CP v2

Blog

  • Trumpo 4 300 eurų pažadas amerikiečiams: kiek kainuotų ir ar JAV biudžetas tai atlaikytų

    Trumpo 4 300 eurų pažadas amerikiečiams: kiek kainuotų ir ar JAV biudžetas tai atlaikytų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo kiekvienam suaugusiam JAV piliečiui išmokėti po 4 300 eurų, jei respublikonai išlaikys kontrolę tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate. Šį planą jis pristatė kaip vadinamąjį Trump dividendą, lygindamas jį su bendrovių akcininkams mokamais dividendais.

    Pagal viešai skelbiamus demografinius rodiklius JAV yra apie 240 mln. suaugusių piliečių, todėl vienkartinė išmoka visiems kainuotų apie 1,03 trln. eurų. Tai suma, kuri, kaip akcentuojama analizėse, viršytų net visą Pentagono 2026 metų biudžeto prašymą.

    Kiek iš tikrųjų tai būtų?

    4 300 eurų čekis būtų didesnis nei per pirmąją D. Trumpo kadenciją patvirtintos dvi tiesioginių federalinių išmokų bangos, kai gyventojams buvo mokami mažesni vienkartiniai pervedimai. Tačiau šį kartą mastas būtų nepalyginamai didesnis, nes siūloma vienoda suma visiems suaugusiems.

    JAV viceprezidentas J. D. Vance netrukus po pareiškimo leido suprasti, kad turtingiausi amerikiečiai galėtų būti iš dalies ar visiškai eliminuoti iš šios schemos. Kol kas aiškių kriterijų, pajamų ribų ar techninio įgyvendinimo detalių nepateikta.

    Ką padengtų 4 300 eurų?

    Remiantis JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, vidutinės namų ūkio išlaidos 2024 metais siekė apie 67 400 eurų per metus, arba maždaug 5 620 eurų per mėnesį. Tokiu atveju 4 300 eurų prilygtų maždaug trims ketvirtadaliams vieno mėnesio vidutinių išlaidų.

    Jei namuose gyvena du suaugusieji ir abu gautų po 4 300 eurų, bendra 8 580 eurų suma pagal to paties laikotarpio išlaidų struktūrą galėtų padengti reikšmingą dalį būtinųjų išlaidų. Pavyzdžiui, būstas sudaro apie trečdalį vidutinio namų ūkio biudžeto, tad tokia suma realistiškai reikštų kelis mėnesius būsto kaštų, priklausomai nuo regiono ir nuomos ar paskolos sąlygų.

    Kita vertus, vidurkiai slepia didelius skirtumus tarp valstijų ir miestų, o išlaidų krepšelis smarkiai priklauso nuo šeimos sudėties. Todėl vieniems tai būtų reikšminga pagalba padengiant skolas ar būtinus pirkinius, kitiems labiau primintų vienkartinį impulsą vartojimui.

    Kas už tai sumokėtų?

    Siūlymas pasirodė tuo metu, kai JAV valstybės skola yra perkopusi 34,3 trln. eurų ribą, o metinis biudžeto deficitas siekia apie 1,54 trln. eurų. Tokiame kontekste 1,03 trln. eurų vienkartinė programa reikštų arba papildomą skolinimąsi, arba kitų išlaidų mažinimą, arba naujus pajamų šaltinius.

    „Mintis, kad turėjome fiskalinę sėkmę, yra apversta aukštyn kojomis ir artima juokingai“, – sakė Biudžeto atsakomybės komiteto politikos vadovas Marcas Goldweinas.

    Papildomą spaudimą didina ir aukštesnės skolinimosi palūkanos, kurios kelia valstybės skolos aptarnavimo kainą ir didina riziką, kad brangs būsto paskolos bei verslo kreditavimas. Tai gali lėtinti ekonomikos augimą ir mažinti fiskalinį lankstumą, net jei vienkartinės išmokos trumpuoju laikotarpiu paskatintų vartojimą.

    J. D. Vance užsiminė, kad išmokos galėtų būti finansuojamos iš muitų ir tarifų pajamų. Tačiau JAV iždo prognozėse 2026 finansiniams metams numatoma apie 348 mlrd. eurų muitų pajamų suma apimtų visas muitų įplaukas, o ne tik papildomus tarifus, ir vis tiek dengtų tik apie trečdalį tokio masto išmokų.

    Teisinis kelias taip pat nėra paprastas, nes tokiai programai reikėtų Kongreso pritarimo. Teisininkų vertinimu, pats pažadas būtų laikomas politine kampanijos deklaracija, o ne neteisėta paskata balsuoti, jei išmoka būtų skiriama nepriklausomai nuo to, ar žmogus balsavo ir už ką balsavo.

    Kol kas lieka neaišku, ar respublikonai bandytų projektą paversti įstatymu, kokios būtų sąlygos ir ar būtų pasirinktas universalaus mokėjimo modelis, ar tikslinė parama daliai gyventojų. Ekonomistai pabrėžia, kad tokios sumos, neįvardijant finansavimo šaltinių, dažnai tampa ne tik politinių debatų, bet ir rinkų lūkesčių bei skolinimosi kaštų katalizatoriumi.

