CP v2

Blog

  • Ukrainos dujų saugyklos stovi tuščios: kaip 31 mlrd. kub. m galėtų sustiprinti Europos saugumą

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) naujoje analizėje apie dujų atsargų mechanizmus pabrėžia, kad požeminės dujų saugyklos išlieka vienu svarbiausių sistemos lankstumo įrankių. Jos leidžia sukaupti dujas vasarą ir jas išleisti žiemą, kai paklausa šokteli, taip mažinant kainų svyravimus ir tiekimo sutrikimų riziką.

    Europos Sąjungoje saugyklos dažniausiai užpildomos beveik iki maksimumo dar prieš šildymo sezoną, todėl „laisvos vietos“ rinkai būna nedaug. Tuo metu Ukraina, turinti vieną didžiausių požeminio saugojimo sistemų Europoje, pastaraisiais metais ją naudojo gerokai mažiau, nei leidžia techninės galimybės.

    Didelė talpa, mažas panaudojimas

    TEA duomenimis, Ukrainos požeminių dujų saugyklų darbinė talpa siekia apie 31 mlrd. kubinių metrų, todėl ji ilgą laiką buvo tarp pasaulio lyderių pagal šį rodiklį. Ši infrastruktūra susiformavo dar sovietmečiu, kai šalies vidaus vartojimas buvo didesnis, o Ukraina atliko svarbų rusiškų dujų tranzito į Europos Sąjungą koridoriaus vaidmenį.

    Pasikeitus srautams ir sumažėjus poreikiui, 2022–2025 metais Ukrainos saugyklų maksimalus užpildymas vidutiniškai siekė apie 32 proc. Tai reiškia, kad kasmet vidutiniškai likdavo apie 21 mlrd. kubinių metrų nepanaudotos darbinės talpos, kuri teoriškai galėtų tapti papildomu rezervu regionui.

    Didžioji dalis pajėgumų yra šalies vakaruose, arčiau Europos Sąjungos sienos, kur infrastruktūrą paprasčiau integruoti į regioninę prekybą. Kita dalis pajėgumų yra arčiau rytinių įėjimo taškų, o dalis objektų atsidūrė didesnės karinės rizikos zonoje, kas tiesiogiai veikia komercinius sprendimus.

    Reformos atvėrė duris, bet karas jas prilaikė

    Ukraina dar 2020 metais pradėjo reguliavimo pakeitimus, derindama dalį taisyklių su Europos Sąjungos praktika ir mažindama kaštus užsienio rinkos dalyviams. Buvo koreguoti transportavimo tarifai, o laikinai saugomoms dujoms pritaikyta muitų lengvata, kuri supaprastino sandėliavimą Europos prekybininkams.

    Šie sprendimai leido Ukrainos saugyklas naudoti kaip perteklinės pasiūlos „buferį“: 2020 metais, kai Europos saugyklos sparčiai pildėsi, dalis atsargų buvo perkelta į Ukrainą. Pagal galiojančias taisykles dujas galima laikyti muitų lengvatos režimu iki trejų metų, todėl tai teoriškai tinka ir kelių metų atsargų kaupimui, kai kainos palankios.

    Vis dėlto nuo plataus masto karo pradžios pagrindiniu stabdžiu tapo saugumo rizika: infrastruktūros apgadinimo grėsmė ir neapibrėžtumas dėl atskirų objektų kontrolės sumažino rinkos dalyvių norą laikyti dujas Ukrainoje. TEA nurodo, kad užsienio valdomos atsargos 2023 metais buvo pasiekusios mažiau nei 3 mlrd. kubinių metrų, o 2024 ir 2025 metais jos praktiškai išnyko.

    Idėja Europai: bendra strateginė atsarga

    2025 metų spalį Ukrainos valstybinė naftos ir dujų grupė Naftogaz viešai siūlė dalį nepanaudojamos požeminių saugyklų talpos skirti visos Europos strateginei gamtinių dujų atsargai. Tokia schema teoriškai galėtų sustiprinti tiekimo saugumą, ypač Centrinėje ir Rytų Europoje, kai rinkoje pritrūksta lankstumo arba kyla rizika tiekimo maršrutams.

    TEA vertinimu, vien techninės talpos neužtenka: reikėtų aiškios valdymo struktūros, apibrėžtų nuosavybės teisių, prieigos taisyklių ir sąlygų, kada atsargos būtų atlaisvinamos rinkai. Taip pat būtinas viešojo sektoriaus vaidmuo finansuojant dujų pirkimą ir kuriant rizikos pasidalijimo mechanizmus, nes vien komerciniais motyvais tokio masto „draudimas“ dažnai neatsiperka.

    Kitas kritinis aspektas yra fizinė logistika: bendras rezervas Ukrainoje būtų naudingiausias, jei tarpvalstybiniai pajėgumai, tarifai ir regioninė prekyba leistų dujas greitai nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia. Platesnis poveikis, pavyzdžiui, netiesioginė nauda suskystintų gamtinių dujų importuotojams Azijoje per pasaulinę kainodarą, priklausytų nuo to, kaip efektyviai veiktų apsikeitimai ir prekybos grandinės Europoje.

    Trumpuoju laikotarpiu karas riboja tokio modelio realumą, tačiau po konflikto Ukrainos saugyklos galėtų tapti svarbia regioninės dujų saugumo architektūros dalimi. Tam reikėtų tvirtų institucinių sprendimų, politinių garantijų ir aiškaus mechanizmo, kuris leistų suderinti rinkos logiką su strateginio saugumo poreikiais.

