarakavičiūtė.

    Paslaugos yra, bet jos ne visada pasiekia

    Socialinės paslaugos žmonėms su negalia ir jų šeimoms Lietuvoje apima konsultacijas, psichosocialinę pagalbą, savitarpio pagalbos grupes ir laikino atokvėpio paslaugas. Vis dėlto problema dažnai būna ne vien paslaugų trūkumas, o tai, kad apie jas nesužinoma laiku arba kelias iki jų tampa per sudėtingas.

    Ekspertai pabrėžia, kad reikalingas glaudesnis integracijos ir socialinių paslaugų sričių bendradarbiavimas ministerijų bei savivaldybių lygiu. Taip pat siūloma, kad savivaldybėse atsirastų aiškiai priskirtas asmuo, galintis sudaryti pagalbos planą ir lydėti šeimą per procedūras, nuo statuso iki realių paslaugų gavimo.

    Vertinant bendrą Europos kontekstą, dauguma ilgalaikės priežiūros vis dar tenka neformaliems globėjams, o tai reiškia, kad be aiškaus pripažinimo ir paramos jų padėtis išlieka trapi. Lietuvoje sprendimų kryptis vis dažniau siejama su neformalaus globėjo vaidmens įtvirtinimu, stipresniu koordinavimu ir pagalbos pritaikymu pagal individualią šeimos situaciją.

  • Rudens vakarai su taure: šie gėrimai sušildys labiausiai, o vieną klaidą daro daugelis

    Atėjus rugsėjui ir pirmiesiems vėsesniems vakarams, keičiasi ne tik garderobas, bet ir įpročiai prie stalo. Vasaros gaivūs kokteiliai dažniau užleidžia vietą sodresniems, prieskoniais kvepiantiems gėrimams, kurie kuria jaukumo jausmą. Vis dėlto specialistai primena, kad šildantis įspūdis dažnai yra apgaulingas, todėl svarbu nepamiršti saiko ir pasirūpinti užkandžiais.

    Vienas ryškiausių šaltojo sezono simbolių išlieka karštas vynas, dažnai vadinamas glintveinu. Klasikinį skonį kuria cinamonas, gvazdikėliai, citrusai ir medus, tačiau svarbiausia taisyklė – gėrimo nevirinti. Perkaitinus stipriau garuoja alkoholis, prarandamas aromatų balansas, o gėrimas gali tapti kartus.

    Ne mažiau rudeniškas pasirinkimas – obuolių ar kriaušių sidras, ypač derliaus sezono metu. Pašildytas sidras su prieskoniais tampa švelnesnis, labiau primena desertą ir tinka ilgesniems vakarams, kai norisi lėtesnio tempo. Skonį lengva pagilinti imbieru ar kitais šilumą kuriančiais prieskoniais, bet svarbu nepersistengti, kad neužgožtų vaisių natų.

    Tiems, kurie renkasi stipresnius gėrimus, ruduo dažnai siejamas su brandintais skoniais. Viskis, burbonas, konjakas ar ilgiau statinėse laikytas romas vertinami dėl karamelės, vanilės ir medienos natų, kurios atsiskleidžia gurkšnojant lėčiau. Specialistai pataria tokiais atvejais rinktis mažesnę porciją ir vengti skubėjimo – taip lengviau pajusti aromatų sluoksnius ir neperžengti ribos.

    Alų mėgstantiems rudens sezonas dažnai reiškia tamsesnius stilius, pavyzdžiui, stoutus ir porterius. Jų sodresnė tekstūra, kavos ar šokolado užuominos dera su vėsesniu oru ir sotesniais patiekalais. Kad vakaras būtų malonesnis, verta prisiminti paprastą principą: kuo gėrimas intensyvesnis, tuo labiau tinka ryškesni užkandžiai, pavyzdžiui, brandinti sūriai ar šokoladiniai desertai.

    Nors rudeniniai gėrimai neretai apibūdinami kaip sušildantys, alkoholis trumpam išplečia kraujagysles ir gali sudaryti šilumos įspūdį, bet realiai didina šilumos netekimą. Dėl to vėsiu oru ypač svarbu nepamiršti vandens, nepersūdyti užkandžių ir neplanuoti kelionių vairuojant. Saugiausias pasirinkimas visada išlieka atsakingas vartojimas ir aiškus susitarimas, kaip grįšite namo.