  • Prabanga ant druskos: Bolivijoje atidaromas „A&K Sanctuary“ „Airstream“ stovyklos stebuklas

    Prabanga ant druskos: Bolivijoje atidaromas „A&K Sanctuary“ „Airstream“ stovyklos stebuklas

    Prabangaus poilsio naujiena Bolivijoje

    Bolivijoje, ant Salar de Ujuni druskos lygumos, planuojama atidaryti naują boutique tipo stovyklą „Samkani Camp“, kurią vysto „A&K Sanctuary“. Projektas numatytas vėlyvam 2027 metų laikotarpiui ir žada vieną prabangiausių nakvynių šiame regione.

    Salar de Ujuni laikoma didžiausia druskos lyguma pasaulyje, užimanti daugiau nei 10 500 kvadratinių kilometrų. Lietinguoju sezonu, kuris paprastai tęsiasi nuo gruodžio iki balandžio, plonas vandens sluoksnis sukuria veidrodžio efektą, dėl kurio vieta tapo pasauline kelionių ikona.

    Kuo išskirtinė „Samkani Camp“ idėja?

    Stovykloje planuojamos penkios architektų suprojektuotos „Airstream“ tipo apartamentų erdvės, o dar vienas „Airstream“ bus skirtas bendram maitinimui ir susibūrimams. Tokia koncepcija atliepia augančią pasaulinę glampingo kryptį, kai siekiama suderinti išskirtinę patirtį ir komfortą atokiose vietovėse.

    „A&K Sanctuary“ akcentuoja mažo poveikio aplinkai sprendimus, o kuriant projektą remiamasi patirtimi vystant kilnojamų, mažiau invazinių stovyklų modelius kituose žemynuose. Kelionių rinkoje tai tampa vis svarbiau, nes keliautojai dažniau vertina ne tik prabangą, bet ir atsakingą veiklos principą.

    Stovyklos pavadinimas Samkani, pasak projekto kūrėjų, siejamas su ajmarų kalbos reikšme ir apibūdinamas kaip susijęs su svajojimu. Tokia simbolika dera su vietovės įvaizdžiu, kurioje dieną dominuoja begalinės baltos erdvės, o naktį atsiveria ryškus dangus.

    Ne tik dienos vaizdai: naktinis dangus be šviesos taršos

    Nors dauguma keliautojų Salar de Ujuni lygumą pirmiausia renkasi dėl veidrodinio paviršiaus ir fotografijos, ne mažiau įspūdinga čia būna sutemus. Dėl itin menkos šviesos taršos ši vieta laikoma viena palankiausių stebėti žvaigždėtą dangų, o giedromis naktimis atsiveria ypač aiškūs Paukščių Tako vaizdai.

    Turizmo ekspertai pastebi, kad po pandemijos sustiprėjo kryptis rinktis retesnes, unikalia patirtimi paremtas keliones, o prabangios mažos apimties stovyklos tampa alternatyva dideliems viešbučiams. Tokie projektai dažnai orientuojasi į ribotą svečių skaičių, aukštą aptarnavimo lygį ir geresnį privatumo jausmą.

    Kaip nuvykti iki Salar de Ujuni?

    Kelionės logistika iki Salar de Ujuni dažniausiai reikalauja persėdimų. Patogiausia keliauti per Bolivijos sostinę La Pasą, iš kurios įprastai vykdomi skrydžiai į Ujuni miestą, laikomą pagrindiniu vartų tašku į druskos lygumą.

    Iš Europos keliautojai neretai planuoja maršrutus per didžiuosius Pietų Amerikos oro uostus, pavyzdžiui, Kolumbijoje, Peru ar Čilėje, o tuomet jungia skrydžius į La Pasą. Dėl didelio aukščio virš jūros lygio La Pase ir Altiplano regione rekomenduojama numatyti aklimatizacijos laiką, ypač jautresniems keliautojams.

    Planuojantiems kelionę verta įvertinti ir sezoną: lietingasis laikotarpis suteikia garsųjį veidrodžio efektą, tačiau kai kuriais atvejais gali riboti judėjimą. Sausuoju sezonu lengviau pasiekiamos atokesnės vietos, ryškiau matomos druskos struktūros, o temperatūrų svyravimai tarp dienos ir nakties dažnai būna didesni.

  • Husiai užėmė strateginį Jemeno uostą: artėja prie Bab el Mandebo, grasinama laivybai

    Husiai užėmė strateginį Jemeno uostą: artėja prie Bab el Mandebo, grasinama laivybai

    Jemeno husių (Ansar Allah) pajėgos pranešama užėmė strategiškai svarbų Mokhos uostamiestį prie Raudonosios jūros ir tęsia puolimą Bab el Mandebo sąsiaurio kryptimi. Apie situaciją skelbė su Jemeno kariuomene siejamas šaltinis, o oficialaus vyriausybės patvirtinimo tuo metu dar nebuvo.