  • NASA aptiko keistas skylutes Marse: mokslininkai pripažįsta – kol kas neturi atsakymo

    NASA aptiko keistas skylutes Marse: mokslininkai pripažįsta – kol kas neturi atsakymo

    NASA marsaeigis „Curiosity“ Gėlo kraterio regione aptiko neįprastą reiškinį – mažas, negilias skylutes uolienoje ir grunte, kurių kilmė kol kas nėra aiški. Aparatas jau daugiau nei dešimtmetį tyrinėja Marso paviršių, tačiau tokio tipo įdubos, pasak misijos komandos, išsiskiria forma ir kontekstu.

    NASA duomenimis, skylutės pastebėtos „Curiosity“ kylant per Valle Grande – platų slėnį, kertantį sulfatais turtingus Šarpo kalno sluoksnius. Vienos iš nufotografuotų įdubų skersmuo siekia apie 1 centimetrą, o jų paviršius atrodo neįprastai platus ir lėkštas.

    Kas įprastai suformuoja įdubas?

    Marse duobučių ir skylėtų paviršių pasitaiko dažnai, ypač teritorijose, kurias veikė meteoritų smūgiai ir ilga erozijos istorija. Geologijoje įprastas paaiškinimas mažoms ertmėms – kai minkštesnė uoliena eroduojasi, o kietesni į ją įaugę akmenukai ar mineralų gumbeliai iš pradžių laikosi, vėliau iškrenta ir palieka tuštumas.

    Šį kartą, kaip pabrėžia „Curiosity“ komanda, šalia įdubų nėra akivaizdžių akmenukų ar gumbelių, kurie galėjo būti jų pirmtakai. Dėl to tyrėjai neatmeta, kad skylutes galėjo suformuoti kitoks ir dar menkai suprastas procesas, susijęs su uolienos sudėtimi ar irimu.

    Kaip tai tiriama iš arti?

    Norėdami tiksliau įvertinti formą ir gylį, mokslininkai pasitelkė marsaeigio MAHLI artimo plano kamerą, o platesniam kontekstui – „Mastcam“ vaizdus. Stereoskopinės nuotraukos leidžia sudaryti trimatį paviršiaus modelį, iš kurio galima tiksliau išmatuoti įdubų geometriją ir ieškoti užuominų apie jų susidarymą.

    „Curiosity“ šiuo metu važiuoja palyginti nauju maršrutu, todėl kiekvienas netikėtas radinys tampa svarbus. Anksčiau marsaeigis tyrinėjo vadinamąsias „boxwork“ formacijas – mineralizuotų keterų tinklą, kuris, manoma, susiformavo senovėje tekėjus požeminiam vandeniui.

    Kodėl svarbūs Šarpo kalno sluoksniai?

    Kylant aukščiau Šarpo kalnu, „Curiosity“ pasiekia sluoksnius, kuriuose gausu sulfatų mineralų. Tokie dariniai Žemėje dažnai siejami su vandens garavimu ir chemijos pokyčiais, todėl jie gali išsaugoti užrašą apie laikotarpius, kai Marso aplinka kito iš drėgnesnės į vis sausesnę.

    NASA skelbia, kad marsaeigis neseniai pasiekė svarbų etapą – pakilo 1 000 metrų aukščio skirtumą nuo ankstesnių pozicijų kraterio dugno atžvilgiu. Tai reikšminga, nes kylant keičiasi uolienų tekstūra, atsparumas erozijai ir cheminė sudėtis, o šie pokyčiai padeda atkurti planetos geologinę istoriją.

    „Kol kas matome neįprastas, plačias ir negilias įdubas, kurioms neatsiranda paprasto paaiškinimo“, – teigiama NASA „Curiosity“ misijos komentaruose. Mokslininkai tikisi, kad papildomi vaizdai ir cheminės sudėties matavimai leis susiaurinti hipotezes, tačiau aiškus atsakymas gali pareikalauti laiko.

  • Italija žada artėti prie 1 proc. augimo: kodėl 2027 biudžete pinigų vis tiek gali pritrūkti

    Italija žada artėti prie 1 proc. augimo: kodėl 2027 biudžete pinigų vis tiek gali pritrūkti

    Augimas gali viršyti planą

    Italijos ekonomika 2026 metais gali augti sparčiau, nei numatyta oficialiuose valdžios planavimo dokumentuose, ir priartėti prie 1 proc. bendrojo vidaus produkto augimo. Tokią kryptį, kalbėdamas Teha Cernobbio forume, įvardijo ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti.

    Pasak jo, kol kas matomas apie 0,8 proc. tempas, o palankiai besiklostant rodikliams augimas galėtų priartėti prie 1 proc. Tai dar nėra nauja oficiali prognozė, tačiau signalas svarbus, nes sutampa su 2027 metų biudžeto rengimo pradžia.

    Didėja pajamos, bet laisvės mažai

    Ministerijos duomenys rodo ir kitą palankią tendenciją: 2026 metų sausio–liepos mėnesiais Italijos biudžeto mokesčių pajamos siekė 346,1 mlrd. eurų. Tai yra 9,4 mlrd. eurų daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, arba 2,8 proc. augimas.

    Tiesioginiai mokesčiai sudarė 200,7 mlrd. eurų ir augo 3,2 proc., o netiesioginiai siekė 145,5 mlrd. eurų ir didėjo 2,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos pakilo iki 138,5 mlrd. eurų, pridėtinės vertės mokesčio – iki 100,3 mlrd. eurų.

    Tuo pačiu laikotarpiu akcizai energijos produktams mažėjo iki 12,7 mlrd. eurų, tai yra 8,5 proc. kritimas. Tai siejama su laikinais sprendimais amortizuoti energijos kainų šuolių poveikį, dėl kurių dalis pajamų trumpuoju laikotarpiu nepasiekia biudžeto.

    Kodėl Italija atsilieka ES?