  • Mokslininkai nustebo: Amerikos gepardu laikytas plėšrūnas nebuvo gepardas – paaiškėjo kas jis

    Mokslininkai nustebo: Amerikos gepardu laikytas plėšrūnas nebuvo gepardas – paaiškėjo kas jis

    Naujas tyrimas verčia perrašyti vieną įdomiausių Šiaurės Amerikos ledynmečio istorijų: taip vadintas amerikietiškas gepardas iš tiesų nebuvo tikras gepardas. Išsamūs senovinės DNR ir stabiliųjų izotopų duomenys parodė, kad šis greitasis plėšrūnas priklausė kitai kačių giminės šakai, nei manyta dešimtmečius.

    Mokslininkai analizavo keturis fosilijų pavyzdžius, priskiriamus rūšiai Miracinonyx trumani, rastus skirtinguose regionuose. Vienas pavyzdys aptiktas Vajominge ir datuojamas maždaug prieš 23 000 metų, dar trys – Jukone, kurių amžius siekia daugiau nei 30 000 metų. Būtent genetinis palyginimas leido tiksliau nustatyti tikrąją šio plėšrūno vietą kačių evoliucijos medyje.

    Kuo jis buvo iš tikrųjų?

    Genetiniai rezultatai rodo, kad Miracinonyx trumani buvo artimesnis šiuolaikinei pumai, o ne Afrikos gepardui. Išoriškai jis priminė gepardą dėl panašių prisitaikymų bėgimui: liaunesnio kūno, ilgų galūnių ir kvėpavimą palaikančių nosies struktūrų, kurios padeda greitai gauti daugiau deguonies.

    „Labai sunku įsivaizduoti priešistorinę rūšį, kurios niekada nematėme, jos nelyginant su tuo, ką pažįstame šiandien“, – sakė tyrimo autorė Molly Cassatt-Johnstone.

    Pasak jos, toks lyginimas kartais užgožia realų evoliucinį kelią ir gyvūno elgsenos įvairovę, todėl nauji genetiniai metodai tampa svarbūs, kai vien iš kaulų formos padaryti išvadas per rizikinga. Tyrėjai pabrėžia, kad konvergentinė evoliucija, kai skirtingos rūšys įgyja panašius bruožus dėl panašių gyvenimo sąlygų, čia galėjo suvaidinti lemiamą vaidmenį.

    Nuo Arkties iki pietų: netikėta mityba

    Tyrimas taip pat praplėtė šio plėšrūno geografinį paveikslą: patvirtinus, kad Jukono fosilijos priklauso tai pačiai rūšiai, jos paplitimo arealas tapo gerokai platesnis. Mokslininkai aiškina, kad ledynai galėjo sukurti natūralias barjerų zonas, atskyrusias šiaurines ir pietines populiacijas.

    Stabiliųjų azoto izotopų analizė atskleidė dar vieną netikėtumą: šiaurinė populiacija, panašu, dalį raciono grindė žuvimi, įskaitant lašišas. Tokia mityba palieka aiškų cheminį pėdsaką kauluose, todėl tyrėjai galėjo atskirti, ar gyvūnas daugiausia maitinosi sausumos žinduoliais, ar dažniau rinkosi vandens išteklius.

    „Ši rūšis turėjo milžinišką arealą – nuo Arkties iki žemyninės JAV dalies, ir skirtinguose pakraščiuose demonstravo skirtingą specializaciją“, – sakė paleoekologas Matthew Wooler.

    Prisitaikymas prie šviesos ir išnykimo mįslė

    Tyrėjai taip pat aptiko genetinių pokyčių, susijusių su cirkadinių ritmų reguliavimu. Tai gali reikšti prisitaikymą prie ekstremalių šviesos ciklų šiaurės platumose, kur vasarą diena itin ilga, o žiemą šviesos beveik nėra.

    Vis dėlto išnykimo istorija išlieka ne iki galo aiški. Mokslininkai pažymi, kad šios rūšies nykimas, panašu, buvo lėtas, o ne staigus, ir tai galėjo sumažinti jos gebėjimą laiku persiorientuoti, kai pleistoceno pabaigoje klimatas pradėjo sparčiai šilti, keitėsi ekosistemos ir grobio struktūra.

    Šis darbas papildo vis augantį tyrimų lauką, kuriame senovinė DNR ir izotopų metodai leidžia tikslinti senas prielaidas apie ledynmečio fauną. Tai ypač svarbu vertinant, kaip greitai aplinkos pokyčiai gali pakeisti rūšių paplitimą, mitybą ir išlikimo galimybes.