    Liudininkai teigė matę į miestą įžengiančius kovotojus, kurie skandavo prieš JAV ir Izraelį nukreiptus šūkius. Mokha pastarosiomis savaitėmis buvo intensyviai apšaudomas, o smūgiai buvo sutrikdę uosto darbą ir logistiką pakrantėje.

    Pranešama, kad kartu husiai perėmė kontrolę ir Zuqar saloje pietinėje Raudonosios jūros dalyje, po raketų atakų ir iš jūros vykdyto desanto. Tokie veiksmai rodo siekį užsitikrinti atramos taškus pakrantėje ir salose, iš kurių lengviau daryti spaudimą laivybos keliams.

    Kodėl Bab el Mandebas toks svarbus?

    Bab el Mandebas yra siauras sąsiauris, jungiantis Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir toliau su Indijos vandenynu, todėl tai vienas kritiškiausių pasaulio jūrų „butelio kaklelių“. Per šį kelią vyksta didelė dalis prekybos tarp Azijos ir Europos per Sueco kanalą, o bet koks nestabilumas iškart didina vežimo kainas ir vėlavimų riziką.

    Jemeno vyriausybė ir jos remiamos pajėgos ne kartą perspėjo, kad husių tikslas gali būti ne vien teritorinė kontrolė, bet ir galimybė reguliuoti laivų judėjimą ar kelti papildomus kaštus laivybai. Ankstesnėse krizėse regione panašūs grasinimai jūrų keliams turėjo tiesioginį poveikį draudimo įmokoms, krovinių tarifams ir energijos kainų svyravimams.

    Konfliktas vėl aštrėja

    Pastarosiomis dienomis fiksuojamas intensyvesnis susirėmimų etapas tarp husių ir tarptautiniu mastu pripažintos Jemeno vyriausybės pajėgų, kurias remia Saudo Arabija. Abi pusės praneša apie smūgius, apšaudymus ir augančius nuostolius, o civilių saugumo situacija sparčiai prastėja.

    „Husių tikslas yra įsitvirtinti prie Bab el Mandebo ir sukurti padėtį, panašią į Hormūzo sąsiaurio scenarijų“, – sakė Jemeno vyriausybei artimų Nacionalinio pasipriešinimo pajėgų atstovas Sadeqas Duwaidas.

    Husių judėjimas Jemeno politinėje ir karinėje sistemoje sustiprėjo po 2014 metais įvykdyto Sanos užėmimo, o karas įgavo tarptautinį mastą 2015 metais prasidėjus Saudo Arabijos vadovaujamai intervencijai. Nors 2022 metais Jungtinių Tautų tarpininkauta pauzė sumažino kovų intensyvumą, ilgalaikio politinio susitarimo taip ir nebuvo pasiekta, todėl eskalacijos rizika išliko.

    Jei puolimas įtvirtins husių pozicijas Raudonosios jūros pakrantėje, didės grėsmė vienam svarbiausių pasaulio jūrų maršrutų. Analitikai pabrėžia, kad net riboti sutrikdymai tokiuose taškuose gali turėti grandininį efektą tiek energijos, tiek prekių tiekimo grandinėms Europoje ir Azijoje.

  • Graikijos žvaigždės Mazonakio mirtis klinikoje: kas vyko prieš širdies sustojimą?

    Graikijos žvaigždės Mazonakio mirtis klinikoje: kas vyko prieš širdies sustojimą?

    Tyrimas dėl staigios mirties

    Graikijoje ir Kipre toliau kaista diskusijos dėl 54 metų dainininko Giorgo Mazonakio mirties, įvykusios po vizito privačioje gydymo įstaigoje Atėnų centre. Bylą aktyviai seka ir Balkanų šalių žiniasklaida, nes atlikėjas buvo gerai žinomas už Graikijos ribų.

    Teisėsauga aiškinasi, kas vyko prieš dainininką ištikusį širdies sustojimą ir ar jo būklės pablogėjimas gali būti susijęs su planuota medicinine procedūra. Esminiai atsakymai laukiami iš teismo medicinos ekspertų išvadų ir papildomų apklausų.

    „Tikslų mirties mechanizmą ir tai, ar yra atsakomybė, turi nustatyti teismo medicinos tyrimas ir platesnis tyrimas“, – sakė Graikijos sveikatos apsaugos ministras Adonis Georgiadis.

    Kokie klausimai keliami gydymo įstaigai

    Tyrime dėmesys sutelktas į tai, kas konkrečiai buvo suplanuota ir ar procedūra apskritai buvo pradėta. Taip pat vertinama, kas buvo atsakingas už atlikimą, kokie sveikatos įvertinimai atlikti iš anksto ir ar pacientui buvo surinkta pakankama anamnezė.