    LUISS universiteto profesorius ekonomistas Pietro Reichlin pabrėžia, kad beveik 1 proc. augimas yra realistiškas, tačiau dar nereiškia lūžio. Jo vertinimu, bendras euro zonos atsigavimas juntamas plačiau, o Italija pagal tempą vis dar išlieka tarp ES autsaiderių.

    Ekonomistas kaip ilgalaikę problemą įvardija žemą produktyvumą, kuris, anot jo, Italiją stabdo nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Net jei darbo rinka demonstruoja atsparumą, daugiau dirbančių žmonių savaime negarantuoja didesnės pridėtinės vertės, atlyginimų augimo ir spartesnio gerovės kilimo.

    Reichlin taip pat atkreipia dėmesį į demografiją: visuomenės senėjimas ir mažėjantis gimstamumas didina spaudimą pensijų sistemai ir sveikatos apsaugai. Dėl to viešosios išlaidos natūraliai auga net ir tuo atveju, kai ekonomika demonstruoja teigiamą dinamiką.

    Ką tai reikš 2027 metų biudžetui?

    Nors didesnės mokesčių pajamos kuria optimistišką foną, jos automatiškai netampa laisvais pinigais naujoms išlaidoms. Biudžeto planavime svarbiausia atskirti, kuri pajamų dalis yra struktūrinė ir tvari, o kuri priklauso nuo laikino ciklo, infliacijos ar vienkartinių veiksnių.

    Reichlin įspėja, kad 2027 metų biudžetas greičiausiai bus itin atsargus, nes fiskalinė erdvė išlieka ribota. Net ir gerėjant pajamoms, teks balansuoti tarp deficito kontrolės, infliacijos poveikio suvaldymo ir augančių socialinių įsipareigojimų.

    Jis teigia, kad mokesčių naštos mažinimas darbui ir verslui galėtų duoti teigiamą impulsą, tačiau tuomet būtina aiškiai nurodyti, kuo bus kompensuotas pajamų netekimas. Be sprendimų produktyvumui ir demografiniam spaudimui, didesnis augimas gali likti per silpnas platesniems pokyčiams finansuoti.

  • Belgrade pasirašė 20 susitarimų: Serbia ir Uzbekistanas kuria strateginę partnerystę

    Belgrade pasirašė 20 susitarimų: Serbia ir Uzbekistanas kuria strateginę partnerystę

    Serbija ir Uzbekistanas Belgrade pasirašė strateginės partnerystės deklaraciją ir sutiko plėsti bendradarbiavimą prekybos, transporto, energetikos, skaitmeninimo bei darbo jėgos judumo srityse. Tai buvo pirmasis Uzbekistano prezidento Šavkato Mirzijojevo oficialus vizitas Serbijoje, per kurį sutarta dėl 20 dvišalių dokumentų.

    Deryboms toną davė abiejų šalių vadovų susitikimas ir verslo forumas, sutraukęs daugiau kaip 200 valdžios bei verslo atstovų. Po jo pasirašyti papildomi komerciniai susitarimai, kurie, pasak Serbijos pusės, turėtų pagreitinti konkrečių projektų startą.

    „Serbija ir Uzbekistanas yra dvi šalys, kurias skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau mus sieja pagarba ir tarpusavio pasitikėjimas. Šiandien atveriame naują bendros istorijos puslapį“, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.

    „Šiandien priėmėme istorinį sprendimą įtvirtinti strateginę partnerystę tarp Serbijos ir Uzbekistano. Tai dar kartą patvirtina, kad šis vizitas yra istorinis“, – sakė Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas.

    Prekyba, investicijos ir laisvosios prekybos planai

    Serbijos prekybos rūmų duomenimis, dvišalė prekyba pernai pasiekė rekordą ir siekė apie 39 milijonus eurų, tai yra maždaug 25 proc. daugiau nei 2024 metais. Serbija skelbia, kad žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Uzbekistaną 2026 metų pirmus septynis mėnesius augo daugiau kaip per pusę.

    Šalys pranešė pradedančios pasirengimą deryboms dėl dvišalės laisvosios prekybos sutarties, tam sudaryta bendra darbo grupė. Tokia kryptis atitinka platesnę regiono tendenciją diversifikuoti tiekimo grandines ir ieškoti naujų rinkų Europoje bei Centrinėje Azijoje.

    Pasirašytų dokumentų paketas apima kelių ir geležinkelių transportą, žemės ūkį, vandens valdymą, atsinaujinančią energetiką, farmaciją, biotechnologijas, turizmą, kultūrą, IT ir skaitmeninimą. Taip pat numatyti susitarimai dėl darbo migracijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos, kino bei bendros filmų gamybos, žmonių su negalia įtraukties.

    Skrydžiai ir pramonės planas 2026–2028

    Serbijos prezidentas nurodė, kad tiesioginis oro susisiekimas tarp Belgrado ir Taškento galėtų startuoti per 7–8 mėnesius. Toks maršrutas paprastai vertinamas kaip praktinis impulsas verslo ryšiams, turizmui ir darbo mobilumui, ypač kai stiprėja abipusės investicijų paieškos.

    Taip pat patvirtintas pramoninio bendradarbiavimo veiksmų planas 2026–2028 metams. Juo siekiama pereiti nuo pavienių sandorių prie nuoseklių gamybos, technologijų ir logistikos projektų, kuriems reikalingas ilgesnis planavimo horizontas.

    Vidurinis koridorius ir geopolitinis kontekstas

    Didelė vizito dalis skirta transporto junglumui ir vadinamajam Viduriniam koridoriui – transkaspiniam prekybos maršrutui, jungiančiam Centrinę Aziją su Europa per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Šis maršrutas pastaraisiais metais įgijo papildomos svarbos, kai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą sutriko dalis įprastų sausumos kelių per Rusijos teritoriją.