  • Aistros dėl anglies kasybos Katovicuose: buvęs vicepremjeras įvardijo „valstybės kaltę“

    Katovicuose vykusioje konferencijoje Future Mining Forum & Expo kilusi diskusija apie anglies kasybos ateitį atskleidė gilų nesutarimą, kaip vertinti valstybės vaidmenį šiame sektoriuje. Panelio dalyviai ginčijosi, ar tolesnė finansinė parama kasybai yra būtina energetiniam saugumui, ar ji tik užtęsia struktūrines problemas.

    Debato centre atsidūrė Lenkijos anglies sektoriaus nuostolingumo priežastys ir vadinamosios valstybės pagalbos mastas. Skirtingos stovyklos rėmėsi skirtingais skaičiavimais, į vieną lentyną dėdamos tiek tiesiogines dotacijas, tiek socialinio draudimo sistemos finansavimo klausimus.

    Kas kaltas dėl nuostolių?

    Buvęs Lenkijos vicepremjeras ir ekonomikos ministras Januszas Steinhoffas pareiškė, kad didžiausia dabartinių bėdų priežastis yra valstybės politika, kuri, jo vertinimu, remia ilgainiui nuostolingas kasyklas. Pasak jo, tokia parama iškraipo konkurenciją ir gali pabloginti net pelningų įmonių padėtį.

    Kaip pavyzdį jis minėjo „Bogdanka“ kasyklą ir teigė, kad rinkos logika galiausiai baudžia tuos, kurie dirba efektyviau, jei greta nuostoliai dengiami iš viešųjų lėšų. Diskusijoje jis taip pat pabrėžė, kad anglies sektoriaus išlaikymas, įskaitant socialinius įsipareigojimus, reikalauja didelių biudžeto asignavimų.

    „Pagrindinė priežastis yra neapgalvotas valstybės įsikišimas pastaraisiais metais: remiamas anglies gavybos nuostolingumas, o į problemas įstumiama pelninga kasykla. Tai aiškus ekonomikos dėsnis“, – sakė Januszas Steinhoffas.

    Ginčas dėl pagalbos apibrėžimo

    Į šiuos teiginius sureagavo Lenkijos Kasybos pramonės ir prekybos rūmų prezidentas Januszas Olszowskis. Jis nesutiko, kad įmokos ar priemokos, susijusios su socialiniu draudimu, turėtų būti laikomos valstybės pagalba konkrečiai šakai.

    Jo teigimu, socialinio draudimo sistemos finansavimo problema nėra išskirtinė anglies pramonei, todėl tokias išlaidas priskirti „pagalbai kasybai“ yra metodologiškai klaidinga. Jis taip pat akcentavo, kad kasybos sektorius į valstybės biudžetą per mokesčius ir rinkliavas per ilgą laikotarpį sumoka daugiau, nei gauna įvairių paramos formų.

    Steinhoffas atsakė, kad nenori tapatinti skirtingų finansinių srautų, tačiau siekia parodyti bendrą viešųjų išlaidų, susijusių su anglies sektoriumi, mastą. Jo vertinimu, svarbiausias klausimas yra tai, kad šaka generuoja nuostolius, kuriuos tenka dengti valstybei, todėl diskusijoje būtina remtis realiais kaštų skaičiavimais.

    Debate dalyvavęs Krokuvos AGH universiteto profesorius Arkadiuszas Kustra pabrėžė, kad kasybos įmonėms būdingi dideli pastovieji kaštai. Jo teigimu, kai gavyba mažėja, vieneto savikaina automatiškai kyla, o parama be aiškios restruktūrizacijos tik įtvirtina ciklą, kai kasmet kartojasi klausimas, kiek dar teks primokėti.

  • Emerytūra nuo 50-ies? ZUS vadovas įspėja: stažinės pensijos atvertų kelią, bet kainuotų brangiai

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusijos apie vadinamąsias stažines pensijas, kai teisę į išmoką lemtų ne tik amžius, bet ir sukauptas darbo stažas. Politikai ir profsąjungos siūlo modelį, kuris kai kuriems darbuotojams leistų pasitraukti iš darbo gerokai anksčiau nei sulaukus įprasto pensinio amžiaus.