    Kartu tikrinama, ar patalpos turėjo reikalingus leidimus, ar buvo tinkama įranga ir kvalifikuoti specialistai. Šie aspektai tampa ypač svarbūs, kai kalbama apie sudėtingesnes intervencijas, reikalaujančias nuolatinės paciento būklės stebėsenos.

    Graikijos sveikatos apsaugos ministras viešai teigė, kad įstaiga esą buvo registruota kaip vidaus ligų kabinetas, o ne klinika. Jo teigimu, tokio tipo įstaigoje plazmaferezės atlikimas nėra leidžiamas, todėl inicijuotas skubus patikrinimas.

    Kas žinoma apie paskutines valandas

    Graikijos žiniasklaidoje skelbiama, kad gydytoja, siejama su planuota procedūra, per apklausą tvirtino, jog plazmaferezė dar nebuvo pradėta, o atlikėjo būklė pablogėjo pasirengimo metu. Taip pat nurodoma, kad jis į tą pačią vietą buvo užsukęs ir ankstesnę dieną.

    Publikuojamuose pranešimuose minimi požymiai, kuriuos pareigūnai turės patikrinti, įskaitant galimus kalbos sutrikimus ir bendrą būklės sunkumą. Ši informacija bus vertinama kartu su tuo, kokie tyrimai buvo atlikti ir ar buvo pagrindas tęsti planuotą intervenciją.

    Skelbiama, kad du medikai, davę parodymus, buvo paleisti, o ikiteisminis tyrimas tęsiamas. Tyrėjams dar teks suderinti skirtingas versijas, nes viešojoje erdvėje kol kas nėra vienareikšmio atsakymo, kas tiksliai buvo daroma ir kokiomis sąlygomis.

    Kas yra plazmaferezė ir kuo ji rizikinga

    Plazmaferezė, dar vadinama terapine plazmos apykaita, yra procedūra, kai kraujas praleidžiamas per aparatą, atskiriant plazmą, o kraujo ląstelės grąžinamos į organizmą. Pašalinta plazma pakeičiama specialiu tirpalu, o pati procedūra taikoma tik esant aiškioms medicininėms indikacijoms.

    Medicinos praktikoje pabrėžiama, kad prieš plazmaferezę būtina įvertinti paciento būklę, o procedūros metu stebėti kraujospūdį, širdies ritmą ir deguonies saturaciją. Nors įprastai ji laikoma saugia laikantis protokolų, galimi šalutiniai poveikiai, tokie kaip kraujospūdžio kritimas, elektrolitų disbalansas, kraujavimas, alerginės reakcijos ar širdies ritmo sutrikimai.

    Atlikėjas, formavęs kelias kartas

    Giorgas Mazonakis gimė 1972 metais Nikėjoje, Pirėjo apylinkėse, ir daugiau nei tris dešimtmečius buvo vienas ryškiausių šiuolaikinės graikų laiko muzikos veidų. Karjerą jis pradėjo jaunas, o 1990-ųjų pradžioje išleido pirmuosius įrašus ir greitai tapo naktinio gyvenimo scenos žvaigžde.

    Didelę gerbėjų bazę jis turėjo Kipre ir graikų diasporoje, koncertavo Vokietijoje, Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pastaraisiais metais jis buvo matomas ir televizijoje, įskaitant darbą muzikiniame projekte „The Voice of Greece“.

    Jo populiarumas peržengė graikakalbę auditoriją, ypač Balkanuose, todėl žinia apie mirtį greitai pasklido regione. Dabar visuomenės dėmesys krypsta į tai, ar buvo laikomasi visų medicininių ir teisinių reikalavimų ir ką parodys galutinės ekspertų išvados.

  • Seime vėl judina Žemės ūkio rūmų įstatymo naikinimą: jaunieji ūkininkai kelia 4 klausimus

    Seimui vėl teikiamas projektas XVP-327, kuriuo siūloma panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Tarp iniciatyvos autorių nurodomi Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Mažeika ir kiti parlamentarai.

    Į politikus kreipėsi Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, ragindama prieš balsavimą aiškiai atsakyti, kas pakeistų dabartinę žemdirbių atstovavimo sistemą. Organizacijos teigimu, pirmiausia būtina pateikti veikiantį modelį, o tik tada spręsti, ką naikinti ar perkurti.

    Diskusija grįžta ir dėl to, kad ankstesniais metais jau būta bandymų mažinti Žemės ūkio rūmų vaidmenį, daugiau galių suteikiant pavienėms interesų grupėms. Dabar siūloma žengti dar toliau ir panaikinti visą teisinį pagrindą, kuriuo grindžiamas bendras skirtingų žemdirbių organizacijų atstovavimas.

    Kas liktų be balso?

    Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad realiose politinėse derybose svarbios ne tik formalios teisės, bet ir resursai. Stambesnės bendrovės bei jų asociacijos dažniau turi galimybių samdyti teisininkus, viešųjų ryšių specialistus ir nuolat dirbti su sprendimų priėmėjais.