    Vizito metu A. Vučičius apdovanojo Š. Mirzijojeva aukščiausiu Serbijos valstybiniu apdovanojimu – Serbijos Respublikos ordinu su didžiuoju antkakliu. Taip pat surengta ceremonija, per kurią viena Belgrado gatvė pavadinta Taškento vardu.

    Be to, Uzbekistano Samarkando regionas ir Serbijos autonominis Vojvodinos kraštas susitarė dėl partnerystės, o Serbija skelbia besirengianti atidaryti ambasadą Taškente. Š. Mirzijojevo vizitas tęsia politinį dialogą po A. Vučičiaus kelionės į Uzbekistaną 2025 metų spalio mėnesį, o Uzbekistanas patvirtino dalyvausiantis Expo 2027 Belgrade su nacionaliniu paviljonu.

  • Kataro biudžeto skylė šoktelėjo iki 5 mlrd. eurų: SGD trikdžiai grasina ir Europos rinkai

    Kataro biudžeto skylė šoktelėjo iki 5 mlrd. eurų: SGD trikdžiai grasina ir Europos rinkai

    Kataro biudžetas grimzta į deficitą

    Kataro finansų ministerija pranešė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį šalies biudžeto deficitas išaugo iki maždaug 5 mlrd. eurų. Tai daugiau nei dvigubai viršija pirmojo ketvirčio rezultatą, kai trūkumas siekė apie 2,44 mlrd. eurų.

    Per antrąjį ketvirtį šalies pajamos sudarė apie 6,06 mlrd. eurų, o išlaidos – maždaug 11,1 mlrd. eurų. Dviejų ketvirčių suma reiškia, kad pirmąjį pusmetį deficitas pasiekė apie 7,45 mlrd. eurų.

    Viršytas visų metų planas

    Į akis krenta tai, kad pusmečio deficitas jau viršijo Kataro metų pradžioje numatytą visų 2026 metų biudžeto prognozę. Oficialiai buvo planuota, kad visas metų deficitas sieks apie 5,16 mlrd. eurų.

    Šis skirtumas rodo, kad finansinis spaudimas didėja greičiau, nei tikėtasi, o valdžiai gali tekti peržiūrėti tiek pajamų prielaidas, tiek išlaidų prioritetus. Kataro ekonomika stipriai priklauso nuo energetikos eksporto, todėl logistikos trikdžiai iš karto atsispindi biudžete.

    Išlaidų karpymai ir krizės fonas

    Rugpjūčio 25 dieną Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas al Ansaris ginčijo pranešimus apie plataus masto valstybės išlaidų karpymą. Pasak jo, viešojoje erdvėje minėti skaičiai buvo interpretuoti be konteksto.

    „Kalbama tik apie veiklos išlaidas, o ne apie atlyginimus ar kapitalo projektus. Tai laikinos atsargumo priemonės, pradėtos regioninės krizės pradžioje“, – sakė Majedas al Ansaris.

    Tokie paaiškinimai leidžia suprasti, kad valdžia siekia išlaikyti socialinį stabilumą ir neįšaldyti strateginių investicijų. Vis dėlto, jei pajamos dėl eksporto sutrikimų ir toliau vėluos, spaudimas veiklos biudžetui gali augti.

    SGD grandinės sutrikimai ir Europa

    Biudžeto deficito didėjimą lydi sutrikimai Kataro suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinėje. Tai jautru ir Europai, nes Kataras yra vienas svarbiausių SGD tiekėjų, ypač po to, kai Europos šalys pastaraisiais metais aktyviai diversifikavo dujų importą.

    Italijos energetikos bendrovė „Edison“ rugpjūčio 28 dieną informavo, kad „QatarEnergy“ pratęsė force majeure dėl tiekimų iki lapkričio pradžios. Bendrovės teigimu, pagal jų sutartį dėl to buvo paveiktos 29 SGD krovinių siuntos, nors alternatyvūs šaltiniai leistų tęsti įsipareigojimų vykdymą klientams.

    Laivybos stebėjimo duomenys rugsėjo 7 dieną rodė kelis su Kataru siejamus tuščius SGD tanklaivius Omano įlankoje arba pakeliui į ją, taip pat nurodyta, kad dalis pakrautų laivų tebebuvo Persijos įlankoje. Vien tik laivų judėjimas automatiškai nereiškia, kad reguliarus eksportas pilnai atnaujintas, todėl rinkos išlieka jautrios bet kokioms naujoms žinutėms.

    Europos dujų rinkoje tokie trikdžiai dažniausiai reiškia didesnę kainų riziką ir didesnį poreikį lanksčiai perskirstyti tiekimus iš kitų regionų. Praktikoje tai gali skatinti aktyvesnį SGD krovinių nukreipimą, didesnį saugyklų panaudojimą ir trumpalaikių sutarčių svarbos augimą.

  • Šampanės derlius smuko beveik perpus: kodėl parduotuvėse burbuliukų kol kas netrūks

    Šampanės derlius smuko beveik perpus: kodėl parduotuvėse burbuliukų kol kas netrūks

    Prancūzijos Šampanės regione šiemet fiksuojamas išskirtinis derliaus nuosmukis, tačiau pirkėjai artimiausiu metu neturėtų tikėtis, kad parduotuvėse šampano butelių sumažės perpus. Priežastis paprasta: šampanas gaminamas kelerius metus, o gamintojai turi sukaupę dideles atsargas ir vadinamuosius rezervinius vynus iš ankstesnių derlių.

    Prastesni metai juntami ne tik Šampanėje. Pagal Prancūzijos Žemės ūkio ministerijos statistikos tarnybos Agreste pirminius vertinimus, 2026 metais šalies vyno gamyba gali sumažėti iki 3,39 mlrd. litrų, tai yra 6 proc. mažiau nei 2025 metais ir 28 proc. mažiau nei 2023 metais, kai buvo pagaminta 4,72 mlrd. litrų.