    Pagal 2024 metais kairiųjų pateiktas idėjas, teisė į stažinę pensiją galėtų atsirasti moterims po 35 metų darbo, o vyrams po 40 metų. Jei žmogus dirbti pradėtų būdamas 18 metų ir turėtų nenutrūkstamą karjerą, teorinė riba moterims siektų apie 53 metus, vyrams – apie 58 metus.

    Tačiau ZUS, Lenkijos socialinio draudimo įstaigos, vadovas Liwiuszas Laska pabrėžia, kad toks sprendimas būtų brangus ir keltų daug praktinių klausimų. Vienas jų – ar į reikiamą stažą būtų įskaičiuojami ir nedraudiminiai laikotarpiai, pavyzdžiui, studijos, nedarbo epizodai ar vaiko priežiūros pertraukos.

    „Ar tikrai bus daug žmonių, kurie būdami 50 metų jau turės 35 metų stažą ir bus sukaupę bent minimalią pensiją? ZUS gali tiksliai paskaičiuoti kiekvieną variantą, bet sprendimas priklauso politikams. Neabejotina, kad tai būtų brangus sprendimas“, – sakė Liwiuszas Laska.

    Kas siūloma ir kodėl tai jautru?

    Viešojoje erdvėje taip pat svarstoma galimybė sulyginti stažo ribas abiem lytims, pavyzdžiui, nustatant 35 ar 37 metų kartelę. Toks pakeitimas reikštų, kad į sistemą anksčiau ateitų daugiau naujų pensininkų, o mokėtojų skaičius tuo pat metu mažėtų.

    Finansinis poveikis susijęs ne tik su didesnėmis išlaidomis pensijoms, bet ir su darbo rinkos pasekmėmis: ankstesnis pasitraukimas iš darbo gali didinti darbuotojų trūkumą, ypač sektoriuose, kuriuose patirtis yra kritiškai svarbi. Kita vertus, šalininkai teigia, kad stažinės pensijos būtų socialiai teisingesnės tiems, kurie dirbti pradėjo labai anksti.

    Profsąjungų spaudimas tęsiasi

    Stažinių pensijų idėja Lenkijoje keliama ne pirmus metus: ją nuosekliai remia profsąjungos, ypač Solidarność ir OPZZ, kurios įvairiais laikotarpiais teikė ir pilietinius įstatymų projektus. Tema ne kartą grįžo ir į politinių pažadų darbotvarkę, tačiau iki šiol sprendimai stringa parlamente.

    Ankstesniais metais skirtingos politinės jėgos žadėjo judėti šia kryptimi, bet projektai nepasiekdavo galutinio balsavimo arba prarasdavo paramą keičiantis kadencijoms. Dabar, atsinaujinus diskusijai, didžiausias klausimas lieka tas pats: kaip suderinti socialinį jautrumą su sistemos tvarumu ir aiškiomis stažo skaičiavimo taisyklėmis.

  • Lenkijos pirmoji atominė elektrinė žengė svarbų žingsnį: teismas atmetė skundą dėl poveikio aplinkai

    Varšuvos vaivadijos administracinis teismas atmetė skundą dėl poveikio aplinkai vertinimo sprendimo, kuris reikalingas statant pirmąją Lenkijos atominę elektrinę. Apie tai pranešė projekto vystytoja bendrovė Polskie Elektrownie Jądrowe.

    Teismo sprendimas reiškia, kad aplinkosauginė procedūra, laikoma vienu kertinių projekto etapų, gali būti tęsiama be papildomo bylinėjimosi šiame proceso taške. Energetikos sektoriuje tai vertinama kaip signalas, kad projektas juda į priekį pagal numatytą planą.

    Bendrovė nurodė, kad teismas pripažino dokumentaciją atitinkančia įstatymų reikalavimus ir atkreipė dėmesį į investicijos mastą. Pasak projekto vystytojų, tokio dydžio ir detalumo poveikio aplinkai vertinimo medžiaga Lenkijoje iki šiol neturėjo analogų.

    „Šis sprendimas patvirtina, kad dokumentacija parengta atsakingai, o projektas vykdomas remiantis ekspertinėmis žiniomis ir griežtomis procedūromis“, – teigė Polskie Elektrownie Jądrowe atstovė Bogumiła Ożarska-Karbowiak.