    Tuo metu šeimos ūkiuose tas pats žmogus neretai vienu metu atlieka ir vadovo, ir technikos operatoriaus, ir ūkio darbų organizatoriaus, ir buhalterio funkcijas. Dėl to mažesniems ūkiams sunkiau sekti teisėkūros procesą ir reguliariai dalyvauti svarstymuose Vilniuje.

    „Valstybė turėtų ieškoti ne kaip susilpninti ūkininkų organizacijas, o kaip sustiprinti tuos, kurie patys neturi pinigų profesionaliam atstovavimui“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Interesų konfliktų šešėlis

    Organizacija atkreipia dėmesį į politinės darbotvarkės sutapimus: 2025 metais balandžio 11 dieną Lietuvos žemės ūkio taryba rezoliucijoje siūlė atsisakyti Žemės ūkio rūmų įstatymo, o po kelių dienų Seime buvo įregistruotas projektas XVP-327. Jaunieji ūkininkai sako, kad visuomenei būtina aiškiai suprasti, kas formavo iniciatyvos turinį ir argumentus.

    Papildomo svorio šiai temai suteikia ir 2025 metais lapkričio 25 dieną skelbtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vertinimas, kuriame konstatuota, kad Lietuvos žemės ūkio taryba, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą. Tarp institucijoms teiktų pasiūlymų buvo minimas ir siekis panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą.

    Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad tokios aplinkybės turėtų būti įvertintos prieš priimant sprendimus, galinčius keisti visos šakos atstovavimo architektūrą. Pasak jų, klausimas yra ne tik teisinis, bet ir apie tai, kieno balsas ilgainiui bus girdimas žemės ūkio politikoje.

    Žemės koncentracijos klausimas

    Viešojoje erdvėje tuo pat metu vėl aštrėja diskusijos apie žemės koncentraciją ir realią kontrolę per įmonių grupes. Kaip pavyzdys minimas planuojamas Estijos bendrovės „Infortar“ sprendimas įsigyti 100 proc. Lietuvos žemės ūkio grupės „Litagra“ akcijų, o kartu ir reikšmingą dirbamos žemės portfelį.

    Jaunieji ūkininkai akcentuoja, kad vien formaliai taikomi ribojimai ne visada parodo realią situaciją, jei žemė valdoma per susijusias įmones ar grupes. Jų teigimu, būtent tokiose diskusijose reikalinga platforma, kurioje dalyvautų skirtingos šakos ir ūkio dydžiai, o ne tik labiausiai finansiškai pajėgūs rinkos dalyviai.

    „Jeigu įstatyme turime 500 hektarų ribą, o verslo grupių ūkiuose matome dešimtis tūkstančių hektarų, valstybė turi tikrinti, ar įstatymo tikslas realiai veikia“, – sakė dr. Paulius Astrauskas.

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad žemė yra ribotas išteklius, todėl sprendimai dėl atstovavimo sistemos susiję ir su ilgalaike kaimo ateitimi. Organizacijos vertinimu, jei didėtų koncentracija, jaunam žmogui ateityje būtų vis sunkiau įsigyti žemės ir pradėti ūkininkauti.

    Seimo nariams pateiktame kreipimesi prašoma prieš balsavimą atsakyti į keturis klausimus: kas atstovaus skirtingiems ūkiams vienoje sistemoje, kaip bus ribojama pinigais grindžiama politinė įtaka, kas padės mažesniems ūkiams ir kodėl pirmiausia neteikiamas naujas savivaldos modelis. Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad keisti sistemą galima, tačiau naikinimas be aiškios alternatyvos gali turėti ilgalaikių pasekmių.

  • Pastatei statinį valstybinėje žemėje? NŽT įspėja: sklypo negausi ir be aukciono jo nenusipirksi

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėja daugėjant atvejų, kai valstybinėje žemėje savavališkai pastačius statinius ar įrengus objektus vėliau bandoma pasiekti, kad aplink juos būtų suformuotas žemės sklypas. Anot tarnybos, neteisėtas veiksmas negali tapti pagrindu atsirasti teisei į valstybinę žemę.

    NŽT pabrėžia, kad žemės sklypas neformuojamas tam, kad būtų įteisintas savavališkai atsiradęs objektas. Kitaip tariant, faktas, jog valstybinėje žemėje stovi statinys, tvenkinys ar kitas įrenginys, savaime nesukuria teisės nei į nuomą, nei į pirkimą be aukciono.

    Kada galima be aukciono?

    Pagal galiojančią tvarką be aukciono gali būti parduodami ar išnuomojami tik suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naudojami valstybinės žemės sklypai. Esminė sąlyga yra ta, kad sklypas turi būti reikalingas jame teisėtai esantiems ir įregistruotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

    Todėl NŽT akcentuoja, kad teisė į valstybinę žemę be aukciono siejama ne su bet kokiu objektu, o su teisėtai pastatytu ir registruotu statiniu bei kitomis teisės aktuose numatytomis sąlygomis. Jei statinys atsirado pažeidžiant reikalavimus, tai negali tapti argumentu formuoti sklypą ir vėliau įteisinti naudojimą.