    Jei šie skaičiai pasitvirtins, tai būtų mažiausias Prancūzijos vyno derlius nuo 1957 metų, kai pagaminta apie 3,25 mlrd. litrų. Nuosmukį lemia ne tik mažėjantys vynuogynų plotai, bet ir ekstremalūs orai, kurie smarkiai mažina derlių iš hektaro.

    Kodėl Šampanė nukentėjo labiausiai?

    Šampanės regione prognozuojama, kad iš šių metų vynuogių pagaminamo vyno apimtys kris 48 proc., nuo 2,57 mln. hektolitrų 2025 metais iki 1,34 mln. hektolitrų šiemet. Vynui, kuris atitinka saugomą kilmės nuorodą Champagne, kritimas dar šiek tiek didesnis: numatomas 49 proc. nuosmukis iki 1,24 mln. hektolitrų.

    Tačiau šie skaičiai apibūdina vyną, pagamintą iš šių metų derliaus, o ne tai, kiek gatavo šampano bus išpilstyta ir parduota dabar. Šampano gamybos ciklas ilgas, todėl rinką labiau veikia sukauptos atsargos, o ne vieno sezono rezultatas.

    Pasak Bordo universiteto profesoriaus Jeano-Marie Cardebat, šių metų išskirtinai prastą derlių pirmiausia paaiškina karščio bangos ir sausra, kurios sumažino derlingumą iš hektaro.

    „Įrodymai stipriai rodo, kad karštis ir sausra, per mažesnį derlių iš hektaro, yra pagrindinė šių metų itin mažo derliaus priežastis“, – sakė Jeanas-Marie Cardebat.

    Šampanėje derliaus nuėmimas prasidėjo rugpjūčio viduryje, vynuogės subrendo itin gerai, tačiau pavasario šalnos En departamente, kruša ir nuo kovo besitęsianti sausra smarkiai apkarpė uogų kiekį. Skelbiama, kad vidutinis kekių svoris krito iki žemiausio lygio per 20 metų.

    Ar šampanas brangs ir ar jo trūks?

    Vyndariams ir smulkiesiems augintojams smūgis yra labai skausmingas, tačiau tai nereiškia, kad pardavimai iškart kris 50 proc. Dar iki galutinai paaiškėjus nuostoliams, pramonė buvo nustačiusi, kad 2026 metų derliui parduoti leidžiama 8 800 kilogramų vynuogių iš hektaro, tik apie 2 proc. mažiau nei 2025 metais taikyta 9 000 kilogramų riba.

    Dabar prognozuojama, kad realus vidurkis sieks tik apie 7 000 kilogramų iš hektaro, o tai būtų žemiausias lygis nuo 1980-ųjų. Jei augintojas nepasiekia leistinos ribos, trūkstamų vynuogių jis kompensuoti negali, tačiau didieji šampano namai gali atsiremti į rezervinius vynus ir sukauptas atsargas.

    „Šampanė prarado maždaug pusę įprasto derliaus, bet tai nereiškia, kad pardavimai iškart kris 50 proc., nes gamintojai gali naudoti dideles atsargas ir rezervinius vynus“, – sakė Jeanas-Marie Cardebat.

    Profesorius skaičiuoja, kad prarasta gamyba apytikriai prilygsta maždaug 140 mln. 0,75 litro butelių. Tokia apimtis, vertinant pagal 2025 metų vidutinę apyvartą, galėtų reikšti apie 2,7 mlrd. eurų potencialios komercinės vertės, tačiau tai nėra tiesioginis artimiausio laikotarpio pajamų praradimas, nes rinkai pirmiausia tiekiama produkcija iš ankstesnių metų atsargų.

    Didžiausia rizika, anot eksperto, atsirastų tuomet, jei tokio masto mažas derlius taptų pasikartojančiu reiškiniu. Ilgainiui atsargos mažėtų, vieno butelio savikaina augtų dėl fiksuotų kaštų paskirstymo mažesniam kiekiui, o rinkoje šampanas galėtų pradėti prarasti dalį lentynų konkurentams, tokiems kaip prosecco ar crémant.

    Vis dėlto Prancūzijos vyno sektoriuje egzistuoja ir kita realybė: kai kuriose kategorijose, ypač raudonojo vyno, pastaraisiais metais fiksuojamas perteklinis pasiūlos spaudimas dėl mažėjančio vartojimo. Tokiose sąlygose laikinai mažesnis derlius gali padėti rinkai priartėti prie pusiausvyros, nors atskiriems ūkiams tai vis tiek reiškia sudėtingus finansinius sprendimus.

  • ECB beveik tikrai kels palūkanas, bet yra kabliukas: infliaciją Europoje kursto energija

    ECB beveik tikrai kels palūkanas, bet yra kabliukas: infliaciją Europoje kursto energija

    Europos Centrinis Bankas rugsėjo 10 dieną, tikėtina, vėl didins palūkanų normas. Rinkos dalyviai beveik neabejoja, kad indėlių palūkanų norma kils 0,25 proc. punkto iki 2,5 proc.

    Vis dėlto šis sprendimas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš antraščių. Dilema slypi ne tiek klausime, ar ECB kels normas, kiek kodėl tai daroma ir ar argumentai atlaiko ekonominių rodiklių patikrą.

    Infliaciją kelia ne viskas

    Euro zonoje rugpjūtį metinė infliacija pasiekė 3,3 proc., palyginti su 2,9 proc. liepą. Didžiausias šuolio veiksnys buvo energija: energijos kainų augimas paspartėjo iki 14,3 proc., kai mėnesiu anksčiau siekė 10,3 proc.