    Pirmoji Lenkijos atominė elektrinė planuojama Pomeranijos vaivadijoje, Choczewo savivaldybėje. Projektą numatoma įgyvendinti su „Westinghouse“ ir „Bechtel“ konsorciumu, o pirmasis AP1000 reaktorius, pagal viešai skelbtą grafiką, turėtų pradėti veikti 2036 metais, vėlesni – 2037 ir 2038 metais.

    Lenkija branduolinę energetiką laiko ilgalaikės energetikos transformacijos dalimi, siekdama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti elektros gamybą šalia sparčiai augančios atsinaujinančios energetikos. Vis dėlto projekto sėkmė priklausys ne tik nuo teisinių procedūrų, bet ir nuo finansavimo, tiekimo grandinių, infrastruktūros parengties bei visuomenės pasitikėjimo.

  • Ketveri metai po Vyslos nerijos kanalo atidarymo: statistika rodo, kas juo plaukia dažniausiai

    Po ketverių metų nuo Vyslos nerijos kanalo atidarymo duomenys rodo aiškią tendenciją: šliuzu daugiausia naudojasi pramoginės mažosios laivybos dalyviai, o ne krovininis transportas. Per kanalą dažniausiai plaukia jachtos ir motorinės valtys, o komercinių laivų su kroviniu srautas išlieka simbolinis.

    Kanalas oficialiai atidarytas 2022 metais. Projekto vertė siekė apie 450 000 000 eurų, o jo tikslas buvo sudaryti sąlygas laivams patogiau pasiekti Elbingo uostą, sumažinant priklausomybę nuo maršrutų, kuriuos riboja geopolitiniai ir administraciniai veiksniai.

    Vis dėlto vien kanalo nepakanka, kad iš esmės pasikeistų krovininės laivybos kryptys. Kad į Elbingą galėtų reguliariai plaukti didesni laivai, būtina užtikrinti tinkamą laivakelio gylį Vyslos įlankoje ir upės ruožuose iki uosto, todėl gilinimo ir infrastruktūros darbai tebėra tęsiami.

    Iki 2026 metų rugpjūčio pabaigos kanalu praplaukė 1 249 laivai. Iš jų 1 024 buvo pramoginiai, 106 komerciniai be krovinio, dažniausiai naudojami gilinimo darbams, 105 priklausė valstybinėms tarnyboms, 11 buvo žvejybiniai, o komercinių laivų su kroviniu užfiksuoti tik 3.

    Didžiausias judėjimas fiksuojamas vasaros mėnesiais, kai aktyviausias buriavimo sezonas. Statistikos suvestinė rodo, kad 2026 metais didžiausias praplaukimų skaičius buvo birželį ir rugpjūtį, o rudenį, pasibaigus sezonui, srautas sparčiai mažėja.

  • PGG restruktūrizacija: atsisako rangovų ir mažina išorės paslaugų sąnaudas, dėmesį skiria darbuotojams

    Restruktūrizacijos procesą tęsianti Lenkijos kasybos bendrovė Polska Grupa Górnicza (PGG) pastaruosius dvejus metus kryptingai mažina darbų perdavimą išorės rangovams ir daugiau užduočių perkelia į vidinius pajėgumus. Bendrovės vadovybė teigia, kad toks sprendimas pirmiausia skirtas išlaikyti užimtumą ir užtikrinti darbą saviems darbuotojams.

    PGG generalinis direktorius Łukasz Deja kalbėdamas pramonės renginyje Katovicuose pabrėžė, kad dabartinė pertvarka, jo vertinimu, skiriasi nuo ankstesnių bangų. Pasak jo, darbo rinka yra lankstesnė, o mažesnis nedarbas suteikia daugiau galimybių darbuotojų perkvalifikavimui ir perėjimui į kitas veiklas.

    Mažiau rangovų, mažesnės sąnaudos

    PGG pateiktais duomenimis, per šį laikotarpį išorinių paslaugų kaštai sumažėjo maždaug dviem trečdaliais. Ypač ryškus pokytis matomas kasybinių darbų outsourcinge: jei 2024 metais išorinės įmonės įrengė daugiau kaip 10,5 kilometro kasybos iškasų, tai 2026 metais šis skaičius sumažėjo iki 0,5 kilometro.

    Bendrovė nurodo, kad su kasybos paslaugomis susijusios išlaidos, apimančios tunelių kasimą, pertvarkymo darbus, šachtų paslaugas ar metano šalinimą, 2023–2024 metais viršijo 70 000 000 eurų. 2026 metais jos, bendrovės vertinimu, sumažėjo iki mažiau nei 24 000 000 eurų.