    Svarbu atskirti naudojimą ir teisę

    NŽT atkreipia dėmesį į dažną klaidą, kai faktinis naudojimas sutapatinamas su teise naudotis žeme. Net jei asmuo realiai tvarko tam tikrą plotą, aptvėrė teritoriją ar joje stovi pastatytas objektas, tai nereiškia, kad šis plotas automatiškai turi būti suformuotas kaip sklypas jo reikmėms.

    Pasak tarnybos, valstybinės žemės sklypo suformavimas ir teisės tą sklypą įsigyti ar išsinuomoti suteikimas yra du atskiri teisiniai procesai. Net ir tada, kai statinys yra teisėtas, žemė gali būti suteikiama tik įvertinus, ar tenkinamos visos teisės aktuose numatytos sąlygos ir ar sklypas iš tiesų būtinas statinio eksploatavimui.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    NŽT primena, kad savavališkas valstybinės žemės užėmimas, neteisėtos tvoros, savavališkai įrengti tvenkiniai ar kiti statiniai nelaikomi pagrindu suteikti teisę naudotis valstybine žeme. Tokie atvejai pirmiausia vertinami kaip pažeidimai, o ne kaip situacijos, kurias valstybė turėtų „sutvarkyti“ suformuodama sklypą.

    Gyventojams, planuojantiems statybas ar bet kokius įrenginius, svarbiausia iš anksto pasitikrinti žemės nuosavybės ir naudojimo statusą bei teisines galimybes. NŽT pabrėžia, kad teisėtas kelias visada prasideda nuo dokumentų ir leidimų, o ne nuo faktiškai atsiradusio objekto.

  • Raudonasis Kryžius ruošia savanorius ligoninėms: štai kodėl krizės metu prireiks jūsų pagalbos

    Didelio masto nelaimės, ekstremaliosios situacijos ar karas akimirksniu išaugina pagalbos poreikį, o viena jautriausių vietų tokiais momentais tampa ligoninės. Kai pacientų srautai šokteli, medicinos personalui reikia ne tik papildomų rankų, bet ir žmonių, kurie supranta, kaip veikia skubios pagalbos grandinė.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus jungtis prie Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo savanorių. Organizacija pabrėžia, kad vien gerų ketinimų neužtenka: krizėje svarbiausia greitis, aiškus vaidmuo ir gebėjimas dirbti pagal ligoninės tvarką.

    Praktiniai įgūdžiai ugdomi dar iki krizių, savanoriaujant skubiosios pagalbos skyriuose ir mokantis veikti kartu su medikais. Šiuo metu didžiosiose šalies ligoninėse savanoriauja apie 120 žmonių, o bendradarbiavimas įtvirtintas sutartimis su septyniomis gydymo įstaigų grupėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

    Ligoninėje savanorystė dažnai reiškia nematomą, bet kritiškai svarbią pagalbą: pacientų palydėjimą, registracijos procesų palengvinimą, tyrimų pristatymą, pagalbą pasiruošiant procedūroms. Ne mažiau svarbi ir emocinė parama, ypač kai žmonės atvyksta išsigandę, sutrikę ar nežinantys, kas jų laukia.

    „Ekstremaliosios situacijos metu papildomų rankų reikia iš karto, todėl geriausia, ką dabar galime padaryti, yra stiprinti žinias ir turėti aiškią savo vietą veikimo nelaimės atveju algoritme“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Organizacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 286 aktyvūs šios krypties savanoriai, o dar daugiau nei 300 žmonių galėtų prisijungti prireikus. Tikslas yra sutelkti bent 500 aktyvių savanorių, kad pagalba būtų pasiekiama visoje šalyje, nepriklausomai nuo to, ar krizė ištinka didmiestį, ar mažesnę bendruomenę.

    Viena iš savanorių, Laura Reklaitienė, prie veiklos prisijungė prasidėjus karui Ukrainoje, kai noras padėti virto poreikiu pačiai išmokti nepasimesti krizinėse situacijose. Pasak jos, savanorystė suteikė pirmosios pagalbos, psichologinės paramos ir krizių valdymo žinių, kurios vėliau praverčia ir kasdienybėje.

    „Norėjau žinoti, kaip elgtis, o ne panikuoti. Žinojimas, kad galiu būti naudinga žmonėms ir medikams sunkiomis akimirkomis, suteikia pasitikėjimo ir ramybės“, – sakė L. Reklaitienė.

    Ramojų Skirsgilą į savanorystę atvedė COVID-19 pandemija, kai trūko žmogiškųjų resursų ir bet koks operatyvus palaikymas gydymo įstaigose tapo itin svarbus. Jis sako, kad skubios pagalbos skyriuje kiekviena pamaina skiriasi, o labiausiai įsimena momentai, kai žmogui prireikia ne tiek procedūrinės, kiek paprastos žmogiškos atramos.