    Tuo pat metu bazinė infliacija, neįtraukianti energijos ir maisto, mažėjo iki 2,4 proc. nuo 2,5 proc. Tai signalas, kad kainų spaudimas ekonomikos viduje silpnėja, o bendrą rodiklį į viršų daugiausia stumia energetikos šokas.

    Paslaugų infliacija, kuri paprastai jautriausiai reaguoja į atlyginimus ir vidaus paklausą, taip pat smuko iki 3,0 proc. nuo 3,3 proc. Ekonomistų vertinimu, tai rodo ribotus vadinamuosius antrinius efektus, kai brangi energija ima kelti beveik visų prekių ir paslaugų kainas.

    Kodėl sprendimas tapo nepatogus

    ECB palūkanas pirmą kartą per trejus metus pakėlė birželio 11 dieną, indėlių normą padidindamas nuo 2,0 proc. iki 2,25 proc. Liepą palūkanos buvo paliktos nepakeistos, tačiau ECB vadovė Christine Lagarde signalizavo, kad rugsėjį tikėtinas naujas griežtinimas.

    Problema ta, kad pinigų politika tiesiogiai nepašalina energijos pasiūlos sutrikimų ir geopolitinių rizikų, kurios ir kelia didžiąją dalį spaudimo kainoms. Griežtesnės palūkanos mažina kreditavimą ir paklausą, tačiau energijos kainų šoką jos slopina tik netiesiogiai ir dažnai su laiko vėlavimu.

    ECB ekonomistai neseniai paskelbė analizę, kurioje nurodė, kad nepalankūs energijos pasiūlos veiksniai, susiję su geopolitine įtampa, sudarė apie 90 proc. energijos infliacijos kilimo nuo sausio iki gegužės.

    „Šį kartą dominuoja energijos pasiūlos šokas, o paklausos ir viešosios politikos stimulai vaidina mažesnį vaidmenį“, – rašė ECB ekonomistai.

    Kita svarbi detalė yra nevienodas infliacijos vaizdas skirtingose šalyse. Rugpjūtį metinė infliacija Ispanijoje siekė 4,5 proc., Vokietijoje 2,9 proc., Prancūzijoje 2,7 proc., nors visoms taikoma ta pati bendra palūkanų norma.

    Rizika ekonomikai ir valiutai

    Euro zonos ekonomika pastaraisiais mėnesiais pasirodė atsparesnė, nei buvo prognozuota, tačiau tai nereiškia, kad augimas tapo tvirtas. Didesnės palūkanos gali papildomai slopinti investicijas ir vartojimą, ypač jei energijos šokas pats savaime mažina namų ūkių perkamąją galią.

    Rinkose šis žingsnis dažnai apibūdinamas kaip atsargumo arba draudimo palūkanų kėlimas, kai siekiama užkirsti kelią infliacijos lūkesčių išsikraipymui. Tačiau net ir pakėlus iki 2,5 proc., indėlių norma būtų intervale, kurį pats ECB yra įvardijęs kaip artimą neutraliai politikai.

    Sprendimui svarbi ir tarptautinė palūkanų aplinka. JAV Federalinis rezervų bankas ir Japonijos centrinis bankas rugsėjį taip pat svarstys tolesnius žingsnius, o skirtingos kryptys gali paveikti euro kursą.

    Jei JAV palūkanos kiltų, o ECB susilaikytų, doleris galėtų stiprėti euro atžvilgiu. Silpnesnis euras paprastai padeda eksportuotojams, tačiau kartu brangina importą, o energijos žaliavos tarptautinėse rinkose dažnai įkainojamos doleriais, tad tai gali sustiprinti būtent tą infliacijos dalį, kuri šiuo metu yra jautriausia.

    Todėl ECB, tikėtina, sieks suderinti du tikslus: parodyti ryžtą infliacijos atžvilgiu, bet kartu vengti per didelio ekonomikos stabdymo, kai bendrą kainų augimą daugiausia lemia energijos pasiūlos šokai.

  • Trumpas smogia Kanados alkoholiui: draudimai, 50 proc. muitai ir grasinimai nutraukti sutartis

    Trumpas smogia Kanados alkoholiui: draudimai, 50 proc. muitai ir grasinimai nutraukti sutartis

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar labiau paaštrino prekybos ginčą su Kanada, šįkart nukreipdamas priemones į alkoholio importą ir dalį kitų prekių. Nauji ribojimai paskelbti tuo metu, kai abi šalys jau taiko viena kitai atsakomąsias priemones, o derybos įstrigusios.

    Pagal Baltųjų rūmų paskelbtus sprendimus, daliai kanadietiškų prekių nuo rugsėjo 15 dienos numatytas 50 proc. muitas. Tarp įvardytų kategorijų minimi įvairūs gaminiai nuo čiužinių iki motorinių valčių ir golfo vežimėlių, todėl smūgis gali kliudyti ne vieną gamybos grandinę.

    Atskiri vykdomieji įsakymai taip pat numato importo draudimą įvairiems alkoholiniams gėrimams ir kai kuriems pieno produktams, įskaitant išrūgas, kuris turėtų įsigalioti nuo rugsėjo 29 dienos. Tokie ribojimai išskirtinai jautrūs, nes alkoholio rinka yra greitai reaguojanti: užsakymų ciklai trumpi, o vartotojai greitai keičia pasirinkimus.

    Kanada atsako muitais

    Kanados Vyriausybė anksčiau tą pačią dieną įvedė atsakomąsias priemones JAV importui, kurių bendra apimtis siekia apie 17 100 000 000 eurų. Priemonės palietė, be kita ko, plieno ir aliuminio produktus bei dalį pieno gaminių, įskaitant sūrį.