    „PGG pirmiausia remiasi savais darbuotojais ir darome viską, kad jiems rastume darbo“, – sakė Łukasz Deja.

    „Jau dvejus metus komunikuojame, kad atsisakome bendradarbiavimo su išorinėmis įmonėmis. Tai skausminga, bet neišvengiama ir daroma mūsų darbuotojų labui“, – pridūrė jis.

    Anglis, miksas ir paklausa 2026 metais

    PGG vadovas taip pat akcentavo anglies vaidmenį Lenkijos energetiniame saugume, pažymėdamas, kad akmens anglis sudaro reikšmingą elektros gamybos struktūros dalį. Jo teigimu, būtent dėl paklausos svyravimų ir gamybos planavimo svarbu išlaikyti vidaus gavybos pajėgumus, kol sistema vis dar priklausoma nuo šio kuro.

    PGG skaičiuoja, kad 2026 metais gavyba, palyginti su metų pradžioje numatytais planais, turėtų išaugti 1 000 000 tonų, o pardavimai – 3 000 000 tonų. Bendrovė teigia, kad tai leistų praktiškai panaikinti anglies atsargų sankaupas sandėliuose.

    Įmonės vadovo vertinimu, tolesnis gavybos mažinimas priklausys nuo energetikos mišinio pokyčių, įskaitant dujų elektrinių plėtrą ir dujų kainų dinamiką. Jis pabrėžė, kad paklausą anglį dažnai sustiprina situacijos, kai alternatyvūs energijos šaltiniai tampa brangesni ar mažiau konkurencingi.

    PGG teigia, kad efektyvinimo priemonės ir sąnaudų mažinimas prisideda prie mažesnio poreikio kompensacijoms už gavybos pajėgumų mažinimą. Bendrovė pabrėžia, jog restruktūrizacijos tikslas yra suderinti darbo vietų apsaugą, finansinį stabilumą ir prisitaikymą prie kintančios energetikos paklausos.

  • „Ocean Winds“ nuomojasi Švinoujście offshore terminalą: 2027-aisiais prasidės BC-Wind pamatų montavimas

    Terminalas tampa projekto atrama

    Jūrinės vėjo energetikos vystytoja „Ocean Winds“ pranešė pradedanti nuomotis Švinoujście offshore terminalą, kuris bus naudojamas įgyvendinant Baltijos jūroje vystomą BC-Wind jūrinio vėjo parko projektą. Nuoma numatyta nuo 2026 metų rugsėjo pradžios iki 2027 metų ketvirtojo ketvirčio.

    Bendrovės teigimu, šiuo laikotarpiu terminalas taps vienu pagrindinių projekto logistikos ir montavimo centrų. Per jį planuojama organizuoti pamatų ir kitų didelių komponentų priėmimą, sandėliavimą bei parengimą darbams jūroje.

    Kada prasidės montavimo darbai?

    „Ocean Winds“ nurodo, kad BC-Wind pamatų montavimas planuojamas 2027 metų pirmojo ir antrojo ketvirčių sandūroje. Vėlesniame etape numatytas pereinamųjų elementų montavimas, kuris turėtų vykti 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Projekto vadovas Pete Geddes akcentavo, kad terminalo nuoma yra svarbus žingsnis, leidžiantis pereiti prie praktinių pasirengimo darbų. Pasak jo, artimiausias prioritetas yra terminalo paruošimas taip, kad jis galėtų priimti masyvius pamatų krovinius ir užtikrintų sklandžią montavimo darbų pradžią jūroje.

    „Terminalas yra patogiai išsidėstęs mūsų investicijos vietos atžvilgiu. Dabar koncentruojamės į jo paruošimą pamatams ir sklandų montavimo darbų startą jūroje“, – sakė Pete Geddes.

    Kokie bus BC-Wind pamatai?

    Skelbiama, kad BC-Wind pamatų sprendinį sudarys 27 monopaliai ir pereinamieji elementai. Monopaliai bus pagrindinė atrama vėjo turbinoms ir jūrinei elektros pastotei.

    Nurodoma, kad monopalių skersmuo sieks apie 9,5–10,5 metro, o ilgis – maždaug 66–89 metrus. Pereinamieji elementai bus montuojami ant monopalių ir sujungs pamatą su turbinos bokštu, taip pat sudarys sąlygas saugiam technikų priėjimui prie įrangos.