    „Geriausias būdas įveikti blogas nuojautas yra kažką veikti. Taip ir užsikrėčiau savanoryste“, – sakė R. Skirsgila.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia, kad savanoriui nereikia ateiti jau viską mokant. Parengimas vyksta nuosekliai, dirbama komandoje, o užduotys skiriamos pagal pasirengimą, kad žmonės nebūtų paliekami vieni su per sudėtingomis situacijomis.

    Pasirengimas neapsiriboja tik ligoninėmis: savanoriai dalyvauja pratybose su institucijomis ir partneriais, mokosi pirmosios ir psichologinės pagalbos, incidentų valdymo, prisideda prie dingusių žmonių paieškos ir padeda bendruomenėms stiprinti atsparumą. Organizacija kviečia registruotis per „redcross.lt“ ir pradėti pasirengimą dar dabar, nelaukiant, kol ištiks krizė.

    Lietuvoje Raudonasis Kryžius veikia nuo 1919 metais, o tarptautinis judėjimas vienija organizacijas 191 valstybėje. Pagrindinė misija išlieka ta pati: padėti žmonėms ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei remti pažeidžiamiausius, kai jiems labiausiai reikia pagalbos.

  • Senvagėje šį vakarą debiutuoja „Atspindžiai“: 12 minučių reginys Panevėžio gimtadieniui

    Premjera prie Senvagės fontano

    Panevėžyje šį vakarą Senvagėje pirmą kartą bus parodytas naujas audiovizualinis spektaklis „Atspindžiai“. Renginys prasidės 21 valandą ir yra skirtas Senvagės fontanui bei Panevėžio 523-iojo gimtadienio progai.

    Maždaug 12 minučių trunkančiame pasirodyme ant vandens ekrano susijungs vaizdas, muzika, šviesos ir fontano srovių judesys. Spektaklį planuojama pakartoti rugsėjo 13 dieną 21 valandą.

    Kas laukia žiūrovų

    „Atspindžiai“ kviečia pažvelgti į realybės ir jos atspindžio santykį, žaidžiant dviejų vaizdo sluoksnių kaita. Dailininko Virginijaus Kašinsko kūriniai animuojami ir jungiami su juodai baltu kontūriniu vaizdu, o scenose šie sluoksniai tai sutampa, tai išsiskiria.

    Vaizdinį pasakojimą papildo baltų mitologijos ir lietuvių tautosakos motyvai, muzikos ir šviesos sprendimai. Pagal projekciją sinchronizuojamos fontano srovės sustiprina įspūdį, nes pasirodymas kuriamas kaip vientisa garso, vaizdo ir vandens choreografija.

    Skirtingų vaizdo sluoksnių kaita skatina stebėti, kaip keičiasi mūsų žvilgsnis į tą patį vaizdą ir kur prasideda interpretacija. Tokie vietai pritaikyti audiovizualiniai pasirodymai Lietuvoje tampa vis populiaresni, nes leidžia miesto erdves paversti trumpalaikėmis scenomis ir pritraukti įvairaus amžiaus žiūrovus.

    Kas sukūrė ir kaip veiks fontanai

    Spektaklį Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu sukūrė mažoji bendrija „Pozityvūs sprendimai“. Po šios dienos premjeros Senvagės fontano srovių ir šviesų programa be garso veiks iki 23.50 valandos.

    Miesto gimtadienio proga Senvagės fontano repertuarą papildys ir du nauji maždaug 5 minučių trukmės pasirodymai, kuriuose muzikos ritmą lydės fontano srovių judesys ir šviesos. Juos parengė fontaną administruojanti įmonė „Šokantys fontanai“.

    Rugsėjo 11 ir 12 dienomis Senvagėje vaizdo projekcijų nebus, tačiau dieninė ir vakarinė fontano programa veiks iki 23.50 valandos. Rugsėjo 11–13 dienomis iki 23.50 valandos veiks ir Laisvės aikštės bei Nepriklausomybės aikštės fontanai.

    Visą rugsėjo mėnesį trumpi Senvagės fontano audiovizualiniai pasirodymai numatyti 21 valandą nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, o penktadieniais ir šeštadieniais 21 valandą planuojamos vaizdo projekcijos. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad šventinio savaitgalio programa gali numatyti pakeitimų.

  • Vienas klausimas versle gali kainuoti tūkstančius: panevėžietis Justinas Dalinda atskleidžia

    Kelias į verslą prasidėjo nuo rizikos

    Panevėžietis Justinas Dalinda pirmąjį savo verslą pradėjo 2012 metais, kai kartu su draugais atidarė nedidelę kavinę. Patirties ir resursų buvo nedaug, todėl daug sprendimų teko priimti bandymų ir klaidų keliu.

    Pasak verslininko, akademinės žinios padeda susidėlioti bazinius principus, tačiau realiame versle viską lemia kasdieniai sprendimai, disciplina ir gebėjimas greitai prisitaikyti. Būtent dėl to, jo teigimu, praktinė patirtis tampa vienu vertingiausių išteklių.