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney viešai pabrėžė, kad ekonominių ryšių atsiejimas nuo JAV turės kainą, tačiau, jo teigimu, ilgalaikė nauda gali būti didesnė už trumpalaikį skausmą. Jis taip pat akcentavo, jog Kanada turi pakankamai išteklių persiorientuoti ir išlaikyti augimą, nors pereinamasis laikotarpis būtų sudėtingas.

    „Tas persiorientavimas kainuos. Veiksmai visada turi kainą. Tačiau ji neprilygsta kainai, kurią mokėtume nieko nedarydami“, – sakė Markas Carney.

    Sutartys ir „Bombardier“ korta

    Reaguodamas į Kanados muitus, Donaldas Trumpas taip pat pareiškė sieksiantis apriboti kanadiečių įmonių galimybes dalyvauti JAV valstybiniuose pirkimuose. Pasak jo, svarstoma kanadietiškos kilmės produktus išbraukti iš General Services Administration ilgalaikių tiekimo sutarčių programos, kuri, jo teigimu, per metus apima apie 43 000 000 000 eurų vertės kontraktų.

    Įtampą dar labiau padidino ir signalai dėl aviacijos pramonės: Trumpas viešai grasino bandyti blokuoti „Bombardier Aviation“ pardavimus JAV, jei gamyba nebūtų perkelta į Ameriką. Bendrovė atsakė primindama apie sukurtas darbo vietas ir veiklą daugelyje JAV valstijų, todėl klausimas tapo politiškai jautrus ir pačioje Amerikoje.

    Kontekstas išlieka platus: Kanada yra stipriai integruota į JAV rinką, didelė eksporto dalis keliauja būtent į pietinę kaimynę, o tiekimo grandinės, ypač gamybos sektoriuje, glaudžiai susietos. Dėl to muitai ir draudimai gali sukelti ne tik kainų šuolius, bet ir tiekimo trikdžius, kurie atsiliepia vartotojams abiejose sienos pusėse.

    Kanados valdžia tuo pat metu paskelbė pagalbos paketą verslui ir darbuotojams, kurio vertė siekia apie 4 650 000 000 eurų. Tikimasi, kad jis padės amortizuoti smūgį sektoriams, kurie pirmieji pajus papildomų muitų ir prekybos ribojimų pasekmes.

  • „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    Didžiausia „Google“ investicija Europoje

    „Google“ paskelbė per artimiausius dvejus metus Suomijoje investuosianti mažiausiai 13 mlrd. eurų į duomenų centrus ir su jais susijusią skaitmeninę infrastruktūrą. Tai didžiausia vienkartinė bendrovės investicija Europoje, orientuota į DI paslaugų augimą.

    Planuojama plėtra apimtų kelias savivaldybes, įskaitant Hamina, Kajaani, Muhos ir Vaala. Šie objektai turėtų aptarnauti įvairias „Google“ paslaugas, tarp jų ir „Gemini“.

    „„Google“ sprendimas aiškiai parodo mūsų stiprybes. Duomenų ekonomikos vertė gerokai viršija tiesiogines investicijas, nes skatina inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą“, – sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo.

    Bendrovė nurodo, kad statybos darbai būtų vykdomi 2027 ir 2028 metais. „Google“ vertinimu, investicijos galėtų kasmet pridėti apie 3,6 mlrd. eurų Suomijos BVP ir paremti daugiau kaip 37 000 darbo vietų, iš jų apie 16 000 statybų sektoriuje.

    Pasibaigus intensyviausiems statybų etapams, prognozuojama, kad duomenų centrų veikla ir su ja susijusios grandys kasmet palaikytų apie 7 000 darbo vietų. Tai apimtų inžinerines, eksploatavimo, tiekimo, taip pat vietos paslaugų sektoriaus roles.

    Kodėl pasirinkta Suomija

    Suomija tampa vis patrauklesnė duomenų centrams dėl vėsaus klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas. Duomenų centrai generuoja daug šilumos ir reikalauja didžiulių elektros kiekių, todėl natūralios aušinimo sąlygos tampa konkurenciniu pranašumu.

    Kitas veiksnys yra elektros tiekimo stabilumas ir palyginti palanki kaina, kurią užtikrina branduolinė energetika, vėjo ir hidroelektrinės. Šis derinys pastaraisiais metais paskatino visos šalies duomenų centrų plėtros bangą.

    Kas keičiasi Europoje

    Investicijų mastas rodo, kad DI infrastruktūra Europoje tampa strateginiu prioritetu, o konkurencija persikelia į energijos, tinklų pajėgumų ir reguliavimo lauką. Dideliems skaičiavimams reikalinga ne tik elektra, bet ir patikimas perdavimo tinklas, žemės sklypai, vandens ištekliai bei aiškios leidimų procedūros.

    Tokie projektai vis dažniau vertinami ir per tvarumo prizmę: svarbu, iš kokių šaltinių gaunama energija, kaip panaudojama perteklinė šiluma ir kokį poveikį infrastruktūra daro vietos aplinkai. „Google“ teigia, kad dalis lėšų būtų skiriama švarios energijos projektams, biologinei įvairovei, švietimui, tyrimams ir darbuotojų kompetencijų ugdymui.

    „Google“ Suomijoje veikia nuo 2009 metų, kai įsigijo nenaudojamą popieriaus fabriką Hamina mieste ir jį pritaikė duomenų centro veiklai. Nuo tada objektas buvo nuosekliai plečiamas, o dabartinis planas reikštų dar spartesnį plėtros tempą, susietą su DI paslaugų paklausos augimu.

    Tuo pat metu Suomijos vyriausybei tokios investicijos tampa ir ekonominės politikos instrumentu, ypač esant silpnesniam augimui ir aukštesniam nedarbui. Duomenų ekonomika šiuo metu laikoma viena iš sričių, galinčių atnešti didelį kapitalą ir sukurti apčiuopiamą darbo vietų efektą.