    BC-Wind yra pirmasis „Ocean Winds“ projektas Baltijos jūroje. Planuojama, kad iki 390 megavatų galios parkas bus įrengtas maždaug 23 kilometrų atstumu nuo Lenkijos pakrantės ir jį sudarys 26 vėjo turbinos.

    Terminalo operatorius taip pat pabrėžia, kad infrastruktūra bus svarbi ne tik šiam projektui. Tokie logistikos mazgai tampa kertiniu elementu visam jūrinės vėjo energetikos tiekimo ir montavimo grandinės vystymui regione, nes leidžia sutelkti sunkiasvorių krovinių aptarnavimą ir kvalifikacijas vienoje vietoje.

  • „Google“ perspėja: DI trumpina kibernetines atakas iki valandų, nauju taikiniu tampa įmonių DI ištekliai

    DI keičia atakų tempą

    „Google Threat Intelligence Group“ (GTIG) naujausiame vertinime įspėja, kad dirbtinis intelektas ir automatizuoti agentai vis dažniau naudojami ne tik kenkėjiškam kodui ar sukčiavimo laiškams kurti, bet ir didesnei atakų daliai vykdyti beveik be žmogaus įsikišimo.

    Tai, pasak ekspertų, reiškia vieną svarbiausių pokyčių gynyboje: trumpėja laikas nuo įsilaužimo iki realios žalos, o organizacijoms lieka mažiau erdvės aptikti incidentą ir suvaldyti pasekmes.

    GTIG pateikia pavyzdį, kai užpuolikai, perėmę debesijos infrastruktūrą, su DI pagalba suplanavo ir įvykdė masinę prisijungimo duomenų vagystės kampaniją greičiau nei per šešias valandas.

    Tokie scenarijai leidžia greičiau išplėsti ataką, automatizuoti žvalgybą, parinkti taikinius ir operatyviai išnaudoti silpnas vietas, kol saugos komandos dar tik renka pradinius signalus.

    Kas tampa nauju taikiniu?

    „Google“ išskiria dar vieną ryškėjančią kryptį: vis dažniau puolami ne tik tradiciniai IT aktyvai, bet ir su DI susiję įmonių ištekliai, kurie dabar vertinami kaip didelės vertės turtas.

    Tarp tokių taikinių minimi nuosavi modeliai, šaltinio kodas, užklausos ir jų šablonai, prieigos prie skaičiavimo galios bei su DI susijusių tyrimų rezultatai.

    GTIG taip pat fiksuoja atvejus, kai nusikaltėliai reikalauja išpirkos mainais už pažadą neviešinti informacijos apie organizacijos DI projektus, kodą ar vidinius duomenis.

    Pasak analitikų, tai rodo, kad DI infrastruktūra tampa ne tik įrankiu atakoms spartinti, bet ir savarankišku taikiniu šnipinėjimui, duomenų vagystėms bei turto prievartavimui.

    Ką tai reiškia įmonėms?

    „Google“ vertinimu, DI naudojimas atakose apima kelis etapus: nuo žvalgybos ir sukčiavimo iki kenkėjiško kodo, prieigų perėmimo ir pažeidžiamumų paieškos. Kuo daugiau procesų automatizuojama, tuo lengviau užpuolikams didinti mastą.

    Dėl to didėja ir rizika programinės įrangos tiekimo grandinėje, ypač kai organizacijos į vystymo procesus integruoja DI paremtus įrankius. Klaidų, neteisingų priklausomybių ar nutekintų raktų kaina gali išaugti greičiau nei anksčiau.

    „DI agentinis pritaikymas kuria priešininką, kuris veikia dideliu mastu ir greičiau nei iki šiol, o šešių valandų kampanijos gali virsti dar greitesnėmis, apsunkinančiomis reakciją“, – sakė „Google Threat Intelligence Group“ vyriausiasis analitikas Johnas Hultquistas.

    Ekspertai pabrėžia, kad organizacijoms svarbu DI išteklius traktuoti kaip kritinius aktyvus: aiškiai apibrėžti prieigų kontrolę, stebėti naudojimą, saugoti kodą ir konfigūracijas bei riboti galimybes piktnaudžiauti skaičiavimo galia.

    Kitaip tariant, klausimas jau nebe ar DI bus panaudotas atakoje, o kaip greitai tai nutiks ir ar įmonė spės sureaguoti, kol automatizuoti veiksmai nepasiekė visos infrastruktūros.