    „Teorija svarbi, bet verslo realybė gerokai skiriasi nuo vadovėlinių modelių: tikroji patirtis ateina sprendžiant problemas čia ir dabar“, – sakė Justinas Dalinda.

    „Kavalierius“ augimas ir rinkos pokyčiai

    Pirmąją kavinę partneriai netrukus pardavė, tačiau noras kurti savo verslą nedingo. Vėliau Justinas Dalinda su žmona Vaiva įkūrė kavinę „Kavalierius“, kuri per dešimtmetį tapo viena ryškiausių susitikimų vietų Panevėžyje.

    Augant srautams ir stiprėjant prekės ženklui, 2021 metais „Kavalierius“ plėtra pasiekė Kauną. Verslininko teigimu, šis žingsnis pareikalavo ne tik investicijų, bet ir aiškių atsakymų į klausimus apie vietą, komandą, procesus ir klientų lūkesčius.

    Per tą laiką, anot jo, pasikeitė ir Panevėžio verslo aplinka: daugiau drąsos, idėjų ir naujų paslaugų. Tačiau kartu išaugo konkurencija, todėl išsiskirti vien produktu darosi vis sunkiau.

    Mentorystė: patirtis, kuri grįžta atgal

    Šiandien Justinas Dalinda dalyvauja Inovacijų agentūros mentorystės programoje ir padeda augti kitiems verslams. Jis konsultuoja paslaugų sektoriaus įmones, kurioms svarbiausias yra tiesioginis kontaktas su klientu fizinėje vietoje.

    Verslininko teigimu, paslaugų versluose konkurencinis pranašumas vis dažniau kuriamas per kliento patirtį: aptarnavimo kultūrą, aiškius procesus, aplinką ir komandos nuoseklumą. Net smulkios detalės, jo teigimu, gali lemti, ar klientas sugrįš.

    „Mes kavinėje neparduodame tik kavos, mes parduodame patirtį: nuo švaros iki bendravimo tono ir to, kaip žmogus jaučiasi išėjęs“, – sakė Justinas Dalinda.

    Mentorystę jis vadina abipusiu procesu, nes sprendžiant kitų verslų problemas tenka iš naujo peržiūrėti ir savo sprendimų logiką. Anot jo, dažnai lemiamas tampa ne patarimas, o tikslus klausimas, padedantis verslo savininkui pačiam aiškiai įvardyti, kas iš tiesų stabdo augimą.

  • Seimas atvėrė kelią 250 mln. investicijoms: stambūs projektai gaus žemę greičiau ir pigiau

    Seimas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama greičiau pritraukti stambius, aukštos pridėtinės vertės projektus. Pagrindinė naujovė – lankstesnės valstybinės žemės suteikimo sąlygos investuotojams ir aiškesnės lengvatų taisyklės.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžė, kad tikslas yra didesnę investicijų dalį nukreipti į regionus ir kurti geriau apmokamas darbo vietas.

    „Siekiame, kad bent 30 proc. naujų investicijų pasiektų Lietuvos regionus, o stambūs projektai kurtų aukštą pridėtinę vertę ir gerai apmokamas darbo vietas“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Pagal priimtus pakeitimus, stambiam investuotojui galės būti taikoma valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata, o tam tikrais atvejais valstybinę žemę bus galima ir įsigyti, jei tai neprieštarauja kitiems teisės aktams. Ministerija akcentuoja, kad tokie sprendimai turėtų sutrumpinti pasirengimo investicijoms laiką ir sumažinti biurokratinių procedūrų naštą.

    Lengvatos bus taikomos tik projektams, kurie atitinka griežtus investicijų masto, darbo vietų ir darbo užmokesčio kriterijus. Numatyta, kad investicijos turi siekti mažiausiai 250 mln. eurų, o Lietuvos regionuose, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybes, kartelė mažinama iki 20 mln. eurų.

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, vienas stambus investicinis projektas vidutiniškai gali sukurti daugiau nei 270 darbo vietų, kurių vidutinis darbo užmokestis gali siekti apie 3 000 eurų. Taip pat vertinama, kad vidutinė stambaus projekto investicija į ilgalaikį turtą sudaro daugiau nei 88 mln. eurų, o pridėtinės vertės augimo indėlis gali siekti apie 18,9 mln. eurų per metus.

    Ministerija nurodo, kad per pirmuosius 10 veiklos metų vidutinis stambus projektas valstybei gali atnešti apie 27 mln. eurų darbo santykių mokesčių. Šie rodikliai tampa vienu iš argumentų, kodėl konkuruojant dėl tarptautinių investuotojų svarbu turėti greitas ir prognozuojamas žemės suteikimo procedūras.

    Įstatymų pakeitimai įsigalios nuo 2027 metų liepos 1 dienos. Iki tol numatomas pereinamasis laikotarpis, per kurį turėtų būti parengti įgyvendinamieji sprendimai, kad nauja tvarka veiktų vienodai visose savivaldybėse.