  • Dujos Europoje brangsta iki rekordų: IEA ragina kaupti strategines atsargas ir keisti taisykles

    Dujos Europoje brangsta iki rekordų: IEA ragina kaupti strategines atsargas ir keisti taisykles

    TTF kaina šoktelėjo į aukštumas

    Europos etaloninė didmeninė dujų kaina, artimiausio mėnesio Nyderlandų TTF kontraktas, rugsėjo 9 dieną buvo pakilusi virš 79 eurų už megavatvalandę. Tai aukščiausias lygis nuo 2023 metų pradžios, o rinkoje vis labiau įkainojama geopolitinė rizika.

    Kainas kelia įtampos Artimuosiuose Rytuose ir padidėjęs nerimas dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo maršrutų. Rinka jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad gali sutrikti krovinių srautai, ypač kai konkurencija dėl SGD krovinių žiemą tradiciškai aštrėja.

    Laikinas brangimas keičia saugyklų ekonomiką

    Šių metų pradžioje TTF kainos svyravo maždaug nuo 26,5 iki 79 eurų už megavatvalandę, o skirtumą didino augantis rizikos priedas. Kai trumpalaikės kainos pakyla, o vėlesnių pristatymų kainos atrodo santykinai žemesnės, silpnėja motyvacija pildyti saugyklas vasarą.

    Įprastai vasaros dujos būna pigesnės už žiemos, todėl bendrovės jas perka, saugo ir vėliau parduoda brangiau. Šįkart trumpalaikis kainų šuolis ir lūkesčiai, kad vėliau tiekimo sąlygos gali pagerėti, mažina finansinį paskatinimą kai kuriose Europos šalyse sparčiai pildyti atsargas.

    Saugyklų lygis Europoje išlieka neįprastai žemas, tačiau tai nereiškia, kad žemynas tuoj pritrūks dujų. Vis dėlto mažesnės atsargos didina priklausomybę nuo SGD importo šaltuoju sezonu, kai paklausa ir kainų nepastovumas paprastai būna didžiausi.

    Ilgesnės rizikos: SGD pasiūlos suvaržymai

    Papildomą spaudimą kainoms kuria ir ilgesnio laikotarpio pasiūlos ribojimai. Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad Kataro Ras Laffan komplekse po kovo mėnesį įvykusių streikų buvo smarkiai apgadinti du SGD gamybos įrenginiai, o apie 17 mlrd. kubinių metrų metinės galios gali būti prarasta 3–5 metams.

    Toks trūkumas reiškia, kad Europos pirkėjams gali tekti agresyviau konkuruoti dėl SGD krovinių pasaulinėje rinkoje. Analitikų vertinimu, žiemą kainos gali kilti tiek, kad Europa pritrauktų pakankamai krovinių, jei pasiūlos atkūrimas bus lėtas ir rizikos veiksniai išliks.

    Infliacija ir ECB: brangi energija persiduoda ekonomikai

    Augančios energijos kainos vėl stiprina infliacijos rizikas euro zonoje. Rugpjūtį metinė infliacija pasiekė 3,3 proc., o energijos komponentas buvo vienas svarbiausių veiksnių, net ir silpnėjant baziniam kainų spaudimui.

    Rinkos taip pat vertina, kad Europos Centrinis Bankas gali tęsti griežtesnę politiką, nes brangi energija gali ilgiau palaikyti aukštesnę infliaciją. Kartu tai daro įtaką obligacijų rinkoms: kylant pajamingumams, didėja valstybių skolinimosi kaštai refinansuojant skolą.

    IEA siūlo strategines dujų atsargas

    Tarptautinė energetikos agentūra savo naujausioje ataskaitoje apie dujų rezervų mechanizmus ir lankstumo priemones ragina vyriausybes persvarstyti pasirengimą galimiems trūkumams. Agentūra siūlo daugiau dėmesio skirti strateginėms atsargoms, lankstesnėms pirkimo taisyklėms ir glaudesniam tarptautiniam koordinavimui.

    IEA pabrėžia, kad po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje Europa smarkiai sumažino priklausomybę nuo rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų ir labiau remiasi globaliai prekiaujamomis SGD. Nors nuo 2022–2023 metų krizės įrengta daugiau nei 50 mlrd. kubinių metrų per metus SGD importo pajėgumų, patys terminalai negarantuoja dujų, jei Europa nepritraukia krovinių.

    Pagal ES taisykles šalys narės turi užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. iki lapkričio 1 dienos, nors numatytos išimtys, kai rinkos sąlygos yra nepalankios. IEA siūlo strategines atsargas laikyti už komercinės rinkos ribų ir jas naudoti tik ekstremalios situacijos atveju.

    „Turėti nenumatytoms situacijoms skirtą dujų rezervą kainuoja, tačiau nepasirengimas krizei gali atsieiti gerokai brangiau“, – teigiama IEA ataskaitos išvadų santraukoje.

    Kai kurios ES šalys, įskaitant Italiją, Lenkiją ir Ispaniją, jau turi nacionalines strategines dujų atsargas. IEA skaičiavimu, 2025 metais visoje Europos Sąjungoje strateginėse atsargose galėjo būti laikoma apie 12 mlrd. kubinių metrų dujų, tai sudaro apie 3,5 proc. metinio vartojimo ir apie 12 proc. darbo dujų saugyklų pajėgumo.

    Agentūra siūlo svarstyti, ar šiuos mechanizmus galima plėsti ir koordinuoti ES ar tarptautiniu lygmeniu. Tarp aptariamų priemonių minimi lankstesni kontraktai, apsikeitimai krovinių srautais, laikinas SGD laivų panaudojimas kaip saugojimo priemonė ir aiškesnės taisyklės, kas valdo atsargas, kada jos išleidžiamos ir kas už tai sumoka.